52010PC0433

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.8.16

KOM(2010) 433 galutinis

2010/0232 (COD)

P asiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos direktyvų 98/78/EB, 2002/87/EB ir 2006/48/EB nuostatos dėl finansiniam konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomos priežiūros

SEK(2010) 981 SEK(2010) 979

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Maždaug prieš 20 metų ėmė kurtis finansinės grupės, pagrįstos verslo modeliais, pagal kuriuos derinamas paslaugų teikimas ir produktų tiekimas įvairiems finansų rinkų sektoriams. Jos buvo pavadintos finansiniais konglomeratais. Konglomeratams gali būti priskiriami bankai, draudimo įmonės, investicinės įmonės ir galbūt turto valdymo bendrovės. Įvairios ekspertų grupės kelerius metus tarptautiniu mastu ir Europoje aptarinėjo, kaip tinkamai prižiūrėti tokius konglomeratus. Šių aptarimų pagrindu 1999 m. priimti Jungtinio forumo[1] „Finansinių konglomeratų priežiūros principai“[2]. Tuo remiantis 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB[3] (Finansinių konglomeratų direktyva (FKD)) įvesta papildoma grupių priežiūra. Šios papildomos priežiūros tikslas – kontroliuoti galimą riziką, susijusią su dvigubu panaudojimu (t. y. pakartotiniu kapitalo panaudojimu), ir vadinamąją grupinę riziką, t. y. išplitimo, valdymo sudėtingumo, koncentracijos ir interesų konflikto riziką, kuri gali kilti, kai vienas subjektas turi keletą leidimų teikti įvairias finansines paslaugas.

Bankų ir draudimo direktyvų tikslas – užtikrinti klientų ir apdraustųjų apsaugą ir tuo tikslu apskaičiuoti pakankamą kapitalo atsargą, o FKD reglamentuojama papildoma grupinės rizikos priežiūra. Tai reiškia, kad priežiūra turi būti taikoma finansų subjektams, kurių tarpusavio santykiai daro poveikį su jų veikla susijusios rizikos pobūdžiui. Taip FKD papildomos sektoriaus direktyvos, Bankų direktyva 2006/48/EB[4] (Kapitalo poreikio direktyva (KPD)) ir įvairios draudimo direktyvos, kurios visos gali būti taikomos atskirai kiekvienam veiklos leidimą turinčiam subjektui, taip pat kartu, kai sujungiami visi veiklos leidimus turintys juridiniai asmenys, kuriems taikoma ta pati direktyva.

FKD persvarstymas buvo numatytas po įgyvendinimo praėjus keleriems metams. 1988 m. Bazelio susitarimo peržiūra 2004 m. ir įgyvendinimas Europoje pagal KPD 2006 m., taip pat draudimo įmonėms skirtų naujų taisyklių išsamaus rinkinio įtraukimas į Mokumo II direktyvą[5] sietini su pokyčiais tame pačiame bankininkystės ar draudimo sektoriuje veikiančių vienos grupės juridinių asmenų veiklos srityje. Kol bus įgyvendinta Mokumo II direktyva, FKD papildomos šiuo metu galiojančios draudimo direktyvos, visų pirma Draudimo grupės direktyva[6] (DGD).

Komisija ketina veikti dviem etapais. Šiuo pasiūlymu sprendžiami per persvarstymą nustatyti ir Jungtinio finansinių konglomeratų komiteto[7] (JFKK) išnagrinėti aktualiausi techniniai klausimai, įskaitant techninius klausimus, nustatytus per ankstesnius persvarstymus. Buvo paskelbtas kvietimas teikti rekomendacijas ir konsultacijas, siekiant įvertinti šių galimų pakeitimų poveikį[8]. Atsižvelgiant į Didžiojo dvidešimtuko (G20) veiklą, susijusią su papildoma priežiūra, 2010 m. pabaigoje bus surengtos išsamesnės diskusijos. Diskusijos greičiausiai bus sutelktos į priežiūros taikymo sritį ir į klausimus, susijusius su kapitalu.

KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

FKD persvarstymas, iš esmės pradėtas 2008 m., tapo šio siūlomo teisės akto projekto pagrindu. Tam tikri techniniai klausimai įtraukti į 2009 m. spalio mėn. Komisijos pasiūlymą dėl rinktinės direktyvos[9], pridedamą prie naujųjų Europos priežiūros institucijų steigimo reglamentų.

Per finansų krizę visame finansų sektoriuje iškilo vadinamoji grupinė rizika, ir dėl to dar akivaizdesnė tapo sąsajų finansinėse grupėse ir finansų įstaigų ryšių papildomos priežiūros reikšmė. Į šį persvarstymą panašių iniciatyvų pagal Jungtinio forumo principus imtasi JAV ir Australijoje[10].

Šio teisės akto pasiūlymo tikslas – iš dalies pakeisti DGD, FKD ir KPD, siekiant šalinti sektorių direktyvų įgyvendinimo nenumatytus padarinius ir techninio pobūžio praleidimo tose direktyvose atvejus, taip pat užtikrinti, kad FKD tikslai būtų veiksmingai įgyvendinti.

Konsultacijų rezultatai

Kvietimas teikti rekomendacijas Jungtiniam finansinių konglomeratų komitetui

Atsakydamas į Komisijos trečiąjį kvietimą teikti rekomendacijas, 2009 m. sausio mėn. JFKK pateikė išvadas Europos finansinių konglomeratų komitete (EFKK) atstovaujamoms finansų ministerijoms. Pagrindiniai nustatyti klausimai yra susiję su tokiais dalykais kaip priežiūra aukščiausiuoju lygiu, rizikos nustatymas, aiškus dalyvavimo kapitale įtraukimas į direktyvos taikymo sritį ir į konglomerato identifikavimo procesą, taip pat aiški dalyvavimo kapitale priežiūra.

Komisijos darbo grupės susitikimai ir JFKK viešieji svarstymai

Komisijos darbo grupės susitikimai su valstybėmis narėmis vyko 2009 m. birželio 18 ir lapkričio 23 d., taip pat 2010 m. sausio 21 d. Viešuosius svarstymus JFKK surengė 2009 m. liepos 8 d. Per šias diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis patvirtinta apibrėžtų klausimų svarba ir paaiškėjo, kad siekiant užtikrinti veiksmingą konglomeratų priežiūrą gali prireikti aptarti dar daugiau klausimų, pvz., įvairių sektorių reikalavimus atitinkančio kapitalo skirtumus ir galimus įvairių kapitalo skaičiavimo metodų taikymo iškraipymus. Atsižvelgiant į Komisijos iniciatyvas, susijusias su alternatyvių investicinių fondų valdytojais, taip pat kilo klausimas ne tik dėl turto valdymo bendrovių, bet ir dėl didelių sudėtingos struktūros finansų įstaigų grupinės rizikos papildomos priežiūros taikymo kitoms susijusioms įmonės.

Tikslinės konsultacijos dėl FKD persvarstymo

Reaguodami į 2009 m. lapkričio mėn. pradėtas tikslines konsultacijas, nuomonę pateikė 18 konglomeratų, viena institucija, dvi asociacijos, viena sąjunga ir vienas tyrimų centras[11] – tokį atsakymų skaičių lėmė tai, kad pagrindinių tikslinių grupių kiekis ribotas, o klausimai buvo techninio pobūdžio. Iniciatyva iš esmės įvertinta palankiai, respondentai pritarė Komisijos tarnybų rekomendacijoms dėl šių jų pripažintų problemų sprendimo:

- bankų ir draudimo direktyvų aukščiausiojo sektorių lygio nuostatų taikymas mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms,

- aiškumas dėl turto valdymo bendrovių įtraukimo į papildomos priežiūros taikymo sritį,

- rizikos vertinimu aktyviau grindžiamas konglomeratų identifikavimas,

- aiškumas dėl dalyvavimo kapitale papildomos priežiūros.

Tačiau buvo pateiktos skirtingos nuomonės dėl tarpsektorinio kapitalo apibrėžties suderinimo, kuris svarstomas nuo 2008 m. balandžio mėn., kai JFKK pateikė rekomendacijas dėl kapitalo. EFKK dalyvaujančios valstybės narės pageidavo, kad šių pasiūlymų svarstymas būtų atidėtas, kol bus baigtos sektorių diskusijos bankų ir draudimo klausimais. Be to, respondentai pabrėžė problemas, susijusias su mėginimu dar labiau atskirti finansinių konglomeratų turto valdymo bendrovių prekybą vertybiniais popieriais savo lėšomis nuo prekybos ne savo lėšomis. Be to, per konsultacijas patvirtinta, kad klausimo, susijusio su papildomos priežiūros taikymu dalyvavimui kapitale, šiame etape išspręsti nebūtina.

