Klimato kaitos švelninimas

Klimato kaita – reikšmingas vidutinių oro sąlygų pokytis per keletą dešimtmečių – yra vienas didžiausių iššūkių žmonėms ir pasauliui. Klimato kaitą galima sušvelninti, kad jos poveikis būtų ne toks didelis, užkertant kelią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimui į atmosferą arba jį sumažinant.

Remiantis duomenimis, žmonės ir jų išmetamos ŠESD (daugiausia anglies dioksidas (CO₂), metanas, azoto oksidai ir fluorintos dujos) sparčiai didina klimato kaitą, ypač nuo XX a. vidurio. Tarptautinė bendruomenė pripažino būtinybę užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 °C ribos, ir sutiko siekti, kad temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C.

ES įgyvendina išsamią politikos programą, skirtą išmetamam ŠESD kiekiui mažinti. Tarp svarbiausių ES teisės aktai ir politikos priemonių yra:

• ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuria siekiama mažinti elektros energijos sektoriaus, pramonės ir skrydžių ES viduje išmetamą ŠESD kiekį;
• nacionaliniai tikslai pagal pastangų pasidalijimo reglamentą;
• ES miškų ir žemės indėlio kovoje su klimato kaita užtikrinimas (2021–2030 m. žemės naudojimo ir miškininkystės reglamentas);
• transporto sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio mažinimas, pavyzdžiui, nustatant išmetamo CO₂ kiekio standartus transporto priemonėms;
• energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija ir valstybių narių energetikos ir klimato politikos valdymas.

2019 m. Europos Komisija priėmė Europos žaliąjį kursą – plataus užmojo darbotvarkę, kad iki 2050 m. ES poveikis būtų neutralus klimatui (tai yra, kad ji taptų nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio ekonomika). Tai įtvirtinta naujajame Europos klimato teisės akte. Prie šio tikslo prisidės visos visuomenės grupės ir ekonomikos sektoriai – nuo elektros energijos sektoriaus iki pramonės, mobilumo, pastatų, žemės ūkio ir miškininkystės.

Nuo 2020 m. Komisija priėmė keletą naujų strateginių iniciatyvų, visų pirma naują Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, skirtą švariai ir konkurencingai Europai, Biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuria papildomi klimato kaitos švelninimo veiksmai.

2020 m. Komisija pristatė 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą, kuriuo siekiama iki 2030 m. ES grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti dar bent 55 %. Naujasis 2030 m. tikslas dabar įtvirtintas Europos klimato teisės akte. 2021 m. liepos mėn. Komisija taip pat priėmė keletą pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriuose išdėstyta, kaip ji ketina iki 2050 m. pasiekti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus, įskaitant tarpinį tikslą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %.

Aštuntoji ES aplinkosaugos veiksmų programa, kuri bus vykdoma 2021–2030 m., padės siekti Europos žaliojo kurso klimato politikos ir aplinkos tikslų.