52012SC0211

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedamas prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

Glaudesnė Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystė siekiant pažangos ir augimo (Tekstas svarbus EEE)

1.           Įžanga

Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) – pasauliui atvira ir vidaus rinka pagrįsta vieninga mokslinių tyrimų erdvė, kurioje laisvai juda tyrėjai, mokslo žinios bei technologijos ir kurioje Sąjunga ir jos valstybės narės stiprina savo mokslinį ir technologinį pagrindą, taip pat konkurencingumą ir pajėgumą drauge spręsti sudėtingus uždavinius.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai[1], 2000 m. kovo mėn. pradėta kurti EMTE tapo vienu iš pagrindinių Sąjungos tikslų. EMTE struktūra ir pagalbinės priemonės paskelbtos 2020 m. Europos strategijos[2] 2010 m. pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“[3]. Europos Taryba 2 kartus (2011 m. vasario mėn. ir 2012 m. kovo mėn.) pakvietė užbaigti EMTE kūrimą iki 2014 m.

Ekonominės krizės sąlygomis siekiant ekonomikos augimo skubiai reikalingi moksliniai tyrimai ir jais pagrįsti sprendimai, taip pat reikia skatinti mokslinę kompetenciją atskiruose regionuose ir šalyse. Sukūrus EMTE, bus galima greičiau įveikti neigiamą nevienodai formuojamos ir įgyvendinamos mokslinių tyrimų politikos ir veiklos poveikį Europos mokslinio tyrimo veiksmingumui.

2.           Problemos apibūdinimas

2.1.        Pagrindinės kliūtys, stabdančios mokslinių tyrimų veiklą EMTE

ES vis dar yra pagrindinė tarptautinių tyrimų ir plėtros struktūros dalyvė, tačiau jai iškilo daug svarbių ir greitai spręstinų uždavinių, susijusių su finansine krize, mažu ekonomikos augimu ir visuomenės senėjimu.

Europos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ siekiant augimo ir užimtumo pateikta išsami darbotvarkė, kaip pasiekti, kad novatoriškos idėjos taptų produktais ir paslaugomis, o moksliniai tyrimai būtų svarbiausia šio proceso sudedamoji dalis. Iš tikrųjų, palyginti su didžiausiais konkurentais, Europa per mažai investuoja į mokslinius tyrimus (2008 m. Europoje moksliniams tyrimams skirta 1,9 % BVP, tuo tarpu JAV – 2,5 % BVP). Naujos žinios kuriamos palyginus nedaugelyje valstybių narių. Europoje atliekant mokslinius tyrimus, nepakankamai dėmesio skiriama perspektyviausioms ir pažangiausioms sritims (pavyzdžiui, informacijos ir ryšių technologijoms, nanotechnologijai, biotechnologijai, molekulinei biologijai, genetikai), kuriose atradimai galėtų sukelti technologinį perversmą. Tai neskatina vykdomų inovacijų, kurios būtinos siekiant, kad Europos ekonomika taptų konkurencingesnė ir patrauklesnė.

Europos mokslinių tyrimų sandara įvairialypė ir susiskaldžiusi. Kuriama EMTE siekiama įveikti susiskaldymą ir sukurti geriausias sąlygas moksliniams tyrimams Europoje. Nuo 2000 m. Europos Sąjunga ir valstybės narės padarė pažangą, siekdamos, kad EMTE taptų realybe, tačiau dar liko kliūčių.

Nepakankama konkurencija nacionalinėse mokslinių tyrimų sistemose: nepakankama tyrimų įstaigų ir universitetų konkurencija lemia specializacijos trūkumą. Tai nepadeda sukurti tinkamų sąlygų mokslinių tyrimų kokybei pagerinti. Pagal atvirus kvietimus teikti mokslinių tyrimų pasiūlymus atrinktų mokslinių tyrimų valstybės finansuojama dalis sudaro 20–80 %, o vidutiniškai – 40 %. Mokslininkų ir mokslinių tyrimų pasiūlymai atskirose šalyse nėra vertinami remiantis palyginamais standartais.

