52006DC0326

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.6.2006

KOM(2006) 326 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2006 m. metinė ataskaita dėl Europos bendrijos vystymosi politikos ir išorės paramos įgyvendinimo 2005 m. {SEK(2006) 808}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2006 m. metinė ataskaita dėl Europos bendrijos vystymosi politikos ir išorės paramos įgyvendinimo 2005 m.

TURINYS

1. Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo procesas 4

1.1. Remdama JT aukščiausiojo lygio susitikimą „Tūkstantmetis + 5“, ES nustatė savo uždavinius 4

1.2. Europos plėtros vizija 5

2. Partnerystės principas 6

2.1. Bendradarbiavimas su Vakarų Balkanų šalimis 6

2.2 ES kaimynystės politika 6

2.3 „Bendros erdvės“ su Rusija 7

2.4. Seniausia partnerystė: Afrika, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalys 7

2.5 Partnerystės su Lotynų Amerika stiprinimas 7

3. Didėjanti politinės dimensijos svarba 8

3.1. Priemonės demokratijai ir žmogaus teisėms stiprinti 8

3.2. Politinio dialogo pagrindo sukūrimas 8

3.3. Migracijos ir prieglobsčio klausimai vystymosi politikoje 9

4. Gausesnė, geresnė ir greitesnė parama – Europa vykdo įsipareigojimus 9

4.1. Paramos veiksmingumo klausimas 9

4.2. Vertinimas 10

4.3. Valdymo klausimai 11

4.4. Rezultatai 11

Įžanga

Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje vystymosi paramos teikėja, pagrindinė besivystančių šalių prekybos partnerė ir viena svarbiausių politinio dialogo dalyvių. 2005 m. ES įsipareigojo iki 2010 m. padvigubinti dabartinę oficialios pagalbos vystymuisi (OPV) apimtį.

Kalbant apie vystymosi paramos teikimą, 2005 m. buvo rekordiniai metai Europos Komisijai: parama išaugo nuo 5,7 mlrd. EUR praėjusiais metais iki 6,2 mlrd. EUR. Komisija, tvarkanti vieną penktadalį visų ES oficialios vystymosi paramos piniginių srautų, dar kartą parodė galinti veiksmingai ir greitai vykdyti savo įsipareigojimus, užtikrindama, kad pinigai pasieks tuos, kuriems jų reikia. Šie rezultatai patvirtina, kokios vertingos buvo 2000 m. pradėtos reformos, kuriomis siekiama kuo geriau panaudoti trečiojo pasaulio šalims Komisijos teikiamą pagalbą. Visa tai, taip pat ir ES veikla reaguojant į stichines nelaimes, pavyzdžiui, cunamį arba žemės drebėjimą Pakistane, liudija, kad Komisija tampa vis patikimesne partnere.

Bendrieji Europos bendrijos vystymosi politikos ir išorės paramos tikslai yra išdėstyti jos Sutarties 177 straipsnyje.

Remdamasi šiuo teisiniu pagrindu, savo 2005[1] m. metinėje politikos strategijoje (MPS) Komisija nustatė konkrečius tikslus, kurie ypač reikšmingi vystymosi politikai ir išorės paramai. 2005 m. ji nutarė:

- skatinti stabilizacijos ir asociacijos procesus Balkanuose;

- toliau įgyvendinti Europos kaimynystės politiką, realizuojant veiksmų planus;

- sukurti keturias „bendras erdves“ su Rusija;

- prisidėti atkuriant Iraką;

- peržiūrėti ir didinti ES indėlį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

- padaryti Afrikos taikos priemonę veiksminga;

- pradėti įgyvendinti ES vandens infrastruktūros priemonę.

MPS tikslų sąrašas baigiamas Komisijos ketinimu pasirašyti peržiūrėtą Kotonu susitarimą. Siekiant šio tikslo ir taikos priemonės bei Tūkstantmečio vystymosi tikslų, pabrėžiamas dėmesys Afrikai, kuri buvo 2005 m. prioritetas.

Šie tikslai lėmė 2005 m. veiklos ir finansavimo programas, kurios išsamiai aprašomos metinėje ataskaitoje.

