1.   Programą sudaro šie komponentai:

2.   Programoje numatytos papildomos priemonės, kuriomis užtikrinama veiksminga autonominė prieiga prie kosmoso vykdant Programą ir skatinamas novatoriškas ir konkurencingas tiek pradinės, tiek galutinės grandies Europos kosmoso sektorius, stiprinant Sąjungos kosmoso ekosistemą ir Sąjungos, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmenį.

1.   Bendrieji Programos tikslai:

2.   Specialieji Programos tikslai:

1.   Pagal Programą remiami paleidimo paslaugų viešieji pirkimai ir sujungimas pagal Programos poreikius, taip pat sujungimas valstybių narių ir tarptautinių organizacijų prašymu jų tikslais.

2.   Atsižvelgiant į sinergiją su kitomis Sąjungos programomis bei finansavimo schemomis ir nedarant poveikio EKA veiklai prieigos prie kosmoso srityje, pagal Programą gali būti remiamos:

1.   Pagal Programą skatinamas pajėgumų stiprinimas visoje Sąjungoje, remiant:

2.   Įgyvendinant 1 dalyje nurodytą veiklą turi būti remiamas poreikis plėtoti pajėgumus valstybėse narėse, kuriose tik kuriama kosmoso pramonė, siekiant suteikti visoms valstybėms narėms lygias galimybes dalyvauti Programoje.

1.   „Galileo“, EGNOS ir programos „Copernicus“, taip pat SWE ir NEO pakomponenčių, išskyrus SST pakomponentį, veikloje gali dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis.

Programos „Copernicus“, taip pat SWE ir NEO pakomponenčių, išskyrus SST pakomponentį, veikloje gali dalyvauti šios valstybės:

2.   Laikantis sąlygų, nustatytų pagal SESV 218 straipsnį sudarytame konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje:

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytu konkrečiu susitarimu:

Šios dalies antros pastraipos b punkte nurodyti įnašai sudaro asignuotąsias pajamas pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

3.   Trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos gali dalyvauti Programos komponentuose arba pakomponentuose, išskyrus SST pakomponentį, pagal šį straipsnį tik su sąlyga, kad bus apsaugoti esminiai Sąjungos ir jos valstybių narių interesai, be kita ko, susiję su įslaptintos informacijos apsauga pagal 43 straipsnį.

1.   Trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos gali turėti prieigą prie GOVSATCOM paslaugų su sąlyga, kad:

2.   Trečiosios valstybės ir savo būstinės Sąjungoje neturinčios tarptautinės organizacijos gali turėti prieigą prie 55 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų SST paslaugų su sąlyga, kad:

3.   Nereikalaujama sudaryti susitarimo pagal SESV 218 straipsnį dėl viešai prieinamų SST paslaugų, kaip nurodyta 55 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose. Prieiga prie šių paslaugų suteikiama potencialių naudotojų prašymu pagal 56 straipsnį.

4.   Trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų prieiga prie „Galileo“ teikiamų paslaugų valstybinėms institucijoms reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1104/2011/ES (39) 3 straipsnio 5 dalyje.

1.   Išskyrus 2 dalyje nustatytus atvejus, Sąjunga yra viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pagaminto pagal Programos komponentus, savininkė. Tuo tikslu Komisija užtikrina, kad atitinkamose sutartyse, susitarimuose ir kituose sandėriuose, susijusiuose su veikla, kurią vykdant gali būti sukurtas ar pagamintas toks turtas, būtų nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad šio turto nuosavybė priklausytų Sąjungai.

2.   1 dalis netaikoma materialiajam ir nematerialiajam turtui, sukurtam ar pagamintam pagal Programos komponentus, jei veikla, kurią vykdant gali būti sukurtas ar pagamintas toks turtas:

3.   Komisija užtikrina, kad visose sutartyse, susitarimuose ir kituose sandėriuose, susijusiuose su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, būtų nuostatos, kuriomis nustatoma tinkama to turto nuosavybės tvarka, o šio straipsnio 2 dalies c punkto atveju – kad Sąjunga galėtų naudotis PVI imtuvais pagal Sprendimą Nr. 1104/2011/ES.

4.   Komisija siekia sudaryti sutartis, susitarimus ar kitus sandėrius su trečiosiomis šalimis dėl:

5.   Komisija, nustatydama tinkamą sistemą, užtikrina 1 ir 2 dalyse nurodyto Sąjungai priklausančio materialiojo ir nematerialiojo turto optimalų naudojimą.

6.   Jei 1 ir 2 dalyje nurodytas turtas yra intelektinės nuosavybės teisės, Komisija šias teises valdo kuo veiksmingiau, atsižvelgdama į:

Komisija visų pirma užtikrina, kad visose atitinkamose sutartyse, susitarimuose ir kituose sandėriuose būtų numatyta galimybė šias intelektinės nuosavybės teises perduoti trečiosioms šalims arba suteikti trečiųjų šalių licencijas naudotis šiomis teisėmis, įskaitant tos intelektinės nuosavybės kūrėjui, ir kad Agentūra galėtų laisvai naudotis šiomis teisėmis, kai tai būtina jos užduotims pagal šį reglamentą atlikti.

Į 28 straipsnio 4 dalyje numatytą FPPS arba 32 straipsnio 1 dalyje nurodytus susitarimus dėl įnašo įtraukiamos atitinkamos nuostatos, kad Europos kosmoso agentūra ir kiti įgaliotieji subjektai galėtų naudotis šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis intelektinės nuosavybės teisėmis, kai tai būtina jų užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, ir nurodomos naudojimosi tomis teisėmis sąlygos.

1.   Nedarant poveikio teisiškai privalomomis nuostatomis nustatytoms pareigoms, Programos komponentų teikiamos paslaugos, duomenys ir informacija teikiami be jokios aiškios ar numanomos jų kokybės, tikslumo, prieinamumo, patikimumo, greičio ir tinkamumo bet kuriam tikslui garantijos.

2.   Komisija užtikrina, kad šių paslaugų, duomenų ir informacijos naudotojai būtų tinkamai informuoti apie 1 dalį.

1.   Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Programos veiklos įgyvendinimo finansinis paketas yra 14,880 mlrd. EUR einamosiomis kainomis.

Pirmoje pastraipoje nurodyta suma skirstoma į šias išlaidų kategorijas:

2.   Komisija gali perskirstyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas lėšas tarp kategorijų neviršydama 7,5 % ribos toje išlaidų kategorijoje, kuriai skiriamos lėšos, arba išlaidų kategorijoje, iš kurios skiriamos lėšos. Jei šis perskirstymas viršija bendrą sumą, kuri yra didesnė už 7,5 % sumos, skirtos išlaidų kategorijai, kuriai skiriamos lėšos, arba išlaidų kategorijai, iš kurios skiriamos lėšos, Komisija gali perskirstyti lėšas tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų kategorijų priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 107 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3.   3 straipsnio 2 dalyje numatytos papildomos priemonės, t. y. 5 ir 6 straipsniuose numatyta veikla, finansuojama pagal Programos komponentus.

4.   Programai skirti Sąjungos biudžeto asignavimai apima visą veiklą, reikalingą 4 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. Tokios išlaidos gali apimti:

5.   Veiksmai, kuriems skiriamas kaupiamasis finansavimas pagal skirtingas Sąjungos programas, audituojami tik vieną kartą, įtraukiant visas susijusias programas ir atitinkamas joms taikomas taisykles.

6.   Biudžetiniai įsipareigojimai, susiję su Programa ir apimantys veiksmus, trunkančius daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

7.   Taikant pasidalijamąjį valdymą valstybėms narėms skirti ištekliai atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkeliami Programai, laikantis atitinkamų Bendrųjų nuostatų reglamento 26 straipsnio. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

1.   Pajamos, gautos iš Programos komponentų, turi būti mokamos į Sąjungos biudžetą ir naudojamos komponentui, iš kurio jos gautos, finansuoti.

2.   Valstybės narės Programos komponentui gali skirti papildomą finansinį įnašą papildomoms dalims padengti su sąlyga, kad dėl tokių papildomų dalių atitinkamai tam komponentui nesukuriama finansinės ar techninės naštos arba neuždelsiamas jo įgyvendinimas. Komisija įgyvendinimo aktais nusprendžia, ar tos sąlygos yra įvykdytos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Šiame straipsnyje nurodytas papildomas finansinis įnašas laikomas išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

1.   Programa įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą, laikantis Finansinio reglamento, arba taikant netiesioginį valdymą kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytomis įstaigomis.

2.   Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Pagal ją finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

3.   Tais atvejais, kai programos „Copernicus“ biudžetas vykdomas taikant tiesioginį valdymą, subjektų, kuriems pavestos biudžeto vykdymo užduotys, viešųjų pirkimų taisyklės gali būti taikomos tokiu mastu, kiek tai leidžiama pagal Finansinio reglamento 62 ir 154 straipsnius. Konkretūs būtini tų viešųjų pirkimų taisyklių patikslinimai apibrėžiami atitinkamuose susitarimuose dėl įnašo.

1.   Vykdydama viešųjų pirkimų procedūras Programos tikslais, perkančioji organizacija vadovaujasi šiais principais:

2.   Komisijos vidinė Viešųjų pirkimų valdyba tikrina viešųjų pirkimų procesą, susijusį su visais Programos komponentais, ir stebi įgaliotiesiems subjektams pagal sutartis pavestą Sąjungos biudžeto vykdymą. Atitinkamai turi būti kviečiami kiekvieno įgaliotojo subjekto atstovai.

1.   Eksploatavimo ir su konkrečiais infrastruktūros objektais susijusios veiklos atveju perkančioji organizacija gali skirti sutartį, kuri pagal šį straipsnį būtų sąlyginė dalinė sutartis.

2.   Sąlyginės dalinės sutarties konkurso dokumentuose nurodomi konkretūs sąlyginių dalinių sutarčių elementai. Juose visų pirma apibrėžiamas sutarties dalykas, kaina arba jos nustatymo tvarka ir pagal kiekvieną dalį numatyto darbų, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo tvarka.

3.   Į sąlyginę dalinę sutartį įtraukiama:

4.   Kiekvienos nekintamos dalies įsipareigojimai ir kiekvienos sąlyginės dalies įsipareigojimai sudaro nuoseklią visumą, atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal ankstesnes ar vėlesnes dalis.

5.   Kiekvienos sąlyginės dalies vykdymas pradedamas gavus perkančiosios organizacijos sprendimą, apie kurį pagal sutartį pranešama rangovui.

