AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2011 m. birželio 29 d. Komisija priėmė 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymą, kuriame numatytas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo biudžetas. Šiame pasiūlyme Komisija pabrėžė, kad kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas turi išlikti esminiu būsimojo finansinio paketo elementu, ir pasiūlė nuo šiol įgyvendinti bendrąją programą „Kūrybiška Europa“, sujungsiančią dabartines programas „Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“, bei sukurti naują finansinę priemonę, pagal kurią būtų teikiama daugiau finansavimo galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms organizacijoms.

Taigi, Komisija pripažįsta svarbų šių sektorių, kuriuose 2008 m. buvo sukurta 4,5 proc. Europos BVP ir dirbo maždaug 3,8 proc. darbo jėgos[1], indėlį kuriant naujas darbo vietas ir užtikrinant ekonomikos augimą. Šie sektoriai ne tik tiesiogiai didina BVP, bet ir prisideda prie kitų ekonomikos sektorių, pavyzdžiui, turizmo ir IRT turinio kūrimo, plėtotės. Kūrybiškumas plačiąja prasme yra esminis šiuolaikinio švietimo aspektas. Jis skatins inovacijas, verslumą, taip pat pažangų ir tvarų augimą bei prisidės prie socialinės įtraukties. Valstybės narės remia įvairias kultūrines iniciatyvas, kurių daugelis įgyvendinamos taikant valstybės pagalbos taisykles.

Kultūros ir kūrybos sektoriai, kurie daugelyje šalių pastaraisiais metais augo greičiau nei vidutiniškai, susiduria su tokiais pačiais uždaviniais ir problemomis, tačiau jei bus laikomasi nuoseklaus strateginio požiūrio ir sudarytos tinkamos sąlygos, ateityje jie turėtų toliau augti.

Bendroji programa „Kūrybiška Europa“, padėsianti spręsti šiuose sektoriuose kylančius uždavinius, susijusius su fragmentacija, globalizacija, perėjimu prie skaitmeninių technologijų, duomenų trūkumu ir nepakankamomis privačiomis investicijomis, prisidės prie strategijos „Europa 2020“ ir tam tikrų jos pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo. Ši programa, pagal kurią daug dėmesio bus skiriama pajėgumų didinimo priemonėms ir tarptautinei kūrinių sklaidai, taip pat padės didinti kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą. Drauge ji atliks svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų laikomasi teisinio Europos Sąjungos įsipareigojimo saugoti ir puoselėti kultūrų ir kalbų įvairovę.

Tai bus nesudėtinga, atpažįstama, visiems Europos kultūros ir kūrybos sektorių specialistams skirta programa, pagal kurią veikla bus vykdoma tiek Europos Sąjungoje (toliau – ES), tiek už jos ribų. Kadangi bus tik viena bendroji programa, skirtinguose kultūros ir kūrybos sektoriuose bus sukuriama sinergija ir užtikrinama idėjų sklaida.

ES parama ne tik padės šioje srityje pasiekti sisteminio poveikio ir politikos plėtotės rėmimo, bet ir teiks ypatingos naudos dėl tokių priežasčių kaip:

– tarptautinis veiklos pobūdis ir poveikis, papildysiantis nacionalinių, tarptautinių ir kitų ES programų poveikį;

– masto ekonomija ir kritinė masė, kurią gali generuoti ES parama, ir papildomų lėšų pritraukimo galimybės;

– tarptautinis bendradarbiavimas, galintis paskatinti išsamesnį, spartesnį ir veiksmingesnį atsaką sprendžiant pasaulines problemas ir darantis ilgalaikį sisteminį poveikį šiuose sektoriuose;

– vienodesnių sąlygų Europos kultūros ir kūrybos sektoriuose sudarymas, atsižvelgiant į ribotų pajėgumų šalis ir (arba) nedidelę geografinę ar kalbinę teritoriją užimančias šalis ar regionus.

Ši su kultūrų ir kalbų įvairovės sklaida glaudžiai susijusi programa, tenkinanti kultūros ir kūrybos sektorių tarptautinio masto veiklos reikmes, papildys kitą ES veiklą: struktūrinių fondų investicijas į kultūros ir kūrybos sektorius, paveldo atkūrimą, kultūros infrastruktūrą ir paslaugas, kultūros paveldo skaitmeninimo fondus ir išorės ryšių priemones. Be to, bus remiamasi gerąja patirtimi, sukaupta įgyvendinant programą MEDIA ir Europos kultūros sostinės iniciatyvą.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1. Konsultacijos ir ekspertų patarimai

Viešos konsultacijos dėl programos „Kultūra“ ateities vyko 2010 m. rugsėjo 15 d. – gruodžio 15 d. Nemažai organizacijų savo nuomonę pareiškė raštu. Sulaukta beveik 1 000 atsakymų – nuomonę pareiškė 589 pavieniai asmenys, 376 organizacijos ir viešosios institucijos. Tai puiki bazė būsimai analizei. Viešų internetinių konsultacijų klausimai buvo grindžiami tarpinio vertinimo išvadomis. Rezultatų santrauka paskelbta 2011 m. birželio mėn.[2]. Po internetinių konsultacijų 2011 m. vasario 16 d. Briuselyje vykusiose viešose konsultacijose dalyvavo daugiau kaip 550 žmonių, daugelis iš kurių atstovavo Europos kultūros organizacijoms[3].

Komisija atsižvelgė ne tik į viešų konsultacijų rezultatus, bet ir į 2010 m. atliktą tarpinį dabartinės programos vertinimą[4], atsakymus į Komisijos žaliojoje knygoje „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ iškeltus klausimus (į juos atsakė maždaug 350 respondentų), nepriklausomų tyrimų išvadas, taip pat ekspertų rekomendacijas, pateiktas kultūros srityje taikant atvirąjį koordinavimo metodą (AKM), ir 2008–2010 m. vykdytą struktūrinį dialogą su sektoriaus atstovais.

Iš įvairiausių šaltinių gauta informacija patvirtino, kad programa „Kultūra“ teikė didelės naudos, tačiau taip pat parodė, ką būtų galima tobulinti ir paprastinti. Vienas iš labiausiai išryškėjusių aspektų – reikmė performuluoti tikslus atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ siekius bei teisinius ir moralinius Sąjungos įsipareigojimus saugoti ir puoselėti kultūrų ir kalbų įvairovę. Be to, pabrėžta, kad programa gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant kultūros sektorių, nes ją įgyvendinant remiamas menininkų ir (arba) kultūros veiklos vykdytojų kvalifikacijos kėlimas ir gebėjimų ugdymas tarptautiniu mastu, skatinama tarptautinė kūrinių sklaida ir menininkų, atlikėjų ir kultūros srities specialistų judumas. Be to, nustatyta ir kitų – labiau socialinio pobūdžio – prioritetų, pavyzdžiui, teikti didesnių prieigos prie kultūros galimybių ir pritraukti daugiau socialiai remtinų grupių atstovų, t. y. stiprinti socialinę įtrauktį. Taip pat ne kartą akcentuotos kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ problemos gauti finansavimą.

2010 m. rugsėjo – lapkričio mėn. Komisija surengė internetines konsultacijas dėl 2007 m. programos MEDIA ateities. Į Komisijos internetu pateiktus klausimus atsakė 2 586 respondentai[5]. Tarp jų – patys įvairiausi audiovizualinio sektoriaus suinteresuotieji subjektai iš daugelio ES valstybių narių ir kitų Europos šalių. Konsultacijos atskleidė, kad respondentai pagrindiniais būsimosios programos prioritetais laikė tokius dalykus, kaip naujosios technologijos, mokymo spragų šalinimas ir fragmentacijos mažinimas, rėmimo taisyklės, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, Europos kūrinių kvotų nustatymas.

Dėl programos „MEDIA Mundus“ ateities konsultuotasi atskirai – internetinė apklausa vyko nuo 2011 m. kovo mėn. iki gegužės pabaigos. Komisija gavo 367 atsakymus iš 51 šalies[6]. 86 proc. atsakymų pateikė šios srities specialistai iš valstybių narių. Konsultacijose dalyvavę kiti šios programos dalyviai prioritetą teikė tokiai veiklai, kaip bendros gamybos rėmimas, t. y. bendros gamybos rinkų ir tarptautinių bendros gamybos fondų rėmimas. Itin didelio suinteresuotųjų subjektų pritarimo sulaukė tęstinis mokymas.

Apie programas MEDIA ir „MEDIA Mundus“ viešai diskutuota Briuselyje 2011 m. kovo 18 d[7]., kur savo nuomonės išreikšti ir apie programų ateitį padiskutuoti susirinko maždaug 250 suinteresuotųjų subjektų: kino kūrėjų, prodiuserių, platintojų, režisierių, rodytojai, kino fondų atstovai ir kt. Dar 900 asmenų stebėjo tiesioginę diskusijų transliaciją internetu. Pagrindinės diskusijų išvados buvo tokios: per 20 programos MEDIA gyvavimo metų buvo reikšmingai prisidėta prie Europos audiovizualinio sektoriaus plėtotės; be šios programos paramos dauguma Europos filmų būtų rodomi tik nacionalinėje teritorijoje; Europos animacijos pramonė šiuo metu užima labai svarbią vietą pasaulio rinkose, o programa MEDIA daro didžiulį poveikį Europos ir kitų pasaulio šalių bendros gamybos plėtotei. Vis dėlto sektoriui, kuris dabar susiduria su skaitmeninimo ir globalizacijos keliamais iššūkiais ir sukuriamomis naujomis galimybėmis, reikės paramos, kad būtų galima sukurti naujų verslo modelių ir išnaudoti kintančias rinkos sąlygas. Bus labai svarbu remti tuos projektus, kurie teikia naudos visoje vertės grandinėje, ir skirti daugiau dėmesio tokiems aspektams kaip auditorijos formavimas, prekės ženklo plėtotė ir kino srities išmanymas.

Be to, Komisija subūrė ne vieną audiovizualinio sektoriaus suinteresuotųjų subjektų grupę, kurių darbas buvo toliau analizuoti nuomones apie programą, bei 2011 m. Roterdamo, Berlyno ir Kanų kino festivalių metu surengė konferencijų ir susitikimų, kuriuose dalyvavo įvairūs suinteresuotieji subjektai.

Taip pat surengta kitų tikslinių konsultacijų nustatytoms problemoms, kaip antai nepakankamos finansavimo galimybės, spręsti; jose gausiai dalyvavo audiovizualinio, muzikos, leidybos ir vaizdo žaidimų sektorių atstovai. Be to, konsultacijose dalyvavo EIB grupė (Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas) ir kitos finansų įstaigos. 2011 m. gegužės 3 d. Komisija surengė seminarą „Kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ finansavimo galimybės“, kuriame dalyvavo Europos finansų įstaigos, finansuojančios minėtuose dviejuose sektoriuose veikiančių MVĮ veiklą, šių sektorių bendrovės ir ekspertai, turintys daug patirties šioje srityje.

Komisija atidžiai išnagrinėjo visų šių konsultacijų rezultatus ir jais rėmėsi rengdama poveikio vertinimo ataskaitas bei kurdama būsimos programos koncepciją.

2.2. Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas parengtas remiantis trimis poveikio vertinimais: dabartinės programos „Kultūra“ tęsimo poveikio vertinimu, dabartinių programų MEDIA ir „MEDIA Mundus“ bendru poveikio vertinimu ir atskiru kultūros ir kūrybos sektoriams skirtos finansinės priemonės sukūrimo poveikio vertinimu.

