17.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/51

(1)

žvynelinė yra užkrato pernešėjo perduodama virusinė galvijų liga. 2014 m. gruodžio 3 d. priimtoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinėje nuomonėje dėl žvynelinės (toliau – EFSA nuomonė) (5) teigiama, kad žvynelinė gali būti perduodama tiesiogiai ir netiesiogiai. Dėl žvynelinės netenkama daug gyvulininkystės produkcijos, ji gali labai greitai plisti, visų pirma per gyvus gyvūnus, užkrato pernešėjus ir tam tikrus iš užkrėstų gyvūnų pagamintus produktus;

(2)

Direktyvoje 92/119/EEB nustatytos bendrosios kontrolės priemonės, taikomos kilus tam tikrų gyvūnų ligų, įskaitant žvynelinę, protrūkiui. Jos apima ir kontrolės priemones, kurių reikia imtis ūkyje įtarus ir patvirtinus žvynelinės atvejį, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonų nustatymą aplink protrūkio židinius ir kitas papildomas kontrolės priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias ligos plitimui ir sunaikinta infekcija. Šios kontrolės priemonės taip pat apima vakcinaciją, kuri kilus žvynelinės protrūkiui būtų vykdoma kaip kitas kontrolės priemones papildanti priemonė;

(3)

Komisijos įgyvendinimo sprendimuose (ES) 2015/1500 (6) ir (ES) 2016/645 (7) yra nustatytos tam tikros apsaugos priemonės, kurios, patvirtinus žvynelinės atvejį, 2015 m. imtos taikyti Graikijoje, o 2016 m. – Bulgarijoje. Minėtos apsaugos priemonės apima kiekvieno nurodyto įgyvendinimo sprendimo priede apibrėžtos užkrėstos zonos, apimančios sritį, kurioje žvynelinė buvo patvirtinta ir kurioje remdamosi Direktyva 92/119/EEB Graikija ir Bulgarija tinkamai nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, nustatymą minėtose valstybėse narėse. Įgyvendinimo sprendimai (ES) 2015/1500 ir (ES) 2016/645 buvo kelis kartus iš dalies pakeisti atsižvelgiant į ligos raidos pokyčius, taip pat buvo išplėsta užkrėsta zona siekiant įtraukti papildomus Graikijos ir Bulgarijos paregionius. Šių įgyvendinimo sprendimų nuostatos taikomos iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

(4)

Komisijos įgyvendinimo sprendimuose (ES) 2015/2055 (8) ir (ES) 2016/1183 (9) nustatyta, kad Graikija ir Bulgarija gali skubiai vakcinuoti galvijus, kurie laikomi šių įgyvendinimo sprendimų I priede nurodytoje vakcinacijos zonoje esančiuose ūkiuose;

(5)

apie ligos protrūkį pranešė ne tik Graikija ir Bulgarija; nuo 2016 m. balandžio iki rugpjūčio mėnesio nemažai Pietryčių Europos trečiųjų šalių, konkrečiai Albanija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kosovas (10), Juodkalnija ir Serbija, taip pat pranešė apie pirmą kartą jų teritorijose kilusius žvynelinės protrūkius. Visos šios trečiosios šalys informavo Komisiją, kad vakcinacija nuo žvynelinės yra viena iš priemonių, kurias jos įtraukė į savo naujausias ligos kontrolės strategijas;

(6)

EFSA nuomonėje (11) nurodyta, kad galima įsigyti tik gyvųjų susilpnintų vakcinų nuo žvynelinės. EFSA nuomonėje teigiama, kad Neethling padermės susilpnintų žvynelinės virusų vakcina labai veiksmingai užkerta kelią sergamumui. Kadangi homologinės vakcinos nuo žvynelinės yra veiksmingesnės nei vakcinos, paremtos susilpnintais avių raupų virusais, būtina rekomenduoti naudoti jas, jei jų galima pakankamai gauti iš vakcinų gamintojų, kurie vykdo veiklą tik už Europos Sąjungos ribų. Be to, EFSA nuomonėje teigiama, kad žvynelinės sukėlėjas užkrėstų gyvūnų odoje gali būti net iki 92 dienų be jokių matomų pakitimų;

(7)

nėra vakcinos nuo žvynelinės, kuriai būtų išduotas Europos Sąjungoje galiojantis rinkodaros leidimas. Todėl skubi vakcinacija pagal Direktyvos 92/119/EEB 19 straipsnį gali būti atliekama tik vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB (12) 8 straipsniu, kuriuo sunkių epizootinių ligų atveju, o toks yra ir žvynelinės atvejis, valstybėms narėms leidžiama laikinai leisti naudoti imunologinius veterinarinius vaistus, kuriems nėra išduotas rinkodaros leidimas;

(8)

