1. ĮVADAS

2012 m. birželio 21 d., kai Turkijos valdžios institucijos parafavo ES ir Turkijos readmisijos susitarimą, dėl kurio jos derėjosi su Europos Komisija nuo 2005 m., Europos Sąjungos Taryba patvirtino išvadas, kuriose paragino Europos Komisiją „ne tik pasirašyti Turkijos ir ES susitarimą dėl readmisijos, bet ir tuo pačiu metu imtis veiksmų vizų režimo liberalizavimo srityje; tai būtų palaipsniui siekiama ir ilgalaikė perspektyva“. 2013 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl 2012 m. Turkijos pažangos ataskaitos Europos Parlamentas taip pat patarė Komisijai laikytis šio požiūrio.

ES ir Turkijos readmisijos susitarimas pasirašytas 2013 m. gruodžio 16 d. Kartu ES ir Turkija pradėjo vizų režimo liberalizavimo dialogą. Šio dialogo tikslas – imtis tolesnių veiksmų siekiant panaikinti vizų reikalavimą Turkijos piliečiams, trumpam atvykstantiems į Šengeno erdvę.

Kol vyksta dialogas, Europos Komisija nagrinėja atitinkamus Turkijos teisės aktus ir administracinę praktiką. Tai daroma pagal „Veiksmų planą siekiant bevizio režimo su Turkija“, kurį Komisija parengė glaudžiai konsultuodamasi su atitinkamais ES valstybių narių ekspertais. Tame dokumente nustatyti kriterijai, kuriais remdamasi Komisija spręs, ar Tarybai ir Europos Parlamentui reikia siūlyti panaikinti šiuo metu Turkijos piliečiams taikomą vizų reikalavimą, iš dalies pakeičiant Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, ir kada reikėtų siūlyti tai padaryti.

Veiksmų plano reikalavimai suskirstyti į penkis skyrius: dokumentų saugumas, migracijos valdymas, viešoji tvarka ir visuomenės saugumas, pagrindinės teisės ir neteisėtų migrantų readmisija.

Komisija teiks reguliarias ataskaitas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Turkijos pažangos vykdant veiksmų plano reikalavimus. Be to, Turkijos valdžios institucijos galės naudoti šias ataskaitas kaip gaires, kaip spręsti konkrečių sričių problemas. Siekdama parengti šią pirmąją ataskaitą, Komisija 2014 m. kovo 16 d.–birželio 20 d. keletą kartų apsilankė Turkijoje, kad surinktų informaciją apie veiksmų plane numatytų sričių teisės aktus ir procedūras. Komisijai padėjo ES delegacija Turkijoje ir ES valstybių narių bei atitinkamų ES įstaigų (FRONTEX, Europolo, EASO) ekspertai.

Šioje ataskaitoje nagrinėjama padėtis ir pažanga pagal kiekvieną kriterijų ir pateikiamas Komisijos vertinimas, ar Turkija atitinka veiksmų plano reikalavimus.

Pagal kiekvieną kriterijų pažanga vertinama taip:

reikalavimas įvykdytas; beveik įvykdytas (t. y. norint visiškai įvykdyti reikalavimą dar reikia kai ką padaryti); įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų pažangos galimybių (t. y. dar reikia daug padaryti norint įvykdyti kriterijaus reikalavimus, tačiau Turkijos valdžios institucijos pasiekė esminių rezultatų ir atliko didelį darbą, o esami pokyčiai daro teigiamą įspūdį); įvykdytas tik iš dalies (t. y. dar reikia daug padaryti norint įvykdyti kriterijaus reikalavimus, nepastebėta jokių konkrečių teigiamų pokyčių, kad šie reikalavimai būtų įvykdyti); reikalavimas neįvykdytas (t. y. Turkijai dar reikia daug padaryti, kad šis kriterijus būtų įvykdytas).

Visose srityse, kuriose, Komisijos vertinimu, kriterijaus reikalavimai dar nėra visiškai įvykdyti, ataskaitoje pateikiama keletas siūlymų dėl priemonių, kurios, Komisijos nuomone, padėtų pašalinti nustatytus trūkumus.

Galiausiai reikėtų priminti, kad šioje ataskaitoje aptariama, kaip Turkija siekia atitikties „Veiksmų plano siekiant bevizio režimo su Turkija“ kriterijams, nustatytiems siekiant išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis būtų galima saugiai daryti pažangą siekiant vizų režimo liberalizavimo. Todėl šioje ataskaitoje nesiekiama įvertinti bendros Turkijos pasirengimo narystei ES pažangos. Ji tema aptariama Komisijos kasmet teikiamoje „Turkijos pažangos ataskaitoje“, kurios naujausias tekstas paskelbtas 2014 m. spalio 8 d.[1]

2. 1 SKYRIUS. DOKUMENTŲ SAUGUMAS

2.1. Bendras vertinimas

Kelionės ir tapatybės dokumentų srityje Turkija neatsiliko nuo techninių ir politinių pokyčių tarptautinėje bendruomenėje ir planuoja imtis papildomų veiksmų. Turkija dar iki galo neįvykdė visų veiksmų plano 1 skyriaus reikalavimų, tačiau ji jau yra padariusi didelę pažangą daugumos iš jų atžvilgiu ir turi techninių pajėgumų pasiekti šį tikslą, jeigu laiku įgyvendins atitinkamas reformas ir technines priemones.  

2.2. Išsamios pastabos dėl dokumentų saugumo skyriaus kriterijų

Ø Turkija turėtų toliau išduoti mašininio nuskaitymo biometrinius kelionės dokumentus, atitinkančius ICAO standartus, ir vadovautis ICAO rekomenduojama praktika, laipsniškai atsisakydama visų ICAO reikalavimų neatitinkančių pasų ir išduodama tarptautinius pasus su biometriniais duomenimis, įskaitant nuotraukas ir pirštų atspaudus, laikydamasi ES standartų, ypač Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004

Pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nustatytus standartus 2010 m. Turkijos valdžios institucijos nutraukė ICAO reikalavimų neatitinkančių pasų (t. y. pasų, kuriuose nėra jokių biometrinių duomenų) išdavimą ir pradėjo išduoti tik ICAO reikalavimus atitinkančius pasus (t. y. pasus, kurių apsaugos priemonės labai patikimos ir kuriuose yra kai kurių biometrinių duomenų; Turkijos atveju tai skaitmeninė savininko veido nuotrauka). Kol kas kai kurie ICAO reikalavimų neatitinkantys Turkijos pasai dar naudojami, tačiau visi jie baigs galioti iki 2015 m. lapkričio 25 d.

Turkijos valdžios institucijos dar nepradėjo išduoti pasų pagal ES Tarybos reglamente (EB) Nr. 2252/2004 nustatytus standartus (t. y. pasus su labai patikimomis apsaugos priemonėmis ir kai kuriais biometriniais duomenimis, įskaitant pirštų atspaudus ir skaitmeninę nuotrauką). Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms pradėti sistemingai išduoti naujus pasus su paso savininko pirštų atspaudais.  

Turkijos valdžios institucijoms tai būtų techniškai įmanoma, nes jos jau sistemingai renka ir saugo visų pasą išduoti prašančių piliečių pirštų atspaudus (nors kol kas jie neįtraukiami į paso lustą). Todėl Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Ø Įgyvendinti atitinkamas administracines priemones, kuriomis užtikrinamas tarptautinių pasų ir kitų pirminių dokumentų personalizavimo, platinimo ir patvirtinimo proceso vientisumas ir saugumas

Turkijoje galiojanti sistema atitinka ICAO standartus ir atrodo patikima, veiksminga ir tvirta.

Vis dėlto Komisija mano, kad šis reikalavimas tik beveik įvykdytas, nes per ekspertų vizitus buvo pastebėta keletas trūkumų, ir nors jie nedideli, į juos reikia atkreipti dėmesį, kad ateityje nekiltų sunkumų.

Visų pirma reikėtų gerinti būdus, kuriuos pasitelkdama policija naikina negaliojančius pasus, kad būtų dar labiau mažinamas fizinių dokumento dalių, kurios gali būti neteisėtai panaudojamos suklastotiems pasams gaminti, kiekis. Taip pat rekomenduojama didinti tuščių pasų saugojimo patalpų saugumą Ankaroje.

Ø Sudaryti mokymo programas ir priimti etikos kodeksus, skirtus kovai su visų valstybės institucijų pareigūnų, tvarkančių vizas, pirminius dokumentus arba pasus, korupcija

Turkijoje taikomos tinkamos procedūros, įdiegtos tinkamos mokymo ir kontrolės sistemos. Todėl Komisija mano, kad šis kriterijus yra įvykdytas.

Ø Sparčiai ir sistemingai pranešti Interpolo (LASP) duomenų bazei apie prarastus ir pavogtus pasus

Atrodo, kad šiam reikalavimui įvykdyti skirta sistema yra tinkama. Todėl Komisija mano, kad šis kriterijus yra įvykdytas.

Ø Užtikrinti pirminių dokumentų ir asmens tapatybės kortelių aukšto lygio apsaugą ir nustatyti griežtas jų taikymo ir išdavimo procedūras

Šiuo metu naudojamos asmens tapatybės kortelės fiziškai nėra labai saugūs dokumentai ir juos palyginti nesunku suklastoti. Tačiau tikimybė, kad suklastotos tapatybės kortelės būtų naudojamos administracinėse procedūrose, įskaitant paso išdavimą, yra nedidelė. Taip yra todėl, kad Turkijoje įdiegta tvirta ir patikima piliečių registravimo sistema, kurioje visi piliečiai yra registruojami ir jiems suteikiamas tapatybės numeris. Ši sistema, kurią veiksmingai valdo Vidaus reikalų ministerijos Gyventojų departamentas, ir jos elektroninė duomenų bazė (MERNIS), kuria gali naudotis visos atitinkamos Turkijos valdžios institucijos, yra patikimas būdas nustatyti Turkijos piliečių tapatybę.

Esamos sistemos trūkumas tas, kad tapatybės kortelės išduodamos neribotam laikui, todėl jos turėtojo nuotrauka ilgainiui gali pasenti. Nesant patikimo atvaizdo, tam tikrais atvejais gali būti labai sunku įsitikinti, ar asmens tapatybės kortelę rodantis asmuo tikrai yra teisėtas jos savininkas. 

Todėl Komisija mano, kad šis veiksmų plano reikalavimas beveik įvykdytas.

Norint visiškai įvykdyti šį reikalavimą, Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms įtvirtinti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad tapatybės kortelė negali toliau galioti, jeigu pasensta joje esanti nuotrauka. Lygiavertį rezultatą būtų galima pasiekti nustačius esamų tapatybės kortelių galiojimo terminą arba pakeitus jas naujomis kortelėmis, kuriose būtų savininkų biometriniai duomenys ir kuriems nekiltų grėsmė pasenti.

Ø Reguliariai keistis pasų pavyzdžiais, vizų blankais ir informacija apie suklastotus dokumentus ir bendradarbiauti duomenų saugumo klausimais su ES

Kelios valstybės narės jau praneša apie tai, kad reguliariai gauna pasų pavyzdžius iš Turkijos valdžios institucijų. Tačiau nė viena valstybė narė dar nepranešė gavusi informacijos apie Turkijos valdžios institucijų aptiktus suklastotus kelionės dokumentus. Todėl Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas tik iš dalies.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms reguliariai ir laiku teikti visoms ES valstybėms narėms informaciją apie Turkijos išduotų pasų pavyzdžius ir vizų blankus.

Ji taip pat rekomenduoja laiku dalytis informacija su visomis valstybėmis narėmis apie Turkijos teisėsaugos institucijų ir Turkijoje veikiančių kelionių agentūrų išaiškintus suklastotus kelionės dokumentus ir vizas. Šiuo atžvilgiu ypač daug dėmesio reikėtų skirti tokiems išaiškinimo atvejams Stambulo „Atatürk“ oro uoste, nes dabar iš šio oro uosto išvyksta ir per jį į ES skrenda daugiausia keleivių.

Turkijos valdžios institucijos taip pat raginamos plėtoti savitarpio pagalbą ir operatyvinį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis, ypač su Turkijoje dislokuotais ES valstybių narių policijos ryšių pareigūnais, kad būtų gerinami ir Turkijos, ir ES valstybių narių teisėsaugos institucijų gebėjimai išaiškinti suklastotus kelionės dokumentus ir vizas. 

Ø Patvirtinti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas civilinės būklės ir civilinės metrikacijos aktų registravimo proceso vientisumas ir saugumas, be kita ko, atitinkamų duomenų bazių integravimas bei sujungimas ir nuskaitytų duomenų patikrinimas civilinės būklės duomenų bazėje, ypač daug dėmesio skiriant asmenų pagrindinių asmens duomenų pakeitimams

Šiems reikalavimams įvykdyti nustatyta sistema yra tinkama. Komisija mano, kad šis reikalavimas yra įvykdytas.

3. 2 SKYRIUS. MIGRACIJOS VALDYMAS 

3.1. Bendras vertinimas

Turkijos sienas sunku kontroliuoti dėl jų ilgio ir problemiškų geografinių bei aplinkos ypatumų. Pastaraisiais metais jas tapo dar sunkiau valdyti dėl padėties Sirijoje ir Irake. Kadangi tradiciškai Turkija yra neteisėtų migrantų srautų iš įvairių pasaulio vietų paskirties ir tranzito vieta, neseniai į Turkiją ėmė plūsti daugybė migrantų, įskaitant apytiksliai 1,5 mln. sirų, bėgančių nuo konflikto savo teritorijoje.