Svarstant į būsimą persvarstymą įtrauktinus klausimus, gautuose atsakymuose apskritai atmesta mintis atlyginimo politikai taikyti tarpsektorinį principą[12], tačiau paremtos iniciatyvos tokiose su kapitalu susijusiose srityse kaip atitikties nuostatų derėjimas, taip pat nereguliuojamų subjektų poveikis finansinių grupių rizikos pobūdžiui.

Poveikio vertinimo rezultatai

Vertinant poveikį nustatyta 17 galimų politikos krypčių, jos įvertintos ir palygintos, kad būtų galima spręsti per tyrimą nustatytas problemas. Šiame skirsnyje aprašomas numatomas politinių priemonių poveikis kiekvienoje srityje.

Papildoma priežiūra kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės lygiu ir priežiūros derinimas

Siekiant suderinti priežiūros įgaliojimus aukščiausiu konglomerato lygiu, užtikrinti, kad keičiantis grupės struktūrai nebūtų prarasti įgaliojimai ar kad nebūtų dubliuojama konglomerato priežiūra, taip pat siekiant palengvinti atitinkamų priežiūros institucijų veiklos derinimą, teigiamai įvertinti šie siūlomi pakeitimai:

- įtraukti bankų ar draudimo grupės aukščiausiojo lygio kontroliuojančiąsias (holdingo) bendroves, priskiriamas mišrią veiklą vykdančių finansų holdingo bendrovių klasei, kad, kitame sektoriuje įvykdžius įsigijimą ir dėl to pasikeitus grupės ir jos kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių klasifikacijai, nebūtų prarastos buvusioms finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei ir draudimo kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei taikomos nuostatos ir įgaliojimai;

- susiaurinti atitinkamų kompetentingų institucijų apibrėžtį, kad į ją būtų įtrauktos tik atskirų sektorių patronuojančių subjektų priežiūros institucijos ir kitos kompetentingos institucijos, kurias patronuojančių subjektų priežiūros institucijos laiko tinkamomis.

Finansinių konglomeratų identifikavimas

- Manoma, kad naudinga papildomą priežiūrą taikyti turto valdymo bendrovėms ir pateikti taikymo rodiklių gaires.

- Siekiant išspręsti problemas, susijusias su parametrų nevienareikšmiškumu ir su tuo, kad nevykdomas rizika pagrįstas konglomeratų identifikavimas, teigiamai įvertintos gairės, susijusios su FKD 3 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe papildomos priežiūros netaikyti didesnėms grupėms. Tai turėtų būti derinama su galimybe atsisakyti grupių papildomos priežiūros, jei turtas mažiausiame sektoriuje neviršija 6 mlrd. EUR.

Dalyvavimas kapitale

Dalyvavimo kapitale kasdienės papildomos priežiūros problema, kuri dar padidėja dėl to, kad pagal bendrovių teisės aktus mažumos dalies savininkui draudžiama gauti kitiems akcininkams neprieinamą informaciją, turėtų būti nagrinėjama gairėse, skirtose įvairiems dalyvavimo kapitale atvejams įvertinti.

Galimų politikos priemonių poveikis

Buvo tikimasi, kad teigiamai įvertinti politikos pokyčiai sustiprins papildomos priežiūros sistemą, o tai paskatins veiksmingesnes rizikos valdymo iniciatyvas ir veiksmus. Tai turėtų būti naudinga ES finansinių grupių tarptautiniam konkurencingumui. Šios galimybės turėtų padėti užtikrinti, kad bus sumažintas pavojus finansinės padėties stabilumui ir apriboti galimi neigiami padariniai visuomenei. Numatomas poveikis atskiroms suinteresuotųjų šalių grupėms ir sisteminiams dalykams įvertintas taip:

- Papildoma priežiūra gali būti netaikoma kai kurioms mažesnėms paprastesnės struktūros ES finansinėms grupėms, turinčioms ne daugiau kaip kelis leidimus veiklai abiejuose sektoriuose, todėl jų atitikties užtikrinimo išlaidos sumažėtų. Tai galėtų būti taikoma bene dešimčiai mažesnių finansinių grupių, kurių bendras turtas yra maždaug 69 mlrd. EUR. Kita vertus, didesnių grupių, kurios turi daugiau kaip šimtą veiklos leidimų ir veikia abiejuose sektoriuose, atitikties užtikrinimo išlaidos galėtų išaugti, nes šioms grupėms, finansiniame sektoriuje turinčioms iki 9 trln. EUR, gali būti pradėta taikyti papildoma priežiūra. Galėtų padidėti ir tų finansinių grupių, kurios vykdo turto valdymo veiklą ir kurios po konglomeratų identifikavimo proceso pakeitimų bus priskiriamos finansiniams konglomeratams, atitikties užtikrinimo išlaidos. Finansinių grupių, kurioms papildoma priežiūra tik pradedama taikyti, atitikties užtikrinimo išlaidos turėtų būti nedidelės.

- Bet kuriuo atveju tikimasi, kad atitikties užtikrinimo išlaidas kompensuos veiksmingesnio rizikos valdymo teikiama nauda. Kito teigiamo poveikio galima tikėtis iš didesnio matomumo ir pasitikėjimo rinkose, kurį lemtų tai, kad subjektas būtų pripažintas konglomeratu. Ši nauda turėtų sustiprinti didelių ES grupių tarptautinį konkurencingumą.

- Dėl konglomeratų identifikavimo proceso pakeitimų, kurie buvo įvertinti teigiamai, papildomos priežiūros taikymo sritis taps tinkamesnė, o priežiūros institucijų vykdomas finansinių grupių rizikos stebėjimas turėtų tapti veiksmingesnis. Kartu su pažangesne priežiūra aukščiausiu konglomeratų lygiu ir geresnėmis priežiūros priemonėmis (padedančiomis nustatyti problemas, susijusias su išplitimu, koncentracija, sudėtingumu ir interesų konfliktais įmonėse, kurios dalyvauja kapitale ir taip yra susijusios su konglomeratu), tai turėtų prisidėti prie finansinės padėties stabilumo.

- Aiškesnės nuostatos, susijusios su turto valdymo bendrovių įtraukimu į identifikavimo ir papildomos priežiūros sistemą, turėtų suteikti galimybę šioje srityje sudaryti vienodas sąlygas.

- Manoma, kad poveikis, susijęs su tokių finansinių grupių klientų išlaidomis, bus nežymus, nes nustatytų galimų priemonių taikymo nulemto augimo poveikis nėra didelis.

TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Iš dalies keičianti direktyva yra geriausia priemonė, kadangi keliose galiojančiose direktyvose turi būti atliekami reikiami pakeitimai. Ši iš dalies keičianti direktyva turėtų turėti tokį pat teisinį pagrindą kaip ir direktyva, kurią ji keičia. Todėl pasiūlymas remiasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53 straipsnio 1 dalimi – tinkamu teisiniu pagrindu taisyklėms, susijusioms su finansų įstaigomis ir finansiniais konglomeratais, suderinti. Remiantis ES sutarties 5 straipsnyje išdėstytais proporcingumo ir subsidiarumo principais, siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o Europos Sąjunga gali juos pasiekti geriau. Tik Europos Sąjungos teisės aktais galima užtikrinti, kad keliose valstybėse narėse veikiantiems finansiniams konglomeratams būtų taikomi tokie patys reikalavimai ir tokia pat priežiūra, šiuo atveju užtikrinant, kad nuostatos būtų paaiškintos ir kad priežiūros spragos, kurių netyčia atsirado atliekant ankstesnius sektorių direktyvų pakeitimus, būtų pašalintos. Šio pasiūlymo nuostatos neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti.

POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Europos Sąjungos biudžetui[13].