1.   Perkančioji organizacija gali sudaryti sutartį, grindžiamą visišku arba daliniu išlaidų kompensavimu 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Mokėtiną kainą pagal išlaidų kompensavimu grindžiamą sutartį sudaro:

3.   Perkančioji organizacija gali sudaryti visiško arba dalinio išlaidų kompensavimo sutartį tais atvejais, kai dėl sutarties vykdymui būdingo neapibrėžtumo sudėtinga arba netinkama nustatyti tikslią fiksuotą kainą, nes:

4.   Išlaidų kompensavimu grindžiamose sutartyse nustatoma aukščiausia kaina. Visiško arba dalinio išlaidų kompensavimo sutarties aukščiausia kaina yra didžiausia mokėtina kaina. Kaina gali būti keičiama pagal Finansinio reglamento 172 straipsnį.

1.   Siekiant paskatinti naujus rinkos dalyvius, MVĮ bei startuolius ir jų tarpvalstybinį dalyvavimą ir pasiūlyti kuo platesnę geografinę aprėptį kartu apsaugant Sąjungos savarankiškumą, perkančioji organizacija prašo, kad konkurso dalyvis atitinkamų lygių subrangos pagrindais sutarties dalį konkurso tvarka pavestų vykdyti bendrovėms, nepriklausančioms konkurso dalyvių grupei.

2.   Konkurso dalyvis turi pagrįsti visus atvejus, kai nukrypstama nuo pagal 1 dalį pateikto prašymo.

3.   Sutarčių, kurių vertė viršija 10 mln. EUR, atveju perkančioji organizacija siekia užtikrinti, kad ne mažiau kaip 30 proc. sutarties vertės konkurso tvarka atitinkamų lygių subrangos pagrindais būtų pavesta vykdyti bendrovėms, nepriklausančioms pagrindinio konkurso dalyvio grupei, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas MVĮ dalyvauti tarpvalstybiniu mastu. Komisija informuoja 107 straipsnio 1 dalyje nurodytą Programos komitetą apie šio tikslo įvykdymą sutarčių, pasirašytų įsigaliojus šiam reglamentui, atžvilgiu.

1.   Sąjunga gali padengti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų nedarant poveikio bendro finansavimo principui.

2.   Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 181 straipsnio 6 dalies, taikydamas fiksuotąsias normas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali leisti arba nurodyti padengti gavėjo netiesiogines išlaidas, sudarančias iki 25 proc. visų tinkamų finansuoti tiesioginių veiksmo išlaidų.

3.   Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, netiesioginės išlaidos gali būti deklaruojamos kaip fiksuotoji suma arba vieneto įkainiai, kai tai numatyta 100 straipsnyje nurodytoje darbo programoje.

4.   Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 204 straipsnio, didžiausia finansinės paramos, kuri gali būti išmokėta trečiajai šaliai, suma neturi viršyti 200 000 EUR.

1.   Komisija arba pagal Programą įgaliotasis subjektas gali paskelbti bendrą kvietimą teikti pasiūlymus kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytomis įstaigomis, organais ar asmenimis.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto bendro kvietimo atveju:

3.   Susitarime dėl dotacijos turi būti nurodoma intelektinės nuosavybės teisėms taikoma tvarka.

1.   Veiksmai gali apimti ikiprekybinius viešuosius pirkimus arba novatoriškų sprendimų viešuosius pirkimus, kuriuos vykdo gavėjai, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES (40), 2014/25/ES (41) ir 2009/81/EB (42), arba tai gali būti veiksmų pagrindinis tikslas.

2.   Vykdant novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų procedūras:

3.   Ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiam rangovui, kuris sukuria rezultatus, priklauso bent jau su jais susijusios intelektinės nuosavybės teisės. Perkančiosioms organizacijoms priklauso bent jau teisė nemokamai naudotis rezultatais savo reikmėms ir teisė sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis suteikti arba reikalauti rangovų suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudotis rezultatais perkančiosios organizacijos reikmėms be teisės teikti sublicencijas. Jei rangovas nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad jis perduotų joms visas rezultatų nuosavybės teises.

1.   Veiksmui, kuriam skirtas įnašas iš Programos lėšų, taip pat gali būti skirtas įnašas iš kitos Sąjungos programos, jei tais įnašais dengiamos ne tos pačios išlaidos. Atitinkamam įnašui taikomos atitinkamoje Sąjungos programoje, iš kurios lėšų jis teikiamas veiksmui, nustatytos taisyklės. Sudėtiniu finansavimu neviršijama visų veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų. Įvairių Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

2.   Veiksmams, kuriems pagal šią Programą suteiktas pažangumo ženklas, gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo arba „Europos socialinio fondo +“, laikantis Bendrųjų nuostatų reglamento 73 straipsnio 4 dalies, jei jie atitinka visas šias sąlygas:

1.   Be to, kas nustatyta Finansinio reglamento 165 straipsnio nuostatomis, Komisija arba Agentūra gali vykdyti bendrų viešųjų pirkimų procedūras kartu su EKA ar kitomis tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant Programos komponentus.

2.   Pagal Finansinio reglamento 165 straipsnį taikytinos viešųjų pirkimų taisyklės taikomos analogiškai su sąlyga, kad bet kuriuo atveju taikomos Sąjungos institucijoms taikytinos procedūrinės nuostatos.

1.   Komisija viešiesiems pirkimams, dotacijoms ar apdovanojimams pagal šią antraštinę dalį taiko 2 dalyje nustatytas tinkamumo ir dalyvavimo sąlygas, jei ji mano, kad tai yra būtina ir tikslinga siekiant apsaugoti Sąjungos operacinių sistemų saugumą, vientisumą ir atsparumą, atsižvelgiant į tikslą skatinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, visų pirma susijusį su daugeliu itin svarbių technologijų ir vertės grandinių, kartu išsaugant atvirą ekonomiką.

Prieš taikydama tinkamumo ir dalyvavimo sąlygas pagal šios dalies pirmą pastraipą, Komisija informuoja 107 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą Programos komitetą ir kuo labiau atsižvelgia į valstybių narių nuomonę dėl taikymo srities ir tų tinkamumo ir dalyvavimo sąlygų pagrindimo.

2.   1 dalyje nurodytos tinkamumo ir dalyvavimo sąlygos yra šios:

Šiame straipsnyje kontrolė – gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų.

Šiame straipsnyje vykdomojo valdymo struktūra – pagal nacionalinę teisę paskirtas teisės subjekto organas, kai taikytina, atskaitingas vykdomajam direktoriui arba bet kuriam kitam asmeniui, turinčiam palyginamus įgaliojimus priimti sprendimus, kuriam suteikti įgaliojimai nustatyti teisės subjekto strategiją, tikslus ir bendrą kryptį ir kuris prižiūri ir stebi vadovybės sprendimų priėmimą.

3.   Komisija gali netaikyti 2 dalies pirmos pastraipos a arba b punktuose nustatytų sąlygų konkrečiam teisės subjektui atlikusi vertinimą, grindžiamą visais šiais kriterijais:

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos b punkto, Komisija gali netaikyti 2 dalies pirmos pastraipos ar arba b punktų sąlygų teisės subjektui, įsisteigusiam trečiojoje valstybėje, kuri nėra EEE ir ELPA narė, jei valstybėse, kurios yra EEE arba ELPA narės, nėra iškart prieinamų pakaitalų ir įvykdyti pirmos pastraipos a ir c punktuose nustatyti kriterijai.

4.   Komisija gali netaikyti 2 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatytos sąlygos, jei valstybėje narėje įsisteigęs teisės subjektas pateikia šias garantijas:

5.   Valstybės narės, kurioje įsisteigęs teisės subjektas, kompetentingos institucijos įvertina, ar teisės subjektas atitinka 3 dalies c punkte nustatytus kriterijus ir 4 dalyje nurodytas garantijas. Komisija laikosi šio vertinimo.

6.   Komisija 107 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytam Programos komitetui pateikia:

7.   Sąlygos, išdėstytos 2 dalyje, kriterijai, išdėstyti 3 dalyje ir garantijos, išdėstytos ir 4 dalyje, atitinkamai įtraukiami į dokumentus, susijusius su atitinkamai viešaisiais pirkimais, dotacijomis ar apdovanojimais, o vykdant viešuosius pirkimus sąlygos taikomos visu sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu.

8.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Sprendimui Nr. 1104/2011/ES ir 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos deleguotajam sprendimui (43), Reglamentui (ES) 2019/452, Sprendimui 2013/488/ES ir Sprendimui (ES, Euratomas) 2015/444, taip pat nedaromas poveikis valstybių narių atliekamam teisės subjektų, dalyvaujančių veikloje, kuriai vykdyti būtina prieiga prie ESĮI, saugumo patikrinimui, laikantis taikytinų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų.

Jei sutartys, sudarytos taikant šį straipsnį, yra įslaptintos, tinkamumo ir dalyvavimo sąlygomis, kurias pagal 1 dalį taiko Komisija, negali būti daromas poveikis nacionalinių saugumo institucijų kompetencijai.

Šiuo straipsniu negali būti trukdoma valstybėje narėje vykstančiai patalpų patikimumo tikrinimo ir asmens patikimumo tikrinimo procedūrai, ji neturi būti keičiama ar jai prieštaraujama.

1.   Valstybės narės gali dalyvauti Programoje. Programoje dalyvaujančios valstybės narės prisideda savo technine kompetencija, praktine patirtimi ir pagalba, visų pirma saugos ir saugumo srityje, arba, kai tinkama ir kai įmanoma, suteikia galimybę Sąjungai susipažinti su jų turimais ar jų teritorijoje esančiais duomenimis ir informacija ir naudotis jų turima ar jų teritorijoje esančia infrastruktūra ir paslaugomis, be kita ko, užtikrindamos veiksmingą ir nekliudomą prieigą prie programos „Copernicus“in situ duomenų ir naudojimąsi jais, taip pat bendradarbiaudamos su Komisija, kad būtų pagerintas Programai reikalingų programos „Copernicus“in situ duomenų prieinamumas, atsižvelgdamos į taikytinas licencijas ir pareigas.

2.   Komisija, sudarydama susitarimus dėl įnašų, gali pavesti konkrečias užduotis valstybių narių organizacijoms, jei tokias organizacijas paskyrė susijusi valstybė narė. Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimus dėl įnašo, susijusius su susitarimais dėl įnašo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.   Tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, jei tai 29 straipsnyje nurodytos užduotys, Agentūra, sudarydama susitarimus dėl įnašo, gali pavesti konkrečias užduotis valstybių narių organizacijoms, jei tokias organizacijas yra paskyrusi susijusi valstybė narė.

4.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų sklandų Programos veikimą, be kita ko, atitinkamu lygmeniu padėdamos apsaugoti Programai reikalingus dažnius.

5.   Valstybės narės ir Komisija gali bendradarbiauti, kad būtų plačiau įsisavinami pagal Programos komponentus teikiami duomenys, informacija ir paslaugos.