Įvertinus programų „Kultūra“ ir MEDIA poveikį nustatytos keturios bendros problemos, su kuriomis susiduria kultūros ir kūrybos sektoriai ir kurias teks spręsti ES lygmeniu, kad būtų pasiektas norimas poveikis. Pirmoji problema – Europos kultūrų ir kalbų įvairovės nulemta rinkos fragmentacija, kurios rezultatas – nacionaliniu ir lingvistiniu lygmeniu suskaidyti kultūros ir kūrybos sektoriai, kuriems trūksta kritinės masės. Iš esmės tai reiškia neoptimalią tarptautinę kūrinių sklaidą ir nepakankamą menininkų ir kitų šios srities specialistų judumą bei netolygų geografinį pasiskirstymą. Drauge tai mažina vartotojų pasirinkimo galimybes ir prieigą prie Europos kūrinių. Antroji problema – būtinybė sektoriams prisitaikyti prie reikalavimų, kuriuos kelia globalizacija ir perėjimas prie skaitmeninių technologijų. Globalizacijos nulemta tendencija – didėjanti pasiūlos koncentracija, užtikrinanti daugiau galimybių vos keliems dideliems rinkos dalyviams ir kelianti grėsmę kultūrų ir kalbų įvairovei. Perėjimas prie skaitmeninių technologijų daro didžiulį poveikį kultūros prekių gamybos, valdymo, sklaidos, prieigos, vartojimo ir finansinio įvertinimo būdams, todėl, jei būtų rasta tarptautinių metodų ir sprendimų, sektorius gautų didelės naudos. Trečioji problema – kultūros sektoriaus Europos ir nacionalinio lygmens palyginamų duomenų trūkumas. Tai veikia Europos politikos koordinavimą, galintį padėti plėtoti nacionalinę politiką ir paskatinti sisteminius pokyčius, kurie nereikalautų didelių išlaidų iš ES biudžeto ir būtų įgyvendinami visapusiškai laikantis subsidiarumo principo. Ketvirtoji problema – kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ patiriami sunkumai, susiję su nepakankamomis finansavimo galimybėmis. Šiuos sunkumus visų pirma lemia šių MVĮ turto, pavyzdžiui, autorių teisių, nematerialus pobūdis – šis turtas (priešingai nei patentai) paprastai neatsispindi įmonės apskaitoje. Be to, kitaip nei įprastoje pramoninėje gamyboje, kultūros „gaminių“ gamyba paprastai nėra masinė: kiekviena knyga, opera, spektaklis, filmas ar vaizdo žaidimas yra unikalūs produktai, o juos kuriančių įmonių veikla grindžiama atskirais projektais.

Padaryta išvada, kad programų „Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“ sujungimas ir vienai bendrajai programai taikoma nauja finansinė priemonė, palyginti su kitais vertintais variantais, turėtų didelių privalumų ir geriau padėtų siekti iškeltų tikslų, veiksmingumo, ekonomiškumo (investuotų lėšų grąžos) ir nuoseklumo.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Programa bus grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 166, 167 ir 173 straipsniais. 166 straipsnis – ES veiksmų profesinio rengimo srityje pagrindas. 167 straipsnyje nustatyta ES kompetencija kultūros srityje ir raginama imtis veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu, kuriais būtų prisidedama prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir iškeliant bendrą kultūros paveldą, ir prireikus remti ir papildyti valstybių narių veiklą šioje srityje. SESV 173 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės užtikrina, kad būtų sudarytos Sąjungos pramonės konkurencingumui reikalingos sąlygos, įskaitant veiklą, kuria skatinamas įmonių iniciatyvai ir plėtrai palankios aplinkos kūrimas.

Be to, Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje pripažįstama, kad vidaus rinka ir ekonomikos augimas turi būti grindžiami pagarba ES kultūrų ir kalbų įvairovei. ES Pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga gerbia kultūrų ir kalbų įvairovę. Be to, Sąjungos įgaliojimai šioje srityje yra pripažinti tarptautinėje teisėje – UNESCO konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kuri yra acquis communautaire dalis.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Visas veiksmų biudžetas 2014–2020 m. yra 1,801 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis).

5. PASIRINKTOJO VARIANTO ELEMENTAI

Siūlomą programą sudaro trys paprogramės:

– tarpsektorinė paprogramė, skirta įvairiems kultūros ir kūrybos pasektoriams, įskaitant finansinę priemonę ir tarptautinio politinio bendradarbiavimo bei novatoriškos tarpsektorinės veiklos rėmimą;

– paprogramė „Kultūra“, skirta kultūros ir kūrybos sektoriams;

– paprogramė MEDIA, skirta audiovizualiniam sektoriui.

Preliminarus biudžeto paskirstymas – 15 proc. tarpsektorinei paprogramei, 30 proc. paprogramei „Kultūra“, 55 proc. paprogramei MEDIA.

Bendrieji Programos tikslai – (i) saugoti ir puoselėti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir (ii) didinti sektoriaus konkurencingumą. Taip bus prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo.

Konkretieji tikslai:

– didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus veikti tarptautiniu mastu, įskaitant šių sektorių veiklos vykdytojų ryšių ir tinklų stiprinimą;

– skatinti tarptautinę kūrinių sklaidą ir veiklos vykdytojų judumą bei plėtoti auditorijos formavimo veiklą Europoje ir už jos ribų;

– didinti finansinius kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus;

– remti tarptautinį politinį bendradarbiavimą, kad būtų skatinama politikos plėtotė, inovacijos, auditorijos formavimas ir nauji verslo modeliai.

Bus nustatyti atskiri kiekvienos paprogramės prioritetai ir priemonės, o pirmenybė bus teikiama sisteminį poveikį darantiems projektams, pagal kuriuos, pavyzdžiui, remiami nauji verslo modeliai, buriami tinklai, dalijamasi žiniomis, visų pirma susijusiomis su šiuos sektorius veikiančiu perėjimu prie skaitmeninių technologijų ir globalizacija. Dar vienas svarbus ir naujas tikslas – remiant auditorijos formavimo veiklą, skatinti domėtis Europos kūrėjų darbais.

Tarptautinis programos „Kūrybiška Europa“ matmuo pasireikš tokiais būdais:

– Programoje galės dalyvauti stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, EEE šalys, Europos kaimynystės politikos šalys ir Šveicarija;

– bus sudaryta dvišalio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis galimybių;

– bus imtasi konkrečių tarptautinių šios srities specialistams skirtų veiksmų („MEDIA Mundus“ integracija).

6. SUPAPRASTINIMAS

Nors jau dabartinių programų „Kultūra“ ir MEDIA valdymas buvo gerokai supaprastintas, naujoji programa „Kūrybiška Europa“ bus dar paprastesnė.

Apskritai bus dažniau taikomas fiksuoto dydžio išmokų principas, bus priimta daugiau sprendimų dėl dotacijų ir sudaryta bendrųjų partnerystės susitarimų, paraiškos ir ataskaitos bus teikiamos elektroniniu būdu, sumažės dokumentacijos, nes pareiškėjai ir naudos gavėjai galės naudotis internetiniu portalu.

Taip pat bus supaprastintos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos valdomos priemonės ir kvietimai teikti paraiškas pagal paprogramę „Kultūra“ – iš devynių dabartinių kategorijų liks tik keturios. Veiklos dotacijos, neretai klaidinusios pareiškėjus ir naudos gavėjus, teikiamos nebebus – jas pakeis projektų dotacijos.

Dėl svertinio finansinės priemonės poveikio ir pakartotinio apyvartinių fondų naudojimo bus geriau panaudojamos ES lėšos; tai padės Komisijai užtikrinti didesnį veiksmingumą nei tradicinių dotacijų atveju.

Dar vienas reikšmingas supaprastinimas – dviejų informacijos tinklų sujungimas. Sukūrus vieną ES lygmens informacijos teikimo instituciją – programos „Kūrybiška Europa“ centrus, atsiras masto ekonomija ir visuomenei bus užtikrintas didesnis skaidrumas.

Programos komiteto įsteigimas taip pat prisidės prie ekonomiškesnio ir tinkamesnio Programos valdymo, nes taip ne tik bus sutaupyta įgyvendinimui skirtų lėšų, bet ir užtikrintas didesnis veiksmingumas dėl atitinkamų politikos krypčių ir sektorių sinergijos.

2011/0370 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnio 5 dalies pirmą įtrauką, 173 straipsnio 3 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus pasiūlymą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sutartyje, kuria siekiama glaudesnės Europos tautų sąjungos, nustatytas Sąjungos uždavinys, be kita ko, prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir drauge sudarant sąlygas, kurių reikia Sąjungos pramonės konkurencingumui užtikrinti. Todėl Sąjunga prireikus remia ir papildo valstybių narių veiklą, susijusią su kultūrų ir kalbų įvairove, Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumo didinimu ir pagalba prisitaikyti prie pramonės permainų, visų pirma profesinio regimo priemonėmis;

(2) Sąjungos parama kultūros ir kūrybos sektoriams grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant šias programas ir veiksmus: 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1855/2006/EB, nustatantį programą „Kultūra“ (2007–2013 m.)[8], 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo[9], 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1041/2009/EB dėl bendradarbiavimo su trečiųjų valstybių specialistais audiovizualinėje srityje programos (MEDIA Mundus 2011–2013 m.) sukūrimo[10], 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1622/2006/EB[11], nustatantį Bendrijos veiksmą dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m., ir Sprendimą Nr. xy/2011 dėl Europos paveldo ženklo[12];

(3) „Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkėje“[13], kurią Taryba patvirtino savo 2007 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje[14], nustatyti būsimi Europos Sąjungos veiklos kultūros ir kūrybos sektoriuose tikslai. Ja siekiama puoselėti kultūrų įvairovę ir skatinti kultūrų dialogą, remti kultūrą, kaip kūrybiškumo katalizatorių įgyvendinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją ir kaip labai svarbų Europos Sąjungos tarptautinių santykių aspektą;

(4) atsižvelgiant į     Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma jos 11 ir 21 straipsnius, kultūros ir kūrybos sektoriai labai prisideda prie kovos su bet kokios formos diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl rasės ir ksenofobiją, ir yra svarbi žodžio laisvės platforma. 22 straipsniu įpareigojama gerbti kultūrų ir kalbų įvairovę;

(5) 2007 m. kovo 18 d. įsigaliojusia UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurią yra pasirašiusi ir Sąjunga, siekiama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant tarptautinius bendros gamybos ir platinimo susitarimus, ir solidarumą, kad būtų prisidedama prie visų šalių kultūrinės raiškos;

(6) nuo 1995 m. sausio 1 d. Sąjunga yra Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) narė, taigi ji privalo laikytis pagal PPO susitarimus prisiimtų įsipareigojimų;

(7) Europos Komisijos komunikate „2020 m. Europa – Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“[15] (strategijoje „Europa 2020“) nustatyti strateginiai veiksmai, kuriais siekiama pažangios, tvarios ir integracinės Sąjungos ekonomikos, taip pat didelio užimtumo, produktyvumo ir socialinės sanglaudos. Šioje strategijoje Komisija pažymėjo, kad Sąjungai reikia sudaryti patrauklesnes sąlygas inovacijoms ir kūrybiškumui skatinti, be kita ko, teikiant paskatas remti žiniomis grindžiamų įmonių augimą ir kultūros ir kūrybos sektoriams suteikiant daugiau finansavimo galimybių;

(8) Sąjungos parama kultūros ir kūrybos sektoriams grindžiama nemenka patirtimi, įgyta įgyvendinant programas „Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“. Šių programų įgyvendinimas buvo nuolat stebimas, jos buvo vertinamos nepriklausomų vertintojų, vyko viešos konsultacijos dėl jų ateities;

(9) ši stebėsenos, vertinimo, viešų konsultacijų veikla parodė, kad programos „Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“ atlieka labai svarbų vaidmenį saugant ir puoselėjant Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir kad jos labai padeda tenkinti kultūros ir kūrybos sektorių reikmes, tačiau paaiškėjo ir tai, kad naujosios programos tikslai turi būti geriau suderinti su strategijos „Europa 2020“ siekiais. Be to, vertinimai ir konsultacijos bei įvairūs nepriklausomi tyrimai, visų pirma kultūros ir kūrybinės pramonės verslininkystės aspekto tyrimas, parodė, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose kyla tokios pačios problemos, susijusios su labai fragmentuota rinka, perėjimo prie skaitmeninių technologijų ir globalizacijos poveikiu, finansavimo sunkumais ir palyginamų duomenų trūkumu, kurias galima išspręsti ėmusis Sąjungos lygmens veiksmų;