2016 m. liepos 29 d. priimtoje EFSA skubioje nuomonėje dėl žvynelinės (13) teigiama, kad vakcinacija nuo žvynelinės yra veiksmingiausias būdas šios ligos plitimui sumažinti. Norint sunaikinti žvynelinę būtina vakcinuoti visus žvynelinei imlius gyvūnus tose srityse, kurioms kyla žvynelinės sukėlėjo įvežimo pavojus, ir žvyneline užkrėstų sričių gyvūnus siekiant sumažinti protrūkių skaičių, be to, būtina užtikrinti didelę gyvūnų ir ūkių vakcinacijos aprėptį. Todėl kovai su žvyneline skirtoje patikimoje prevencijos ir kontrolės strategijoje turėtų būti numatyta vakcinacija;

(9)

rizika, kad žvynelinė išplis nuo vakcinuotų gyvūnų ir jų produktų, skiriasi nuo nevakcinuotų ir galbūt inkubacijos laikotarpyje esančių gyvūnų keliamos rizikos. Todėl būtina nustatyti vakcinuotų galvijų ir iš jų gautų produktų išvežimo sąlygas. Be to, rizika, kad žvynelinė išplis nuo vakcinuotų ar nevakcinuotų gyvūnų, kilusių iš srities, kurioje atliekama vakcinacija nuo žvynelinės ir kurioje žvynelinės protrūkių nebuvo nustatyta, skiriasi nuo gyvūnų, kilusių iš žvyneline užkrėstų sričių, keliamos rizikos. Todėl tokiems gyvūnams turi būti nustatytos specialios sąlygos;

(10)

mokslinių žinių apie žvynelinę nepakanka. Vakcinuoti galvijai yra apsaugomi nuo klinikinių požymių, bet nebūtinai nuo infekcijos ir ne visi vakcinuoti gyvūnai įgyja apsauginį imunitetą. Todėl, norint sumažinti riziką, vakcinuotų gyvūnų siuntas turi būti leidžiama išvežti tik praėjus mažiausiai 28 dienoms, t. y. maksimaliam žvynelinės inkubaciniam laikotarpiui, nuo vakcinacijos dienos;

(11)

skirtingos prekės kelia skirtingo lygio žvynelinės plitimo riziką. EFSA nuomonėje nurodyta, kad vežant gyvus galvijus, galvijų spermą ir užkrėstų galvijų žaliaminius kailius ir odas kyla didesnė užkrėtimo ir jo padarinių rizika nei vežant kitus produktus, pavyzdžiui, galvijų pieną ir pieno produktus, apdorotus kailius ir odas ar šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus. Tačiau mokslinių ar bandymais patvirtintų įrodymų apie jų poveikį perduodant žvynelinę trūksta. Todėl šiuo sprendimu nustatomos kontrolės priemonės turėtų būti subalansuotos ir proporcingos keliamai rizikai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad žvynelinė gali būti perduodama per galvijų spermą, kiaušialąstes ir embrionus. Todėl reikėtų nustatyti tam tikras šioms prekėms skirtas apsaugos priemones vadovaujantis EFSA nuomone ir atitinkamais Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) naujausiais standartais ir rekomendacijomis;

(12)

kaip nurodo OIE Gyvūnų ligų mokslinė komisija (14), galvijų skeleto raumenų mėsa yra laikoma saugia preke; tai taip pat patvirtinta 2016 m. vasario mėnesį vykusiame OIE Sausumos gyvūnų sveikatos standartų komisijos posėdyje parengtos ataskaitos B dalies 36 priede (15). Nėra mokslinių ar bandymais patvirtintų įrodymų, kad žvynelinės virusas galėtų būti perduodamas žvynelinei imliems gyvūnams per šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ar mėsos produktus. Nors EFSA nuomonėje nurodyta, kad žvynelinės virusas gali išlikti mėsoje nenustatytą laikotarpį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 (16) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 (17) 7 straipsniu taikant draudimą Europos Sąjungoje šerti atrajotojus atrajotojų baltymais užtikrinama, kad mėsoje esantis žvynelinės virusas nebūtų perduodamas oraliniu būdu;

(13)

pienas ir pieno produktai, taip pat priešpienis, gali kelti žvynelinės plitimo riziką tik tada, kai jais šeriami žvynelinei imlių rūšių gyvūnai. Todėl būtina nustatyti rizikos mažinimo priemones, skirtas užkirsti kelią žvynelinės plitimui per tokius produktus, kuriais gali būti šeriami gyvūnai;

(14)

