Vidaus saugumo strategija (VSS)

ES saugumo politika, pagrįsta teisinės valstybės, pagarbos pagrindinėms teisėms ir solidarumo principais, yra parengta remiantis 2009 m. įsigaliojusia Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (visų pirma 72 straipsniu) bei Pagrindinių teisių chartija.

Priėmusi Stokholmo programą (2010–2014 m. ES teisingumo ir vidaus reikalų programą), 2010 m. ES priėmė vidaus saugumo strategiją (VSS). Kadangi dauguma saugumo problemų (kibernetiniai nusikaltimai, terorizmas, nelegali imigracija ir organizuotas nusikalstamumas) savo pobūdžiu yra tarpvalstybinės ir apima daug sektorių, jokia ES valstybė narė pati viena negali veiksmingai susidoroti su šiomis grėsmėmis. Be to, ES turėjo sustiprinti savo gebėjimą įveikti krizes ir nelaimes. Taigi, VSS buvo ES bendra darbotvarkė panaudoti visus turimus išteklius bei kompetenciją ir spręsti šias problemas.

2015 m. buvo parengta 2015–2020 m. Europos saugumo darbotvarkė, kurioje po tais metais vykusių „Charlie Hebdo“ išpuolių Paryžiuje daug dėmesio skirta terorizmo ir radikalizacijos, tarptautinio organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų problemoms spręsti.

2020 m. ES savo Saugumo sąjungos strategijoje nustatė pagrindinius 2020–2025 m. laikotarpio prioritetus. Strategijoje nustatyti keturi strateginiai ES lygmens prioritetai:

• ateities iššūkiams atsparios saugumo aplinkos ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugos bei atsparumo užtikrinimas;
• kova su kintančiomis grėsmėmis, kaip antai kibernetiniais nusikaltimais, neteisėtu internetiniu turiniu ir hibridinėmis grėsmėmis;
• Europos piliečių apsauga nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant veiksmų planų, skirtų kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir neteisėta prekyba narkotikais bei šaunamaisiais ginklais, rengimą;
• stiprios Europos saugumo ekosistemos kūrimas kovojant su nusikalstamumu ir skatinant teisingumą glaudžiau bendradarbiaujant ir dalijantis informacija.