(1)

vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsniu, Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Tos vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. ES sutarties 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę ir kad, be kita ko, ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas. Tos vertybės dar kartą patvirtintos ir išreikštos per teises, laisves ir principus, įtvirtintus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija);

(2)

svarbu, kad tos teisės ir vertybės būtų toliau aktyviai puoselėjamos, saugomos, skatinamos ir įgyvendinamos, jomis dalytųsi piliečiai ir tautos ir jos būtų Sąjungos projekto pagrindas, nes menkesnė tų teisių ir vertybių apsauga kurioje nors valstybėje narėje gali turėti žalingą poveikį visai Sąjungai. Todėl Sąjungos bendrajame biudžete turėtų būti įtraukta Teisingumo, teisių ir vertybių fondui skirta eilutė, apimanti Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/692 (3), ir Teisingumo programą. Dabar, kai Europos visuomenėms kyla ekstremizmo, radikalizmo ir susiskaldymo pavojus ir vis mažėja erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei, kaip niekada svarbu skatinti, stiprinti ir ginti teisingumą, teises ir Sąjungos vertybes: žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui Sąjungoje. Naujojo Teisingumo, teisių ir vertybių fondo dalimi esančia Teisingumo programa (toliau – Programa), laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1382/2013 (4) nustatytos 2014–2020 m. Teisingumo programos, bus toliau remiamas tolesnis Sąjungos teisingumo erdvės kūrimas remiantis teisinės valstybės principu, teisminių institucijų nepriklausomumu ir nešališkumu, abipusiu pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, teise kreiptis į teismą ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programoje bus sujungtos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 (5), ir programa „Europa piliečiams“, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/2014 (6);

(3)

siekiant suderinti Programos trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (7) nustatytos daugiametės finansinės programos trukme, Programa turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(4)

Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos pagrindinį dėmesį skirs asmenims ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų Sąjungos vertybių, teisių, lygybės ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią, atvirą, pliuralistinę, įtraukią ir demokratinę visuomenę. Tai, be kita ko, apima dinamišką ir įgalintą pilietinę visuomenę kaip itin svarbią suinteresuotąją šalį, skatinančią žmonių demokratinį, pilietinį ir socialinį dalyvavimą bei puoselėjančią turtingą Europos visuomenės įvairovę, grindžiamą mūsų bendromis vertybėmis, istorija ir atmintimi. ES sutarties 11 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjungos institucijos palaikytų atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir atitinkamomis priemonėmis suteiktų piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis;

(5)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatyta, kad sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos. Teisinės valstybės principo, pagrindinių teisių ir demokratijos Sąjungoje paisymas ir skatinimas yra būtinos visų Sutartyse įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo, taip pat žmonių pasitikėjimo Sąjunga užtikrinimo sąlygos. Tai, kaip teisinės valstybės principas įgyvendinamas valstybėse narėse, atlieka esminį vaidmenį užtikrinant valstybių narių ir jų teisinių sistemų tarpusavio pasitikėjimą. Tuo tikslu Sąjunga turėtų patvirtinti priemones, kad plėtotų teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Toliau kuriant Europos teisingumo erdvę visais lygmenimis turėtų būti užtikrinta ir puoselėjama pagarba pagrindinėms teisėms ir bendriesiems principams ir vertybėms, pavyzdžiui, draudimui diskriminuoti ir taikyti nevienodą požiūrį remiantis bet kuriuo iš Chartijos 21 straipsnyje išvardytų pagrindų, solidarumui, visiems veiksmingai teisei kreiptis į teismą, teisinės valstybės principui, demokratijai ir tinkamai veikiančiai teismų sistemai;

(6)

finansavimas turėtų išlikti viena iš svarbių priemonių siekiant sėkmingai įgyvendinti Sutartyse nustatytus plataus užmojo tikslus. Jie turėtų būti pasiekti, be kita ko, sukuriant lanksčią ir veiksmingą Teisingumo programą, kuri turėtų palengvinti tų tikslų planavimą ir įgyvendinimą. Programa turėtų būti įgyvendinama naudotojui palankiu būdu, pavyzdžiui, taikant naudotojams palankią paraiškų teikimo ir ataskaitų teikimo tvarką) ir ja turėtų būti siekiama užtikrinti subalansuotą geografinę aprėptį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Programos prieinamumui visų rūšių paramos gavėjams. Programos finansiniame pakete turėtų būti išlaikytas tam tikras lankstumas skirstant lėšas konkretiems tikslams. Lankstumo marža pirmiausia turėtų būti skiriama veiksmams, kuriais remiamas teisinės valstybės skatinimas;