Be šio bendro rekordo, ryškiausi 2005 m. ES paramos ir vystymo politikos akcentai yra susiję su penkiais pagrindiniais klausimais:

- Rengdamasi JT aukščiausiojo lygio susitikimui „Tūkstantmetis + 5“, vykusiam 2005 m. rugsėjo mėn., ES pakartojo savo įsipareigojimą remti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir susitarė dėl bendro požiūrio į vystymosi politiką. ES tvirtai įsipareigojo spartinti pažangą siekiant TVT, didinti paramą bei gerinti jos kokybę, didinti vystymosi politikos darną, daugiau padėti Afrikai.

- Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtino naują trišalį vystymosi politikos pareiškimą – Europos konsensusą dėl vystymosi, kurį papildo ES strategija Afrikai. Specifinės Afrikos, ypač į pietus nuo Sacharos, problemos reikalauja atitinkamų sprendimų. Ši speciali strategija ES pastangas remiant Afriką padarys kur kas veiksmingesnes kokybės ir kiekybės atžvilgiu.

- ES toliau plėtojo partnerystės principą: šalims siūloma bendradarbiavimą skatinanti ir prie šių šalių padėties pritaikyta santykių su ES sistema. 2005 m. daug pasiekta stiprinant partnerystę su Vakarų Balkanų šalimis, Rusija, Lotynų Amerika ir AKR šalimis. 2005 m. taip pat buvo svarbūs Europos kaimynystės politikai.

- Teikiant pagalbą ir išorės paramą politinė dimensija buvo esminė: pagalba naudojant kaip svertą politiniame dialoge arba finansuojant konkrečius veiksmus teisinei valstybei įtvirtinti ir pagarbai žmogaus teisėms užtikrinti.

- 2005 m. Bendrija vykdė reikalavimą sparčiau ir geriau teikti paramą . 2005 m. EB ir ES valstybių narių pasirašyta Paryžiaus deklaracija svariai prisidėjo prie veiklos šioje srityje, ir jos nauda jau netrukus bus jaučiama.

1. Tūkstantmečio VYSTYMOSI TIKSLų įGYVENDINIMO PROCESAS

1.1. Remdama JT aukščiausiojo lygio susitikimą „Tūkstantmetis + 5“, ES nustatė savo uždavinius

2005 m. tarptautinė bendruomenė daug nuveikė kovodama su skurdu pasaulyje ir dar kartą aktyviai iškėlė Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT). 2005 m. rugsėjo mėn. JT pasaulio vadovų susitikime ES vaidino lemiamą vaidmenį ir politinių, ir finansinių įsipareigojimų atžvilgiu.

Rengdamasi aukščiausiojo lygio susitikimui ir remdamasi Komisijos pasiūlymais, Europos Sąjunga susitarė dėl priemonių, kuriomis siekiama sparčiau įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir taip mažinti didžiausią skurdą visose pagrindinėse srityse. Šias priemones, kurios buvo Europos indėlio į JT aukščiausiojo lygio susitikimą pamatas, sudarė trys pagrindiniai elementai:

Žymiai padidinti ES pagalbos apimtį ir pagerinti jos kokybę

2005 m. 25 valstybių narių bendra oficialios pagalbos vystymuisi (OPV) suma siekė 43 mlrd. EUR. ES susitarė toliau didinti OPV biudžetus, viršijant Monterėjuje nustatytus paramos rodiklius (0,39 % BNP) 2006 m. ir įsipareigojant siekti naujų tarpinių rodiklių 2010 m. – ne mažiau kaip 0,51 % BNP kiekvienai valstybei narei (ne mažiau kaip 0,17 % naujoms valstybės narėms), kad būtų pasiektas 2015 m. JT nustatytas 0,7 % rodiklis. Prireiks bendrų ES pastangų 2010 m. nustatytam 0,56 % BNP rodikliui pasiekti. Vertinant absoliučiais skaičiais, šis įsipareigojimas reiškia papildomus 20 mlrd. EUR OPV kasmet iki 2010 m.

Kitų sričių politikos kryptys turėtų padėti įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT)

Įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, nepakaks vien tik vystymosi bendradarbiavimo. Besivystančioms šalims siekiant TVT, svarbus vaidmuo tenka kitoms ES politikos kryptims, todėl buvo suformuluota vystymosi politikos darnos (VPD)[2] sąvoka. ES nutarė TVT ir terminus susieti su 12 politikos sričių[3] ir tose srityse prisiėmė konkrečius „VPD įsipareigojimus“, leidžiančius suderinti vystymosi politikos tikslus.