Nepašalintos bendradarbiavimo ir konkurencijos Europos lygiu kliūtys: kliūtys susidaro dėl mažo nacionalinių mokslinių tyrimų programų suderinamumo ir sąveikos. Trūksta lankstumo, todėl įgyvendinant nacionalines programas nėra galimybių bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu ir teikti prieigą prie Europos lygmeniu svarbių didelės apimties nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir europinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų. Tai reiškia, kad Europa nepasinaudoja galimybėmis pagerinti savo mokslinių tyrimų kokybę ir poveikį.

Nuolat pasireiškiantys tyrėjų nacionalinių darbo rinkų iškraipymai: kliūtys daugiausiai kyla dėl skirtingo požiūrio į ankstesniais pasiekimais pagrįstą įdarbinimo metodą ir institucinę autonomiją, nepakankamai taikomos gerosios patirties kuriant tyrėjams skirtas žmogiškųjų išteklių strategijas ir skatinant tyrėjų judumą, taip pat dėl nepatrauklių darbo sąlygų jauniesiems mokslininkams ir tyrėjams iš užsienio. Skirtingos sąlygos taikomos dotacijų perkėlimui ir gavimui. Dėl to mažėja mokslininkų judumas ir randasi mažiau karjeros galimybių.

Nedidelė pažanga siekiant moksliniuose tyrimuose atsižvelgti į lyčių lygybę ir lyčių aspektą: ne visos valstybės narės įgyvendina politiką, kuria siekiama pasinaudoti mokslininkių talentu ir (arba) įtraukti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų turinį, taip pat ne visos suinteresuotosios organizacijos įgyvendina lyčių lygybės veiksmų planus, kad būtų pasiekta lyčių lygybė. Tai, kad nėra visapusiškai pasinaudojama įvairialypiu žmogiškųjų išteklių potencialu mokslinių tyrimų srityje, silpnina Europos mokslinių tyrimų kokybę ir aktualumą ir atitinkamai daro neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį.

Ribota mokslinių žinių sklaida ir nevienoda prieiga prie jų: valstybių narių pažanga remiant atviros prieigos politiką, kuri galėtų padėti sumažinti informacijos sklaidos netolygumus, yra nevienoda. Dėl daugelio kliūčių, įskaitant skirtingą nacionalinę valstybės finansuojamos mokslinių tyrimų e–infrastruktūros naudojimo politiką, mokslininkai negali lengvai naudotis elektroninėmis mokslinių tyrimų paslaugomis. Palyginti su JAV, viešųjų mokslinių tyrimų institucijų ir privataus sektoriaus žinių mainai yra nepakankami. Tai daro poveikį mokslinių darbų kokybei ir tyrimų ir plėtros nulemtiems ekonominiams rezultatams viešajame ir privačiajame sektoriuje.

2.2.        ES teisė veikti, subsidiarumas ir ES pridėtinė vertė

Sutartyje teigiama, kad mokslinių tyrimų politika yra valstybių narių ir Sąjungos bendros kompetencijos sritis. Europos Sąjungos sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 179 straipsnyje nustatyta Sąjungos teisė sudaryti būtinas sąlygas, kad būtų sukurta Europos mokslinių tyrimų erdvė. SESV 182 straipsnio 5 dalyje numatyta teisė pasinaudoti teisėkūros procedūra, kad būtų sukurtos priemonės, reikalingos Europos mokslinių tyrimų erdvei įgyvendinti.