(7)

siekdama palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo visiems erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir baudžiamosiose bylose, grindžiamu nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu, kuris nuo 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikimo yra kertinis teisminio bendradarbiavimo Sąjungoje akmuo. Tarpusavio pripažinimo principas reikalauja, kad tarp valstybių narių būtų pasiektas aukštas tarpusavio pasitikėjimo lygis. Siekiant palengvinti tarpusavio pripažinimą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, priimta valstybių narių įstatymų derinimo keliose srityse priemonių. Be to, gerai veikianti teisingumo erdvė, kurioje būtų panaikintos tarpvalstybinio teismo proceso ir teisės kreiptis į teismą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus kliūtys, taip pat itin svarbi siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir tolesnę integraciją. Tuo pat metu, tinkamai veikianti Europos teisingumo erdvė, apimanti veiksmingas, nepriklausomas ir kokybiškas nacionalines teisės sistemas, bei didesnis tarpusavio pasitikėjimas yra būtini klestinčiai vidaus rinkai ir bendrų Sąjungos vertybių puoselėjimui;

(8)

teisę kreiptis į teismą turėtų sudaryti, visų pirma, teisė kreiptis į teismus, teisė naudotis alternatyviais ginčų sprendimo metodais, taip pat teisė kreiptis į valstybės tarnautojus, kurie teisės aktais yra įpareigoti teikti šalims nepriklausomas ir nešališkas teisines konsultacijas;

(9)

visapusiškas teisinės valstybės principo laikymasis ir jo skatinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tvirtą tarpusavio pasitikėjimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, visų pirma tarpusavio pripažinimu pagrįstą veiksmingą teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Teisinė valstybė yra viena iš ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų bendrų vertybių, o ES sutarties 19 straipsnio 1 dalyje ir Chartijos 47 straipsnyje numatytas veiksmingos teisminės gynybos principas yra konkreti teisinės valstybės išraiška. Teisinės valstybės skatinimas remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumą, skaidrumą, atskaitomybę, kokybę ir veiksmingumą didina tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas teisminiam bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Teismų nepriklausomumas ir nešališkumas yra viena iš esminių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir sudaro Europos vertybių apsaugos pagrindą. Be to, veiksmingos teisingumo sistemos su pagrįstais procesinių veiksmų terminais užtikrina teisinį tikrumą visoms suinteresuotoms šalims;

(10)

vadovaudamasi SESV 81 straipsnio 2 dalies h punktu ir 82 straipsnio 1 dalies c punktu, Sąjunga turi remti teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą kaip priemonę, kuria siekiama gerinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, grindžiamą nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Teisingumo srities specialistų mokymo teikimas yra svarbi priemonė, padedanti plėtoti bendrą supratimą, kaip geriausia įgyvendinti ir puoselėti teisinę valstybę ir pagrindines teises. Ja prisidedama prie Europos teisingumo erdvės kūrimo, sukuriant bendrą valstybių narių teisingumo srities specialistų teisminę kultūrą. Labai svarbu užtikrinti, kad teisė Sąjungoje būtų taikoma nediskriminuojant, teisingai ir nuosekliai, o teisingumo srities specialistų tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas tarpvalstybinėse bylose būtų abipusis. Pagal Programą remiama mokymo veikla turėtų būti grindžiama patikimu mokymo poreikių vertinimu, moderniausios mokymo metodikos taikymu, taip pat apimti skirtingų valstybių narių teisingumo srities specialistų tarpvalstybinio pobūdžio renginius, aktyvų mokymąsi bei tinklų kūrimo elementus ir būti tvari. Tokia veikla turėtų apimti mokymą teisinės terminologijos, civilinės ir baudžiamosios teisės, pagrindinių teisių, tarpusavio pripažinimo ir procesinių garantijų srityse. Tokia veikla taip pat turėtų apimti teisėjams, advokatams ir prokurorams skirtus mokymo kursus apie problemas ir kliūtis, su kuriomis susiduria dažnai diskriminaciją patiriantys arba pažeidžiamoje padėtyje esantys žmonės, kaip antai moterys, vaikai, mažumos, LGBTIQ asmenys, neįgalieji ir smurto dėl lyties, smurto šeimoje arba artimoje aplinkoje ir kitų formų tarpasmeninio smurto aukos. Tokie mokymo kursai turėtų būti rengiami tiesiogiai įtraukiant tokiems asmenims atstovaujančias arba juos remiančias organizacijas ir, kai įmanoma, tokiems asmenims dalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad moterų aukščiausiose teisminių institucijų pareigybėse yra neproporcingai mažai, teisėjos, prokurorės ir kitos teisės specialistės turėtų būti skatinamos dalyvauti mokymo veikloje;

