This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32023R2124
Regulation (EU) 2023/2124 of the European Parliament and of the Council of 4 October 2023 on certain provisions for fishing in the General Fisheries Commission for the Mediterranean (GFCM) Agreement area (recast)
2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2124 dėl tam tikrų nuostatų, skirtų žvejybai Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajone (nauja redakcija)
2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2124 dėl tam tikrų nuostatų, skirtų žvejybai Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajone (nauja redakcija)
PE/24/2023/REV/1
OL L, 2023/2124, 12.10.2023, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2124/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
|
oficialusis leidinys |
LT Seriju L |
|
2023/2124 |
2023 10 12 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2124
2023 m. spalio 4 d.
dėl tam tikrų nuostatų, skirtų žvejybai Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajone (nauja redakcija)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
|
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (4). Kadangi bus daroma naujų pakeitimų, dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija; |
|
(2) |
vienas iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (5) nustatytų bendros žuvininkystės politikos tikslų yra užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris derėtų su tikslais užtikrinti naudą ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti aprūpinimą maistu; |
|
(3) |
pagal Tarybos sprendimą 98/416/EB (6) Europos bendrija prisijungė prie susitarimo, kuriuo įsteigiama Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (toliau – GFCM susitarimas); |
|
(4) |
GFCM susitarimas – tinkama daugiašalio bendradarbiavimo, kuriuo skatinamas Viduržemio jūros ir Juodosios jūros gyvųjų jūrinių išteklių plėtojimas, išsaugojimas, racionalus valdymas ir geriausias naudojimas, kad būtų išsaugoti tokie išteklių lygiai, kurie laikomi tausiais ir kuriems esant nekyla išnykimo pavojus, sistema; |
|
(5) |
Sąjunga ir Bulgarija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Malta, Rumunija bei Slovėnija yra GFCM susitarimo susitariančiosios šalys; |
|
(6) |
Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (toliau – GFCM) priimtos rekomendacijos yra privalomos jos susitariančiosioms šalims. Kadangi Sąjunga yra GFCM susitarimo susitariančioji šalis, tos rekomendacijos Sąjungai yra privalomos ir todėl turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje, jei jų turinys dar į ją neįtrauktas. Sąjunga privalo užtikrinti, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, ir sykiu propaguoti vienodas sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams trečiųjų valstybių veiklos vykdytojų atžvilgiu; |
|
(7) |
dėl tų priežasčių ir dėl to, kad rekomendacijos yra nuolatinio pobūdžio, reikėtų sukurti taip pat nuolatinę jų įgyvendinimo Sąjungos teisėje teisinę priemonę – tikslinga tas rekomendacijas įgyvendinti vienu teisėkūros procedūra priimamu aktu, užtikrinant teisinį aiškumą ir nuspėjamumą Sąjungos veiklos vykdytojams vandenyse, kuriuose taikomos GFCM nuostatos, ir būsimas rekomendacijas įtraukti tą aktą iš dalies keičiant; |
|
(8) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/473 (7) 4 straipsnį Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) Komisijos prašymu turi padėti Sąjungai ir valstybėms narėms plėtoti santykius su trečiosiomis valstybėmis ir regioninėmis tarptautinėmis žvejybos organizacijomis, kurių narė yra Sąjunga. Pagal tą reglamentą, kai to reikia Sąjungos įsipareigojimams įgyvendinti, EŽKA Komisijos prašymu koordinuoja valstybių narių vykdomą kontrolės ir inspektavimo veiklą, remdamasi tarptautinėmis kontrolės ir inspektavimo programomis. Todėl tikslinga priimti nuostatas, į kurias EŽKA, kai ją paskiria Komisija, būtų įtraukta kaip įstaiga, iš valstybių narių gaunanti su kontrole ir inspektavimu susijusią informaciją, pavyzdžiui, inspektavimo jūroje ataskaitas; |
|
(9) |
valdymo priemonės ir rekomendacijos turėtų būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Rekomendacijos, kuriomis grindžiamos valdymo priemonės, turėtų būti grindžiamos moksliniu atitinkamų duomenų apie laivyno pajėgumus ir veiklą, naudojamų išteklių biologinę būklę ir socialinę bei ekonominę žvejybos sektoriaus padėtį panaudojimu. Tie duomenys turi būti renkami ir pateikiami laiku, kad GFCM pavaldūs organai galėtų rengti rekomendacijas, kuriose turėtų būti atsižvelgta į biologinius, socialinius ir ekonominius bei aplinkos aspektus; |
|
(10) |
nuo 2005 m. vykusiose GFCM metinėse sesijose priimta rekomendacijų ir rezoliucijų dėl tam tikros žvejybos GFCM susitarimo rajone, kurios Sąjungos teisėje įgyvendintos daugiausia Reglamentu (ES) Nr. 1343/2011; |
|
(11) |
2019 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/8, kuria iš dalies keičiama Rekomendacijos GFCM/33/2009/8 13 nuostata ir I priedas. Tos rekomendacijos turinį iš dalies apima Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 (8), o šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos toje rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(12) |
2019 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/4 dėl tausaus raudonųjų koralų rinkimo Viduržemio jūroje valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/35/2011/2, GFCM/36/2012/1, GFCM/40/2016/7 ir GFCM/41/2017/5. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(13) |
2018 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/2 dėl žvejybos valdymo priemonių rykliams ir rajoms GFCM nuostatų taikymo rajone išsaugoti, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/36/2012/3. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(14) |
2018 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/8 dėl 2019–2021 m. papildomų neatidėliotinų priemonių, skirtų smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliams Adrijos jūroje, kuria pakeičiama Rekomendacija GFCM/38/2014/1. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(15) |
aktualiais atvejais svarbu įvertinti mėgėjų žvejybos laimikius vandenyse, kuriuose taikomos GFCM nuostatos, kad Žuvininkystės moksliniam patariamajam komitetui (toliau– SAC) būtų suteikta galimybė pateikti aprašomąją informaciją ir rekomendacijas dėl mėgėjų žvejybos laimikio apskaičiavimo; |
|
(16) |
į rekomendacijose GFCM/37/2013/1 ir GFCM/42/2018/8 nustatytas GFCM priemones taip pat įtrauktas draudimas laikyti laimikį laive arba jį iškrauti, kuris turėtų būti įgyvendintas Sąjungos teisėje pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalį. Kad šis draudimas būtų tinkamai įgyvendintas, turėtų būti parengtos nacionalinės kontrolės, stebėsenos ir priežiūros programos, apie kurias Komisija turėtų kasmet pranešti GFCM sekretoriatas; |
|
(17) |
2018 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/5 dėl daugiamečio demersinių išteklių Sicilijos sąsiauryje valdymo plano, kuriuo panaikinamos rekomendacijos GFCM/39/2015/2 ir GFCM/40/2016/4. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(18) |
2019 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/3, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/41/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje valdymo plano. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(19) |
2019 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/2 dėl tausios raudonpelekių pagelų žvejybos Alborano jūroje valdymo plano. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(20) |
kai kurių žvejybos įrankių selektyvumas Viduržemio jūros mišriojoje žvejyboje negali būti mažesnis nei tam tikro lygio. Neskaitant bendrų žvejybos pastangų kontrolės ir apribojimų, labai svarbu riboti žvejybos pastangas rajonuose, kuriuose telkiasi svarbių išteklių suaugę gyvūnai, siekiant užtikrinti, kad reprodukcijos sutrikimo pavojus būtų pakankamai mažas ir kad būtų galima tuos išteklius tausiai naudoti. Todėl rekomenduotina pirmiausia apriboti SAC išnagrinėtame rajone dedamas žvejybos pastangas iki ankstesnio lygio ir tada neleisti tų lygių didinti; |
|
(21) |
2018 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/1 dėl daugiamečio europinių upinių ungurių išteklių Viduržemio jūroje valdymo plano. Šia rekomendacija nustatomas žuvininkystės valdymui taikomą atsargumo principą atitinkantis daugiametis žvejybos, kurią vykdant žvejojami europiniai upiniai unguriai, valdymo planas. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(22) |
2018 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/3 dėl tausios tikslinės didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių žvejybos tralais Levanto jūroje daugiamečio valdymo plano. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(23) |
2018 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/4 dėl tausios tikslinės didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių žvejybos tralais Jonijos jūroje daugiamečio valdymo plano. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(24) |
2018 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/7 dėl Viduržemio jūros melsvųjų krabų regioninės mokslinių tyrimų programos. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(25) |
2018 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/9 dėl gyslotųjų rapanų rinkimo Juodojoje jūroje regioninės mokslinių tyrimų programos. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(26) |
2019 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/1 dėl inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių naudojimo žvejojant didžiąsias auksines skumbres Viduržemio jūroje valdymo priemonių rinkinio. Šia rekomendacija papildoma Rekomendacija GFCM/30/2006/2 dėl didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos naudojant žuvų suburiamuosius įrenginius draudimo laikotarpio nustatymo ir nustatomas inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių naudojimo žvejojant didžiąsias auksines skumbres GFCM nuostatų taikymo rajone valdymo priemonių rinkinys. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(27) |
2019 m. metinėje sesijoje GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/6 dėl tausios tikslinės didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių žvejybos tralais Sicilijos sąsiauryje valdymo priemonių. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje turėtų būti įgyvendintos rekomendacijoje nustatytos priemonės, kurios dar neįtrauktos į Sąjungos teisę; |
|
(28) |
Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinant šio reglamento nuostatas dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su GFCM sekretoriatu ir dėl ataskaitų apie žvejybos veiklą ribojamos žvejybos rajonuose, paraiškų dėl prarastų dienų dėl blogo oro sąlygų didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos draudimo laikotarpiu perkėlimo ir ataskaitų apie tokius perkėlimus bei ataskaitų, susijusių su didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos duomenų rinkimu, formato ir perdavimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9); |
|
(29) |
siekiant užtikrinti, kad Sąjunga toliau vykdytų įsipareigojimus pagal GFCM susitarimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl esamų GFCM priemonių, kurios jau įgyvendintos Sąjungos teisėje, pakeitimų, kurie tapo privalomi Sąjungai, įgyvendinimo Sąjungos teisėje: tai susiję su laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašo perdavimu GFCM sekretoriatui GFCM registro tikslu, nukrypti nuo raudonųjų koralų išsaugojimo priemonių leidžiančiomis nuostatomis, raudoniesiems koralams skirtos nuolatinės laimikio dokumentavimo sistemos (CDS) įgyvendinimu, uosto valstybės priemonėmis, GFCM geografinių parajonių lentele, žemėlapiu ir geografinėmis koordinatėmis, uosto valstybės vykdomo laivų inspektavimo procedūra ir GFCM statistinėmis lentelėmis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (10) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiame reglamente nustatomos su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių išsaugojimo, valdymo, naudojimo, stebėsenos, pardavimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kurias nustatė Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM), taikymo Sąjungoje taisyklės.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas visai verslinei žvejybos ir akvakultūros veiklai, taip pat, kai tai konkrečiai nustatyta šiame reglamente, mėgėjų žvejybos veiklai, kurią GFCM susitarimo rajone vykdo Sąjungos žvejybos laivai ir valstybių narių piliečiai.
Jis taikomas nedarant poveikio Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1967/2006 (11).
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą bei prižiūrint valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir apie kuriuos Komisijai bei valstybėms narėms, kurių vandenyse atliekami tie moksliniai tyrimai, buvo pranešta iš anksto, tikslais, jei šiame reglamente nenurodyta kitaip. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse vykdomi moksliniai tyrimai, ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetą apie visą tokių žvejybos operacijų laimikį.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Be terminų, kurių apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 2 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (12) 4 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1022 (13) 2 straipsnio 1–13 punktuose ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 (14) 6 straipsnyje, šiame reglamente vartojami taip apibrėžiami terminai:
|
1. |
GFCM susitarimo rajonas – Viduržemio jūra ir Juodoji jūra, kaip apibrėžta GFCM susitarime; |
|
2. |
buferinė zona – ribojamos žvejybos rajoną supanti zona, nustatyta siekiant išvengti atsitiktinio patekimo į tą rajoną ir padidinti jo apsaugą; |
|
3. |
žvejybos diena – nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis arba jo dalis, kuriuo laivas yra GFCM susitarimo rajone, bet ne uoste; |
|
4. |
duomenų rinkimo informacinės sistemos (DCRF) žinynas – SAC parengtas ir GFCM patvirtintas DCRF įgyvendinimo žinynas; |
|
5. |
bendrasis laivyno registro (CFR) numeris – bendrasis laivyno registro (CFR) numeris, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 (15) 2 straipsnio l punkte; |
|
6. |
gyvasis svoris – šviežio laimikio, pasverto iš karto po žvejybos operacijų pabaigos, o kasdienių žvejybos reisų atveju – ne vėliau kaip prieš iškrovimą paskirtoje iškrovimo vietoje, svoris; |
|
7. |
raudonųjų koralų santalka – kintamo dydžio plotas, kuriame santykinai gausu raudonųjų koralų (Corallium rubrum) kolonijų; |
|
8. |
raudonųjų koralų kolonija – raudonųjų koralų (Corallium rubrum) rinkimo metu eksploatuojamas biologinis vienetas, kuris yra iš šimtų arba tūkstančių raudonųjų koralų polipų sudarytas genetinis vienetas, galintis būti medžio su keliomis šakomis formos. |
II ANTRAŠTINĖ DALIS
TAM TIKRŲ RŪŠIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO, IŠSAUGOJIMO IR JŲ ŽVEJYBOS KONTROLĖS PRIEMONĖS
I SKYRIUS
Europiniai upiniai unguriai
4 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas visai žvejybos, kurią vykdant sužvejojami europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla), veiklai, t. y. tikslinei, atsitiktinei ir mėgėjų žvejybai visuose Viduržemio jūros jūriniuose vandenyse, kaip numatyta I priede, įskaitant gėluosius vandenis ir tarpinius bei sūrokus vandenis, pvz., lagūnas ir estuarijas.
5 straipsnis
Ribojamos žvejybos rajonai
1. Siekdamos dar geriau apsaugoti europinius upinius ungurius valstybės narės gali nustatyti ribojamos žvejybos rajonus. Tų rajonų vieta ir ribos turi derėti su europinių upinių ungurių pagrindinių buveinių pasiskirstymu atitinkamoje valstybėje narėje.
2. Žvejoti europinius upinius ungurius 1 dalyje nurodytuose rajonuose draudžiama. Tuose rajonuose atsitiktinai sugauti individai nedelsiant paleidžiami.
6 straipsnis
Techninės priemonės
Nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2019/1241, valstybių narių pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2007 (16) 2 straipsnį priimti nacionaliniai valdymo planai ir nacionalinės valdymo priemonės apima technines priemones, tokias kaip leidžiamas žvejybos įrankis ir tinklo akių dydis.
7 straipsnis
Papildomos priemonės
1. Valstybės narės gali priimti savanoriškas priemones, papildančias pagal Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 straipsnį nustatytus nacionalinius valdymo planus arba nacionalines valdymo priemones, atsižvelgdamos, inter alia, į europinių upinių ungurių išsaugojimo būklę jų vandenyse, žvejybos veiklos, kurią vykdant jų vandenyse sužvejojami europiniai upiniai unguriai, poveikį ir kitas antropogenines mirtingumo priežastis.
2. Pagal 1 dalį priimtas priemones valstybės narės ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jų įsigaliojimo dienos pateikia Komisijai, o ši per vieną mėnesį nuo jų įsigaliojimo dienos tas priemones persiunčia GFCM sekretoriatui.
8 straipsnis
Priemonių įgyvendinimas
1. Valstybės narės likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki 45-osios GFCM sesijos pateikia Komisijai šiame skyriuje nustatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą.
2. Komisija 1 dalyje nurodytą ataskaitą ne vėliau kaip iki 45-osios GFCM sesijos persiunčia GFCM sekretoriatui. Toje ataskaitoje gali būti įvertintas į nacionalinius valdymo planus įtrauktų priemonių ir kitų priemonių poveikis.
9 straipsnis
Žvejybos leidimas
1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 10 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 11 straipsnio 1 dalį pateikia Komisijai visų leidimus turinčių žvejybos laivų sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui.
2. Valstybės narės nedelsdamos Komisijai nusiunčia visus 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimus. Komisija nedelsdama tuos pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.
10 straipsnis
Leidžiami tarpiniai ir sūroki vandenys
1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. sudaro ir nuolat atnaujina visų leidžiamų tarpinių ir sūrokų vandenų, pvz., lagūnų ir estuarijų, kuriuose europiniams upiniams unguriams žvejoti statomi tradiciniai nuolatiniai statomieji žuvų gaudymo įrankiai, sąrašą.
2. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 10 d. 1 dalyje nurodytą sąrašą pateikia Komisijai. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui.
3. Valstybės narės nedelsdamos Komisijai nusiunčia visus 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimus. Komisija nedelsdama tuos pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.
11 straipsnis
Paskirtosios iškrovimo vietos
1. Iškrauti europinius upinius ungurius leidžiama tik kiekvienos valstybės narės šiuo tikslu paskirtose iškrovimo vietose.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali nustatyti priemones, kurios būtų alternatyvios paskirtų iškrovimo vietų priemonei, jei tomis priemonėmis veiksmingai prisidedama prie kovos su neteisėtą, nereglamentuojamą ir nedeklaruojamą žvejybą (toliau – NNN žvejyba).
12 straipsnis
Laimikio registravimas
1. Žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti europinius upinius ungurius, žvejai arba kapitonai registruoja laimikio gyvąjį svorį nepriklausomai nuo to, koks bebūtų sužvejoto ir sugauto laimikio gyvasis svoris.
2. Tarpiniuose ir sūrokuose vandenyse, pvz., lagūnose ir estuarijose, kuriuose europiniai unguriai ir toliau sugaunami nuolatiniais tradiciniais statomaisiais žuvų gaudymo įrankiais, leidimą turinčių žvejybos laivų žvejai arba kapitonai registruoja laimikio gyvąjį svorį.
3. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsniui, laivų kapitonai žvejybos žurnale registruoja kasdienį europinių upinių ungurių laimikį nepriklausomai nuo sugautų paprastųjų upinių ungurių gyvojo svorio.
II SKYRIUS
Didžiosios krevetainės ir ilgaūsės raudonosios krevetės
13 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas visai tikslinės didžiųjų krevetainių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) žvejybos tralais I priede nurodytuose 24, 25, 26 ir 27 geografiniuose parajoniuose (GP) veiklai.
14 straipsnis
Mokslinė stebėsena
Valstybės narės kasmet užtikrina tinkamą į šio skirsnio taikymo sritį įtrauktų rūšių būklės mokslinę stebėseną, kad SAC galėtų parengti savo rekomendacijas, kuriose turėtų būti atsižvelgta į biologinius, socialinius ir ekonominius bei aplinkos aspektus.
15 straipsnis
Leidimą turinčių ir žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašas
1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip sausio 10 d. pateikia Komisijai visų žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti 13 straipsnyje nurodytų rūšių išteklius ir kurie vykdo jų žvejybos veiklą, tų konkrečių metų sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Tame sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.
2. Pagal 1 dalį sudarytame sąraše nesantiems žvejybos laivams neleidžiama per jokį konkretų žvejybos reisą žvejoti, laikyti laive arba iškrauti laimikio kiekio, kurio gyvasis svoris viršija 3 % bendro 13 straipsnyje nurodytų rūšių laimikio gyvojo svorio.
3. Valstybės narės kaskart, kai į leidimus turinčių žvejybos laivų sąrašą įtraukiami arba iš jo išbraukiami laivai arba jis pakoreguojamas, apie tai nedelsdamos praneša Komisijai. Komisija nedelsdama tuos pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.
16 straipsnis
Žvejybos veikla
Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. pateikia Komisijai išsamią žvejybos laivų, kurių veikla priskiriama šio skirsnio taikymo sričiai, žvejybos veiklos praėjusiais metais ataskaitą. Komisija kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. tą ataskaitą persiunčia GFCM sekretoriatui. Ataskaitoje pateikiama informacija bent apie:
|
1) |
veiklos vykdymo dienas; |
|
2) |
veiklos vykdymo rajoną; |
|
3) |
bendrą laimikį. |
17 straipsnis
Papildomi žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimai
1. Valstybės narės be jau esamų gali nustatyti ir papildomų žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimų, kuriais gali būti draudžiama arba ribojama žvejybos veikla siekiant apsaugoti jauniklių santalkų rajonus.
2. Valstybės narės, kai tik nustato tokius papildomus žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimus, nedelsdamos apie juos praneša Komisijai. Komisija nedelsdama apie juos praneša GFCM sekretoriatui.
18 straipsnis
Pareiga teikti ataskaitas
Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 dalies, leidimus turinčių žvejybos laivų, vykdančių šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, žvejai arba kapitonai deklaruoja visą didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikį ir priegaudą nepriklausomai nuo laimikio gyvojo svorio.
19 straipsnis
Paskirtosios iškrovimo vietos
1. Valstybės narės paskiria iškrovimo vietas, kuriose laivai, vykdantys šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, iškrauna ir perkrauna laimikį. Kiekvienai paskirtajai iškrovimo vietai valstybės narės nurodo leidžiamą iškrovimo ir perkrovimo laiką ir taškus.
2. Draudžiama bet kokį šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamų rūšių individų kiekį iš žvejybos laivų iškrauti arba perkrauti kitur nei valstybių narių pagal 1 dalį paskirtose iškrovimo vietose.
3. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. praneša Komisijai apie visus paskirtųjų iškrovimo vietų sąrašo pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui.
20 straipsnis
Laivų stebėjimo sistema
Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 2 dalies, visuose šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą vykdančiuose laivuose, kurių bendrasis ilgis (LOA) didesnis kaip 10 metrų, turi būti įrengta laivų stebėjimo sistema (LSS).
21 straipsnis
Žvejybos žurnalas
Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 dalies, šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą veiklą vykdančiuose leidimą turinčiuose žvejybos laivuose laikomas žvejybos žurnalas, kuriame pagal šio reglamento 18 straipsnį registruojamas ir deklaruojamas kasdienis didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikis nepriklausomai nuo laimikio gyvojo svorio.