Turkijos valdžios institucijos ėmėsi visapusiškos migracijos valdymo sistemos reformos, 2013 m. priėmusios Įstatymą dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos, įsigaliojusį 2014 m. balandžio 11 d.  Tuo įstatymu taip pat buvo įsteigta nauja, specializuota viena civilinė institucija (Vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdymo generalinis direktoratas), atsakinga už migrantus ir pabėgėlius (anksčiau šiuos klausimus sprendė policija).

Teisiniu ir instituciniu požiūriu ši reforma padeda Turkijai priartėti prie ES ir tarptautinių standartų migracijos valdymo srityje, taip pat prie veiksmų plano reikalavimų įvykdymo. Dabar šis įstatymas ir kiti šios reformos aspektai turi būti įgyvendinti. Panašių reformų reikia ir kitose 2 skyriaus srityse, visų pirma sienų valdymo ir vizų politikos srityse.

3.2. Išsamios pastabos dėl kriterijų, taikomų migracijos valdymo skyriui

3.2.1. Sienų valdymas

Ø Vykdyti tinkamą pasienio kontrolę ir sienų stebėjimą prie visų šalies sienų, ypač prie sienų su ES valstybėmis narėmis, tokiu būdu, kad būtų žymiai ir nuolat mažinamas asmenų, neteisėtai kertančių Turkijos sienas, kad atvyktų į Turkiją ar išvyktų iš jos, skaičius

Neteisėtų migrantų, kurie neteisėtai kerta Turkijos sienas ir kurių neaptinka Turkijos sienų kontrolės įstaigos, tebėra palyginti daug. Tačiau reikia pripažinti, kad Turkijos valdžios institucijos, atsakingos už sienų valdymą, deda daug pastangų, kad sureguliuotų padėtį, ir dėdamos šias pastangas pasitelkia didelius žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius.

Komisija mano, kad Turkija šio kriterijaus reikalavimus tenkina tik iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms toliau dirbti gerinant savo veiklą šioje srityje, visų pirma reformuojant ir stiprinant savo sienų kontrolės įstaigas. Komisijos nuomone, toliau nurodytos priemonės galėtų padėti Turkijos valdžios institucijoms padaryti didelę pažangą tenkinant šį kriterijų:  

· reikėtų atlikti visos sienos atitinkamą rizikos analizę, visų pirma išanalizuoti sritis, kurioms neteisėta migracija daro didžiausią neigiamą poveikį ir kelia grėsmę, kad bus naudojami suklastoti dokumentai. Ši analizė turėtų padėti įvertinti konkrečius išteklius ir kiekvienai pasienio sričiai tinkamiausius metodus;

· sausumos pajėgos turėtų taikyti lankstesnes stebėjimo procedūras, kad geriau kovotų su kontrabandininkais visose pasienio regionuose, už kuriuos jos yra atsakingos;

· reikėtų stiprinti operatyvinį policijos ir muitinės bendradarbiavimą. Siekiant padėti policijai reikėtų vis dažniau naudoti muitinei prieinamas tyrimo priemones ir informaciją. Sienos perėjimo punktai turėtų būti organizuojami ir valdomi taip, kad ir žmonėms tikrinti būtų pakankamai laiko bei darbuotojų ir būtų tinkamos erdvės ir priemonių;

· reikėtų aktyvinti žandarmerijos veiklą patruliuojant pasienio ir pakrančių regionuose.  Taip padidės tikimybė sulaikyti neteisėtus migrantus, kirtusius rytines šalies sienas nepatikrinus sausumos pajėgoms ir besirengiančius neteisėtai išvykti iš šalies per jos sienas su Graikija ir Bulgarija;

· policija turėtų skirti daugiau dėmesio suklastotų kelionės dokumentų ir tikrų kelionės dokumentų, kuriuos naudoja sukčiaujantieji, aptikimui, visų pirma Stambulo „Atatürk“ oro uoste ir prie visų kitų Turkijos sienų. Reikėtų ne tik sistemingai konfiskuoti tokius aptiktus kelionės dokumentus, bet ir patraukti juos naudojančius asmenis baudžiamojon atsakomybėn; be to, turėtų būti visada pradedami tyrimai siekiant nustatyti ir išardyti dokumentą įsigijusių nusikaltėlių tinklus;

· Kontrolė Turkijos oro uostų tranzito zonose, ypač į ES vykstančių keleivių pasų kontrolė turėtų tapti sisteminga;

· reikėtų iš naujo apsvarstyti galimybę, kuria dabar gali naudotis kai kurių kategorijų asmenys, kirsti Turkijos sieną turint ICAO reikalavimų neatitinkančias tapatybės korteles.

Ø Priimti ir veiksmingai įgyvendinti teisės aktus, kuriais reglamentuojamas asmenų judėjimas prie išorės sienų, taip pat teisės aktus dėl sienų apsaugos institucijų ir jų funkcijų organizavimo pagal „Nacionalinį veiksmų planą dėl Turkijos integruoto sienų valdymo strategijos įgyvendinimo“, kurį Turkijos valdžios institucijos patvirtino 2006 m. kovo 27 d., laikantis ES Šengeno sienų kodekse ir ES Šengeno kataloge įtvirtintų principų ir geriausios patirties

Komisija mano, kad šis reikalavimas neįvykdytas, nes „Nacionalinis veiksmų planas dėl Turkijos integruoto sienų valdymo strategijos“ įgyvendintas tik labai ribotai ir viena svarbiausių jo sudedamųjų dalių apskritai neįgyvendinta. Pagal šią sudedamąją dalį buvo siūloma įkurti vieną, nekarinę, specializuotą sienų apsaugos įstaigą ir perduoti jai visą atsakomybę už sienų valdymą ir išteklius. Dabar šie ištekliai paskirstyti kelioms skirtingoms įstaigoms (pvz., muitinei, policijai, pakrantės apsaugos tarnybai ir sausumos pajėgoms).

Todėl Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis visų priemonių, būtinų veiksmų planui įgyvendinti, visų pirma priimti teisės aktus, reikalingus naujai sienų apsaugos įstaigai įsteigti.

Be to, laikotarpiu, kol bus įsteigta viena nekarinė specializuota sienų apsaugos įstaiga, Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms patobulinti skirtingų esamų sienų apsaugos įstaigų veiklą ir tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti šiuolaikišką ir integruotą sienų valdymą. Visų pirma Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

· peržiūrėti, kaip sausumos pajėgos veikia sienų valdymo srityje, užtikrinti, kad už sausumos sienų stebėjimą atsakingos pajėgos būtų kuo mažiau varžomos tarpusavyje nesuderinamų taisyklių ir įpareigojimų, atsirandančių dėl to, kad jos yra kariuomenės dalis, ir kad joms būtų vis dažniau leidžiama:

v visapusiškai bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis teisėsaugos ir sienų apsaugos įstaigomis;

v kurti lankstesnę patruliavimo techniką ir

v organizuoti savo darbą ir savo veiklą sutelkti į prioritetinį uždavinį kovoti su kontrabanda;

· imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad sienos apsaugos tarnybos glaudžiau bendradarbiautų tarpusavyje ir su žandarmerija. Tokios priemonės, inter alia, galėtų apimti:

v suderintų ryšio priemonių naudojimą ir kūrimą;

v keitimąsi ryšių pareigūnais siekiant pasidalyti techniniais ištekliais ir informacija;

v savitarpio prieigos prie savo atitinkamų duomenų bazių suteikimą, kad išimtinėmis aplinkybėmis kiekviena jų veiktų atitinkamoje savo veiklos srityje;

v bendrų darbo metodų sukūrimą ar bendrų operacijų atlikimą remiantis bendrai parengtomis grėsmių analizėmis;

v dalijimąsi statistiniais duomenimis; 

v bendrų mokymo programų rengimą;

v procedūrų, pagal kurias įvairių institucijų patruliams būtų leidžiama tiesiogiai bendrauti tarpusavyje ir imtis iniciatyvos prireikus veikti kartu, nustatymą;

v mechanizmų, skirtų laiku keistis informacija ir žvalgybos duomenimis operatyviniu lygmeniu, nustatymą, taip pat operacijų koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmų nustatymą, siekiant užtikrinti, kad neteisėti migrantai, tranzitu vykstantys per vietoves, priklausančias kelių tarnybų kompetencijai, galėtų būti lengviau suimami, veiksmingai naudojant joms prieinamus išteklius;

v Integruoto sienų valdymo biuro koordinacinio vaidmens stiprinimą.

Ø Imtis būtinų biudžetinių ir kitų administracinių priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad sienos perėjimo punktuose ir prie visų šalies sienų, ypač prie sienų su ES valstybėmis narėmis, būtų dislokuoti tinkamai parengti ir kvalifikuoti sienos apsaugos pareigūnai (pakankamas skaičius); taip pat užtikrinamas efektyvios infrastruktūros, įrangos ir IT priemonių prieinamumas, be kita ko, plačiau naudojant stebėjimo įrangą, ypač elektronines priemones (mobiliąsias ir stacionariąsias), vaizdo stebėjimą, infraraudonųjų spindulių kameras ir kitas jutiklių sistemas

Turkijos valdžios institucijos dislokuoja daug žmogiškųjų išteklių, techninių priemonių ir infrastruktūros prie šalies sienų. Tai rodo aiškų ryžtą nuolat gerinti pasienio įstaigų darbuotojų pasirengimą ir gerinti jiems prieinamos įrangos kokybę. Ypač didelį įspūdį daro sausumos pajėgų atliktas darbas stebint Turkijos sausumos sienas ir pakrantės apsaugos tarnybų profesionalumas. Policija turi sukūrusi duomenų bazę POLNET, kuri yra veiksminga priemonė keleivių atvykimui į šalį ir išvykimui iš šalies registruoti bei tikrinti jų teisę tai daryti.

Tačiau padėtis dar tikrai tobulintina, todėl Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas tik iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių. 

Visų pirma Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis tokių priemonių:

· šauktinių naudojimą žaliosioms sienoms stebėti derėtų laipsniškai mažinti ir pasitelkti juos tik pagalbinėms užduotims atlikti. Šiuo tikslu taip pat gali tekti aktyviau naudoti techninio stebėjimo priemones (visų pirma naudoti į automobilį įmontuotą radarą, bepilotę oro transporto priemonę, termovizorius, centralizuotai stebėti stebėjimo duomenis);

· darbuotojų, dirbančių prie žaliųjų sienų, rengimas turėtų skirtis nuo įprastų kariuomenės programų, daugiau dėmesio skiriant sienų valdymo klausimams; 

· sausumos pajėgų profesionaliųjų darbuotojų rotacija turėtų būti taikoma tik pasienio brigadoms, kad būtų įmanoma specializacija bei plėtojama pasienio darbo kultūra ir metodika. Jeigu tai neįmanoma, reikėtų skatinti tuos, kurie patys nori specializuotis šioje srityje. Tas pats taikytina policijai siekiant parengti tikrus suklastotų kelionės dokumentų ir sukčiaujančiųjų išaiškinimo specialistus;

· reikėtų laipsniškai kurti integruotą pakrantės radarų sistemą jūros sienoms stebėti, kad būtų galima susidaryti tikrą padėties vaizdą. Tai derėtų papildyti dažnesnėmis oro stebėjimo priemonėmis siekiant užtikrinti greitą reagavimą į neteisėtą migrantų išvykimą iš Turkijos teritorinių vandenų. 

Ø Stiprinti bendradarbiavimą ir skatinti darbuotojų bei įstaigų, atsakingų už sienų valdymą, muitinės tarnybų ir kitų teisėsaugos įstaigų informacijos mainus, kad būtų stiprinami gebėjimai rinkti žvalgybinę informaciją, veiksmingai naudoti žmogiškuosius ir techninius išteklius ir veikti koordinuotai

Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas tik iš dalies, visų pirma dėl to, kad priemonėmis, kurių dabar ėmėsi Turkijos valdžios institucijos, užtikrinamas tik neapibrėžtas pasienio agentūrų veiklos koordinavimas, grindžiamas reguliariais susitikimais aukštesniuoju lygmeniu, nesant tinkamų institucinių mechanizmų užtikrinti, kad skirtingos įstaigos iš tiesų integruotai bendradarbiautų.

Siekiant įvykdyti šio kriterijaus reikalavimą, Turkijos valdžios institucijos raginamos įgyvendinti priemones, jau rekomenduotas kalbant apie kitus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad teisėsaugos įstaigos ir sausumos pajėgos glaudžiau bendradarbiautų, ir leisti sukurti integruotą sienų valdymą.

Ø Parengti mokymo programas ir priimti kovai su korupcija skirtus etikos kodeksus pasienio apsaugos, muitinės ir kitiems sienų valdymo veikloje dalyvaujantiems pareigūnams

Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies ir yra gerų tolesnės pažangos galimybių. Turkijos valdžios institucijos yra priėmusios taisykles, kuriose išdėstyti etikos kodeksai, kurių privalo laikytis kiekvienas viešosios administracijos ir teisėsaugos įstaigų darbuotojas.

Tačiau Komisija rekomenduoja Turkijai:

· parengti tokias minėto bendrojo etikos kodekso redakcijas, kuriose būtų skiriama daugiau dėmesio sienų valdymui vadovaujančių pareigūnų padėčiai;

· parengti atitinkamus mokymo modulius siekiant didinti informuotumą apie juos ir

· sukurti stebėjimo mechanizmus.

Ø Veiksmingai įgyvendinti su FRONTEX pasirašytą susitarimo memorandumą, be kita ko, plėtojant bendras bendradarbiavimo iniciatyvas ir keičiantis duomenimis bei rizikos analize

Komisija mano, kad šis reikalavimas šiuo metu yra įvykdytas.

