Tvarus vystymasis

Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisijos 1987 m. Brundtlando ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ tvarus vystymasis pirmą kartą apibrėžtas kaip „vystymasis, kuris patenkina dabarties kartos poreikius, tuo pačiu nepablogindamas gyvenimo sąlygų ateities kartoms“. Juo siekiama suderinti ekonominę gerovę, socialinę įtrauktį ir aplinkosaugą, juo grindžiama visa Europos Sąjungos (ES) politika ir iniciatyvos. Tvarus vystymasis oficialiai yra vienas iš ES ilgalaikių tikslų pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį.

ES yra įsipareigojusi siekti 17 darnaus vystymosi tikslų, numatytų 2015 m. rugsėjo mėn. priimtoje Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ES vykdo įvairias politikos kryptis, strategijas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama įveikti tokius iššūkius, kaip kova su klimato kaita, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, inovacijų ir verslumo skatinimas, lygių galimybių, galimybių įsidarbinti, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų bei socialinės apsaugos skatinimas. Tai Europos žaliasis kursas, Europos semestras, žiedinės ekonomikos veiksmų planas, aplinkosaugos veiksmų programa, geresnio reglamentavimo darbotvarkė, ES sanglaudos politika ir Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas. 2023 m. ES paskelbė ir JT pateikė pirmąją savanorišką Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo apžvalgą.

ES pripažįsta pasaulinių iššūkių sąsajas ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Ji atliko pagrindinį vaidmenį formuojant pasaulinę Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, taip pat aktyviai dalyvauja forumuose ir iniciatyvose, skirtose tokiems iššūkiams, kaip skurdas, badas, sveikata, švietimas, lyčių lygybė, švarus vanduo ir sanitarinės sąlygos, spręsti. 2017 m. ES priėmė Europos konsensusą dėl vystymosi, kuriame išdėstyta jos vystomojo bendradarbiavimo politika, o 2021 m. priėmė Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ – naujausią vystomojo bendradarbiavimo priemonę. Vykdydama prekybos politiką, ES siekia skatinti tvarų vystymąsi prekybos susitarimais, kuriuos pasirašo su šalimis partnerėmis.

ES statistikos tarnyba Eurostatas kartu su Europos Komisija, kitomis ES agentūromis, ES valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais parengė keletą rodiklių, pagal kuriuos stebima ES pažanga įgyvendinant DVT. Kasmet Eurostato skelbiamoje ataskaitoje „Darnus vystymasis Europos Sąjungoje“ renkamos ir peržiūrimos šių rodiklių tendencijos, kad būtų galima įvertinti ir prireikus pritaikyti ES politiką.

TAIP PAT ŽR.:

• Prisitaikymas prie klimato kaitos
• Klimato politika
• Konkurencingumas
• Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda
• ES energetikos politika
• ES įmonių politika
• ES aplinkos politika
• Europos Komisija
• Europos socialinių teisių ramstis
• Europos semestras
• Ekonomikos globalizacija
• Kioto protokolas
• Klimato kaitos švelninimas
• Paryžiaus susitarimas
• Atsargumo principas
• Darnaus vystymosi tikslai
• Europos žaliasis kursas (santrauka)
• Eurostatas – ES statistikos tarnyba (santrauka)
• Su tvarumu susijusios informacijos atskleidimas finansinių paslaugų sektoriuje (santrauka)
• Geresnis reglamentavimas:kodėl ir kaip (Europos Komisija)
• Darnaus vystymosi tikslai (Europos Komisija)
• Darnus vystymasis Europos Sąjungoje. 2023 m. pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų ES kontekste stebėsenos ataskaita (Eurostatas)
• Darnus vystymasis (Europos Komisija).