Prioritetas – Afrika

Komisija nori sutelkti savo pastangas į Afriką, kad padėtų afrikiečiams tapti pagrindiniais savo šalių vystymosi veikėjais, ir būti papildomos vystymosi pagalbos skatintoja. ES siekia sukurti tikrą partnerystę, grindžiamą brandžiais prekybos ir politiniais santykiais. Be bendro rūpesčio dėl socialinės sanglaudos ir tvarios plėtros, ES prisideda kuriant tinklą, būtiną regioninei Afrikos valstybių integracijai ir prekybai tarp jų. ES užmezgė partnerystės ryšius su Afrikos Sąjunga, kurios institucijos vykdo tokias programas kaip pakartotinis taikos priemonės finansavimas.

1.2. Europos plėtros vizija

2005 m. gruodžio 20 d. Komisijos, Tarybos ir Parlamento pirmininkai pritarė naujam ES vystymosi politikos pareiškimui – Europos konsensusui dėl vystymosi[4] , kuris ženklina svarbų ES bendradarbiavimo istorijos etapą įgyvendinant vystymosi politiką. Pirmą kartą per penkiasdešimt metų ES lygmeniu buvo įvardytos bendros vertybės, principai, tikslai ir priemonės skurdui naikinti ir Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti.

Gruodžio mėn., priėmus ES strategiją Afrikai[5] , buvo pirmą kartą konkrečiai pritaikytas Europos konsensusas dėl vystymosi. Joje valstybėms narėms ir Europos Komisijai nustatomas veiksmų planas, remiant Afrikos pastangas įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač didinant paramą taikos ir saugumo, valdymo, infrastruktūros ir prekybos srityse.

Didesnė parama vaikams

Naujajame ES vystymo si politikos pareiškime bei naujojoje ES strategijoje Afrikai skiriamas dėmesys vaikų poreikiams ir teisėms (švietimui, sveikatai, vaikų darbui, našlaičių globai ir kt.), nes ES yra įsipareigojusi sparčiau įgyvendinti Vaikų teisių konvencijos tikslus, dėl kurių buvo susitarta tarptautiniu lygmeniu. Vaikų teisių gairės buvo sukurtos skatinti dialogą šiuo klausimu delegacijų lygmeniu. Pagrindinių teisių komisarų grupė, vadovaujama pirmininko Barroso, 2005 m. balandžio mėn. nusprendė parengti „Vaiko paktą“, siekiant labiau propaguoti vaikų teises ES vidaus ir išorės politikoje.

2. PARTNERYSTėS PRINCIPAS

2.1. Bendradarbiavimas su Vakarų Balkanų šalimis

2005 m. Vakarų Balkanų šalys pasiekė ženklios pažangos stabilizacijos ir susitaikymo, vidaus reformų ir regioninio bendradarbiavimo srityse. Dabar labiau priartėjusios prie ES, jos ir toliau naudosis privalumais, kuriuos teikia CARDS finansinės paramos programa, kol 2007 m. bus sukurta bendra pasirengimo narystei priemonė[6]. 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino savo įsipareigojimą įgyvendinti Salonikų darbotvarkę. 2005 m. nuveikti svarbūs darbai: prasidėjo stojimo derybos su Kroatija, buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai suteiktas šalies kandidatės statusas, baigiama rengti Stabilizacijos ir asociacijos sutartis (SAS) su Albanija, pradėtos derybos dėl SAS su Serbija ir Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina. Prasidėjo politinis procesas ieškant sprendimo dėl būsimo Kosovo statuso. Europietiškas požiūris labai skatina politines ir ekonomines reformas bei tautų susitaikymą šiame regione.

2.2 ES kaimynystės politika

Europos kaimynystės politika (EKP)[7] siekiama sukurti bendrą gerovės ir stabilumo zoną, įtraukiančią ES ir jos kaimynines valstybes, remiantis abiejų pusių įsipareigojimais, atitinkančiais bendros atsakomybės principus. Pagal šią politiką ES atveria kaimynėms dalį vidaus rinkos ir siūlo paramą siekiant ES standartų, taip pat vykdant ekonominį ir socialinį vystymąsi skatinančias reformas. Savo ruožtu EKP partnerės tiksliai ir kontrolei atviru būdu įsipareigoja stiprinti teisinę valstybę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms, skatinti ekonomikos reformas, kurti naujas darbo vietas ir gerinti socialinę sanglaudą, bendradarbiauti pagrindinių užsienio politikos tikslų srityje (kovojant su terorizmu, siekiant neplatinti masinio naikinimo ginklų). Pažanga parterystės srityje atlyginama dosnesnėmis paramos priemonėmis, visiškai nesiejamomis su stojimo į ES perspektyva. EKP taip pat padeda spręsti ES problemas, susijusias su nelegalia migracija, sienų valdymu ir organizuotu nusikalstamumu.