(10) natūralu, kad Europos kultūros ir kūrybos sektorių fragmentacija yra nacionalinio ir lingvistinio pobūdžio. Viena vertus, tokia fragmentacija lemia nevienalytį ir iš esmės nepriklausomą kultūrinį kraštovaizdį ir leidžia pasireikšti skirtingoms kultūrinėms tradicijoms, įprasminančioms Europos paveldo įvairovę. Kita vertus, tai reiškia neoptimalią tarptautinę kūrinių sklaidą, nepakankamą šios srities veiklos vykdytojų judumą Sąjungoje ir už jos ribų, netolygų geografinį pasiskirstymą ir – galiausiai – menkesnį vartotojų pasirinkimą;

(11) perėjimas prie skaitmeninių technologijų daro didžiulį poveikį kultūros ir kūrybos prekių ir paslaugų gamybos, sklaidos, prieigos, vartojimo ir finansinio įvertinimo būdams. Drauge šie pokyčiai Europos kultūros ir kūrybos sektoriams teikia didelių galimybių. Mažesnės platinimo išlaidos, nauji sklaidos kanalai ir naujos nišinių produktų galimybės – visa tai gali palengvinti prieigą ir padidinti sklaidą visame pasaulyje. Kad būtų išnaudotos šios galimybės ir prisitaikyta prie naujų sąlygų, kurias nulėmė perėjimas prie skaitmeninių technologijų ir globalizacija, kultūros ir kūrybos sektoriuose reikia ugdyti naujus įgūdžius ir reikalauti didesnių finansavimo galimybių siekiant atnaujinti įrangą, kurti naujus gamybos ir platinimo metodus, pritaikyti verslo modelius;

(12) dabartinė platinimo praktika – filmų finansavimo sistemos pagrindas. Tačiau didėja reikmė skatinti patrauklios teisėtos internetinės pasiūlos atsiradimą ir diegti inovacijas. Todėl norint, kad atsirastų naujų verslo modelių, būtina skatinti naujus lanksčius platinimo modelius;

(13) viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojai, visų pirma nedideli, kaip antai mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir labai mažos įmonės, – sudėtinga prieiga prie finansavimo šaltinių, kurių reikia veiklai ir augimui finansuoti, konkurencingumui išlaikyti ir tarptautinei veiklai plėtoti. Ši problema aktuali iš esmės visoms MVĮ, tačiau kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių įmonių padėtis gerokai sudėtingesnė – taip yra dėl didelės jų turto dalies nematerialumo, veiklos unikalumo, šių sektorių veiklos vykdytojų ir finansų įstaigų nepasirengimo investuoti į tokią veiklą;

(14) Europos kūrybos pramonės aljansas – tai bandomasis projektas ir tarpsektorinė politinė iniciatyva, skirta kūrybos pramonei remti politiniu lygmeniu. Šia iniciatyva siekiama į kūrybos pramonę pritraukti papildomų lėšų ir skatinti kitas pramonės šakas ir sektorius naudotis kūrybos pramonės paslaugomis. Bus išbandytos naujos kūrybos pramonės inovacijų rėmimo priemonės ir siekiama prisidėti prie dalijimosi žiniomis platformos, kurioje dalyvauja Europos, nacionaliniai ir regioniniai suinteresuotieji subjektai;

(15) reikia sujungti kultūros ir kūrybos sektoriuose šiuo metu vykdomas atskiras Sąjungos programas ir parengti vieną išsamią bendrąją programą, kurią įgyvendinant būtų veiksmingiau remiami kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojai, geriau išnaudojamos perėjimo prie skaitmeninių technologijų ir globalizacijos teikiamos galimybės, padedama šalinti rinkos fragmentacijos veiksnius. Kad būtų veiksminga, Programa turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į pasektorių pobūdį, skirtingas tikslines grupes ir ypatingas reikmes, taigi pagal atskiras paprogrames ir joms pritaikytas priemones;

(16) tokios iniciatyvos kaip Europos kultūros sostinė ir Europos paveldo ženklas padeda stiprinti priklausymo bendrai kultūros erdvei jausmą ir didinti kultūros paveldo vertę. Šias dvi Sąjungos veiklos sritis taip pat reikėtų finansuoti;

(17) Programoje galės dalyvauti stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, pagal šių šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, sąlygas ir tvarką, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose ir panašiuose dokumentuose; EEE susitarimą pasirašiusios ELPA šalys ir Europos kaimynystės politikos šalys pagal su šiomis šalimis pasirašytuose bendruosiuose susitarimuose dėl dalyvavimo Europos Sąjungos programose nustatytą tvarką. Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas priklauso nuo konkrečių susitarimų su šia šalimi;

(18) be to, pagal Programą bus galima dalyvauti dvišalėje ir daugiašalėje bendradarbiavimo veikloje su ES nepriklausančiomis šalimis ir tam bus skirtas papildomas finansavimas, kurio dydis kol kas nenustatytas;

(19) reikia stiprinti Programos ir tarptautinių kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose veikiančių tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Tarybos, ypač „Eurimages“, EBPO ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO), bendradarbiavimą;

(20) būtina užtikrinti, kad visa pagal šią Programą vykdoma veikla teiktų pridėtinės Europos vertės, papildytų valstybių narių veiklą ir atitiktų Sutarties 167 straipsnio 4 dalį bei derėtų su kita Sąjungos veikla, visų pirma tokiose srityse kaip švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, pramonės ir sanglaudos politika, turizmas ir išorės santykiai;

(21) šiuo reglamentu visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kuriuo kasmet sudarydama biudžetą vadovaujasi biudžeto valdymo institucija, kaip apibrėžta 201Z m. YY mėn. XX d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo [17] punkte;

(22) vadovaujantis 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003, nustatančiu vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus, Komisija 2009 m. pavedė Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai vykdyti veiklą, susijusią su Bendrijos švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros veiksmų programos valdymu. Todėl Komisija, remdamasi ekonominės naudos analize, gali skirti dabartinę vykdomąją įstaigą įgyvendinti 2014–2020 m. programą „Kūrybiška Europa“, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 58/2003, nustatančiame vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus;

(23) įgyvendinant Programą reikia atsižvelgti į specifinį kultūros ir kūrybos sektorių pobūdį, ypač reikėtų stengtis užtikrinti, kad būtų supaprastintos administracinės ir finansinės procedūros;

(24) atsižvelgiant į Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 bei į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) reikalavimus, reikia nustatyti ir įgyvendinti atitinkamas sukčiavimo prevencijos ir prarastų, pervestų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimo priemones;

(25) 2010 m. liepos 30 d. Komisijos ataskaitoje dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimų, kuriais iš dalies keičiamas Europos mokymosi visą gyvenimą, kultūros, jaunimo ir pilietiškumo programų teisinis pagrindas, poveikio pabrėžiama, kad dėl gerokai spartesnių valdymo procedūrų padidėjo programų veiksmingumas. Tokio pobūdžio supaprastinimų reikėtų siekti ir ateityje;

(26) kad būtų užtikrintos vienodos šios Programos įgyvendinimo sąlygos, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai ir įgyvendinami vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[16];

(27) laikantis veiklos rezultatų vertinimo principų, Programos stebėsenos ir vertinimo procedūros, be kita ko, turėtų apimti išsamias metines ataskaitas ir konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir savalaikius tikslus bei rodiklius, nurodytus šiame reglamente;

(28) finansiniai Sąjungos interesai turėtų būti per visą išlaidų ciklą apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas;

(29) pereinant nuo 2007 m. programų „Kultūra“ ir MEDIA bei „MEDIA Mundus“ prie šiuo reglamentu sukuriamos Programos, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas;

(30) atsižvelgiant į tarpvalstybinį ir tarptautinį siūlomų veiksmų pobūdį, šio reglamento tikslų valstybės narės pačios pasiekti negalėtų. Dėl jų masto ir tikėtino šių veiksmų poveikio, tarptautinių rezultatų geriau siekti vykdant Sąjungos lygmens veiklą. Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina siekiant nustatytų tikslų – saugoti ir skatinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir didinti kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo programa „Kūrybiška Europa“ (toliau – Programa), kuri bus vykdoma 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. kultūros ir kūrybos sektoriai – sektoriai, kurių veikla grindžiama kultūros vertybėmis ir (arba) menine ir kūrybine raiška, nesvarbu, ar ta veikla orientuota į rinką ir koks tos veiklos įgyvendintojų tipas. Ši veikla apima kultūrinę, meninę ar kūrybinę raišką įkūnijančių prekių ir paslaugų kūrimą, gamybą, sklaidą ir apsaugą bei susijusias funkcijas, kaip antai švietimą, valdymą ar reguliavimą. Kultūros ir kūrybos sektorius visų pirma sudaro architektūra, archyvai ir bibliotekos, dailieji amatai, audiovizualinė kūryba (įskaitant filmus, televiziją, vaizdo žaidimus ir daugialypę terpę), kultūros paveldas, dizainas, festivaliai, muzika, scenos menas, leidyba, radijas ir vaizduojamieji menai;

2. veiklos vykdytojai – kultūros ir kūrybos sektorių specialistai, organizacijos, įmonės ar institucijos;

3. finansų tarpininkai – finansų įstaigos, teikiančios ar planuojančios teikti paskolas ar papildomas paslaugas kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojams.

3 straipsnis

Papildoma Europos nauda

1. Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali suteikti papildomos Europos naudos ir padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinių iniciatyvų tikslus.

2. Papildoma Europos nauda visų pirma užtikrinama dėl:

(a) tarptautinio veiklos pobūdžio ir poveikio, papildysiančio nacionalinių, tarptautinių ir kitų Sąjungos programų poveikį;

(b) masto ekonomijos ir kritinės masės, kurią generuoja Sąjungos parama, ir papildomų lėšų pritraukimo galimybių;

(c) tarptautinio bendradarbiavimo, skatinančio išsamesnį, spartesnį ir veiksmingesnį atsaką sprendžiant pasaulines problemas ir darančio ilgalaikį sisteminį poveikį šiuose sektoriuose;

(d) vienodesnių sąlygų Europos kultūros ir kūrybos sektoriams, atsižvelgiant į ribotų pajėgumų šalis ir (arba) nedidelę geografinę ar kalbinę teritoriją užimančias šalis ar regionus.

4 straipsnis

Bendrieji Programos tikslai

Bendrieji Programos tikslai yra:

(a) saugoti ir puoselėti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę;

(b) didinti kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą, kad būtų remiamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas.

5 straipsnis

Konkretieji Programos tikslai

Konkretieji Programos tikslai yra:

(a) didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus vykdyti veiklą tarptautiniu mastu;

(b) skatinti tarptautinę kūrinių sklaidą ir veiklos vykdytojų judumą ir formuoti naujas auditorijas Europoje ir už jos ribų;

(c) didinti finansinius kultūros ir kūrybos sektorių, visų pirma juose veikiančių mažų ir vidutinių įmonių ir organizacijų, pajėgumus;

(d) remti tarptautinį politinį bendradarbiavimą, kad būtų skatinama politikos plėtotė, inovacijos, auditorijos formavimas ir nauji verslo modeliai.

6 straipsnis

Programos struktūra

Programą sudaro šios paprogramės:

(a) tarpsektorinė paprogramė, skirta kultūros ir kūrybos sektoriams;

(b) paprogramė „Kultūra“, skirta kultūros ir kūrybos sektoriams;

(c) paprogramė MEDIA, skirta audiovizualiniam sektoriui.