22 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas visai tikslinės didžiųjų krevetainių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) žvejybos tralais I priede nurodytuose 19, 20 ir 21 GP veiklai.
23 straipsnis
Mokslinė stebėsena
Valstybės narės kasmet užtikrina tinkamą į šio skirsnio taikymo sritį įtrauktų rūšių būklės mokslinę stebėseną, kad SAC galėtų parengti savo rekomendacijas, kuriose turėtų būti atsižvelgiama į biologinius, socialinius ir ekonominius bei aplinkos aspektus.
24 straipsnis
Leidimą turinčių ir žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašas
1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip sausio 10 d. pateikia Komisijai visų su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti 22 straipsnyje nurodytų rūšių išteklius ir kurie vykdo jų žvejybos veiklą, tų konkrečių metų sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Tame sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.
2. 1 dalyje nurodytame sąraše nesantiems žvejybos laivams neleidžiama per jokį konkretų žvejybos reisą žvejoti, laikyti laive arba iškrauti laimikio kiekio, kurio gyvasis svoris viršija 3 % bendro 22 straipsnyje išvardytų rūšių laimikio gyvojo svorio.
3. Valstybės narės kaskart, kai į leidimus turinčių žvejybos laivų sąrašą įtraukiami arba iš jo išbraukiami laivai arba jis pakoreguojamas, apie tai nedelsdamos praneša Komisijai. Komisija nedelsdama tuos pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.
25 straipsnis
Žvejybos veikla
Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. pateikia Komisijai išsamią žvejybos laivų, kurių veikla priskiriama šio skirsnio taikymo sričiai, žvejybos veiklos praėjusiais metais ataskaitą. Komisija kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. tą ataskaitą persiunčia GFCM sekretoriatui. Ataskaitoje pateikiama informacija bent apie:
|
1) |
veiklos vykdymo dienas; |
|
2) |
veiklos vykdymo rajoną; |
|
3) |
bendrą laimikį. |
26 straipsnis
Papildomi žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimai
1. Valstybės narės be jau esamų gali nustatyti ir papildomų žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimų, kuriais gali būti draudžiama arba ribojama žvejybos veikla siekiant apsaugoti jauniklių santalkų rajonus.
2. Valstybės narės, kai tik nustato tokius papildomus žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimus, nedelsdamos apie juos praneša Komisijai. Komisija nedelsdama apie juos praneša GFCM sekretoriatui.
27 straipsnis
Pareiga teikti ataskaitas
Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 dalies, leidimus turinčių žvejybos laivų, vykdančių šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, žvejai arba kapitonai deklaruoja visą didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikį ir priegaudą nepriklausomai nuo laimikio gyvojo svorio.
28 straipsnis
Paskirtosios iškrovimo vietos
1. Valstybės narės paskiria iškrovimo vietas, kuriose laivai, vykdantys šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, iškrauna ir perkrauna laimikį. Kiekvienai paskirtajai iškrovimo vietai valstybės narės nurodo leidžiamą iškrovimo ir perkrovimo laiką ir taškus.
2. Draudžiama bet kokį šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamų rūšių individų kiekį iš žvejybos laivų iškrauti arba perkrauti kitur nei valstybių narių pagal 1 dalį paskirtose iškrovimo vietose.
3. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip spalio 31 d. praneša Komisijai apie visus paskirtųjų iškrovimo vietų sąrašo pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui.
29 straipsnis
Laivų stebėjimo sistema
Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 2 dalies, visuose šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą vykdančiuose laivuose, kurių LOA didesnis kaip 10 metrų, įrengiama LSS.
30 straipsnis
Žvejybos žurnalas
Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 dalies, šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą veiklą vykdančiuose leidimą turinčiuose žvejybos laivuose laikomas žvejybos žurnalas, kuriame pagal šio reglamento 27 straipsnį registruojamas ir deklaruojamas kasdienis didžiųjų krevetainių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikis nepriklausomai nuo laimikio gyvojo svorio.
31 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas visai tikslinės didžiųjų krevetainių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) žvejybos tralais I priede nurodytuose 12, 13, 14, 15 ir 16 GP veiklai.
32 straipsnis
Laivyno valdymo priemonės
Valstybės narės užtikrina, kad jų laivyno pajėgumas žvejoti šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamų rūšių išteklius būtų išlaikytas tokio lygio, koks nustatytas XII priedo A lentelėje.
33 straipsnis
Mokslinė stebėsena
Valstybės narės kasmet užtikrina tinkamą į šio skirsnio taikymo sritį įtrauktų rūšių būklės mokslinę stebėseną, kad SAC galėtų parengti savo rekomendacijas, kuriose turėtų būti atsižvelgta į biologinius, socialinius ir ekonominius bei aplinkos aspektus.
34 straipsnis
Leidimą turinčių ir žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašas
1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 10 d. pateikia Komisijai visų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti 31 straipsnyje nurodytų rūšių išteklius ir kurie vykdo jų žvejybos veiklą, tų konkrečių metų sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Tame sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.
2. Valstybės narės kaskart, kai į leidimus turinčių žvejybos laivų sąrašą įtraukiami arba iš jo išbraukiami laivai arba jis pakoreguojamas, apie tai nedelsdamos praneša Komisijai. Komisija nedelsdama tuos pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.
35 straipsnis
Žvejybos veikla
Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. pateikia Komisijai išsamią žvejybos laivų, kurių veikla priskiriama šio skirsnio taikymo sričiai, žvejybos veiklos praėjusiais metais ataskaitą. Komisija kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. tą ataskaitą persiunčia GFCM sekretoriatui. Toje ataskaitoje pateikiama informacija bent apie:
|
1) |
veiklos vykdymo dienas; |
|
2) |
veiklos vykdymo rajoną; |
|
3) |
bendrą 31 straipsnyje nurodytų pagrindinių rūšių laimikį. |
36 straipsnis
Tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu taikomi papildomi apribojimai
1. Valstybės narės be jau esamų gali nustatyti ir papildomų žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimų, kuriais gali būti draudžiama arba ribojama žvejybos veikla siekiant apsaugoti jauniklių santalkų rajonus.
2. Valstybės narės, kai tik nustato tokius papildomus žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimus, nedelsdamos apie juos praneša Komisijai. Komisija nedelsdama apie juos praneša GFCM sekretoriatui.
37 straipsnis
Paskirtosios iškrovimo vietos
1. Valstybės narės paskiria iškrovimo vietas, kuriose laivai, vykdantys šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, iškrauna laimikį.
2. Draudžiama bet kokį 31 straipsnyje nurodytų rūšių individų kiekį iš žvejybos laivų iškrauti arba perkrauti kitur nei valstybių narių pagal 1 dalį paskirtose iškrovimo vietose.
3. Leidimus turinčių žvejybos laivų, vykdančių šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, žvejai arba kapitonai deklaruoja visą 31 straipsnyje išvardytų rūšių laimikį nepriklausomai nuo laimikio gyvojo svorio.
III SKYRIUS
Raudonųjų koralų išsaugojimas ir tausus naudojimas
38 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis skyrius taikomas visai verslinei raudonųjų koralų (Corallium rubrum) rinkimo veiklai visuose I priede nurodytuose Viduržemio jūros jūriniuose vandenyse.
2. Raudonuosius koralus draudžiama rinkti ir laikyti laive, perkrauti arba iškrauti mėgėjų žvejybos tikslais.
3. Šis skyrius taikomas nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 2 daliai, Reglamento (ES) 2019/1241 7 straipsniui ir jokioms griežtesnėms Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (17) nustatytoms priemonėms.
39 straipsnis
Nacionaliniai valdymo planai
1. Valstybės narės priima nacionalinius raudonųjų koralų išteklių valdymo planus.
2. Atsižvelgiant į turimą mokslinę informaciją, valdymas vykdomas raudonųjų koralų santalkos, GFCM statistinio stačiakampio arba nacionaliniu lygmeniu. Į nacionalinį valdymo planą įtraukiami bent 40, 41, 42, 44–50, 52, 53 ir 56 straipsniuose išvardyti elementai.
3. Valstybės narės praėjus 10 darbo dienų po nacionalinių raudonųjų koralų išteklių valdymo planų priėmimo dienos pateikia juos Komisijai, o ši ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po jų priėmimo juos persiunčia GFCM sekretoriatui. Atnaujinusios nacionalinį raudonųjų koralų išteklių valdymo planą, valstybės narės nedelsdamos jį iš naujo pateikia Komisijai. Komisija jį persiunčia GFCM sekretoriatui, ypač kai jame numatyta uždrausti arba pradėti leisti rinkti raudonuosius koralus tam tikrose jų santalkose.
40 straipsnis
Įrankiai ir prietaisai
Vienintelis raudoniesiems koralams rinkti leistinas įrankis yra plaktukas, kurį per nardymą su akvalangais naudoja leidimą turintys laivai arba kompetentingos nacionalinės institucijos išduotą leidimą turintys arba šios institucijos pripažinti žvejai. Rinkdamas koralus leidimą turintis žvejys užtikrina, kad koralų kolonijos pagrindas nebūtų atskirtas nuo substrato.
41 straipsnis
Mažiausias leistinas rinkimo gylis
1. Raudonuosius koralus draudžiama rinkti mažesniame nei 50 metrų gylyje.
2. Komisijai pagal šio reglamento 140 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalis suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, papildant šį reglamentą, suteikiamas leidimas nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies.
3. Kartu su bendromis rekomendacijomis, kurios turi būti teikiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį dėl leidimo nukrypti, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, pateikiama:
|
a) |
išsami informacija apie nacionalinę valdymo sistemą; |
|
b) |
mokslinis ar techninis pagrindimas; |
|
c) |
žvejybos laivų, turinčių leidimus rinkti raudonuosius koralus mažesniame nei 50 metrų gylyje, sąrašas arba išduotų tokių leidimų skaičius ir |
|
d) |
žvejybos zonų, kuriose leista vykdyti tokį rinkimą, sąrašas, nurodant jų geografines koordinates sausumoje ir jūroje. |
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas nukrypti suteikiamas tuo atveju, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
|
a) |
toks leidimas nukrypti buvo nuolat įgyvendinamas taikant valdymo taisykles bent penkerius metus prieš 2020 m. balandžio 18 d. arba |
|
b) |
naujo leidimo nukrypti atveju tam pritaria SAC, pagrįsdamas, kad prašymas atitinka šio skyriaus tikslus. |
5. Komisija apie priemones, patvirtintas pagal 2 dalį, praneša GFCM sekretoriatui.
42 straipsnis
Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis
1. Raudonieji koralai iš raudonųjų koralų kolonijų, kurių skersmuo, matuojamas per vieną centimetrą nuo kolonijos pagrindo, yra mažesnis nei 7 mm, negali būti renkami, laikomi laive, perkraunami, iškraunami, pervežami, saugomi, parduodami arba rodomi ar siūlomi pirkti kaip žaliava.
2. Komisijai pagal šio reglamento 140 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalis suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, pagal kurias, suteikiant leidimą nukrypti nuo 1 dalies, didžiausias leistinas nuokrypis būtų 10 % neverslinio dydžio (mažesnių nei 7 mm) raudonųjų koralų kolonijų gyvojo svorio.
3. Kartu su bendromis rekomendacijomis, kurios turi būti teikiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį dėl leidimo nukrypti, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, pateikiamas mokslinis ar techninis to leidimo nukrypti pagrindimas.
4. Komisija apie priemones, patvirtintas pagal 2 dalį, praneša GFCM sekretoriatui.
43 straipsnis
Surinkto kiekio ir rinkimo pastangų duomenų persiuntimas
Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. pateikia Komisijai savo praėjusių metų surinkto kiekio ir pastangų duomenis. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tuos duomenis persiunčia GFCM sekretoriatui.
44 straipsnis
Surenkamo kiekio limitai
1. Kiekviena valstybė narė gali nustatyti individualaus per dieną ir (arba) per metus surenkamo kiekio ir (arba) rinkimo pastangų limitų, kurių turi laikytis leidimus turintys jų žvejai ir žvejybos laivai, sistemą. Tokie limitai turi derėti su išduotų žvejybos leidimų skaičiumi ir atitinkamai valstybei narei nustatytais metiniais surenkamo kiekio ir rinkimo pastangų limitais.
2. Kai tam tikrais metais tinkamai nustatytoje raudonųjų koralų santalkoje arba, jei raudonųjų koralų santalka nebuvo tinkamai nustatyta, atitinkamo GFCM statistinio stačiakampio lygmeniu nurinktų 42 straipsnyje nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių kolonijų dalis yra:
|
a) |
mažesnė nei 10 % viso atitinkamais metais iš konkrečios raudonųjų koralų santalkos surinkto kiekio, nacionalinio valdymo plano neturinčios valstybės narės tame rajone įgyvendina griežtesnes kontrolės priemones; |
|
b) |
didesnė nei 10 %, bet mažesnė nei 25 % viso atitinkamais metais iš konkrečios raudonųjų koralų santalkos surinkto kiekio, valstybės narės tame rajone įgyvendina griežtesnę kontrolę ir stebi raudonųjų koralų populiacijos dydžio struktūrą nepriklausomai nuo to, ar priimtas nacionalinis valdymo planas. |
3. Valstybės narės laikinai uždraudžia atitinkamame rajone vykdyti bet kokią raudonųjų koralų rinkimo veiklą, kai jame pasiekiamas 4 ir 5 dalyse nustatytas kritinis surenkamų koralų kiekio lygis.
4. Laikoma, kad kritinis surenkamų koralų kiekio lygis yra pasiektas, kai mažesnio nei 7 mm bazinio skersmens raudonųjų koralų kolonijos sudaro daugiau kaip 25 % bendro tam tikrais metais iš tam tikros raudonųjų koralų santalkos surinkto šių koralų kiekio.
5. Jei koralų santalkos dar nėra tinkamai nustatytos, kritinis surenkamų koralų kiekio lygis ir 3 dalyje nurodytas draudimas taikomi atitinkamo GFCM statistinio stačiakampio lygmeniu.
6. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių 3 dalyje numatytiems atsargumo principu grindžiamiems draudimams įgyvendinti. Sprendime, kuriuo nustatomas draudimas, valstybės narės apibrėžia vietos, kuriai tas draudimas taikomas, geografinį rajoną, draudimo galiojimo trukmę ir žvejybos tame rajone draudimo galiojimo metu bei raudonųjų koralų rinkimo atnaujinimo sąlygas.
7. Siekdamos išvengti 4 dalyje nurodyto kritinio surinkimo lygio ir užtikrinti optimalų kolonijų eksploatavimą ir atsikūrimą, valstybės narės gali žvejybos laivams taikyti pasitraukimo taisyklę, pagal kurią jie turi nutraukti rinkimą ir judėti kryptimi, kuria plaukiant mažiausiai tikėtina, kad pasitaikys daugiau kolonijų.
8. Pritaikiusios 7 dalyje nurodytą pasitraukimo taisyklę, valstybės narės nedelsdamos apie tai praneša Komisijai, o ši – GFCM sekretoriatui.
9. Kad užtikrintų optimalų kolonijų eksploatavimą ir atsikūrimą, valstybės narės gali įgyvendinti savo raudonųjų koralų santalkų rotacijos sistemą.
10. Pritaikiusios 9 dalyje nurodytą rotacijos sistemą valstybės narės nedelsdamos apie tai praneša Komisijai, o ši – GFCM sekretoriatui.
45 straipsnis
Draudimas rinkti raudonuosius koralus tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu
1. Siekdamos apsaugoti raudonuosius koralus, jų rinkimo veiklą vykdančios valstybės narės be jau nustatytų nacionalinio lygmens draudimų gali nustatyti papildomų turimomis mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstų draudimų rinkti raudonuosius koralus tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu.
2. Nustačiusios draudimą valstybės narės apie tai nedelsdamos informuoja GFCM sekretoriatą ir Komisiją.
46 straipsnis
Nuotolinio valdymo povandeninės transporto priemonės
1. 38 straipsnyje nurodytame rajone draudžiama naudoti nuotolinio valdymo povandenines transporto priemones.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama naudoti nuotolinio valdymo povandenines transporto priemones GFCM mokslinių tyrimų programoje vien tik mokslo tikslais iki tos programos pabaigos.
47 straipsnis
Laivyno valdymo priemonės
1. Laivams ar žvejams leidžiama Viduržemio jūroje rinkti raudonuosius koralus tik jei jie turi galiojantį leidimą juos rinkti, išduotą atitinkamai vėliavos valstybės narės institucijos arba pakrantės valstybės narės, kurioje vykdoma koralų rinkimo veikla, institucijų. Tokiuose leidimuose nurodomos techninės koralų rinkimo sąlygos.
2. Jei 1 dalyje nurodyto leidimo neturima, rinkti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, pervežti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti raudonuosius koralus draudžiama.
3. Raudonųjų koralų rinkimo leidimas gali būti išduodamas tik žvejams (narams), kurie atitinka nacionalinės teisės aktuose nustatytus profesionalaus nardymo standartus.
4. Valstybės narės nuolat atnaujina 1 dalyje nurodytų leidimų rinkti raudonuosius koralus registrą ir kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. Komisijai nusiunčia žvejų ir (arba) laivų, kuriems išduoti 1 dalyje nurodyti leidimai, sąrašą. Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. Komisija pateikia tą sąrašą GFCM sekretoriatui. Tame sąraše pateikiama bent VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.
5. Kol mokslinio patariamojo komiteto patvirtintose mokslinėse rekomendacijose nenurodoma, kad raudonųjų koralų populiacijos atsikūrė iki tvaraus lygio, kuriam esant intensyvesnis rinkimas jiems nepakenks, valstybės narės neišduoda didesnio 1 dalyje nurodytų žvejybos leidimų skaičiaus.
48 straipsnis
Paskirtosios iškrovimo vietos
Leidimus turintys žvejai ar laivai surinktus raudonuosius koralus iškrauna ir perkrauna tik paskirtosiose iškrovimo vietose. Tuo tikslu kiekviena valstybė narė paskiria iškrovimo vietas, kuriose leidžiama iškrauti ir perkrauti raudonuosius koralus, ir kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. tų paskirtųjų iškrovimo vietų sąrašą pateikia Komisijai. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. sąrašą pateikia GFCM sekretoriatui, išskyrus atvejus, kai paskirtosios iškrovimo vietos, apie kurias jau pranešta, nesikeičia. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai visus to sąrašo atnaujinimus. Komisija nedelsdama juos persiunčia GFCM sekretoriatui.
49 straipsnis
Išankstinis pranešimas
Prieš atvykstant į bet kurį uostą, iki numatomo atvykimo į uostą likus bent keturioms valandoms arba bent vienai valandai, jei nuo atvykimo uosto iki koralų rinkimo vietos yra mažiau kaip keturios valandos kelio, žvejybos laivų kapitonai ar jų atstovai arba leidimus turintys žvejai atitinkamoms institucijoms pateikia šią informaciją:
|
1) |
numatomą atvykimo į uostą laiką; |
|
2) |
leidimą turinčio laivo arba raudoniesiems koralams rinkti naudojamo laivo išorinį identifikavimo numerį ir pavadinimą; |
|
3) |
apskaičiuotą laive laikomų raudonųjų koralų kiekį, išreikštą gyvuoju svoriu, ir tų koralų kolonijų skaičių; |
|
4) |
informaciją apie raudonųjų koralų rinkimo rajoną, pageidautina ir jo geografines koordinates. |
50 straipsnis
Surinkto kiekio registravimas
1. Leidimus rinkti raudonuosius koralus turintys žvejai arba tokį leidimą turinčių laivų kapitonai po kiekvienos rinkimo operacijos registruoja surinktų koralų kiekį.
2. Leidimus rinkti raudonuosius koralus turinčiuose žvejybos laivuose laikomas žvejybos žurnalas, kuriame registruojamas kasdien surenkamų raudonųjų koralų kiekis (nepriklausomai nuo jų gyvojo svorio) ir pateikiami rinkimo veiklos pagal rajoną ir gylį duomenys, įskaitant, kai įmanoma, rinkimo dienų ir panėrimų skaičių. Ta informacija per Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 6 dalyje nustatytą laikotarpį pateikiama kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.
3. Ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 15 d. atitinkamos valstybės narės Komisijai pateikia šiame straipsnyje nurodytus duomenis apie raudonuosius koralus. Komisija kasmet ne vėliau kaip gruodžio 31 d. tuos duomenis persiunčia GFCM sekretoriatui.
51 straipsnis
Bandomieji projektai
Valstybės narės gali įgyvendinti bandomuosius projektus, siekdamos užtikrinti, kad visi žvejai ar laivai, kuriems leidžiama rinkti raudonuosius koralus, naudotų LSS arba bet kokią kitą geografinės vietos nustatymo sistemą, leidžiančią kontrolės institucijoms visą rinkimo reisą sekti jų veiklą.
52 straipsnis
Raudonųjų koralų iškrovimo kontrolė
Kiekviena valstybė narė nustato rizikos analize grindžiamą kontrolės programą, skirtą visų pirma iškraunamiems raudoniesiems koralams patikrinti ir žvejybos žurnale pateiktiems duomenims patvirtinti.
53 straipsnis
Perkrovimo operacijos
Raudonųjų koralų perkrovimo jūroje operacijos yra draudžiamos.
54 straipsnis
Inspektavimo planas
Kiekviena valstybė narė parengia inspektavimo planą, į kurį įtraukia šiame skyriuje nustatytas kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones, atsižvelgdama į V priede išvardytus elementus. Tie inspektavimo planai kasmet ne vėliau kaip sausio 15 d. pateikiami Komisijai, o ši kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. tuos planus persiunčia GFCM sekretoriatui.