Sukūrus EMTE, dėl to valstybių narių suverenumui grėsmė nekiltų. EMTE nacionalinės mokslinių tyrimų sistemos nėra panaikinamos, bet veikia bendrai ir atvirai. Pasirinktuose politikos variantuose laikomasi subsidiarumo principo pripažįstant, kad Sąjunga geriausiai gali nustatyti valstybių narių veiksmų sritis, atsižvelgiant į nuolatines kliūtis ir pastebėtą, nedidelę per 12 metų po EMTE įgyvendinimo pasiektą pažangą. Europos lygiu sukuriama pridėtinė vertė pasireiškia keliais būdais. Pirma, optimalus veiklos paskirstymas prireikus bus vykdomas taikant koordinuotą metodą – taip pagerės mokslinių tyrimų sistemų veiksmingumas ir sumažės nereikalingo pastangų dubliavimo. Antra, tikimasi, kad įgyvendinus EMTE bus sukurtos vienodos sąlygos ir kritinė masė, o tai leis veiksmingiausioms tyrėjų komandoms dirbti kartu ir būti konkurencingoms tarptautiniu lygmeniu. Trečia, Europos lygiu sukuriamas pagreitis didina galimybę artimiausiu metu užbaigti EMTE įgyvendinimą, turint omenyje pirmiau išvardytas nacionalines kliūtis. Ketvirta, Europos Sąjungos lygmuo labiausiai tinka siekiant objektyviai įvertinti, ar buvo padaryta pažanga, ir ar ji yra proporcingai pasiskirsčiusi; taip pat ar reikėtų imtis tolesnių veiksmų padėčiai pagerinti.

3.           Politikos tikslai

Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos bendras tikslas yra pagerinti Europos tyrimų ir plėtros rezultatus, pažangą ir poveikį. Tai padės ES grįžti į ekonominio augimo kelią skatinant mokslinę kompetenciją ir mokslinius tyrimus, remiant inovacijas ir didinant ES, kaip mokslinių tyrimų vietos, patrauklumą.

Komunikatu siekiama nustatyti ir skatinti veiksmus, kuriais užtikrinama, kad iki 2014 m. bus sukurtos reikalingos sąlygos Europos mokslinių tyrimų sistemų veiksmingumui pagerinti.

Esant šioms sąlygoms, bus galima: 1. pagerinti nacionalinių sistemų veiksmingumą; 2. pasiekti optimalų tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir konkurencijos lygį; 3. sukurti atviresnę darbo rinką tyrėjams; 4. pasiekti lyčių lygybės mokslinių tyrimų sektoriuje ir įtraukti į jį lyčių aspektą; ir 5. pasiekti optimalų mokslinių žinių judėjimą ir perkėlimą, taip pat ir skaitmeninėje EMTE.

4.           Politikos alternatyvos

1 politikos alternatyva. Padėtis nekeičiama. Pasirinkus šią alternatyvą, būtų tęsiama dabartinė politika, nesiekiant pašalinti kliūčių nei nacionaliniu nei Europos lygmeniu. Pagrindinė vystymo veikla būtų Horizon 2020 programos priėmimas ir įgyvendinimas 2014 m., galbūt padidinus biudžetą tarpvalstybinei mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai.

2 politikos alternatyva. Glaudesnė partnerystė siekiant įgyvendinti EMTE: valstybės narės būtų kviečiamos savanoriškai vykdyti struktūrines reformas. Mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijos taip pat įsipareigotų imtis priemonių EMTE įgyvendinti. Komisija pasiūlytų įvairių priemonių (pavyzdžiui, rekomendacijų) EMTE įgyvendinti ir padėtų partneriams siekti tikslų. Komisija kiekvienais metais įvertintų padarytą pažangą, nustatytų papildomų pakeitimų reikalaujančias sritis.

3 politikos alternatyva. EMTE sektorių teisinės priemonės: pagal šią politikos alternatyvą Komisija, atsižvelgdama į poreikį, pasiūlytų keletą privalomų teisinių priemonių keliose srityse (t. y. konkrečias temas tiriančiuose sektoriuose). Be to, teisinės priemonės būtų papildytos savanoriškais valstybių narių veiksmais, vykdomais tuose sektoriuose, kuriuose esminius sunkumus geriausiai gali pašalinti valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai.

4 politikos alternatyva. EMTE pagrindų direktyva. Šią politikos alternatyvą sudarytų bendras teisinis metodas, pateiktas kaip išsamus paketas (pagrindų direktyva), sudarytas iš teisiškai privalomų priemonių, kurių įgyvendinimo būdą pasirinktų pačios valstybės narės taip, kad būtų pasiekti direktyva reikalaujami rezultatai.