IŠSAMUS PASIŪLYMO PAAIŠKINIMAS

Aukščiausiojo lygio priežiūra – Šio pasiūlymo 1 (DGD) ir 3 (KPD) straipsniai DGD 1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 2 dalis ir keli atskiri I ir II priedų atvejai KPD 4, 71, 72, 84, 105, 125, 126, 127, 129, 141, 142 ir 143 straipsniai

Šio pasiūlymo pagrindinis tikslas – užtikrinti tinkamą papildomą priežiūrą, t. y. pašalinti papildomos priežiūros spragas, kurių netyčia atsirado dėl apibrėžčių sektoriaus direktyvose, būtent KPD ir draudimo direktyvose. Atsižvelgiant į tai, kad konsoliduota ar grupės priežiūra sektoriaus direktyvose taikoma tik finansų ar draudimo kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, o sektoriaus nuostatose mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės neminimos, finansų ar draudimo kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, kuri keičia struktūrą ir tampa mišrią veiklą vykdančia finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, bus taikoma tik papildoma priežiūra pagal FKD, o konsoliduota ar grupės priežiūra aukščiausiu lygiu nebeužtikrinama. Todėl priimdamos sprendimą, ar taikyti atsisakymo nuostatą, kai reikia nustatyti, ar grupė yra finansinis konglomeratas, priežiūros institucijos turi rinktis, ar ir toliau skirstyti bendroves į finansų (draudimo) kontroliuojančiąsias (holdingo) bendroves, kad galėtų išsaugoti konsoliduotą (grupės) priežiūrą, ar taikyti tik papildomą priežiūrą, kaip numatyta FKD. Jei konsoliduota ar grupės priežiūra būtų išsaugota, priežiūra nebebūtų taikoma papildomai rizikai, kylančiai dėl sąsajų su kitu sektoriumi. Tačiau jei būtų pereita prie papildomos priežiūros, būtų prarastos visos priežiūros įžvalgos, susijusios su konsoliduota ar grupės priežiūra. Todėl toliau taikoma sektoriaus priežiūra negali padėti tinkamai spręsti klausimų, susijusių su papildoma pagrįsta rizika, kurią lemia tai, kad grupė tampa didesnė ir sudėtingesnė. Be to, taikant dabartinę tvarką gali kilti konglomeratų priežiūros skirtumų, susijusių ne su rizikos pobūžiu, o su struktūra.

Siekiant užtikrinti, kad būtų galima taikyti visas reikiamas priežiūros priemones, šiuo pasiūlymu į atitinkamas sektoriaus direktyvų nuostatas dėl konsoliduotos ar grupės priežiūros įtraukiamas terminas „mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė“.

FKD 3 ir 30 straipsniai. Konglomerato identifikavimas

Dėl finansinių konglomeratų identifikavimui taikomų nuostatų kyla trys problemos.

- Pirma, direktyva nereikalaujama atitikties kriterijams vertinimą taikyti ir turto valdymo bendrovėms. Turto valdymo bendrovės – kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS), kuriems taikoma KIPVPS direktyva[14], valdytojai. KIPVPS ir jų valdytojams Finansinių konglomeratų direktyvoje šiuo metu nenumatyta sektoriaus riziką ribojanti priežiūra, tačiau numatyta galimybė turto valdymo bendrovėms pradėti taikyti papildomą priežiūrą (30 straipsnis).

- Antra, atitikties kriterijams vertinimas gali būti grindžiamas skirtingais parametrais, susijusiais su turtu ir kapitalo poreikiu. Nuostatose aiškiai nenurodoma, kaip rengti vertinimus, kai reikia atsižvelgti, pvz., į skirtingą turto apskaitą (žr. toliau pateikiamą i punktą dėl 3 straipsnio 5 dalies).

- Trečia, atitikties kriterijams sąlygos, atsižvelgiant į nustatytas sumas, nepriklauso nuo rizikos, o atliekant atitikties kriterijams vertinimus neatsižvelgiama į numatomą grupinę riziką. Todėl labai mažoms grupėms, kiekviename sektoriuje turinčioms po kelis veiklos leidimus, bus taikoma papildoma priežiūra, o pačios didžiausios sudėtingiausios struktūros grupės techniškai gali būti nepriskiriamos konglomeratams. Todėl dabartinės konglomerato identifikavimo nuostatos gali trukdyti veiksmingai įgyvendinti pagrindinius direktyvos tikslus.

Siekiant šalinti šiuos neatitikimus, pasiūlymu siūlomi tokie pakeitimai:

i) Turto valdymo bendrovės įtraukiamos į 3 straipsnio 2 dalį ir į 30 straipsnio c punktą; 3 straipsnio 5 dalyje pateikiamas alternatyvus rodiklis – visas valdomas turtas – ir numatoma galimybė priimti 3 straipsnio 2 ir 5 dalių taikymo gaires.

ii) Naujojoje 3 straipsnio 3a dalyje numatoma galimybė atitinkamos nuostatos netaikyti mažesnėms grupėms ir sudaromos sąlygos parengti gaires, susijusias su atitinkamos nuostatos netaikymu mažesnėms grupėms.

iii) Pateikiama kita 3 straipsnio 3 dalies redakcija, siekiant tinkamai atskirti reikalavimus, taikomus grupėms, kurių vertė mažesnė ar didesnė nei 6 mlrd. EUR; taip pat pridedami reikalavimai dėl galimų gairių, susijusių su atitinkamos nuostatos netaikymu didesnėms grupėms, – taip užtikrinamos vienodos sąlygos.

FKD 3 straipsnio 4 dalis. Dalyvavimo kapitale vertinimas

Nuolatinei papildomai dalyvavimo kapitale priežiūrai trukdo tai, kad trūksta informacijos grupinei rizikai tinkamai įvertinti. Pavyzdžiui, jei banko vadovaujami konglomeratai negali gauti informacijos apie riziką, susijusią su dalyvavimu draudimo ir perdraudimo bendrovių kapitale, jie priežiūros institucijoms negali suteikti daugiau informacijos apie tai, kad jų ir tų subjektų valdymas ir vidaus kontrolės pakankamai integruoti, kad būtų užtikrintas konsolidavimas. Tokiu atveju grupė tokį dalyvavimą kapitale turi išskaičiuoti iš savo kapitalo.

Nors informacijos apie dalyvavimą kapitale mažumos teisėmis klausimas dar nėra visapusiškai išnagrinėtas, šiame pasiūlyme visų pirma įvedama atsisakymo nuostata, kai dalyvavimas kapitale yra vienintelė identifikavimo priežastis (3 straipsnio 5 dalies naujasis c punktas). Kol nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos gali trukdyti įvykdyti reikalavimus, 7 ir 8 straipsniuose leidžiama taikyti specifinę tvarką, susijusią su rizikos koncentracija ir grupės vidaus sandorių reikalavimais, ir tai gali būti nurodoma gairėse. Gairėse taip pat gali būti patvirtintas nuoseklus peržiūros proceso taikymas, įskaitant tikslų dalyvavimo kapitale vertinimą, kaip numatyta FKD 9 straipsnyje, KPD 124 straipsnyje ir Mokumo II direktyvos 36 straipsnyje.

Kiti klausimai

FKD 1 ir 2 straipsniai. Apibrėžčių patikslinimas

1 ir 2 straipsnius reikia patikslinti atsižvelgiant į panaikintas direktyvas ir direktyvų naujas redakcijas. Tačiau, pvz., naujos redakcijos draudimo direktyva (Mokumo II direktyva) ankstesnės direktyvos panaikinamos tik nuo 2012 m. lapkričio 1 d., todėl nuorodos į vis dar galiojančias pirmines draudimo direktyvas išsaugotos.

FKD 2 straipsnio 17 dalis. Atitinkamų kompetentingų institucijų ir priežiūros derinimo apibrėžčių pakeitimas

FKD nuostatomis KPD ir draudimo direktyvos papildytos nuostatomis, susijusiomis su papildoma priežiūra aukščiausiu grupės lygiu. Tuo tikslu taip pat pateikiamos įvairių grupės priežiūros institucijų veiklos derinimo nuostatos. FKD apibrėžiama atitinkama kompetentinga institucija ir reikalaujama, kad koordinatorius (aukščiausiojo lygio priežiūros institucija) su ja konsultuotųsi tam tikrais priežiūros klausimais. Tačiau pagal esamas nuostatas galima įvairiai aiškinti, kaip nustatyti atitinkamą kompetentingą instituciją. Platus aiškinimas lemia tai, kad finansinio konglomerato lygiu koordinatoriui tenka konsultuotis su daugeliu institucijų. Todėl gali iškilti sunkumų efektyviai ir veiksmingai derinti koordinatoriaus ir atitinkamų kompetentingų institucijų kolegijos veiklą.

