ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Finansavimas gaunamas iš trijų šaltinių:

• ES šalių vyriausybės gali mokėti savanoriškas įmokas;
• kitos ES programos ir fondai gali prisidėti, visų pirma siekdami sumažinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas arba remti regioninį bendradarbiavimą ES viduje ir su ES nepriklausančiomis šalimis;
• privatusis sektorius gali siūlyti finansavimą, nurodydamas projektą, technologiją ar galutinio naudojimo paskirtį, kurį jis norėtų paremti.

Visas finansavimas turi atitikti ES finansines taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (žr. santrauką).

Europos Komisija kasmet klausia ES šalių vyriausybių, ar jos norėtų mokėti savanoriškas įmokas (įmokas mokanti šalis) ar leisti savo teritorijoje įrengti įrenginius energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti (priimančioji šalis).

Priimančiosios šalys turi pateikti tam tikrą informaciją, kaip antai:

• didžiausias bendras pajėgumas ar pagaminamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis, kuriuo galima naudotis vykdant pagal mechanizmą finansuojamus projektus;
• technologijos ir galutinio naudojimo sektoriai, kuriems teikiama pirmenybė;
• bet kokie vietos ar geografiniai apribojimai.

Įmokas mokančios šalys turi pateikti tam tikrą informaciją, kaip antai:

• pagaminamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis, kurį jos ketina remti per mechanizmą ir už kurį tikisi gauti statistinę naudą;
• didžiausias finansinis įnašas;
• pirmenybės teikimas dotacijų technologiškai neutraliems projektams, įvairių technologijų projektams, konkrečios technologijos projektams, konkrečiam projektui ar konkrečios galutinio naudojimo paskirties projektams skyrimo procedūroms.

Komisija:

• atsižvelgdama į gautus pasiūlymus ir prašymus rengia kvietimus teikti pasiūlymus, visų pirma nustatydama:
  • kvietimo tikslus,
  • dotacijų formą (parama investicijoms ar veiklos parama) ir paramos skyrimo kriterijus,
  • pasiūlymų aukščiausią kainą,
  • tinkamas finansuoti technologijas;
• praneša ES šalims apie savo ketinimą paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus;
• paskelbia kvietimą teikti pasiūlymus, įskaitant tinkamumo ir atrankos kriterijus, po to, kai gauna privalomus priimančiųjų šalių įsipareigojimus leisti savo teritorijoje įrengti įrenginius, kad gautų finansinę paramą, ir privalomus įmokas mokančių šalių įsipareigojimus sumokėti siūlomą įmoką.

Jei projekto rengėjas neįvykdo savo įsipareigojimų, taikomos Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 nuostatos dėl paramos sustabdymo, nutraukimo ir sumažinimo.

Dotacijų skyrimo sistema:

• nustato principus, kuriais užtikrinamas konkurencija grindžiamas procesas, sumažinama finansinė rizika ir apribojamos sandorių išlaidos;
• suteikia galimybę taikyti skirtingas procedūras, atsižvelgiant į atitinkamas technologijas ar projektus;
• skiria dotacijas, skirtas:
  • padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus (parama investicijoms),
  • skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių veiklą skiriant priemokas papildomai prie rinkos pajamų (veiklos parama).

Įgyvendinimo laikotarpiai atitinka realistiškus projektų vykdymo laikotarpius, priklauso nuo konkrečios technologijos ir yra vienodi visoje ES, išskyrus atvejus, kai Komisija nustato kitaip.

Projektams, kurie finansuojami pagal atsinaujinančiųjų išteklių energijos schemą, gali būti teikiamas finansavimas iš kitų ES ar nacionalinių – viešųjų ar privačiųjų – programų, jeigu jos atitinka valstybės pagalbos taisykles ir ES biudžeto lėšomis tos pačios išlaidos nefinansuojamos du kartus.

Įgyvendinimo ar paramos laikotarpiu pagal schemą finansuojamų įrenginių gaminama atsinaujinančiųjų išteklių statistinė nauda paprastai paskirstoma tokiu santykiu: 80 % – įmokas mokančioms šalims ir 20 % – priimančiosioms šalims. Tačiau Komisija gali keisti šį santykį. Vėliau statistinė nauda tenka tik priimančiosioms šalims. Ši statistinė nauda yra įtraukiama į nacionalinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, neatsižvelgiant į tai, kur ir kaip sunaudojama faktinė įrenginių pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija.

Komisija:

• kasmet apskaičiuoja faktinę statistinę naudą, kurią gauna dalyvaujančios šalys, remdamasi energijos gamybos duomenimis, kuriuos ji gauna iš dalyvaujančių ES ir ES nepriklausančių šalių;
• iki kiekvienų metų spalio 31 d. pateikia ataskaitą:
  • Energetikos sąjungos komitetui ir viešai paskelbia, kaip finansavimo mechanizmas padeda įgyvendinti ES 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir Europos žaliojo kurso (žr. santrauką) tikslus,
  • Energetikos sąjungos komitetui ir Europos Parlamentui dėl mechanizmo lėšų, įskaitant tai, kiek lėšų gauta, paskirstyta ir liko.