2005 m. pasiekta tolesnė pažanga su EKP šalimis galutinai suderinant ir vykdant veiksmų planus: su Ukraina – dėl rinkos ekonomikos statuso, vizų režimo supaprastinimo ir energijos klausimų; dėl stebėtojų misijos organizavimo Moldovos ir Ukrainos pasienyje; taip pat stiprinamas ir plečiamas politinis dialogas su keliomis Viduržemio jūros šalimis. Įgyvendinami nauji veiksmų planai su Jordanija, Izraeliu, Palestinos valdžios institucijomis, Moldova ir Ukraina. Pagaliau pradėtos derybos su Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu. Viduržemio jūros regione ypatingas dėmesys skiriamas šalių partnerių pradėtoms ekonomikos reformoms remti, jų sektorių politikai finansuoti (ypač švietimui ir sveikatos apsaugai), demokratijai, žmogaus teisėms ir geram valdymui remti.

2.3 „Bendros erdvės“ su Rusija

2005 m. gegužės mėn. buvo patvirtinti planai dėl keturių ES ir Rusijos „bendrų erdvių“ [8] sukūrimo. Šiuose planuose išdėstomi bendri ES ir Rusijos santykių tikslai ir veiksmų planas jiems pasiekti. Be to, ES ir Rusijos bendradarbiavimas vyksta pagal jų sukurtos strateginės partnerystės programą.

2.4. Seniausia partnerystė: Afrika, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalys

2005 m. buvo peržiūrėtas Kotonu susitarimas . Kotonu susitarime nustatoma santykių sistema su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalimis (AKR) . Tai yra seniausia ES partnerystė, kuria siekiama skatinti kurti bendrą skurdo mažinimo strategiją partneriams bendradarbiaujant.

Bendros institucijos, tarp jų bendra Parlamentinė Asamblėja, AKR ir ES Ministrų Taryba, nuo pat pradžių vaidino svarbų vaidmenį plėtojant partnerystę, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių asociacija daug prisidėjo didinant AKR ir ES bendradarbiavimo veiksmingumą.

Į susitarimą įtraukti socialiniai, ekonominiai, politiniai, kultūriniai ir aplinkosauginiai tvarios plėtros aspektai, atitinkantys tarptautinius ES ir AKR partnerių įsipareigojimus.

Daroma nuosekli pažanga įgyvendinant novatorišką ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo sistemą, kuria siekiama stiprinti regioninę ekonominę integraciją, šalinti prekybos barjerus ir laipsniškai įtraukti AKR šalis į pasaulio ekonomiką.

Siekiant įgyvendinti partnerystės su AKR šalimis tikslus, buvo susitarta dėl naujo Europos plėtros fondo (EPF) , iš kurio AKR šalims 2007–2013 m. laikotarpiu bus skirta 22,682 mlrd. EUR.

2.5 Partnerystės su Lotynų Amerika stiprinimas

2005 m. gegužės mėn. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitiko su einančiais tokias pat pareigas Rio grupės pareigūnais. Buvo diskutuojama apie regioninės integracijos procesus Lotynų Amerikoje, socialinę nelygybę ir atskirtį. Taip pat buvo aptartas pasirengimas 2005 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui.

2005 m. gruodžio mėn. Europos Komisija nusprendė suteikti naują impulsą strateginei partnerystei su Lotynų Amerika ir priėmė komunikatą „Stipresnė ES ir Lotynų Amerikos partnerystė“.

Tęsėsi ES ir Mercosur derybos dėl asociacijos ir laisvos prekybos sutarties, atlikti parengiamieji darbai rengiant sutartis su Centrine Amerika ir Andų bendrija.