(11)

šiame reglamente sąvoka „teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai“ turėtų būti aiškinama plačiai, kad apimtų teisėjus, prokurorus, teismo ir prokuratūros darbuotojus, taip pat visus kitus teisingumo srities specialistus, susijusius su teisminėmis institucijomis ar kitaip dalyvaujančius vykdant teisingumą, neatsižvelgiant į jų nacionalinę apibrėžtį, teisinį statusą ar vidaus organizacinę struktūrą, pavyzdžiui, teisininkus, notarus, antstolius ar vykdymo užtikrinimo pareigūnus, nemokumo srities specialistus, tarpininkus, teismo vertėjus žodžiu ir raštu, teismo ekspertus, kalėjimų darbuotojus ir probacijos pareigūnus;

(12)

teisminės srities mokymo veikloje gali dalyvauti įvairūs subjektai, pavyzdžiui, valstybių narių teisinės, teisminės ir administracinės institucijos, akademinės įstaigos, nacionalinės įstaigos, atsakingos už teisėjų mokymą, Europos lygio mokymo organizacijos ar tinklai arba Sąjungos teisės teismų koordinatorių tinklai. Įstaigos ir subjektai, užtikrinantys bendrą Europos interesą teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo srityje, pavyzdžiui, Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT), Europos teisės akademija (ERA), Europos teismų tarybų tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (EUSJC) ir Europos viešojo administravimo institutas (EIPA), toliau atlieka savo vaidmenį propaguojant išties Europos masto mokymo programas teisėjams ir teisminių institucijų darbuotojams, ir todėl tokioms įstaigoms ar subjektams galėtų būtų teikiama atitinkama finansinė parama laikantis Komisijos pagal šį reglamentą priimamose darbo programose nustatytų procedūrų ir kriterijų;

(13)

pagal Programą turėtų būti remiama ETMT, kuris yra svarbus teisėjų mokymo subjektas, metinė darbo programa. ETMT padėtis yra išskirtinė, nes tai vienintelis Sąjungos lygmens tinklas, vienijantis valstybių narių teisėjų mokymo įstaigas. Jis turi unikalią galimybę organizuoti visų valstybių narių naujų ir patyrusių teisėjų ir prokurorų mainus ir koordinuoti nacionalinių teisėjų mokymo įstaigų darbą organizuojant mokymo veiklą Sąjungos teisės srityje ir skatinant gerą mokymo praktiką. ETMT taip pat ekonomiškai efektyviai užtikrina aukščiausios kokybės mokymo veiklą Sąjungos lygmeniu. Be to, jo veikloje stebėtojų teisėmis taip pat dalyvauja valstybių kandidačių teisėjų mokymo įstaigos. ETMT metinėje ataskaitoje turėtų būti pateikta informacija apie mokymą, suskirstyta, be kita ko, pagal darbuotojų kategorijas;

(14)

Programos priemonėmis turėtų būti remiamas tvirtesnis nuosprendžių ir teismo sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimas, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir būtinas teisės aktų derinimas siekiant palengvinti visų atitinkamų institucijų bendradarbiavimą, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis. Programa taip pat turėtų būti remiama teisminė asmens teisių civilinėse ir komercinėse bylose apsauga. Be to, Programa turėtų paskatinti didesnę civilinės teisės konvergenciją, kuri padės pašalinti kliūtis geram ir veiksmingam teisminių ir neteisminių procedūrų veikimui, naudingam visoms civilinio ginčo šalims. Galiausiai, siekiant prisidėti prie veiksmingo Sąjungos teisės aktų dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose vykdymo užtikrinimo ir praktinio taikymo, Programa turėtų būti remiamas Tarybos sprendimu 2001/470/EB (8) įsteigto Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veikimas. Baudžiamosiose bylose Programa turėtų padėti skatinti ir įgyvendinti nuosprendžių ir teismo sprendimų pripažinimo užtikrinimo visoje Sąjungoje taisykles ir tvarką. Ji turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimui ir padėti šalinti efektyvaus bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo kliūtis. Programa taip pat turėtų padėti veiksmingiau naudotis teise kreiptis į teismą, propaguojant ir remiant nusikaltimų aukų teises, taip pat procesines įtariamųjų ir kaltinamųjų teises baudžiamosiose bylose;

