Proporcingumo principas

Proporcingumo principas yra apibrėžtas Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalyje. Juo siekiama nustatyti konkrečias Europos Sąjungos (ES) institucijų veiksmų ribas.

Remiantis šiuo principu, ES priemonės:

• turi būti tinkamos norimam tikslui pasiekti;
• turi būti būtinos norimam tikslui pasiekti;
• neturi užkrauti asmeniui per didelės naštos, palyginti su siekiamu tikslu (proporcingumas siaurąja prasme).

Proporcingumo principas glaudžiai susijęs su subsidiarumo principu, pagal kurį ES turi imtis veiksmų tik tuo atveju, jei jie yra veiksmingesni už veiksmus, kurių imamasi nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu. Remiantis kitu susijusiu principu – suteikimo principu, visos politikos sritys, dėl kurių sutartyse aiškiai nesusitarė visos valstybės narės, lieka jų sričiai.

Proporcingumo principo taikymo kriterijai nustatyti sutarčių protokole (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

Pažeidus proporcingumo principą, pareiškėjai, jei tenkinamos sąlygos, gali ginčyti atitinkamų priemonių galiojimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

TAIP PAT ŽR.:

• Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
• Kompetencijos pasidalijimas
• Europos Sąjunga
• Valstybės narės
• Suteikimo principas
• Subsidiarumo principas
• Sutartys
• Kompetencijos pasidalijimas Europos Sąjungoje (santrauka)
• Europos Sąjungos sutartis (santrauka)