Tarybos direktyvoje 64/432/EEB (18) ir Komisijos sprendime 93/444/EEB (19) nustatyta, kad vežant gyvūnus būtina turėti veterinarijos sertifikatus. Kai gyviems gyvūnams, skirtiems Europos Sąjungos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, taikomos nukrypti nuo draudimo išvežti gyvus gyvūnus iš šio sprendimo I priede nurodytų sričių leidžiančios nuostatos, minėtuose veterinarijos sertifikatuose turėtų būti pateikta nuoroda į šį sprendimą siekiant užtikrinti, kad atitinkamuose sertifikatuose būtų pateikta tinkama ir tiksli informacija apie sveikatą;

(15)

siekiant aiškumo ir paprastumo įgyvendinimo sprendimai (ES) 2015/1500, (ES) 2015/2055, (ES) 2016/645 ir (ES) 2016/1183 turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo sprendimu, kuriuo nustatomos iš dalies pakeistos ir visoms valstybėms narėms, kuriose kilo žvynelinės protrūkis arba kurios atlieka vakcinaciją nuo žvynelinės, vienodos priemonės;

(16)

susijusių valstybių narių pateiktos vakcinacijos programos, kurios įtrauktos į atitinkamai Graikijai skirtą Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/2055 ir Bulgarijai skirtą Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1183, ir Kroatijos pateiktos vakcinacijos programos turėtų būti patvirtintos kitu įgyvendinimo sprendimu, kurį reikia priimti;

(17)

Bulgarija pranešė Komisijai, kad 2016 m. liepos 15 d. buvo baigta visų galvijų vakcinacija nuo žvynelinės, o paskutinis žvynelinės atvejis jos teritorijoje buvo patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 1 d. Todėl tam tikros Bulgarijos sritys, kuriose niekada nebuvo nustatyta žvynelinė, bet buvo atlikta vakcinacija nuo šios ligos, turėtų būti įtrauktos į šio sprendimo I priedo I dalį kaip „neužkrėstos zonos, kuriose atliekama vakcinacija“, o likusi tos valstybės narės teritorijos dalis turėtų būti nurodyta kaip „užkrėsta zona“;

(18)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

gyvų galvijų ir nelaisvėje laikomų laukinių atrajotojų siuntas iš I priedo I ir II dalyse nurodytų sričių;

b)

galvijų ir nelaisvėje laikomų laukinių atrajotojų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų siuntas iš I priedo I ir II dalyse nurodytų sričių;

c)

gyvūnų pašarams skirto galvijų ir nelaisvėje laikomų laukinių atrajotojų priešpienio, pieno ir pieno produktų siuntas iš I priedo II dalyje nurodytų sričių;

d)

e punkte nenurodytų galvijų ir nelaisvėje laikomų laukinių atrajotojų neperdirbtų šalutinių gyvūninių produktų siuntas iš I priedo I ir II dalyse nurodytų sričių;

e)

galvijų ir nelaisvėje laikomų laukinių atrajotojų žmonėms skirtų neapdorotų žaliaminių kailių ir odų arba šių gyvūnų žmonėms neskirtų neapdorotų kailių ir odų siuntas iš I priedo I ir II dalyse nurodytų sričių.

a)

gyvūnai išvežami į I priedo I arba II dalyje nurodytas tos pačios ar kitos valstybės narės sritis arba į trečiąją šalį ir atitinka šias sąlygas:

b)

gyvūnai išvežami į bet kurią tos pačios ar kitos valstybės narės sritį arba į trečiąją šalį ir atitinka šias sąlygas:

c)

gyvūnai išvežami į bet kurią valstybės narės sritį arba į trečiąją šalį ir atitinka šias sąlygas:

a)

iki išvežimo dienos gyvūnai atitinka atitinkamas teigiamu priemonių nuo žvynelinės plitimo rizikos vertinimu pagrįstas gyvūnų sveikatos garantijas, kurių reikalauja kilmės vietos valstybės narės kompetentingos institucijos ir kurias patvirtina tranzito valstybės narės ir paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos;

b)

gyvūnai buvo vakcinuoti nuo žvynelinės likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki išvežimo dienos ir yra kilę iš ūkio, kuriame visi žvynelinei imlių rūšių gyvūnai buvo vakcinuoti nuo žvynelinės likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki išvežimo dienos;

c)

visi kilmės ūkio gyvūnai buvo kliniškai patikrinti išvežimo dieną ir nebuvo nustatyta jokių klinikinių žvynelinės požymių;

d)

gyvūnams netaikomi jokie Direktyvoje 92/119/EEB nustatyti apribojimai;

e)

gyvūnai nuo gimimo arba likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki išvežimo dienos buvo laikomi ūkyje, nuo kurio mažiausiai 20 kilometrų spinduliu likus trims mėnesiams iki išvežimo dienos nebuvo patvirtintas nė vienas žvynelinės atvejis, o prieš tai nebuvo patvirtintas nė vienas žvynelinės infekcijos atvejis, dėl kurio būtų skerdžiami ir sunaikinami visi žvynelinei imlūs gyvūnai užkrėstuose ūkiuose, esančiuose I priedo II dalyje nurodytoje valstybės narės srityje, o tos valstybės narės visose I priedo II dalyje nurodytose srityse esantys visi gyvūnai buvo vakcinuoti arba pakartotinai vakcinuoti nuo žvynelinės remiantis II priedu likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki išvežimo dienos ir gyvūnų imuniteto laikotarpis, kurį nurodo gamintojas vakcinos specifikacijose, dar nepasibaigęs;

