ES saugumo sąjungos strategija

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Saugumas yra susijęs su visomis gyvenimo sritimis, todėl ES nusprendė laikytis holistinio požiūrio. Šiuo komunikatu suteikiamas bendras pagrindas, skirtas remti nacionalinę politiką numatant ir kovojant su kintančiomis grėsmėmis, nesvarbu, ar jos būtų internetinės / realiame gyvenime, skaitmeninės / fizinės ar vidinės / išorinės.

Strategijoje nustatomi keturi strateginiai ES lygmens prioritetai.

1. Ateities iššūkiams atsparios saugumo aplinkos užtikrinimas

   Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai¹, kuriuos naudojame kasdieniame gyvenime, turi būti saugūs ir atsparūs, o technologijos, nuo kurių priklausome, turi būti apsaugotos nuo vis sudėtingesnių kibernetinių išpuolių tiek ES viduje, tiek už jos ribų.

   Pagrindiniai veiksmai, kurių reikia imtis:

   • stiprinti ES teisės aktus, kuriais reglamentuojami ypatingos svarbos infrastruktūros objektai (Direktyva 2008/114/EB, žr. santrauką) ir tinklai bei informacinės sistemos (Direktyva (ES) 2016/1148, žr. santrauką);
   • didinti finansų sektoriaus veiklos atsparumą;
   • sukurti ES kibernetinio saugumo strategiją ir bendrą ES kibernetinio saugumo padalinį;
   • skatinti glaudesnį bendradarbiavimą saugant viešąsias erdves ir dalijantis geriausia praktika, susijusia su piktnaudžiavimu bepiločiais orlaiviais.
2. Kova su kintančiomis grėsmėmis

   Šis prioritetas apima tokius aspektus kaip kibernetiniai nusikaltimai (pavyzdžiui, asmens ar verslo duomenų vagystės), neteisėtas internetinis turinys (vaikų seksualinis išnaudojimas arba neapykantos ar terorizmo kurstymas) ir hibridinės grėsmės (įprastos / netradicinės ir karinės / nekarinės veiklos deriniai).

   Strategijoje siūloma daugybė veiksmų, pavyzdžiui, užtikrinti, kad kibernetinius nusikaltimus reglamentuojantys teisės aktai būtų įgyvendinami ir atitiktų paskirtį, atlikti ES operatyvinių veiksmų protokolo dėl kovos su hibridinėmis grėsmėmis peržiūrą ir parengti veiksmingesnės kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimo strategiją.

3. Europos piliečių apsauga nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo

   Strategijoje pabrėžiama, kaip terorizmas ir radikalizmas kainuoja gyvybes ir destabilizuoja visuomenę, ir tai, kad ekonominiai nuostoliai dėl organizuoto nusikalstamumo kasmet sudaro 218–282 mlrd. eurų.

   Pagrindiniai veiksmai, kurių reikia imtis:

   • plėtoti kovos su terorizmu darbotvarkę ir aktyvesnes kovos su radikalėjimu iniciatyvas;
   • glaudžiau bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;
   • įgyvendinti kovos su organizuotu nusikalstamumu darbotvarkę ir kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą;
   • įgyvendinti 2021–2025 m. ES kovos su narkotikais darbotvarkę ir veiksmų planą;
   • įgyvendinti 2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planą;
   • peržiūrėti teisės aktus dėl turto įšaldymo ir konfiskavimo (Reglamentas (ES) 2018/1805, žr. santrauką), turto susigrąžinimo tarnybų (Sprendimas 2007/845/TVR, žr. santrauką) ir nusikaltimų aplinkai (Direktyva 2008/99/EB. žr. santrauką).
4. Stiprios Europos saugumo ekosistemos kūrimas

   Bendras ES šalių vyriausybių, teisėsaugos institucijų, įmonių, NVO ir asmenų prioritetas yra kova su nusikalstamumu ir teisingumo skatinimas glaudžiau bendradarbiaujant ir dalijantis informacija. Tai reiškia, kad reikia stiprių ES išorės sienų, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir laisvas keliavimas Šengeno erdvėje. Tai taip pat reiškia investicijas į mokslinius tyrimus saugumo srityje ir naujoves, susijusias su naujomis technologijomis ir metodais, siekiant užkirsti kelią grėsmėms ir jas numatyti, taip pat į įgūdžių ir sąmoningumo ugdymą, kad įmonės, administracijos ir asmenys būtų geriau pasirengę.

   Veiksmai, kurių galima imtis siekiant sukurti stipresnę Europos saugumo ekosistemą:

   • apsvarstyti galimybę priimti ES policijos bendradarbiavimo kodeksą ir ištirti policijos veiklos koordinavimo per krizę galimybę;
   • stiprinti Europolo įgaliojimus;
   • stiprinti Eurojustą, siekiant susieti teismines ir teisėsaugos institucijas;
   • atlikti Išankstinės informacijos apie keleivius direktyvos (Direktyva 2004/82/EB, žr. santrauką) peržiūrą;
   • stiprinti ES ir Interpolo bendradarbiavimą.

   Europos Komisija:

   • kartu su strategija pristatė tris konkrečias iniciatyvas jos tikslams įgyvendinti:
     • ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategiją,
     • naują ES kovos su narkotikais darbotvarkę ir veiksmų planą,
     • ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planą;
   • reguliariai teiks pažangos ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, kurie jau patvirtino strategijos prioritetus, ir suinteresuotosioms šalims.