Švaresnis oras Europoje

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tikslas ir oro kokybės standartai

Direktyva atnaujinami ir konsoliduojami ES teisės aktai dėl aplinkos oro kokybės¹, sujungiant ir pakeičiant direktyvas 2004/107/EB ir 2008/50/EB (žr. santrauką). Ja nustatomi griežtesni oro kokybės standartai, grindžiami naujausiais moksliniais įrodymais, ir nustatomos griežtesnės planavimo, stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką:

• ja nustatomi privalomi oro kokybės standartai 13 teršalų, įskaitant PM_2,5, PM₁₀, azoto dioksidą ir ozoną, apimantys ribines vertes², siektinas vertes³, vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimus, vidutinės ekspozicijos koncentracijos tikslus, kritinius lygius, pavojaus ir informavimo slenksčius ir ilgalaikius tikslus;
• ja reikalaujama atlikti šių standartų reguliarią peržiūrą, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis ir Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės gaires;
• ja remiami ES nulinės taršos užmojai oro srityje, kuriais prisidedama prie aplinkos ir biologinės įvairovės tikslų.

Valstybių narių atsakomybės sritys

Valstybės narės turi paskirti institucijas, atsakingas už oro kokybės valdymą ir oro kokybės zonų nustatymą jų teritorijose:

• zonos ir vidutinės ekspozicijos teritoriniai vienetai nustatomi oro kokybės stebėsenos ir valdymo tikslais;

• paskirtosios kompetentingos institucijos yra atsakingos už nuolatinio oro stebėsenos tinklų veikimo užtikrinimą ir oro kokybės planų bei veiksmų gairių rengimą, jei nesilaikoma reikalavimų arba kyla rizika, kad tikslai nebus pasiekti.

Aplinkos oro kokybės vertinimas

Valstybės narės turi įvertinti oro kokybę pagal nustatytus kriterijus ir ribines vertes, taikomas tam tikriems teršalams.

• Oro kokybės vertinimas grindžiamas fiksuotais matavimais, modeliavimu, orientaciniais matavimais arba objektyviu vertinimu, atsižvelgiant į oro taršos lygį tam tikroje zonoje.
• Zonos klasifikuojamos pagal jų taršos lygį, kad būtų galima nustatyti, kurie vertinimo metodai turi būti taikomi. Ši klasifikacija peržiūrima kas penkerius metus arba anksčiau, jei įvyksta reikšmingų pokyčių.
• Konkrečiose nuostatose nustatyti reikalavimai dėl stebėsenos kompleksų, oro taršos židinių ir naujų teršalų (pvz., ultrasmulkiųjų dalelių, juodosios anglies, amoniako).
• Stebėsenos duomenys turi atitikti nustatytus kokybės tikslus ir būti grindžiami ES arba tarptautiniu mastu pripažintais pamatiniais metodais.

Griežtesni planavimo ir atitikties užtikrinimo mechanizmai

Kai standartai viršijami, valstybės narės turi priimti oro kokybės planus ir įgyvendinti tikslines priemones, kad per nustatytą laikotarpį sumažintų teršalų lygį.

• Oro kokybės planai turi būti patvirtinti per dvejus metus nuo tada, kai nustatomas viršijimas, ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per ketverius metus po viršijimo metų, turi būti užtikrinta atitiktis.
• Į planus ir veiksmų gaires turi būti įtrauktas kiekybinis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, informacija apie poveikį sveikatai ir viešos konsultacijos, ir jie turi būti atnaujinami, jei viršijimas išlieka.
• Oro kokybės veiksmų gairės turi būti parengtos iki 2030 m., kad būtų pasiekti griežtesni oro kokybės standartai, kuriuos būtina įgyvendinti iki tų metų. Tam tikrais atvejais (pvz., esant nepalankioms klimato sąlygoms arba struktūriniams apribojimams) šį terminą galima atidėti iki 2040 m., laikantis specialios procedūros, įskaitant pranešimą Europos Komisijai, įgyvendinimo ataskaitas ir prireikus atnaujintas veiksmų gaires.

Prieiga prie visuomenės informacijos ir dalyvavimas

Direktyva sustiprinama visuomenės teisė būti informuotai ir dalyvauti oro kokybės valdyme:

• joje reikalaujama, kad valstybės narės beveik tikruoju laiku teiktų informaciją apie pagrindinius teršalus pagal oro kokybės indeksą, įskaitant informaciją apie poveikį sveikatai, visų pirma jautrioms ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms;
• valstybės narės taip pat turi teikti informaciją apie simptomus, susijusius su oro taršos pikais, ir apie tai, kaip sumažinti ekspoziciją;
• nacionalinėse sistemose turi būti numatytos viešos konsultacijos dėl planų projektų, įskaitant paveiktų grupių, pilietinės visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų teikiamą informaciją.

Tarpvalstybinės oro taršos koordinavimas

Valstybės narės privalo bendradarbiauti, kai tarpvalstybine tarša prisidedama prie viršijimo kitoje valstybėje narėje. Reikalaujama, kad poveikį patiriančios valstybės narės praneštų viena kitai ir Komisijai apie atvejus, kai tarpvalstybine tarša⁴ prisidedama prie viršijimo. Tada jos turi parengti suderintus oro kokybės planus arba trumpojo laikotarpio veiksmų planus, kuriuose būtų numatytas bendras taršos šaltinių nustatymas ir poveikio švelninimo priemonės. Direktyva taip pat skatinamas bendradarbiavimas su kaimyninėmis ES nepriklausančiomis šalimis, įskaitant ES šalis kandidates.

Teisė kreiptis į teismą, žalos atlyginimas ir sankcijos

Direktyvoje išdėstytos nuostatos, kaip žmonės gali užginčyti reikalavimų nesilaikymą ir reikalauti žalos atlyginimo, taip pat dėl to, kaip taikomos sankcijos, kai pažeidžiamos oro kokybės taisyklės:

• ja visuomenės nariams ir nevyriausybinėms organizacijoms numatoma teisė ginčyti pagrindinius sprendimus ir neveikimą, susijusius su stebėsenos stočių vietomis arba oro kokybės planais, veiksmų gairėmis ir trumpojo laikotarpio veiksmų planais;
• ja reikalaujama sąžiningų, savalaikių ir ne pernelyg brangių teisinių procedūrų, įskaitant, kai tinkama, įpareigojimą nepažeisti ieškovo teisių;
• ja fiziniams asmenims suteikiama teisė reikalauti kompensacijos iš nacionalinių institucijų dėl žalos sveikatai, padarytos dėl kompetentingų institucijų tyčia ar dėl aplaidumo padarytų pareigų pažeidimų;
• ja įpareigojama užtikrinti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už pažeidimus.

Ankstesnių direktyvų panaikinimas

Direktyva (ES) 2024/2881 nuo 2026 m. gruodžio 12 d. panaikinamos ir pakeičiamos direktyvos 2004/107/EB ir 2008/50/EB.