Tačiau Turkijos valdžios institucijos raginamos tęsti ir aktyviau įgyvendinti trišalio bendradarbiavimo darbotvarkę, dėl kurios jos susitarė su FRONTEX pagal susitarimo memorandumą.

Ø Užtikrinti, kad sienų valdymas būtų vykdomas pagal tarptautinę pabėgėlių teisę, visapusiškai laikantis negrąžinimo principo ir veiksmingai sudarant galimybes asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, pasinaudoti prieglobsčio suteikimo tvarka

Pastaraisiais metais Turkijos valdžios institucijos suteikė tarptautinę apsaugą daugiau nei 1 mln. prieglobsčio prašytojų iš Sirijos ir daugelio kitų šalių. Nebuvo pranešta apie jokius priverstinio migrantų išsiuntimo atvejus. Todėl Komisija mano, kad dabar šis reikalavimas yra įvykdytas.

Ø Užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis, visų pirma siekiant stiprinti sienų su ES valstybėmis narėmis valdymą

Neseniai pagerinus Turkijos valdžios institucijų ir Graikijos bei Bulgarijos valdžios institucijų pasienio bendradarbiavimą prie sausumos sienų siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai, Komisija gali manyti, kad šis reikalavimas yra įvykdytas iš dalies.

Kad šis kriterijus būtų visapusiškai įvykdytas, Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis tokių priemonių:

· gilinti ir stiprinti bendradarbiavimą su Graikijos ir Bulgarijos valdžios institucijomis prie sausumos sienų, įskaitant reguliarius susitikimus, kuriuose dalyvautų Turkijos sausumos pajėgos, nustatyti saugius ryšių kanalus ir įgyvendinti pastovų bei struktūruotą koordinavimo ir dalijimosi informacija mechanizmą, visų pirma padedant įkurti trišalį ryšių centrą „Kapitono Andrejevo“ sienos perėjimo punkte;

· plėtoti operatyvinį bendradarbiavimą su Graikijos valdžios institucijomis Egėjo jūros regione, siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas jūroje apimtų neteisėtos migracijos prevenciją keičiantis informacija, ir būtų palaikomi ne tik formalūs dviejų dalyvaujančių pakrantės apsaugos tarnybų būstinių ryšiai, bet ir būtų užtikrinta, kad vietos lygmeniu dirbantys pareigūnai keistųsi operatyvine informacija. Kalbant apie pastarąjį aspektą pažymėtina, kad būtų labai naudinga sukurti visų vietos valdžios institucijų, dalyvaujančių neteisėtos migracijos prevencijoje ir kovojančių su ja, dalijimosi informacija ir ankstyvųjų savitarpio perspėjimų sistemą;

· kaip rekomenduota 1 skyriuje, užtikrinti, kad Turkijos policija bendradarbiautų, dalytųsi informacija ir teiktų savitarpio pagalbą ES valstybių narių policijos ryšių pareigūnams išaiškinant suklastotus dokumentus, kuriuos galbūt naudoja keleiviai, vykstantys iš Turkijos, skrendantys tranzitu per ją arba į kitus ES oro uostus.

3.2.2. Vizų politika

Ø Gerinti mokymus Turkijos konsuliniams ir pasienio pareigūnams dokumentų saugumo srityje ir plėtoti bei naudoti Turkijos vizų informacinę sistemą

Atsižvelgiant į tai, kad Turkijos valdžios institucijos jau skyrė dėmesį pasienio ir konsulinių pareigūnų mokymo programoms, susijusioms su suklastotų tapatybės dokumentų išaiškinimu, ir tai, kad yra kelios duomenų bazės, kuriose galima sužinoti informaciją apie išduotas vizas, ir policija gali naudotis visomis šiomis duomenų bazėmis, Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas iš dalies ir yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Vis dėlto Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

rengti geresnius mokymus pasienio ir konsuliniams pareigūnams, visų pirma siekiant gerinti jų gebėjimus atpažinti Šengeno ir EBPO šalių pasus ir vizas, taip pat naująsias labai saugias Turkijos vizas, kurias numatoma pradėti naudoti ir toliau tęsti darbą, kad būtų visiškai integruotos esamos vizų duomenų bazės siekiant užtikrinti, kad bet kuri Turkijos teisėsaugos institucija, dirbanti sienų valdymo ar kovos su neteisėta migracija srityje, galėtų greitai patikrinti Turkijos vizos autentiškumą užsieniečio, norinčio atvykti arba atvykusio į Turkijos teritoriją, kelionės dokumente. 

Ø Atsisakyti vizų išdavimo pasienyje kai kurių ne ES šalių piliečiams kaip įprastos procedūros, ypač tokios vizų išdavimo tvarkos reikėtų netaikyti šalims, keliančioms didelę migracijos ir saugumo grėsmę ES

Turkijos valdžios institucijos tebeišduoda vizas pasienyje 89 šalių piliečiams, dauguma jų gali neteisėtai migruoti į ES. Tačiau pagal 2014 m. balandžio mėn. įsigaliojusį naująjį Įstatymą dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos Turkija neteko teisinės galimybės išduoti vizas pasienyje įprasta tvarka, ir pagal Turkijos valdžios institucijų pareiškimus tikėtina, kad pasienio vizų sistemos netrukus bus atsisakyta (tikriausiai iki 2014 m. pabaigos). Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių. Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms kuo greičiau įgyvendinti šį pakeitimą.

Ø Pradėti naudoti naująsias Turkijos vizų įklijas, kuriose įdiegtos didesnės apsaugos priemonės, ir nebenaudoti vizos spaudų

Nors Turkijos valdžios institucijos dar naudoja vizų spaudus, kuriuos nesunku suklastoti, dabar jos jau baigė techninį pasirengimą naudoti naujas vizų įklijas su didesnėmis apsaugos priemonėmis ir paskelbė, kad netrukus pradės jas naudoti. Todėl Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms nustoti naudoti vizų spaudus, pradėti naudoti naująsias saugesnes vizų įklijas ir atitinkamai išplėsti jų naudojimą ir pakeisti jais visų kitų rūšių dabar naudojamas vizas. 

Ø Įdiegti tranzitines oro uosto vizas

Komisija mano, kad šis reikalavimas beveik įvykdytas, nes pagal Įstatymą dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos Turkijos valdžios institucijoms suteikiama teisinė galimybė prašyti užsieniečių, norinčių kirsti Turkijos teritoriją tranzitu, kai keliauja lėktuvu į kitą paskirties vietą, ir planuojančių atvykti į tarptautinę Turkijos oro uosto zoną, prieš kelionę iš Turkijos konsulato gauti tranzitinę vizą.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms įgyvendinti atitinkamas naujojo įstatymo nuostatas.

Ø Iš dalies pakeisti taisykles, pagal kurias Turkija leidžia į savo teritoriją atvykti svarbiausių šalių, iš kurių kyla didelė neteisėtos migracijos į ES grėsmė, piliečiams, kad būtų sunkiau atvykti tiems, kurie nori patekti į Turkijos teritoriją siekdami vėliau bandyti neteisėtai kirsti ES išorės sienas

Kaip minėta, 89 šalių piliečiams, kurių dauguma laikomi galimu neteisėtos migracijos šaltiniu, šiuo metu atvykti į Turkijos teritoriją leidžiama tiesiog gavus vizą Turkijos pasienyje. Tačiau Turkijos valdžios institucijos paskelbė, kad ketina atsisakyti pasienio vizų sistemos taikymo.

Kai tai nutiks, šių šalių piliečiai iš esmės ir toliau galės nesunkiai gauti vizą, naudodamiesi e. vizų sistema. Ši sistema pradėta taikyti 2013 m. kaip bandomoji ir įprastai naudojama nuo 2014 m. balandžio mėn., tačiau joje išliko pasienio vizų sistemos trūkumų. 

Tačiau, remiantis dabartinėmis e. vizų sistemos taisyklėmis, ne visi galės gauti e. vizą.  Šalių (išskyrus kelias išimtis), kurios laikomos galimu neteisėtos migracijos šaltiniu, piliečiai galės kreiptis dėl Turkijos e. vizos tik jeigu kreipdamiesi jie jau turės EBPO ir Šengeno šalių išduotą galiojančią vizą ar leidimą gyventi.

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šiuo metu šis kriterijus įvykdytas tik iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Kad šis kriterijus būtų geriau vykdomas, Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų: 

nedelsiant panaikinti galimybę gauti vizas pasienyje šalių, kurios yra galimos neteisėtos migracijos šaltinis, piliečiams; toliau taikyti griežtas taisykles ir laikytis atrankinio požiūrio išduodant vizas per e. vizų sistemą; atidžiai stebėti, kaip žmonės, turintys teisę atvykti į Turkijos teritoriją per e. vizų sistemą arba be vizos, naudojasi šiomis priemonėmis ir įgyvendinti atitinkamas priemones, kad būtų galima laiku reaguoti į galimus piktnaudžiavimus, jeigu paaiškėja, kad jie paplitę tarp konkrečių kategorijų piliečių ar asmenų.

Kalbant apie pastarąjį punktą ir tam, kad Komisija galėtų įvertinti Turkijos pažangą vykdant šį kriterijų, Turkijos valdžios institucijoms reikės reguliariai teikti informaciją apie šiuos dalykus:

vizų, kurias jos išdavė konkrečių šalių piliečiams, skaičių, nurodant išduotos vizos rūšį (pasienio viza, e. viza ar ambasados viza); konkrečios pilietybės neteisėtų migrantų, sulaikytų Turkijoje, skaičių, nurodant, kokios rūšies vizą jie turėjo (jeigu turėjo)  ir Turkijos valdžios institucijų išaiškintų Turkijos e. vizų savininkų turėtų suklastotų EBPO ir Šengeno šalių vizų ir leidimų gyventi skaičių ir rūšį.

Pastebėjus, kad Turkijoje arba Turkijos ir ES pasienyje sulaikoma vis daugiau konkrečios šalies pilietybę turinčių neteisėtų migrantų, Komisijai taip pat reikės informacijos iš Turkijos valdžios institucijų apie priemones, kurių Turkija ėmėsi arba numato imtis, kad išspręstų šią problemą.

Ø Toliau derinti Turkijos vizų politiką, teisės aktus ir administracinę praktiką su ES acquis, visų pirma atsižvelgiant į pagrindines šalis, kurios yra svarbus neteisėtos migracijos į ES šaltinis

Kaip paaiškinta pirmiau, Turkijos valdžios institucijos paskelbė ketinančios nebeišduoti vizų pasienyje ir vietoj vizų spaudų naudoti labai saugias vizų įklijas pagal Šengeno sistemos taisykles ir charakteristikas. Nustojus taikyti pasienio vizų sistemą, Turkijos neigiamas vizų sąrašas bus kitas esminis dalykas siekiant suderinimo (nors dar ne visiško) su neigiamu vizų sąrašu, naudojamu Šengeno šalyse.

Tačiau kol kas nė viena iš šių reformų neįgyvendinta.

Remiantis turima informacija, atrodo, kad Turkijos konsulinės institucijos mažai tikrina prašymą išduoti vizą pateikiančius asmenis, palyginti su tuo, kokios patikros atliekamos ES valstybėse narėse. Paprastai viza išduodama institucijoms patikrinus, kad prašymą pateikęs asmuo atitinka tam tikrus reikalavimus (pvz., kad jam nedraudžiama atvykti į Turkijos teritoriją dėl teisinių ar saugumo priežasčių ir kad jis gali įrodyti turįs pakankamai lėšų savo buvimo Turkijoje ir grįžimo namo finansinėms išlaidoms padengti). Jokių kitų dokumentų neprašoma, be to, neatliekama jokios išsamesnės analizės, kuri, pavyzdžiui, galėtų atskleisti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo planuoja atvykti į Turkiją ketindamas vėliau joje pasilikti kaip neteisėtas migrantas arba atvykti į Turkiją siekdamas neteisėtai kirsti ES sieną.

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas tik iš dalies.

Kad šis kriterijus būtų geriau vykdomas, Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms patvirtinti visas reformas, apie kurias jos yra paskelbusios, ir pakeisti savo vizų išdavimo sistemą bei vizas išduodančių konsulinių pareigūnų rengimą, remiantis Šengeno vizų sistema. Kad įvertintų Turkijos pažangą įgyvendinant šią rekomendaciją, Komisijai reikės:

Turkijos konsuliniams ir pasienio pareigūnams duotų nurodymų dėl kriterijų ir procedūrų, kuriomis reikia vadovautis priimant ir atmetant prašymus išduoti vizą, kopijų, įskaitant sąrašą dokumentų, kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys ir išsamių statistinių duomenų apie patenkintus ir atmestus prašymus išduoti vizą ir jų atmetimo priežastis.

Turkijos valdžios institucijos taip pat raginamos toliau tęsti darbus, susijusius su Turkijos neigiamo vizų sąrašo suderinimu su Šengeno šalyse naudojamu neigiamu sąrašu, ir bet kuriuo atveju vengti bet kokios tolesnės diferenciacijos.

Ø Nediskriminuojant leisti visų ES valstybių narių piliečiams atvykti į Turkijos teritoriją be vizos

Komisija mano, kad šis kriterijus neįvykdytas, nes dabar tik 19 iš 28 ES valstybių narių piliečiai turi teisę keliauti į Turkijos teritoriją be vizos.

Kipro Respublikos vizų prašytojų de facto diskriminacija tebekelia susirūpinimą. Norint atvykti į Turkijos teritoriją jiems reikia vizos ir jie gali gauti ją per Turkijos e. vizų sistemą, tačiau interneto svetainėje, kurioje galima paduoti e. vizų sistemos paraiškas, Kipro Respublika vadinama „Kipro graikų Pietų Kipro administracija“. 