3. Didėjanti politinės dimensijos svarba

3.1. Priemonės demokratijai ir žmogaus teisėms stiprinti

Šis visose sutartyse atspindėtas prioritetas yra įgyvendinamas plėtojant valstybių ir regionų politinį dialogą, geografinio bendradarbiavimo programas. Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyva (EDŽTI)[9] iš esmės yra nukreipta į šalis, kurioms labiausia reikia pagalbos šiose srityse: pagrindiniai pagalbos gavėjai yra šiose srityse veikiančios pilietinės visuomenės organizacijos. 2005 m. buvo išleista 126,7 mln. EUR daugiausia finansuojant per pastaruosius dvejus metus pradėtus projektus. Pagal šiuos projektus parama buvo skiriama Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro valdybos veiklai, Europos Tarybai, specialiems buvusiai Jugoslavijai, Siera Leonei ir Kambodžai skirtiems teismams, demokratijos plėtros projektams Baltarusijoje[10], kitoms iniciatyvoms, remiančioms vietinių tautų teises. 2005 m. ypatinga pirmenybė buvo teikiama Irakui – iš viso skirta 10 mln. EUR. Iš JT patikos fondų buvo pasirinkti projektai, orientuoti į konstitucinį procesą, vietinių rinkimų stebėtojų mokymą, pilietinės visuomenės organizacijas.

Vis didėja ES vaidmuo rinkimų stebėjimo srityje. Organizuodami rinkimų stebėjimo misiją (RSM), Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba glaudžiai bendradarbiauja vertindami, ar rinkimai buvo „laisvi ir teisingi“. 2005 m. RSM skaičius išaugo, ir toliau didės 2006 m. 2004 m. tokiose misijose dalyvavo 632 stebėtojai, o 2005 m. – jau 1000.

RSM buvo vykdomos per prezidento ar parlamento rinkimus, per referendumus Afganistane, Burundyje, Gvinėjoje Bisau, Libane, Liberijoje, Etiopijoje, Demokratinėje Kongo Respublikoje, Venesueloje ir Šri Lankoje. Visose šiose misijoje ES vaidmuo labai sustiprėjo, nes ji tampa vis svarbesne veikėja skatinant demokratijos procesą. 2005 m. pabaigoje vyko tokių misijų organizavimo 2006 m. (Vakariniame Krante ir Gazos ruože, Ugandoje ir Haityje) parengiamieji darbai.

Be RSM, finansinė parama rinkimams Azijos ir AKR šalyse organizuoti buvo skiriama įgyvendinant įvairius projektus.

3.2. Politinio dialogo p agrindo sukūrimas

Peržiūrėto Kotonu susitarimo pasirašymas[11] 2005 m. birželio mėn. suteikė galimybę sustiprinti politinę partnerystės su AKR šalimis dimensiją palaikant su jomis nuolatinį, oficialų, veiksmingą ir rezultatus akcentuojantį politinį dialogą , paremtą įtvirtintais partnerystės ir atsakomybės principais.

Į AKR ir ES partnerystės susitarimą įtraukta nuoroda dėl bendradarbiavimo kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu . Tai yra tikras perversmas tarptautinių santykių srityje. Į sutartį taip pat įtraukta nuoroda dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Romos statuto, o tai liudija bendrą partnerių įsipareigojimą pasaulinio valdymo institucijoms. Peržiūrėtame susitarime yra nuostata, patvirtinanti AKR ir ES tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su terorizmu . Šalių partnerių pajėgumą kovoti su terorizmu reikia stiprinti finansuojant, tačiau naudojant kitus išteklius nei AKR ir ES vystymosi bendradarbiavimui skirtas lėšas[12].

3.3. Migracijos ir prieglobsčio klausimai vystymosi politikoje

Šis plačiai diskutuojamas klausimas reikalauja tokių politikos krypčių ir pagalbos, kurie atvertų galimybes ir drauge spręstų su tuo susijusias problemas. Todėl Europos Vadovų Taryba ne kartą pabrėžė poreikį parengti išsamią migracijos politiką.

Patvirtinus 2004 m. Hagos programą, ES toliau formavo savo migracijos politiką trečiųjų šalių atžvilgiu. Pagrindinį finansavimą migracijos ir prieglobsčio projektams teikia nacionalinės ir regioninės programos, pvz., MEDA arba TACIS. 2004 m. sukurta teminė AENEAS programa[13] papildo geografines programas: ji teikia finansinę ir techninę paramą trečiosioms šalims remdama jų pastangas veiksmingiau kontroliuoti visus migracijos srautų aspektus. 2005 m. pirmai atrinktų projektų grupei skirta 30 mln. EUR, iš jų apie 16 mln. EUR teko Viduržemio jūros regionui. 2005 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas antrasis kvietimas teikti pasiūlymus, o šio projekto bendras biudžetas – 40,3 mln. EUR. Pirmenybė bus teikiama šiems geografiniams regionams: NVS, Viduržemio jūros šalims ir į pietus nuo Sacharos esančioms Afrikos šalims.