6.   Kai tik įmanoma, valstybių narių įnašas į 107 straipsnio 6 dalyje nurodytą naudotojų forumą turi būti grindžiamas sistemingomis ir suderintomis konsultacijomis su galutinių naudotojų bendruomenėmis nacionaliniu lygmeniu, visų pirma kalbant apie „Galileo“, EGNOS ir programą „Copernicus“.

7.   Valstybės narės ir Komisija, remdamosi esamais pajėgumais, bendradarbiauja siekdamos sukurti programos „Copernicus“in situ komponentą ir antžemines kalibravimo paslaugas, reikalingus kosmoso sistemų įsisavinimui, ir sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai panaudoti programos „Copernicus“in situ duomenų ir bazinių duomenų rinkinius.

8.   Saugumo srityje valstybės narės vykdo 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas užduotis.

1.   Komisijai tenka visa atsakomybė už Programos įgyvendinimą, įskaitant įgyvendinimą saugumo srityje, nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje. Vadovaudamasi šiuo reglamentu Komisija pagal naudotojų poreikius nustato Programos prioritetus bei ilgalaikę raidą ir prižiūri jos įgyvendinimą, nedarydama poveikio Sąjungos kitų sričių politikai.

2.   Komisija valdo bet kokius kitam subjektui nepavestus Programos komponentus ar pakomponenčius, visų pirma GOVSATCOM, NEO pakomponentį, SWE pakomponentį ir 55 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą veiklą.

3.   Komisija užtikrina aiškų užduočių ir atsakomybės paskirstymą tarp įvairių subjektų, dalyvaujančių Programoje, ir koordinuoja tų subjektų veiklą. Komisija taip pat užtikrina, kad visi įgaliotieji subjektai, kurie dalyvauja įgyvendinant Programą, saugotų Sąjungos interesus, garantuotų patikimą Sąjungos lėšų valdymą ir laikytųsi Finansinio reglamento bei šio reglamento.

4.   Komisija sudaro finansinį partnerystės pagrindų susitarimą su Agentūra ir, atsižvelgdama į 2004 m. bendrąjį susitarimą, su EKA, FPPS, kaip numatyta Finansinio reglamento 130 straipsnyje.

5.   Kai tai būtina sklandžiam Programos veikimui ir sklandžiam Programos komponentų teikiamų paslaugų teikimui, Komisija, pasikonsultavusi su naudotojais, be kita ko, 107 straipsnio 6 dalyje nurodytame Naudotojų forume, ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato techninius ir eksploatacinius reikalavimus, reikalingus tų komponentų ir jų teikiamų paslaugų įgyvendinimui ir plėtojimui. Nustatydama tuos techninius ir eksploatacinius reikalavimus, Komisija vengia sumažinti bendrą saugumo lygį ir privalomai laikosi atgalinio suderinamumo reikalavimų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Nedarant poveikio Agentūros ar kitų įgaliotųjų subjektų užduotims, Komisija užtikrina, kad, būtų skatinamas ir kuo labiau padidintas Programos komponentų teikiamų duomenų ir paslaugų įsisavinimas ir naudojimas viešajame ir privačiajame sektoriuose, be kita ko, remdama tinkamą tų paslaugų bei patogių naudoti sąsajų plėtojimą ir užtikrindama stabilią ilgalaikę aplinką. Ji kuria atitinkamą įvairių Programos komponentų taikmenų sinergiją. Ji užtikrina Programos ir kitų Sąjungos veiksmų bei programų papildomumą, nuoseklumą, sinergiją ir sąsajas.

7.   Kai tikslinga, Komisija užtikrina pagal Programą vykdomos veiklos ir Sąjungos, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmenimis kosmoso srityje vykdomos veiklos darną. Ji skatina valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir, kai tai naudinga Programai, palengvina jų technologinių pajėgumų bei pokyčių kosmoso srityje konvergenciją. Šiuo tikslu Komisija, kai tinkama, bendradarbiauja su Agentūra ir EKA jų kompetencijos srityje.

8.   Komisija informuoja 107 straipsnyje nurodytą Programos komitetą apie visų viešųjų pirkimų procedūrų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie visas sutartis, sudarytas su privačiojo sektoriaus subjektais, įskaitant subrangos sutartis.

1.   Agentūros užduotys yra šios:

2.   Komisija Agentūrai paveda šias užduotis:

3.   Komisija, remdamasi 102 straipsnio 5 dalyje nurodytų vertinimų rezultatais, gali Agentūrai pavesti kitas užduotis, jei jos nesidubliuoja su kitų įgaliotųjų subjektų pagal Programą vykdoma veikla ir jei jomis siekiama padidinti Programos veiklos įgyvendinimo veiksmingumą.

4.   Kai Agentūrai pavedama vykdyti veiklą, užtikrinami atitinkami jų įgyvendinimui būtini finansiniai, žmogiškieji ir administraciniai ištekliai.

5.   Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies ir Komisijai atlikus Sąjungos interesų apsaugos vertinimą, Agentūra, sudarydama susitarimus dėl įnašo, gali pavesti konkrečią veiklą kitiems subjektams jų atitinkamos kompetencijos srityse pagal Komisijai taikomas netiesioginio valdymo sąlygas.

1.   Su sąlyga, kad bus apsaugoti ES finansiniai interesai, EKA pavedamos šios užduotys:

2.   Remiantis Komisijos vertinimu ir atsižvelgiant į Programos poreikius, EKA gali būti pavedamos kitos užduotys, jei tos užduotys nesidubliuoja su kitų įgaliotųjų subjektų pagal Programą vykdoma veikla ir jei jomis siekiama padidinti Programos veiklos įgyvendinimo veiksmingumą.

3.   Nedarant poveikio 31 straipsnyje numatytam FPPS, Komisija arba Agentūra gali prašyti, kad EKA suteiktų techninių ekspertinių žinių ir informacijos, reikalingų šiuo reglamentu joms pavestoms užduotims vykdyti laikantis sąlygų, dėl kurių turi būti susitarta tarpusavyje.

1.   28 straipsnio 4 dalyje nurodytame FPPS:

2.   Komisija įgyvendinimo aktais nusprendžia dėl FPPS. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Europos Parlamentas ir Taryba iš anksto visapusiškai informuojami apie numatomą sudaryti FPPS ir jo įgyvendinimą.

3.   Pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą FPPS 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos užduotys pavedamos Agentūrai, o 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos užduotys pavedamos EKA sudarant susitarimus dėl įnašo. Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimus dėl įnašo, susijusius su susitarimais dėl įnašo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Europos Parlamentas ir Taryba iš anksto visapusiškai informuojami apie numatomus sudaryti susitarimus dėl įnašo ir apie jų įgyvendinimą.

1.   Komisija, sudarydama susitarimus dėl įnašo, gali kitiems subjektams, nei nurodytieji 29 ir 30 straipsniuose, visiškai arba iš dalies pavesti įgyvendinti šias užduotis:

2.   Tokių įgaliotųjų subjektų atrankos kriterijai visų pirma atspindi jų gebėjimą užtikrinti operacijų tęstinumą ir, kai tinkama, jų saugumą nesutrikdant Programos veiklos.

3.   Kai įmanoma, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų susitarimų dėl įnašo sąlygos turi būti suderintos su 31 straipsnio 1 dalyje nurodytomis FPPS sąlygomis.

4.   Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įnašo sprendimo dėl įnašo, susijusio su susitarimu dėl įnašo, konsultuojamasi su Programos komitetu, laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Programos komitetas iš anksto informuojamas apie susitarimus dėl įnašo, kuriuos turi sudaryti Sąjunga, atstovaujama Komisijos, ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai.

1.   Komisija savo kompetencijos srityje ir remiama Agentūros užtikrina aukštą saugumo lygį, visų pirma šių aspektų atžvilgiu:

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslu Komisija užtikrina, kad būtų atlikta kiekvieno Programos komponentų rizikos ir grėsmių analizė. Remdamasi šia analize, ji įgyvendinimo aktais ne vėliau kaip 2023 m. pabaigoje nustato kiekvieno Programos komponento bendruosius saugumo reikalavimus. Tai darydama Komisija atsižvelgia į tų reikalavimų poveikį sklandžiam to komponento veikimui, visų pirma išlaidų, rizikos valdymo ir tvarkaraščio atžvilgiu, ir užtikrina, kad nesumažėtų bendras saugumo lygis ar nebūtų pakenkta tuo komponentu grindžiamos esamos įrangos veikimui, ir atsižvelgia į kibernetinio saugumo grėsmes. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Įsigaliojus šiam reglamentui Komisija pateikia preliminarų įgyvendinimo aktų, kurie turi būti pateikti saugumo sudėties Programos komitetui ir jame svarstomi, sąrašą. Kartu su tuo sąrašu pateikiamas preliminarus tų įgyvendinimo aktų pateikimo tvarkaraštis.

3.   Už Programos komponento valdymą atsakingam subjektui tenka atsakomybė už to komponento eksploatavimo saugumą, jis tuo tikslu atlieka rizikos ir grėsmių analizę ir vykdo visą būtiną veiklą, kad būtų užtikrintas ir stebimas to komponento saugumas, visų pirma nustatydamas technines specifikacijas ir eksploatavimo procedūras, be to, jis vykdo jų atitikties šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems bendriesiems saugumo reikalavimams stebėseną. Pagal 29 straipsnį Agentūra yra už „Galileo“ ir EGNOS atsakingas subjektas.

4.   Remdamasi rizikos ir grėsmių analize, Komisija, kai tikslinga, nustato saugumo stebėsenos struktūrą ir laikosi taikant Sprendimą (BUSP) 2021/698 parengtų nurodymų. Struktūra veikia pagal 2 dalyje nurodytus saugumo reikalavimus. „Galileo“ atveju tokia struktūra yra „Galileo“ saugumo stebėsenos centras.

5.   Agentūra:

6.   Siekdamos užtikrinti antžeminės infrastruktūros, sudarančios neatskiriamą Programos dalį ir esančios jų teritorijoje, saugumą, valstybės narės:

7.   Programoje dalyvaujantys subjektai imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas Programos saugumas, taip pat atsižvelgdami į rizikos analizėje nustatytas problemas.

1.   Saugumo akreditavimo valdyba savo užduotis atlieka nedarydama poveikio Komisijos atsakomybei arba atsakomybei, pavestai kitiems Agentūros organams, ypač dėl klausimų, susijusių su saugumu, ir nedarydama poveikio valstybių narių kompetencijai saugumo akreditavimo srityje.