5.           poveikio analizė ir politikos alternatyvų palyginimas

Politikos alternatyvose siūlomi įvairūs kliūčių pašalinimo ir veiksmingesnių mokslinių tyrimų sistemų skatinimo mechanizmai. Tikimasi, kad įgyvendinus EMTE, poveikis (pavyzdžiui, ekonominis, socialinis ir aplinkos poveikis, mokslinių tyrimų kompetencija ir rezultatai), pasirinkus bet kurią iš šių alternatyvų, bus panašus. Taigi, pagrindinis alternatyvų skirtumas poveikio prasme yra tikėtinų rezultatų pasiekimo trukmė, susijusios įgyvendinimo išlaidos ir valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų pritarimas joms.

1 langelis. Bendras EMTE įgyvendinimo kliūčių pašalinimo poveikis

Ekonominis poveikis. Visų valstybių narių viešajam ir privačiajam sektoriui bus naudingas didesnis veiksmingumas, kurį nulems tai, kad geriausių rezultatų pasiekusiems tyrėjams bus skiriamas didesnis finansavimas; pagerės valstybių narių bendradarbiavimas ir socialinių uždavinių sprendimas; pagerės mokslinių tyrimų kokybė ir aktualumas mokslinių tyrimų procese, nes bus geriau atsižvelgiama į lyčių aspektą; geriau bus panaudojamas apmokytų tyrėjų, visų pirma moterų, potencialas; pagerės geresnė viešojo ir privataus sektoriaus prieiga prie žinių iš bet kurios vietos, ypač mažiau pažangiuose regionuose. Jei tam, kad būtų įgyvendinta EMTE, reikia perskirstyti nacionalines lėšas tarpvalstybiniu lygmeniu koordinuojamiems moksliniams tyrimams, tai galėtų duoti naudos ES ekonomikai (BVP galėtų papildomai išaugti 0,25 %), o darbo rinka 2030 m. galėtų pasipildyti dar 323 000 darbo vietų. Tačiau valstybių narių administracijų ir verslo išlaidos priklausys nuo šalintinų kliūčių tipo.

Sukūrus EMTE, reikės skirti didesnį dėmesį moksliniu požiūriu svarbių sričių finansiniam tvarumui, taip pat koordinuotam poreikiui teikti sąveikaujančias ir veiksmingas skaitmenines mokslinių tyrimų paslaugas, kurios suaktyvintų ES IRT sektorių ir IRT inovacijas. Atvira prieiga suteiktų didelę naudą daugumai dalyvių ir galimai padėtų sutaupyti lėšų daugeliui institucijų.

Socialinis poveikis. Būtų tikimasi, kad aukštesnės kvalifikacijos ir todėl veiksmingiau dirbančių tyrėjų komandos ir aktyvesnis bendradarbiavimas tyrimų ir plėtros srityje darys teigiamą tiesiogiai ir netiesiogiai pasireiškiantį poveikį. Skaitmeninę EMTE skatinančios priemonės būtų naudingos mažesnių ir mažiau pažengusių valstybių narių ir regionų tyrėjams. EMTE taip pat darytų teigiamą poveikį pagrindinėms teisėms, visų pirma lyčių lygybės, saviraiškos laisvei, menų ir mokslų laisvei.

Poveikis aplinkai. Aplinkos klausimai turėtų būti sprendžiami bendrai, o moksliniai tyrimai turėtų būti geriau koordinuojami. Tai padėtų išvengti nereikalingo pastangų dvigubinimo ir tokiu būdu pagerėtų veiksmingumas.

5.1.        Alternatyvų vertinimas

1 politikos alternatyva. Esamos kliūtys išliktų ir neleistų nacionalinėms sistemoms pasiekti didesnio veiksmingumo. Naudos duotų Horizon 2020 programos įgyvendinimas. Ši alternatyva neatitiktų Europos Vadovų Tarybos kvietimo ir suinteresuotųjų subjektų lūkesčio užbaigti EMTE įgyvendinimą.

