2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programa

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Bendri tikslai

Europos Parlamentas, Taryba, Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti siekdamos šių tikslų:

• skatinti į žmogų orientuotą, pagrindinėmis teisėmis grindžiamą, įtraukią, skaidrią ir atvirą skaitmeninę aplinką, kurioje saugios ir sąveikios skaitmeninės technologijos ir paslaugos stiprintų ES principus, teises bei vertybes ir jos būtų prieinamos visiems visoje ES;
• stiprinti valstybių narių atsparumą, mažinti skaitmeninę atskirtį, užtikrinti lyčių pusiausvyrą, ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir skatinti našių skaitmeninių pajėgumų plėtojimą švietimo ir mokymo sistemose;
• kurti saugią ir prieinamą skaitmeninę ir duomenų infrastruktūrą, galinčią kaupti ir apdoroti didelius duomenų kiekius, kad būtų galima vykdyti kitus technologinius pokyčius, remiant ES pramonę ir ekonomiką, visų pirma mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), taip pat skatinant startuolius ir remiant skaitmeninių inovacijų centrų veikimą;
• skatinti skaitmeninių pajėgumų diegimą ir naudojimą, siekiant mažinti skaitmeninį atotrūkį dėl geografinės padėties ir suteikti prieigą prie skaitmeninių technologijų ir duomenų atviromis, prieinamomis ir sąžiningomis sąlygomis;
• sukurti visapusišką ir tvarią sąveikių skaitmeninių infrastruktūrų ekosistemą, kurioje suderintai veiktų našioji, tinklo paribio, debesijos, kvantinė kompiuterija, dirbtinis intelektas, duomenų valdymas ir tinklų junglumas;
• skatinti ES skaitmeninę reglamentavimo aplinką siekiant remti ES įmonių, ypač MVĮ, gebėjimą konkuruoti pasaulinėse vertės grandinėse;
• užtikrinti, kad visi galėtų dalyvauti demokratiniame gyvenime internetu ir kad viešosios, sveikatos ir priežiūros paslaugos būtų prieinamos patikimoje ir saugioje interneto aplinkoje visiems, visų pirma nepalankioje padėtyje esančioms grupėms;
• užtikrinti, kad skaitmeninė infrastruktūra ir technologijos, įskaitant jų tiekimo grandines, taptų tvaresnės, atsparesnės ir efektyviau naudotų energiją bei išteklius, mažinant jų neigiamą poveikį aplinkai ir neigiamą socialinį poveikį;
• didinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams.

Skaitmeniniai tikslai

Ne vėliau kaip 2030 m. ES turi būti pasiekti šie skaitmeniniai tikslai:

• bent 80 % 16–74 m. gyventojų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius;
• ES įdarbinta bent 20 milijonų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų, skatinant moterų prieigą prie šios srities ir didinant IRT absolventų skaičių;
• visi galutiniai naudotojai fiksuotoje vietoje yra gigabitinio tinklo aprėptyje ir visose apgyvendintose vietovėse veikia didelės spartos tinklai, kurių veikimo charakteristikos prilygsta bent 5G;
• ES puslaidininkių gamybos vertė sudaro bent 20 % pasaulinės gamybos vertės, laikantis ES teisės aplinkos tvarumo srityje;
• ne vėliau kaip 2025 m. ES turi pirmąjį kompiuterį, kuriame taikoma kvantinio spartinimo technologija, atveriantį galimybę ne vėliau kaip 2030 m. pirmauti kvantinių pajėgumų srityje;
• bent 75 % ES įmonių naudojasi debesijos kompiuterijos paslaugomis, didžiaisiais duomenimis ar dirbtiniu intelektu;
• ne mažiau kaip 90 % MVĮ pasiekė bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį;
• 100 % skaitmeninių viešųjų paslaugų yra prieinamos internetu ir 100 % ES piliečių turi prieigą prie elektroninių sveikatos įrašų bei saugios elektroninės atpažinties priemonių, kurios pripažįstamos visoje ES.

Komisija ir valstybės narės

• Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi nustatyti kiekvieno skaitmeninio tikslo ES lygmens projektines trajektorijas.
• Kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai nacionalinį veiksmų planą, kuriame nurodytos priemonės, politikos kryptys ir veiksmai, kurių jos ketina imtis iki 2030 m., kad prisidėtų prie Europos skaitmeninių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.
• Komisija stebi pažangą siekiant bendrų ir skaitmeninių tikslų bei Parlamentui ir Tarybai teikia skaitmeninio dešimtmečio pažangos metinę ataskaitą, kurioje ji nustato dideles spragas bei trūkumus ir rekomenduoja politiką, priemones ar veiksmus, kurių reikia imtis tose srityse, kuriose pažanga buvo nepakankama.
• Komisija ir valstybės narės turi bendradarbiauti siekdamos nustatyti būdus, kaip šalinti trūkumus tose srityse, kuriose nepakankama pažanga.
• Siekdamos prisidėti prie bendrų ir skaitmeninių tikslų siekimo, valstybės narės gali vykdyti daugiašalius projektus (DP). DP turėtų būti įgyvendinami koordinuotai, glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms. Prireikus Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumai gali būti naudojami kaip DP įgyvendinimo mechanizmas. Komisija, kur tinkama, rems DP įgyvendinimą teikdama paslaugas ir išteklius.
• Komisija ir valstybės narės turi konsultuotis su privačiaisiais ir viešaisiais suinteresuotaisiais subjektais, kad surinktų informaciją ir parengtų politiką, priemones ir veiksmus šio sprendimo įgyvendinimo tikslais.