2.   Saugumo akreditavimo valdyba vykdo šias užduotis:

3.   Nedarant poveikio valstybių narių įgaliojimams ir atsakomybei, sukuriamas Saugumo akreditavimo valdybos prižiūrimas specialus pavaldus organas, atstovaujantis valstybėms narėms, kuriam pavedamos visų pirma šios užduotys:

1.   Saugumo akreditavimo valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, Komisijos atstovas ir vyriausiojo įgaliotinio atstovas. Saugumo akreditavimo valdybos narių kadencija – ketveri metai; ji gali būti pratęsta.

2.   Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose dalyvaujama remiantis principu „būtina žinoti“. Kai tikslinga, EKA atstovai ir saugumo akreditavimo procese nedalyvaujantys Agentūros atstovai gali būti kviečiami dalyvauti Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Išimties tvarka Sąjungos agentūrų, trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovai taip pat gali būti kviečiami stebėtojų teisėmis dalyvauti Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose dėl tiesiogiai su tomis trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis susijusių klausimų, visų pirma dėl klausimų, susijusių su joms priklausančia ar jų teritorijoje esančia infrastruktūra. Toks trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos atitinkamuose susitarimuose ir turi atitikti Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisykles.

1.   Saugumo akreditavimo valdybos sprendimai skirti Komisijai.

2.   Komisija nuolat informuoja Saugumo akreditavimo valdybą apie numatomų Saugumo akreditavimo valdybos sprendimų poveikį tinkamam Programos komponentų vykdymui ir likutinės rizikos valdymo planų įgyvendinimą. Saugumo akreditavimo valdyba atsižvelgia į visą tokią iš Komisijos gautą informaciją.

3.   Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie priimtų sprendimų dėl saugumo akreditavimo poveikį sklandžiam Programos komponentų vykdymui. Jei Komisija mano, kad Saugumo akreditavimo valdybos priimtas sprendimas gali turėti didelę įtaką tinkamam tų komponentų vykdymui, pavyzdžiui, išlaidų, tvarkaraščio ar veiklos rezultatų atžvilgiu, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

4.   Administracinė valdyba periodiškai informuojama apie Saugumo akreditavimo valdybos darbo eigą.

5.   Saugumo akreditavimo valdybos tvarkaraštis nekliudo laikytis veiklos tvarkaraščio, pateikto 100 straipsnyje nurodytoje darbo programoje.

1.   Valstybės narės perduoda Saugumo akreditavimo valdybai visą informaciją, kurią jos laiko svarbia saugumo akreditavimo tikslais.

2.   Suderinusios su saugumo klausimų srityje kompetentingais nacionaliniais subjektais ir jiems prižiūrint, valstybės narės leidžia Saugumo akreditavimo valdybos paskirtiems tinkamai įgaliotiems asmenims susipažinti su visa informacija ir patekti į visas jų jurisdikcijai pagal nacionalinius įstatymus bei kitus teisės aktus priklausančias teritorijas ir objektus, susijusius su sistemų saugumu, taip pat saugumo patikrinimų, audito bei bandymų, dėl kurių yra priimtas Saugumo akreditavimo valdybos sprendimas, ir 37 straipsnio h punkte nurodyto rizikos stebėsenos proceso tikslais. Ta prieiga suteikiama nediskriminuojant dėl valstybių narių piliečių pilietybės.

3.   2 dalyje nurodyti auditas ir bandymai vykdomi laikantis šių principų:

4.   Kiekviena valstybė narė atsako už tai, kad būtų parengtas prieigos kontrolės šablonas, kuriame būtų apibūdintos arba išvardytos akredituotinos teritorijos arba objektai. Dėl prieigos kontrolės šablono valstybės narės ir Saugumo akreditavimo valdyba turi susitarti iš anksto, taip užtikrinant, kad visos valstybės narės suteiktų tokio paties lygio prieigos kontrolę;

5.   Valstybės narės vietos lygmeniu atsako už jų teritorijoje esančių ir į Programos komponentų saugumo akreditavimo sritį patenkančių objektų saugumo akreditavimą ir praneša apie tai Saugumo akreditavimo valdybai.

1.   Su Programa susijusia įslaptinta informacija keičiamasi sudarius Sąjungos ir trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos tarptautinį susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija arba, kai taikytina, Sąjungos kompetentingai institucijai ar organui ir trečiosios valstybės atitinkamoms institucijoms ar tarptautinei organizacijai sudarius susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir laikantis tame susitarime nustatytų sąlygų;

2.   Trečiosiose valstybėse gyvenantys fiziniai asmenys ir jose įsisteigę juridiniai asmenys gali dirbti su ESĮI ir su Programa susijusia informacija tik tuo atveju, jeigu jiems tose trečiosiose valstybėse taikomi saugumo nuostatai, pagal kuriuos užtikrinamas apsaugos lygis, kuris yra bent lygiavertis apsaugos lygiui, nustatytam Komisijos saugumo taisyklėse, išdėstytose Sprendime (ES, Euratomas) 2015/444, ir Tarybos saugumo taisyklėse, išdėstytose Sprendimo 2013/488/ES prieduose. Trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje taikomų saugumo nuostatų lygiavertiškumas apibrėžiamas Sąjungos ir tos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos, laikantis SESV 218 straipsnyje numatytos tvarkos ir atsižvelgiant į Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsnį, sudarytame susitarime dėl informacijos saugumo, įskaitant, jei aktualu, pramoninio saugumo klausimus;

3.   Nedarant poveikio Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsniui ir pramoninio saugumo sritį reglamentuojančioms taisyklėms, nustatytoms Sprendime (ES, Euratomas) 2015/444, fiziniam ar juridiniam asmeniui, trečiajai valstybei ar tarptautinei organizacijai gali būti suteikta teisė naudotis ESĮI, jei tai laikoma būtina sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį ir turinį, gavėjo poreikį žinoti ir įvertinant naudą Sąjungai.

1.   „Galileo“ teikiamas paslaugas sudaro:

2.   Be to, „Galileo“ padeda teikti:

1.   EGNOS teikiamos paslaugos yra šios:

2.   1 dalyje nurodytos paslaugos pirmiausia teikiamos valstybių narių, kurių geografinė padėtis yra Europoje, teritorijose, tuo tikslu ne vėliau kaip 2026 m. pabaigoje įtraukiant Kiprą, Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą.

3.   EGNOS geografinė aprėptis gali būti išplėsta, kad apimtų kitus pasaulio regionus, visų pirma šalių kandidačių, trečiųjų valstybių, esančių asocijuotomis Bendro Europos dangaus narėmis, ir Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančių trečiųjų valstybių teritorijas, jei tai techniškai įmanoma ir laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų saugumo reikalavimų, o teikiant SoL paslaugą – remiantis tarptautiniais susitarimais.

4.   EGNOS geografinės aprėpties išplėtimo pagal šio straipsnio 3 dalį sąnaudoms, įskaitant su tais regionais susijusias veiklos sąnaudas, padengti nenaudojamos 11 straipsnyje nurodytos lėšos. Komisija apsvarsto kitas programas ar priemones tokiai veiklai finansuoti. Taip išplėtus aprėptį neturėtų sutrikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimas valstybių narių teritorijose, kurių geografinė padėtis yra Europoje.

1.   „Galileo“ ir EGNOS bei jų paslaugos turi būti suderinamos ir sąveikios techniniu požiūriu, taip pat ir naudotojo lygmeniu.

2.   „Galileo“ ir EGNOS bei jų paslaugos turi būti suderinamos ir sąveikios su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir įprastinėmis radionavigacinėmis priemonėmis, jei reikiami suderinamumo ir sąveikumo reikalavimai bei suderinamumo ir sąveikumo sąlygos yra nustatyti tarptautiniuose susitarimuose.

1.   Programos „Copernicus“ įgyvendinimas grindžiamas ankstesnėmis investicijomis, įskaitant gaunamas iš tokių suinteresuotųjų subjektų kaip EKA ir EUMETSAT, o, kai tikslinga ir ekonomiškai efektyvu, valstybių narių nacionaliniais ir regioniniais pajėgumais, atsižvelgiant į lyginamuosius duomenis ir informaciją teikiančių komercinių paslaugų teikėjų pajėgumus ir konkurencingumo bei rinkos plėtros skatinimo būtinumą, drauge kiek įmanoma didinant galimybes Europos naudotojams.

2.   Programos „Copernicus“ duomenys ir informacija teikiami remiantis programos „Copernicus“ naudotojų poreikiais ir nemokamų, visapusiškų ir atvirų duomenų politika.

3.   Pagal programą „Copernicus“ remiamas Sąjungos ir jos valstybių narių politikos, ypač aplinkos, klimato kaitos, jūrų, atmosferos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, kultūros paveldo apsaugos, civilinės saugos, infrastruktūros stebėsenos, saugos ir saugumo, taip pat skaitmeninės ekonomikos sričių politikos, formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena siekiant toliau mažinti administracinę naštą.

4.   Programą „Copernicus“ sudaro šie elementai:

5.   Programa „Copernicus“ skatina tarptautinį stebėjimo sistemų koordinavimą ir keitimąsi susijusiais duomenimis siekiant stiprinti jos pasaulinį aspektą ir papildomumą, atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus ir koordinavimo procesus.

1.   Reikalavimus atitinkantys programos „Copernicus“ paslaugų veiksmai apima:

2.   Komisija, kai aktualu, naudodamasi nepriklausomų išorės ekspertų pagalba, užtikrina programos „Copernicus“ paslaugų tinkamumą:

1.   Į programą „Copernicus“ įtraukiami veiksmai, kuriais siekiama suteikti geresnę prieigą prie visų programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos ir, kai tikslinga, papildomą infrastruktūrą ir paslaugas siekiant skatinti tų duomenų ir informacijos paskirstymą, prieigą ir naudojimą.

2.   Jeigu programos „Copernicus“ duomenys ar informacija pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1159/2013 12–16 straipsnius laikomi neskelbtinais saugumo požiūriu, Komisija gali pavesti tų duomenų ir informacijos pirkimo, rinkimo priežiūros, prieigos suteikimo ir paskirstymo funkcijas vienam ar daugiau patikos subjektų. Tokie subjektai sukuria ir tvarko akredituotų naudotojų registrą ir, taikydami funkcijų darbo sraute padalijimo principą, suteikia teisę naudotis riboto naudojimo duomenimis.

1.   Programos „Copernicus“ duomenimis ir informacija programos „Copernicus“ naudotojams leidžiama naudotis remiantis šia nemokamų, visapusiškų ir atvirųjų duomenų politika:

2.   Komisija pagal 105 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomos konkrečios šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos nuostatos dėl prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų bei informacijos ir su jų naudojimu susijusių specifikacijų, sąlygų ir procedūrų.

3.   Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 106 straipsnyje numatyta procedūra.