FKD 6 straipsnio 4 dalis ir I priedas. Trečiojo skaičiavimo metodo išbraukimas

FKD I priedo II dalyje išvardyti trys konglomerato kapitalo skaičiavimo metodai. Remiantis 2008 m. atlikta JFKK analize, trečiojo reikalavimus atitinkančio kapitalo skaičiavimo metodo rezultatai visada labai skirdavosi nuo 1 metodo (konsolidavimo) ir 2 metodo (išskaitymo ir susumavimo) rezultatų. Todėl trečiasis metodas turėtų būti išbrauktas. Reikalavimus atitinkančio skaičiavimo metodams priskyrus konsolidavimo metodą ir išskaitymo ir susumavimo metodą, FKD suderinama su sektoriaus direktyvomis, kurias ji papildo.

FKD 2 straipsnis. Perdraudimo įmonių įtraukimas

Direktyva 2005/68/EB nustačius leidimų išdavimą perdraudimo įmonėms ir tų įmonių priežiūrą, perdraudimo įmonės priskirtos kontroliuojamoms įmonėms, galinčioms tapti finansinio konglomerato dalimi. Todėl į FKD turi būti įtraukta nuoroda į perdraudimo įmones. Nuorodos įtraukiamos į 2 straipsnio 4, 7, 8, 14 ir 16 dalis.

FKD 3 straipsnio 8 dalis, 7 straipsnio 5 dalis, 8 straipsnio 5 dalis, 9 straipsnio 6 dalis ir 11 straipsnio 4 ir 5 dalys. Įvedamos nuostatos dėl gairių tam tikrose srityse.

Siekiant sudaryti sąlygas toliau derinti priežiūrą, numatoma galimybė, kad pagal Reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija[15], IV skyriaus 2 skirsnį ir pagal Reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija[16], IV skyriaus 2 skirsnį Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas) priimtų gaires.

Gairėse turėtų atsispindėti tai, kad ši direktyva yra papildomojo pobūdžio. Pavyzdžiui, vertinant rizikos koncentraciją visoje grupėje, susijusią su kelių rūšių rizika, kuri gali kilti grupėje (palūkanų normos rizika, rinkos rizika ir pan.), vertinime turėtų būti numatyta specifinė priežiūra, susijusi, pvz., su didele rizika, kaip numatyta KPD. Gairėse taip pat gali būti patvirtintas nuoseklus skirtingų peržiūros procesų taikymas, įskaitant tam tikrą dalyvavimo kapitale vertinimą, kaip numatyta FKD 9 straipsnyje, KPD 124 straipsnyje ir Mokumo II direktyvos 36 straipsnyje.

Įvairių straipsnių nuorodų patikslinimas

Iš dalies pakeisti FKD 1 ir 2 straipsniai, 6 straipsnio 3 ir 4 dalys, 19 straipsnis ir 21 straipsnio 2 dalis ir KPD 143 straipsnio 3 dalis, siekiant patikslinti nuorodas ir tekstą.

2010/0232 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos direktyvų 98/78/EB, 2002/87/EB ir 2006/48/EB nuostatos dėl finansiniam konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomos priežiūros

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę[17],

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

1. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros finansinio sektoriaus kompetentingoms institucijoms numatyta papildomų įgaliojimų ir priemonių, susijusių su įvairiuose finansų rinkų sektoriuose veikiančių kontroliuojamų įmonių grupių priežiūra. Šioms finansiniais konglomeratais vadinamoms grupėms kyla su grupės kontrole susijusi rizika, kuri yra vadinama grupine rizika ir kurią sudaro rizikos išplitimas (įskaitant rizikos išplitimą visoje grupėje), rizikos koncentracija (kai tos pačios rūšies rizika pasireiškia įvairiose grupės dalyse tuo pačiu metu), tai, kad daugelį įvairių juridinių asmenų sudėtinga valdyti, taip pat galimas interesų konfliktas ir reguliuojamo kapitalo paskirstymas visoms jos kontroliuojamoms įmonėms, taip siekiant išvengti pakartotinio kapitalo panaudojimo. Be individualios, konsoliduotos ar grupinės priežiūros (nekartojant ir nedarant poveikio grupei), konglomeratams turėtų būti taikoma papildoma priežiūra, kad ir kokia būtų grupės teisinė struktūra.

2. Tikslinga užtikrinti atitiktį Direktyvos 2002/87/EB ir Tarybos direktyvų 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 98/78/EB ir 2000/12/EB[18] tikslams, kad būtų galima vykdyti draudimo grupių priežiūrą ir draudimo bei kitų mišrią veiklą vykdančio finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) įmonių papildomą priežiūrą. Todėl 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo ir perdraudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo ar perdraudimo grupėje[19] turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų apibrėžtos ir įtrauktos mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės. Siekiant užtikrinti, kad priežiūra būtų vykdoma nuosekliai ir laiku, reikėtų iš dalies pakeisti direktyvą 98/78/EB, nepaisant to, kad netrukus bus pradėta taikyti 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (nauja redakcija)[20].

3. Visoje Europos Sąjungoje finansinius konglomeratus būtina identifikuoti pagal tai, kokio dydžio grupinė rizika jiems kyla, atsižvelgiant į bendrąsias gaires, kurias Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, bendradarbiaudamos Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete, pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. ../.., kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija[21], 42 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. ../.., kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija[22], 42 straipsnį. Taip pat svarbu, kad pagal šias gaires reikalavimai, susiję su papildomos priežiūros atsisakymu, būtų taikomi atsižvelgiant į riziką. Tai ypač svarbu didesniems tarptautiniams konglomeratams.

4. Reikiamas visapusis didelių sudėtingos struktūros tarptautinių konglomeratų grupinės rizikos stebėjimas ir šių grupių grupinės kapitalo politikos priežiūra įmanoma tik jei rinkdamos kontrolės informaciją ir numatydamos priežiūros priemones kompetentingos institucijos neapsiriboja nacionaliniais įgaliojimais. Todėl būtina, kad papildomą tarptautinių konglomeratų priežiūrą derintų kompetentingos institucijos, galinčios užtikrinti geriausią konkretaus konglomerato priežiūrą. Sudarant finansinio konglomerato atitinkamų kompetentingų institucijų kolegiją turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ši direktyva yra papildomojo pobūdžio, – taip kolegija turėtų pagerinti esamų konglomerato bankų ir draudimo pogrupių kolegijų padėtį, tačiau ji neturėtų keisti ar dubliuoti jų veiklos ar pakeisti jas pačias.

5. Siekiant prisidėti prie finansinių paslaugų vidaus rinkos stabilumo, didelių sudėtingos struktūros tarptautinių konglomeratų papildoma priežiūra būtina visos Europos Sąjungos lygmeniu. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turi susitarti dėl šiems konglomeratams taikytinų priežiūros metodų. Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, remdamosi Reglamento (ES) Nr. ../.., kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija[23], 42 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. ../.., kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija[24], 42 straipsniu ir bendradarbiaudamos Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete, turėtų pateikti tokių metodų taikymo bendrąsias gaires ir taip užtikrinti visapusę rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūros priemonių ir įgaliojimų, numatytų bankų, draudimo ir finansinių konglomeratų direktyvose, sistemą. Gairėse, kurios bus pateiktos šioje direktyvoje numatyta tvarka, turi atsispindėti tai, kad ši direktyva yra papildomojo pobūdžio; jų paskirtis – papildyti atskirų sektorių priežiūrą, numatytą direktyvose 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB, 93/22/EEB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2004/39/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/138/EB.

6. Akivaizdu, kad reikia stebėti ir kontroliuoti galimą grupinę riziką, susijusią su konglomerato dalyvavimu kitų bendrovių kapitale. Kai tam tikrų šioje direktyvoje numatytų priežiūros įgaliojimų neužtenka, priežiūros institucijų bendruomenė turėtų paruošti alternatyvius metodus, kad būtų galima spręsti šios rizikos klausimą ir į ją reikiamai atsižvelgti; pageidautina, kad tai atliktų Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, bendradarbiaudamos Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete. Jei vienintelis finansinio konglomerato identifikavimo elementas yra dalyvavimas kapitale, priežiūros institucijoms turėtų būti leidžiama įvertinti, ar grupei kyla grupinė rizika, o tam tikrais atvejais papildomos priežiūros grupei netaikyti.

7. Dabartinės krizės sąlygomis priežiūros institucijos neturi reikiamų įgaliojimų tam tikrų grupių struktūrų atžvilgiu, nes pagal keleto direktyvų reikalavimus joms teko pasirinkti atskirų sektorių priežiūrą arba papildomą priežiūrą. Išsamus direktyvos persvarstymas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į Didžiojo dvidešimtuko sprendimus dėl konglomeratų, tačiau būtinus priežiūros įgaliojimus reikia grąžinti kuo greičiau.