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms nutraukti šį diskriminacinį vertinimą, kad šis kriterijus būtų įvykdytas.

3.2.3. Vežėjų atsakomybė

Ø Priimti ir veiksmingai įgyvendinti teisės aktus dėl sankcijų, kuriuose būtų apibrėžta vežėjų atsakomybė

Turkijoje veikiantys vežėjai jau dabar privalo grąžinti keleivius į išvykimo punktą, jeigu Turkijos valdžios institucijos neįleido jų į Turkijos teritoriją; šis reikalavimas patvirtintas naujajame Įstatyme dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas iš dalies ir yra gerų tolesnės pažangos galimybių. 

Siekiant sukurti griežtesnę sistemą, neleisti asmenims neteisėtai atvykti į Turkijos teritoriją ir geriau vykdyti šį kriterijų, Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms sukurti sankcijų sistemą aplaidiems vežėjams, atsižvelgdama į geriausią ES ir tarptautinę praktiką.

3.2.4. Tarptautinė apsauga

Ø Priimti ir veiksmingai įgyvendinti teisės aktus ir įgyvendinimo nuostatas, laikantis ES acquis ir 1951 m. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių ir jos 1967 m. protokole nustatytų standartų, tokiu būdu netaikant jokių geografinių apribojimų, kad būtų užtikrintas negrąžinimo principo laikymasis, atsižvelgiant taip pat į Europos žmogaus teisių konvenciją, galimybę bet kuriam asmeniui, kuriam reikalinga tarptautinė apsauga, pateikti prieglobsčio prašymą ir gauti pabėgėlio statuso apsaugą arba papildomą apsaugą, ir sudaryti galimybes Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui veiksmingai, be apribojimų, vykdyti savo įgaliojimus Turkijos teritorijoje

Komisija mano, kad 2014 m. balandžio mėn. priėmusi Įstatymą dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos ir jam įsigaliojus Turkija žengė didelį žingsnį į priekį, kad įvykdytų šį kriterijų, nes šiame įstatyme numatyta nustatyti nacionalinę prieglobsčio procedūrą ir apsaugos statusus, kurie apskritai atitinka tarptautinius ir ES standartus.

Įstatymu taip pat labai sumažinamas „geografinio apribojimo“, kurį Turkija taiko 1951 m. Ženevos konvencijai, poveikis, nors Turkijos valdžios institucijos nusprendė, kad kol kas jis dar bus taikomas. Šiuo apribojimu Konvencijos taikymas Turkijoje apribojamas „asmenimis, kurie tapo pabėgėliais dėl įvykių Europoje“.  Tačiau pagal naująjį įstatymą bet kuriam asmeniui, kuris nepatenka į „geografinio apribojimo“ (teisiškai jie vadinami „sąlyginiais pabėgėliais“) taikymo sritį, suteikiama galimybė gauti Turkijos tarptautinės apsaugos statusą. Sąlyginiams pabėgėliams siūlomas statusas yra šiek tiek mažiau naudingas nei asmenims, kuriems taikomas geografinis apribojimas, suteikiamas statusas, tačiau šie skirtumai nedideli. Tais atvejais, kai įstatyme paliekama jo įgyvendinimo veiksmų laisvė, šie skirtumai gali tapti beveik simboliniai.  

Tačiau Komisija pažymi, jog dėl to, kad šios taisyklės yra naujos, įgyvendinimo duomenų nėra. Kai kurie svarbiausi prieglobsčio prašytojų ir tarptautinę apsaugą gavusių asmenų padėties aspektai Turkijos teisės aktais nereglamentuojami ir priklausys nuo antrinės teisės aktų, kurie dar nepriimti, nuostatų. 

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas tik iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Kad Komisija galėtų pagerinti savo vertinimą, Turkijos valdžios institucijoms reikės užtikrinti, kad: 

būtų priimti visi būtini antrinės teisės aktai šiam įstatymui veiksmingai ir visiškai įgyvendinti ir įstatymo nuostatos būtų veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinamos visoje šalyje.

Kalbant apie pirmąjį punktą pažymėtina, jog bus labai svarbu užtikrinti, kad:

įstatymo nuostatos, visų pirma galimybė pasinaudoti tarptautinės apsaugos statuso nustatymo procedūra ir įgyti tarptautinės apsaugos statusą taip pat būtų veiksmingai taikomos prašymą pateikusiems asmenims ir pabėgėliams (kuriuos pripažįsta JTVPK), kurie jau buvo Turkijos teritorijoje, kai įstatymas įsigaliojo; laikinąją apsaugą pagal įstatymą gavusiems asmenims antrinės teisės aktais, kurie dar bus priimti, bus suteiktos teisės, panašios į ES laikinosios apsaugos direktyvoje numatytas teises, įskaitant galimybę prireikus pasinaudoti individualiomis tarptautinės apsaugos statuso nustatymo procedūromis ir sąlyginiams pabėgėliams būtų suteiktas statusas, kuris praktiškai nesiskirtų nuo statuso, suteikiamo pabėgėliams, kuriems taikomas geografinis apribojimas, abiem grupėms siūlant išduoti darbo leidimus, suteikti socialinę paramą ir galimybes integruotis laikantis ES kvalifikavimo direktyvoje įtvirtinto požiūrio.

Ø Įsteigti specializuotą įstaigą, kuri būtų atsakinga už pabėgėlių statuso nustatymo procedūras, numatant galimybę naudotis veiksminga teisine gynyba teisme, atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, taip pat už prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių apsaugos ir pagalbos jiems užtikrinimą, ir suteikti tai įstaigai bei jos darbuotojams tinkamus darbo pajėgumus ir mokymą

Du svarbūs veiksmai, atlikti vykdant šį reikalavimą, buvo Migracijos valdymo generalinio direktorato įsteigimas ir Įstatymo dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos įsigaliojimas, inter alia, įtraukiant į jį nuostatas dėl atmestų tarptautinės apsaugos prašymų ir susijusių sprendimų, pvz., įsakymų sulaikyti, administracinės ir teisminės kontrolės.

Generalinis direktoratas dar steigiamas, visų pirma provincijų lygmeniu, o jo atsakomybė už įstatymo įgyvendinimą vis dar daugiausia perduodama kitoms šiam direktoratui pavaldžioms viešojo sektoriaus institucijoms. Būtinų institucinių priemonių naujiesiems teisės aktams įgyvendinti dar nesiimta, visų pirma tai pasakytina apie centrinės valdžios įgaliojimų perdavimą regionų ir provincijos valdžios institucijoms.

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Kad Komisija galėtų pagerinti savo vertinimą, Turkijos valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad:

šalyje būtų veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinamos įstatymo nuostatos, susijusios su apeliacinių skundų pateikimu administraciniu ir teismo lygmenimis dėl tarptautinės apsaugos prašymų atmetimo, taip pat susijusių sprendimų, pvz., įsakymų sulaikyti, taip pat dėl teisminės kontrolės nepriklausomumo ir nešališkumo; 

· Migracijos valdymo generalinis direktoratas baigtų rengti tarpinstitucines priemones ir turėtų tinkamų darbuotojų, visų pirma provincijų lygmeniu, bei prisiimtų atsakomybę už praktinį prieglobsčio suteikimo tvarkos vykdymą;

· būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė už atitinkamai tarptautinės apsaugos prašytojų ir ją gavusių asmenų teisių užtikrinimą.

Komisija taip pat rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms sukurti integruotą ir patikimą sistemą tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų tapatybei nustatyti. Sistemoje turėtų būti pateikta išsami ir suderinta statistinė informacija.

Ø Suteikti tinkamą infrastruktūrą, pakankamai žmogiškųjų išteklių ir lėšų, kuriais būtų užtikrintas deramas prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių priėmimas ir jų teisių bei orumo apsauga

Turkijoje valdžios institucijos tarptautinės apsaugos prašytojams ir gavėjams paprastai nesiūlo apgyvendinimo. Tačiau Turkijos valdžios institucijos siūlo aukštos kokybės apgyvendinimą pabėgėlių stovyklose 220 000 pabėgėlių iš Sirijos. Komisija mano, kad Turkija šio kriterijaus reikalavimus atitinka iš dalies ir yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Esamomis aplinkybėmis būtų nerealistiška tikėtis, kad Turkijos valdžios institucijos Turkijoje suteiks apgyvendinimą visiems prieglobsčio prašytojams ir tarptautinės apsaugos gavėjams. Vis dėlto Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

· įsteigti pakankamai priėmimo centrų prieglobsčio prašytojams ir tarptautinės apsaugos gavėjams ne tik iš Sirijos, neturintiems jokio kito būsto, suteikiant apgyvendinimą bent pažeidžiamiausių grupių asmenims, remiantis Priėmimo sąlygų direktyvoje ir Kvalifikavimo direktyvoje įtvirtintais standartais;

· nustatyti politikos kryptis ir įgyvendinti institucines priemones, kad nebūtų diskriminuojami tarptautinę apsaugą gaunantys asmenys, ir užtikrinti vienodas apgyvendinimo galimybes visiems tarptautinės apsaugos gavėjams, remiantis Kvalifikavimo direktyvoje nustatytais standartais.

Ø Asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, turėtų būti suteikta galimybė save išsilaikyti, naudotis viešosiomis paslaugomis bei socialinėmis teisėmis, ir jiems turėtų būti sudarytos sąlygos integruotis Turkijoje

Turkija žengė svarbų žingsnį siekdama įvykdyti šį reikalavimą, kai įsigaliojo Įstatymas dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos, apimantis nuostatas dėl tarptautinės apsaugos gavėjų teisių naudotis viešuoju švietimu, sveikatos priežiūra ir darbo rinka, ir ėmusis priemonių suteikti finansavimą, skirtą su švietimu ir sveikatos priežiūra susijusioms nuostatoms praktiškai įgyvendinti.

Tačiau dėl įvairių priežasčių veiksminga galimybė naudotis šiomis teisėmis nėra vienodai užtikrinama visiems visoje Turkijoje. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

· užtikrinti, kad visi tarptautinės apsaugos gavėjai, įskaitant laikinosios apsaugos gavėjus ir sąlyginius pabėgėlius, kaip jie apibrėžti naujajame įstatyme, galėtų veiksmingai ir sistemingai įgyvendinti savo teises, susijusias su tapatybės kortelėmis ir galimybe dalyvauti darbo rinkoje, kad būtų remiama galimybė save aprūpinti ir integracija;

kurti ir įgyvendinti politikos kryptis, kurios padėtų tarptautinės apsaugos gavėjams, kuriems gresia socialinė atskirtis, ypač tiems, kurie gyvena nevalstybiniame būste, naudotis teisėmis; stebėti ir tikrinti, taip pat renkant statistinę informaciją, tikrąsias tarptautinės apsaugos gavėjų galimybes gauti viešąsias paslaugas ir pasinaudoti įstatyme numatytomis socialinės paramos galimybėmis.

3.2.5. Neteisėta migracija

Ø Priimti ir įgyvendinti teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas veiksmingas migracijos valdymas, įskaitant su ES ir Europos Tarybos standartais suderintas taisykles, dėl užsieniečių ir jų šeimos narių atvykimo, išvykimo, trumpalaikio ir ilgalaikio buvimo, taip pat neteisėtai į Turkiją atvykusių arba joje gyvenančių užsieniečių priėmimo, grąžinimo ir teisių

Atsižvelgdama į tai, kad Turkijoje neseniai priimtas ir įsigaliojo Įstatymas dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos, Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Kad Komisija galėtų pagerinti šį vertinimą, Turkijos valdžios institucijoms reikės užtikrinti, kad šio naujojo įstatymo nuostatos būtų veiksmingai ir išsamiai įgyvendintos visoje šalyje ir kad būtų priimti visi reikiami antrinės teisės aktai.

Ø Sukurti ir pradėti taikyti migracijos srautų stebėsenos mechanizmą, kurį taikant būtų renkami duomenys tiek apie teisėtą, tiek apie neteisėtą migraciją; įsteigti įstaigas, kurios būtų atsakingos už duomenų apie migracijos mastą ir srautus rinkimą bei analizę ir susidaryti padėties vaizdą apie neteisėtos migracijos srautus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais, taip pat apie įvairias neteisėtos migracijos kilmės šalis, įskaitant rizikos analizės ir žvalgybos informacijos rinkimo įgyvendinimą

Atsižvelgdama į naują Migracijos valdymo generalinio direktorato vaidmenį renkant ir nagrinėjant migracijos statistinius duomenis ir Turkijos valdžios institucijų bendradarbiavimą su FRONTEX, Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas iš dalies.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms suteikti Migracijos valdymo generaliniam direktoratui būtinus išteklius, kad būtų galima pradėti praktiškai įgyvendinti šį uždavinį rinkti ir nagrinėti statistinius duomenis, susijusius su visais svarbiais migracijos aspektais.

Komisija taip pat rekomenduoja Turkijai tęsti bendradarbiavimą su FRONTEX ir ruoštis nagrinėti įvairių šalių kaip neteisėtos migracijos į Turkiją šaltinių keliamą grėsmę.

Ø Spręsti klausimus, susijusius su veiksniais, sudarančiais palankesnes sąlygas neteisėtos migracijos srautams į šalį, ir imtis priemonių, kuriomis būtų gerinami gebėjimai tirti organizuotos neteisėtos migracijos arba veiksmų, kuriais padedama tokiai migracijai, bylas

Šis reikalavimas įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms įgyvendinti neseniai patvirtintas vizų ir prieglobsčio sistemos reformas, nebenaudoti Turkijos pasų, kuriuose nėra biometrinių identifikatorių, ir stiprinti Darbo ministerijos gebėjimus tikrinti, ar nėra neteisėtų migrantų ir neleisti jiems patekti į darbo rinką.  