55 straipsnis
Raudonųjų koralų produktų atsekamumas
1. Pereinamuoju trejų metų laikotarpiu (2020–2022 m.) valstybės narės gali dalyvauti bandomajame laimikio dokumentavimo sistemos (CDS) etape, siekdamos nustatyti, iš kurios GFCM nuostatų taikymo rajono vietos surinkti raudonieji koralai, ir įgyvendinti šias atsekamumo priemones:
|
a) |
kaskart iškraunant, importuojant, eksportuojant ir reeksportuojant surinktus raudonuosius koralus pateikiamas X priede nurodytas vėliavos valstybės kompetentingų institucijų išduotas patvirtintas CDS sertifikatas; |
|
b) |
kiekvienas sertifikatas turi unikalųjį dokumento identifikavimo numerį. Šis numeris susijęs tik su vėliavos valstybe ir skiriamas kiekvienam žvejui ar leidimą turinčiam laivui. Sertifikatai neperleidžiami kitam žvejui ar leidimą turinčiam laivui; |
|
c) |
valstybės narės patvirtina surinkto raudonųjų koralų kiekio CDS sertifikatus tik tada, kai patikrinus patvirtinamuosius dokumentus ir atitinkamą krovinį nustatoma, kad visa CDS pateikta informacija yra tiksli. |
2. Bandomajame etape dalyvaujančios valstybės narės Komisijai, o ši atitinkamai GFCM sekretoriatui teikia bandomojo etapo, įgyvendinamo rengiantis nuolatiniam CDS taikymui raudonųjų koralų rinkimui, ataskaitą.
56 straipsnis
Mokslinė informacija apie raudonuosius koralus
1. Valstybės narės, be DCRF vadove išdėstytų su raudonaisiais koralais susijusių nuostatų, laikosi ir reikalavimo teikti toliau nurodytus santalkos, GFCM statistinio stačiakampio ir nacionalinio lygmens duomenis, jei jų yra:
|
a) |
žvejams ir leidimus turintiems laivams išduotų raudonųjų koralų rinkimo leidimų skaičių; |
|
b) |
panėrimų skaičių vienam leidimą turinčiam žvejui ir rinkimo reisui; |
|
c) |
per kiekvieną rinkimo reisą laive esančių leidimą turinčių žvejų skaičių ir |
|
d) |
kiekvienos nurinktos kolonijos skersmenį, jei įmanoma. |
Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 10 d. šiuos duomenis pateikia Komisijai, o ši kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tuos duomenis persiunčia GFCM sekretoriatui.
2. Valstybės narės, kurių leidimą turintys žvejai arba laivai vykdo tikslinę raudonųjų koralų rinkimo veiklą, užtikrina, kad būtų įdiegtas tinkamos mokslinės surinkto kiekio stebėsenos mechanizmas, kuris sudarytų sąlygas SAC teikti aprašomąją informaciją ir rekomendacijas, be kita ko, dėl:
|
a) |
naudojamų rinkimo pastangų (pvz., rinkimo reisų skaičiaus arba panėrimo laiko per savaitę, mėnesį ar metus) ir bendro santalkos, GFCM statistinio stačiakampio, nacionaliniu ar viršvalstybiniu lygmeniu surenkamo kiekvienų išteklių kiekio; |
|
b) |
išteklių išsaugojimo lygio ir valdymo atskaitos taškų, kad, siekiant tikslo užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir mažą išteklių sunykimo riziką, būtų toliau tobulinamas regioninis valdymo planas; |
|
c) |
alternatyvių valdymo scenarijų, įskaitant koralų rinkimo pastangų ir rezultatų kontrolės priemones arba technines priemones, biologinio ir socialinio bei ekonominio poveikio; |
|
d) |
galimo papildomo draudimo rinkti koralus tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu, kad raudonųjų koralų rinkimo veikla išliktų tausi. |
3. Draudžiama prekiauti raudonųjų koralų kolonijomis, nurinktomis vykdant raudonųjų koralų mokslinių tyrimų programas.
4. Į raudonuosius koralus rinkusius laivus valstybės narės gali siųsti nacionalinius mokslinius stebėtojus. Tokiu atveju valstybės narės gali pateikti surinktą informaciją Komisijai, o ši tą informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.
IV SKYRIUS
Demersinė žvejyba
57 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas visai tikslinės demersinių išteklių, įskaitant europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius) ir ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris), žvejybos I priede nurodytuose 12, 13, 14, 15 ir 16 GP veiklai, vykdomai Sąjungos dugninės žvejybos tralerių, kurių LOA didesnis kaip 10 metrų.
58 straipsnis
Žvejybos valdymo priemonės arba nacionaliniai valdymo planai
1. Valstybės narės priima šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamas žvejybos valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus, siekdamos užtikrinti, kad demersinių išteklių, visų pirma europinių jūrinių lydekų ir ilganosių rausvųjų krevečių išteklių, naudojimas taptų ir išliktų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygio.
2. Valstybės narės kasmet nedelsdamos ne vėliau kaip sausio 15 d. pateikia Komisijai priimtas valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. tas priemones arba nacionalinius valdymo planus ir visus tų priemonių arba planų pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.
59 straipsnis
Papildomi žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimai
1. Valstybės narės be jau esamų gali nustatyti ir papildomų žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimų, kuriais gali būti draudžiama arba ribojama žvejybos veikla siekiant apsaugoti nerštavietes ir jauniklių augimo vietas.
2. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. praneša Komisijai apie žvejybos tam tikrame rajone ir (arba) tam tikru laikotarpiu apribojimus vandenyse, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui.
60 straipsnis
Mokslinė stebėsena
Valstybės narės kasmet užtikrina tinkamą 57 straipsnyje nurodytų rūšių išteklių mokslinę stebėseną.
61 straipsnis
Leidimai žvejoti demersinius išteklius dugniniais tralais
1. 57 straipsnyje nurodytų išteklių tikslinę žvejybą vykdantiems dugninės žvejybos traleriams leidžiama vykdyti tik konkrečią žvejybos veiklą, nurodytą galiojančiame kompetentingų institucijų išduotame žvejybos leidime, kuriame nurodytos techninės tokios veiklos sąlygos. Tokiuose laivuose turi būti įrengta LSS.
2. 1 dalyje nurodytame žvejybos leidime, be Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 I priede nustatytų duomenų, pateikiami šie duomenys:
|
a) |
GFCM registracijos numeris; |
|
b) |
ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo); |
|
c) |
ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei tokia buvo); |
|
d) |
ankstesni duomenys apie išbraukimą iš kitų registrų (jei turima). |
3. Kasmet ne vėliau kaip spalio 31 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai laivų, kuriems jos išdavė 1 dalyje nurodytą leidimą, sąrašą. Komisija kasmet perduoda tą sąrašą jos paskirtai įstaigai ir GFCM sekretoriatui ne vėliau kaip lapkričio 30 d.
4. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. pateikia Komisijai, o ši kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. persiunčia GFCM sekretoriatui 1 dalyje nurodytų laivų žvejybos veiklos suvestinę ataskaitą, kurioje, be kita ko, pateikia bent šią minimalią informaciją:
|
a) |
žvejybos dienų skaičių, |
|
b) |
duomenis apie žvejybos rajoną ir |
|
c) |
europinių jūrinių lydekų ir ilganosių rausvųjų krevečių laimikius. |
62 straipsnis
Paskirtosios iškrovimo vietos
1. Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnio 5 dalimi, paskiria iškrovimo vietas, kuriose gali būti iškraunamos Sicilijos sąsiauryje sužvejotos europinės jūrinės lydekos ir ilganosės rausvosios krevetės. Apie visus to sąrašo pakeitimus nedelsiant pranešama Komisijai ir GFCM sekretoriatui.
2. Draudžiama iš žvejybos laivų iškrauti arba perkrauti bet kokį Sicilijos sąsiauryje sužvejotų europinių jūrinių lydekų ir ilganosių rausvųjų krevečių kiekį kitose vietose nei valstybių narių paskirtosios iškrovimo vietos.
3. Valstybės narės nurodo leidžiamą iškrovimo ir perkrovimo kiekvienoje paskirtojoje iškrovimo vietoje laiką. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad visais iškrovimo ir perkrovimo laikais visose paskirtosiose iškrovimo vietose būtų atliekamas tokios veiklos inspektavimas.
63 straipsnis
Tarptautinė jungtinio inspektavimo ir priežiūros programa
1. Valstybės narės pagal tarptautinę jungtinio inspektavimo ir priežiūros programą (toliau – programa), įgyvendinamą nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose I priede nustatytuose 12, 13, 14, 15 ir 16 GP vandenyse (toliau – inspektavimo ir priežiūros rajonas), gali vykdyti inspektavimo ir priežiūros veiklą.
2. Valstybės narės gali paskirti inspektorius ir inspektavimo priemones ir vykdyti inspektavimo veiklą pagal programą. Komisija arba jos paskirta įstaiga taip pat gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti programoje.
3. Komisija arba jos paskirta įstaiga koordinuoja Sąjungos vykdomą priežiūros ir inspektavimo veiklą ir kasmet, koordinuodama veiksmus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali parengti jungtinės veiklos planą, kad Sąjunga galėtų vykdyti įsipareigojimus pagal programą. Valstybės narės patvirtina reikiamas priemones, kad būtų lengviau tuos planus įgyvendinti, visų pirma priemones, susijusias su reikalingais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais ir tų išteklių skyrimo laikotarpiais ir geografiniais rajonais.
4. Kiekviena valstybė narė kasmet ne vėliau kaip spalio 31 d. Komisijai ar jos paskirtai įstaigai pateikia inspektorių, įgaliotų 1 dalyje nurodytame rajone vykdyti inspektavimo ir priežiūros veiklą, vardų ir pavardžių sąrašą, taip pat inspektavimo ir priežiūros laivų ir orlaivių, kuriuos jos ketina skirti programai vykdyti ateinančiais metais, pavadinimus. Komisija ar jos paskirta įstaiga tą informaciją nusiunčia GFCM sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip gruodžio 1 d. arba kuo greičiau, kol inspektavimo veikla dar nėra prasidėjusi.
5. Programai vykdyti paskirti inspektoriai turi su savimi turėti kompetentingų institucijų išduotą GFCM tapatybės kortelę, atitinkančią IV priede nustatytą formą.
6. Pagal programą įlaipinimo ir inspektavimo užduotis atliekantys laivai plaukioja su specialia vėliava arba gairele, apibūdinta V priede.
7. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kiekviena inspektavimo platforma, turinti teisę su jos vėliava vykdyti veiklą 1 dalyje nurodytame rajone, palaikytų saugų (jei įmanoma, kasdienį) ryšį su kiekviena kita veiklą tame rajone vykdančia inspektavimo platforma ir taip keistųsi veiklai koordinuoti būtina informacija.
8. Kiekviena 1 dalyje nurodytame rajone inspektavimo arba priežiūros veiklą vykdanti valstybė narė kiekvienai inspektavimo platformai, kai tik ši patenka į tą rajoną, pateikia pagal VII priedą parengtą stebėjimo, įlaipinimo ir inspektavimo veiksmų, kuriuos ji atliko per praėjusias 10 dienų, sąrašą, kuriame, be kita ko, nurodo datas, koordinates ir visą kitą susijusią informaciją.
64 straipsnis
Inspektavimo tvarka
1. Programai vykdyti paskirti inspektoriai:
|
a) |
prieš įlipdami į žvejybos laivą, jam praneša inspektavimo laivo pavadinimą; |
|
b) |
inspektavimo laive ir įlaipinimo laive iškelia gairelę, apibūdintą V priede; |
|
c) |
užtikrina, kad kiekvieną inspektavimo komandą sudarytų ne daugiau kaip trys inspektoriai. |
2. Įlipę į laivą, inspektoriai žvejybos laivo kapitonui pateikia IV priede nurodytą tapatybės kortelę. Inspektavimas atliekamas viena iš GFCM oficialiųjų kalbų ir, jei įmanoma, žvejybos laivo kapitono mokama kalba.
3. Inspektoriai parengia inspektavimo ataskaitą naudodamiesi VI priede nustatyta forma.
4. Inspektoriai ataskaitą pasirašo dalyvaujant laivo kapitonui, o šis turi teisę į ataskaitą įrašyti visas, jo manymu, tinkamas pastabas ir jis taip pat turi ataskaitą pasirašyti.
5. Ataskaitos kopijos pateikiamos laivo kapitonui ir inspektuojančiosios grupės institucijoms, o šios kopijas perduoda inspektuoto laivo vėliavos valstybės institucijoms ir Komisijai ir (arba) jos paskirtai įstaigai. Komisija kopiją persiunčia GFCM sekretoriatui.
6. Inspektuojančiosios grupės dydį ir inspektavimo trukmę, atsižvelgdamas į visas atitinkamas aplinkybes, nustato laivo inspektavimui vadovaujantis pareigūnas.
65 straipsnis
Pažeidimai
1. Šio straipsnio tikslais pažeidimais laikoma ši veikla:
|
a) |
Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 1 dalies a, b, c, e, f, g ir h punktuose nurodyta veikla; |
|
b) |
palydovinio sekimo sistemos veikimo trikdymas ir |
|
c) |
veiklos vykdymas nenaudojant LSS. |
2. Jei įlipę į žvejybos laivą ir jame atlikę inspektavimą inspektoriai nustato pažeidimą, inspektavimo laivo vėliavos valstybės narės institucijos nedelsdamos informuoja Komisiją ar jos paskirtą įstaigą, o ji tiesiogiai ir per GFCM sekretoriatą apie tai praneša inspektuoto žvejybos laivo vėliavos valstybei. Jos taip pat informuoja visus žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivus, kurie, remiantis turimais duomenimis, yra netoliese.
3. Laivo vėliavos valstybė narė užtikrina, kad po inspektavimo, per kurį nustatytas pažeidimas, atitinkamas žvejybos laivas nutrauktų visą žvejybos veiklą. Vėliavos valstybė narė pareikalauja, kad žvejybos laivas per 72 valandas atplauktų į jos paskirtąją iškrovimo vietą, ir tame uoste turi būti pradėtas tyrimas.
4. Jei atliekant inspektavimą nustatomas pažeidimas, apie vėliavos valstybės narės veiksmus ir tolesnes priemones pranešama Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga persiunčia informaciją apie veiksmus ir tolesnes priemones, kurių imamasi, GFCM sekretoriatui.
5. Remdamosi 64 straipsnio 3 dalyje nurodytomis inspektorių parengtomis inspektavimo ataskaitomis ir dokumentų tikrinimo ataskaitomis, valstybių narių institucijos imasi panašių veiksmų, kokių jos imtųsi gavusios nacionalinių inspektorių ataskaitas.
66 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas visai tikslinės demersinių išteklių, įskaitant europinių jūrinių lydekų (Merluccius merluccius), norveginių omarų (Nephrops norvegicus), europinių jūrų liežuvių (Solea solea), ilganosių rausvųjų krevečių (Parapenaeus longirostris) ir europinių barzdočių (Mullus barbatus) išteklius, žvejybos tralais su kėtoklėmis, sijiniais tralais, poriniais dugniniais tralais ir poriniais tralais su kėtoklėmis I priede nurodytuose 17 ir 18 GP veiklai.
67 straipsnis
Draudimai žvejoti tam tikrame rajone ir tam tikru laikotarpiu
1. Valstybės narės:
|
a) |
kasmet bent aštuonių savaičių ištisiniu laikotarpiu uždraudžia velkamaisiais žvejybos įrankiais žvejoti demersinius išteklius pakrantės zonoje iki šešių jūrmylių nuo kranto, o laivams, kuriems neleidžiama žvejoti už šešių jūrmylių, – pakrantės zonoje iki keturių jūrmylių nuo kranto, nepriklausomai nuo gylio, arba |
|
b) |
kasmet bent 30 dienų iš eilės bent 20 % teritorinių vandenų sudarančiame plote uždraudžia vykdyti žvejybos tralais su kėtoklėmis, sijiniais tralais, poriniais dugniniais tralais ir poriniais tralais su kėtoklėmis, nepriklausomai nuo jų bendrojo ilgio, veiklą tuose rajonuose ir tais laikotarpiais, kuriuos valstybės narės laiko svarbiais demersinių išteklių jaunikliams apsaugoti, apimant migravimo kelius ir atsižvelgiant į būdingą jauniklių teritorinį pasiskirstymą. |
2. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytus žvejybos tam tikrame jų jurisdikcijai priklausančių vandenų rajone apribojimus, kuriuos jos taiko siekdamos apsaugoti 66 straipsnyje nurodytų demersinių išteklių nerštavietes ir jauniklių augimo vietas.
3. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. pagal 2 dalį gautą informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.
68 straipsnis
Žvejybos valdymo priemonės arba nacionaliniai valdymo planai
1. Valstybės narės priima šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamas žvejybos valdymo priemones arba nacionalinius valdymo planus, siekdamos užtikrinti tinkamą demersinių išteklių, visų pirma europinių jūrinių lydekų, norveginių omarų, europinių jūrų liežuvių, ilganosių rausvųjų krevečių ir europinių barzdočių, išsaugojimą pagal bendruosius tikslus, išdėstytus daugiamečiame tausios demersinės žvejybos Adrijos jūroje valdymo plane (17 ir 18 GP).
2. Jei 1 dalyje nurodytos priemonės keičiamos, valstybės narės nedelsdamos apie tai praneša Komisijai, o ši ne vėliau kaip kitų metų sausio 31 d. juos nusiunčia GFCM sekretoriatui.
69 straipsnis
Laivyno valdymo priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą vykdančių laivynų bendras pajėgumas, išreikštas tiek Sąjungos, tiek GFCM registruose užregistruota bendrąja talpa (GT) ir (arba) bendrąja registrine talpa (GRT), variklio galia (kW) ir laivų skaičiumi, neviršytų 2015 m. laivyno demersinių išteklių žvejybos pajėgumo arba jo vidurkio 2015–2017 m. laikotarpiu.
2. 1 dalis netaikoma nacionaliniams laivynams, kurie naudoja tralus su kėtoklėmis ir 1 dalyje nurodytu atskaitiniu laikotarpiu žvejojo mažiau nei 1 000 dienų. Tų laivynų žvejybos pajėgumas negali būti padidintas daugiau kaip 50 %, palyginti su tuo atskaitiniu laikotarpiu.
70 straipsnis
Žvejybos leidimai
1. Valstybės narės sudaro su jų vėliava plaukiojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti 66 straipsnyje nurodytų rūšių išteklius, sąrašą.
2. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip sausio 10 d. pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių leidimus turinčių laivų, vykdančių šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, sąrašą. Tame sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą. Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui.
3. Šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą veiklą vykdantiems laivams leidžiama vykdyti konkrečią žvejybos veiklą tik turint galiojantį kompetentingų institucijų išduotą žvejybos leidimą. Leidimą turinčiuose laivuose, kurių LOA didesnis nei 12 m, nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti įrengta LSS, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – elektroninis žvejybos žurnalas.
4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų įdiegti tinkami kiekvieno žvejybos laivo registravimo nacionaliniame laivyno registre, laivo laimikio ir žvejybos pastangų registravimo naudojant žvejybos žurnalą, taip pat žvejybos laivų veiklos ir laimikio iškrovimo stebėsenos atliekant atrankinius laimikio ir pastangų tyrimus, vadovaujantis Sąjungos ar nacionalinėmis taisyklėmis.
5. Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės žvejybos pastangų duomenų rinkimo būsimai žvejybos pastangų sistemai nustatyti tikslais kasmet ne vėliau kaip birželio 10 d. Komisijai pateikia praėjusių metų duomenis apie kW * žvejybos dienas ir žvejybos dienas pagal žvejybos įrankius ir laivo LOA, nejungdamos laivų ilgio klasių, kaip numatyta XIII priede. Komisija kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. tuos duomenis persiunčia GFCM sekretoriatui.
71 straipsnis
Specialios priemonės kovai su NNN žvejybos veikla
1. Žvejybos Adrijos jūroje veiklą vykdančių leidimą turinčių žvejybos laivų žvejai arba kapitonai deklaruoja visą 66 straipsnyje nurodytų išteklių laimikį ir priegaudą. Įpareigojimas elektroniniu būdu deklaruoti laimikį, nepriklausomai nuo gyvojo svorio, taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. laivams, kurių LOA didesnis nei 12 metrų.
2. Valstybės narės paskiria iškrovimo vietas, kuriose 66 straipsnyje nurodytų rūšių išteklių žvejybą vykdantys laivai iškrauna laimikį. Kiekvienai paskirtajai iškrovimo vietai valstybės narės nurodo leidžiamą iškrovimo ir perkrovimo laiką ir vietas. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad iškrovimo ir perkrovimo laiku visose paskirtosiose iškrovimo vietose, remiantis rizikos analize, būtų atliekamas tokios veiklos inspektavimas.
3. Bet kokį šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamo laimikio, sužvejoto naudojant tralus su kėtoklėmis, sijinius tralus, porinius dugninius tralus ir porinius tralus su kėtoklėmis Adrijos jūroje, kiekį draudžiama iškrauti arba perkrauti iš žvejybos laivų kitur nei valstybių narių pagal 2 dalį paskirtose iškrovimo vietose.
4. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. pateikia Komisijai visus paskirtųjų iškrovimo vietų, kuriose galima iškrauti 2 dalyje nurodytų išteklių laimikį, sąrašo pakeitimus. Komisija kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. tuos pakeitimus persiunčia GFCM sekretoriatui.
72 straipsnis
Laimikio ataskaitos
1. Leidimą turintys traleriai, vykdantys šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybą, turi įrengtą tinkamą geografinės padėties nustatymo sistemą. Leidimą turintys traleriai, kurių LOA didesnis nei 12 metrų, turi įrengtą LSS sistemą. Leidimą turinčių tralerių, kurių LOA mažesnis nei 12 metrų, atveju valstybės narės praneša Komisijai apie pasirinktą geografinės padėties nustatymo sistemą.
2. Visas pagrindinių rūšių, išvardytas 66 straipsnyje, laimikis, nepriklausomai nuo jo gyvojo svorio, taip pat daugiau kaip 50 kg viršijantis netikslinių rūšių laimikis nurodomas žvejybos žurnale.