8. Tikslinga užtikrinti atitiktį Direktyvos 2002/87/EB ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)[25] tikslams. Todėl Direktyva 2006/48/EB turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant apibrėžti ir įtraukti mišrią veiklą vykdančias kontroliuojančiąsias (holdingo) bendroves.

9. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo principus siūlomo veiksmo tikslus, t. y. gerinti finansiniam konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomą priežiūrą, galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

10. Todėl direktyvos 98/78/EB, 2002/87/EB ir 2006/48/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ

1 straipsnis

Direktyvos 98/78/EB pakeitimai

Direktyva 98/78/EB iš dalies keičiama taip:

11. 1 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„m) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 dalyje;“

12. 2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kiekvienai draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, taikoma papildoma priežiūra, nustatyta 5 straipsnio 2 dalyje, taip pat 6, 8 ir 10 straipsniuose.“

13. 3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Papildoma priežiūra pagal 2 straipsnį jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos privalo prižiūrėti kiekvieną Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę, Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę, draudimo kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę ar mišrią veiklą vykdančią draudimo kontroliuojančiąją bendrovę.“

14. 4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kai draudimo ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą dviejose ar daugiau valstybių narių, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausanti draudimo įmonė, Bendrijai nepriklausanti perdraudimo įmonė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji bendrovė, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos gali susitarti, kuri iš jų bus atsakinga už papildomą priežiūrą.“

15. 10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 2 straipsnio 2 dalyje minėtu atveju atliekant apskaičiavimą reikia atsižvelgti į visas draudimo kontroliuojančiosios bendrovės susijusias įmones, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę ir Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę, kaip numatyta II priede.“

16. I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos I priedą.

17. 2 straipsnis

Direktyvos 2002/87/EB pakeitimai

Direktyva 2002/87/EB iš dalies keičiama taip:

18. 1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

„ 1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį, Direktyvos 79/267/EEB 6 straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/39/EB[26] 5 straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/48/EB[27] 6 straipsnį arba Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/138/EB[28] 14 straipsnį leidimą gavusių kontroliuojamų finansiniam konglomeratui priklausančių įmonių papildomos priežiūros taisyklės.

Šia direktyva taip pat iš dalies pakeičiamos sektorių taisyklės, taikomos įmonėms, kurių veikla reglamentuojama minėtosiomis direktyvomis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1) kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje;

2) draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

3) investicinė firma – investicinė firma, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas įmones;

4) kontroliuojama įmonė – kredito įstaiga, draudimo įmonė, investicinė firma arba perdraudimo įmonė;

5) turto valdymo bendrovė – valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, taip pat įmonė, kurios registruota buveinė yra ne Europos Sąjungoje ir kuriai reikėtų įsigyti leidimą, jeigu jos registruota buveinė būtų Europos Sąjungoje;

6) perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse;

7) sektoriaus taisyklės – su kontroliuojamų įmonių rizikos ribojimo principais grindžiama priežiūra susiję Sąjungos teisės aktai, konkrečiai nustatyti Direktyvose 2004/39/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/138/EB;

8) finansų sektorius – sektorius, kurį sudaro viena toliau nurodyta įmonė arba kelios tokios įmonės:

a) kredito įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1, 5 ir 21 dalyse;

b) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 212 straipsnio 1 dalies f punkte;

c) investicinė firma, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies b punkte;

9) patronuojanti įmonė – 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės[29] 1 straipsnyje apibrėžta patronuojanti įmonė ir bet kuri įmonė, kuri, kompetentingų institucijų nuomone, turi didelę įtaką kitai įmonei;

10) dukterinė įmonė – dukterinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, ir bet kuri kita įmonė, kuriai, kompetentingų institucijų nuomone, patronuojanti įmonė turi didelę įtaką; visos dukterinių įmonių dukterinės įmonės taip pat yra jų patronuojančios įmonės dukterinės įmonės;

11) dalyvavimas kapitale – 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės[30] 17 straipsnio pirmajame sakinyje apibrėžtas dalyvavimas valdant kapitalą arba 20 % arba didesnės kitos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalies tiesioginė arba netiesioginė nuosavybės teisė;

12) grupė – įmonių grupė, kurią sudaro patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė arba jos dukterinės įmonės turi kapitalo dalį, taip pat įmonės, tarpusavyje susijusios Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, ir visi jų pogrupiai;

13) glaudūs ryšiai – aplinkybės, kai du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų sieja dalyvavimas kapitale ar kontrolė (Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje nustatyti patronuojančios ir dukterinės įmonės santykiai arba panašūs bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai) arba tai, kad abu ar visus asmenis ir tam tikrą asmenį sieja nuolatiniai kontrolės santykiai;

14) finansinis konglomeratas – 12 punkte apibrėžta grupė arba pogrupis, kuriam, atsižvelgiant į 3 straipsnį, taikomi šie reikalavimai:

a) grupei vadovauja 1 straipsnyje nurodyta kontroliuojama įmonė arba bent viena iš grupės dukterinių įmonių yra kontroliuojama įmonė, kaip nurodyta minėtame straipsnyje;

b) jei grupei vadovauja šios direktyvos 1 straipsnyje nurodyta kontroliuojama įmonė, ji yra finansų sektoriaus įmonės patronuojanti įmonė, įmonė, turinti kapitalo dalį finansų sektoriaus įmonėje, arba įmonė, kurią su finansų sektoriaus įmone sieja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti santykiai;

c) jei grupei nevadovauja jokia 1 straipsnyje apibrėžta kontroliuojama įmonė, pagrindinė grupės veikla vykdoma finansų sektoriuje, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje;

d) draudimo, bankų ir investicinių paslaugų sektoriuose veikia bent po vieną grupės įmonę;

e) grupės įmonės draudimo, taip pat bankų ir investicinių paslaugų sektoriuose vykdo didelės apimties konsoliduotą ir (arba) bendrą veiklą, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 arba 3 dalyse;

15) mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė – patronuojanti įmonė (išskyrus kontroliuojamą įmonę), kuri kartu su savo dukterinėmis įmonėmis, iš kurių bent viena yra Europos Sąjungoje pagrindinę buveinę turinti reguliuojama įmonė, ir kitomis įmonėmis sudaro finansinį konglomeratą;

16) kompetentingos institucijos – valstybių narių nacionalinės institucijos, įstatymu arba reglamentu įgaliotos individualiai arba grupės lygiu vykdyti kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių arba investicinių firmų priežiūrą;

17) atitinkamos kompetentingos institucijos:

a) valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už visų finansinį konglomeratą sudarančių kontroliuojamų sektoriaus įmonių, ypač sektoriaus patronuojančių įmonių, priežiūrą grupės lygiu;

b) pagal 10 straipsnį paskirtas koordinatorius, jei tai ne šio straipsnio a punkte minimos institucijos;

c) kitos susijusios kompetentingos institucijos, jei taip mano šio straipsnio a ir b punktuose nurodytos institucijos;

18) grupės vidaus sandoriai – visos operacijos, kuriose kontroliuojamos finansinio konglomerato įmonės, vykdydamos sutartinę ar nesutartinę mokamą ar nemokamą prievolę, tiesiogiai arba netiesiogiai pasikliauja kitomis tos pačios grupės įmonėmis ar bet kuriuo fiziniu arba juridiniu asmeniu, kurį su minėtosios grupės įmonėmis sieja glaudūs ryšiai;

19) rizikos koncentracija – visų rūšių rizika, dėl kurios galimi tokie nuostoliai, kad kiltų grėsmė visų finansinio konglomerato kontroliuojamų įmonių mokumui ar finansinei būklei apskritai; tokią riziką gali sukelti sandorio šalių (kredito), investicijų, draudimo, rinkos rizika, kitų rūšių rizika arba čia išvardytų rūšių rizikos derinys ar sąveika.“

19. 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis papildoma tokia trečia pastraipa:

„30 straipsnyje apibrėžtos turto valdymo bendrovės priskiriamos tam sektoriui, kuriam jos priklauso grupėje; jei grupėje jos nepriklauso kuriam nors vienam sektoriui, jos priskiriamos mažiausiam finansų sektoriui.“

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Tarpsektorinė veikla taip pat laikoma reikšminga, kaip apibrėžta 2 straipsnio 14 dalies e punkte, jei grupės mažiausio finansų sektoriaus balanso bendra suma yra didesnė nei 6 mlrd. EUR.