Kad Komisija įvertintų šio reikalavimo vykdymo pažangą, ji turės matyti, kad padidėjo Turkijos teisėsaugos institucijų gebėjimai identifikuoti ir suimti neteisėtus migrantus ir asmenis, padedančius neteisėtai migruoti, taip pat atlikti sudėtingesnius tyrimus, leidžiančius išaiškinti ir išardyti nusikalstamus tinklus, gabenančius migrantus per sieną.

Ø Realiai siekti sudaryti ir įgyvendinti readmisijos susitarimus su šalimis, kurios yra didelių neteisėtos migracijos į Turkiją arba ES valstybes nares srautų šaltinis

Turkijos valdžios institucijos yra sudariusios kelias readmisijos sutartis, tačiau labai nedaug jų sudaryta su šalimis, iš kurių plūsta daug neteisėtų migrantų. Kai kuriais atvejais valdžios institucijos derėjosi ar siūlė derėtis dėl readmisijos sutarčių su tokiomis šalimis, tačiau, deja, nepasiekė rezultatų, visų pirma dėl to, kad kai kurios Turkijos pasirašytos sutartys vėliau nebuvo ratifikuotos. Turkija yra sudariusi pasienio bendradarbiavimo sutartis su kai kuriomis savo kaimynėmis, apimančias nuostatas dėl neteisėtų migrantų readmisijos, tačiau šios nuostatos retai įgyvendinamos. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad Turkija tik iš dalies įvykdė šį kriterijų.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms daryti viską, ką gali, siekiant užtikrinti, kad:

iki šiol pasirašytos readmisijos sutartys įsigaliotų;  būtų veiksmingai įgyvendintos pasienio bendradarbiavimo sutarčių, sudarytų su kai kuriomis kaimyninėmis šalimis, nuostatos dėl readmisijos; būtų padaryta pažanga derantis ir sudarant readmisijos sutartis bent su kai kuriomis šalimis, iš kurių į Turkiją plūsta daugiausia migrantų. 

Ø Užtikrinti pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, reikalingus veiksmingam migracijos valdymui, įskaitant ir tinkamas mokymo programas

Komisija mano, kad šis kriterijus yra beveik įvykdytas.

Siekiant tolesnės pažangos, Turkijos valdžios institucijoms reikės:

baigti kurti ir steigti Migracijos valdymo generalinį direktoratą; toliau skirti pakankamai išteklių generaliniam direktoratui, kad jis galėtų vykdyti savo pareigas.

Ø Užtikrinti veiksmingą neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimą iš savo teritorijos

Komisija mano, kad šis kriterijus yra beveik įvykdytas.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms stiprinti gebėjimus nustatyti sulaikytų neteisėtų migrantų pilietybę, sumažinti grėsmę, kad kai kurie iš jų išvengs išsiuntimo iš šalies, suteikdami neteisingą informaciją apie savo kilmę.

Ø Nustatyti savanoriško grįžimo sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, išsiųstiems iš jų šalies ir norintiems pasinaudoti šia sąlyga

Atsižvelgdama į Įstatymo dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos nuostatas ir Turkijoje jau įgyvendinamas ribotas bandomąsias remiamo savanoriško grįžimo programas, Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Kad Komisija galėtų pagerinti savo vertinimą, jai reikės gauti:

informaciją, leidžiančią jai patikrinti, kaip yra faktiškai įgyvendinamos naujosios Turkijos teisės aktų nuostatos, pagal kurias neteisėtiems migrantams yra leidžiama grįžti savanoriškai; statistinius duomenis, susijusius su tuo, kiek Turkijos valdžios institucijos leido ir faktiškai įgyvendino savanoriško grįžimo atvejų.  

Ø Suteikti tinkamą infrastruktūrą (įskaitant sulaikymo centrus) ir stiprinti atsakingas įstaigas, kad būtų užtikrintas veiksmingas neteisėtai gyvenančių ir (arba) tranzitu vykstančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimas iš Turkijos teritorijos, kartu suteikiant grąžinamiems asmenims visą reikiamą teisinę pagalbą, taip pat socialinę bei psichologinę pagalbą ir deramas bei teisingas sulaikymo sąlygas ir išsiuntimo tvarką

Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Kad šis kriterijus būtų vykdomas geriau, Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms toliau statyti ir įrengti neteisėtų migrantų deramo priėmimo centrus, kol yra vykdomos readmisijos ir išsiuntimo procedūros.

Komisija taip pat rekomenduoja gerinti praktines šių asmenų galimybes gauti teisinę pagalbą, socialinę ir psichologinę paramą ir deramas ir tinkamas sulaikymo sąlygų procedūras, visų pirma dirbant su specializuotomis organizacijomis, paskirstant atitinkamą finansavimą ir skiriant gerai apmokytus bei motyvuotus darbuotojus.

4. 3 SKYRIUS. VIEŠOJI TVARKA IR SAUGUMAS 

4.1. Bendras vertinimas

Turkijoje padėtis šioje srityje skiriasi ir kartais yra prieštaringa.

Teisėsaugos institucijos yra iniciatyvios ir aktyviai veikia. Paprastai jose dirba labai profesionalūs savo darbą gerai dirbantys specialistai, jie labai stengiasi kovoti su nusikalstamumu ir pasiekia daug svarbių laimėjimų. Tačiau šalyje veikiančių ar tarptautiniuose tinkluose dalyvaujančių nusikalstamų organizacijų išaiškinimo ir išardymo rezultatai netenkina lūkesčių.

Šalis turi svarbių ir nusistovėjusių priemonių, kuriomis naudodamasi policija ir teismai gali bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, įskaitant ES valstybes nares ir ES agentūras. Tačiau šio bendradarbiavimo rezultatai neatitinka nei ES, nei Turkijai būtino lygmens. Sunkumų kyla dėl įvairių veiksnių, įskaitant ES ir Turkijos teisės aktų skirtumus, skirtingus susitarimus, kuriuos šalys yra sudariusios, ir požiūrio į kai kuriuos dalykus skirtumus.

Daugeliu atvejų Turkijos pareigūnai yra parengę įstatymų ir susitarimų projektus (įgyvendinus šiuos įstatymus ir susitarimus sustiprėtų bendradarbiavimas arba būtų geriau išnaudotos Turkijos teisėsaugos institucijų galimybės) vyriausybei patvirtinti ar pasirašyti, tačiau dėl Komisijai nežinomų priežasčių jie nepasirašomi metų metais.

Atrodo, kad daugelį svarbių veiksmų galima atlikti tuoj pat, o rezultatų pasiekti greitai, jeigu atsiras politinė valia daryti reformas.  

4.2. Išsamios pastabos dėl viešosios tvarkos ir saugumo grupės kriterijų

4.2.1. Organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir korupcijos prevencija ir kova su jais

Ø Tęsti ir baigti įgyvendinti Kovos su organizuotu nusikalstamumu (ypač tarptautiniais jo aspektais) nacionalinę strategiją bei veiksmų planą ir užtikrinti tinkamus žmogiškuosius ir finansinius jų įgyvendinimo išteklius

Turkija skiria didelius finansinius, techninius ir žmogiškuosius išteklius kovai su organizuotu nusikalstamumu. Kaip, be kitų dokumentų, patvirtinta 2013 m. Turkijos policijos parengtoje kovos su kontrabanda ir organizuotu nusikalstamumu ataskaitoje, jos teisėsaugos institucijos šioje srityje pasiekia svarbių rezultatų.

Tačiau Komisijai vis dar trūksta informacijos apie konkrečias priemones, kurių Turkijos valdžios institucijos ėmėsi kovos su organizuotu nusikalstamumu veiksmų planui įgyvendinti, arba apie tai, kaip šios priemonės ir bendra strategija dėl organizuoto nusikalstamumo gali padėti veiksmingai kovoti su Turkijoje veikiančių nusikalstamų organizacijų keliama grėsme. Be to, atrodo, kad nėra analizės, susijusios su tuo, kokia yra Turkijos nusikalstamų organizacijų struktūra ir kaip jos veikia. Todėl Komisija mano, kad šio kriterijaus reikalavimas įvykdytas tik iš dalies.

Kad Komisija galėtų pagerinti savo vertinimą, Turkijos valdžios institucijoms reikės pateikti: 

· informaciją apie konkrečias priemones, kurių faktiškai imtasi veiksmų planui įgyvendinti;

· informaciją, kuri padėtų Komisijai suprasti Turkijoje įsikūrusių nusikalstamų organizacijų pobūdį ir dydį, daugiausia dėmesio skiriant nacionaliniu ar tarpvalstybiniu lygmeniu veikiančioms organizacijoms, nurodant jų tipines geografines ir ekonomines veiklos sritis ir paaiškinant Turkijos valdžios institucijų formuojamą požiūrį į tai, kaip išardyti šias nusikalstamas organizacijas ir kovoti su jų veikla.

Ø Pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, taip pat priimti ir veiksmingai įgyvendinti teisės aktus, be kita ko, nuostatas suderintas su standartais, nustatytais šia konvencija ir ES acquis dėl prekybos žmonėmis prevencijos, prekyba žmonėmis užsiimančių asmenų baudžiamojo persekiojimo ir jų aukų apsaugos bei paramos joms

Turkijos baudžiamajame kodekse ir Įstatyme dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos yra nuostatų, pagal kurias prekiautojus žmonėmis leidžiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teikti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms. Tačiau dar nėra išsamių teisės aktų, susijusių su prekyba žmonėmis, o atitinkama Europos Tarybos konvencija pasirašyta, bet neratifikuota.

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas tik iš dalies.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir priimti įstatymą, kuriame būtų išsamiai reglamentuota prekyba žmonėmis pagal konvencijoje ir ES acquis nustatytus standartus.

Ø Suteikti tinkamą infrastruktūrą, pakankamų žmogiškųjų išteklių ir lėšų, kuriais būtų užtikrintas deramas prekybos žmonėmis aukų priėmimas ir jų teisių bei orumo apsauga, ir būtų remiama jų socialinė ir profesinė reintegracija

Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas iš dalies, nes Turkija jau teikia paramą prekybos žmonėmis aukoms.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių priemonių:

didinti teikiamą paramą, spręsti išgelbėtų nukentėjusiųjų klausimą, visų pirma atidarant papildomas prieglobsčio įstaigas ir jas eksploatuojant; rengti nukentėjusiųjų socialinės ir profesinės reintegracijos į visuomenę paramos programas ir užtikrinti, kad darbuotojai, kurie dirba su prekybos žmonėmis aukomis, išklausytų tinkamus mokymus.

Ø Ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (Europos Tarybos sutarčių sąrašo Nr. 198) ir perkelti jos nuostatas į nacionalinės teisės aktus, taip pat priimti ir veiksmingai vykdyti teisės aktus, kuriais būtų sudarytos sąlygos įvykdyti šios konvencijos reikalavimus, taip pat Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas dėl turto įšaldymo sistemos sukūrimo ir terorizmo finansavimo apibrėžimo 

Nors Turkija dar neratifikavo atitinkamos konvencijos, ji yra parengusi nacionalinės teisės aktus ir suformavusi administracinius gebėjimus kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Todėl Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

ratifikuoti ir pradėti įgyvendinti konvenciją;  persvarstyti nacionalinės teisės aktus siekiant užtikrinti, kad jie visiškai atitiktų konvencijos nuostatas; sukurti centralizuotą statistinių duomenų apie nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimą rinkimo sistemą ir visapusiškai įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės pateiktas rekomendacijas.

Turkijos valdžios institucijos taip pat raginamos apsvarstyti galimybę įsteigti Turto išieškojimo tarnybą nusikalstamu būdu įgytoms pajamoms konfiskuoti ir susigrąžinti.

Ø Ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų ir priimti teisės aktus bei įgyvendinti priemones, kuriomis būtų galima vykdyti šią konvenciją

Atsižvelgdama į tai, kad Turkija neseniai ratifikavo šią konvenciją, tačiau Turkijos valdžios institucijos dar nepradėjo jos įgyvendinti, ir didelius teisėsaugos institucijų sukurtus kovos su elektroniniais nusikaltimais pajėgumus, Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms pradėti įgyvendinti konvenciją ir pataisyti nacionalinės teisės aktus, kad jie visiškai atitiktų konvencijos nuostatas, daugiausia dėmesio skiriant visų pirma konvencijos 9, 16, 17 ir 18 straipsniams.

Ø Toliau įgyvendinti Kovos su narkotikais ir narkomanija nacionalinę strategiją ir veiksmų planus ir plėtoti bendradarbiavimą su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (ENNSC)

Atrodo, kad Turkijos valdžios institucijos yra labai įsitraukusios į kovą su prekyba narkotikais. Be to, jos dirba su ENNSC ir įgyvendina strategiją bei veiksmų planą.

2013 m. Turkijos vidaus reikalų ministerijos paskelbtoje Turkijos narkotikų ataskaitoje buvo pateikta gana išsami informacija apie prekybą narkotikais ir narkomaniją Turkijoje, taip pat apie Turkijos valdžios institucijų įgyvendinamą kovos su šiais reiškiniais politiką. Tačiau Turkijos valdžios institucijos nepateikė išsamios informacijos apie konkrečias priemones, kurių imtasi veiksmų planui įgyvendinti.