Kalbant apie prieglobstį, 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl regioninių apsaugos programų [14]. Pirmosios bandomosios programos bus įgyvendinamos Tanzanijoje ir vakarinėse naujose nepriklausomose valstybėse (NNV), glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotomis trečiosiomis valstybėmis ir JT Vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (JTVPRK), kad pabėgėliai, kuriems reikia apsaugos, galėtų ją gauti greitai ir geriausiai jų poreikius atitinkančia forma.

4. GAUSESNė, GERESNė IR GREITESNė PARAMA – EUROPA VYKDO įSIPAREIGOJIMUS

4.1. Paramos veiksmingumo klausimas

Didinant paramos veiksmingumą, reikia sutelkti dėmesį į keletą paprastų, bet praktiškų dalykų: suderinti šalies strategijų rengimą, pagalbos teikimą ir būdus, kuriais pranešama apie paramos panaudojimą, diegti patikimesnes sistemas ir procedūras šalyse pagalbos gavėjose, geriau koordinuoti šalių pagalbos teikėjų veiklą. Šalys partnerės vaidina lemiamą vaidmenį, tobulindamos vystymosi strategijų įgyvendinimą, stiprindamos viešųjų finansų valdymą ir nacionalinio aprūpinimo sistemas, gerindamos kontrolės ir audito procedūras. Tai leidžia pagalbos teikėjoms geriau koordinuoti savo veiklą, nukreipti daugiau paramos per nacionalinį biudžetą ir sumažinti reikalaujamų ataskaitų kiekį. Šalims partnerėms yra sumažintos sandorių išlaidos, išlaisvinant nedidelius vietinius valdymo ir administravimo pajėgumus ir dėmesį skiriant nacionaliniams prioritetams. Svarbus šios iniciatyvos aspektas yra tai, kad vis daugiau paramos teikiama tiesiogiai per biudžeto asignavimus, kad paramą galima būtų administruoti vien tik per šalies partnerės sistemas.

Komisijos pastangas gerinti koordinavimą tarp valstybių narių (Europos konsensusas dėl vystymosi) ir kitų pagalbos teikėjų vaizdžiai iliustruoja po cunamio nelaimės sekęs glaudus vyriausybių, pilietinės visuomenės organizacijų nukentėjusiose šalyse, tarptautinių NVO ir finansinių institucijų bendradarbiavimas. Drauge su vyriausybėmis ir tarptautine bendruomene kurdama paramos teikimo mechanizmus, pvz., atkūrimui skirtus patikos fondus, EB užtikrino aktyvų nukentėjusiųjų bendruomenių dalyvavimą rengiant atkūrimo projektus.

2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos veiksmingumo[15] yra susitarimas tarp beveik 100 šalių pagalbos gavėjų ir teikėjų (tarp jų – 25 valstybės narės ir Europos Komisija) ir daugiau nei 25 plėtros agentūrų, užtikrinantis, kad pagalba bus teikiama būdu, iki 2015 m. geriausiai įgyvendinsiančiu Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Paryžiaus deklaracijoje įsipareigojama nustatyti tikslus ir stebėti jų įgyvendinimą pagal 12 pažangos rodiklių[16]. Tikslai ir rodikliai reikalingi, kad deklaracijos signatarai galėtų kontroliuoti pažangą pasauliniu lygmeniu.

Taikant 12 rodiklių, pažanga vertinama pagal penkis partnerystės įsipareigojimus, įtrauktus į Paryžiaus deklaraciją: šalies partnerės atsakomybę ; pagalbos teikėjų veiksmų suderinimą su šalių nacionalinėmis vystymosi programomis; pagalbos teikėjų veiksmų suderinimą ; rezultatais pagrįstą valdymą ; abipusę pagalbos teikėjų ir partnerių atskaitomybę už rezultatus. ES įsipareigojo deklaraciją įgyvendinti laiku. Komisija privalės Tarybai pateikti pažangos pagal paramos veiksmingumo darbotvarkę ataskaitą ES lygmeniu ir 2005 m. įgyvendinimo šalių lygmeniu ataskaitą. Šiam tikslui Komisija sukūrė paprastą sąveikos priemonę, kuri padės pranešti apie pažangą suderinimo ir koordinavimo srityje.