(15)

pagal ES sutarties 3 straipsnį, Chartijos 24 straipsnį ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją Programa turėtų remti vaiko teisių apsaugą ir turėtų integruoti vaiko teisių propagavimą įgyvendinant visus savo veiksmus. Šiuo tikslu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmams, kuriais siekiama apsaugoti vaiko teises civilinio ir baudžiamojo teisingumo kontekste, įskaitant vaikų, lydinčių sulaikytus tėvus, įkalintų tėvų vaikų ir vaikų, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji, apsaugą;

(16)

2014–2020 m. Teisingumo programa sudarė galimybę organizuoti mokymo veiklą Sąjungos teisės klausimais, visų pirma susijusią su Chartijos taikymo sritimi ir taikymu, skirtą teisėjams ir teisminių institucijų darbuotojams. Savo 2017 m. spalio 12 d. išvadose dėl Chartijos taikymo 2016 m. Taryba priminė, kad svarbu didinti informuotumą apie Chartijos taikymą, įskaitant politikos formuotojų, praktikuojančių teisininkų ir pačių teisių turėtojų informuotumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Todėl, siekiant nuosekliai integruoti pagrindines teises, būtina teikti finansinę paramą informuotumui didinti ir kitoms valdžios institucijoms nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai;

(17)

pagal SESV 67 straipsnį Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, o tai padeda užtikrinti nediskriminuojanti teisė visiems kreiptis į teismą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas geram laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimui, būtina teikti finansinę paramą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis ir kitų institucijų nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, padedančių siekti šių tikslų, veiklai. Visų pirma, parama turėtų būti teikiama veiksmams, kuriais dažnai diskriminaciją patiriantiems arba pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims sudaromos palankesnės sąlygos veiksmingai ir lygiomis teisėmis kreiptis į teismą. Svarbu remti pilietinės visuomenės organizacijų vykdomą rėmimo veiklą, pavyzdžiui, tinklų kūrimą, bylinėjimąsi, kampanijų rengimą, komunikaciją ir kita su priežiūra susijusią veiklą. Šiame kontekste svarbus vaidmuo tenka ir teisingumo srities specialistams, susijusiems su teisminėmis institucijomis ir dirbantiems pilietinės visuomenės organizacijoms;

(18)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir nediskriminavimo integravimas. Be to, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija patvirtinama teisė į visišką veiksnumą ir teisė kreiptis į teismą neįgaliesiems. Atliekant tarpinį ir galutinį Programos vertinimą turėtų būti įvertinamas poveikis lytims, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu ji prisideda prie lyčių lygybės, ir įvertinti, ar ji nedaro nenumatyto neigiamo poveikio lyčių lygybei, laikantis 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (9) (toliau – 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinis susitarimas) 16 punkto. Atsižvelgiant į tai ir į skirtingą su konkrečiais Programos tikslais susijusios veiklos pobūdį ir mastą, bus svarbu, kad projektų vykdytojų surinkti pavieniai duomenys, kai tik įmanoma, būtų suskirstyti pagal lytį. Taip pat svarbu teikti informaciją pareiškėjams dėl dotacijų apie tai, kaip atsižvelgti į lyčių lygybę, įskaitant informaciją apie tai, kaip prireikus naudoti lyčių aspekto integravimo priemones, tokias kaip biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir poveikio lytims vertinimas. Konsultuojantis su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais reikėtų atsižvelgti į lyčių pusiausvyrą;

(19)

visoje Programos veikloje, kai tinkama, taip pat turėtų būti remiamos ir saugomos aukų teisės civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Tuo tikslu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas geresniam įvairių Sąjungos priemonių, skirtų aukų apsaugai, įgyvendinimui ir jų koordinavimui, taip pat veiksmams, kurių tikslas – keistis geriausia patirtimi tarp teismų ir praktikuojančių teisininkų, dirbančių su smurto atvejais. Programa taip pat turėtų būti remiamas žinių apie kolektyvinio teisių gynimo priemones ir tų priemonių naudojimo gerinimas;