V SKYRIUS
smulkiųjų pelaginių žuvų žvejyba
73 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas visai tikslinės smulkiųjų pelaginių žuvų, įskaitant europines sardines (Sardina pilchardus) ir europinius ančiuvius (Engraulis encrasicolus), žvejybos I priede nurodytuose 17 ir 18 GP veiklai.
74 straipsnis
Žvejybos pajėgumo valdymas
1. Šiame straipsnyje atskaitinis smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos pajėgumas yra pagal atitinkamų valstybių narių žvejybos laivų sąrašus nustatytas atitinkamas pajėgumas. Į tuos sąrašus patenka visi žvejybos laivai su tralais, gaubiamaisiais tinklais ar kitų rūšių apsupamaisiais tinklais be sutraukiamojo lyno, 2014 m. vykdę šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą.
2. Žvejybos laivai su tralais ir gaubiamaisiais tinklais, neatsižvelgiant į atitinkamo laivo LOA, klasifikuojami kaip vykdantys smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybą, jei sardinės ir ančiuviai sudaro bent 50 % laimikio gyvojo svorio.
3. Valstybės narės užtikrina, kad bendras žvejybos laivų su tralais ar gaubiamaisiais tinklais, vykdančių šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, pajėgumas, užregistruotas nacionaliniame laivyno registre ir CFR, niekada neviršytų XII priedo B lentelėje nurodyto atskaitinio žvejybos pajėgumo.
4. 3 dalis netaikoma nacionaliniams laivynams, kuriuos sudaro mažiau nei dešimt gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų arba pelaginės žvejybos tralerių, vykdančių smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos veiklą. Tokiu atveju žvejybos veiklą vykdančių laivynų pajėgumas, išreikštas laivų skaičiumi, GT ir kW, gali būti padidintas ne daugiau kaip 50 %.
5. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodyti smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius žvejojantys žvejybos laivai su tralais ir gaubiamaisiais tinklais žvejotų ne daugiau kaip 20 žvejybos dienų per mėnesį ir ne daugiau kaip 180 žvejybos dienų per metus.
6. Visiems į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimus turinčių žvejybos laivų sąrašą neįtrauktiems žvejybos laivams draudžiama žvejoti arba, taikant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, laikyti laive ar iškrauti didesnį nei 20 % ančiuvių arba sardinių arba ančiuvių ir sardinių kiekį, jeigu žvejybos laivas vykdo žvejybos reisą 17 ir (arba) 18 GP.
7. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus 1 dalyje nurodyto leidimus turinčių žvejybos laivų sąrašo papildymus, išbraukimus iš jo arba jo pakeitimus, kai tik sąrašas papildomas, iš jo išbraukiama arba jis pakeičiamas. Tais pakeitimais nedaromas poveikis 1 dalyje nurodytam atskaitiniam žvejybos pajėgumui. Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. tą informaciją perduoda GFCM sekretoriatui.
75 straipsnis
Smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos Adrijos jūroje kontrolė, stebėsena ir priežiūra
1. Kasmet ne vėliau kaip spalio 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai savo planus ir programas, kad, vykdant atitinkamą stebėseną ir teikiant ataskaitas, visų pirma apie per mėnesį sužvejotą laimikį ir žvejybos pastangas, būtų užtikrinta atitiktis 74 straipsniui.
2. Kasmet ne vėliau kaip spalio 30 d. Komisija perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją GFCM sekretoriatui.
VI SKYRIUS
Raudonpelekiai pagelai
76 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas visai tikslinės raudonpelekių pagelų (Pagellus bogaraveo) žvejybos ilgosiomis ūdomis ir rankinėmis ūdomis Alborano jūroje, I priede nurodytuose 1, 2 ir 3 GP, veiklai.
77 straipsnis
Techninės ir išsaugojimo priemonės
Siekdamos išvengti neigiamo poveikio jūros dugnui, raudonpelekių pagelų žvejybą vykdančios valstybės narės gali išbandyti ir patvirtinti alternatyvius žvejybos įrankius arba žvejybos įrankio ar kitų įtaisų poveikio mažinimo priemones.
78 straipsnis
Laivyno valdymo priemonės
1. Valstybės narės įsteigia žvejybos laivų, kuriems leidžiama vykdyti žvejybos ilgosiomis ūdomis ir rankinėmis ūdomis veiklą ir laikyti arba iškrauti raudonpelekių pagelų kiekius, registrą. Tas registras turi būti nuolat tvarkomas ir atnaujinamas.
2. Tikslinę raudonpelekių pagelų žvejybą vykdantiems žvejybos laivams leidžiama sužvejoti arba laikyti laive raudonpelekius pagelus tik jei jie turi galiojantį kompetentingų institucijų išduotą žvejybos leidimą. Leidime turi būti pateikti VIII priede nustatyti duomenys.
3. Valstybės narės:
|
a) |
kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. pateikia Komisijai žvejybos veiklą vykdančių laivų, kuriems išduotas leidimas žvejoti einamaisiais metais arba vėlesniais vienais ar keleriais metais, sąrašą; kasmet iki vasario mėn. pabaigos Komisija pateikia tą sąrašą GFCM sekretoriatui. Sąraše turi būti pateikti VIII priede nustatyti duomenys; |
|
b) |
kasmet iki lapkričio 30 d. pateikia Komisijai ir GFCM sekretoriatui 1 dalyje nurodytų laivų žvejybos veiklos suvestinę ataskaitą, kurioje, be kita ko, pateikia šią būtinąją informaciją:
|
4. Visuose laivuose, kurių LOA didesnis nei 12 m ir kurie turi leidimą vykdyti tikslinę raudonpelekių pagelų žvejybą, turi būti įrengta LSS arba bet kokia kita geografinės vietos nustatymo sistema, kad kontrolės institucijos galėtų sekti jų veiklą per visą žvejybos reisą.
79 straipsnis
Kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės
1. Valstybės narės paskiria iškrovimo vietas, kuriose leidžiama iškrauti raudonpelekius pagelus, ir nedelsdamos praneša Komisijai apie visus to sąrašo atnaujinimus. Komisija tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui. Raudonpelekiai pagelai iškraunami tik paskirtosiose iškrovimo vietose.
2. Prieš įplaukdami į bet kurį uostą žvejai, išskyrus smulkiosios žvejybos laivų žvejus, arba jų atstovai likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki numatyto atvykimo laiko atitinkamoms institucijoms praneša šią informaciją:
|
a) |
numatomą atvykimo laiką; |
|
b) |
žvejybos laivo išorinį identifikavimo numerį ir pavadinimą ir |
|
c) |
apskaičiuotą laive esančio laimikio gyvąjį svorį. |
3. 2 dalyje nurodytą informaciją žvejai arba jų atstovai gali pateikti ir likus vienai valandai iki numatyto atvykimo laiko, jei žvejybos vieta yra mažiau nei keturios valandos kelio nuo atvykimo uosto.
4. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsniui, leidimus turinčių žvejybos laivų, vykdančių šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą žvejybos veiklą, žvejai arba kapitonai praneša apie visą kasdienį laimikį, nepriklausomai nuo jo gyvojo svorio, ir tos rūšies laimikį užregistruoja arba įvertina.
5. Kiekviena valstybė narė nustato rizikos analize grindžiamą kontrolės programą, skirtą iškraunamam laimikiui patikrinti ir žvejybos žurnale pateiktiems duomenims patvirtinti.
6. Perkrovimo jūroje operacijos yra draudžiamos.
80 straipsnis
Mokslinė stebėsena
Remdamasis valstybių narių ir Komisijos GFCM sekretoriatui perduota informacija, SAC teikia atnaujintą informaciją ir rekomendacijas bent šiais klausimais:
|
1) |
žvejybos įrankių, inter alia, statomųjų tinklų charakteristikų bei ilgosioms ūdoms ir rankinėms ūdoms naudojamų kabliukų skaičiaus, tipo ir dydžio; |
|
2) |
naudojamų žvejybos pastangų ir verslinės žvejybos laivynų sužvejojamų laimikio kiekių; apytikrių mėgėjų žvejybos laimikių; |
|
3) |
išteklių išsaugojimo lygio ir valdymo atskaitos taškų, naudojamų siekiant užtikrinti tausią su didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslu suderinamą žvejybą ir mažą išteklių sunykimo riziką; |
|
4) |
alternatyvių valdymo scenarijų socialinio ir ekonominio poveikio, įskaitant GFCM ir (arba) susitariančiųjų šalių nustatytas žvejybos pastangų ir rezultatų kontrolės priemones ir (arba) technines priemones; |
|
5) |
galimo draudimo žvejoti tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu, siekiant užtikrinti išteklių tvarumą ir jų žvejybos tausumą; |
|
6) |
galimo mėgėjų žvejybos poveikio raudonpelekių pagelų išteklių išsaugojimo būklei. |
VII SKYRIUS
Didžiosios auksinės skumbrės
81 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas visai verslinei tikslinės didžiųjų auksinių skumbrių (Coryphaena hippurus) žvejybos naudojant žuvų suburiamuosius įrenginius (ŽSĮ) Viduržemio jūroje (1–27 GP) veiklai.
82 straipsnis
Žvejybos draudimo laikotarpis
1. Žvejoti didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) naudojant ŽSĮ draudžiama kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 14 d.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė gali įrodyti, kad dėl blogo oro su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai negalėjo pasinaudoti savo įprastomis žvejybos dienomis, ta valstybė narė gali perkelti dienas, kurias jos laivai negalėjo žvejoti naudodami ŽSĮ, iki kitų metų sausio 31 d. Tuo atveju iki metų pabaigos valstybės narės Komisijai pateikia prašymą perkelti tam tikrą dienų skaičių.
3. 1 ir 2 dalys taip pat taikomos Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 26 straipsnio 1 dalyje nurodytai valdymo zonai.
4. 2 dalyje nurodytame prašyme pateikiama ši informacija:
|
a) |
ataskaita, kurioje nurodoma išsami informacija apie atitinkamos žvejybos veiklos nutraukimą, įskaitant atitinkamą patvirtinamąją meteorologinę informaciją; |
|
b) |
laivo pavadinimas ir jo CFR numeris. |
5. Komisija sprendimą dėl 2 dalyje nurodyto prašymo priima per šešias savaites nuo prašymo gavimo dienos ir raštu informuoja valstybę narę apie tą sprendimą.
6. Komisija apie sprendimus, priimtus pagal 5 dalį, praneša GFCM sekretoriatui. Kiekvienais metais prieš lapkričio 1 d. valstybės narės Komisijai atsiunčia praėjusių metų dienų, kuriomis laivai negalėjo žvejoti, perkėlimo, nurodyto 2 dalyje, ataskaitą.
7. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su 4 dalyje nurodytų prašymų ir 6 dalyje nurodyto perkėlimo ataskaitų formato ir perdavimo išsamiomis taisyklėmis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
83 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio valdymo priemonės
Valstybės narės, svarstančios galimybę pradėti žvejoti didžiąsias auksines skumbres naudojant ŽSĮ, priėmusios nacionalines priemones pateikia jas Komisijai, o ši nedelsdama jas persiunčia GFCM sekretoriatui.
84 straipsnis
Valdymo priemonių įgyvendinimo mokslinė stebėsena, jų pritaikymas ir peržiūra
1. Valstybės narės stebi ŽSĮ, kuriuos naudoja didžiąsias auksines skumbres žvejojantys su jų vėliava plaukiojantys laivai, biologinį poveikį ir poveikį aplinkai.
2. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas SAC teikti rekomendacijas dėl šiame skyriuje numatytų priemonių peržiūros, valstybės narės renka esamus atitinkamus duomenis, įskaitant mokslinių tyrimų duomenis, kad prisidėtų prie SAC atliekamo duomenų sulyginimo.
85 straipsnis
Nacionalinės valdymo priemonės
Jei valstybės narės, kurios vykdo tikslinę didžiųjų auksinių skumbrių žvejybą naudodamos ŽSĮ, nėra priėmusios nacionalinių valdymo priemonių, jos tokias priemones priima užtikrindamos, kad tarp jų būtų bent IX priede išvardytus elementus apimančios priemonės.
86 straipsnis
Žvejybos leidimai
1. Žvejybos laivams, kuriems leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduodamas žvejybos leidimas ir jie įtraukiami į sąrašą, kuriame nurodomi laivo pavadinimas bei CFR numeris ir kurį atitinkama valstybė narė kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. pateikia Komisijai. Komisija kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui.
2. Laivai, kurių LOA yra mažesnis nei 10 metrų, turi turėti žvejybos leidimą. Šis reikalavimas taip pat taikomas Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 26 straipsnio 1 dalyje nurodytai valdymo zonai.
87 straipsnis
Naudojant ŽSĮ vykdomos žvejybos veiklos ataskaitų teikimas
1. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2017/1004 (18), valstybės narės sukuria tinkamą laimikio ir pastangų duomenų rinkimo ir tvarkymo sistemą.
2. Kiekvienais metais ne vėliau kaip sausio 15 d. valstybės narės Komisijai praneša apie tą žvejybą vykdančių laivų skaičių, taip pat visą praėjusiais metais su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų kiekviename GFCM susitarimo rajono GP, nurodytame I priede, iškrautų ir perkrautų didžiųjų auksinių skumbrių kiekį.
3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su tokių ataskaitų formato ir perdavimo išsamiomis taisyklėmis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją GFCM sekretoriatui.
5. Leidimą turinčių žvejybos laivų, kurie vykdo šio skirsnio taikymo sričiai priskiriamą didžiųjų auksinių skumbrių žvejybą, žvejai arba kapitonai registruoja naudojant ŽSĮ vykdomą savo žvejybos veiklą.
88 straipsnis
ŽSĮ sudėtis, vieta, priežiūra ir keitimas
1. Tais atvejais, kai paviršiuje esanti ŽSĮ konstrukcija yra padengta medžiaga, valstybės narės užtikrina, kad ji būtų pašalinta arba kad konstrukcija būtų padengta tik tokia medžiaga, kuri kelia minimalią riziką įsipainioti netikslinių rūšių, ypač pažeidžiamų, gyvūnams arba daryti poveikį kitiems laivams.
2. Popaviršiniai ŽSĮ komponentai turi būti sudaryti tik iš tokių medžiagų, kuriose negali įsipainioti netikslinių rūšių gyvūnai.
3. Projektuojant ŽSĮ pirmenybė teikiama biologiškai skaidžioms medžiagoms.
4. ŽSĮ turi patikimai laikytis jų statymo vietoje. ŽSĮ konstrukcijoje turi būti atitinkamas išilgai lyno pritvirtintų atsvarų skaičius, siekiant užtikrinti, kad tuo atveju, jei plūduriuojančioji dalis atsikabintų ir imtų tolti, lynas nugrimztų į jūros dugną.
5. Didžiąsias auksines skumbres žvejojančių žvejybos laivų žvejai arba kapitonai užtikrina, kad ŽSĮ būtų reguliariai prižiūrimi, prireikus pakeičiami, o nenaudojami ŽSĮ – pašalinami. ŽSĮ pakeičiami tokio paties tipo, modelio, konstrukcijos, medžiagų ir identifikacinių duomenų ŽSĮ. Keičiant inkarinius ŽSĮ, naujieji pritvirtinami toje pačioje vietoje, kur buvo senieji.
6. Žvejybos laivų žvejai arba kapitonai, praradę ŽSĮ arba negalėdami jo ištraukti, užregistruoja paskutines žinomas jo geografines koordinates ir datą, kurią ŽSĮ buvo toje vietoje. Didžiąsias auksines skumbres žvejojantys žvejybos laivai surenka ir praneša paskutines užregistruotas ŽSĮ geografines koordinates ir datą, kurią ŽSĮ buvo toje vietoje, taip pat ŽSĮ identifikacinį numerį ir visą informaciją, pagal kurią galima nustatyti ŽSĮ savininką.
7. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad pasenę ir nenaudojami ŽSĮ būtų surinkti.
8. Su valstybės narės vėliava plaukiojančiam laivui draudžiama žvejoti žuvis, priviliotas ŽSĮ, kurio tas laivas nėra pastatęs.
89 straipsnis
ŽSĮ identifikavimas ir ženklinimas
1. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 8 straipsniui, didžiąsias auksines skumbres žvejojančių žvejybos laivų žvejai arba kapitonai užtikrina, kad kiekvienas ŽSĮ būtų pažymėtas taip, kad jį būtų galima lengvai identifikuoti.
2. Kiekvieno ŽSĮ išorėje nurodomas jį naudojančio (-ių) žvejybos laivo (-ų) registracijos numeris. Šis numeris turi būti matomas neišmontavus bakeno, atsparus jūros vandeniui ir įskaitomas visą bakeno gyvavimo laiką. Matomasis nuotolis turi būti kuo trumpesnis.
VIII SKYRIUS
Paprastieji otai
90 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas visai tikslinei paprastųjų otų (Scophthalmus maximus) žvejybos I priede nurodytame 29 GP veiklai.
91 straipsnis
Priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN paprastųjų otų žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti
1. Kasmet ne vėliau kaip sausio 20 d. kiekviena valstybė narė, naudodamasi įprasta duomenų tvarkymo sistema, nusiunčia Komisijai laivų, turinčių leidimą Juodojoje jūroje (I priede nurodytame 29 GP) statomaisiais dugniniais žiauniniais tinklais žvejoti paprastuosius otus, sąrašą. Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. Komisija nusiunčia tą sąrašą GFCM sekretoriatui.
2. 1 dalyje nurodytame sąraše, be Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 I priede nustatytų duomenų, pateikiami šie duomenys:
|
a) |
GFCM registracijos numeris; |
|
b) |
ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo); |
|
c) |
ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei tokia buvo); |
|
d) |
ankstesni duomenys apie išbraukimą iš kitų registrų (jei turima); |
|
e) |
pagrindinės tikslinės rūšys; |
|
f) |
paprastiesiems otams žvejoti naudojamas pagrindinis įrankis, laivyno segmentas ir III priedo C skirsnyje pateiktos 1 užduoties statistinėje lentelėje nustatytas veiklos padalinys; |
|
g) |
laikotarpis, kuriuo leidžiama žvejoti žiauniniais tinklais ar bet kokiu kitu įrankiu, kuriuo gali būti sužvejoti paprastieji otai (jei toks leidimas suteiktas). |
3. GFCM paprašius, valstybės narės pateikia informaciją apie leidimą vykdyti žvejybos veiklą tam tikru laikotarpiu turinčius žvejybos laivus. Visų pirma, valstybės narės praneša atitinkamų žvejybos laivų pavadinimus, jų išorinį identifikavimo numerį ir informaciją apie kiekvienam iš jų skirtas žvejybos galimybes.
4. Jūroje rastus paliktus nepažymėtus paprastiesiems otams žvejoti naudojamus žiauninius tinklus surenka pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos. Tuomet tie tinklai arba konfiskuojami, kol nustatomas savininkas, arba, jei savininko nustatyti negalima, sunaikinami.
5. Kiekviena atitinkama valstybė narė, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnio 5 dalimi, paskiria iškrovimo vietas, kuriose iškraunami ir perkraunami Juodojoje jūroje sužvejoti paprastieji otai. Tokių paskirtųjų iškrovimo vietų sąrašas kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. perduodamas GFCM sekretoriatui ir Komisijai.
6. Kitose nei 5 dalyje nurodytos paskirtosiose iškrovimo vietose iš žvejybos laivų iškrauti arba perkrauti bet kokį Juodojoje jūroje sužvejotų paprastųjų otų kiekį draudžiama.
92 straipsnis
Nacionaliniai paprastųjų otų žvejybos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros planai
1. Siekdamos įgyvendinti 91 straipsnio nuostatas, valstybės narės parengia nacionalinius stebėsenos, kontrolės ir priežiūros planus (toliau – nacionaliniai planai), kuriais užtikrina, inter alia, tinkamą ir kruopščią per mėnesį sužvejoto laimikio ir (arba) panaudotų žvejybos pastangų stebėseną ir registravimą.
2. Į nacionalinius planus įtraukiami šie elementai:
|
a) |
aiškus kontrolės priemonių apibūdinimas: aprašomi konkrečiai nacionaliniams planams įgyvendinti skiriami žmogiškieji ištekliai ir techninės bei finansinės priemonės; |
|
b) |
aiškus inspektavimo strategijos (įskaitant inspektavimo protokolus), kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas žvejybos laivams, galintiems sužvejoti paprastųjų otų ir susijusių rūšių žuvų, apibūdinimas; |
|
c) |
rinkų ir transporto kontrolės veiksmų planai; |
|
d) |
inspektavimo užduočių ir procedūrų, įskaitant ėminių ėmimo strategiją, pagal kurią tikrinama, kaip pirminio pardavimo vietose sveriamas sužvejotas laimikis, ir laivų, kuriems netaikomos žvejybos žurnalo ir (arba) iškrovimo deklaracijų taisyklės, atrankos strategiją, apibūdinimas; |
|
e) |
inspektoriams, gamintojų organizacijoms ir žvejams skirtos aiškinamosios gairės dėl žvejybos veiklai, per kurią gali būti sužvejojama paprastųjų otų, taikomų taisyklių, įskaitant:
|
|
f) |
nacionalinių inspektorių mokymas siekiant vykdyti II priede nurodytas užduotis. |
3. Kasmet ne vėliau kaip sausio 20 d. valstybės narės Komisijai ar jos paskirtai įstaigai pateikia nacionalinius planus. Komisija arba jos paskirta įstaiga kasmet persiunčia tuos planus GFCM sekretoriatui ne vėliau kaip sausio 31 d.
93 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos mokslinė stebėsena
Kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. valstybės narės SAC ir Komisijai pateikia visą papildomą informaciją, kuri yra naudinga vykdant paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje mokslinę stebėseną.
94 straipsnis
Draudimo žvejoti paprastųjų otų neršto sezonu laikotarpis
1. Laikotarpiu nuo balandžio iki birželio mėn. kiekviena valstybė narė, remdamasi GFCM Juodosios jūros darbo grupės (toliau – WGBS) pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, kasmet nustato bent dviejų mėnesių draudimo žvejoti paprastuosius otus jų neršto sezonu laikotarpį.