2012 m. birželio 29 d. Turkija ratifikavo bendradarbiavimo susitarimą su ENNSC, tačiau Turkijos valdžios institucijos oficialaus dokumento nedeponavo, todėl susitarimas Turkijoje negali įsigalioti.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Kad galėtų pateikti geresnį vertinimą, Komisijai reikės gauti išsamią informaciją apie priemones, kurių Turkijos valdžios institucijos ėmėsi siekdamos veiksmingai įgyvendinti esamą veiksmų planą prieš narkotikus ir narkomaniją.

Komisija taip pat rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms toliau gerinti (jau aukštą) metinių ataskaitų kokybę ir imtis veiksmų, kad bendradarbiavimo susitarimas su ENNSC įsigaliotų, deponuojant oficialų ratifikavimo dokumentą.

Ø Toliau įgyvendinti Kovos su korupcija nacionalinę strategiją ir veiksmų planą ir Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas (I, II ir III vertinimo etapai)

Komisija mano, kad šis kriterijus yra įvykdytas tik iš dalies, nes, remiantis ribota Turkijos valdžios institucijų suteikta informacija, tinkamai įgyvendinta tik keletas GRECO rekomendacijų ir tik keletas kovos su korupcija veiksmų plane nurodytų priemonių.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

· įgyvendinti visas GRECO rekomendacijas;

· baigti įgyvendinti kovos su korupcija veiksmų planą;

· pateikti išsamią informaciją apie priemones, kurių imtasi šioms dviem rekomendacijoms įgyvendinti.

Kadangi dabartinė kovos su korupcija strategija ir veiksmų planas nustos galioti 2014 m., Komisija taip pat rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms priimti ir pradėti įgyvendinti naują strategiją ir veiksmų planą.

Šiuos dokumentus reikėtų pateikti atlikus išsamią prevencijos ir kovos su korupcija analizę, pateikiant tokią informaciją:

· griežtus suplanuotų priemonių įgyvendinimo terminus;

· biudžeto asignavimus;

· už veiksmų vykdymą atsakingas institucijas ir asmenis ir

· sėkmės rodiklius.

Rengiant ir kontroliuojant šiuos dokumentus turėtų dalyvauti pilietinė visuomenė, o bendrą veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitų teikimą ir jo įgyvendinimo stebėjimą reikėtų patikėti viešojo sektoriaus institucijai arba darbo grupei, turinčiai reikalingą nepriklausomumą. 

4.2.2. Teisminis bendradarbiavimas

Ø Įgyvendinti tarptautines konvencijas dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (visų pirma Europos Tarybos konvenciją dėl ekstradicijos (1957 m., Nr. 24, įskaitant dar neįgyvendintus 1975 m., 2010 m. ir 2012 m. papildomus protokolus), dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (1959 m., Nr. 30, įskaitant dar neįgyvendintą 2001 m. papildomą protokolą) ir dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (1983 m., Nr. 112, įskaitant dar neįgyvendintą 1997 m. papildomą protokolą), ir laikytis jų nuostatų

Turkija jau yra daugelio pagal šį kriterijų nurodytų konvencijų ir protokolų šalis, juos įgyvendina ir ketina pasirašyti daugiau jų. Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms pasirašyti, ratifikuoti ir pradėti įgyvendinti tris Konvencijos dėl ekstradicijos protokolus, Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose protokolą ir Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, kurios šalimi Turkija dar netapo, protokolą.

Ø Imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamas teisėjų ir prokurorų teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose su ES valstybėmis narėmis ir regiono šalimis veiksmingumas

Turkijos valdžios institucijos ir ekspertai rengia bendrą išsamų teisės aktą, kuriame būtų aiškiai ir paprastai nurodytos procedūros, kuriomis Turkijos valdžios institucijos turi vadovautis prašydamos tarptautinio teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir jį užtikrindamos veiksmingiausiu ir rezultatyviausiu būdu. Tačiau iki šiol toks teisės aktas dar nepriimtas.

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Siekiant padaryti pažangą vykdant šį kriterijų, Komisija ragina Turkiją apsvarstyti galimybę priimti minėtą išsamų teisės aktą.

Komisija taip pat rekomenduoja Turkijai toliau imtis reikiamų administracinių, techninių ir teisinių priemonių, įskaitant mokymus, siekiant užtikrinti, kad Turkijos valdžios institucijos galėtų sparčiau atsakyti į teisinės pagalbos prašymus baudžiamosiose bylose.

Ø Plėtoti darbo santykius su Eurojustu

Turkijos valdžios institucijos sėkmingai naudojasi visomis turimomis galimybėmis plėtoti santykius su Eurojustu. Tačiau Turkijos gebėjimą išvystyti visavertį bendradarbiavimą su Eurojustu struktūriškai riboja tai, kad nėra nacionalinių duomenų apsaugos teisės aktų, kurie atitiktų ES acquis. Dėl to Eurojustas negali Turkijos valdžios institucijoms teikti asmeninės ir konfidencialios informacijos, susijusios su konkrečiomis teismo bylomis.

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas tik iš dalies.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms priimti ir pradėti įgyvendinti ES acquis atitinkančius nacionalinės teisės aktus dėl duomenų apsaugos.

Komisija rekomenduoja pateikti informaciją apie numatomus veiksmus, kuriais siekiama plėtoti darbinius santykius su Eurojustu.

Ø Toliau įgyvendinti 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir prisijungti prie 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, taip pat prie 2007 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 

Turkija įgyvendina 1980 m. Hagos konvenciją, tačiau procedūros dažnai vėluoja. Ji nėra 1996 ir 2007 m. konvencijų šalis, tačiau yra prisijungusi prie kitų konvencijų, kuriomis kitokiais būdais reglamentuojami panašūs klausimai. Todėl Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas tik iš dalies.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

prisijungti prie 1996 ir 2007 m. Hagos konvencijų;  imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti, kad vykdant procedūras pagal 1980 m. Hagos konvenciją būtų kuo mažiau delsiama.

Dėl pastarojo punkto Turkijos valdžios institucijos raginamos rimtai apsvarstyti galimybę pertvarkyti dabartinę Hagos konvencijos įgyvendinimo procedūrą, siekiant užtikrinti, kad teismo procedūros prasidėtų greičiau ir truktų trumpiau (visų pirma tai pasakytina apie apeliacinį procesą), taip pat užtikrinti, kad šias bylas nagrinėtų specializuoti teismai.

Turkijos valdžios institucijos taip pat raginamos skirti deramą dėmesį skiriant teisėją, kuris palaikytų ryšius su Tarptautiniu Hagos teisėjų tinklu, kad būtų lengviau bendradarbiauti Hagos konvencijose reglamentuojamais klausimais.  

Ø Užtikrinti veiksmingą teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose su visomis ES valstybėmis narėmis, įskaitant ekstradicijos bylas, inter alia, skatinant tiesioginius centrinių institucijų ryšius

Turkijos gebėjimui visapusiškai bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ekstradicijos bylose visų pirma trukdo kai kurie struktūriniai apribojimai, visų pirma konstitucinis Turkijos pasirinkimas neleisti išduoti savo šalies piliečių. Be to, ES piliečiai negali būti išduoti į Turkiją. Dėl šių apribojimų bei atsižvelgiant į abipusiškumo principą ir taikytinas tarptautines konvencijas, Turkijos valdžios institucijos vis dėlto yra iš esmės pasirengusios bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis išduodant ne savo šalies piliečius. Turkijos teisinėje sistemoje taip pat yra nuostatų, pagal kurias Turkija gali pradėti nacionalinį baudžiamąjį persekiojimą arba vykdyti užsienio teismų priimtus laisvės atėmimo nuosprendžius užsienyje nusikaltusiems Turkijos piliečiams, pabėgusiems į Turkijos teritoriją po to, kai padarė nusikaltimus užsienyje.

Kitą Turkijos gebėjimo bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis baudžiamosiose bylose apribojimą lemia Turkijos valdžios institucijų nenoras teigiamai reaguoti į kai kurių ES valstybių narių, kurių teisminės institucijos anksčiau yra atmetusios Turkijos pateiktus teisminio bendradarbiavimo prašymus, pateiktus teisminio bendradarbiavimo prašymus. Turkijos valdžios institucijos taiko šį metodą net tais atvejais, kai valstybė narė atmeta prašymą dėl techninių priežasčių, visų pirma dėl ES valstybės narės ir Turkijos teisės aktų ir garantijų skirtumų, susijusių su konkrečiu prašymo dalyką sudarančiu nusikaltimu. Nepaisant šio svarbaus apribojimo, Turkijos valdžios institucijos veiksmingai bendradarbiauja baudžiamosiose bylose su dauguma ES valstybių narių, nors bendradarbiavimo apimtis ir veiksmingumas gali labai skirtis. 

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas iš dalies.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

· pradėti bendradarbiauti su valstybių narių valdžios institucijomis, kurios kreipiasi į jas teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose klausimais, ir plėtoti gerus abipusius informacijos apie atitinkamus taikytinus teisės aktus ir procedūras mainus, susilaikant nuo griežto abipusiškumo principo taikymo;

· tęsti Turkijos baudžiamosios teisenos sistemos ir teisės aktų reformą siekiant užtikrinti tolesnį jos derinimą su ES ir Europos standartais, kartu išlaikant teismų nepriklausomumą ir stiprinant procedūrines apsaugos priemones;

· padėti valstybių narių valdžios institucijoms identifikuoti ir taikyti Turkijos teisės aktuose numatytas procedūras, pagal kurias būtų galima baudžiamąja tvarka persekioti ES teritorijoje nusikaltusius ir į Turkiją pabėgusius Turkijos piliečius;

· siūlyti teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose visoms ES valstybėms narėms be jokios diskriminacijos, įskaitant Kipro Respublikos valdžios institucijas.

4.2.3. Bendradarbiavimas teisėsaugos srityje

Ø Imtis reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus bendradarbiavimas teisėsaugos srityje tarp atitinkamų nacionalinių įstaigų, ypač sienos apsaugos pareigūnų, policijos, muitinės pareigūnų, vykdant visapusišką tarpžinybinį bendradarbiavimą žvalgybos ir keitimosi informacija srityje, taip pat bendradarbiavimas su teisminėmis institucijomis

Turkijos teisėsaugos institucijos nereguliariai dalijasi savo ištekliais ir darbo priemonėmis bei nesuteikia prieigos prie atitinkamų savo duomenų bazių ir žvalgybos informacijos. Tačiau jos turi nusistovėjusius koordinavimo ir informacijos mainų mechanizmus, kartu su teismais gali naudotis UYAP duomenų bazės sistema ir gauti informaciją apie visus atitinkamus teismo procesus, o policija ir muitinės tarnybos pagerino bendradarbiavimą dėl protokolo, pagal kurį leidžiama dalytis duomenimis. Todėl Komisija mano, kad šis kriterijus yra beveik įvykdytas.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms toliau plėtoti teisėsaugos institucijų ir kitų susijusių viešojo sektoriaus institucijų bendradarbiavimą ir visų pirma gerinti šių institucijų gebėjimą teikti bendrus grėsmės vertinimus, vykdyti bendras operacijas ir kuo labiau naudotis viena kitos gebėjimais pradedant ir atliekant tyrimus.

Ø Sustiprinti regioninių teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimą ir įgyvendinti dvišalius bei daugiašalius operatyvinio bendradarbiavimo susitarimus, be kita ko, laiku keičiantis svarbia informacija su ES valstybių narių kompetentingomis teisėsaugos institucijomis

Atsižvelgiant į Turkijos dalyvavimą įvairiose tarptautinėse organizacijose policijos klausimais, ypač Interpole, ir į tai, kad ji yra pasirašiusi saugumo susitarimus su dauguma ES valstybių narių, Komisija mano, kad šis reikalavimas beveik įvykdytas.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms siūlyti policijos bendradarbiavimą, taip pat Interpolo bylose, visų ES valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant Kipro Respubliką.

Ø Gerinti teisėsaugos tarnybų operatyvinio darbo ir specialiųjų tyrimų kokybę bei gebėjimus, kad būtų veiksmingiau tiriami sunkūs, taip pat tarpvalstybiniai nusikaltimai, be kita ko, tapatybės ir kelionės dokumentų klastojimas

Panašu, kad Turkijos teisėsaugos institucijos turi pakankamai pagal šį kriterijų nurodytų gebėjimų. Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas.

Ø Veiksmingai bendradarbiauti su OLAF ir Europolu siekiant apsaugoti eurą nuo klastojimo

Turkijos valdžios institucijos veiksmingai ir reguliariai bendradarbiauja su atitinkamomis ES ir ES valstybių narių institucijomis apsaugant eurą nuo klastojimo. Komisija mano, kad šis kriterijus įvykdytas.

Ø Stiprinti Turkijos finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos (MASAK) gebėjimus ir plėtoti jos bendradarbiavimą su kitais finansinės žvalgybos padaliniais (FŽP) ES valstybėse narėse

MASAK yra palyginti nesena institucija, tačiau atsižvelgiant į svarbų jos veiklos mastą ir jau išvystytą bendradarbiavimą su ES valstybių narių finansų žvalgybos tarnybomis, Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies, tačiau yra gerų tolesnės pažangos galimybių.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis keleto papildomų priemonių siekiant toliau stiprinti MASAK gebėjimus ir kurti darbo priemones, kurios leistų pagerinti jos tyrimų kokybę, padidinti tyrimų kiekį ir spektrą, visų pirma:

gerinant MASAK gebėjimą rinkti, tvarkyti ir nagrinėti duomenis apie įtartinus sandorius, siekiant atlikti veiksmingesnius ir sėkmingesnius tyrimus; renkant ir teikiant statistinę informaciją apie įtartinų sandorių, dėl kurių buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl pinigų plovimo, skaičių ir apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių; peržiūrint vidinius išteklius dėl MASAK sistemų, personalo ir išteklių tinkamumo; atliekant nacionalinį rizikos vertinimą siekiant atpažinti pinigų plovimo Turkijoje būdus, nustatyti labai rizikingus finansinius produktus ir veiklą bei dirbti su reguliuojamaisiais sektoriais siekiant kuo labiau sumažinti šias grėsmes. Šis rizikos vertinimas galėtų būti panaudotas rengiant naują Turkijos kovos su pinigų plovimu (KPP) veiksmų planą; analizuojant KPP ir kovai su terorizmo finansavimu (KTF) skirtus priežiūros procesus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES valstybių narių praktikos ir derinama pagal ją; kuriant sistemą, skirtą su KPP / KTF dirbančių atitikties užtikrinimo pareigūnų kompetencijai įvertinti ir rengiant KPP / KTF mokymus kartu su Turkijos teisėsaugos institucijomis.