II SKYRIUS

Tarpsektorinė paprogramė

7 straipsnis

Finansinė kultūros ir kūrybos sektorių priemonė

1. Komisija nustato kultūros ir kūrybos sektoriams skirtą finansinę priemonę, kuri bus įgyvendinama pagal Sąjungos mažųjų ir vidutinių įmonių skolos priemonę. Šios priemonės prioritetai yra:

(a) suteikti daugiau finansavimo galimybių Europos kultūros ir kūrybos sektorių mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir organizacijoms;

(b) šiuo tikslu didinti finansų įstaigų pajėgumus vertinti kultūros ir kūrybos sektorių projektus, įskaitant techninę pagalbą ir tinklų kūrimo priemones.

2. Prioritetai įgyvendinami kaip nustatyta I priede.

8 straipsnis

Tarptautinis politinis bendradarbiavimas

Siekdama kultūros ir kūrybos sektoriuose paskatinti politikos plėtotę, inovacijas, auditorijos formavimą ir verslo modelius, Komisija įgyvendina tokias tarptautinio politinio bendradarbiavimo priemones:

(a) kultūros veiklos vykdytojų ir politikų tarptautinio masto dalijimasis patirtimi ir žiniomis, susijusiais su naujais verslo modeliais, savitarpio mokymusi ir tinklų veikla, siekiant plėtoti kultūros ir kūrybos sektorius;

(b) rinkos duomenys, apklausos, įgūdžių ir darbo priemonių prognozės, vertinimai, politinė analizė ir statistiniai tyrimai;

(c) Europos audiovizualinio sektoriaus stebėjimo tarnybos dalyvio mokesčio sumokėjimas, siekiant paskatinti rinkti ir analizuoti kultūros ir kūrybos sektorių duomenis;

(d) naujų ir tarpsektorinių kūrinių finansavimo, sklaidos ir finansinio įvertinimo modelių testavimas;

(e) konferencijos, seminarai ir politinis dialogas kultūrinio ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje;

(f) Programos „Kūrybiška Europa“ centrų tinklui priklausančių nacionalinių narių rėmimas, kad jie galėtų įgyvendinti tokius uždavinius:

– populiarinti programą „Kūrybiška Europa“ nacionaliniu lygmeniu;

– padėti kultūros ir kūrybos sektoriams įgyvendinti programą „Kūrybiška Europa“ ir teikti informaciją apie įvairią Sąjungos pagalbą;

– skatinti tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių specialistų, institucijų, platformų ir tinklų bendradarbiavimą;

– remti Komisiją teikiant jai informaciją apie valstybių narių kultūros ir kūrybos sektorius, pavyzdžiui, su šiais sektoriais susijusius duomenis;

– remti Komisiją užtikrinant tinkamą informacijos apie Programos rezultatus ir poveikį perdavimą ir sklaidą.

III SKYRIUS

Paprogramė „Kultūra“

9 straipsnis

Paprogramės „Kultūra“ prioritetai

1. Siekiant didinti sektoriaus pajėgumus, prioritetai yra:

(a) remti veiksmus, padedančius veiklos vykdytojams įgyti įgūdžių ir žinių ir prisitaikyti prie skaitmeninių technologijų ir išbandyti naujus auditorijos formavimo metodus ir verslo modelius;

(b) remti veiksmus, padedančius veiklos vykdytojams plėtoti tarptautinę veiklą Europoje ar už jos ribų;

(c) remti ir stiprinti Europos veiklos vykdytojus ir tarptautinius kultūros tinklus, kad jiems būtų lengviau naudotis profesinėmis galimybėmis.

2. Siekiant skatinti tarptautinę sklaidą, prioritetai yra:

(a) remti gastroles, renginius ir parodas užsienyje;

(b) remti Europos literatūros sklaidą;

(c) remti auditorijos formavimą ir taip skatinti domėtis Europos kūrėjų darbais.

10 straipsnis

Paprogramės „Kultūra“ rėmimo priemonės

Įgyvendinant paprogramę „Kultūra“ remiamos tokios priemonės:

(a) veiklos vykdytojų iš skirtingų šalių bendradarbiavimas vykdant sektorinę ar tarpsektorinę veiklą;

(b) Europos institucijų veikla, kurioje dalyvauja veiklos vykdytojų iš skirtingų šalių tinklai;

(c) organizacijų, kurių uždavinys – Europos lygmeniu remti naujus talentus ir skatinti menininkų judumą ir jų kūrinių sklaidą, veikla, daranti sisteminį ir didelio masto poveikį;

(d) grožinės literatūros vertimas;

(e) speciali veikla, kuria siekiama populiarinti Europos kultūrų turtingumą ir įvairovę, skatinti kultūrų dialogą ir tarpusavio supratimą, įskaitant Europos kultūros apdovanojimų, Europos paveldo ženklo, Europos kultūros sostinės iniciatyvas.

IV SKYRIUS

Paprogramė MEDIA

11 straipsnis

Paprogramės MEDIA prioritetai

1. Siekiant didinti sektoriaus pajėgumus, prioritetai yra:

(a) padėti įgyti įgūdžių ir plėtoti tinklus, visų pirma skatinant skaitmeninių technologijų naudojimą, kad būtų prisitaikyta prie rinkos vystymosi;

(b) didinti audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojų gebėjimus kurti tokius audiovizualinius kūrinius, kurie galėtų būti platinami visoje Europoje ir už jos ribų, ir sudaryti geresnes sąlygas Europos ir tarptautinei bendrai gamybai, įskaitant su televizijos transliuotojais;

(c) skatinti įmonių tarpusavio mainus, suteikiant audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojams daugiau galimybių patekti į rinką ir naudotis verslo priemonėmis, kad jų projektai būtų viešinami Europos ir tarptautinėse rinkose.

2. Siekiant skatinti tarptautinę sklaidą, prioritetai yra:

(a) vykdant audiovizualinio sektoriaus projektų tarptautinę rinkodarą, plėtojant prekės ženklus, sklaidos ir rodymo veiklą, remti filmų rodymą kino teatruose;

(b) pasitelkus interneto platformas, remti tarptautinę rinkodaros ir sklaidos veiklą;

(c) remti domėjimąsi audiovizualiniais kūriniais skatinančią auditorijos formavimo veiklą, visų pirma skatinant viešinimą, renginius, kino srities išmanymą ir kino festivalius;

(d) skatinti naujus lanksčius platinimo modelius, kad atsirastų naujų verslo modelių.

12 straipsnis

Paprogramės MEDIA rėmimo priemonės

Įgyvendinant paprogramę MEDIA remiamos tokios priemonės:

(a) išsamaus iniciatyvų, padedančių įgyti įgūdžių, dalytis žiniomis ir burtis į tinklus, rinkinio plėtotė;

(b) audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojų rėmimas, kad jie galėtų kurti europinius audiovizualinius kūrinius, kuriuos būtų galima platinti tarptautiniu mastu;

(c) veiklos, kuria siekiama sudaryti geresnes sąlygas Europos ir tarptautinei bendrai gamybai, įskaitant televiziją, rėmimas;

(d) galimybių dalyvauti audiovizualinio sektoriaus specialistams skirtose kino mugėse ir patekti į kitų šalių rinkas sudarymas bei naudojimosi internetinėmis verslo priemonėmis Europoje ir už jos ribų skatinimas;

(e) Europos filmų platinimo tarptautiniu mastu, naudojantis visomis platformomis, ir tarptautinės prekybos rėmimo sistemų sukūrimas;

(f) Europos filmų sklaida pasaulyje ir užsienio filmų sklaida Europoje naudojantis visomis platformomis;

(g) Europos kino teatrų, kuriuose rodomi kitų Europos šalių filmai, tinklo rėmimas, įskaitant skaitmeninių technologijų diegimą;

(h) iniciatyvos, kuriomis siekiama pristatyti ir viešinti Europos audiovizualinių kūrinių įvairovę;

(i) veikla, kuria siekiama didinti auditorijos žinias ir susidomėjimą;

(j) novatoriški veiksmai, kuriais siekiama išbandyti naujus verslo metodus ir priemones tose srityse, kurias veikiausiai paveiks skaitmeninių technologijų įdiegimas ir naudojimas.

V SKYRIUS

Veiklos rezultatai ir sklaida

13 straipsnis

Suderinamumas ir papildomumas

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina suderinamumą ir papildomumą su:

(a) atitinkamų sričių, visų pirma švietimo, užimtumo, sveikatos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, įmonių, turizmo, teisingumo ir vystymosi, ES politika;

(b) kitais svarbiais kultūros ir žiniasklaidos sričių ES finansavimo šaltiniais, visų pirma Europos socialiniu fondu, Europos regioninės plėtros fondu, mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis, taip pat su finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su teisingumu ir pilietiškumu, išorės bendradarbiavimo programomis ir pasirengimo narystei priemonėmis. Ypač svarbu bus užtikrinti Programos ir nacionalinių bei regioninių pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimo sinergiją.

2. Šis reglamentas taikomas ir įgyvendinamas laikantis tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų.

14 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1. Komisija užtikrina reguliarią programos „Kūrybiška Europa“ stebėseną ir nepriklausomą vertinimą naudojant toliau nurodytus veiklos rodiklius. Reikia atsižvelgti į tai, kad galimybė pasiekti tikslus priklauso nuo papildomo poveikio, kurį kultūros ir kūrybos sektoriuose daro kita Europos ir nacionalinio lygmens veikla:

(a) 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų tikslų rodikliai:

– užimtumas sektoriuose ir juose sukuriamo BVP dalis;

– žmonių, turinčių prieigą prie Europos kūrėjų darbų, procentinė dalis.

(b) 5 straipsnyje nustatytų konkrečiųjų tikslų rodikliai:

Siekiant 5 straipsnio a punkte iškelto tikslo didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus:

– kultūros veiklos vykdytojų internacionalizacija ir užmegztų tarptautinių partnerysčių skaičius;

– menininkų ir (arba) kultūros veiklos vykdytojų mokymosi veiklos, pagerinusios jų įgūdžius ir padidinusios galimybes įsidarbinti, projektų skaičius.

Siekiant 5 straipsnio b punkte iškelto tikslo skatinti tarptautinę kūrinių sklaidą ir veiklos vykdytojų judumą ir siekti naujų auditorijų Europoje ir už jos ribų:

Paprogramė „Kultūra“:

– pagal Programą remiamuose projektuose tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavusių žmonių skaičius;

Paprogramė MEDIA:

– Europos filmų žiūrovų skaičius Europoje ir pasaulyje (dešimtyje svarbiausių ne Europos rinkų);

– Europos audiovizualinių kūrinių procentinė dalis kino teatruose, televizijoje ir skaitmeninėse platformose.

Siekiant 5 straipsnio c punkte iškelto tikslo didinti finansinius kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus:

– pagal finansinę priemonę suteiktų paskolų dydis;

– finansų įstaigų, finansuojančių kultūros ir kūrybos sektorių veiklą, skaičius ir geografinis pasiskirstymas;

– finansinės priemonės galutinių naudos gavėjų skaičius, kilmės šalis ir pasektoriai.

Siekiant 5 straipsnio d punkte iškelto tikslo remti tarptautinį politinį bendradarbiavimą:

– valstybių narių, nacionalinės politikos plėtotės srityje taikančių atvirąjį koordinavimo metodą, skaičius ir naujų iniciatyvų skaičius.

2. Įgyvendinant Programą atsižvelgiama į stebėsenos ir vertinimo rezultatus.

3. Vertinimas turi būti pagrįstos apimties ir atliekamas paliekant pakankamai laiko integruoti rezultatus į sprendimų priėmimo procesą.

(a) Komisija ne tik užtikrina reguliarią Programos stebėseną, bet ir ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos gauna nepriklausomo vertinimo ataskaitą, kad galėtų įvertinti, kaip sekasi siekti tikslų, Programos veiksmingumą ir papildomą Europos naudą, ir kad prireikus galėtų nuspręsti atnaujinti, iš dalies pakeisti ar nutraukti Programą. Vertinant reikia atsižvelgti į tokius aspektus kaip supaprastinimo galimybės, vidaus ir išorės veiksmų suderinamumas, tikslų aktualumas, indėlis siekiant Sąjungos prioritetų, susijusių su pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Taip pat reikia atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1855/2006/EB, sprendimo Nr. 1718/2006/EB ir sprendimo Nr. 1041/2009/EB ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus.