2. Pagal 1 dalį nustatytas draudimo žvejoti laikotarpis gali būti iš dalies pakeistas remiantis WGBS pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis.
3. Valstybės narės gali nustatyti papildomų žvejybos tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu apribojimų, kuriais gali uždrausti arba apriboti žvejybos veiklą, kad apsaugotų paprastųjų otų jauniklių santalkų rajonus.
IX SKYRIUS
Paprastieji dygliarykliai
95 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas visai tikslinės paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias) žvejybos I priede nurodytame 29 GP veiklai.
96 straipsnis
Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis paprastųjų dygliaryklių dydis
Mažesnių kaip 90 cm Juodosios jūros paprastųjų dygliaryklių individų negalima laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, rodyti ar siūlyti parduoti. Jei tokie paprastųjų dygliaryklių individai pagaunami atsitiktinai, jie nedelsiant paleidžiami nesužeisti ir gyvi, kiek įmanoma. Žvejybos laivų kapitonai laivo žurnale registruoja atsitiktinai sugautus paprastuosius dygliaryklius, jų paleidimo ir (arba) išmetimo į jūrą duomenis. Valstybės narės perduoda tą informaciją GFCM ir Komisijai, pateikdamos savo metines ataskaitas SAC ir pateikdamos duomenis GFCM duomenų rinkimo sistemoje.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
Techninės ir išsaugojimo priemonės
97 straipsnis
Taikymo sritis
Šis poskirsnis taikomas visai tikslinės bet kurių plokštėtažiaunių žuvų, taip pat į Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje (19) II ir III priedus įtrauktų rūšių ryklių ir rajų, žvejybos visuose šio reglamento I priede nustatytuose GP veiklai.
98 straipsnis
Saugomos plokštėtažiaunės žuvys
1. Valstybės narės užtikrina aukštą Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje II priede išvardytų rūšių plokštėtažiaunių žuvų apsaugą nuo žvejybos veiklos.
2. Į Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje II priedą įtrauktų rūšių plokštėtažiaunės žuvys negali būti laikomos laive, perkraunamos, iškraunamos, pervežamos, sandėliuojamos, parduodamos arba rodomos ar siūlomos pirkti.
3. Kiek įmanoma, žvejybos laivams atsitiktinai sugavus į Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje II priedą įtrauktų rūšių plokštėtažiaunes žuvis, jos nedelsiant paleidžiamos nesužeistos ir gyvos.
99 straipsnis
Ryklių identifikavimas
1. Nedarant poveikio 98 straipsniui, draudžiama rykliams pjauti galvą ir lupti odą laive ar prieš juos iškraunant. Rykliai, kuriems nupjauta galva ir nulupta oda, juos iškrovus negali būti parduodami pirminio pardavimo rinkose.
2. Nedarant poveikio 98 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad rykliai būtų laikomi laive, perkraunami, iškraunami ir parduodami per pirminį pardavimą taip, kad būtų galima atpažinti ir identifikuoti jų rūšį ir būtų galima stebėti ir registruoti tų rūšių žuvų sužvejotą, atsitiktinai sugautą ir atitinkamais atvejais į jūrą paleidžiamą laimikį.
100 straipsnis
Pareiga teikti ataskaitas
Kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. valstybės narės praneša Komisijai apie leidimų nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalies ir šio reglamento 120 straipsnio, taikomų draudimui vykdyti žvejybos tralais veiklą, sąlygas, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 5 ir 10 dalyse ir šio reglamento 120 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis leidžiama suteikti leidimą nukrypti. Komisija kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. apie tą tvarką praneša GFCM sekretoriatui. Tokiame pranešime pateikiama:
|
1) |
leidimą turinčių tralerių sąrašas, nurodant jų charakteristikas; |
|
2) |
atitinkamų zonų geografinės koordinatės sausumoje bei jūroje ir GFCM statistiniai stačiakampiai; |
|
3) |
priemonės, kurių imtasi siekiant stebėti ir mažinti poveikį jūros aplinkai. Apie bet kokį pirmoje pastraipoje nurodytos tvarkos pakeitimą kuo greičiau pranešama Komisijai, ir ši perduoda tą informaciją GFCM sekretoriatui. |
2 poskirsnis
Atsitiktinis tam tikrų jūrų rūšių gyvūnų sugavimas
101 straipsnis
Taikymo sritis
Šis poskirsnis taikomas nedarant poveikio jokioms griežtesnėms Direktyvoje 92/43/EEB ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (20) numatytoms priemonėms.
102 straipsnis
Atsitiktinis jūrų paukščių sugavimas žvejybos įrankiais
1. Žvejybos laivų kapitonai nedelsdami paleidžia atsitiktinai žvejybos įrankiais sugautus jūrų paukščius.
2. Žvejybos laivai negabena jūrų paukščių į krantą, išskyrus atvejus, nurodytus nacionaliniuose jūrų paukščių išsaugojimo planuose, arba siekiant užtikrinti pagalbą atskiriems sužeistiems jūrų paukščiams, kad jie pagytų, ir su sąlyga, kad prieš atitinkamam laivui grįžtant į uostą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms būtų tinkamai ir oficialiai pranešta apie ketinimą tokius jūrų paukščius gabenti į krantą.
103 straipsnis
Atsitiktinis jūrų vėžlių sugavimas žvejybos įrankiais
1. Kiek tai įmanoma, su atsitiktinai žvejybos įrankiais sugautais jūrų vėžliais elgiamasi atsargiai ir jie paleidžiami nesužeisti ir gyvi.
2. Žvejybos laivų kapitonai negabena jūrų vėžlių į krantą, išskyrus atvejus, kai vykdoma konkreti gelbėjimo ar nacionalinė išteklių išsaugojimo programa arba kai tai būtina atskiriems sužeistiems ir komos ištiktiems jūrų vėžliams išgelbėti ir užtikrinti pagalbą, kad jie išgytų, ir su sąlyga, kad prieš atitinkamam žvejybos laivui grįžtant į uostą atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms būtų tinkamai ir oficialiai apie tai pranešta.
3. Kiek tai įmanoma, žvejybos laivuose, smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybai naudojančiuose gaubiamuosius tinklus arba pelaginių žuvų išteklių žvejybai – apsupamuosius tinklus be sutraukiamojo lyno, turi būti vengiama, kad į tinklus patektų jūrų vėžliai.
4. Ūdas ir statomuosius dugninius žiauninius tinklus naudojančiuose žvejybos laivuose turi būti saugaus elgesio, išpainiojimo ir paleidimo įranga, skirta užtikrinti, kad su jūrų vėžliais būtų elgiamasi ir jie paleidžiami taip, kad jų tikimybė išgyventi būtų kuo didesnė.
104 straipsnis
Atsitiktinis ruonių vienuolių sugavimas
1. Žvejybos laivų kapitonai nelaiko laive, neperkrauna ar neiškrauna ruonių vienuolių (Monachus monachus), išskyrus atvejus, kai tai yra būtina atskiriems sužeistiems gyvūnams išgelbėti ir užtikrinti pagalbą, kad jie išgytų, ir su sąlyga, kad, prieš atitinkamam žvejybos laivui grįžtant į uostą, atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms būtų tinkamai ir oficialiai apie tai pranešta.
2. Atsitiktinai žvejybos įrankiais sugauti ruoniai vienuoliai paleidžiami nesužeisti ir gyvi. Negyvų gyvūnų kūnai iškraunami uoste ir kompetentingų nacionalinių institucijų paimami mokslinių tyrimų tikslams arba sunaikinami.
105 straipsnis
Atsitiktinis banginių būrio gyvūnų sugavimas
1. Kiek tai įmanoma, žvejybos laivai nedelsdami paleidžia nesužeistus ir gyvus atsitiktinai žvejybos įrankiais sugautus ir prie žvejybos laivo partemptus banginių būrio gyvūnus atgal į jūrą.
2. Valstybės narės įdiegia tinkamas stebėsenos sistemas, kad būtų renkama patikima informacija apie statomaisiais dugniniais žiauniniais tinklais paprastuosius dygliaryklius žvejojančių žvejybos laivų poveikį banginių būrio gyvūnų populiacijoms Juodojoje jūroje, ir pateikia tą informaciją Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda GFCM sekretoriatui.
106 straipsnis
Atsitiktinio tam tikrų jūrinių rūšių gyvūnų sugavimo registravimas
1. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio 5 daliai, žvejybos laivų kapitonai to reglamento 14 straipsnyje nurodytame žvejybos žurnale registruoja šią informaciją:
|
a) |
visus atsitiktinio jūrų paukščių sugavimo ir paleidimo atvejus; |
|
b) |
visus atsitiktinio jūrų vėžlių sugavimo ir paleidimo atvejus; |
|
c) |
visus atsitiktinio ruonių vienuolių sugavimo ir paleidimo atvejus; |
|
d) |
visus atsitiktinio banginių būrio gyvūnų sugavimo ir paleidimo atvejus; |
|
e) |
visus atsitiktinio Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje II arba III priede išvardytų rūšių ryklių ir rajų sugavimo ir prireikus paleidimo atvejus. |
2. Nacionalinėse ataskaitose, kurias turėtų analizuoti SAC, be žvejybos žurnale užregistruotos informacijos, pateikiama ši informacija:
|
a) |
atsitiktinio jūrų vėžlių sugavimo atveju – informacija apie:
|
|
b) |
atsitiktinio banginių būrio gyvūnų sugavimo atveju – informacija apie:
|
3. Valstybės narės nustato žvejybos laivų, kuriems netaikoma Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatyta pareiga pildyti žvejybos žurnalą, kapitonams skirtas 1 dalyje nurodytas atsitiktinio gyvūnų sugavimo atvejų registravimo taisykles.
4. Atitinkamos valstybės narės kasmet ne vėliau kaip gruodžio 15 d. pateikia Komisijai elektroninę ataskaitą, kurioje nurodo jūrų paukščių, jūrų vėžlių, ruonių vienuolių, banginių būrio gyvūnų, ryklių ir rajų atsitiktinio sugavimo ir paleidimo rodiklius, taip pat 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją. Komisija kasmet ne vėliau kaip gruodžio 31 d. tą informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.
107 straipsnis
Ribojamos žvejybos rajono nustatymas
Ribojamos žvejybos rajonas nustatomas rytinėje Liono įlankos dalyje, kurios ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo A dalyje nurodytas geografines koordinates.
108 straipsnis
Žvejybos pastangos
Velkamuosius tinklus, dugnines bei įvairiagyles ūdas ir statomuosius dugninius tinklus naudojančių laivų demersinių išteklių žuvų žvejybos pastangos 107 straipsnyje nurodytame ribojamos žvejybos rajone neviršija kiekvienos valstybės narės tame rajone 2008 m. taikytų žvejybos pastangų lygio.
109 straipsnis
Duomenys apie žvejybą
Valstybės narės ne vėliau kaip 2012 m. vasario 16 d. Komisijai elektroniniu formatu pateikia su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurie 2008 m. žvejojo 107 straipsnyje nurodytame rajone ir I priede apibrėžtame 7 GP, sąrašą. Tame sąraše nurodomi laivo pavadinimas, CFR numeris, laikotarpis, kuriuo laivui buvo leista žvejoti 107 straipsnyje nurodytame rajone, ir dienų, kurias kiekvienas laivas 2008 m. praleido 7 GP, konkrečiai 107 straipsnyje nurodytame rajone, skaičius.
110 straipsnis
Leidimą turintys laivai
1. Laivams, kuriems leidžiama žvejoti šio reglamento 107 straipsnyje nurodytame rajone, jų valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduoda žvejybos leidimą.
2. Žvejybos laivams, kurie iki 2008 m. gruodžio 31 d. 107 straipsnyje nurodytame rajone nežvejojo, pradėti žvejoti tame rajone neleidžiama.
3. Valstybės narės ne vėliau kaip 2012 m. vasario 16 d. Komisijai praneša apie 2008 m. gruodžio 31 d. galiojusius nacionalinius teisės aktus, susijusius su:
|
a) |
didžiausiu valandų per dieną, kurias laivui leidžiama vykdyti žvejybos veiklą, skaičiumi; |
|
b) |
didžiausiu dienų per savaitę, kurias laivas gali būti jūroje ir nebūti uoste, skaičiumi ir |
|
c) |
privalomu laiku, kuriuo žvejybos laivai turi išplaukti iš registracijos uosto ir grįžti į jį. |
111 straipsnis
Pažeidžiamų buveinių apsauga
Valstybės narės užtikrina, kad 107 straipsnyje nurodytas rajonas būtų saugomas nuo bet kurios kitos žmogaus veiklos, keliančios pavojų savybių, dėl kurių tas rajonas laikomas neršiančių žuvų santalkos plotu, išsaugojimui, pasekmių.
112 straipsnis
Informavimas
Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. valstybės narės Komisijai elektroniniu formatu pateikia 107 straipsnyje nurodytame rajone vykdytos žvejybos veiklos ataskaitą.
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su tokios žvejybos veiklos ataskaitų formato ir perdavimo išsamiomis taisyklėmis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2 poskirsnis
Sicilijos sąsiauris
113 straipsnis
Ribojamos žvejybos rajonai
Draudžiama žvejoti dugniniais tralais:
|
1) |
ribojamos žvejybos rajone „East of Adventure Bank“ (Aventūros bankos rytinė dalis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo B dalyje nurodytas koordinates; |
|
2) |
ribojamos žvejybos rajone „West of Gela Basin“ (Dželos įdubos vakarinė dalis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo B dalyje nurodytas koordinates; |
|
3) |
ribojamos žvejybos rajone „East of Malta Bank“ (Maltos bankos rytinė dalis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo B dalyje nurodytas koordinates. |
114 straipsnis
Buferinės zonos
1. Aplink 113 straipsnyje nurodytą Aventūros bankos rytinės dalies ribojamos žvejybos rajoną nustatoma buferinė zona, kurios ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo C dalyje nurodytas koordinates.
2. Aplink 113 straipsnyje nurodytą Dželos įdubos vakarinės dalies ribojamos žvejybos rajoną nustatoma buferinė zona, kurios ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo C dalyje nurodytas koordinates.
3. Aplink 113 straipsnyje nurodytą Maltos bankos rytinės dalies ribojamos žvejybos rajoną nustatoma buferinė zona, kurios ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo C dalyje nurodytas koordinates.
4. Šiame straipsnyje nurodytose buferinėse zonose dugniniais tralais žvejojantys laivai užtikrina, kad jų LSS signalai būtų perduodami atitinkamu dažnumu. Buferinėse zonose dugniniais tralais ketinančiuose žvejoti laivuose, kuriuose LSS atsakiklis neįrengtas, turi būti įrengta bet kokia kita geografinės vietos nustatymo sistema, leidžianti kontrolės institucijoms sekti jų veiklą.
3 poskirsnis
Adrijos jūra
115 straipsnis
Žvejybos ribojimas Jabukos / Pomo įdubos rajone
1. Draudžiama vykdyti mėgėjų žvejybą ir žvejoti dugniniais statomaisiais tinklais, dugniniais tralais, statomosiomis ūdomis ir gaudyklėmis rajone, kurio ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo D dalyje nurodytas koordinates.
2. Kiekvienais metais nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama žvejoti dugniniais statomaisiais tinklais, dugniniais tralais, statomosiomis ūdomis ir gaudyklėmis rajone, kurio ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo D dalyje nurodytas koordinates.
3. Kiekvienais metais nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama vykdyti mėgėjų žvejybą ir žvejoti dugniniais statomaisiais tinklais, dugniniais tralais, statomosiomis ūdomis ir gaudyklėmis rajone, kurio ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo D dalyje nurodytas koordinates.
116 straipsnis
Leidimą žvejoti Jabukos / Pomo įdubos rajone turintys laivai
1. Nedarant poveikio 115 straipsnio 2 ir 3 dalims, tose dalyse nurodytuose rajonuose verslinės žvejybos dugniniais statomaisiais tinklais, dugniniais tralais, statomosiomis ūdomis ir gaudyklėmis veiklą leidžiama vykdyti tik laivui, turinčiam specialų leidimą ir galinčiam įrodyti, kad jis atitinkamuose rajonuose žvejojo ir anksčiau.
2. Leidimą žvejoti 115 straipsnio 2 dalyje nurodytame rajone turintiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti ne daugiau kaip dvi žvejybos dienas per savaitę. Leidimus turintiems žvejybos laivams, naudojantiems porinius tralus su kėtoklėmis, leidžiama žvejoti ne daugiau kaip vieną žvejybos dieną per savaitę.
3. Leidimą žvejoti 115 straipsnio 3 dalyje nurodytame rajone turintiems dugniniais tralais žvejojantiems laivams leidžiama žvejoti tik šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 5 val. iki 22 val. Leidimą turintiems dugniniais statomaisiais tinklais, statomosiomis ūdomis ir gaudyklėmis žvejojantiems laivams leidžiama žvejoti tik nuo pirmadienio 5 val. iki ketvirtadienio 22 val.
4. Teisę žvejoti 115 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytuose rajonuose šio straipsnio 1 dalyje nurodytais įrankiais turintiems laivams žvejybos leidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduoda jų valstybė narė.
5. Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai laivų, kuriems jos išdavė 1 dalyje nurodytą leidimą, sąrašą. Ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. Komisija perduoda GFCM sekretoriatui leidimą kitiems metams turinčių laivų sąrašą. Sąraše pateikiama VIII priede nurodyta informacija apie kiekvieną laivą.
6. Leidimą turintys žvejybos laivai demersinių išteklių laimikį iškrauna tik paskirtosiose iškrovimo vietose. Tuo tikslu kiekviena atitinkama valstybė narė paskiria iškrovimo vietas, kuriose leidžiama iškrauti Jabukos / Pomo įdubos ribojamos žvejybos rajone sužvejotą laimikį. Tų paskirtųjų iškrovimo vietų sąrašas kasmet ne vėliau kaip balandžio 10 d. perduodamas Komisijai. Komisija kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. tą sąrašą persiunčia GFCM sekretoriatui.
7. Leidimą žvejoti 115 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytuose rajonuose šio straipsnio 1 dalyje nurodytais įrankiais turintys žvejybos laivai užtikrina, kad jų LSS ir (arba) automatinio identifikavimo sistema (toliau – AIS) veiktų tinkamai, o prieš pradedant vykdyti žvejybos operacijas arba naviguoti tuose rajonuose laive laikomi arba naudojami žvejybos įrankiai būtų tinkamai identifikuoti, sunumeruoti ir pažymėti.
8. Leidimo neturintiems žvejybos laivams, kuriuose turima dugninių statomųjų tinklų, dugninių tralų, statomųjų ūdų ir gaudyklių, per ribojamos žvejybos rajoną leidžiama perplaukti tik tada, jei jie plaukia tiesia kryptimi pastoviu ne mažesniu kaip 7 mazgų greičiu, laive veikia LSS ir (arba) AIS ir jie nevykdo jokios žvejybos veiklos.
4 poskirsnis
Giliavandenės pažeidžiamos buveinės
117 straipsnis
Ribojamos žvejybos rajonų giliavandenėse pažeidžiamose buveinėse nustatymas
Draudžiama žvejoti velkamosiomis dragomis ir dugniniais tralais šiuose rajonuose:
|
1) |
ribojamos giliavandenės žvejybos rajone „Lophelia reef off Capo Santa Maria di Leuca“ (Santa Marija di Leukos kyšulio Lofelijos rifas), kurio ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo E dalyje nurodytas koordinates; |
|
2) |
ribojamos giliavandenės žvejybos rajone „The Nile delta area cold hydrocarbon seeps“ (šaltieji angliavandenilio protėkiai Nilo deltos rajone), kurio ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo E dalyje nurodytas koordinates; |
|
3) |
ribojamos giliavandenės žvejybos rajone „Eratosthenes Seamount“ (Erastoteno jūrkalnis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios XI priedo E dalyje nurodytas koordinates. |
118 straipsnis
Pažeidžiamų buveinių apsauga
Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos valdžios institucijos būtų raginamos apsaugoti giliavandenes pažeidžiamas buveines 117 straipsnyje nurodytuose rajonuose, ypač nuo bet kokios kitos veiklos, keliančios pavojų šioms buveinėms būdingų savybių išsaugojimui, poveikio.
119 straipsnis
Draudimas žvejoti tam tikru laikotarpiu
Kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d. draudžiama žvejoti dugniniais tralais nuo kranto iki 14 GP 200 m gylio izobatos (Gabeso įlanka, kaip nurodyta I priede).
120 straipsnis
Žvejyba Juodojoje jūroje naudojant tralus ir žiauninius tinklus
1. Draudžiama naudoti tralus:
|
a) |
mažesniu nei trijų jūrmylių atstumu nuo kranto, jeigu nepasiekta 50 metrų izobata, arba |
|
b) |
iki 50 metrų izobatos, kur 50 metrų gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto. |
2. Valstybės narės išimtiniais atvejais gali leisti savo žvejybos laivams žvejoti 1 dalyje nurodytoje zonoje, leisdamos nukrypti pagal Rekomendaciją GFCM/42/2018/2, jei jos tinkamai informavo Komisiją apie visas tokius leidimus nukrypti.
3. Kai Komisija mano, kad leidimas nukrypti, suteiktas pagal 2 dalį, neatitinka toje dalyje išdėstytos sąlygos, ji gali, nurodžiusi atitinkamas priežastis ir pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, prašyti jos tą leidimą nukrypti iš dalies pakeisti.
4. Komisija apie leidimus nukrypti, suteiktus pagal 2 dalį, praneša GFCM sekretoriatui.
5. Nuo 2015 m. sausio 1 d. viengijo arba dvigijo siūlo, iš kurio mezgami statomieji dugniniai žiauniniai tinklai, skersmuo negali viršyti 0,5 mm.