Ø Toliau įgyvendinti Strateginį susitarimą su Europolu

Komisija mano, kad šis reikalavimas beveik įvykdytas.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms tęsti darbą plėtojant visas pagal strateginį susitarimą įmanomas bendradarbiavimo formas. 

Ø Sudaryti su Europolu Operatyvinio bendradarbiavimo susitarimą ir visiškai bei veiksmingai jį įgyvendinti

Šis reikalavimas neįvykdytas.

Kad Turkija padarytų pažangą ir būtų pasirašytas operatyvinio bendradarbiavimo susitarimas su Europolu, Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms priimti ir pradėti įgyvendinti ES acquis atitinkančius nacionalinius duomenų apsaugos teisės aktus.

4.2.4. Duomenų apsauga

Ø Pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti atitinkamas tarptautines konvencijas, visų pirma 1981 m. Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir jos papildomą protokolą Nr. 181

Komisija mano, kad šis reikalavimas neįvykdytas.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms ratifikuoti ir įgyvendinti konvenciją bei jos papildomą protokolą.

Ø Priimti ir įgyvendinti teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos laikantis ES standartų, visų pirma susijusius su institucijos, atsakingos už asmens duomenų apsaugos užtikrinimą, nepriklausomumu

Komisija mano, kad šis reikalavimas neįvykdytas.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms priimti ir pradėti įgyvendinti ES acquis atitinkančius nacionalinės teisės aktus dėl duomenų apsaugos.

5. 4 SKYRIUS. PAGRINDINĖS TEISĖS

5.1. Bendras vertinimas

Kiek tai susiję su pažangos siekiant vizų režimo liberalizavimo vertinimu, galima teigti, kad Turkija padarė gerą pažangą ir ėmėsi svarbių veiksmų šio skyriaus kriterijų srityse. Reformos ir naujosios priemonės kai kuriais atvejais jau yra vykdomos. Komisija ragina Turkiją toliau jas tęsti.

5.2. Išsamios pastabos dėl pagrindinių teisių grupės kriterijų

5.2.1. Piliečių judėjimo laisvė

Užtikrinti, kad Turkijos piliečių judėjimo laisvei nebūtų taikomi nepagrįsti apribojimai, įskaitant diskriminuojamojo pobūdžio priemones, dėl bet kokių priežasčių, pavyzdžiui, dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Prireikus atlikti susijusius išsamius tyrimus

Kadangi judėjimo laisvė Turkijoje yra plačiai užtikrinta ir atrodo, kad nėra didelių kliūčių praktiškai įgyvendinti šią laisvę, Komisija mano, kad šis reikalavimas yra įvykdytas.

5.2.2. Tapatybės dokumentų išdavimo sąlygos ir tvarka

Ø Teikti informaciją apie Turkijos pilietybės įgijimo sąlygas ir aplinkybes

Turkija pateikė pakankamai informacijos apie Turkijos pilietybės įgijimo sąlygas. Todėl Komisija mano, kad Turkija šį reikalavimą įvykdė.

Ø Teikti informaciją apie asmens duomenų keitimo sąlygas

Turkija pateikė pakankamai informacijos apie asmens duomenų keitimo sąlygas. Todėl Komisija mano, kad Turkija šį reikalavimą įvykdė.

Ø Užtikrinti visapusiškas ir veiksmingas galimybes visiems piliečiams, įskaitant moteris, vaikus, neįgaliuosius, mažumoms priklausančius asmenis, šalies viduje perkeltus asmenis ir kitas pažeidžiamas grupes, gauti kelionės ir tapatybės dokumentus

Turkijos teisės aktuose numatyta visų piliečių galimybė gauti kelionės ir asmens dokumentus. Todėl Komisija mano, kad Turkija šį reikalavimą įvykdė.

Ø Užtikrinti visapusiškas ir veiksmingas galimybes Turkijoje gyvenantiems pabėgėliams ir asmenims be pilietybės gauti tapatybės dokumentus

Komisija mano, kad šis reikalavimas beveik įvykdytas.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms tęsti darbą siekiant užtikrinti ir registraciją laiku, ir visų šalyje esančių tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų galimybę gauti tinkamus asmens dokumentus.

Turkijoje norintiems gyventi užsieniečiams teikti prieinamą informaciją apie registracijos reikalavimus ir užtikrinti vienodą bei skaidrų atitinkamų teisės aktų įgyvendinimą

Atsižvelgiant į naujojo Įstatymo dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos nuostatas, Komisija mano, kad šis reikalavimas yra įvykdytas.

5.2.3. Piliečių teisės ir pagarba mažumų teisėms bei jų apsauga 

Ø Plėtoti ir įgyvendinti politiką, kurią vykdant būtų veiksmingai sprendžiamas romų socialinės atskirties, marginalizacijos ir diskriminacijos jiems siekiant gauti išsilavinimą bei sveikatos priežiūros paslaugas klausimas ir problemos, su kuriomis jie susiduria siekdami gauti tapatybes korteles, būstą, darbą ir dalyvauti viešajame gyvenime

Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas tik iš dalies.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

priimti išsamią strategiją ir veiksmų planą dėl romų padėties Turkijoje gerinimo, remiantis 2011 m. ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrųjų principų nuostatomis ir įtraukiant romų pilietinės visuomenės organizacijas į strategijos įgyvendinimą ir stebėjimą; suteikti atitinkamam vyriausybės departamentui tinkamus išteklius veiksmingam strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimui koordinuoti; rinkti daugiau kokybinių ir kiekybinių duomenų apie romų integraciją ir padarytą pažangą įgyvendinant šią išsamią romų strategiją ir veiksmų planą; užtikrinti, kad kartu su suplanuotomis būsto romams priemonėmis būtų įgyvendinamos integruotos socialinės įtraukties programos ir priimti teisės aktus dėl kovos su diskriminacija, remiantis ES acquis dėl vienodo požiūrio į asmenis nepaisant jų rasės ar etninės kilmės.  

Ø Ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) papildomus protokolus Nr. 4 ir Nr. 7

Kadangi Turkija pasirašė konvencijos 4 ir 7 protokolus, tačiau jų neratifikavo, Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas iš dalies.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms ratifikuoti ir įgyvendinti šiuos du protokolus.

Be to, Turkija galėtų atlikti tyrimą, kad patikrintų, ar jos vidaus teisės aktai atitinka minėtų protokolų nuostatas. Jeigu tyrimas atskleistų esminių trūkumų, Komisija rekomenduoja Turkijai imtis atitinkamų priemonių.

Laikantis EŽTK, Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktikos, ES acquis ir ES valstybių narių praktikos, patikslinti teisinę sistemą, susijusią su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, taip pat teismų, saugumo pajėgų ir teisėsaugos įstaigų taikomą jos aiškinimą, kad praktikoje būtų užtikrinta teisė į laisvę ir saugumą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir saviraiškos laisvę, susirinkimų ir asociacijų laisvę

Komisija mano, kad šis reikalavimas įvykdytas tik iš dalies.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

toliau įgyvendinti veiksmų planą dėl EŽTK pažeidimų prevencijos ir suteikti būtinus žmogiškuosius ir finansinius išteklius siekiant užtikrinti jo įgyvendinimą ir stebėjimą; toliau įgyvendinti savo konstruktyvų dalyvavimą „Incal“ bylų grupėje, siekiant užtikrinti, kad Ministrų komitetas galiausiai baigtų prižiūrėti šios grupės bylas; imtis priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą asmenų teisių kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimą ir stiprinti ombudsmeno bei nacionalines žmogaus teisių institucijas; toliau peržiūrėti ir keisti kovos su terorizmu teisės aktus, remiantis ES standartais, ir dirbti su pilietinės visuomenės organizacijų atstovais; imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad teisėsaugos pareigūnai, teisėjai ir prokurorai nuosekliai aiškintų esamus teisės aktus, atsižvelgdami į EŽTK nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, įskaitant informuotumo didinimą, mokymą, taip pat nepriklausomos ir nešališkos policijos nusikaltimų tyrimo įstaigos steigimą.

6. 5 SKYRIUS. NETEISĖTŲ MIGRANTŲ READMISIJA 

6.1. Bendras vertinimas

Įgyvendinimui šioje srityje reikia daug papildomo darbo. Keletą teigiamų iniciatyvų, kurių Turkija jau ėmėsi, verta pripažinti, visų pirma tai, kad ratifikuota Turkijos ir ES readmisijos sutartis ir sukurta nauja administracinė struktūra, atsakinga už readmisijos proceso valdymą.

Tačiau sutartis įsigaliojo tik 2014 m. spalio 1 d., taigi dar negalima surinkti informacijos apie jos įgyvendinimą. Be to, esminė sutarties nuostata, susijusi su migrantų trečiųjų šalių piliečių readmisija, bus pradėta taikyti tik praėjus trejiems metams nuo tos dienos, todėl iki tol nebus įmanoma išsamiai įvertinti šios reikalavimų grupės įgyvendinimo. Dar vieną esminį šios grupės reikalavimą, susijusį su visapusišku esamų readmisijos įsipareigojimų, prisiimtų kartu su atskiromis ES valstybėmis narėmis, įgyvendinimu, galima įvertinti dabar, tačiau, deja, jis nėra tinkamai vykdomas.

6.2. Išsamios pastabos dėl readmisijos grupės kriterijų

Ø Visiškai ir veiksmingai įgyvendinti prisiimtus su readmisija susijusius įsipareigojimus valstybėms narėms

Kadangi Turkija priima mažai Graikijos siunčiamų readmisijos prašymų ir kadangi 2013 m. Turkija vienašališkai nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su Bulgarija readmisijos klausimais (iki tol jos bendradarbiavo), Komisija mano, kad šis reikalavimas neįvykdytas.  

Komisija rekomenduoja Turkijai įgyvendinti visus valstybėms narėms prisiimtus readmisijos įsipareigojimus ir išlaikyti gerą bendradarbiavimo lygį šioje darbo srityje.

Ø Ratifikuoti 2012 m. birželio 21 d. parafuotą ES ir Turkijos susitarimą dėl readmisijos

Kadangi Turkija ratifikavo readmisijos sutartį, šis reikalavimas įvykdytas.

Ø Visiškai ir veiksmingai įgyvendinti visas ES ir Turkijos susitarimo dėl readmisijos nuostatas tokiu būdu, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų, rodančių, kad readmisijos procedūros tinkamai veikia visų valstybių narių atžvilgiu

Kadangi readmisijos sutartis su ES įsigaliojo tik 2014 m. spalio 1 d., o kai kurios esminės sutarties nuostatos bus pradėtos taikyti tik praėjus trejiems metams nuo tos dienos, Komisija mano, kad šis kriterijus neįvykdytas.

Ø Nustatyti ir įgyvendinti vidaus procedūras, kurios sudarytų galimybę greitai ir veiksmingai nustatyti Turkijos piliečių, trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės, neatitinkančių arba nebeatitinkančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos iš valstybių narių teritorijoje sąlygų, tapatybę bei juos grąžinti ir bendradarbiaujant palengvinti asmenų, kurie turi būti grąžinti į jų kelionės tikslo šalį, tranzitą

Turkijoje yra nustatytos neteisėtų migrantų grąžinimo vidaus procedūros ir paprastai Turkijos piliečių atžvilgiu jos įgyvendinamos sklandžiai. Nebuvo jokių įrodymų apie procedūras, skirtas užtikrinti, kad neteisėtų migrantų, visų pirma tų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, readmisija būtų vykdoma per tiek laiko, per kiek reikalaujama tai padaryti. Komisija mano, kad dėl to šis reikalavimas įvykdytas tik iš dalies.

Komisija rekomenduoja Turkijos valdžios institucijoms parengti pagal šį reikalavimą nurodytas vidaus procedūras, įskaitant procedūras, skirtas užtikrinti sklandų pagreitintų pasienio procedūrų įgyvendinimą ir nuolat informuoti Komisiją apie pažangą.

Turkijos valdžios institucijos turėtų baigti sudaryti Migracijos valdymo generalinio direktorato darbuotojų kolektyvą ir jo mokymus, nes jis dabar vadovauja readmisijos ir grąžinimo operacijoms, susijusioms su trečiųjų šalių piliečiais. Valdžios institucijos taip pat turėtų aiškiai išdėstyti generalinio direktorato atsakomybės sritis ir nurodyti, kaip jis dirbs su atitinkamais kitų teisėsaugos institucijų bei pasienio įstaigų darbuotojais, vadovaujančiais darbui su neteisėtais migrantais.