2 politikos alternatyva. Tikimasi, kad iki 2014 m. būtų pasiekta didelė, bet galimai nevienoda pažanga. Valstybės narės, uždėdamos nedidelę administracinę naštą, pašalintų kliūtis tose srityse, kuriose labiausiai būtina imtis veiksmų. Jos sutelktų suinteresuotuosius subjektus – mokslinius tyrimus finansuojančias ir juos atliekančias organizacijas – prisidėti prie EMTE sukūrimo. Šiame etape sutariama, visų pirma tarp valstybių narių, kad EMTE sukūrimui turėtų būti taikomos savanoriško pagrindo priemonės. Ši alternatyva atitiktų valstybių narių lūkesčius.

3 politikos alternatyva. Pasirinkus šią alternatyvą, pažanga siekiant sukurti EMTE iki 2014 m. būtų lėta ir nevienoda, tačiau ilgainiui didelė pažanga būtų padaryta tose srityse (ir tada), kur būtų priimtos teisinės priemonės. EMTE įgyvendinimas nusitęstų bent jau iki 2017 m. ir uždėtų nacionalinėms administracijoms ir Komisijai didelę naštą. Dauguma valstybių narių šios srities teisės aktų priėmimui didelio pritarimo neparodė, todėl įtikinti Tarybą šios alternatyvos patrauklumu tapo labai sunku .

4 politikos alternatyva. Pagal šią alternatyvą, jei būtų priimti atitinkami teisės aktai, ilgainiui būtų pasiekta geriausių rezultatų. Išsamus esamos padėties įvertinimas tam, kad būtų galima sukurti 2013–2014 m. numatytos pristatyti bendros struktūros principus ir mechanizmus, pareikalautų laiko. Derybos dėl pilno priemonių rinkinio būtų sunkios ir ilgos, o priemonių faktinis įgyvendinimas nebūtų pradėtas anksčiau kaip 2017 m. Tai uždėtų ypač didelę naštą viešosioms administracijoms ir Komisijai. Kaip ir ankstesnės alternatyvos atveju, įtikinti Tarybą šios alternatyvos patrauklumu būtų labai sunku.

5.2.        Tinkamiausios politikos alternatyvos pasirinkimas

2 politikos alternatyva „Glaudesnė partnerystė siekiant įgyvendinti EMTE“ yra vienintelė alternatyva, kurią pasirinkus būtų padaryta pažanga, leidžianti įgyvendinti EMTE iki 2014 m., ir išlaidos jai būtų mažiausios. Be to, pasirinkus šią alternatyvą, būtų kuriama vertinimo sistema, kuri padėtų nustatyti būsimus veiksmus. Todėl patraukliausia politikos alternatyva yra „Glaudesnė partnerystė siekiant įgyvendinti EMTE“.

6.           Stebėsena ir vertinimas

Bus įdiegtas EMTE stebėsenos mechanizmas, kad būtų galima įvertinti valstybių narių ir suinteresuotųjų organizacijų pažangą pagal kelis rodiklius, susietus su pasirinktos politikos alternatyvos veiksmais. Komisija, remdamasi valstybių narių ataskaitomis dėl EMTE įgyvendinimo priemonių, kiekvienų metų rugsėjį pateiks EMTE įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Ataskaitoje bus įvertinti atlikti veiksmai ir galbūt pateiktos rekomendacijos. Ji turi tapti Konkurencingumo tarybai Komisijos siūlomu politinio valdymo pagrindu, taip pat pagrindu diskusijoms EMTE suinteresuotųjų subjektų forume. Ji taip pat galėtų būti panaudota atliekant metinę augimo apžvalgą, kuria remiantis valstybės narės vykdo nacionalines reformas „Europos semestro“ kontekste, arba nustatyti teisinius veiksmus.

[1]               SESV 179 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad: „Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinį bei technologinį pagrindą, sukuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos (...)“.

[2]               COM(2010) 2020 galutinis.

[3]               COM(2010) 546 galutinis.