Jei grupė yra mažesnė nei nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, atitinkamos kompetentingos institucijos gali susitarti grupės nelaikyti finansiniu konglomeratu. Be to, jos gali nuspręsti netaikyti 7, 8 ar 9 straipsnių nuostatų, jei, jų nuomone, minėtajai grupei nereikia taikyti šios direktyvos ar tokių nuostatų arba jei siekiant papildomos priežiūros tikslų toks jų taikymas būtų netinkamas ar klaidintų.

Apie sprendimus, priimtus pagal šią straipsnio dalį, informuojamos susijusios kompetentingos institucijos.“

c) 3 straipsnis papildomas šia 3a dalimi:

„3.a Jei grupė yra ne mažesnė nei nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, tačiau mažiausio sektoriaus dydis neviršija 6 mlrd. EUR, atitinkamos kompetentingos institucijos gali susitarti grupės nelaikyti finansiniu konglomeratu. Be to, jos gali nuspręsti netaikyti 7, 8 ar 9 straipsnių nuostatų, jei, jų nuomone, minėtajai grupei nereikia taikyti šios direktyvos ar tokių nuostatų arba jei siekiant papildomos priežiūros tikslų toks jų taikymas būtų netinkamas ar klaidintų.

Apie sprendimus, priimtus pagal šią straipsnio dalį informuojamos susijusios kompetentingos institucijos.“

d) 4 dalis papildoma šiuo c punktu:

„c) neįtraukti dalyvavimo mažesniojo sektoriaus kapitale mažumos teisėmis, jei toks dalyvavimas kapitale yra vienintelis finansinio konglomerato identifikavimo elementas.“

e) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamos kompetentingos institucijos išimtiniais atvejais pagal bendrą susitarimą bendra balanso suma pagrįstą kriterijų gali pakeisti pajamų struktūros, nebalansinės veiklos rūšių ir (arba) valdomo turto parametru ar pridėti vieną ar daugiau iš šių parametrų, jei manoma, kad šie parametrai ypač svarbūs pagal šią direktyvą taikant papildomą priežiūrą.“

f) Straipsnis papildomas šia 8 dalimi:

„8. Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija pateikia bendrąsias gaires, kuriomis siekiama derinti priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio 2, 3, 3a, 4 ir 5 dalių taikymą.“

20. 6 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Skaičiuojant šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, papildoma priežiūra (I priede nustatyta tvarka ir mastu) taikoma ir toliau išvardytoms įmonėms:

a) kredito įstaigoms, finansų įstaigoms arba papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms;

b) draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms arba draudimo holdingo bendrovėms;

c) investicinėms firmoms;

d) mišrią veiklą vykdančioms finansų holdingo bendrovėms.

4. Skaičiuojant papildomus finansinio konglomerato kapitalo pakankamumo reikalavimus pagal šios direktyvos I priede nurodytą 1 metodą (apskaitos konsolidavimas), grupės įmonių nuosavos lėšos ir mokumo reikalavimai skaičiuojami pagal Direktyvos 2006/48/EB 133 ir 134 straipsniuose ir Direktyvos 2009/138/EB 221 straipsnyje nustatytas taisykles, taikomas atitinkamo sektoriaus konsolidavimo formai ir mastui.

Skaičiuojant pagal I priede nurodytą 2 metodą (išskaitymo ir susumavimo metodą), atsižvelgiama į patronuojančios įmonės arba kitoje grupės įmonėje kapitalo dalį turinčios įmonės proporcingą dalį. Proporcinga dalis – tokiai įmonei tiesiogiai arba netiesiogiai priklausanti pasirašyto akcinio kapitalo dalis.“

21. 7 straipsnis papildomas šia 5 dalimi:

„5. Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, atsižvelgdamos į 1–4 dalyse numatomą papildomą rizikos koncentracijos priežiūrą, pateikia priežiūros derinimo bendrąsias gaires. Jos pateikia 1–4 dalių taikymo finansinio konglomerato dalyvavimui kapitale konkrečias bendrąsias gaires tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti 14 straipsnio 2 dalį.“

22. 8 straipsnis papildomas šia 5 dalimi:

„5. Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, atsižvelgdamos į 1–4 dalyse numatomą papildomą grupės vidaus sandorių priežiūrą, pateikia priežiūros derinimo bendrąsias gaires. Jos pateikia 1–4 dalių taikymo finansinio konglomerato dalyvavimui kapitale konkrečias bendrąsias gaires tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti 14 straipsnio 2 dalį.“

23. 9 straipsnis papildomas šia 6 dalimi:

„6. Kompetentingos institucijos suderina šiame straipsnyje numatomą papildomą vidaus kontrolės mechanizmų ir rizikos valdymo proceso priežiūrą, taip pat Direktyvos 2006/48/EB 124 straipsnyje ir Direktyvos 2009/138/EB 36 straipsnyje numatytus peržiūros procesus. Tuo tikslu Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, atsižvelgdamos į šiame straipsnyje numatomą papildomą vidaus kontrolės mechanizmų ir rizikos valdymo procesų priežiūrą, pateikia priežiūros derinimo, taip pat atitikties Direktyvos 2006/48/EB 124 straipsnyje ir Direktyvos 2009/138/EB 36 straipsnyje numatytiems peržiūros procesams bendrąsias gaires. Jos pateikia šio straipsnio taikymo finansinio konglomerato dalyvavimui kapitale konkrečias bendrąsias gaires tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti 14 straipsnio 2 dalį.“

24. 11 straipsnis papildomas šiomis 4 ir 5 dalimis:

„4. Koordinatorius, siekdamas sudaryti bendradarbiavimo sąlygas, kaip nurodyta šiame skirsnyje, palengvinti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir 12 straipsnyje išvardytas užduotis, taip pat pagal konfidencialumo ir atitikties Sąjungos teisės aktams reikalavimus užtikrinti tinkamą derinimą ir, tam tikrais atvejais, bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosios šalies kompetentingomis institucijomis, įkuria atitinkamų kompetentingų institucijų kolegiją.

Tokios kolegijos įkūrimas ir veikimas pagrįstas šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtu rašytiniu derinimo susitarimu. Koordinatorius nusprendžia, kokios kitos kompetentingos institucijos dalyvauja susirinkime ar kurioje nors minėtosios kolegijos veikloje.

5. Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija pateikia bendrąsias gaires, kuriomis siekiama derinti priežiūrą, atsižvelgiant į Direktyvos 2006/48/EB 131a straipsnį ir Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 4 dalį.“

25. 19 straipsnis pakeičiamas taip:

„ 19 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis

1. Direktyvos 2006/48/EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalys, Direktyvos 98/78/EB 10a straipsnis ir Direktyvos 2009/138/EB 264 straipsnis mutatis mutandis taikomi derybose su viena ar keletu trečiųjų šalių dėl kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių papildomos priežiūros susitarimų.

2. Nepažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nustatytos tvarkos, Komisija kartu su Europos bankininkystės komitetu, Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetu ir Finansinių konglomeratų komitetu tikrina šio straipsnio 1 dalyje minimų derybų rezultatus ir po to susidariusią padėtį.“

26. III skyriaus antraštė pakeičiama taip:

„KOMISIJAI SUTEIKIAMI ĮGALIOJIMAI, KOMITETO PROCEDŪRA IR BENDRŲJŲ GAIRIŲ PRIĖMIMAS“

27. Įterpiamas 21b straipsnis:

„21b straipsnis

Bendrosios gairės

Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, bendradarbiaudamos Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete ir laikydamosi Reglamento (ES) Nr. ../.., kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, 42 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. ../.., kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, 42 straipsnyje nustatytos tvarkos, pateikia 3 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje ir 11 straipsnio 5 dalyje nurodytas bendrąsias gaires.“

28. 30 straipsnio pirmoje dalyje įterpiamas šis c punktas:

„c) identifikavimo procesą pagal 3 straipsnio 2 dalį.“

29. I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą.

3 straipsnis

Direktyvos 2006/48/EB pakeitimai

Direktyva 2006/48/EB iš dalies keičiama taip:

30. 4 straipsnis papildomas šiuo 49 punktu:

„49) „mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų[31] 2 straipsnio 15 dalyje;“

31. 71 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nepažeisdamos 68, 69 ir 70 straipsnių, kredito įstaigos, kurias kontroliuoja patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje arba patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, 133 straipsnyje nustatytu mastu ir būdu laikosi 75, 120, 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje numatytų įsipareigojimų, atsižvelgdamos į tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotą finansinę padėtį.“

32. 72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kontroliuojamos kredito įstaigos turi vykdyti 5 skyriuje numatytus įpareigojimus atsižvelgdamos į tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotą finansinę padėtį.