4.2. Vertinimas

Vertinimo tikslas – padidinti paramos poveikį. 2005 m. buvo galutinai parengta programa, skirta vertinimo funkcijos metodikai gerinti. 2005 m. buvo pradėta 11 naujų vertinimų, dar keletui yra rengiamasi, įskaitant du pagrindinius bendrus vertinimus – bendros biudžeto paramos ir koordinavimo, papildomumo ir darnos. 2005 m. pagrindinės vertinimų išvados siejamos su dviem šalimis (Beninu ir Gana), dviem regionais (Karibais ir Lotynų Amerika) ir vienu sektoriumi (privataus sektoriaus plėtra). Kaip pavyzdį pateiksime Komisijos paramos Ganai vertinimą. Iš jo matyti, kad Ganoje skurdžiausioms gyventojų grupėms lengviau prieinamas neužterštas vanduo ir saugios sanitarinės sąlygos, padaugėjo galimybių gauti pradinį išsilavinimą ir medicinos paslaugas. Tačiau apskritai vertinime teigiama, kad ilgai delsiama įgyvendinti paramos priemones ir kad Komisijos procedūros yra nelanksčios ir lėtos. 2005 m. pateiktos dvi EDŽTI vertinimo ataskaitos, taip pat tyrimas dėl jos rodiklių tinkamumo. Visuotinės išvados buvo teigiamos.

4.3. Valdymo klausimai

2005 m. Komisija ir toliau skyrė daugiau dėmesio ne paramos apimčiai, o jos rezultatams ir poveikiui, nes jie daro įtaką paramos teikimo procesui. Kokybės pabrėžimas yra tąsa tų išorės paramos valdymo reformų, kurios buvo įgyvendinamos jau ketverius metus (2001–2004 m.).

Šių reformų įgyvendinimo rezultatai išdėstyti viešoje ataskaitoje Išorės paramos valdymo reformų kokybinis įvertinimas[17], paskelbtoje 2005 m. liepos mėn. Ataskaitoje apžvelgiamos vykdymo, organizavimo ir metodinės reformos teikiant paramą, apibendrinamas jų poveikis ir rezultatai.

Reformos lėmė tai, kad parama buvo vis sparčiau teikiama, kiekvienais metais didėjo išmokos, trumpėjo vidutinis paramos įgyvendinimo laikotarpis.

Baigus decentralizavimo procesą – perdavus atsakomybę už daugumos plėtros programų valdymą įvairiose šalyse įsikūrusioms Komisijos delegacijoms, 2005 m. kovo mėn. buvo pakeista EuropeAid bendradarbiavimo tarnybos pagrindinės būstinės struktūra. Šių pakeitimų tikslas – teikti daugiau pagalbos ir paramos delegacijoms ir atspindėti Vakarų Balkanų šalių perdavimą Plėtros generaliniam direktoratui, atsižvelgiant į jų būsimos ES narystės perspektyvą.

4.4. Rezultatai

2005 m. Europos Komisija, įgyvendindama programas, veikė rekordiškai greitai ir veiksmingai , kad pinigai kuo skubiau pasiektų tuos, kuriems jų reikia. Rezultatai rodo, kad 2000 m. pradėtos reformos buvo vertingos gerinant Komisijos paramos teikimą trečiosioms šalims.

2005 m. finansiniai įsipareigojimai siekė 8 mlrd. EUR – tai 16 % daugiau nei 2004 m. Įsipareigojimai Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalims padidėjo 1 mlrd. EUR ir beveik pasiekė rekordinį 2003 m. lygį. 2004 m. įsipareigojimai Azijai taip pat labai išaugo (beveik 50 %). Plėtrai remti skirta pagalbos suma padidėjo nuo 5,7 mlrd. EUR 2004 m. iki 6,2 mlrd. EUR 2005 m.

[pic]

Reformų dėka Komisija veiksmingiau tvarko pažadėtas lėšas, atlikdama savo vidaus procedūras ir įgyvendindama programas. Palyginus 2001 m. ir 2005 m. matyti, kad įsipareigojimų buvo 44 % daugiau, o išmokų – 50 %. Šie skaičiai reiškia, kad dabar vidutinė įgyvendinimo trukmė yra 3,32 metų, palyginti su 3,55 metų 2004 m. ir beveik penkeriais metais 2000 m.

