Privalomosios naftos atsargos

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• ES šalys turi:
  • išlaikyti bendrą naftos atsargų kiekį, kuris sudarytų ne mažiau kaip 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo arba 61 dieną suvartojimo, priklausomai nuo to, kuris kiekis yra didesnis;
  • užtikrinti, kad atsargos būtų turimos ir prieinamos ekstremaliu atveju;
  • vesti nuolat atnaujinamą saugomų privalomųjų atsargų registrą ir ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 25 d. pateikti duomenis Europos Komisijai;
  • vesti nuolat atnaujinamą specialiųjų atsargų, kaip antai automobilinio ar aviacinio benzino, saugomų jų teritorijoje, registrą ir Komisijos prašymu pateikti jai duomenis per 15 dienų;
  • pateikti Komisijai jų teritorijoje saugomų komercinių atsargų kiekių mėnesinę suvestinę;
  • parengti nenumatytų atvejų planus, kad rimto tiekimo sutrikimo atveju būtų greitai ir veiksmingai leista naudoti visas privalomąsias atsargas ar jų dalį;
  • leisti įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims, kurie yra įpareigoti laikyti naftos atsargas, perleisti dalį šių įsipareigojimų tam tikromis sąlygomis.
• ES šalys gali įsteigti centrines saugyklas, kurios gali įsigyti, išlaikyti ir parduoti naftos atsargas šios direktyvos tikslais.
• Importo ir suvartojimo kiekiai, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant privalomųjų atsargų kiekį, yra grindžiami praėjusių metų duomenimis.
• Konsultacinė naftos ir naftos produktų koordinavimo grupė padeda Komisijai analizuoti naftos tiekimo saugumo ES padėtį.
• Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis, gali atlikti šalių pasirengimo ekstremalioms situacijoms procedūrų peržiūras.
• Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija turėjo peržiūrėti šios direktyvos įgyvendinimą.