Ø Stiprinti kompetentingos institucijos gebėjimus nagrinėti readmisijos prašymus per readmisijos sutartyje nustatytą terminą ir mažinti neišnagrinėtų readmisijos prašymų skaičių, įskaitant prašymus, susijusius su trečiųjų šalių piliečiais

ES ir Turkijos readmisijos sutartis pradėta įgyvendinti tik visai neseniai. Be to, trejus metus nuo įsigaliojimo sutartis bus įgyvendinama tik iš dalies, nes kai kurios jos nuostatos kol kas netaikytinos. Dėl šių priežasčių dar neįmanoma įvertinti, kaip atidžiai laikomasi sutartyje nustatytų readmisijos prašymų nagrinėjimo terminų, todėl Komisija mano, kad šis reikalavimas neįvykdytas.

Ø Užtikrinti, kad readmisijos prašymai būtų nagrinėjami laikantis nacionalinių ir ES duomenų apsaugos reikalavimų

Kadangi Turkija dar nepriėmė ES standartus atitinkančių duomenų apsaugos teisės aktų, šis reikalavimas neįvykdytas.

Ø Laiku rinkti išsamius statistinius duomenis apie readmisiją ir jais keistis su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija

Kadangi ES ir Turkijos readmisijos sutartis dar nepradėta įgyvendinti, dar neįmanoma įvertinti, kaip renkami readmisijos statistiniai duomenys ir jais dalijamasi, todėl Komisija mano, kad šis reikalavimas neįvykdytas. 

7. STATISTIKA 

7.1. Bendras vertinimas

Statistiniai veiksmų plano rodikliai, pasirinkti Turkijos rizikos charakteristikų pokyčiams įvertinti, rodo nedidelę teigiamą tendenciją, išskyrus dvi išimtis. Viena išimtis – tai bendradarbiavimas readmisijos srityje, nes jis tebėra prastas. Kita išimtis – daugėja asmenų, atvykstančių į ES iš Turkijos su, kaip nustatoma, suklastotais kelionės dokumentais.

7.2. Išsamios pastabos dėl statistinių duomenų

Ø Atmestų prašymų išduoti vizą prašytojams iš Turkijos rodiklis

Atsisakymų išduoti vizą norma Turkijoje lėtai, tačiau nuolat mažėja.

2010 m. buvo atmesta 6,73 proc. visų prašymų išduoti C tipo vizą (tai šiek tiek viršija ES valstybių narių pasaulio ambasadų atsisakymo vidurkį, kuris yra 5,79 proc.). 2011 m. buvo atmesta 5,04 proc. visų prašymų išduoti C tipo vizą (tai šiek tiek mažiau nei ES valstybių narių pasaulio ambasadų atsisakymo vidurkis, kuris yra 5,5 proc.). 2012 m. buvo atmesta 4,51 proc. visų prašymų išduoti C tipo vizą (tai šiek tiek mažiau nei ES valstybių narių pasaulio ambasadų atsisakymo vidurkis, kuris yra 4,77 proc.). 2013 m. buvo prašoma išduoti 780 846 C tipo vizas, atsisakyta išduoti 36 901 vizą; atsisakymo rodiklis buvo 4,7 proc. (šiek tiek mažesnis nei ES valstybių narių pasaulio ambasadų vidutinis atsisakymo rodiklis, kuris buvo 4,8 proc.).

Nors atsisakymų išduoti vizą rodiklis sumažėjo, prašymų išduoti Šengeno vizą Turkijoje ir toliau daugėjo (2009–2013 m. – 61 proc.), o 2013 m. patenkinti 780 846 prašymai išduoti C tipo vizą.

Ø Atmestų Turkijos piliečių prašymų atvykti į bendrą Šengeno erdvę rodiklis

Turkijos piliečių, kuriuos 2011 m. atsisakyta įleisti į Šengeno erdvę, 2012 m. nuo 1 889 sumažėjo iki 1 763, o 2013 m. tokių piliečių buvo 1 715.

Ø Turkijos piliečių, neteisėtai atvykusių į valstybių narių teritoriją arba neteisėtai joje būnančių, skaičius

2011 m. Turkijos piliečių, kurie neteisėtai atvyko į ES valstybės narės teritoriją, buvo 700, 2012 m. šis skaičius sumažėjo iki 416, o 2013 m. iki 317. 

2011 m. Turkijos piliečių, neteisėtai esančių ES valstybės narės teritorijoje, buvo 7 803, 2012 m. jų sumažėjo iki 7 220, o 2013 m. iki 6 744.

Abiem nurodytais atvejais galima matyti teigiamą tendenciją. 

Ø Bendras Turkijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų ES valstybėse narėse skaičius 

Nuo 2008 m. Turkijos piliečių prieglobsčio prašymų mažėja. Prašymų skaičius mažėja taip: 2008 m. pateikta 7 115 prašymų, 2009 m. – 7 030, 2010 m. – 6 360, 2011 m. – 6 505, 2012 m. – 6 210, 2013 m. – 5 625. Nors tokiai stabiliai ir demokratinei šaliai kaip Turkija šis prašymų skaičius yra palyginti didelis, šio reikalavimo tendencija teigiama.

Tačiau teigiamų prieglobsčio sprendimų dalis nuo 11 % 2008 m. padidėjo iki 19,3 % 2013 m., o tai reiškia, kad daugėja Turkijos piliečių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga.

Ø Valstybių narių Turkijai pateiktų readmisijos prašymų, įskaitant trečiųjų šalių piliečių prašymus, kuriuos Turkija atmetė, skaičius

2011, 2012 ir 2013 m. ES valstybės narės į Turkiją atitinkamai grąžino 2 643, 2 161 ir 1 777 neteisėtus migrantus, iš jų 1 866, 1 666 ir 1 445 buvo Turkijos piliečiai.

Neteisėtų migrantų (daugiausia tai ne Turkijos piliečiai), dėl kurių Graikijos valdžios institucijos pateikė readmisijos prašymus, skaičius 2011, 2012 ir 2013 m. atitinkamai buvo 18 758, 20 464 ir 3 413. Turkijos valdžios institucijos atmetė arba nepatenkino ypač daug prašymų, 2011 m. jų buvo 17 206 (91 %), 2012 m. 19 641 (96 %) ir 2013 m. 3 079 (90 %).

Ø Trečiųjų šalių piliečių, atvykusių tiesiai iš Turkijos ir neteisėtai kirtusių ES išorės sieną arba neteisėtai esančių ES, skaičius

Trečiųjų šalių piliečių, atvykusių į ES tiesiai iš Turkijos, 2011 m. buvo 56 201, 2012 m. – 36 307, o 2013 m. – 24 262. Tai yra pakankamai daug, tačiau matyti mažėjimo tendencija.

Ø Trečiųjų šalių piliečių, atvykusių į ES arba bandžiusių kirsti ES išorės sieną ir vykstančių tiesiai iš Turkijos teritorijos su neteisėtais kelionės dokumentais, skaičius

Asmenų (įskaitant Turkijos ir trečiųjų šalių piliečius), atvykstančių tiesiai iš Turkijos teritorijos ir kirtusių ES sienos perėjimo punktą su neteisėtais dokumentais, 2011 m. buvo 629, 2012 m. – 927 ir 2013 m. – 1 693. Šie skaičiai didėja. Daugiausia šių asmenų (2013 m. 84 proc. iš viso) iš Turkijos atvyko lėktuvu.

Ø Turkijos teisėsaugos įstaigų įvykdytų operacijų prieš nusikalstamas organizacijas, užsiimančias prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų įvežimu, skaičius ir sulaikytų tokių prekiautojų ir vežėjų skaičius

Nebuvo įmanoma gauti aiškių statistinių duomenų apie bendrus rezultatus, kurių šiose srityse apskritai pasiekė Turkijos valdžios institucijos, ir prieinami tik atskiri statistiniai duomenys, susiję su kai kurių teisėsaugos institucijų pasiektais rezultatais. Turkijos policijos parengtoje 2013 m. kovos su neteisėtu žmonių gabenimu ir organizuotu nusikalstamumu ataskaitoje 2012 ir 2013 m. atitinkamai nurodytos 312 ir 335 operacijos, susijusios su kova su neteisėtu žmonių gabenimu, taip pat 24 ir 17 operacijų, susijusių su kova su prekyba žmonėmis. Po šių operacijų baudžiamojon atsakomybėn atitinkamai patraukta 1 036 ir 918 neteisėtos migracijos tarpininkų ir 140 bei 89 prekiautojai žmonėmis.

8. IŠVADOS

ES ir Turkijos vizų režimo liberalizavimo dialogas veiksmingai prasidėjo 2013 m. gruodžio 16 d. Komisijai pristačius Veiksmų planą siekiant bevizio režimo su Turkija.

Ši pirmoji veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita, pateikta po vienų diskusijų metų, rodo, kad Turkija jau sparčiai pažengė į priekį įgyvendindama kelis veiksmų plano kriterijus ir gali daryti tolesnę pažangą įgyvendindama visus kriterijus, jeigu tik Turkijos valdžios institucijos plėtos savo bendradarbiavimą su ES ir visomis jos ES valstybėmis narėmis atitinkamose srityse, ir pradės bei įgyvendins kelias esmines teisėkūros ir administracines reformas. Tačiau teisinė ir administracinė padėtis bei pokyčiai Turkijoje, taip pat jos bendras bendradarbiavimas su ES dar nėra toks, kad Komisija galėtų siūlyti Tarybai ir Europos Parlamentui panaikinti Turkijos piliečiams taikomą Šengeno vizos reikalavimą. 

Šioje ataskaitoje pateikiami išsamūs nurodymai, kuriose srityse reikalingos reformos ir bendradarbiavimas. Toliau pateiktame sąraše apibendrinami svarbiausi dalykai.

Dokumentų saugumo srityje Turkijai reikės pradėti išduoti naujus pasus su biometriniais duomenimis, laikantis ES acquis, ir plėtoti veiksmingą dalijimąsi informacija bei bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis išaiškinant suklastotus kelionės dokumentus. Migracijos valdymo srityje Turkijai reikės užtikrinti veiksmingą ir išsamų naujojo Įstatymo dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos įgyvendinimą, taip pat priimant atitinkamus antrinės teisės aktus, be to, jai reikės baigti kurti Migracijos valdymo generalinį direktoratą. Turkijoje reikėtų imtis priemonių ir padaryti pažangą kuriant šiuolaikiškesnę, veiksmingesnę ir labiau integruotą sienų valdymo sistemą, taip pat užtikrinti vizų sistemos stiprinimą ir plėtoti tvirtesnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis dėl sienų. ES ir Turkijos readmisijos sutartis įsigaliojo 2014 m. spalio 1 d. Dabar ES tikisi, kad ji visa bus visiškai ir veiksmingai įgyvendinama visų ES valstybių narių atžvilgiu. Kartu reikėtų veiksmingiau paisyti jau esamų dvišalių Turkijos ir ES valstybių narių readmisijos įsipareigojimų. Viešosios tvarkos ir saugumo srityje Turkijos valdžios institucijoms reikia pasirašyti, ratifikuoti ir pradėti įgyvendinti keletą tarptautinių konvencijų, įgyvendinti jas laikantis bendradarbiavimo požiūrio, priimti nacionalinės teisės aktus pagal Europos ir tarptautinius standartus ir tęsti Turkijos teisingumo sistemos reformą, siekiant užtikrinti jos nepriklausomumą ir rezultatyvumą. Tai padės paremti Turkijos teisėsaugos institucijas kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir plėtoti policijos ir teismų bendradarbiavimą su kolegomis iš ES valstybių narių. Pažanga visų pirma duomenų apsaugos srityje leis, inter alia, pagerinti santykius su Europolu ir Eurojustu. Pagrindinių teisių srityje Turkija turėtų toliau keisti kovos su terorizmu teisės aktus ir imtis darbo siekiant užtikrinti, kad šie teisės aktai būtų įgyvendinami pagal EŽTK nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Turkijai taip pat reikės priimti ir įgyvendinti išsamią strategiją ir veiksmų planą siekiant pagerinti Turkijoje gyvenančių romų kilmės asmenų padėtį ir priimti teisės aktus, kuriais būtų užkertamas kelias diskriminacijai ir palengvinama socialinė įtrauktis.

Komisija yra įsitikinusi, kad Turkijos valdžios institucijos dės visas pastangas, kad išplėtotų ir įgyvendintų šias reformas ir bendradarbiavimą, ir ragina jas nuolat informuoti Komisiją apie visus pokyčius, kurie yra svarbūs kriterijų reikalavimams įvykdyti.

Komisija toliau vykdo įsipareigojimą naudoti visus prieinamus ES finansinius ir techninius išteklius, visų pirma, inter alia, tuos, kurie yra prieinami pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, kad padėtų Turkijai dėti šias pastangas.

Komisija tai daro trokšdama partnerystės ir siekdama pasidalyti našta, bet kartu ir žinodama, kad dauguma veiksmų plane nurodytų ir šioje ataskaitoje rekomenduojamų priemonių, kurios padėtų Turkijai daryti pažangą siekiant vizų režimo liberalizavimo, jeigu tik jos bus tinkamai įgyvendintos, skatins toliau derinti Turkijos teisės aktus, administracinius gebėjimus ir praktiką pagal ES standartus.

Komisija toliau stebės Turkijos pažangą įgyvendinant Veiksmų plano siekiant bevizio režimo kriterijus ir konkrečias šios ataskaitos rekomendacijas. Per ateinančius dvylika mėnesių ji pateiks antrąją ataskaitą. 

[1]  Komisijos 2014 m. Turkijos pažangos ataskaita (SWD(2014) 307), pridėta prie Komunikato „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2014–2015 m.“, 2014 m. spalio 8 d. COM(2014) 700.