II SKYRIUS
su išteklių išsaugojimo priemonėmis, dėl kurių laikinai nutraukiama žvejybos veikla, susijęs finansavimas
121 straipsnis
Su išteklių išsaugojimo priemonėmis, dėl kurių laikinai nutraukiama žvejybos veikla, susijęs finansavimas
Šio reglamento 5, 17, 26, 36, 45, 59, 67, 82, 94 ir 119 straipsniuose numatytos priemonės, dėl kurių žvejybos veikla laikinai nutraukiama, laikomos išsaugojimo priemonėmis, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 straipsnio 1 dalies j punkte, laikino veiklos nutraukimo finansavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1139 (21) 21 straipsnio 2 dalies a punktą tikslais.
III SKYRIUS
kontrolės priemonės
122 straipsnis
Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, registras
1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d. valstybės narės, naudodamosi įprasta duomenų tvarkymo sistema, atsiunčia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje registruotų laivų, kurių LOA didesnis nei 15 metrų ir kuriems jos, išdavusios žvejybos leidimą, leido žvejoti GFCM susitarimo rajone, atnaujintą sąrašą.
2. 1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:
|
a) |
laivo CFR numeris ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/218 nurodyti jo išoriniai žymenys; |
|
b) |
laikotarpis, kuriuo leidžiama žvejoti ir (arba) perkrauti žuvis; |
|
c) |
naudojami žvejybos įrankiai. |
3. Komisija atnaujintą sąrašą ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. atsiunčia GFCM sekretoriatui, kad tie laivai galėtų būti įtraukti į GFCM sudaromą laivų, kurių LOA didesnis nei 15 m ir kuriems leidžiama žvejoti GFCM susitarimo rajone, registrą (toliau – GFCM registras).
4. Apie visus 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimus pranešama Komisijai, kad ši, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki laivo žvejybos veiklos GFCM susitarimo rajone pradžios, naudodamasi įprasta duomenų tvarkymo sistema juos perduotų GFCM sekretoriatui.
5. Į 1 dalyje nurodytą sąrašą neįtraukti ES žvejybos laivai, kurių LOA didesnis nei 15 metrų, GFCM susitarimo rajone negali žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti jokios rūšies žuvų ar vandens bestuburių.
6. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad:
|
a) |
valstybių narių išduoto žvejybos leidimo sąlygomis vykdyti žvejybos veiklą GFCM susitarimo rajone būtų leidžiama tik tiems su valstybių narių vėliava plaukiojantiems laivams, kurie yra įtraukti į 1 dalyje nurodytą sąrašą ir kurie laive turi minėtą žvejybos leidimą; |
|
b) |
žvejybos leidimas nebūtų išduodamas laivams, kurie GFCM susitarimo rajone arba kitur vykdė NNN žvejybą, išskyrus tuos atvejus, kai nauji laivų savininkai atitinkamais dokumentais įrodo, kad buvę savininkai ir operatoriai nebeturi jokių su tais laivais susijusių teisinių, ekonominių ar finansinių interesų arba teisių ir nebegali tų laivų kontroliuoti, arba kad tie laivai nedalyvauja NNN žvejyboje ir nėra su ja susiję; |
|
c) |
kiek įmanoma, pagal jų nacionalinę teisę būtų uždrausta su jų vėliava plaukiojančių laivų, įtrauktų į 1 dalyje nurodytą sąrašą, savininkams ir operatoriams dalyvauti į GFCM registrą neįtrauktų laivų žvejybos veikloje GFCM susitarimo rajone arba būti su ja susijusiems; |
|
d) |
kiek įmanoma, pagal jų nacionalinę teisę būtų reikalaujama, kad su jų vėliavomis plaukiojančių laivų, įtrauktų į 1 dalyje nurodytą sąrašą, savininkai būtų laivo vėliavos valstybės narės piliečiai arba juridiniai asmenys; |
|
e) |
jų laivai taikytų visas atitinkamas GFCM nustatytas išsaugojimo ir valdymo priemones. |
7. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų į GFCM registrą neįtrauktiems laivams, kurių LOA didesnis nei 15 m, žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti GFCM susitarimo rajone sužvejotas žuvis ir vandens bestuburius.
8. Valstybės narės nedelsdamos perduoda Komisijai ar, kai taikoma, jos paskirtai įstaigai visą informaciją, iš kurios matyti, kad esama rimtų priežasčių įtarti, jog į GFCM registrą neįtraukti laivai, kurių LOA didesnis nei 15 m, žvejoja arba perkrauna žuvis ir vandens bestuburius GFCM susitarimo rajone.
123 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas trečiųjų valstybių žvejybos laivams.
124 straipsnis
Išankstinis pranešimas
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnio 1 dalies, išankstinio pranešimo perdavimo laikotarpis yra ne mažiau kaip 72 valandos iki numatomo atvykimo į uostą. Tačiau valstybė narė gali nustatyti kitokį pranešimo laikotarpį, atsižvelgdama, inter alia, į atstumą tarp žvejybos vietų ir jos uostų. Tokiu atveju valstybė narė informuoja Komisiją ir GFCM sekretoriatą, kuris įtrauks tą informaciją į uostų registrą.
125 straipsnis
Inspektavimas uostuose
1. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 9 straipsnio 1 dalies, valstybės narės savo paskirtosiose iškrovimo vietose kiekvienais metais inspektuoja ne mažiau kaip 15 % iškrovimo ir perkrovimo operacijų.
2. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 9 straipsnio 2 dalies, į valstybių narių uostus be išankstinio leidimo įplaukę laivai inspektuojami visais atvejais.
126 straipsnis
Inspektavimo tvarka
Atliekant inspektavimą uostuose, be Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taikomi šio reglamento II priede nustatyti reikalavimai.
127 straipsnis
Atsisakymas suteikti leidimą naudotis uostu
1. Valstybės narės neleidžia trečiųjų valstybių laivams naudotis jų uostais GFCM susitarimo rajone sužvejotiems žvejybos produktams iškrauti, perkrauti ar apdoroti ir nesuteikia jiems leidimo naudotis uosto teikiamomis paslaugomis, įskaitant, inter alia, degalų ir atsargų papildymo paslaugas, jeigu laivas:
|
a) |
neatitinka šio reglamento reikalavimų; |
|
b) |
įtrauktas į regioninės žvejybos valdymo organizacijos parengtą laivų, vykdžiusių arba rėmusių NNN žvejybą, sąrašą arba |
|
c) |
neturi galiojančio leidimo vykdyti žvejybos veiklą arba su žvejyba susijusią veiklą GFCM susitarimo rajone. |
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybėms narėms neužkertamas kelias Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 18 straipsnyje apibrėžtais force majeure arba nelaimės atvejais leisti trečiųjų valstybių laivams naudotis jų uostais, bet tik tomis paslaugomis, kurios būtinos tokiai padėčiai ištaisyti.
2. 1 dalis taikoma kartu su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 4 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 5 bei 6 dalių nuostatomis dėl atsisakymo suteikti leidimą naudotis uostu.
3. Jei valstybė narė atsisakė suteikti leidimą trečiosios valstybės laivui naudotis jos uostais pagal 1 ir 2 dalis, ji nedelsdama apie tai praneša laivo kapitonui, vėliavos valstybei, Komisijai ir GFCM sekretoriatui.
4. Jei 1 ir 2 dalyse nurodytų leidimo nesuteikimo priežasčių nebėra, valstybė narė panaikina sprendimą nesuteikti leidimo ir apie tą panaikinimą praneša subjektams, nurodytiems 3 dalyje.
128 straipsnis
Pareiga pranešti apie įtariamą NNN žvejybos veiklą
1. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 48 straipsnio 3 daliai, valstybės narės likus ne mažiau kaip 140 dienų iki GFCM metinės sesijos pateikia Komisijai ir, kai taikoma, jos paskirtai įstaigai šią informaciją:
|
a) |
informaciją apie laivus, kurie įtariami einamaisiais ir ankstesniais metais GFCM susitarimo rajone vykdę NNN žvejybą; |
|
b) |
valstybių narių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius įtarimą, kad vykdyta NNN žvejybos veikla. |
Komisija kasmet likus ne mažiau kaip 120 dienų iki GFCM metinės sesijos tą informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.
2. Atitinkamais atvejais Komisija likus ne mažiau kaip 120 dienų iki GFCM metinės sesijos GFCM sekretoriatui persiunčia visą iš valstybių narių gautą papildomą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.
3. Nedarant poveikio nuostatoms dėl informacijos, kurią reikalaujama įtraukti į Sąjungos sudaromą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 29 straipsnio 1 dalį, tipo 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją sudaro šie duomenys, jei jų yra:
|
a) |
laivo pavadinimas ir ankstesnis (-i) pavadinimas (-ai); |
|
b) |
laivo vėliavos valstybė ir ankstesnė (-ės) vėliavos valstybė (-ės); |
|
c) |
dabartinio ir ankstesnių laivo savininkų, įskaitant tikruosius savininkus, pavardės arba pavadinimai ir adresai; |
|
d) |
laivo savininko (-ų) registracijos vieta; |
|
e) |
laivo operatorius ir ankstesnis (-i) operatorius (-iai); |
|
f) |
dabartinis ir ankstesnis laivo šaukiniai; |
|
g) |
Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) numeris; |
|
h) |
jūrų judriosios radijo ryšio tarnybos identifikavimo (MMSI) numeris; |
|
i) |
LOA; |
|
j) |
laivo nuotraukos; |
|
k) |
data, kurią laivas pirmą kartą įtrauktas į GFCM sudaromą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą; |
|
l) |
įtariamos NNN žvejybos veiklos vykdymo data; |
|
m) |
įtariamos NNN žvejybos veiklos vykdymo vieta; |
|
n) |
veiklos, pagrindžiančios laivo įtraukimą į sąrašą, santrauka su nuorodomis į visus atitinkamus dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie tą veiklą ir jos įrodymai, ir |
|
o) |
veiksmų, kurių imtasi, rezultatai. |
129 straipsnis
GFCM sekretoriato pranešimai apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus
1. Jei Komisija iš GFCM sekretoriato gauna įrodymų, pagrindžiančių įtarimą, kad su valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas vykdė NNN žvejybos veiklą, Komisija nedelsdama tą informaciją persiunčia atitinkamai valstybei narei.
2. Atitinkama valstybė narė likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki GFCM metinės sesijos gali pateikti Komisijai įrodymų, įskaitant įrodymus, kad į sąrašą įtraukti laivai nežvejojo pažeisdami GFCM išsaugojimo ir valdymo priemones arba neturėjo galimybės žvejoti GFCM nuostatų taikymo rajone. Komisija likus ne mažiau kaip 30 dienų iki GFCM metinės sesijos šią informaciją persiunčia GFCM sekretoriatui.
130 straipsnis
GFCM sudaromo NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektas
Valstybės narės, iš GFCM sekretoriato gavusios NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą, atidžiai stebi į jį įtrauktus laivus ir išsiaiškina jų veiklą ir galimus pavadinimo, vėliavos ir (arba) registruotojo savininko pasikeitimus.
IV SKYRIUS
Bendradarbiavimas, informacija ir ataskaitų teikimas
131 straipsnis
Bendradarbiavimas ir informavimas
1. Komisija, kai taikoma, jos paskirta įstaiga ir valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija su GFCM sekretoriatu, visų pirma:
|
a) |
prašydamos suteikti informaciją, esančią atitinkamose duomenų bazėse, ir suteikdamos informaciją, kad ji būtų įtraukta į tas duomenų bazes; |
|
b) |
prašydamos bendradarbiauti ir bendradarbiaudamos, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas. |
2. Valstybės narės užtikrina, kad naudojantis jų nacionalinėmis su žuvininkyste susijusiomis informacinėmis sistemomis būtų galima su GFCM sekretoriatu tiesiogiai elektroniniu būdu keistis informacija apie III antraštinės dalies III skyriaus II skirsnyje nurodytą uosto valstybės atliekamą inspektavimą, deramai atsižvelgiant į atitinkamus konfidencialumo reikalavimus.
3. Valstybės narės imasi priemonių, kad atitinkamos nacionalinės agentūros galėtų elektroninėmis priemonėmis keistis informacija ir būtų koordinuojama tokių agentūrų veikla įgyvendinant priemones, nustatytas III antraštinės dalies II skyriuje.
4. Kad būtų įgyvendinti šio reglamento tikslai, valstybės narės parengia informacijos centrų sąrašą, kuris nedelsiant elektroniniu būdu perduodamas Komisijai, GFCM sekretoriatui ir GFCM susitariančiosioms šalims.
5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su išsamiomis bendradarbiavimo ir keitimosi informacija taisyklėmis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
132 straipsnis
Komisijai siunčiamos informacijos formatas ir siuntimo tvarka
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su 50 straipsnyje, 105 straipsnio 2 dalyje ir 106 straipsnyje nurodytos informacijos formatu ir persiuntimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
133 straipsnis
Prieiga prie informacijos ir duomenų, susijusių su stebėsena, kontrole ir priežiūra pagal jungtinio inspektavimo ir priežiūros programas
1. Šis straipsnis taikomas valstybėms narėms, dalyvaujančioms bandomuosiuose projektuose arba tarptautinėse jungtinio inspektavimo ir priežiūros programose GFCM nuostatų taikymo rajone.
2. Valstybės narės užtikrina saugų informacijos, duomenų, ataskaitų ir pranešimų, susijusių su stebėsena, kontrole ir priežiūra pagal jungtinio inspektavimo ir priežiūros programas, tvarkymą.
3. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis valstybių narių pareigoms, susijusioms su asmens duomenų tvarkymu pagal Sąjungos teisę.
V SKYRIUS
Regioninės mokslinių tyrimų programos
134 straipsnis
Regioninė mokslinių tyrimų programa
Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo verslinę mėlynųjų krabų (Portunus segnis ir Callinectes sapidus) žvejybos veiklą Viduržemio jūroje, dalyvauja regioninėje mokslinių tyrimų programoje, kuria, atsižvelgiant į žvejybos, socialinius ir ekonominius bei aplinkos tikslus, siekiama, kad mėlynieji krabai Viduržemio jūroje būtų žvejojami tausiai.
135 straipsnis
Mokslinė stebėsena
Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo verslinę tikslinės mėlynųjų krabų žvejybos veiklą, įveda tinkamą Viduržemio jūroje sužvejojamo šių krabų laimikio mokslinę stebėseną, kuri palengvina regioninės mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą, susijusį su šiais aspektais:
|
1) |
nacionaliniu lygmeniu panaudotomis žvejybos pastangomis ir bendru laimikio lygiu ir |
|
2) |
valstybių narių nustatytų alternatyvių valdymo scenarijų ir techninių priemonių biologiniu ir socialiniu bei ekonominiu poveikiu. |
136 straipsnis
Regioninė mokslinių tyrimų programa
Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo verslinę gyslotųjų rapanų (Rapana venosa) žvejybos veiklą 29 GP, dalyvauja regioninėje mokslinių tyrimų programoje, kuria, atsižvelgiant į žvejybos, socialinius ir ekonominius bei aplinkos tikslus, siekiama, kad gyslotosios rapanos Juodojoje jūroje būtų žvejojamos tausiai.
137 straipsnis
Mokslinė stebėsena
Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo verslinę tikslinės gyslotųjų rapanų žvejybos veiklą 29 GP, įveda tinkamą mokslinę gyslotųjų rapanų laimikio stebėseną ir palengvina regioninės mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą ir WGBS informacijos ir rekomendacijų teikimo darbą, susijusį su šiais aspektais:
|
1) |
nacionaliniu lygmeniu panaudotomis žvejybos pastangomis ir bendru laimikio lygiu |
|
2) |
duomenimis apie bendrą priegaudos kiekį pagal žvejybos įrankius ir rūšis, išskyrus nardymą su akvalangais; |
|
3) |
valstybių narių nustatytų alternatyvių valdymo scenarijų ir techninių priemonių biologiniu ir socialiniu bei ekonominiu poveikiu ir |
|
4) |
galimu draudimu žvejoti tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu, kad žvejybos veikla išliktų tausi. |
IV ANTRAŠTINĖ
DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
138 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
139 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
Kiek tai būtina siekiant įgyvendinti Sąjungos teisėje jau įgyvendintų GFCM rekomendacijų pakeitimus, kurie tampa privalomi Sąjungai, Komisijai pagal 140 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas dėl:
|
1) |
informacijos teikimo GFCM sekretoriatui pagal 120 straipsnio 4 dalį; |
|
2) |
tvarkos, susijusios su laivų, kuriems suteiktas leidimas, sąrašu, kuris turi būti nusiųstas GFCM sekretoriatui pagal 9, 15, 24 ir 34 straipsnius, 61 straipsnio 3 dalį, 70 straipsnį, 78 straipsnio 3 dalį ir 86 bei 122 straipsnį, ir duomenų, kuriuos reikia įtraukti pagal VIII priedą; |
|
3) |
nuolatinės raudonųjų koralų CDS įgyvendinimo pagal 55 straipsnį ir X priedą; |
|
4) |
uosto valstybės priemonių, nurodytų 123–127 straipsniuose; |
|
5) |
I priede nurodytos GP lentelės, žemėlapio ir geografinių koordinačių; |
|
6) |
II priede nurodytų uosto valstybės atliekamo inspektavimo procedūrų; |
|
7) |
III priede pateiktų GFCM statistinių lentelių ir |
|
8) |
nuorodų į tarptautinius teisės aktus, nustatytų 120 straipsnio 2 dalyje. |
140 straipsnis
Naudojimasis deleguotaisiais įgaliojimais
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 41, 42 ir 139 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 41, 42 ir 139 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 41, 42 ir 139 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
141 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento XV priede pateiktą atitikties lentelę.
142 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2023 m. spalio 4 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkė
R. METSOLA
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. M. ALBARES BUENO
(1) OL C 517, 2021 12 22, p. 122.
(2) 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas.
(3) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).
(4) Žr. XIV priedą.
(5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(6) 1998 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas 98/416/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (OL L 190, 1998 7 4, p. 34).
(7) 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (OL L 83, 2019 3 25, p. 18).
(8) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(9) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(10) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(11) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).
(12) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(13) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).
(14) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).
(15) 2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9).
(16) 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).
(17) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(18) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).
(19) OL L 322, 1999 12 14, p. 3.
(20) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
(21) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004 (OL L 247, 2021 7 13, p. 1).
I PRIEDAS
A) GFCM GP lentelė
|
FAO PARAJONIS |
FAO STATISTINIAI KVADRATAI |
GP |
||||
|
VAKARINIS |
|
|
||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
|
|||||
|
|
|||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
VIDURINIS |
|
|
||||
|
||||||
|
|
|||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
RYTINIS |
|
|
||||
|
||||||
|
|
|||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
JUODOJI JŪRA |
|
|
||||
|
|
|||||
|
|
B) GFCM GP žemėlapis (2009 m.)
– FAO statistiniai kvadratai (raudona spalva) – GFCM GP (juoda spalva)
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
C) GFCM GP geografinės koordinatės (GFCM, 2009 m.)