ES patronuojančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių arba ES patronuojančių mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių pagrindinės dukterinės įmonės turi atskirai ar iš dalies konsoliduotai atskleisti XII priedo 1 dalies 5 punkte nurodytą informaciją.“

33. 84 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Jeigu ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės ketina taikyti IRB metodą, įvairių juridinių asmenų kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kaip numatyta 129–132 straipsniuose.“

34. 105 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės ketina taikyti pažangųjį vertinimo metodą, įvairių juridinių asmenų kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kaip numatyta 129–132 straipsniuose. Į paraišką taikyti šį metodą įtraukiami X priedo 3 dalyje išvardyti elementai.

4. Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės pažangųjį vertinimo metodą taiko vieningai, tai kompetentingos institucijos gali leisti, kad X priedo 3 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus patronuojanti įstaiga ir jos dukterinės įmonės atitiktų kartu.“

35. 125 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei kredito įstaigos patronuojanti įmonė yra valstybėje narėje veikiant patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, jos konsoliduotą priežiūrą vykdo šiai kredito įstaigai veiklos leidimą pagal 6 straipsnį išdavusios kompetentingos institucijos.“

36. 126 straipsnis pakeičiamas taip:

„ 126 straipsnis

1. Jei leidimus veikti dviejose ar daugiau valstybių narių turinčios kredito įstaigos priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei valstybėje narėje, tai pačiai ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba tai pačiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, šių kredito įstaigų konsoliduotą priežiūrą vykdo valstybės narės, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kompetentingos institucijos.

Jei kredito įstaigos, turinčios leidimus veikti dviejose arba daugiau valstybių narių, priklauso daugiau nei vienai patronuojančiajai (holdingo) bendrovei, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, o kiekvienoje iš šių valstybių yra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą vykdo didžiausią bendrą balansą turinčios kredito įstaigos kompetentinga institucija.

2. Jei daugiau nei viena kredito įstaiga, turinti leidimą veikti Europos Sąjungoje, priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba tai pačiai patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, o nė viena iš šių kredito įstaigų neturi leidimo veikti valstybėje narėje, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, tai konsoliduotą priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, kuri išdavė veiklos leidimą didžiausią bendrą balansą turinčiai kredito įstaigai, kuri šioje direktyvoje bus laikoma ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kontroliuojama kredito įstaiga.

3. Tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos bendro susitarimo pagrindu 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų gali netaikyti, jei jų taikymas būtų netinkamas atsižvelgiant į kredito įstaigas ir jų veiklos santykinę svarbą įvairiose šalyse, ir konsoliduotą priežiūrą pavesti kitai kompetentingai institucijai. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos prieš priimdamos sprendimą tokiai ES patronuojančiai kredito įstaigai, ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, ES patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba didžiausią bendrą balansą turinčiai kredito įstaigai suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl tokio sprendimo.

4. Apie bet kokius susitarimus, kuriems taikoma 3 dalis, kompetentingos institucijos praneša Komisijai.“

37. 127 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės prireikus priima priemones, kad būtų pradėta taikyti ir finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių konsoliduota priežiūra. Nepažeidžiant 135 straipsnio, finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės finansinės padėties konsolidavimas jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos turi prižiūrėti kiekvieną finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę atskirai.“

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės numato, kad už konsoliduotą priežiūrą atsakingos jų kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių dukterinės įmonės, kurioms nėra taikoma konsoliduota priežiūra, pateiktų 137 straipsnyje nurodytą informaciją. Šiuo atveju taikoma tame straipsnyje nustatyta informacijos perdavimo ir tikrinimo tvarka.“

38. 129 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, konsoliduotą priežiūrą, be šios direktyvos nuostatomis nustatytų įpareigojimų atlieka šias užduotis:“

39. 129 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kai ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės kartu pateikia paraiškas dėl 84 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 9 dalyje, 105 straipsnyje ir III priedo 6 dalyje nurodytų leidimų, kompetentingos institucijos turi bendradarbiauti ir konsultuotis visais būtinais klausimais, siekdamos nuspręsti, ar duoti prašomą leidimą, ir, jei reikia, nustatyti tokiam leidimui taikytinas sąlygas.“

40. 141 ir 142 straipsniai pakeičiami taip:

„ 141 straipsnis

Jei taikydamos šią direktyvą valstybės narės kompetentingos institucijos tam tikrais atvejais pageidauja patikrinti informaciją, susijusią su kredito įstaiga, finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, pagalbines paslaugas teikiančia įmone, mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, mišrią veiklą vykdančia finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove arba 137 straipsnyje ar 127 straipsnio 3 dalyje nurodytomis dukterinėmis įmonėmis, esančiomis kitos valstybės narės teritorijoje, jos turi paprašyti, kad informaciją patikrintų tos valstybės narės kompetentingos institucijos. Tokį prašymą gavusios institucijos pagal savo kompetenciją patikrinamą atlieka pačios arba leidžia tai padaryti prašymą pateikusioms institucijoms, auditoriui arba ekspertui. Kai prašymą pateikusi kompetentinga institucija patikrinimo nevykdo pati, ji gali dalyvauti tikrinimo procese.

142 straipsnis

Nepažeisdamos savo baudžiamosios teisės nuostatų, valstybės narės garantuoja, kad nuobaudos ir priemonės, skirtos pastebėtiems pažeidimams arba jų priežastims pašalinti, gali būti taikomos finansų kontroliuojančioms (holdingo) bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančioms (holdingo) bendrovėms, kurios pažeidžia įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant 124–141 straipsnius ir šį straipsnį, taip pat šių bendrovių valdytojams. Kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad tos nuobaudos ir priemonės duotų pageidaujamų rezultatų, ypač jei finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės centrinė administracija arba pagrindinė įstaiga nėra įsikūrusios šių bendrovių pagrindinėse buveinėse.“

41. 143 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei kredito įstaigai, kurios patronuojanti įmonė yra kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, turinti pagrindinę buveinę trečiojoje šalyje, netaikoma 125 ir 126 straipsniuose nustatyta konsoliduota priežiūra, kompetentingos institucijos tikrina, ar trečiosios šalies kompetentingos institucijos vykdo pirmiau nurodytos kredito įstaigos konsoliduotą priežiūrą, lygiavertę šioje direktyvoje nustatytais principais reglamentuojamai priežiūrai.

Patronuojančios įmonės ar bet kurios iš Europos Sąjungoje leidimą gavusių kontroliuojamųjų įmonių prašymu arba savo iniciatyva tikrinimą atlieka kompetentinga institucija, kuri būtų atsakinga už konsoliduotą priežiūrą, jei būtų taikoma šio straipsnio 3 dalis. Minėtoji kompetentinga institucija konsultuojasi su kitomis susijusiomis kompetentingomis institucijomis.“

42. X priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos III priedą.

4 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

43. Valstybės narės ne vėliau kaip iki [2011 m. balandžio 30 d.] priima ir paskelbia šiai direktyvai įgyvendinti reikalingus įstatymus ir kitus teisės aktus. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus, taip pat tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės taiko šias nuostatas nuo [2011 m. liepos 1 d.].