4.   Komisija, vadovaudamasi šiame reglamente ir pagal 2 dalį priimtuose taikomuose deleguotuosiuose aktuose nustatyta programos „Copernicus“ duomenų politika, nustato programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos prieigos licencijas ir pranešimus, įskaitant sutarčių skyrimo sąlygas.

1.   SST pakomponenčiu remiama ši veikla:

2.   SST pakomponenčiu taip pat teikiama techninė ir administracinė parama siekiant užtikrinti perėjimą nuo SST paramos sistemos, nustatytos Sprendimu Nr. 541/2014/ES, prie Programos.

1.   SST paslaugas sudaro:

2.   SST paslaugos yra nemokamos, teikiamos nepertraukiamai visą laiką ir pritaikytos 56 straipsnyje nurodytų SST naudotojų poreikiams.

3.   SST pakomponentyje dalyvaujančios valstybės narės, Komisija ir, kai aktualu, 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta SST budinčioji tarnyba nelaikomos atsakingomis už:

1.   Sąjungos SST naudotojai yra:

Pagrindiniai SST naudotojai naudojasi visomis 55 straipsnio 1 dalyje nurodytomis SST paslaugomis.

Ne pagrindiniai SST naudotojai gali naudotis 55 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytomis SST paslaugomis.

2.   Tarptautiniai SST naudotojai apima trečiąsias valstybes, savo būstinės Sąjungoje neturinčias tarptautines organizacijas ir privačius subjektus, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje. Jie 55 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis SST paslaugomis gali naudotis šiomis sąlygomis:

Tarptautinio susitarimo reikalavimas netaikomas prieigai prie viešai prieinamų 55 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų SST paslaugų.

3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos išsamios naudojimąsi SST paslaugomis ir susijusias procedūras reglamentuojančios nuostatos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Valstybės narės, norinčios dalyvauti teikiant 55 straipsnio 1 dalyje nurodytas visas orbitas apimančias SST paslaugas, Komisijai pateikia vieną bendrą pasiūlymą, kuriuo įrodoma atitiktis šiems kriterijams:

Kiekviena valstybė narė, norinti dalyvauti teikiant SST paslaugas, turi kiekviena atskirai įrodyti atitiktį pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytiems kriterijams.

Visos valstybės narės, norinčios dalyvauti teikiant SST paslaugas, turi visos kartu įrodyti atitiktį pirmos pastraipos c, d ir e punktuose nustatytiems kriterijams.

2.   Laikoma, kad šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus kriterijus atitinka tos SST pakomponentyje dalyvaujančios valstybės narės, kurių paskirti nacionaliniai subjektai 2021 m. gegužės 12 d. yra pagal Sprendimo Nr. 541/2014/ES 7 straipsnio 3 dalies įsteigto konsorciumo nariai.

3.   Jeigu nepateikiama jokio bendro pasiūlymo pagal 1 dalį arba jei Komisija mano, kad taip pateiktas bendras pasiūlymas neatitinka 1 dalyje nurodytų kriterijų, bent penkios valstybės narės gali teikti Komisijai naują bendrą pasiūlymą, įrodydamos atitiktį 1 dalyje nurodytiems kriterijams.

4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos išsamios nuostatos dėl šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų procedūrų ir elementų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Kiekviena valstybė narė, pateikusi bendrą pasiūlymą, kurį Komisija pagal 57 straipsnio 1 dalį įvertino kaip atitinkantį reikalavimus, arba Komisijos atrinktą 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, paskiria jos teritorijoje įsteigtą ir jai atstovausiantį partnerystę sudarantį nacionalinį subjektą. Paskirtasis partnerystę sudarantis nacionalinis subjektas yra valstybės narės valdžios institucija arba įstaiga, kuriai pavesta vykdyti viešosios valdžios funkcijas.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį paskirti partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai sudaro susitarimą sukurti SST partnerystę (toliau – SST partnerystės susitarimas) ir nustatyti taisykles bei mechanizmus, kuriais grindžiamas jų tarpusavio bendradarbiavimas įgyvendinant 54 straipsnyje nurodytą veiklą. Visų pirma, į SST partnerystės susitarimą įtraukiami 57 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose paminėti elementai ir juo nustatoma rizikos valdymo struktūra, kuria užtikrinamas nuostatų dėl SST duomenų ir SST informacijos naudojimo ir saugaus keitimosi jais įgyvendinimas.

3.   Partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai parengia aukštos kokybės Sąjungos SST paslaugas, laikydamiesi daugiamečio plano, atitinkamų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių ir naudotojų reikalavimų ir remdamiesi šio straipsnio 6 dalyje nurodytų ekspertų grupių veikla. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato daugiametį planą ir pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai sujungia esamus ir galimus būsimus jutiklius į tinklą, kad jie būtų koordinuotai ir optimaliai eksploatuojami ir būtų sudarytas ir tvarkomas atnaujinamas bendras Europos katalogas, nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje.

5.   SST pakomponentyje dalyvaujančios valstybės narės saugumo akreditavimą atlieka vadovaudamosi 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais bendraisiais saugumo reikalavimais.

6.   SST pakomponentyje dalyvaujančios valstybės narės paskiria ekspertų grupes, atsakingas už konkrečius klausimus, susijusius su įvairia SST veikla. Ekspertų grupės yra nuolatinės, už jų valdymą ir darbuotojų įdarbinimą atsakingi valstybių narių paskirti partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai ir jas gali sudaryti kiekvieno partnerystę sudarančio nacionalinio subjekto ekspertai.

7.   Partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai ir ekspertų grupės užtikrina SST duomenų, SST informacijos ir SST paslaugų apsaugą.

8.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato išsamias valstybių narių dalyvavimo SST pakomponentyje organizacinės sistemos veikimo taisykles. Tos taisyklės taip pat taikomos valstybės narės vėlesniam įtraukimui į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą SST partnerystę jai tampant SST partnerystės susitarimo šalimi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisija, atsižvelgdama į partnerystę sudarančių nacionalinių subjektų rekomendaciją, atrenka SST budinčiąją tarnybą atsižvelgdama į geriausias ekspertines žinias saugumo klausimais ir paslaugų teikimo srityje. SST budinčioji tarnyba:

2.   Partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai sudaro reikiamus įgyvendinimo susitarimus su SST budinčiąja tarnyba.

1.   SWE pakomponenčiu gali būti remiama ši veikla:

2.   SWE paslaugos nepertraukiamai teikiamos visą laiką. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, tas paslaugas atrenka laikydamasi šių taisyklių:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.   Viešieji ar privatūs subjektai, teiksiantys SWE paslaugas, atrenkami paskelbus kvietimą pateikti pasiūlymus.

1.   NEO pakomponenčiu gali būti remiama ši veikla:

2.   Jeigu būtų nustatyta, kad šalia Žemės skriejantis objektas artėja prie Žemės, Komisija savo kompetencijos srityje gali nustatyti procedūras, pagal kurias – dalyvaujant atitinkamiems JT organams – būtų koordinuojami už civilinę saugą atsakingų Sąjungos ir nacionalinių valdžios institucijų veiksmai.

1.   GOVSATCOM pajėgumų ir paslaugų teikimas užtikrinamas atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą paslaugų portfelį, laikantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų eksploatacinių reikalavimų, 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių GOVSATCOM saugumo reikalavimų ir laikantis 66 straipsnyje nurodytų dalijimosi ištekliais ir prioritetų nustatymo taisyklių.

Institucijų ir vyriausybių GOVSATCOM naudotojams suteikiama nemokama prieiga prie GOVSATCOM pajėgumų ir paslaugų, išskyrus atvejus, kai Komisija apibrėžia kainodaros politiką pagal 66 straipsnio 2 dalį.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami GOVSATCOM paslaugų eksploataciniai reikalavimai kaip visų pirma su krizių valdymu, stebėjimu ir pagrindinės infrastruktūros, įskaitant diplomatinius ryšių tinklus, valdymu susijusių GOVSATCOM naudojimo scenarijų techninės specifikacijos. Tie eksploataciniai reikalavimai grindžiami išsamia naudotojų reikalavimų analize, atsižvelgiant į reikalavimus, susijusius su esama GOVSATCOM naudotojų įranga ir tinklais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas GOVSATCOM paslaugų portfelis kaip palydovinio ryšio pajėgumų bei paslaugų rūšių ir jų ypatumų sąrašas, įskaitant geografinę aprėptį, dažnius, dažnių juostos plotį, naudotojų įrangą ir apsaugos priemones. Paslaugų portfeliu atsižvelgiama į šiuo metu rinkoje prieinamas paslaugas, kad nebūtų iškreipta konkurencija vidaus rinkoje. Tie įgyvendinimo aktai reguliariai atnaujinami ir grindžiami šio straipsnio 1 dalyje nurodytais eksploataciniais ir saugumo reikalavimais, pirmenybę teikiant naudotojams teikiamoms paslaugoms atsižvelgiant į jų reikalingumą ir kritinę svarbą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   GOVSATCOM naudotojams suteikiama prieiga prie šio straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų portfelyje išvardytų GOVSATCOM pajėgumų ir paslaugų. Ši prieiga teikiama per 67 straipsnio 1 dalyje nurodytus GOVSATCOM centrus.

1.   Toliau nurodyti subjektai gali būti GOVSATCOM naudotojai, jeigu jiems pavedamos užduotys, susijusios su ekstremalių situacijų ir saugumui svarbių misijų, operacijų ir infrastruktūros objektų priežiūra bei valdymu:

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems GOVSATCOM naudotojams tinkamus įgaliojimus naudotis GOVSATCOM pajėgumais ir paslaugomis suteikia 68 straipsnyje nurodytas GOVSATCOM dalyvis, ir jie laikosi 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų saugumo reikalavimų, kurie apibrėžti GOVSATCOM.

1.   67 straipsnyje nurodyti GOVSATCOM dalyviai dalijasi sutelktais palydovinio ryšio pajėgumais, paslaugomis ir naudotojų įranga ir nustato prioritetus, atsižvelgdami į naudotojų saugos ir saugumo rizikos analizę. Atliekant tokią analizę atsižvelgiama į esamą ryšio infrastruktūrą ir turimų pajėgumų prieinamumą bei jų geografinę aprėptį Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. Dalijantis ištekliais ir nustatant prioritetus, pirmenybė GOVSATCOM naudotojams teikiama atsižvelgiant į jų reikalingumą ir kritinę svarbą.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos išsamios taisyklės dėl dalijimosi palydovinio ryšio pajėgumais, paslaugomis ir naudotojų įranga bei prioritetų nustatymo, atsižvelgdama į tikėtiną įvairių GOVSATCOM naudojimo scenarijų poreikį, su tais naudojimo scenarijais susijusios saugumo rizikos analizę ir, kai tikslinga, išlaidų veiksmingumą.