(b) Komisija vertina priemonių ilgalaikį poveikį ir rezultatų tvarumą, kad galėtų į tai atsižvelgti priimdama sprendimą dėl Programos atnaujinimo, keitimo ar nutraukimo.

15 straipsnis

Informavimas ir sklaida

1. Pagal Programą remiamų projektų dalyviai užtikrina informacijos, susijusios su Sąjungos finansavimo ir gautais rezultatais bei poveikiu, perdavimą ir sklaidą.

2. 8 straipsnio f punkte nurodytas programos „Kūrybiška Europa“ centrų tinklas užtikrina informacijos, susijusios su Sąjungos finansavimo ir gautais rezultatais bei poveikiu atitinkamoje šalyje, perdavimą ir sklaidą.

VI SKYRIUS

Galimybė dalyvauti Programoje

16 straipsnis

Su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis susijusios nuostatos

1. Įgyvendinant Programą tarptautiniu lygmeniu skatinama kultūrų įvairovė, vadovaujantis 2005 m. UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

2. Jei laikomasi nustatytų sąlygų, įskaitant sąlygas, nustatytas 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo, ir skiriamas papildomas finansavimas, paprogramėse gali dalyvauti šios šalys:

(a) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, pagal šių šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, sąlygas ir tvarką, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose ir panašiuose dokumentuose;

(b) EEE narėmis esančios ELPA šalys pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas;

(c) Šveicarijos Konfederacija pagal dvišalį susitarimą, kuris bus sudarytas su šia šalimi;

(d) Europos kaimynystės politikos šalys pagal su šiomis šalimis pasirašytuose bendruosiuose susitarimuose dėl dalyvavimo Europos Sąjungos programose nustatytą tvarką.

3. Įgyvendinant Programą gali būti vykdoma dvišalė ar daugiašalė bendradarbiavimo su tam tikromis šalimis ar regionais veikla, jei tam skiriamas papildomas finansavimas.

4. Įgyvendinant Programą leidžiama plėtoti bendradarbiavimo veiklą ir kitus bendrus veiksmus su Programoje nedalyvaujančiomis šalimis ir su kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Taryba, EBPO ar Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija (PINO), jei tokia bendra veikla padeda siekti Programos tikslų.

VII SKYRIUS

Įgyvendinimo nuostatos

17 straipsnis

Programos įgyvendinimas

Siekdama įgyvendinti Programą, Komisija priima įgyvendinimo aktus ir nustato metines darbo programas, vadovaudamasi 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Metinėse darbo programose išvardijama, kokių tikslų siekiama, kokių rezultatų tikimasi, taip pat nustatomi įgyvendinimo metodai ir bendra turimų lėšų suma. Jose taip pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Be kita ko, nustatomi dotacijų prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir maksimali bendro finansavimo dalis.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda programos „Kūrybiška Europa“ komitetas. Šis komitetas – Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

19 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Programos įgyvendinimo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu finansinis paketas – 1 801 000 000 EUR.

2. Iš Programai skirtų lėšų gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Programos valdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant organizacinės komunikacijos veiklą, susijusią su Europos Sąjungos politiniais prioritetais, susietais su šio reglamento bendraisiais tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais ir ypač su informacijos apdorojimu ir mainais, bei visa kita techninė ir administracinė pagalba, kurios Komisijai gali prireikti valdant Programą.

3. Iš tų lėšų taip pat gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su technine ir administracine pagalba, kuria siekiama užtikrinti sklandų perėjimą nuo Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais Nr. 1855/2006/EB, Nr. 1718/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB nustatytų programų prie naujosios programos. Prireikus į biudžetą po 2020 m. galima įtraukti asignavimus analogiškoms išlaidoms padengti, kad būtų galima toliau vykdyti veiklą, nebaigtą iki 2020 m. gruodžio 31 d.

4. Komisija įgyvendina Sąjungos finansinę paramą vadovaudamasi Reglamentu Nr. XX/2012 [Finansiniu reglamentu].

5. Tinkamai pagrįstais atvejais su remiamos veiklos įgyvendinimu tiesiogiai susijusias išlaidas Komisija gali laikyti atitinkančiomis reikalavimus, net jei gavėjas patyrė jas prieš pateikdamas paraišką.

20 straipsnis

Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus būtų apsaugoti Europos Sąjungos finansiniai interesai ir taikomos sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemonės, vykdomi veiksmingi patikrinimai, o nustačius pažeidimus – susigrąžinamos klaidingai išmokėtos sumos ir prireikus taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos.

2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) gali būti suteikiami įgaliojimai Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatyta tvarka atlikti tiesiogiai ar netiesiogiai tokį finansavimą gavusių ūkinės veiklos vykdytojų patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekiant nustatyti sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos, darančios poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams ir susijusios su susitarimu ar sprendimu dėl dotacijos ar sutartimi dėl Sąjungos lėšų skyrimo, atvejus.

3. Nepažeidžiant pirmesnių pastraipų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šią programą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, kaip nustatyta Reglamente Nr. XX/2012 [Finansiniame reglamente].

VIII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 1855/2006/EB, Nr. 1718/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB panaikinami nuo 2014 m. sausio 1 d.

2. Veikla, pradėta iki 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais Nr. 1855/2006/EB, Nr. 1718/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB, vykdoma iki pabaigos pagal šių sprendimų nuostatas.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS

KULTŪROS IR KŪRYBOS SEKTORIŲ FINANSINĖS PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO TVARKA

Komisija nustato kultūros ir kūrybos sektoriams skirtą finansinę priemonę, kuri bus įgyvendinama pagal Sąjungos mažųjų ir vidutinių įmonių skolos priemonę. Pagal šią priemonę teikiama finansinė parama yra skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir organizacijoms, veikiančioms kultūros ir kūrybos sektoriuose.

1. Uždaviniai

Kultūros ir kūrybos sektorių finansinės priemonės uždaviniai yra:

(a) teikti garantijas atitinkamiems finansų tarpininkams iš bet kurios programoje „Kūrybiška Europa“ dalyvaujančios šalies;

(b) teikti finansų tarpininkams papildomų žinių ir ugdyti jų gebėjimą vertinti riziką, susijusią su kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojais.

2. Tarpininkų atranka

Tarpininkai atrenkami pagal geriausią rinkos praktiką atsižvelgiant į:

– lėšų, skirtų kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų skoloms finansuoti, dydį ir (arba)

– kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų galimybes gauti finansavimą, ir (arba)

– tarpininko patiriamą kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų veiklos finansavimo riziką.

3. Kultūros ir kūrybos sektorių finansinės priemonės taikymo trukmė

Pavienių garantijų terminas – iki 10 metų.

Vadovaujantis Reglamento Nr. XX/2012 [Finansinio reglamento] 18 straipsnio 2 dalimi, suteikus garantijas gautos pajamos ir grąžinamos sumos priskiriamos finansinei priemonei. Jei finansinės priemonės jau buvo ankstesnėje daugiametėje finansinėje programoje, ankstesniu laikotarpiu gautos pajamos ir grąžinami mokėjimai priskiriami šio laikotarpio finansinei priemonei.

4. Pajėgumų didinimas

Pajėgumų didinimas pagal kultūros ir kūrybos sektorių finansinę priemonę iš esmės reiškia ekspertų paslaugų teikimą finansų tarpininkams, pasirašiusiems paskolos susitarimą pagal kultūros ir kūrybos sektorių finansinę priemonę, kuriomis finansų tarpininkams siekiama suteikti papildomų žinių ir ugdyti jų gebėjimą vertinti riziką, susijusią su kultūros ir kūrybos sektorių finansavimu. Be to, naudos iš pajėgumų didinimo veiklos galėtų gauti ir kultūros bei kūrybos sektorių veiklos vykdytojai, kurie įgytų reikiamų įgūdžių rengti verslo planus ir teikti tikslią informaciją apie projektus, o tai padėtų finansų tarpininkams veiksmingai vertinti tuos projektus.

5. Biudžetas

Iš biudžeto skiriamos lėšos turi visiškai padengti šios priemonės sąnaudos, įskaitant mokėjimo prievoles finansų tarpininkams, pavyzdžiui, dėl garantijų patiriamus nuostolius, ES išteklius administruojančio EIF administravimo mokesčius bei kitas reikalavimus atitinkančias sąnaudas ar išlaidas.

6. Viešinimas ir informuotumo didinimas

Kiekvienas tarpininkas užtikrina reikiamą Sąjungos paramos viešinimą ir skaidrumą, įskaitant tinkamos informacijos apie Programos teikiamas finansines galimybes viešinimą.

Užtikrinama, kad galutiniai naudos gavėjai būtų tinkamai informuoti apie finansavimo galimybes.

II PRIEDAS

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS reglamentas, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[17]

15 antraštinė dalis – Švietimas ir kultūra

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

ü Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[18]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Programa padės siekti strategijos „Europa 2020“ (COM (2010) 2020, 2010 3 3) tikslų:

(a) saugant ir puoselėjant Europos kultūrų ir kalbų įvairovę;

(b) didinant kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą, kad būtų remiamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretieji tikslai:

(a) didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus vykdyti tarptautinio masto veiklą;

(b) skatinti tarptautinę kūrinių sklaidą ir veiklos vykdytojų judumą ir pritraukti naujų auditorijų Europoje ir už jos ribų;

(c) didinti finansinius kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus;

(d) remti tarptautinį politinį bendradarbiavimą, kad būtų skatinama politikos plėtotė, inovacijos, auditorijos formavimas ir nauji verslo modeliai.

Atitinkama VGV / VGB veikla

15.04 „Kūrybiška Europa“

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Programa padės kultūros ir kūrybos sektoriams prisitaikyti prie globalizacijos ir pereiti prie skaitmeninių technologijų, paskatins tarptautinę kūrinių prekybą, menininkų ir kitų šios srities specialistų judumą, ir taip pagerins šių sektorių pajėgumus vykdyti veiklą tarptautiniu mastu ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo. To bus siekiama tiksliniais projektais, kuriais remiama žinių ir įgūdžių plėtotė, kad būtų visapusiškai išnaudotas perėjimo prie skaitmeninių technologijų sukurta galimybė pasiekti didesnę auditoriją, parengti naujus verslo modelius ir rasti naujų pajamų šaltinių (drauge padedant sumažinti priklausomybę nuo viešojo finansavimo). Itin daug dėmesio skiriant daugiklio efektui, siekiama eksponentinio poveikio. Tikslingesnis tarptautinės kūrinių sklaidos rėmimas turėtų užtikrinti masto ekonomiją ir skatinti menininkų, specialistų ir kūrinių tinklus ar platesnę skaitmeninę sklaidą peržengiant tradicinių platinimo kanalų ribas ir paskatinant investicijų grąžą dėl ilgesnio buvimo rinkoje ir didesnės auditorijos.

Naujos struktūros programa, kuria sujungiamos ankstesnės programos („Kultūra“, MEDIA 2007 ir „MEDIA Mundus“), užtikrins sklandesnius informacijos srautus tarp sektorių ir palengvins dalijimosi žiniomis (pavyzdžiui, susijusiomis su naujais verslo įgūdžiais) procesą. Įgyvendinant tik vieną programą bus lengviau suburti veiklos vykdytojų tinklus, užmegzti bendradarbiavimo ir strateginės partnerystes.