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

44. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja [dvidešimtą] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Direktyvos 98/78/EB I ir II priedai iš dalies keičiami taip:

A. I priedas iš dalies keičiamas taip:

45. 2.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a) antroji įtrauka pakeičiama taip:

„– jei draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, – kurios registruota buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje, kaip ir draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė, – susijusi įmonė, ir apskaičiuojant atsižvelgiama ir į draudimo kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją bendrovę, ir į susijusią draudimo įmonę arba susijusią perdraudimo įmonę.“

b) penktoji pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės tai pat gali atsisakyti skaičiuoti draudimo įmonės arba perdraudimo įmonės koreguotą mokumą, jei ji yra kitos draudimo įmonės, perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje, susijusi draudimo įmonė arba susijusi perdraudimo įmonė ir jei atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos papildomą priežiūrą susitarė pavesti tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai.“

46. 2.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.2 Draudimo kontroliuojančios bendrovės tarpininkės

Apskaičiuojant koreguotą mokumą draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kuri per draudimo kontroliuojančiąją bendrovę ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją bendrovę valdo kokios nors susijusios draudimo įmonės, susijusios perdraudimo įmonės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės kapitalo dalį, atsižvelgiama į draudimo kontroliuojančiosios bendrovės tarpininkės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės tarpininkės padėtį. Tik taikant tokį apskaičiavimą, kuris atliekamas pagal šiame priede aprašytus bendruosius principus ir metodus, ši draudimo kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė prilyginama draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kuriai taikomas nulinio mokumo reikalavimas ir tos pačios sąlygos, kurios nustatytos mokumo atsargos elementams Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/83/EB[32] 27 straipsnyje arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/68/EB[33] 36 straipsnyje.“

B. II priedas iš dalies keičiamas taip:

47. II priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

„ DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ, KURIOS YRA DRAUDIMO KONTROLIUOJANČIOSIOS BENDROVĖS, MIŠRIOS VEIKLOS FINANSŲ KONTROLIUOJANČIOSIOS BENDROVĖS, BENDRIJAI NEPRIKLAUSANČIOS ŠALIES DRAUDIMO ĮMONĖS AR BENDRIJAI NEPRIKLAUSANČIOS ŠALIES PERDRAUDIMO ĮMONĖS DUKTERINĖS ĮMONĖS, PAPILDOMA PRIEŽIŪRA “

48. 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad dviem ar daugiau 2 straipsnio 2 dalyje minėtų draudimo įmonių, kurios yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės arba Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės dukterinės įmonės, įsteigtos skirtingose valstybėse narėse, šiame priede aprašytas metodas būtų taikomas nuosekliai.“

49. Antroji ir trečioji įtraukos, taip pat pastraipa po trečiosios įtraukos pakeičiamos taip:

„– jei draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir viena ar daugiau kitų draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą veikti toje pačioje valstybėje narėje, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, ir į tą draudimo įmonę ar perdraudimo įmonę atsižvelgiama atliekant šiame priede numatytus vienos iš tokių kitų įmonių apskaičiavimus,

- jei draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir vienos ar daugiau kitų draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą kitose valstybėse narėse, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė ir jei pagal 4 straipsnio 2 dalį yra sudarytas susitarimas, leidžiantis kitos valstybės narės priežiūros institucijai vykdyti papildomą priežiūrą.

Jei kitos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės dalyvauja draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės kapitale pagal pakopinį principą, valstybės narės gali taikyti šiame priede pateiktus apskaičiavimus tik pagrindinės draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, lygiu.“

50. 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad apskaičiavimai, analogiški I priede aprašytiems apskaičiavimams, būtų atliekami draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės lygiu.

Apskaičiavimo analogiškumas – tai I priede aprašytų bendrųjų principų ir metodų taikymas draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės lygiu.

Tik atliekant tokius apskaičiavimus patronuojanti įmonė vertinama kaip draudimo įmonė, kuriai taikomi šie reikalavimai:

- nulinis mokumo reikalavimas, kai tai draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė;

- mokumo reikalavimas, kuris pagal I priedo 2.3 skirsnio principus nustatomas Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonei arba Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonei;

- tie patys reikalavimai, kaip ir Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 79/267/EEB 18 straipsnyje mokumo atsargai taikytiniems elementams nustatyti reikalavimai.“

II PRIEDAS

Direktyvos 2002/87/EB I priedo skyriuje „II. Techniniai skaičiavimo metodai“ 3 ir 4 metodai pakeičiami taip:

„3 metodas: „Metodų derinys“

Kompetentingos institucijos gali leisti naudoti 1 ir 2 metodų derinį.“

III PRIEDAS

Direktyvos 2006/48/EB X priedo 3 dalies 3 skirsnio 30 dalis pakeičiama taip:

„30. Kai pažangųjį vertinimo metodą ketina taikyti ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės, prašyme turi būti pateikiamas metodikos, naudojamos skirtingoms grupės įmonėms paskirstant veiklos rizikos kapitalą, aprašymas.“[pic][pic][pic]

[1] Bazelio bankų priežiūros komiteto, Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos jungtinis Didžiojo dešimtuko (G10) komitetas.

[2] Finansinių konglomeratų priežiūra, 1999 m. vasario 19 d., žr. http://www.bis.org/publ/bcbs47.pdf?noframes=1.

[3] OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

[4] KPD sudaro dvi direktyvos: 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija), OL L 177, 2006 6 30, p. 1, ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija), OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

[5] 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (nauja redakcija), OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

[6] 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo ir perdraudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo ar perdraudimo grupėje, OL L 330, 1998 12 5, p. 1.

[7] JFKK yra 3 lygio finansinių konglomeratų komitetas vadinamojoje Lamfalussy struktūroje, o Europos finansinių konglomeratų komitetas yra pagal FKD numatytas (2 lygio) komitetas.

[8] Daugiau informacijos galite rasti konglomeratų svetainėje http://ec.europa.eu/internal_market/financial-conglomerates/supervision_en.htm.

[9] COM (2009) 576 galutinis, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvas 1998/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB, ir 2009/65/EB dėl Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimų.

[10] Australijos rizikos ribojimo reguliavimo institucija svarsto, kokią priežiūrą taikyti ir kaip kontroliuoti galimą išplitimą, kurį gali sukelti finansinių grupių nereguliuojami subjektai; žr. http://www.apra.gov.au/media-releases/10_06.cfm.

[11] (Nekonfidencialius) suinteresuotųjų šalių atsakymus galima rasti http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2009/fcd_review_en.htm

[12] Bankininkystės sektoriaus atlyginimų politikos klausimas nagrinėtas Direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas, susijusias su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu, pasiūlyme (COM/2009/362). Panašus pasiūlymas numatytas ir dėl draudimo sektoriaus atlyginimų politikos.

[13] Europos priežiūros institucijų jungtiniam komitetui skirtos užduotys, susijusios su gairių rengimu, yra įtrauktos į siūlomus komiteto įgaliojimus, todėl jokio specifinio ar papildomo poveikio biudžetui nėra.

[14] 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, OL L 375, 1985 12 31, p. 3, panaikinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

[15] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, pasiūlymas {COM (2009) 499 galutinis} {COM (2009) 500 galutinis} {COM (2009) 502 galutinis} {COM (2009) 503 galutinis} {SEC (2009) 1233} {SEC (2009) 1234} {SEC (2009) 1235} /* COM/2009/0501 galutinis – COD 2009/0142 */

[16] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, pasiūlymas {COM (2009) 499 galutinis} {COM (2009) 500 galutinis} {COM (2009) 501 galutinis} {COM (2009) 503 galutinis} {SEC (2009) 1233} {SEC (2009) 1234} {SEC (2009) 1235} /* COM/2009/0502 galutinis – COD 2009/0143 */

[17] OL C […], […], p. […].

[18] OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

[19] OL L 330 1998 12 5, p. 1.

[20] OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

[21] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, pasiūlymas {COM (2009) 499 galutinis} {COM (2009) 500 galutinis} {COM (2009) 502 galutinis} {COM (2009) 503 galutinis} {SEC (2009) 1233} {SEC (2009) 1234} {SEC (2009) 1235} /* COM/2009/0501 galutinis – COD 2009/0142 */

[22] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, pasiūlymas {COM (2009) 499 galutinis} {COM (2009) 500 galutinis} {COM (2009) 501 galutinis} {COM (2009) 503 galutinis} {SEC (2009) 1233} {SEC (2009) 1234} {SEC (2009) 1235} /* COM/2009/0502 galutinis – COD 2009/0143 */

[23] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, pasiūlymas {COM (2009) 499 galutinis} {COM (2009) 500 galutinis} {COM (2009) 502 galutinis} {COM (2009) 503 galutinis} {SEC (2009) 1233} {SEC (2009) 1234} {SEC (2009) 1235} /* COM/2009/0501 galutinis – COD 2009/0142 */

[24] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, pasiūlymas {COM (2009) 499 galutinis} {COM (2009) 500 galutinis} {COM (2009) 501 galutinis} {COM (2009) 503 galutinis} {SEC (2009) 1233} {SEC (2009) 1234} {SEC (2009) 1235} /* COM/2009/0502 galutinis – COD 2009/0143 */

[25] OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

[26] OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

[27] OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

[28] OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

[29] OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

[30] OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

[31] OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

[32] OL L 345, 2002 12 19, p. 1.

[33] OL L 323, 2005 12 9, p. 1.