Komisija, šiose taisyklėse apibrėždama kainodaros politiką, užtikrina, kad teikiant GOVSATCOM pajėgumus ir paslaugas nebūtų iškreipiama rinka ir kad netrūktų GOVSATCOM pajėgumų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   GOVSATCOM naudotojų palydovinio ryšio pajėgumų ir paslaugų dalijimąsi ir prioritetų nustatymą nustato ir įgyvendina tas GOVSATCOM dalyvis, kuris yra suteikęs įgaliojimus tiems naudotojams.

1.   Antžeminis segmentas apima pagal 66 straipsnį paslaugoms GOVSATCOM naudotojams teikti reikalingą infrastruktūrą, visų pirma GOVSATCOM centrus, kurie diegiant šį komponentą įrengiami taip, kad GOVSATCOM naudotojai galėtų naudotis palydovinio ryšio pajėgumais ir paslaugomis. Antžeminis segmentas ir jo eksploatavimas turi atitikti 34 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendrus saugumo reikalavimus, kurie apibrėžti GOVSATCOM.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinama antžeminio segmento infrastruktūros vieta. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir jais nedaromas poveikis valstybių narių teisei nuspręsti neteikti prieglobos tokiai infrastruktūrai.

1.   Valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT yra laikomos GOVSATCOM dalyvėmis, jeigu jos suteikia įgaliojimus GOVSATCOM naudotojams arba suteikia galimybę naudotis palydovinio ryšio pajėgumais, antžeminio segmento stotimis arba antžeminio segmento objektų dalimi.

Kai Taryba, Komisija ar EIVT įgaliojimus GOVSATCOM naudotojams arba galimybę naudotis palydovinio ryšio pajėgumais, antžeminio segmento stotimis arba antžeminio segmento objektų dalimi suteikia valstybės narės teritorijoje, tokiu įgaliojimu arba galimybe nepažeidžiamos neutralumo ar neprisijungimo nuostatos, įtvirtintos tos valstybės narės konstitucinėje teisėje.

2.   Sąjungos agentūros gali tapti GOVSATCOM dalyvėmis tik tiek, kiek tai reikalinga, kad jų užduotys būtų vykdomos, laikydamosi išsamių taisyklių, nustatytų administraciniame susitarime, sudarytame tarp susijusios agentūros ir jos veiklą prižiūrinčios Sąjungos institucijos.

3.   Trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos gali tapti GOVSATCOM dalyvėmis pagal 7 straipsnį.

4.   Kiekvienas GOVSATCOM dalyvis paskiria vieną GOVSATCOM kompetentingą instituciją.

5.   GOVSATCOM kompetentinga institucija užtikrina, kad:

1.   Agentūra yra Sąjungos įstaiga. Ji turi juridinio asmens statusą.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų nacionalinius įstatymus. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti teismo proceso šalis.

3.   Agentūrai atstovauja vykdomasis direktorius.

1.   Agentūros būstinė yra Prahoje (Čekija).

2.   Agentūros darbuotojai gali dirbti viename iš „Galileo“ ar EGNOS antžeminių centrų, nurodytų įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/413 arba (ES) 2017/1406, Programos veiklai, kuri numatyta atitinkamame susitarime, vykdyti.

3.   Priklausomai nuo Programos reikmių, vadovaujantis 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra valstybėse narėse gali būti steigiami vietos skyriai.

1.   Agentūros administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

2.   Administracinė valdyba, vykdomasis direktorius ir Saugumo akreditavimo valdyba bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad Agentūra veiktų ir koordinavimas vyktų vadovaujantis Agentūros vidaus taisyklėmis, tokiomis kaip Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklės, Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklės, Agentūrai taikomos finansinės taisyklės, Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) įgyvendinimo taisyklės ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklės, nustatyta tvarka.

1.   Administracinę valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir trys Komisijos atstovai; jie visi turi balsavimo teisę. Į Administracinę valdybą taip pat įtraukiamas vienas Europos Parlamento paskirtas narys, neturintis balsavimo teisės.

2.   Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, Tarybos atstovas, vyriausiojo įgaliotinio atstovas ir EKA atstovas kviečiami dalyvauti Administracinės valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis, kai svarstomi tiesiogiai su jais susiję klausimai, laikantis Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

3.   Kiekvienas Administracinės valdybos narys turi pakaitinį narį. Nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys.

4.   Kiekviena valstybė narė paskiria po narį ir po pakaitinį narį į Administracinę valdybą, atsižvelgdama į jų žinias apie Agentūros užduotis, taip pat į atitinkamus vadovaujamo, administracinio ir su biudžetu susijusio darbo įgūdžius. Europos Parlamentas, Komisija ir valstybės narės, siekdami užtikrinti Administracinės valdybos veiklos tęstinumą, deda pastangas, kad jų atstovų kaita valdyboje būtų ribota. Visos šalys siekia, kad Administracinėje valdyboje būtų užtikrinta tinkama vyrų ir moterų pusiausvyra.

5.   Administracinės valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama.

6.   Kai tikslinga, trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimo tvarka ir tokio dalyvavimo sąlygos nustatomos 98 straipsnyje nurodytuose susitarimuose ir turi atitikti Administracinės valdybos darbo tvarkos taisykles. Šie atstovai balsavimo teisių neturi.

1.   Administracinė valdyba iš savo balsavimo teisę turinčių narių renka pirmininką ir jo pavaduotoją. Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2.   Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą. Kiekviena kadencija pasibaigia tuo atveju, kai tas asmuo nustoja būti Administracinės valdybos nariu.

3.   Administracinė valdyba turi įgaliojimus atleisti pirmininką, pirmininko pavaduotoją arba juos abu iš pareigų.

1.   Administracinės valdybos posėdžius šaukia jos pirmininkas.

2.   Administracinės valdybos posėdžiuose dalyvauja vykdomasis direktorius, išskyrus atvejus, kai pirmininkas nusprendžia kitaip. Vykdomasis direktorius neturi teisės balsuoti.

3.   Administracinė valdyba eilinius posėdžius rengia reguliariai, bent du kartus per metus. Be to, valdyba rengia posėdžius jos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.

4.   Administracinė valdyba gali pakviesti stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi. Administracinės valdybos nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisykles, gali padėti patarėjai arba ekspertai.

5.   Kai diskusija susijusi su konfidencialaus pobūdžio nacionalinės infrastruktūros naudojimu, posėdžiuose ir Administracinės valdybos svarstymuose gali dalyvauti valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovai, taikant būtinybės žinoti principą, tačiau balsuojant dalyvauja tik tų valstybių narių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, atstovai ir Komisijos atstovai. Jeigu Administracinės valdybos pirmininkas nėra vienos iš valstybių narių, kurioms priklauso tokia infrastruktūra, atstovas, jis pakeičiamas valstybės narės, kuriai priklauso tokia infrastruktūra, atstovu. Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse apibrėžiami atvejai, kuriais gali būti taikoma ši procedūra.

6.   Agentūra Administracinės valdybai teikia sekretoriato paslaugas.

1.   Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, Administracinė valdyba sprendimus priima narių balsų dauguma.

Dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma renkamas ir atleidžiamas Administracinės valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, priimamas biudžetas, darbo programos, tvirtinami 98 straipsnio 2 dalyje nurodyti susitarimai, Agentūros saugumo taisyklės, darbo tvarkos taisyklės, steigiami vietos skyriai ir pritariama 92 straipsnyje nurodytiems prieglobos susitarimams.

2.   Visi valstybių narių ir Komisijos atstovai turi po vieną balsą. Balsavimo teisę turinčiam nariui nedalyvaujant, jo balsavimo teisė perduodama pakaitiniam nariui. Sprendimai pagal 77 straipsnio 2 dalies a punktą – išskyrus dėl V antraštinės dalies II skyriuje nurodytų klausimų – arba pagal 77 straipsnio 5 dalį priimami tik jeigu palankiai balsuoja Komisijos atstovai.

3.   Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma sąlygos, kuriomis vienas narys atstovauja kitam nariui, ir, atitinkamai, visi su kvorumu susiję reikalavimai.

1.   Administracinė valdyba užtikrina, kad Agentūra jai pavestas užduotis vykdytų laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, ir tuo tikslu priima reikalingus sprendimus. Tai nepažeidžia Saugumo akreditavimo valdybai priskirtos kompetencijos vykdyti V antraštinės dalies II skyriuje nurodytą veiklą.

2.   Administracinė valdyba taip pat vykdo šias funkcijas:

3.   Agentūros darbuotojų atžvilgiu Administracinė valdyba naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais, suteiktais Tarnybos nuostatais, ir turinčios teisę sudaryti darbo sutartis institucijos įgaliojimais, suteiktais įdarbinimo sąlygomis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai).

Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka Administracinė valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu pagrįstą sprendimą, kuriuo vykdomajam direktoriui suteikiami atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai ir apibrėžiamos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų suteikimas gali būti sustabdytas. Vykdomasis direktorius praneša Administracinei valdybai apie naudojimąsi tais suteiktais įgaliojimais. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perduoti kitiems asmenims.

Taikant šios dalies antrą pastraipą, kai to reikia dėl išimtinių aplinkybių, Administracinė valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų suteikimą vykdomajam direktoriui bei vykdomojo direktoriaus įgaliojimų perdavimą kitiems asmenims ir tais įgaliojimais naudotis pati arba suteikti juos vienam iš savo narių ar darbuotojų, išskyrus vykdomąjį direktorių.

Nukrypstant nuo šios dalies antros pastraipos, Administracinė valdyba pirmoje pastraipoje nurodytus įgaliojimus turi suteikti Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui, kai jais naudojamasi įdarbinant, vertinant ir perklasifikuojant pagal V antraštinės dalies II skyrių veiklą vykdančius darbuotojus bei jiems taikant drausmines priemones.

Administracinė valdyba priima Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo priemones Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodyta tvarka. Įdarbinant, vertinant ir perkvalifikuojant pagal šio reglamento V antraštinės dalies II skyrių veiklą vykdančius darbuotojus ir jiems taikant drausmines priemones, Administracinė valdyba visų pirma konsultuojasi su Saugumo akreditavimo valdyba ir tinkamai atsižvelgia į jos pastabas.

Be to, Administracinė valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Agentūrą taisyklės. Prieš priimdama šį sprendimą, Administracinė valdyba konsultuojasi su Saugumo akreditavimo valdyba dėl nacionalinių ekspertų, dalyvaujančių pagal V antraštinės dalies II skyrių vykdomoje saugumo akreditavimo veikloje, delegavimo ir tinkamai atsižvelgia į jos pastabas.

4.   Vadovaudamasi 89 straipsniu Administracinė valdyba skiria vykdomąjį direktorių ir gali pratęsti jo kadenciją arba ją nutraukti.