Be to, finansinė priemonė padės kultūros ir kūrybos sektoriams siekti finansinio stabilumo, investuoti į inovacijas, skaitmeninės sklaidos ir prekybos priemonėmis patekti į naujas augančias rinkas ir taip pasiekti naują ir didesnę auditoriją.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

(a) Bendrųjų tikslų (Reglamento 4 straipsnis) rodikliai:

- užimtumas sektoriuose ir juose sukuriamo BVP dalis [tikslas iki 2020 m. – užimtumą ir BVP dalį padidinti 5 proc.];

- žmonių, turinčių prieigą prie ne savo šalies Europos kūrėjų darbų, procentinė dalis [tikslas iki 2020 m. – šią dalį padidinti 2 procentiniais punktais, palyginti su 2007 m. Eurobarometro apklausos rezultatais].

(b) Konkrečiųjų tikslų (Reglamento 5 straipsnis) rodikliai:

Siekiant padidinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus (5 straipsnio a punktas):

- kultūros veiklos vykdytojų internacionalizacija ir užmegztų tarptautinių partnerysčių skaičius [tikslas iki 2020 m. – sukurti 10 000 tarptautinių partnerysčių];

- menininkų ir (arba) kultūros veiklos vykdytojų mokymosi veiklos, pagerinusios jų įgūdžius ir padidinusios galimybes įsidarbinti, projektų skaičius [tikslas iki 2020 m. –pasiekti, kad mokymosi galimybių būtų suteikta 300 000 specialistų].

Siekiant tarptautinės kūrinių sklaidos ir veiklos vykdytojų judumo ir naujų auditorijų Europoje ir už jos ribų (5 straipsnio b punktas):

Paprogramė „Kultūra“:

- pagal Programą remiamuose projektuose tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavusių žmonių skaičius [100 mln. žmonių];

Paprogramė MEDIA:

- Europos filmų žiūrovų skaičius Europoje ir pasaulyje (dešimtyje svarbiausių ne Europos rinkų) [tikslas iki 2020 m. – 325 mln. žiūrovų Europoje ir 165 mln. žiūrovų dešimtyje svarbiausių pasaulio rinkų (10 proc. padidėjimas)];

- Europos audiovizualinių kūrinių procentinė dalis kino teatruose, televizijoje ir skaitmeninėse platformose [tikslas iki 2020 m. – 60 proc. kine, 67 proc. televizijoje ir 67 proc. skaitmeninėse platformose].

Siekiant didinti kultūros ir kūrybos sektorių finansinius pajėgumus (5 straipsnio c punktas):

- pagal finansinę priemonę suteiktų paskolų dydis [tikslas iki 2020 m. – 1 mlrd. EUR paskolų];

- finansų įstaigų, finansuojančių kultūros ir kūrybos sektorių veiklą, skaičius ir geografinis pasiskirstymas [tikslas iki 2020 m. – finansų įstaigos iš 10 skirtingų šalių];

- finansinės priemonės galutinių naudos gavėjų skaičius, kilmės šalis ir pasektoriai [tikslas iki 2020 m. –15 000 naudos gavėjų, atstovaujančių 5 skirtingiems pasektoriams].

Siekiant tarptautinio politinio bendradarbiavimo (5 straipsnio d punktas):

- valstybių narių, nacionalinės politikos plėtotės srityje taikančių atvirąjį koordinavimo metodą, skaičius ir naujų iniciatyvų skaičius [tikslas iki 2020 m. – kiekviena atvirąjį koordinavimo metodą taikanti valstybė narė naudojasi rezultatais ir inicijuoja bent vieną iniciatyvą].

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Programa padės spręsti kultūros ir kūrybos sektoriuose kylančius uždavinius, susijusius su fragmentacija, globalizacija, perėjimu prie skaitmeninių technologijų, duomenų trūkumu ir nepakankamomis privačiomis investicijomis, prisidės prie strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes skatins inovacijas, verslumą, pažangų ir tvarų augimą bei socialinę įtrauktį.

Ji padidins šių sektorių, kuriuose 2008 m. buvo sukuriama 4,5 proc. viso Europos BVP ir dirbo apie 3,8 proc. Europos darbuotojų, indėlį didinant užimtumą ir augimą.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Naujoji programa ne tik papildo kitą ES politinę veiklą ir programas, bet ir užtikrina tokią papildomą ES dalyvavimo naudą:

- tarptautinis veiklos pobūdis ir rezultatų, papildysiančių nacionalines, tarptautines ir kitas Europos Sąjungos programas, poveikis;

- masto ekonomija ir kritinė masė, kurią gali generuoti Europos Sąjungos parama, ir papildomų lėšų pritraukimo galimybės;

- tarptautinis bendradarbiavimas, galintis paskatinti išsamesnį, spartesnį ir veiksmingesnį atsaką sprendžiant pasaulines problemas ir darantis ilgalaikį sisteminį poveikį šiuose sektoriuose;

- vienodesnių sąlygų Europos kultūros ir kūrybos sektoriuose sudarymas, atsižvelgiant į ribotų pajėgumų šalis ir (arba) nedidelę geografinę ar kalbinę teritoriją užimančias šalis ar regionus.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Atsižvelgiant į ankstesnių programų vertinimo ir viešų konsultacijų rezultatus, pagal programą „Kūrybiška Europa“ bus įgyvendinamos dabartines ir būsimas sektorių reikmes atitinkančios priemonės, supaprastintas valdymas ir įgyvendinimas.

Šie sektoriai dėl skaitmeninimo, globalizacijos ir nuolat tobulėjančių technologijų patiria didžiulių pokyčių, reikalaujančių iš veiklos vykdytojų didelių gebėjimų prisitaikyti. Šios reikmės atsispindi siūlomuose veiksmuose. Programa padeda ugdyti naujus gebėjimus, pavyzdžiui, gebėjimą kurti naujus verslo modelius ir rasti naujų pajamų šaltinių, įskaitant rinkodaros ir auditorijos formavimo įgūdžius, naujausias IRT žinias, geresnes žinias tokiose srityse kaip autorių teisės, ir padeda spręsti rinkos duomenų trūkumo problemą. Tarptautinis Programos matmuo ir, pavyzdžiui, didesnis dėmesys vaizdo žaidimams, padės pasiekti naujas geografines ir prekių rinkas. Programa bus pakankamai lanksti, kad būtų galima eksperimentuoti remiant bandomuosius projektus. Be to, Programa padeda tenkinti su žiniasklaidos ir kultūrinio raštingumu susijusias reikmes, suburti ir didinti auditoriją, prisideda prie Europos kūrinių kritinio vertinimo.

Pagal šią Programą įsteigiamas vienas lengvai atpažįstamas informacijos centras, kuriuo naudosis visi Europos kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojai. Vienas informacijos centras padės sutaupyti išteklių, gerinti centrų valdymą, supaprastinti paraiškų teikimo procesą, geriau viešinti Programą.

Siekiant paspartinti Programos veiklos valdymą, bus nustatyta ir kitų supaprastinimų. Be kita ko, bus gerinamos duomenų rinkimo ir analizės priemonės ir ištekliai; bus dažniau taikomas vienkartinių ir fiksuoto dydžio išmokų principas, bendrieji partnerystės susitarimai, sprendimai dėl dotacijų; bus sumažintas paprogramės „Kultūra“ priemonių skaičius; portalai ir kitos IRT priemonės, kad paraiškų teikėjams ir naudos gavėjams sumažėtų su dokumentacija susijusių darbų; paraiškos ir galutinės bet kokios veiklos ataskaitos bus elektroninės.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Programa visapusiškai papildys kitas ES priemones. Nei menininkų, kultūros, audiovizualinio sektoriaus specialistų judumas, nei jų darbų sklaida nėra skatinami jokia kita ES programa. Siekiant remti kalbų įvairovę, Programa papildys su kalbų mokymusi susijusią ES veiklą. Vis dėlto šia Programa nesiekiama plėtoti nei formaliojo švietimo, nei savišvietos, kurie reglamentuojami programoje „Erasmus visiems“; daugiau dėmesio skiriama kultūros organizacijų savitarpio mokymuisi ir dalijimuisi žiniomis sektoriui aktualiausiomis temomis.

Programoje tiesiogiai dalyvaus kultūros veiklos vykdytojai, taigi ji prisidės prie ES kultūros politikos plėtotės ir padės siekti sisteminių ES politinių prioritetų pokyčių.

Skirtingai nei kitos ES finansavimo priemonės (pavyzdžiui, ERPF, ESF, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa), ši Programa yra skirta konkrečioms kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų, norinčių išplėsti savo veiklą užsienyje ir remiančių kultūrų ir kalbų įvairovę, reikmėms tenkinti. Iš tiesų, šiuo metu iš ERPF ir ESF daugiausia remiamas kultūros paveldo išsaugojimas, atkūrimas ir plėtotė, kultūros infrastruktūros plėtojimas, miestų atnaujinimas, turizmas, verslumo skatinimas, IRT grindžiamų kultūros paslaugų rėmimas, žmogiškojo kapitalo ugdymas, itin daug dėmesio skiriant inovacijoms ir regioninei ar vietos plėtrai. Be to, politikos plėtotės rėmimas duotų ir kitokios naudos – būtų dalijamasi žiniomis apie valstybių narių regioninės politikos plėtotę.

Pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą MVĮ suteikiama finansavimo galimybių (teikiant garantijas ar įsigyjant akcijų) bei skaitmeninių technologijų ir turinio įsisavinimo galimybių, bet tai tėra bendro pobūdžio priemonės, nepadedančios gauti konkrečiam sektoriui aktualių žinių. Programoje nustatyta naujoji finansinė priemonė, skirta Europos kultūros ir kūrybos sektorių finansiniam pajėgumui stiprinti, padės patenkinti konkrečias šių sektorių reikmes, didins finansų įstaigų gebėjimą vertinti šiuose sektoriuose patiriamą riziką ir skatins jų bendradarbiavimą.

Masinis kultūros paveldo skaitmeninimas įgyvendinant paprogramę „Kultūra“ remiamas nebus. Tačiau šiuo tikslu finansavimas galėtų būti skiriamas iš struktūrinių fondų. Be to, su skaitmeninimu ir turinio kaupimu susijusi politika ir veikla (pavyzdžiui, Europos skaitmeninė biblioteka „Europeana“) įgyvendinama pagal „Europos skaitmeninės darbotvarkės“ iniciatyvą.

Tarptautinės veiklos finansavimas pagal paprogramę „Kultūra“ padės Europos kultūros sektoriui veikti tarptautiniu mastu ir viešinti šios programos tikslus. Priešingai nei pagal kitas ES kultūrinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemones, pagal šią vykdoma daugiašalė, o ne dvišalė veikla, kuria nesiekiama skatinti trečiųjų šalių vystomojo bendradarbiavimo. Vis dėlto, sustiprėjus kultūros ir kūrybos sektoriams bus sukurta sinergija ir su šiomis programomis.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

– þ  Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2020 m. (ir po 2020 m. išmokoms)

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[19]

þ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– þ  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[20]

– þ  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

þ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (kaip nurodyta toliau)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Programą įgyvendins:

- Komisija, atsakinga už šią veiklą: paprogramės „Kultūra“ specialiuosius veiksmus (apdovanojimai, Europos kultūros sostinės, Europos paveldo ženklo iniciatyvos ir kt.), bendros gamybos fondo rėmimas, tarptautinio politinio bendradarbiavimo rėmimas;

- Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga, atsakinga už likusią veiklą;

- Europos investicijų fondas, atsakingas už kultūros ir kūrybos sektorių finansinės priemonės įgyvendinimą;

- Europoje įsteigti tarptautiniai bendros gamybos fondai (Finansinio reglamento 54 straipsnis), atsakingi už veiksmus, susijusius su bendra gamyba.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Komisija užtikrina reguliarią programos „Kūrybiška Europa“ stebėseną ir nepriklausomą vertinimą naudojant 1.4.4 dalyje nurodytus rodiklius. Reikia atsižvelgti į tai, kad rodiklių vertinimas priklauso nuo papildomo poveikio, kurį kultūros ir kūrybos sektoriuose daro kita Europos ir nacionalinio lygmens veikla: Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui vertinimo ataskaitą, kurioje apžvelgiami pasiekti rezultatai ir Programos įgyvendinimo kokybiniai bei kiekybiniai aspektai. Viena iš vertinimo dalių – ankstesnių programų ex post vertinimas.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

A: Potenciali rizika ir klaidų pavojus

Remiantis patirtimi, sukaupta įgyvendinant dabartines programas MEDIA ir „Kultūra“, nustatyta tokia įgyvendinant programą „Kūrybiška Europa“ galinti kilti rizika ir klaidų pavojus:

- specifiniai naudos gavėjai: tikėtina, kad dauguma Programos dalyvių bus mažos ir vidutinės audiovizualinio ir kūrybos sektorių organizacijos. Kai kurios iš jų gali neturėti tvirto finansinio pagrindo ar modernių valdymo struktūrų. Tai gali daryti poveikį jų finansiniams ir veiklos pajėgumams valdyti ES lėšas;

- klaidos, susijusios su išlaidų atitiktimi biudžeto dotacijų teikimo reikalavimams ir atsiradusios dėl sudėtingų taisyklių, patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos turėtų pateikti naudos gavėjai, stokos ar nepakankamo dokumentų tikrinimo: pradėjus įgyvendinti programą „Kūrybiška Europa“ šis pavojus išliks, tačiau bus mažesnis nei dabartinių programų atveju, nes bus supaprastintos taisyklės, dažniau taikomas vienkartinių ir fiksuoto dydžio išmokų principas, geriau ir tikslingiau tikrinami dokumentai (žr. 2.2.2);

- išliks tam tikra dvigubo finansavimo rizika, nes veiklos vykdytojai galės gauti kelias dotacijas pagal skirtingas ES programas.

