Ribojamosios kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonės

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas (EUGHRSR) suteikia teisinį pagrindą ES taikyti sankcijas asmenims, bendrovėms ir įstaigoms, įskaitant tuos, kurie yra ir kurie nėra susiję su nacionalinėmis vyriausybėmis, kurie yra atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje, dalyvauja juos vykdant arba yra su jais susiję, nesvarbu, kur jie vyksta.

Taikymo sritis

EUGHRSR taikomas įvairiems žmogaus teisių pažeidimams, be kita ko:

• genocidui;
• nusikaltimams žmoniškumui;
• kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui;
• vergijai;
• neteisminiam, neatidėliotinam ar savavališkam mirties bausmės vykdymui ir nužudymui;
• priverstiniam asmenų dingimui ir savavališkam areštui ar sulaikymui.

Sankcijų režimas taip pat taikomas toms veikoms, kurios yra plačiai paplitusios, sistemingos ar kitaip kelia rimtą susirūpinimą, kiek tai susiję su Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytais bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslais. Tarp jų yra:

• prekyba žmonėmis;
• nelegalių migrantų gabentojų vykdomi žmogaus teisių pažeidimai;
• seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties;
• laisvės pažeidimai:
  • taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimai,
  • nuomonės ir saviraiškos laisvės pažeidimai,
  • religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimai.

Sankcijos ir išimtys

Ribojamosios priemonės apima draudimą asmenims keliauti ir lėšų įšaldymą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Be to, ES fiziniams ir juridiniams asmenims bus draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas į sąrašą įtrauktiems asmenims.

Valstybės narės gali taikyti priemonių išimtis, kai kelionė yra dėl:

• skubaus humanitarinio poreikio;
• dalyvavimo tarpvyriausybiniuose susitikimuose arba susitikimuose, kuriuos remia arba rengia ES;
• dalyvavimo teisminiame procese.

Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2664 (2022) ir siekiant užtikrinti, kad būtų laiku teikiama humanitarinė pagalba ar vykdoma kita veikla, kurią vykdo atitinkamos humanitarinės organizacijos, iš dalies keičiančiu Tarybos sprendimu (BUSP) 2024/1025 įtraukiama išimtis pagal Sprendimą (BUSP) 2020/1999 į sąrašus įtrauktiems fiziniams ar juridiniams asmenis, subjektams ar organizacijoms taikomoms turto įšaldymo priemonėms ir galimybės naudotis lėšomis bei ekonominiais ištekliais apribojimams. Ši išimtis yra taikoma veiksmams, kuriuos vykdo tokios organizacijos kaip:

• JT, jos agentūros ir programos;
• tarptautinės organizacijos;
• humanitarinės organizacijos, turinčios stebėtojo statusą JT Generalinėje Asamblėjoje;
• organizacijos ir agentūros, kurioms Sąjunga yra išdavusi humanitarinės partnerystės sertifikatą arba kurias valstybė narė yra sertifikavusi ar pripažinusi pagal nacionalines procedūras;
• valstybių narių specializuotosios agentūros.

Valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, nustačiusios, kad tokias lėšas ar ekonominius išteklius būtina suteikti siekiant užtikrinti, kad būtų laiku teikiama humanitarinė pagalba, arba remti kitą veiklą, kuria tenkinami pagrindiniai žmogiškieji poreikiai.

Sąrašo keitimas

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybės narės gali siūlyti sąrašo pakeitimus.

Sprendimą dėl pakeitimų priima Europos Sąjungos Taryba, ir šie pakeitimai skelbiami viešai.

Tam tikrų ES nepriklausančių šalių suderinimas su ES ribojančiomis priemonėmis

Šalys kandidatės Albanija, Gruzija, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Ukraina bei Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija (kurios taip pat yra Europos ekonominės erdvės narės) prisijungė prie šio sprendimo. Jos užtikrins, kad jų nacionalinė politika atitiktų šį sprendimą.