5.   Išskyrus veiklą, vykdomą pagal V antraštinės dalies II skyrių, Administracinė valdyba naudojasi įgaliojimais taikyti drausmines priemones vykdomajam direktoriui atsižvelgiant į jo darbo rezultatus, visų pirma Agentūros kompetencijai priskiriamais saugumo klausimais.

1.   Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas Administracinei valdybai.

Ši dalis nedaro poveikio Saugumo akreditavimo valdybos ir Agentūros darbuotojų, kurie jai yra pavaldūs pagal 82 straipsnį, savarankiškumui ir nepriklausomumui bei įgaliojimams, kurie Saugumo akreditavimo valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui suteikiami atitinkamai pagal 38 ir 81 straipsnius.

2.   Nedarant poveikio Komisijos ir Administracinės valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius savo pareigas atlieka nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų.

1.   Vykdomasis direktorius atlieka šias užduotis:

2.   Vykdomasis direktorius sprendžia, ar būtina, kad vienoje arba daugiau valstybių narių dirbtų vienas arba daugiau Agentūros darbuotojų, kad Agentūros užduotys būtų vykdomos veiksmingai ir efektyviai. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių vykdomasis direktorius turi gauti išankstinį Komisijos, Administracinės valdybos ir atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) pritarimą. Sprendime nustatoma veiklos, kurią vykdys vietos skyrius, sritis tokiu būdu, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Agentūros administracinių funkcijų dubliavimosi. Kai įmanoma, poveikis darbuotojų skyrimui ir biudžetui įtraukiamas į bendrojo programavimo dokumento projektą, nurodytą 84 straipsnio 6 dalyje.

1.   Saugumo akreditavimo valdyba dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jeigu po dviejų Saugumo akreditavimo valdybos posėdžių nepasiekiama dviejų trečdalių balsų daugumos, reikalaujama paprastos balsų daugumos.

2.   Pirmininko pavaduotojas automatiškai pakeičia pirmininką, jei pirmininkas negali vykdyti savo pareigų.

3.   Saugumo akreditavimo valdyba turi teisę atleisti iš pareigų pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar juos abu. Sprendimą dėl atleidimo ji priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

4.   Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą. Bet kurio iš asmenų kadencija pasibaigia jam nustojus būti Saugumo akreditavimo valdybos nariu.

1.   Saugumo akreditavimo valdyba turi teisę naudotis visais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, kurie jai reikalingi užduotims nepriklausomai atlikti. Ji gali susipažinti su visa jos užduočių vykdymui naudinga informacija, kurią turi kiti Agentūros organai, nedarant poveikio 37 straipsnio i punkte nurodytiems savarankiškumo ir nepriklausomumo principams.

2.   Saugumo akreditavimo valdyba ir jos prižiūrimi Agentūros darbuotojai darbą vykdo tokiu būdu, kad užtikrintų savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo kitos Agentūros veiklos, visų pirma su sistemų eksploatavimu susijusios operacinės veiklos, laikydamiesi įvairių Programos komponentų tikslų. Nė vienam Agentūros darbuotojui, prižiūrimam Saugumo akreditavimo valdybos, negali tuo pačiu metu būti paskirta vykdyti kitas Agentūros užduotis.

Tuo tikslu Agentūroje nustatomas darbuotojų, vykdančių veiklą pagal V antraštinės dalies II skyrių, ir kitų Agentūros darbuotojų veiksmingas organizacinis atskyrimas. Saugumo akreditavimo valdyba nedelsdama informuoja vykdomąjį direktorių, Administracinę valdybą ir Komisiją apie aplinkybes, dėl kurių galėtų būti varžomas jos savarankiškumas ir nepriklausomumas. Tuo atveju, jei Agentūroje problema neišsprendžiama, Komisija išnagrinėja padėtį konsultuodamasi su atitinkamomis šalimis. Remdamasi to nagrinėjimo rezultatais Komisija imasi atitinkamų problemos sprendimo priemonių, kurias Agentūra turi įgyvendinti, ir apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Saugumo akreditavimo valdyba įsteigia jai pavaldžius organus konkretiems klausimams spręsti, kurie veikia pagal jos nurodymus. Visų pirma, užtikrindama būtiną veiklos tęstinumą, ji sudaro specialistų grupę, kuri atlieka saugumo analizės apžvalgas ir tyrimus ir rengia atitinkamas rizikos ataskaitas, siekiant padėti Saugumo akreditavimo valdybai rengti sprendimus. Saugumo akreditavimo valdyba gali sudaryti ir panaikinti ekspertų grupes, skirtas prisidėti prie specialistų grupės darbo.

1.   Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas užtikrina, kad valdyba savo saugumo akreditavimo veiklą vykdytų nepriklausomai, ir jis atlieka šias užduotis:

2.   Dėl pagal V antraštinės dalies II skyrių vykdomos veiklos Europos Parlamentas ir Taryba Saugumo akreditavimo valdybos pirmininką gali iškviesti į šias institucijas pasikeisti nuomonėmis apie Agentūros darbą ir perspektyvas, be kita ko, kiek tai susiję su daugiamete ir metine darbo programomis.

1.   Nedarant poveikio kitiems ištekliams ir mokesčiams, Agentūros pajamos apima Sąjungos įnašą į Sąjungos biudžetą, siekiant užtikrinti pajamų ir išlaidų balansą. Agentūra gali gauti ad hoc dotacijas iš Sąjungos biudžeto.

2.   Agentūros išlaidos apima darbuotojų, administracines ir infrastruktūros išlaidas, veiklos išlaidas ir išlaidas, susijusias su Saugumo akreditavimo valdybos, įskaitant 38 straipsnio 3 dalyje ir 82 straipsnio 3 dalyje nurodytus organus, veikla ir sutartimis bei susitarimais, Agentūros sudarytais siekiant vykdyti jai pavestas užduotis.

3.   Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

4.   Vykdomasis direktorius, glaudžiai bendradarbiaudamas su Saugumo akreditavimo valdybos pirmininku, dėl pagal V antraštinės dalies II skyrių vykdomos veiklos parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, aiškiai atskirdamas sąmatos projekto dalis, susijusias su saugumo akreditavimo veikla, ir su kita Agentūros veikla susijusias dalis. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas gali parengti pareiškimą dėl to projekto, o vykdomasis direktorius ir sąmatos projektą, ir pareiškimą pateikia Administracinei valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybai kartu su etatų plano projektu.

5.   Kiekvienais metais Administracinė valdyba, remdamasi pajamų ir išlaidų sąmatos projektu ir glaudžiai bendradarbiaudama su Saugumo akreditavimo valdyba dėl pagal V antraštinės dalies II skyrių vykdomos veiklos, parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą.

6.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. Administracinė valdyba perduoda Komisijai ir trečiosioms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis Agentūra yra sudariusi susitarimus pagal 98 straipsnį, bendrojo programavimo dokumento projektą, apimantį, inter alia, sąmatą, etatų plano projektą ir preliminarią metinę darbo programą.

7.   Pajamų ir išlaidų sąmatą Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija) kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

8.   Remdamasi sąmata, Komisija į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatas, kurios, jos manymu, reikalingos etatų planui, ir iš bendrojo biudžeto mokamos subsidijos dydį. Komisija bendrojo biudžeto projektą pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal SESV 314 straipsnį.

9.   Biudžeto valdymo institucija nustato Agentūrai skiriamo įnašo asignavimus ir tvirtina Agentūros etatų planą.

10.   Biudžetą tvirtina Administracinė valdyba. Jis tampa galutinis, galutinai patvirtinus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus biudžetas atitinkamai koreguojamas.

11.   Administracinė valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti bet kokį projektą, galintį sukelti dideles finansines pasekmes biudžeto finansavimui, ypač apie bet kokius su nuosavybe susijusius projektus, pavyzdžiui, pastatų nuomą ar pirkimą. Apie tai ji informuoja Komisiją.

12.   Jei biudžeto valdymo institucijos skyrius praneša apie savo ketinimą pateikti nuomonę, jis savo nuomonę Administracinei valdybai išsiunčia per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos.

1.   Agentūros biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.   Vykdomasis direktorius kiekvienais metais pateikia biudžeto valdymo institucijai visą jos vertinimo pareigoms vykdyti reikalingą informaciją.

1.   Agentūros įdarbintiems darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai, Įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės dėl tų Tarnybos nuostatų bei Įdarbinimo sąlygų taikymo.

2.   Agentūros darbuotojai yra Agentūros įdarbinti jos uždaviniams vykdyti reikalingi tarnautojai. Jie turi turėti asmens patikimumo pažymėjimą, atitinkantį informacijos, su kuria jie dirba, slaptumo lygį.

3.   Agentūros vidaus taisyklėmis, tokiomis kaip Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklės, Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklės, Agentūrai taikomos finansinės taisyklės, Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklės, užtikrinamas saugumo akreditavimo veiklą vykdančių darbuotojų savarankiškumas ir nepriklausomumas kitą Agentūros veiklą vykdančių darbuotojų atžvilgiu, kaip nurodyta 37 straipsnio i punkte.

1.   Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Agentūros laikinasis darbuotojas, laikantis Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punkto.

Vykdomąjį direktorių Administracinė valdyba skiria iš Komisijos pasiūlyto ne mažiau kaip trijų kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kitur paskelbus kvietimą teikti paraiškas ir įvykus atviram ir skaidriam konkursui, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo gebėjimus, taip pat į jo kompetenciją ir darbo patirtį atitinkamose srityse.

Administracinės valdybos pasirinktas kandidatas į vykdomojo direktoriaus pareigas gali būti pakviestas kuo greičiau padaryti pareiškimą Europos Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Agentūrai atstovauja Administracinės valdybos pirmininkas.

Administracinė valdyba priima sprendimą dėl vykdomojo direktoriaus skyrimo dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

2.   Vykdomojo direktoriaus kadencija – penkeri metai. Baigiantis vykdomojo direktoriaus kadencijai, Komisija įvertina jo veiklos rezultatus, atsižvelgdama į būsimas Agentūros užduotis bei iššūkius.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, Administracinė valdyba vykdomojo direktoriaus kadenciją gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Sprendimas dėl vykdomojo direktoriaus kadencijos pratęsimo priimamas Administracinės valdybos dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, nebegali dalyvauti kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.

Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie savo ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją. Prieš pratęsiant vykdomojo direktoriaus kadenciją, jis gali būti pakviestas padaryti pareiškimą atitinkamuose Europos Parlamento komitetuose ir atsakyti į jų narių klausimus.