|
GP |
RIBOS |
GP |
RIBOS |
GP |
RIBOS |
GP |
RIBOS |
|
1 |
Pakrantės linija 36° šiaurės platumos, 5° 36′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos, 3° 20′ vakarų ilgumos 36° 05′ šiaurės platumos, 3° 20′ vakarų ilgumos 36° 05′ šiaurės platumos, 2° 40′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos, 2° 40′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos, 1° 30′ vakarų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos, 1° 30′ vakarų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos, 1° vakarų ilgumos 37° 36′ šiaurės platumos, 1° vakarų ilgumos |
4 |
Pakrantės linija 36° šiaurės platumos, 2° 13′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos, 1° 30′ vakarų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos, 1° 30′ vakarų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos, 1° vakarų ilgumos 37° šiaurės platumos, 1° vakarų ilgumos 37° šiaurės platumos, 0° 30′ rytų ilgumos, 38° šiaurės platumos, 0° 30′ rytų ilgumos, 38° šiaurės platumos, 8° 35′ rytų ilgumos, Alžyro ir Tuniso siena Maroko ir Alžyro siena |
7 |
Pakrantės linija 42° 26′ šiaurės platumos, 3° 09′ rytų ilgumos, 41° 20′ šiaurės platumos, 8° rytų ilgumos, Prancūzijos ir Italijos siena |
10 |
Pakrantės linija (įskaitant šiaurinę Sicilijos dalį) 41° 18′ šiaurės platumos, 13° rytų ilgumos, 41° 18′ šiaurės platumos, 11° rytų ilgumos, 38° šiaurės platumos, 11° rytų ilgumos 38° šiaurės platumos, 12° 30′ rytų ilgumos, |
|
2 |
36° 05′ šiaurės platumos, 3° 20′ vakarų ilgumos 36° 05′ šiaurės platumos, 2° 40′ vakarų ilgumos 35° 45′ šiaurės platumos, 3° 20′ vakarų ilgumos 35° 45′ šiaurės platumos, 2° 40′ vakarų ilgumos |
5 |
38° šiaurės platumos, 0° 30′ rytų ilgumos, 39° 30′ šiaurės platumos, 0° 30′ rytų ilgumos, 39° 30′ šiaurės platumos, 1° 30′ vakarų ilgumos 40° šiaurės platumos, 1° 30′ rytų ilgumos, 40° šiaurės platumos, 2° rytų ilgumos 40° 30′ šiaurės platumos, 2° rytų ilgumos, 40° 30′ šiaurės platumos, 6° rytų ilgumos, 38° šiaurės platumos, 6° rytų ilgumos |
8 |
43° 15′ šiaurės platumos, 7° 38′ rytų ilgumos, 43° 15′ šiaurės platumos, 9° 45′ rytų ilgumos, 41° 18′ šiaurės platumos, 9° 45′ rytų ilgumos, 41° 20′ šiaurės platumos, 8° rytų ilgumos, 41° 18′ šiaurės platumos, 8° rytų ilgumos, |
11 |
41° 47′ šiaurės platumos, 6° rytų ilgumos, 41° 18′ šiaurės platumos, 6° rytų ilgumos, 41° 18′ šiaurės platumos, 11° rytų ilgumos, 38° 30′ šiaurės platumos, 11° rytų ilgumos, 38° 30′ šiaurės platumos, 8° 30′ rytų ilgumos, 38° šiaurės platumos, 8° 30′ rytų ilgumos, 38° šiaurės platumos, 6° rytų ilgumos |
|
3 |
Pakrantės linija 36° šiaurės platumos, 5° 36′ vakarų ilgumos 35° 49′ šiaurės platumos, 5° 36′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos, 3° 20′ vakarų ilgumos 35° 45′ šiaurės platumos, 3° 20′ vakarų ilgumos 35° 45′ šiaurės platumos, 2° 40′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos, 2° 40′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos, 1° 13′ vakarų ilgumos Maroko ir Alžyro siena |
6 |
Pakrantės linija 37° 36′ šiaurės platumos, 1° vakarų ilgumos 37° šiaurės platumos, 1° vakarų ilgumos 37° šiaurės platumos, 0° 30′ rytų ilgumos, 39° 30′ šiaurės platumos, 0° 30′ rytų ilgumos, 39° 30′ šiaurės platumos, 1° 30′ vakarų ilgumos 40° šiaurės platumos, 1° 30′ rytų ilgumos, 40° šiaurės platumos, 2° rytų ilgumos 40° 30′ šiaurės platumos, 2° rytų ilgumos, 40° 30′ šiaurės platumos, 6° rytų ilgumos, 41° 47′ šiaurės platumos, 6° rytų ilgumos, 42° 26′ šiaurės platumos, 3° 09′ rytų ilgumos, |
9 |
Pakrantės linija Prancūzijos ir Italijos siena 43° 15′ šiaurės platumos, 7° 38′ rytų ilgumos, 43° 15′ šiaurės platumos, 9° 45′ rytų ilgumos, 41° 18′ šiaurės platumos, 9° 45′ rytų ilgumos, 41° 18′ šiaurės platumos, 13° rytų ilgumos, |
12 |
Pakrantės linija Alžyro ir Tuniso siena 38° šiaurės platumos, 8° 30′ rytų ilgumos, 38° 30′ šiaurės platumos, 8°30′ rytų ilgumos, 38° 30′ šiaurės platumos, 11° rytų ilgumos, 38° šiaurės platumos, 11° rytų ilgumos 37° šiaurės platumos, 12° rytų ilgumos, 37° šiaurės platumos, 11° 04′ rytų ilgumos, |
|
13 |
Pakrantės linija 37° šiaurės platumos, 11° 04′ rytų ilgumos, 37° šiaurės platumos, 12° rytų ilgumos, 35° šiaurės platumos, 13° 30′ rytų ilgumos, 35° šiaurės platumos, 11° rytų ilgumos |
17 |
Pakrantės linija 41° 55′ šiaurės platumos, 15° 08′ rytų ilgumos, Kroatijos ir Juodkalnijos siena |
21 |
Pakrantės linija Tuniso ir Libijos siena 35° šiaurės platumos, 15° 18′ rytų ilgumos, 35° šiaurės platumos, 23° rytų ilgumos 34° šiaurės platumos, 23° rytų ilgumos 34° šiaurės platumos, 25° 09′ rytų ilgumos, Libijos ir Egipto siena |
25 |
35° 47′ šiaurės platumos, 32° rytų ilgumos, 34° šiaurės platumos, 32° rytų ilgumos 34° šiaurės platumos, 35° rytų ilgumos 35° 47′ šiaurės platumos, 35° rytų ilgumos, |
|
14 |
Pakrantės linija 35° šiaurės platumos, 11° rytų ilgumos 35° šiaurės platumos, 15° 18′ rytų ilgumos, Tuniso ir Libijos siena |
18 |
Pakrantės linija (abi pusės) 41° 55′ šiaurės platumos, 15° 08′ rytų ilgumos, 40° 04′ šiaurės platumos, 18° 29′ rytų ilgumos, Kroatijos ir Juodkalnijos siena Albanijos ir Graikijos siena |
22 |
Pakrantės linija 36° 30′ šiaurės platumos, 23° rytų ilgumos, 36° šiaurės platumos, 23° rytų ilgumos 36° šiaurės platumos, 26° 30′ rytų ilgumos, 34° šiaurės platumos, 26° 30′ rytų ilgumos, 34° šiaurės platumos, 29° rytų ilgumos 36° 43′ šiaurės platumos, 29° rytų ilgumos, |
26 |
Pakrantės linija Libijos ir Egipto siena 34° šiaurės platumos, 25° 09′ rytų ilgumos, 34° šiaurės platumos, 34° 13′ rytų ilgumos, Egipto ir Gazos Ruožo siena |
|
15 |
36° 30′ šiaurės platumos, 13° 30′ rytų ilgumos, 35° šiaurės platumos, 13° 30′ rytų ilgumos, 35° šiaurės platumos, 15° 18′ rytų ilgumos, 36° 30′ šiaurės platumos, 15° 18′ rytų ilgumos, |
19 |
Pakrantės linija (įskaitant rytinę Sicilijos dalį) 40° 04′ šiaurės platumos, 18° 29′ rytų ilgumos, 37° šiaurės platumos, 15° 18′ rytų ilgumos, 35° šiaurės platumos, 15° 18′ rytų ilgumos, 35° šiaurės platumos, 19° 10′ rytų ilgumos, 39° 58′ šiaurės platumos, 19° 10′ rytų ilgumos, |
23 |
36° šiaurės platumos, 23° rytų ilgumos 36° šiaurės platumos, 26° 30′ rytų ilgumos, 34° šiaurės platumos, 26° 30′ rytų ilgumos, 34° šiaurės platumos, 23° rytų ilgumos |
27 |
Pakrantės linija Egipto ir Gazos Ruožo siena 34° šiaurės platumos, 34° 13′ rytų ilgumos, 34° šiaurės platumos, 35° rytų ilgumos 35° 47′ šiaurės platumos, 35° rytų ilgumos, Turkijos ir Sirijos siena |
|
16 |
Pakrantės linija 38° šiaurės platumos, 12° 30′ rytų ilgumos, 38° šiaurės platumos, 11° rytų ilgumos 37° šiaurės platumos, 12° rytų ilgumos, 35° šiaurės platumos, 13° 30′ rytų ilgumos, 36° 30′ šiaurės platumos, 13° 30′ rytų ilgumos, 36° 30′ šiaurės platumos, 15° 18′ rytų ilgumos, 37° šiaurės platumos, 15° 18′ rytų ilgumos, |
20 |
Pakrantės linija Albanijos ir Graikijos siena 39° 58′ šiaurės platumos, 19° 10′ rytų ilgumos, 35° šiaurės platumos, 19° 10′ rytų ilgumos, 35° šiaurės platumos, 23° rytų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos, 23° rytų ilgumos, |
24 |
Pakrantės linija 36° 43′ šiaurės platumos, 29° rytų ilgumos, 34° šiaurės platumos, 29° rytų ilgumos 34° šiaurės platumos, 32° rytų ilgumos 35° 47′ šiaurės platumos, 32° rytų ilgumos, 35° 47′ šiaurės platumos, 35° rytų ilgumos, Turkijos ir Sirijos siena |
|
|
II PRIEDAS
UOSTO VALSTYBĖS ATLIEKAMO LAIVŲ INSPEKTAVIMO PROCEDŪROS
1. Laivo identifikavimas
Uosto inspektoriai:
|
1) |
tikrina, ar laive esantys oficialūs dokumentai yra galiojantys, prireikus tuo tikslu tinkamai susisiekia su laivo vėliavos valstybe arba tarptautiniais laivų registrais; |
|
2) |
prireikus pasirūpina, kad dokumentai būtų oficialiai išversti; |
|
3) |
tikrina, ar laivo pavadinimas, vėliava, išorinis identifikavimo numeris bei žymenys (ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) laivo identifikavimo numeris, jei jis yra) ir tarptautinis radijo šaukinys nurodyti teisingai; |
|
4) |
kiek įmanoma, patikrina, ar laivas yra pakeitęs pavadinimą ir (arba) vėliavos valstybę, ir, jei pakeitęs, nurodo ankstesnį (-ius) pavadinimą (-us) ir ankstesnę (-es) vėliavos valstybę (-es); |
|
5) |
nurodo registracijos uostą, savininko (ir operatoriaus bei tikrojo savininko vardą, pavardę (pavadinimą), jei jis skiriasi nuo laivo savininko), laivo atstovo ir kapitono vardą, pavardę ir adresą, įskaitant unikalų bendrovės ir registruotojo savininko identifikavimo numerį, jei jis yra, ir |
|
6) |
nurodo per ankstesnius penkerius metus buvusių laivo savininkų (jei jų buvo) vardus, pavardes (pavadinimus) ir adresus. |
2. Leidimai
Uosto inspektoriai patikrina, ar leidimuose žvejoti arba transportuoti žuvis ir žuvininkystės produktus nurodyta informacija atitinka pagal 1 punktą gautą informaciją bei patikrina leidimų galiojimo trukmę ir ar jie taikomi tiems rajonams, gyvūnų rūšims ir žvejybos įrankiams.
3. Kiti dokumentai
Uosto inspektoriai peržiūri visus susijusius dokumentus, įskaitant elektroninio formato dokumentus. Susiję dokumentai gali būti laivo žurnalai, visų pirma laivo žvejybos žurnalas, taip pat įgulos narių sąrašas, sukrovimo planai ir žuvų laikymo triumų brėžiniai arba aprašai, jeigu tokių dokumentų turima. Tokie triumai arba vietos gali būti inspektuojami siekiant nustatyti, ar jų dydis ir struktūra atitinka tuose brėžiniuose arba aprašuose pateiktą informaciją ir ar žuvys laikomos pagal sukrovimo planus. Atitinkamais atvejais kitais dokumentais taip pat laikomi regioninės žvejybos valdymo organizacijos išduoti laimikio ar prekybos dokumentai.
4. Žvejybos įrankiai
|
1) |
Uosto inspektoriai patikrina, ar laive esantys žvejybos įrankiai atitinka leidimų reikalavimus. Šie įrankiai taip pat gali būti tikrinami siekiant užtikrinti, kad tokie požymiai kaip, inter alia, tinklo akių dydis (ir galimi prietaisai), tinklų ilgis ir kabliukų dydis, atitiktų taikomus reikalavimus ir kad žvejybos įrankių identifikavimo žymenys būtų tokie, kokius laivui leidžiama naudoti. |
|
2) |
Uosto inspektoriai taip pat gali apieškoti laivą, siekdami patikrinti, ar laive nėra žvejybos įrankių, laikomų nepastebimoje vietoje, ir ar jame nėra neteisėtai laikomų žvejybos įrankių. |
5. Žuvų ir žuvininkystės produktai
|
1) |
Uosto inspektoriai kuo išsamiau patikrina, ar laive laikomos žuvys ir žuvininkystės produktai įgyti laikantis galiojančiuose leidimuose išdėstytų reikalavimų. Atlikdami tokį patikrinimą uosto inspektoriai atitinkamais atvejais patikrina laivo žvejybos žurnalą ir pateiktas ataskaitas, įskaitant per LSS perduotas ataskaitas. |
|
2) |
Kad galėtų nustatyti, koks žuvų kiekis ir kokių rūšių žuvų yra laive, uosto inspektoriai gali patikrinti triume laikomas arba iškraunamas žuvis. Atlikdami tokį patikrinimą uosto inspektoriai gali atidaryti kartono dėžes, į kurias sufasuotos žuvys, ir perkelti žuvis arba kartono dėžes iš vienos vietos į kitą, kad įsitikintų, jog visuose žuvų laikymo triumuose laikomasi reikalavimų. |
|
3) |
Jei iš laivo iškraunamos žuvys, uosto inspektoriai gali patikrinti, kokių rūšių žuvys ir koks žuvų kiekis iškraunamas. Atliekant tokį patikrinimą gali būti tikrinamas produktų tipas, gyvasis svoris (kiekis nustatomas pagal laivo žurnalo duomenis) ir perskaičiavimo koeficientas, naudotas perskaičiuojant apdorotų žuvų svorį į žuvų gyvąjį svorį. Uosto inspektoriai taip pat gali patikrinti bet kokį laive laikomų žuvų kiekį. |
|
4) |
Uosto inspektoriai gali patikrinti viso laive laikomo laimikio kiekį ir sudėtį, be kita ko, ėminių ėmimo būdu. |
6. NNN žvejybos tikrinimas
Taikomas Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsnis.
7. Ataskaita
Užbaigęs inspektavimą inspektorius raštu parengia ataskaitą ir ją pasirašo, o jos kopiją pateikia laivo kapitonui.
8. Uosto valstybės atliekamo inspektavimo rezultatai
Uosto valstybės atliekamo inspektavimo rezultatuose pateikiama bent jau ši informacija:
|
1) |
inspektavimo duomenys:
|
|
2) |
laivo identifikavimo duomenys:
|
|
3) |
žvejybos leidimai (licencijos / leidimai):
|
|
4) |
informacija apie reisą:
|
|
5) |
laimikio inspektavimo rezultatai:
|
|
6) |
žvejybos įrankių inspektavimo rezultatai:
|
|
7) |
išvados:
|
III PRIEDAS
A) GFCM/SAC nustatyti laivyno segmentai
|
Grupės |
< 6 metrai |
6–12 metrų |
12–24 metrų |
Daugiau kaip 24 metrai |
||
|
A |
|
|
|||
|
B |
C |
|
|
||
|
|
D |
E |
F |
||
|
|
G |
H |
|||
|
|
I |
||||
|
|
J |
||||
|
|
|
K |
|||
|
|
L |
|
|||
|
|
|
M |
|||
Segmentų aprašas
|
A |
Universalieji smulkiosios žvejybos laivai be variklio – Visi laivai be variklio (su burėmis ar varomosiomis sistemomis), kurių bendrasis ilgis (LOA) mažesnis nei 12 metrų. |
|
B |
Universalieji maži laivai su varikliu, kurių ilgis mažesnis nei 6 m – Visi laivai su varikliu, kurių bendrasis ilgis (LOA) mažesnis nei 6 metrai. |
|
C |
Universalieji smulkiosios žvejybos laivai su varikliu, kurių ilgis 6–12 m – Visi laivai su varikliu, kurių bendrasis ilgis (LOA) 6–12 metrų, kuriuose per metus naudojami įvairūs žvejybos įrankiai neteikiant aiškios pirmenybės kuriam nors iš jų arba kuriuose naudojami žvejybos įrankiai, nepriskirti šios klasifikacijos segmentams. |
|
D |
Traleriai, kurių ilgis mažesnis nei 12 m – Visi laivai, kurių bendrasis ilgis (LOA) mažesnis nei 12 metrų ir kurie daugiau kaip 50 % žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami demersiniais tralais. |
|
E |
Traleriai, kurių ilgis 12–24 m – Visi laivai, kurių bendrasis ilgis (LOA) 12–24 metrų ir kurie daugiau kaip 50 % žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami demersiniais tralais. |
|
F |
Traleriai, kurių ilgis didesnis nei 24 m – Visi laivai, kurių bendrasis ilgis (LOA) didesnis nei 24 metrai ir kurie daugiau kaip 50 % žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami demersiniais tralais. |
|
G |
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kurių ilgis 6–12 m – Visi laivai, kurių bendrasis ilgis (LOA) 6–12 metrų ir kurie daugiau kaip 50 % žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami gaubiamaisiais tinklais. |
|
H |
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kurių ilgis didesnis nei 12 m – Visi laivai, kurių bendrasis ilgis (LOA) didesnis nei 12 metrų ir kurie daugiau kaip 50 % žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami gaubiamaisiais tinklais, išskyrus tuos, kurie bet kuriuo metų laiku naudoja tunų žvejybos gaubiamuosius tinklus. |
|
I |
Ūdomis žvejojantys laivai, kurių ilgis didesnis nei 6 m – Visi laivai, kurių bendrasis ilgis (LOA) didesnis nei 6 metrai ir kurie daugiau kaip 50 % žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami ūdomis. |
|
J |
Pelaginės žvejybos traleriai, kurių ilgis didesnis nei 6 m – Visi laivai, kurių bendrasis ilgis (LOA) didesnis nei 6 metrai ir kurie daugiau kaip 50 % žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami pelaginiais tralais. |
|
K |
Tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai – Visi laivai, kurie naudoja tunų žvejybos gaubiamuosius tinklus bet kokios trukmės laikotarpiu bet kuriuo metų laiku. |
|
L |
Dragomis žvejojantys laivai, kurių ilgis didesnis nei 6 m – Visi laivai, kurių bendrasis ilgis (LOA) didesnis nei 6 m ir kurie daugiau kaip 50 % žvejybos pastangų išnaudoja žvejodami dragomis. |
|
M |
Universalieji laivai, kurių ilgis didesnis nei 12 m – Visi laivai, kurių bendrasis ilgis (LOA) didesnis nei 12 metrų, kuriuose per metus naudojami įvairūs žvejybos įrankiai neteikiant aiškios pirmenybės kuriam nors iš jų arba kuriuose naudojami žvejybos įrankiai, nepriskirti šios klasifikacijos segmentams.
|
B) Nominaliųjų žvejybos pastangų apskaičiavimo lentelė
|
Žvejybos įrankis |
Skaičius ir matmenys |
Pajėgumas |
Veiklos rūšis |
Nominaliosios pastangos (1) |
|
Draga (moliuskams žvejoti) |
Žiočių anga, žiočių plotis |
GT |
Žvejybos laikas |
Dugno plotas, kuriame žvejota dragomis (2) |
|
Tralas (įskaitant dragas, kuriomis žvejojamos plekšniažuvės) |
Tralo tipas (pelaginis, dugninis) GT ir (arba) GTR Variklio galia Tinklo akių dydis Tinklo dydis (žiočių plotis) Greitis |
GT |
Žvejybos laikas |
GT * dienos GT * valandos kW * dienos |
|
Gaubiamasis tinklas |
Tinklo ilgis ir plotis GT Apšvietimo galia Mažų laivų skaičius |
GT Tinklo ilgis ir plotis |
Paieškos laikas Tinklo statymas |
GT * kiek kartų statyti tinklai Tinklo ilgis * kiek kartų statyti tinklai |
|
Tinklai |
Tinklo tipas (pvz., sieninis tinklas, žiauninis tinklas, t. t.) Tinklo ilgis (reglamentuojamas) GT Tinklo plotas Tinklo akių dydis |
Tinklo ilgis ir plotis |
Žvejybos laikas |
Tinklo ilgis * dienos Plotas * dienos |
|
Ūdos |
Kabliukų skaičius GT Ūdų skaičius Kabliukų charakteristikos Masalas |
Kabliukų skaičius Ūdų skaičius |
Žvejybos laikas |
Kabliukų skaičius * valandos Kabliukų skaičius * dienos Ūdų skaičius * dienos/valandos |
|
Gaudyklės |
GT |
Gaudyklių skaičius |
Žvejybos laikas |
Gaudyklių skaičius * dienos |
|
Gaubiamasis tinklas ir (arba) žuvų suburiamieji įrenginiai (ŽSĮ) |
ŽSĮ skaičius |
ŽSĮ skaičius |
Reisų skaičius |
ŽSĮ skaičius * reisų skaičius |
C) GFCM 1 užduotis. Veiklos padaliniai
(1) Žvejybos pastangų priemonės, kurios nėra susietos su konkrečiu laiku vykdyta veikla, turėtų būti nurodomos pagal laikotarpį (t. y. pagal metus).
(2) Turi būti daroma nuoroda į konkretų rajoną (nurodant plotą), kad būtų galima įvertinti žvejybos intensyvumą (pastangos/km2) ir palyginti žvejybos pastangas pagal žvejojamas populiacijas.