Reikėtų pabrėžti, kad didžiąją dalį veiksmų pagal dabartines programas MEDIA ir „Kultūra“ ir pagal naują programą administruoja Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga. Todėl ji visų pirma ir atsakys už minėtos rizikos mažinimą.

B: Tikėtina klaidų norma

2009–2010 m. duomenimis, įgyvendinant programą MEDIA klaidų norma buvo labai maža – mažiau nei 0,5 proc. Tą patvirtina ir turimi 2011 m. duomenys.

Programos „Kultūra“ atveju 2009 m. klaidų norma buvo 0,57 proc., o 2011 m., atsižvelgiant į preliminarius duomenis, turėtų būti maždaug 0,6–0,7 proc., t. y. gerokai mažesnė nei 2 proc. Rizikos vertė, nustatyta pagal klaidų normą, 2010 m. viršijo nustatytą 2 % ribą ir buvo 4,28 %, tačiau atlikti auditai atspindėjo mažesnį biudžetą nei 2009 m. ir 2011 m. Todėl 2009–2011 m. daugiametė klaidų norma yra mažesnė kaip 1 %.

Kalbant apie 2010 m. klaidų normą, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos atlikta analizė parodė, kad dauguma jų padarytos minėtose rizikos srityse. Buvo parengtas veiksmų planas, kuriame numatytos priemonės, padėsiančios gerinti naudos gavėjams teikiamą informaciją apie jų finansinius įsipareigojimus, vizitų stebėsenos tikslais veiksmingumo didinimo strategija, dokumentų kontrolės gerinimo strategija ir konsoliduotas 2011 m. audito planas.

Remiantis 2009 m. ir 2010 m. klaidų normomis ir prognozuojamomis 2011 m. klaidų normomis, galima daryti išvadą, kad programos „Kūrybiška Europa“ atveju neatitiktis reikalavimams bus gerokai mažesnė nei nustatytoji 2 % riba. Šią prielaidą galima pagrįsti faktu, kad, palyginti su dabartinėmis programomis, planuojama imtis papildomų supaprastinimo ir kontrolės priemonių (žr. 2.2.2).

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

A: Informacija apie vidaus kontrolės sistemą

Programai „Kūrybiška Europa“ taikoma rizika grindžiama kontrolės sistema. Kontrolės priemonės, kurias įgyvendins Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga, nurodomos toliau. Tokia pati kontrolės sistema taikoma ir tiesiogiai minėtos vykdomosios įstaigos valdomai veiklai.

1. Atrankos etapu:

- pareiškėjų veiklos ir finansinių pajėgumų kontrolė;

- atitikties reikalavimams ir atmetimo kriterijų patikrinimas;

- biudžeto ir turinio vertinimas ir patikrinimas;

- teisinis ir finansinis patikrinimas;

- potencialaus dvigubo finansavimo atvejų nustatymas naudojantis atitinkamomis IT priemonėmis;

2. Sutarties įgyvendinimo etapu:

- finansinės schemos aiškiai išskiriant pareigas;

- dažniau taikomas vienkartinių ir fiksuoto dydžio išmokų principas, siekiant sumažinti klaidų riziką;

- biudžeto dotacijų atveju dokumentų patikrinimo tvarka, kurią reikėtų taikyti galutinėms ataskaitoms atsižvelgiant į rizikos vertinimą ir kontrolės sąnaudas:

          * nustatytą ribą viršijančių dotacijų atveju paskutinio mokėjimo etapu būtina pateikti audito sertifikatus;

          * mažesnių dotacijų atveju naudos gavėjai turi pateikti dalį sąskaitų faktūrų; kokios sąskaitos faktūros turi būti pateiktos, nustatoma kiekvienam veiksmui atskirai, atsižvelgiant į rizikos analizę.

- taisyklių supaprastinimas ir su tomis taisyklėmis susijusios ir naudos gavėjams teikiamos informacijos aiškumo ir skaidrumo padidinimas;

- apsilankymų stebėsenos tikslais veiksmingumo didinimas užtikrinant, kad vertintini projektai būtų atrenkami remiantis rizikos kriterijais, o įgyvendinimas būtų vertinamas pagal kokybės kriterijus.

3. Ex post

- metinis ex post (rizika grindžiamo ir atsitiktinės atrankos) audito planas remiantis išsamia rizikos analize;

- ad hoc auditas, įgyvendintinas kilus rimtų įtarimų dėl pažeidimų ir (arba) sukčiavimo.

Galima daryti išvadą, kad, palyginti su dabartine padėtimi, naudos gavėjų kontrolės našta turėtų sumažėti, nes dėl papildomo supaprastinimo ir kokybiškesnės patvirtinamosios informacijos neatitikties rizika sumažės.

4. Komisijos kontroliuojama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos veikla

Komisija ne tik kontroliuos dotacijų teikimo procesą, bet ir taikys vykdomųjų įstaigų kontrolės priemones, kurių imtis reikalaujama pagal Finansinio reglamento 59 straipsnį. Ji stebės ir kontroliuos, kaip Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga įgyvendina atitinkamus kontrolės tikslus, susijusius su jai pavesta valdyti veikla. Šios nuostatos bus įtrauktos į atsakingo generalinio direktorato ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos bendradarbiavimo sąlygas ir į kas pusę metų teikiamas įstaigos ataskaitas.

B: Preliminarios sąnaudos, susijusios su minėtos įstaigos ir EAC GD valdomų veiksmų kontrole

1. Atrankos ir sutarties įgyvendinimo etapais:

1.1 Su darbuotojais susijusios sąnaudos

Preliminarios sąnaudos apskaičiuotos atsižvelgiant į dabartinių programų MEDIA ir „Kultūra“ kontrolės veiklą:

- kurią įgyvendina pagrindines funkcijas vykdantys ir finansų srities darbuotojai, atsakingi už veiklos pradėjimą ir tikrinimą;

- visais projekto gyvavimo ciklo etapais (atranka, sutarčių sudarymas, išmokos).

Kontrolės veiklą vykdančių darbuotojų skaičius || Standartinės išlaidos || Iš viso (1 metai)

Sutartininkai (Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga): 21,75 || 64 000 EUR || 1 392 000 EUR

Laikinieji darbuotojai (Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga): 6,6 || 127 000 EUR || 838 200 EUR

Pareigūnai (EAC valdoma dalis): 1,6 || 127 000 EUR || 212 200 EUR

|| || Iš viso Programos įgyvendinimo laikotarpiu: 17 096 800 EUR

1.2. Kitos išlaidos

|| Standartinės išlaidos || Iš viso (1 metai)

Komandiruotės (Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga) || 1 000 EUR || 95 000 EUR

Naudos gavėjų pateiktini audito sertifikatai (Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga) || 1 300 EUR || 2 550 000 EUR

Komandiruotės (EAC valdoma dalis) || 1 000 EUR || 6 000 EUR

Naudos gavėjų pateiktini audito sertifikatai (EAC valdoma dalis) || 1 300 EUR || 150 000 EUR

|| || Iš viso Programos įgyvendinimo laikotarpiu: 19 607 000 EUR

2. Ex post kontrolė

2.1 Darbuotojai

Kontrolės veiklą vykdančių darbuotojų skaičius || Standartinės išlaidos || Iš viso (1 metai)

Sutartininkai (Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga): 1 || 64 000 EUR || 64 000 EUR

Laikinieji darbuotojai (Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga): 0,2 || 127 000 EUR || 25 400 EUR

Pareigūnai (EAC valdoma dalis): 0,1 || 127 000 EUR || 12 700 EUR

|| || Iš viso Programos įgyvendinimo laikotarpiu: 714 700 EUR

1.2. Ex post auditas

Atrankinis, rizika grindžiamas ir ad hoc auditas || Standartinės išlaidos || Iš viso (1 metai)

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga || 10 500 EUR || 409 500 EUR

EAC GD || 10 500 EUR || 25 000 EUR

|| || Iš viso Programos įgyvendinimo laikotarpiu: 3 041 500 EUR

3. Bendros Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaigos ir EAC GD kontrolės išlaidos, proporcingai valdytinam veiklos biudžetui.

Atsižvelgiant į programos „Kūrybiška Europa“ veiklos biudžetą (1 678,7 mln. EUR), bendros abiejų minėtų institucijų kontrolės išlaidos sudarys maždaug 2,40 % biudžeto.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Labai nedidelis skaičius sukčiavimo atvejų ir labai maža klaidų norma reiškia, kad įgyvendinant naująją programą sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės turės būti proporcingos ir rentabilios.

EAC GD ne tik taikys reguliacines kontrolės priemones, bet ir parengs kovos su sukčiavimu strategiją pagal 2011 m. birželio 24 d. priimtą naują Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją, kad, be kita ko, būtų užtikrinta su Komisijos strategija suderinta vidaus kontrolė ir kad rizikos valdymo principas padėtų nustatyti sukčiavimo pavojų ir su juo susidoroti. Prireikus bus suburti tinklai ir parengtos atitinkamos IT priemonės, skirtos analizuoti sukčiavimo atvejus, susijusius su programa „Erasmus visiems“.

Siekiant sumažinti potencialaus sukčiavimo ir pažeidimų pavojų, numatytos tokios priemonės:

- potencialaus sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos išraiška naujoje programoje – supaprastintos taisyklės ir dažniau taikomas vienkartinių ir fiksuoto dydžio išmokų principas;

- potencialaus dvigubo finansavimo sistemingas tikrinimas ir kelias dotacijas gavusių naudos gavėjų identifikavimas;

- ad hoc auditas, kurio bus imtasi kilus rimtų įtarimų dėl pažeidimų ir (arba) sukčiavimo;

- vykdomoji įstaiga apie sukčiavimo ir pažeidimų pavojų Komisijai praneša specialiai ir reguliariai teikiamose ataskaitose.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas....................................................] || DA / NDA[21] || ELPA[22] šalių || šalių kandidačių[23] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

5 || 15.01 Švietimo ir kultūros politikos srities administravimo išlaidos, 1–3 straipsniai || NDA || TAIP || TAIP || TAIP || NE

3 || 15.01.04.31 Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga – Įnašas pagal 3 išlaidų kategorijos programas || NDA || TAIP || TAIP || TAIP || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija……………………..] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 || 15.01.04.04 „Kūrybiška Europa“ – administracinio valdymo išlaidos || NDA || TAIP || TAIP || TAIP || NE

3 || 15.04.01 „Kūrybiška Europa“ || DA || TAIP || TAIP || TAIP || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 3 išlaidų kategorija

EAC GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1) || 178.670 || 198.139 || 218.564 || 239.022 || 260.243 || 280.850 || 303.212 || || 1678.700

Mokėjimai || (2) || 107.197 || 158.513 || 174.855 || 244.503 || 266.739 || 288.369 || 311.700 || 126.824 || 1678.700

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[24] || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || 14.330 || 14.861 || 15.436 || 16.978 || 17.757 || 20.150 || 22.788 || || 122.3

IŠ VISO asignavimų EAC GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 193.000 || 213.000 || 234.000 || 256.000 || 278.000 || 301.000 || 326.000 || || 1801.000

|| Mokėjimai || =2+2a +3 || 121.525 || 173.374 || 190.291 || 261.481 || 284.496 || 308.519 || 334.488 || 126.824 || 1801.000

|| || || || || || || || || ||

Komisija numato (iš dalies) perduoti šios programos įgyvendinimą vykdomajai įstaigai. Numatomų išlaidų sumos ir paskirstymas gali būti patikslinti įvertinus perduotų uždavinių mastą.