[pic]

Komisijos skirstomos OPV kiekis mažas pajamas gaunančioms šalims, įskaitant mažiausiai išsivysčiusias, labai išaugo: nuo 1,5 mlrd. EUR 2000 m. iki daugiau nei dvigubos 3,2 mlrd. EUR sumos 2005 m. Išreiškus procentais, parama išaugo nuo 32 % 2000 m. iki 45,8 % 2005 m. Ši tendencija turėtų išlikti, nes daugiau nei pusė naujų įsipareigojimų 2005 m. yra skirta šioms šalims.

[pic]

Greitis ir veiksmingumas yra svarbu, tačiau svarbiausia – gauti rezultatai teikiant paramą tiems, kuriems jos reikia. Komisija yra sukūrusi į rezultatus orientuotą kontrolės sistemą: nepriklausomi ekspertai reguliariai vertina paramos veiksmingumo procesą jos teikimo vietoje. Šios sistemos taikymo išvados rodo aiškią nuolatinio kokybės gerėjimo tendenciją. Projektų ir programų veiksmingumo ir tvarumo rodikliai nuo 2001 m. gerokai išaugo.

[pic]

Komisija yra pasiryžusi ir toliau gerinti fondų, už kuriuos ji yra atsakinga, valdymą, todėl siūlo supaprastinti teisinę išorės paramos bazę (priemones) ir savo vidaus procedūras.

2005 m. buvo intensyviai dirbama rengiant naują paramos programų kartą , kuri bus įgyvendinama pagal 2007–2013 m. finansinių perspektyvų planą. Bendradarbiaudama su šalių pagalbos gavėjų kompetentingomis institucijomis ir susijusiais suinteresuotais dalyviais, valstybėmis narėmis ir kitomis pagalbos teikėjomis, Komisija pradėjo rengti strategijos dokumentus, nustatysiančius įvairių šalių ir regionų programavimo proceso gaires. Jie bus parengti 2006 m., kad nuo 2007 m. sausio mėn. būtų galima pradėti įgyvendinti suplanuotus veiksmus.

2005 m. gruodžio mėn. pareiškime dėl vystymosi politikos, Europos konsensuse dėl vystymosi , išdėstyti tikslai ir principai turėjo įtakos šių šalių ir regionų strategijos dokumentų parengimui. Ypač daug dėmesio skiriama paramos veiksmingumo didinimui, įtraukiant į programavimo procesą atitinkamus ES ir valstybių narių įsipareigojimus.

[1] COM(2004) 133 galutinis.

[2] COM(2005) 134 – 2005 m. balandžio mėn.

[3] Prekyba; aplinka; klimato kaita; saugumas; žemės ūkis; žuvininkystė; socialinis globalizacijos aspektas; migracija; moksliniai tyrimai ir naujovės; informacinė visuomenė; transportas; energija.

[4] Komisija ir Taryba šį dokumentą priėmė Bendrų reikalų ir išorės santykių taryboje 2005 m. lapkričio 22 d. (14820/05), o Parlamentas jį patvirtino 2005 m. gruodžio 15 d. plenarinėje sesijoje. Rezoliucija Nr. P6-TA-PROV (2005) 05 28.

[5] COM(2005) 132.

[6] Išskyrus Kroatiją, kuriai jau suteiktas šalies kandidatės statusas ir kuri naudojasi visomis trimis pasirengimo narystei finansinėmis priemonėmis bei CARDS regionine programa.

[7] COM(2004) 373 galutinis.

[8] Bendra ekonominė erdvė, bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, bendra išorinio saugumo erdvė, bendra mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros erdvė.

[9] COM(2001) 252 galutinis.

[10] Įskaitant Europos humanitariniam universitetui Vilniuje, kuris teiks aukštąjį su demokratija ir žmogaus teisėmis susijusį išsilavinimą baltarusių kalba .

[11] Susitarimą dar reikės ratifikuoti. Susitarimas turėtų įsigalioti 2008 m. sausio 1 d.

[12] Peržiūrėtas Kotonu partnerystės susitarimas: Bendra Tarybos ir Komisijos deklaracija dėl finansinės ir techninės paramos bendradarbiaujant kovoje su terorizmu ir į peržiūrėtą Kotonu partnerystės susitarimą įterptas 11 straipsnio a punktas.

[13] Reglamentas (EB) Nr. 491/2004.

[14] COM(2005) 388 galutinis.

[15] http://www.oecd.org/dataoecd/11/41/34428351.pdf

[16] PVK. CHAIR (2005) 12 /REV.1

[17] SEC(2005) 963.