IV PRIEDAS
GFCM INSPEKTORIAUS TAPATYBĖS KORTELĖS PAVYZDYS
|
Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija |
|
GFCM |
||
|
|
GFCM |
Šios inspektoriaus tapatybės kortelės turėtojas yra pagal Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) jungtinio inspektavimo ir priežiūros programos nuostatas tinkamai paskirtas eiti GFCM inspektoriaus pareigas ir turi įgaliojimą veikti pagal GFCM taisyklių nuostatas. |
||
|
INSPEKTORIAUS TAPATYBĖS KORTELĖ |
||||
|
Nuotrauka |
Susitariančioji šalis |
|||
|
Inspektoriaus vardas ir pavardė |
||||
|
Kortelės Nr. |
… Išdavusi institucija |
… Inspektorius |
||
|
Išdavimo data |
Galioja penkerius metus |
|||
V PRIEDAS
GFCM INSPEKTAVIMO GAIRELĖS PAVYZDYS
VI PRIEDAS
GFCM INSPEKTAVIMO ATASKAITA
1. INSPEKTORIUS (-IAI)
Vardas, pavardė … Susitariančioji šalis … GFCM tapatybės kortelės numeris …
Vardas, pavardė … Susitariančioji šalis … GFCM tapatybės kortelės numeris …
Vardas, pavardė … Susitariančioji šalis … GFCM tapatybės kortelės numeris …
2. LAIVAS, KURIUO PLAUKIA INSPEKTORIUS (-IAI)
|
2.1. |
Pavadinimas ir registracijos numeris … |
|
2.2. |
Vėliavos valstybė … |
3. INFORMACIJA APIE INSPEKTUOJAMĄ LAIVĄ
|
3.1. |
Pavadinimas ir registracijos numeris … |
|
3.2. |
Vėliavos valstybė … |
|
3.3. |
Kapitonas (vardas, pavardė ir adresas) … |
|
3.4. |
Laivo savininkas (vardas, pavardė ir adresas) … |
|
3.5. |
Numeris GFCM registre … |
|
3.6. |
Laivo tipas … |
4. LAIVO KOORDINATĖS
|
4.1. |
Inspektavimo laivo kapitono … UTC nustatytos laivo koordinatės: platuma … ilguma … |
|
4.2. |
Žvejybos laivo kapitono … UTC nustatytos laivo koordinatės: platuma … ilguma … |
5. INSPEKTAVIMO PRADŽIOS IR PABAIGOS DATA IR LAIKAS
|
5.1. |
Data … Atvykimo į laivą laikas … UTC – Išvykimo laikas … UTC |
6. LAIVO ŽVEJYBOS ĮRANKIO TIPAS
|
Dugninis tralas su kėtoklėmis (OTB) |
|
|
Įvairiagylis tralas su kėtoklėmis (OTM) |
|
|
Tralas krevetėms gaudyti (TBS) |
|
|
Gaubiamieji tinklai (PS) |
|
|
Inkariniai žiauniniai tinklai (statomieji) (GNS) |
|
|
Statomosios ūdos (LLS) |
|
|
Mėgėjų žvejybos įrankiai (RG) |
|
|
Kita (nurodyti) |
|
7. TINKLO AKIŲ DYDIS (MILIMETRAIS)
|
7.1. |
Teisės aktais nustatytas taikytinas tinklo akių dydis: … mm |
|
7.2. |
Vidutinis išmatuotų tinklo akių dydis: … mm |
|
7.3. |
Pažeidimas: TAIP ☐ - NE ☐ … Jei TAIP, nuoroda į teisės aktą: … |
8. LAIVE LAIKOMO LAIMIKIO INSPEKTAVIMAS
|
8.1. |
Laive laikomų žuvų inspektavimo rezultatai
|
|
8.2. |
Pažeidimas: TAIP☐ NE ☐… Jei TAIP, nuoroda į teisės aktą: |
9. LAIVE LAIKOMŲ DOKUMENTŲ IR LSS INSPEKTAVIMAS
|
9.1. |
Žvejybos žurnalas: TAIP ☐ - NE☐ |
|
9.2. |
Pažeidimas: TAIP ☐ - NE ☐ … Jei TAIP, nuoroda į teisės aktą: |
|
9.3. |
Žvejybos licencija: TAIP ☐ - NE☐ |
|
9.4. |
Pažeidimas: TAIP ☐ -NE ☐ … Jei TAIP, nuoroda į teisės aktą: |
|
9.5. |
Specialus leidimas: TAIP ☐ - NE☐ |
|
9.6. |
Pažeidimas: TAIP ☐ - NE ☐ … Jei TAIP, nuoroda į teisės aktą: |
|
9.7. |
LSS: TAIP ☐ - NE ☐ … Ar veikia? TAIP ☐ - NE☐ |
|
9.8. |
Pažeidimas: TAIP ☐ - NE ☐☐ … Jei TAIP, nuoroda į teisės aktą: |
10. PAŽEIDIMŲ SĄRAŠAS
|
☐ |
Žvejyba be vėliavos KSŠ išduotos licencijos ar leidimo. Nuoroda į teisės aktą: |
|
☐ |
Nepakankamos informacijos apie laimikį ir su laimikiu susijusių duomenų registravimas pagal GFCM nustatytus duomenų teikimo reikalavimus arba iš esmės neteisingos informacijos apie laimikį ir (arba) su juo susijusių duomenų pateikimas. Nuoroda į teisės aktą: |
|
☐ |
Žvejyba draudžiamame rajone. Nuoroda į teisės aktą: |
|
☐ |
Žvejyba draudžiamu laikotarpiu. Nuoroda į teisės aktą: |
|
☐ |
Draudžiamų žvejybos įrankių naudojimas. Nuoroda į teisės aktą: |
|
☐ |
Žvejybos laivo žymenų, identifikavimo arba registracijos duomenų falsifikavimas ar tyčinis slėpimas. Nuoroda į teisės aktą: |
|
☐ |
Su pažeidimo tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, klastojimas ar naikinimas. Nuoroda į teisės aktą: |
|
☐ |
Daugiau nei vienas pažeidimas, kurie drauge paėmus rodo, kad iš esmės nepaisoma galiojančių GFCM priemonių. Nuoroda į teisės aktą: |
|
☐ |
Įgaliotojo inspektoriaus užpuolimas, priešinimasis jam, jo bauginimas, seksualinis priekabiavimas prie jo, kišimasis į jo veiklą, kliudymas jo veiklai arba jo gaišinimas. |
|
☐ |
Palydovinio ryšio stebėjimo sistemos veikimo trikdymas ir (arba) veiklos vykdymas nenaudojant LSS. Nuoroda į teisės aktą: |
11. LAIVE NUKOPIJUOTŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
…
…
…
…
…
…
…
…
12. LAIVO KAPITONO PASTABOS IR PARAŠAS
…
…
…
…
…
…
…
…
Kapitono parašas …
13. INSPEKTORIAUS (-IŲ) PASTABOS IR PARAŠAS (-AI)
…
…
…
…
…
…
…
…
Inspektoriaus (-ių) parašas (-ai) …
VII PRIEDAS
GFCM STEBĖJIMO ATASKAITA
1.
Stebėjimo data ……/……/…….. Laikas … UTC
2.
Stebimo laivo koordinatės:platuma …, ilguma …
3.
Kryptis: …– Greitis: …
4.
Stebimo laivo pavadinimas
5.
Stebimo laivo vėliavos valstybė
6.
Išorinis numeris / žymuo
7.
Laivo tipas:|
☐ |
žvejybos laivas |
|
☐ |
transportinis laivas |
|
☐ |
laivas šaldiklis |
|
☐ |
kita (nurodyti) |
8.
Tarptautinis radijo šaukinys:
9.
IMO Nr. (jei taikoma):
10.
Veiklos rūšis (-ys):|
☐ |
žvejyba |
|
☐ |
navigacija |
|
☐ |
dreifavimas |
|
☐ |
perkrovimas |
11.
Radijo ryšys: TAIP ☐ - NE☐
12.
Stebimo laivo kapitono vardas ir pavardė, pilietybė: …
13.
Stebimame laive esančių žmonių skaičius: …
14.
Stebimame laive laikomas laimikis: …
15.
Informaciją surinko:Inspektoriaus vardas ir pavardė:
Susitariančioji šalis:
GFCM tapatybės kortelės numeris:
Patrulinio laivo pavadinimas:
VIII PRIEDAS
LAIVŲ SĄRAŠE PATEIKTINI DUOMENYS
15, 24, 34, 47, 70, 78 ir 116 straipsniuose nurodytame sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:
|
1) |
laivo (leidimą turinčio laivo arba rinkimo veiklai vykdyti naudojamo leidimą turinčio laivo) pavadinimas; |
|
2) |
laivo registro numeris (valstybių narių suteiktas numeris); |
|
3) |
GFCM registracijos numeris (šalies ISO triraidis kodas + 9 skaitmenys, pvz., xxx000000001); |
|
4) |
registracijos uostas (visas uosto pavadinimas); |
|
5) |
ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo); |
|
6) |
ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei tokia buvo); |
|
7) |
ankstesni duomenys apie išbraukimą iš kitų registrų (jei turima); |
|
8) |
tarptautinis radijo šaukinys (jei yra); |
|
9) |
LSS (nurodyti taip / ne); |
|
10) |
laivo tipas, bendrasis ilgis (LOA), bendroji talpa (GT) ir (arba) bendroji registrinė talpa (GRT), variklio galia (kW); |
|
11) |
saugos ir saugumo įranga, skirta stebėtojui (-ams) laive priimti (nurodyti taip / ne) (jei taikoma); |
|
12) |
pagrindinės tikslinės rūšys; |
|
13) |
savininko (-ų) ir operatoriaus (-ų) pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas; |
|
14) |
raudonpelekiams pagelams žvejoti naudojamas pagrindinis įrankis, priskirtas laivyno segmentas ir DCRF nurodytas veiklos padalinys; |
|
15) |
laikotarpis, kuriuo sezono metu leidžiama žvejoti (jei taikoma); |
|
16) |
rajonas, kuriame leidžiama žvejoti (GP ir (arba) GFCM statistinio tinklo gardelės (jei taikoma); |
|
17) |
dalyvavimas nacionalinių ir tarptautinių mokslo įstaigų vadovaujamose mokslinių tyrimų programose (nurodyti taip / ne, pateikiant aprašymą) (jei taikoma). |
IX PRIEDAS
ŽUVŲ SUBURIAMŲJŲ ĮRENGINIŲ (ŽSĮ) VALDYMO PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS
Valstybių narių laivams taikomas ŽSĮ valdymo priemones sudaro:
|
1) |
ŽSĮ valdymo priemonių aprašymas:
|
|
2) |
institucinės procedūros:
|
|
3) |
ŽSĮ konstrukcinės specifikacijos ir reikalavimai:
|
|
4) |
ŽSĮ valdymo priemonių taikymo laikotarpis ir |
|
5) |
ŽSĮ valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos ir peržiūros priemonės. |
X PRIEDAS
GFCM BANDOMOJOJE LAIMIKIO DOKUMENTAVIMO SISTEMOJE NAUDOJAMAS SURINKTO KIEKIO SERTIFIKATAS
|
RAUDONIESIEMS KORALAMS SKIRTOJE GFCM BANDOMOJOJE LAIMIKIO DOKUMENTAVIMO SISTEMOJE (CDS) NAUDOJAMAS SURINKTO KIEKIO SERTIFIKATAS |
|||||
|
Surinkto kiekio dokumento numeris |
Tvirtinančioji institucija |
||||
|
Adresas, telefonas / faksas / e. paštas |
||||
|
Žvejybos laivo kapitono parašas ir antspaudas |
|||||
|
Vėliavos valstybė ir prirašymo uostas |
Šaukinys / IMO numeris (jei taikoma) |
|||
|
Inmarsat numeris / faksas / telefono numeris / e. paštas |
|||||
|
|||||
|
|
Išvykimo uostas ir valstybė |
Iškrovimo uostas ir valstybė |
|||
|
Vardas, pavardė, adresas, telefonas / faksas / e. paštas |
||||
|
Žvejybos licencijos numeris (-iai) galioja iki (data), jei taikoma |
Raudonųjų koralų rinkimo leidimo numeris galioja iki (data) |
Turėtojo parašas |
|||
|
Laimikio surinkimo data |
Apytikris gyvasis svoris (kg) |
Iškrautas gyvasis svoris (kg) |
||
|
a. |
|
|
|
||
|
b. |
|
|
|
||
|
c. |
|
|
|
||
|
d. |
|
|
|
||
|
e. |
|
|
|
||
|
|
|
|||
|
Vardas, pavardė ir pareigos |
Parašas |
Data ir antspaudas |
|||
|
Adresas, telefonas / faksas / e. paštas |
||||
|
Eksportuotojo parašas ir antspaudas, data |
|||||
|
Parašas |
Data ir antspaudas |
|||
|
Adresas, telefonas / faksas / e. paštas |
||||
|
Importuotojo parašas ir antspaudas, data |
|||||
|
Parašas |
Data ir antspaudas |
|||
XI PRIEDAS
RIBOJAMOS ŽVEJYBOS RAJONŲ IR BUFERINIŲ ZONŲ KOORDINATĖS
A. Ribojamos žvejybos rajonas Liono įlankoje:
ribojamos žvejybos rajonas rytinėje Liono įlankos dalyje, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias geografines koordinates:
|
— |
42° 40′ šiaurės platumos, 4° 20′ rytų ilgumos, |
|
— |
42° 40′ šiaurės platumos, 5° 00′ rytų ilgumos, |
|
— |
43° 00′ šiaurės platumos, 4° 20′ rytų ilgumos, |
|
— |
43° 00′ šiaurės platumos, 5° 00′ rytų ilgumos, |
B. Ribojamos žvejybos rajonai Sicilijos sąsiauryje:
|
1) |
ribojamos žvejybos rajonas „East of Adventure Bank“ (Aventūros bankos rytinė dalis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
|
2) |
ribojamos žvejybos rajonas „West of Gela Basin“ (Dželos įdubos vakarinė dalis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
|
3) |
ribojamos žvejybos rajonas „East of Malta Bank“ (Maltos bankos rytinė dalis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
C. Buferinės zonos Sicilijos sąsiauryje:
|
1) |
buferinė zona aplink ribojamos žvejybos rajoną „East of Adventure Bank“, kurios ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
|
2) |
buferinė zona aplink ribojamos žvejybos rajoną „West of Gela Basin“, kurios ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
|
3) |
buferinė zona aplink ribojamos žvejybos rajoną „East of Malta Bank“, kurios ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
D. Žvejybos ribojimas Adrijos jūros Jabukos / Pomo įdubos rajone:
|
1) |
mėgėjų žvejybos ir žvejybos dugniniais statomaisiais tinklais, dugniniais tralais, statomosiomis ūdomis ir gaudyklėmis draudimo rajonas, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
|
2) |
kasmet nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama žvejoti dugniniais statomaisiais tinklais, dugniniais tralais, statomosiomis ūdomis ir gaudyklėmis rajone, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
|
3) |
kasmet nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama vykdyti mėgėjų žvejybą ir žvejoti dugniniais statomaisiais tinklais, dugniniais tralais, statomosiomis ūdomis ir gaudyklėmis rajone, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
E. Ribojamos žvejybos rajonai giliavandenėse pažeidžiamose buveinėse:
|
1) |
ribojamos giliavandenės žvejybos rajonas „Lophelia reef off Capo Santa Maria di Leuca“ (Santa Marija di Leukos kyšulio Lofelijos rifas), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
|
2) |
ribojamos giliavandenės žvejybos rajonas „The Nile delta area cold hydrocarbon seeps“ (šaltieji angliavandenilio protėkiai Nilo deltos rajone), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
|
3) |
ribojamos giliavandenės žuvų žvejybos rajonas „The Eratosthenes Seamount“ (Erastoteno jūrkalnis), kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:
|
XII PRIEDAS
LAIVYNO PAJĖGUMAS SICILIJOS SĄSIAURYJE (12–16 GP), ADRIJOS JŪROJE (17 IR 18 GP) IR LIONO ĮLANKOS RIBOJAMOS ŽVEJYBOS RAJONE
A. Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama Sicilijos sąsiauryje žvejoti giliavandenių krevečių išteklius, skaičiumi, kW ir GT (12, 13, 14, 15 ir 16 GP)
|
Valstybė narė |
Žvejybos įrankis |
Laivų skaičius |
kW |
GT |
|
Kipras |
OTB |
1 |
105 |
265 |
|
Ispanija |
OTB |
2 |
440,56 |
218,78 |
|
Italija |
OTB |
320 |
93 756 |
26 076 |
|
Мalta |
OTB |
15 |
5 562 |
2 007 |
B. Laivyno pajėgumas Adrijos jūroje
|
Valstybė narė |
Žvejybos įrankis |
Laivų skaičius |
kW |
GT |
|
Kroatija |
PS |
249 |
77 145,52 |
18 537,72 |
|
Italija |
PTM, OTM, PS |
685 |
134 556,7 |
25 852 |
|
Slovėnija |
PS |
4 |
433,7 |
38,5 |
XIII PRIEDAS
ŽVEJYBOS PASTANGŲ GRUPĖS, NUSTATYTOS PAGAL ŽVEJYBOS ĮRANKIŲ TIPO IR LAIVO ILGIO KLASĖS DERINĮ (LAIVYNO SEGMENTAS), KURIOMS TENKA NE MAŽIAU KAIP 5 % 2017 M. IŠKRAUTO KIEKIO
|
Žvejybos įrankio tipas |
Geografiniai parajoniai (GP) |
Atitinkami ištekliai |
KSŠ |
Bendrasis laivų ilgis (LOA) (1) |
Žvejybos pastangų grupės kodas |
Žvejybos dienos (2) |
kW * žvejybos dienos |
|
vienlaiviai dugniniai tralai su kėtoklėmis (OTB) |
17–18 |
europinės barzdotės; europinės jūrinės lydekos; ilganosės rausvosios krevetės ir norveginiai omarai |
|
< 12 m |
OTB12< |
|
|
|
|
≥ 12 m ir < 24 m |
OTB12–24 |
|
|
|||
|
|
≥ 24 m |
OTB> 24 |
|
|
|||
|
sijiniai tralai (TBB) |
17 |
europiniai jūrų liežuviai |
|
< 12 m |
TBB12< |
|
|
|
|
≥ 12 m ir < 24 m |
TBB12–24 |
|
|
|||
|
|
≥ 24 m |
TBB> 24 |
|
|
|||
|
poriniai dugniniai tralai (PTB) |
17–18 |
europinės barzdotės; europinės jūrinės lydekos; ilganosės rausvosios krevetės ir norveginiai omarai |
|
< 12 m |
PTB12< |
|
|
|
|
≥ 12 m ir < 24 m |
PTB 12–24 |
|
|
|||
|
|
≥ 24 m |
PTB> 24 |
|
|
|||
|
dvigubieji tralai su kėtoklėmis (OTT) |
17–18 |
europinės barzdotės; europinės jūrinės lydekos; ilganosės rausvosios krevetės ir norveginiai omarai |
|
< 12 m |
OTT12< |
|
|
|
|
≥ 12 m ir < 24 m |
OTT12–24 |
|
|
|||
|
|
≥ 24 m |
OTT> 24 |
|
|
(1) Laivyno segmentų ir žvejybos įrankių nuostatos bus supaprastintos, kai bus gauti žvejybos pastangų duomenys.
(2) Tie duomenys bus prieinami nuo 2021 m.
XIV PRIEDAS
PANAIKINAMAS REGLAMENTAS IR JO VĖLESNIŲ DALINIŲ PAKEITIMŲ SĄRAŠAS
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 (OL L 347, 2011 12 30, p. 44). |
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2102 (OL L 308, 2015 11 25, p. 1). |
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/982 (OL L 164, 2019 6 20, p. 1). |
|
XV PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
|
Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 |
Šis reglamentas |
|
1 ir 2 straipsniai |
1 ir 2 straipsniai |
|
3 straipsnio a punktas |
3 straipsnio 1 punktas |
|
3 straipsnio b ir c punktai |
– |
|
3 straipsnio d punktas |
3 straipsnio 5 punktas |
|
3 straipsnio e punktas |
3 straipsnio 2 punktas |
|
4 straipsnis |
107 straipsnis |
|
5 straipsnis |
108 straipsnis |
|
6 straipsnis |
109 straipsnis |
|
7 straipsnis |
110 straipsnis |
|
8 straipsnis |
111 straipsnis |
|
9 straipsnis |
112 straipsnis |
|
9a straipsnis |
113 straipsnis |
|
9b straipsnis |
114 straipsnis |
|
9c straipsnis |
115 straipsnis |
|
9d straipsnis |
116 straipsnis |
|
9e straipsnis |
– |
|
10 straipsnis |
117 straipsnis |
|
11 straipsnis |
118 straipsnis |
|
11a straipsnis |
119 straipsnis |
|
12 straipsnis |
82 straipsnis |
|
13 straipsnis |
86 straipsnis |
|
14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys |
|
14a straipsnis |
94 straipsnis |
|
15 straipsnis |
– |
|
15a straipsnis |
120 straipsnis |
|
16 straipsnis |
– |
|
16a straipsnis |
40 straipsnio 3 dalis |
|
16b straipsnio 1–4 dalys |
41 straipsnio 1–4 dalys |
|
16b straipsnio 7 dalis |
43 straipsnio 5 dalis |
|
16c straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
42 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
|
16c straipsnio 7 dalis |
44 straipsnio 4 dalis |
|
16ca straipsnio 1–4 dalys |
44 straipsnio 3–6 dalys |
|
16ca straipsnio 5 dalis |
45 straipsnio 2 dalis |
|
16cb straipsnis |
45 straipsnio 1 dalis |
|
16d straipsnio 1 dalis |
40 straipsnis |
|
16d straipsnio 2 dalis |
46 straipsnio 1 dalis |
|
16da straipsnis |
96 straipsnis |
|
16e straipsnis |
101 straipsnis |
|
16f straipsnis |
102 straipsnis |
|
16g straipsnis |
103 straipsnis |
|
16h straipsnis |
104 straipsnis |
|
16i straipsnis |
105 straipsnio 1 dalis |
|
16j straipsnio 1 ir 2 dalys |
98 straipsnio 2 ir 3 dalys |
|
16k straipsnis |
99 straipsnio 1 dalis |
|
16l straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
74 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
|
16l straipsnio 4, 5 ir 6 dalys |
74 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys |
|
16m straipsnis |
44 straipsnio 1 dalis |
|
17 straipsnis |
122 straipsnis |
|
17b straipsnis |
106 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
|
18 straipsnis |
123 straipsnis |
|
19 straipsnis |
124 straipsnis |
|
20 straipsnis |
125 straipsnis |
|
21 straipsnis |
126 straipsnis |
|
22 straipsnis |
127 straipsnis |
|
22a straipsnio 1 ir 2 dalys |
47 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
22a straipsnio 3 dalis |
47 straipsnio 4 dalis |
|
22a straipsnio 4 dalis |
47 straipsnio 5 dalis |
|
22b straipsnis |
50 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
22c straipsnis |
49 straipsnis |
|
22d straipsnis |
48 straipsnis |
|
22e straipsnis |
52 straipsnis |
|
22f straipsnis |
53 straipsnis |
|
22g straipsnis |
56 straipsnio 2 dalis |
|
22i straipsnis |
78 straipsnis |
|
22j straipsnis |
80 straipsnis |
|
22k straipsnis |
61 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
|
22l straipsnis |
62 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
22m straipsnis |
63 straipsnis |
|
22n straipsnis |
64 straipsnis |
|
22o straipsnis |
65 straipsnis |
|
22p straipsnis |
91 straipsnis |
|
22q straipsnis |
92 straipsnis |
|
22r straipsnis |
93 straipsnis |
|
23 straipsnis |
131 straipsnis |
|
23a straipsnio 7 dalis |
132 straipsnis |
|
23b straipsnis |
75 straipsnis |
|
25 straipsnis |
138 straipsnis |
|
26 straipsnio a ir b punktai |
139 straipsnio 1 ir 2 punktai |
|
26 straipsnio c, e, f ir g punktai |
139 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 punktai |
|
27 straipsnio 1–3 dalys |
140 straipsnio 1–3 dalys |
|
27 straipsnio 4 ir 5 dalys |
140 straipsnio 5 ir 6 dalys |
|
29 straipsnis |
142 straipsnis |
|
I–VIII priedai |
I–VIII priedai |
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2124/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)