(20)

veiksmais, kuriems taikoma Programa, turėtų būti prisidedama prie Europos teisingumo erdvės sukūrimo, teisinės sistemos nepriklausomumo ir veiksmingumo skatinimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir tinklų kūrimo stiprinimo, valstybių narių teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimo rėmimo ir prie to, kad būtų tinkamai, darniai ir nuosekliai taikoma Sąjungos teisė. Finansavimo veikla taip pat turėtų prisidėti prie bendro Sąjungos vertybių ir teisinės valstybės supratimo, geresnių žinių apie Sąjungos teisę ir politiką, padėti dalytis praktine patirtimi ir geriausia patirtimi naudojant visų susijusių suinteresuotųjų subjektų teisminio bendradarbiavimo priemones, taip pat padėti platinti ir skatinti sąveikius skaitmeninius sprendimus, prisidedančius prie sklandaus ir veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ir ji turėtų suteikti tvirtą analitinį pagrindą Sąjungos teisės ir politikos formavimui, vykdymui, tinkamam supratimui ir įgyvendinimui remti. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti šią veiklą nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga gali geriau nei pavienės valstybės narės spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus ir suteikti europinę platformą tarpusavio mokymuisi ir keitimuisi geriausia patirtimi;

(21)

Programa taip pat turėtų padėti stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą visais atvejais, kai Sąjungos teisė turi išorės aspektą ir atsižvelgiant į išorės pasekmes, siekiant gerinti galimybes kreiptis į teismą ir sudaryti palankesnes sąlygas spręsti teismines ir procedūrines problemas;

(22)

Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų, visų pirma, Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros („eu-LISA“) ir Europos prokuratūros, darbu, ir turėtų atsižvelgti į kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa;

(23)

siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš Sąjungos bendrojo biudžeto, būtina užtikrinti, kad visi pagal Programą vykdomi veiksmai turėtų pridėtinę Sąjungos vertę, papildytų valstybių narių vykdomus veiksmus ir derėtų su kitais Sąjungos veiksmais. Turėtų būti siekiama nuoseklumo, papildomumo ir sinergijų finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, visų pirma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos, taip pat Bendrosios rinkos programos, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/690 (10), programų sienų valdymo ir saugumo srityse, visų pirma Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, programų strateginės infrastruktūros srityje, visų pirma Skaitmeninės Europos programos, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/694 (11), „Erasmus+“, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) XXXX/XXX (12), programos „Europos horizontas“, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695 (13), Pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir LIFE programos, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) XXXX/XXX (14), atžvilgiu;

(24)

šiame reglamente nustatomas viso Programos laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama pagal 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinio susitarimo 18 punktą;

(25)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (15) (toliau – Finansinis reglamentas) 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jei pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, turėtų būti galima nustatyti – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje, – kad išlaidos, patirtos dėl pagal šį reglamentą remiamų veiksmų, kurie jau yra pradėti vykdyti, būtų laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(26)

Programai taikomas Finansinis reglamentas. Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(27)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą, atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir tikslinių paramos gavėjų gebėjimus ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(28)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (16), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (17), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (18) ir (ES) 2017/1939 (19), Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (20), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(29)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (21), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(30)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(31)

remiantis Tarybos sprendimu 2013/755/ES (22), asmenys bei atitinkamos viešosios ir (arba) privačios įstaigos ir institucijos užjūrio šalyse ir teritorijose atitinka reikalavimus gauti finansavimą laikantis Programos taisyklių ir tikslų bei galimų priemonių, taikytinų valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(32)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa numatoma prisidėti prie klimato politikos aspekto integravimo ir bendrojo tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti siekimo, taip pat pasiekti plataus užmojo tikslą: 2024 m. – 7,5 % Sąjungos biudžeto išlaidų, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto išlaidų skirti biologinės įvairovės tikslams, kartu atsižvelgiant į esamą klimato ir biologinės įvairovės tikslų dubliavimąsi. Programa turėtų būti remiama veikla, kuria laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų, taip pat žalos nedarymo principo pagal Europos žaliąjį kursą. Atitinkami veiksmai turėtų būti nustatyti Programos rengimo ir įgyvendinimo metu, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros procedūras jie turėtų būti pakartotinai įvertinti;

(33)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (23) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje. Komisija, naudodamasi esamais ataskaitų teikimo mechanizmais, visų pirma ES teisingumo rezultatų suvestine, turėtų kasmet informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie Programos įgyvendinimo rezultatus;

(34)

siekiant užtikrinti veiksmingą Programos pažangos siekiant jos tikslų vertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti su aktus dėl 13 ir 15 straipsniuose bei II priede išdėstytų rodiklių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(35)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (24);

(36)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. prisidėti prie Europos teisingumo erdvės, grindžiamos teisinės valstybės principu, tarpusavio pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, tolesnio plėtojimo, visų pirma skatinant teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(37)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1382/2013 turėtų būti panaikintas;

(38)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinti Programą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(39)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(40)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,