3.   Administracinė valdyba gali atleisti vykdomąjį direktorių remdamasi Komisijos pasiūlymu arba trečdalio savo narių pasiūlymu, priėmusi sprendimą dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

4.   Europos Parlamentas ir Taryba vykdomąjį direktorių gali iškviesti į šias institucijas pasikeisti nuomonėmis apie Agentūros darbą ir perspektyvas, be kita ko, kiek tai susiję su daugiamete ir metine darbo programomis. Pasikeičiant tomis nuomonėmis nesvarstomi su pagal V antraštinės dalies II skyrių vykdoma saugumo akreditavimo veikla susiję klausimai.

1.   Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus Administracinei valdybai, Agentūra sudaro su priimančiąja valstybe nare, kurioje yra Agentūros būstinė, nustatomos reikiamos nuostatos dėl Agentūros įkūrimo priimančiojoje valstybėje narėje ir objektų, kuriuos turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialiosios taisyklės, priimančiojoje valstybėje narėje taikomos Agentūros vykdomajam direktoriui, Administracinės valdybos nariams, Agentūros darbuotojams ir jų šeimų nariams. Susitarimas dėl būstinės sudaromas tarp Agentūros ir atitinkamos valstybės narės, kur yra Agentūros būstinė, pritarus Administracinei valdybai.

2.   Kai tai būtina Agentūros vietos skyriaus, įsteigto pagal 79 straipsnio 2 dalį, veiklai, pritarus Administracinei valdybai sudaromas Agentūros ir atitinkamos valstybės narės, kurioje įsikūręs tas vietos skyrius, susitarimas dėl priėmimo.

3.   Agentūrą priimanti valstybė narė užtikrina kuo geresnes sąlygas Agentūrai sklandžiai ir efektyviai veikti, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir reikiamas transporto jungtis.

1.   Agentūrai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 (48).

2.   Agentūros veiklai būtinas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

1.   Agentūros saugomiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2.   Administracinė valdyba priima Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3.   Dėl Agentūros pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atitinkamai pagal SESV 228 ir 263 straipsnius.

1.   Siekdama palengvinti kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pagal reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, per šešis mėnesius nuo savo veiklos pradžios Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (49) ir priima atitinkamas visiems Agentūros darbuotojams taikomas nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą sprendimo pavyzdį.

2.   Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Agentūros, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   Vadovaudamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 išdėstytomis nuostatomis ir procedūromis, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir patikras, kad nustatytų, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su Agentūros finansuojama dotacija arba sutartimi.

4.   Į Agentūros bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimus, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos skyrimo įtraukiamos nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal savo kompetenciją. Šia nuostata nedaroma poveikio 1, 2 ir 3 dalims.

1.   Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendruosius teisės principus, bendrus valstybių narių teisei, atlygina žalą, kurią padaro jos padaliniai arba jos darbuotojai eidami savo pareigas.

4.   Ginčai dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

5.   Asmeninę Agentūros tarnautojų atsakomybę Agentūrai reglamentuoja nuostatos, išdėstytos jiems taikomuose Tarnybos nuostatuose arba Įdarbinimo sąlygose.

1.   Agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos, kurios tuo tikslu yra sudariusios tarptautinius susitarimus su Sąjunga.

2.   Remiantis atitinkamomis šio straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje nurodytų susitarimų nuostatomis, parengiamos nuostatos, kuriose visų pirma įvardijamas atitinkamų trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų dalyvavimo Agentūros darbe pobūdis, mastas ir būdas, įskaitant su dalyvavimu Agentūros vykdomose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas. Tos nuostatos dėl darbuotojų visais atvejais turi atitikti Tarnybos nuostatus. Kai aktualu, į juos įtraukiamos ir nuostatos dėl keitimosi įslaptinta informacija su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir dėl jos apsaugos. Toms nuostatoms turi iš anksto pritarti Komisija.

3.   Administracinė valdyba priima santykių su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis vadovaujantis 1 dalyje nurodytais tarptautiniais susitarimais strategiją Agentūros kompetencijai priklausančiais klausimais.

4.   Komisija užtikrina, kad Agentūra santykius su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis palaikytų laikydamasi savo įgaliojimų ir esamos institucinės sistemos, sudarydama atitinkamą darbinį susitarimą su vykdomuoju direktoriumi.

1.   Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariai, vykdomasis direktorius, deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stebėtojai pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir bet kokių tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą, buvimo ar nebuvimo deklaraciją. Tos deklaracijos turi būti:

2.   Prieš posėdį, kuriame jie dalyvaus, Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariai, vykdomasis direktorius, taip pat deleguotieji nacionaliniai ekspertai, stebėtojai ir išorės ekspertai, dalyvaujantys ad hoc darbo grupėse, pateikia tikslią ir išsamią bet kokių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą sprendžiant darbotvarkės klausimus, buvimo ar nebuvimo deklaraciją, ir, jei turi tokių interesų, susilaiko nuo dalyvavimo svarstyme ir balsavimo dėl tokių punktų.

3.   Administracinė valdyba ir Saugumo akreditavimo valdyba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato praktines nuostatas, susijusias su taisyklėmis dėl 1 ir 2 dalyse nurodyto interesų deklaravimo ir su interesų konfliktų prevencija bei valdymu.

1.   Rodikliai, skirti Programos veiklos pažangos, padarytos siekiant 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti priede.

2.   Siekiant užtikrinti veiksmingą Programos veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 105 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas Priedas, kiek tai susiję su rodikliais, jei tai laikoma reikalinga, ir taip pat kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.   Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 106 straipsnyje numatyta procedūra.

4.   Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku.

Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

5.   1 dalies tikslais Sąjungos lėšų gavėjai privalo teikti atitinkamą informaciją. Duomenys, kurių reikia veiklos rezultatams patikrinti, turi būti renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku.

1.   Komisija Programos vertinimą atlieka laiku, kad jo rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.   Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d., o vėliau – kas ketverius metus Komisija įvertina Programos įgyvendinimą. Šis vertinimas apima visus Programos komponentus ir veiksmus. Vertinant atsižvelgiama:

Kiekvieno Programos komponento atveju atliekant vertinimą sąnaudų ir naudos analizės pagrindu, įvertinamas ir pirmos pastraipos c punkte nurodytos raidos poveikis, įskaitant būtinybę keisti kainodaros politiką arba papildomos kosmoso ar antžeminės infrastruktūros poreikį.

Jei reikia, kartu su vertinimu pateikiamas atitinkamas pasiūlymas.

3.   Komisija vertinimo išvadas ir savo pastabas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

4.   Subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant šį reglamentą, teikia Komisijai duomenis ir informaciją, būtinus 1 dalyje nurodytam vertinimui atlikti.

5.   Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d., o vėliau – kas ketverius metus Komisija, remdamasi savo gairėmis, įvertina Agentūros veiklos rezultatus atsižvelgdama į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis. Vertinimas grindžiamas sąnaudų ir naudos analize. Visų pirma vertinamas galimas poreikis keisti Agentūros įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinės pasekmės. Taip pat vertinama Agentūra politika dėl interesų konfliktų ir Saugumo akreditavimo valdybos nepriklausomumas bei savarankiškumas. Komisija taip pat gali vertinti Agentūros veiklos rezultatus siekdama nustatyti, ar jai gali būti patikėta papildomų užduočių pagal 29 straipsnio 3 dalį. Prireikus, kartu su vertinimu pateikiamas atitinkamas pasiūlymas.

Jeigu Komisija mano, kad atsižvelgiant į Agentūros tikslus, įgaliojimus ir užduotis Agentūrai nebėra pagrindo tęsti savo veiklą, ji gali pasiūlyti šį reglamentą atitinkamai iš dalies pakeisti.

Komisija pateikia Agentūros vertinimo ir jo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Agentūros administracinei valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybai. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

1.   Vykdant šiame reglamente nustatytas užduotis ir veiklą visi asmens duomenys, įskaitant Agentūros tvarkomus duomenis, tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos srities taikomų teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/679 (50) ir (ES) 2018/1725 (51).

2.   Administracinė valdyba nustato priemones, kuriomis Agentūra taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, įskaitant priemones dėl Agentūros duomenų apsaugos pareigūno skyrimo. Tos priemonės nustatomos pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   53 ir 101 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 53 ir 101 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 53 ir 101 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 105 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

1.   Komisijai padeda Programos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Programos komitetas posėdžiauja konkrečia viena iš toliau nurodytų skirtingų sudėčių:

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Jeigu Programos komitetas nuomonės dėl šio reglamento 34 straipsnio 2 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projekto nepateikia, Komisija to įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

5.   Laikantis Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų, trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų atstovai gali būti kviečiami dalyvauti Programos komiteto posėdžiuose stebėtojų teisėmis jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis sąlygomis, atsižvelgiant į Sąjungos saugumą.

6.   Programos komitetas, vadovaudamasis savo darbo tvarkos taisyklėmis, sukuria naudotojų forumą – darbo grupę, kuri Programos komitetą konsultuoja dėl naudotojų reikalavimų aspektų, paslaugų raidos ir naudotojų gausinimo. Naudotojų forumas siekia užtikrinti nuolatinį ir veiksmingą naudotojų dalyvavimą ir posėdžiauja konkrečia su kiekvienu Programos komponentu susijusia sudėtimi.

1.   Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.   Komisija vykdo informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su Programa, su remiantis ta Programa vykdytais veiksmais ir su gautais rezultatais.

Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai susiję su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.

3.   Agentūra gali savo iniciatyva užsiimti komunikacijos veikla savo kompetencijos srityje. Skiriant išteklius komunikacijos veiklai neturi būti trukdoma veiksmingai vykdyti 29 straipsnyje nurodytas užduotis. Tokia komunikacijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų Administracinės valdybos patvirtintų komunikacijos ir sklaidos planų.

1.   Reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013 ir (ES) Nr. 377/2014 bei Sprendimas Nr. 541/2014/ES panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

2.   Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

1.   Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal reglamentus (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013 ir (ES) Nr. 377/2014 bei Sprendimą Nr. 541/2014/ES pradėtų susijusių veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami. Visų pirma pagal Sprendimo Nr. 541/2014/ES 7 straipsnio 3 dalį įsteigtas konsorciumas teikia SST paslaugas tris mėnesius po to, kai partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai pasirašo šio reglamento 58 straipsnyje numatytą susitarimą dėl SST partnerystės.

2.   Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal reglamentus (ES) Nr. 1285/2013 ir (ES) Nr. 377/2014 bei Sprendimą Nr. 541/2014/ES, prie Programos.

3.   Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 4 straipsnyje numatytas išlaidas, kad būtų galima valdyti iki Programos pabaigos nebaigtus vykdyti veiksmus, taip pat išlaidoms, skirtoms ypatingos svarbos operacinei veiklai ir paslaugų teikimui, be kita ko, pagal FPPS ir susitarimus dėl įnašo.