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 193.000 || 213.000 || 234.000 || 256.000 || 278.000 || 301.000 || 326.000 || || 1801.000

Mokėjimai || =5+ 6 || 121.525 || 173.374 || 190.291 || 261.481 || 284.496 || 308.519 || 334.488 || 126.824 || 1801.000

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS            (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Švietimo ir kultūros GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 5.619 || 5.619 || 5.619 || 5.873 || 6.127 || 6.381 || 6.703 || 41.946

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0.505 || 0.505 || 0.505 || 0.505 || 0.505 || 0.505 || 0.505 || 3.535

IŠ VISO Švietimo ir kultūros GD || Asignavimai || 6.124 || 6.124 || 6.124 || 6.378 || 6.632 || 6.886 || 7.213 || 45.481

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 6.124 || 6.124 || 6.124 || 6.378 || 6.632 || 6.886 || 7.213 || 45.481

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 198.804 || 218.804 || 239.804 || 262.058 || 284.312 || 307.566 || 332.893 || || 1844.241

Mokėjimai || 127.331 || 179.178 || 196.095 || 267.539 || 290.808 || 315.085 || 341.381 || 170.065 || 1887.482

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || ||

Paprogramės MEDIA REZULTATAI ||

Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Bendras rezultatų skaičius (2014–2020 m.) || Iš viso išlaidų ||

1 KONKRETUSIS TIKSLAS. Didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus vykdyti veiklą tarptautiniu mastu ||

- Rezultatas || Nauji įgūdžiai ir tinklai [rezultatai: kursų, seminarų, renginių skaičius] || 0.150 || 425 || 63.7 ||

- Rezultatas || Audiovizualinių projektų plėtotė (įskaitantTV projektus) [rezultatai: projektų skaičius] || 0.110 || 2301 || 253.1 ||

-Rezultatas || Bendros gamybos fondų rėmimas [rezultatai: remiamų bendros gamybos fondų skaičius] || 0.300 || 48 || 14.3 ||

-Rezultatas || Audiovizualinės rinkos, rėmimo priemonės ir stendai [rezultatai: projektų skaičius] || 0.1925 || 452 || 87.1 ||

- Rezultatas || Novatoriški IRT srities audiovizualinės pramonės projektai [rezultatai: taikomųjų IRT projektų skaičius] || 0.500 || 30 || 15.2 ||

1 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || 3256 || 433.4 ||

2 KONKRETUSIS TIKSLAS. Skatinti tarptautinę kūrinių sklaidą ir veiklos vykdytojų judumą ir siekti naujų auditorijų Europoje ir už jos ribų ||

- Rezultatas || Nenacionalinių europinių filmų platinimo kampanijos [rezultatai: projektų skaičius] || 0.046 || 6932 || 318.9 ||

- Rezultatas || Tarptautinės prekybos agentų, distributorių ir teisių turėtojų grupės [rezultatai: grupių skaičius ] || 0.271 || 40 || 10.8 ||

- Rezultatas || Kino teatrų, kurių specializacija – europiniai filmai, tinklai [rezultatai: kino teatrų tinklų skaičius] || 13.893 || 7 || 97.2 ||

- Rezultatas || Kino festivaliai ir renginiai [rezultatai: festivalių ir renginių skaičius] || 0.040 || 645 || 26 ||

- Rezultatas || Kino išmanymo iniciatyvos [rezultatai: projektų skaičius] || 0.040 || 269 || 10.7 ||

- Rezultatas || Naujos rinkodaros ir reklamos priemonės [rezultatai: projektų, kuriais sukuriamos kino bendruomenių platformos, skaičius] || 0.040 || 213 || 8.5 ||

2 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || 472.1 ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || 11.362 || 905.5 ||

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || ||

Paprogramės „Kultūra“ REZULTATAI ||

Rezultato rūšis[25] || Vidutinės rezultato išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų ||

1 KONKRETUSIS TIKSLAS. Didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus vykdyti veiklą tarptautiniu mastu ||

- Rezultatas || Bendradarbiavimo priemonės, pavyzdžiui, tarpusavio mokymosi skatinimo veikla || 0.360 || 356 || 128.1 ||

- Rezultatas || Europos platformos, pavyzdžiui, padedančios didinti pajėgumus || 0.100 || 132 || 13.2 ||

- Rezultatas || Europos platformos, pavyzdžiui, skatinančios tarptautinę profesinio tobulinimosi veiklą || 0.340 || 39 || 13.2 ||

-Rezultatas || Specialieji veiksmai (apdovanojimai, Europos kultūros sostinės, Europos paveldo ženklas) label, || 0.406 || 48 || 19.4 ||

|| || ||

1 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || 575 || 173.9 ||

2 KONKRETUSIS TIKSLAS. Skatinti tarptautinę kūrinių sklaidą ir veiklos vykdytojų judumą ir siekti naujų auditorijų Europoje ir už jos ribų ||

- Rezultatas || Bendradarbiavimo priemonės, pavyzdžiui, gastrolių rėmimo || 0.360 || 553 || 199.2 ||

- Rezultatas || Europos tinklai, pavyzdžiui, skatinantys auditorijos formavimo veiklą || 0.100 || 205 || 20.5 ||

- Rezultatas || Europos platformos, pavyzdžiui, skatinančios tarptautinę karjerą || 0.340 || 60 || 20.5 ||

- Rezultatas || Grožinės literatūros vertimas ir populiarinimo priemonės || 0.05 || 859 || 42.9 ||

-Rezultatas || Specialieji veiksmai (apdovanojimai, Europos kultūros sostinės, Europos paveldo ženklas) label, || 0.406 || 74 || 30.2 ||

|| || || || ||

2 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || 1751 || 313.3 ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || 2326 || 487.2 ||

.

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || ||

Tarpsektorinės paprogramės REZULTATAI ||

Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Bendras rezultatų skaičius (2014–2020 m.) || Iš viso išlaidų ||

1 KONKRETUSIS TIKSLAS. Didinti finansinius kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus ||

- Rezultatas || Kultūros ir kūrybos sektorių finansinės priemonės sukūrimas [rezultatai: per septynerius metus bankų suteiktų paskolų skaičius] || 848 [EIF mokestis ir tikėtini nuostoliai] || 14420 || 211.20 ||

1 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || 211.20 ||

2 KONKRETUSIS TIKSLAS. Remti tarptautinį politinį bendradarbiavimą ||

- Rezultatas || Programos „Kūrybiška Europa“ centrų tinklas || 0.226 || 189 || 42.7 ||

- Rezultatas || Moksliniai tyrimai, vertinimai, politinė analizė [įskaitant Europos audiovizualinio sektoriaus stebėjimo tarnybą] || 0.317 || 36 || 11,4 ||

- Rezultatas || Tarptautiniai mainai ir tinklų veikla || 1.585 || 4 || 6.4 ||

- Rezultatas || Naujų tarpsektorinių modelių testavimas || 1.132 || 4 || 4.5 ||

- Rezultatas || Konferencijos seminarai ir politinis dialogas || 0.232 || 42 || 9.8 ||

2 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || 275 || 74.8 ||

|| || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 286.00 ||

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 5.619 || 5.619 || 5.619 || 5.873 || 6.127 || 6.381 || 6.708 || 41.946

Kitos administracinės išlaidos || 0.505 || 0.505 || 0.505 || 0.505 || 0.505 || 0.505 || 0.505 || 3.535

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 6.124 || 6.124 || 6.124 || 6.378 || 6.632 || 6.886 || 7.213 || 45.481

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[26] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos[27] || 14.330 || 14.861 || 15.436 || 16.978 || 17.757 || 20.150 || 22.788 || 122.3

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 20.454 || 20.985 || 21.560 || 23.356 || 24.389 || 27.036 || 30.001 || 167.78

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ü  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 40 || 40 || 40 || 42 || 44 || 46 || 48 || 300 ||

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[28] ||

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 8 || 8 || 8 || 8 || 8 || 8 || 9 || 57 ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || || ||

XX 01 04 yy[29] || - būstinėje[30] || || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || ||

IŠ VISO || 48 || 48 || 48 || 50 || 52 || 54 || 57 || 357

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Prireikus sumos ir sąlyginiai apskaičiavimai bus pataisyti pagal perdavimo išorės agentūroms proceso rezultatus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Programos įgyvendinimas

Išorės personalas || Programos įgyvendinimas

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ü  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[31]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras su trečiosiomis šalimis finansavimas

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[32]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

.

[1]               TERA Consultants atliktas tyrimas „Skaitmeninės ekonomikos kūrimas: darbo vietų išsaugojimo ES kūrybos pramonėje svarba“, 2010 m. kovo mėn. Taip pat žr. 2010 m. Europos konkurencingumo ataskaitą, Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, COM(2010) 614, kuriuose pabrėžiama kultūros ir kūrybos sektorių svarba.

[2]               Internetinių konsultacijų dėl programos „Kultūra“ įgyvendinimo po 2013 m. rezultatų santrauka pateikiama adresu http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/consultation-on-the-future-culture-programme_en.htm.

[3]               Viešųjų konsultacijų santrauka pateikiama adresu http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc/culture/summary-public-meeting-16-02-2011_en.pdf.

[4]               Tarpinio vertinimo ataskaita pateikiama adresu http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/evalreports/culture/2010/progreport_en.pdf.

[5]               Internetinių konsultacijų dėl programos MEDIA įgyvendinimo po 2013 m. rezultatų santrauka pateikiama adresu http://ec.europa.eu/culture/media/programme/docs/overview/online_consultation_summary_en.pdf.

[6]               Internetinių konsultacijų dėl programos „MEDIA Mundus“ įgyvendinimo po 2013 m. rezultatų santrauka pateikiama adresu http://ec.europa.eu/culture/media/mundus/public_consultation/index_en.htm.

[7]               Viešų diskusijų išvados pateikiamos adresu

                http://ec.europa.eu/culture/media/mundus/docs/Programme_public_hearing_The_future_of_the_MEDIAs_en.pdf.

[8]               OL L 372, 2006 12 27, p. 1.

[9]               OL L 327, 2006 11 24, p. 12.

[10]             OL L 288, 2009 11 4, p. 10.

[11]             OL L 304, 2006 11 3, p. 1.

[12]             OL L

[13]             COM(2007) 242 galutinis.

[14]             OL C 287, 2007 11 29, p. 6.

[15]             COM(2010) 2020, 2010 3 3.

[16]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[17]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[18]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[19]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[20]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[21]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[22]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[23]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[24]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[25]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[26]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[27]             Komisija numato (iš dalies) perduoti šios programos įgyvendinimą Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai. Prireikus minėtos sumos bus pakoreguotos atsižvelgiant į perduotų uždavinių mastą.

[28]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[29]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[30]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[31]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[32]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.