f)

kilmės vietos kompetentinga institucija vykdo Komisijos patvirtintą ir II priede nustatytas sąlygas atitinkančią vakcinacijos nuo žvynelinės programą, apie kurios įgyvendinimo pradžios datą ir pabaigos datą buvo informavusi Komisiją ir kitas valstybes nares vadovaudamasi II priedo nuostatomis;

g)

kontroliuojant kilmės, tranzito ir paskirties valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal 12 straipsnį buvo nustatyta nukreipimo tvarka siekiant užtikrinti, kad gyvūnai, išvežti laikantis a punkte nurodytų gyvūnų sveikatos garantijų, būtų pervežami saugiai ir nebūtų toliau vežami į kitą valstybę narę ar trečiąją šalį, ir

h)

kilmės valstybė narė turi nedelsdama pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie a punkte nurodytas gyvūnų sveikatos garantijas ir kompetentingų institucijų patvirtinimą.

a)

I priedo I dalyje nurodytoje srityje, į paskirties vietą, kuri yra tos pačios valstybės narės I priedo I arba II dalyje nurodytoje kitoje srityje;

b)

I priedo II dalyje nurodytoje srityje, į paskirties vietą, kuri yra tos pačios valstybės narės I priedo II dalyje nurodytoje kitoje srityje.

a)

gyvūnai buvo vakcinuoti nuo žvynelinės likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki išvežimo dienos ir yra kilę iš ūkio, kuriame visi žvynelinei imlių rūšių gyvūnai buvo vakcinuoti nuo žvynelinės likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki išvežimo dienos;

b)

gyvūnai, neatsižvelgiant į kiekvieno iš jų vakcinacijos statusą arba vakcinaciją nuo žvynelinės kilmės ūkyje, gali būti vežami skubiai skersti į skerdyklą, jei kilmės ūkiui dėl žvynelinės netaikomas nė vienas Direktyvoje 92/119/EEB nustatytas tokį vežimą draudžiantis apribojimas;

c)

gyvūnai yra nevakcinuoti jaunesni kaip keturių mėnesių palikuonys, kuriuos atsivedė patelės, vakcinuotos likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki gimdymo, ir kurie gali būti vežami į kitą ūkį, jei visi kilmės ūkio ligai imlių rūšių gyvūnai buvo vakcinuoti arba pakartotinai vakcinuoti laikantis naudotos vakcinos gamintojo nurodymų likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki planuojamo išvežimo dienos, o ūkiui dėl žvynelinės netaikomas nė vienas Direktyvoje 92/119/EEB nustatytas tokį vežimą draudžiantis apribojimas.

a)

gyvūnai donorai buvo vakcinuoti ir pakartotinai vakcinuoti nuo žvynelinės laikantis naudotos vakcinos gamintojo nurodymų, o pirma vakcinacija buvo atlikta likus ne mažiau kaip 60 dienų iki spermos, kiaušialąsčių ir embrionų surinkimo dienos arba gyvūnams donorams atlikto serologinio tyrimo specifiniams žvynelinės antikūnams nustatyti rezultatai surinkimo dieną ir praėjus mažiausiai 28 dienoms nuo spermos rinkimo laikotarpio arba kiaušialąsčių ir embrionų rinkimo dieną buvo neigiami;

b)

gyvūnai donorai likus 60 dienų iki spermos, kiaušialąsčių arba embrionų surinkimo dienos buvo laikomi ūkinių gyvūnų sėklinimo centre ar kitoje atitinkamoje įmonėje, nuo kurios mažiausiai 20 kilometrų spinduliu likus trims mėnesiams iki spermos, kiaušialąsčių arba embrionų surinkimo dienos nebuvo patvirtintas nė vienas žvynelinės atvejis, o prieš tai nebuvo patvirtintas nė vienas žvynelinės infekcijos atvejis, dėl kurio būtų skerdžiami ir sunaikinami visi žvynelinei imlūs gyvūnai užkrėstuose ūkiuose;

c)

gyvūnai donorai buvo kliniškai patikrinti likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki surinkimo dienos, buvo tikrinami visą rinkimo laikotarpį ir nebuvo nustatyta jokių klinikinių žvynelinės požymių;

d)

siekiant nustatyti žvynelinės sukėlėją gyvūnams donorams buvo atliktas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas tiriant kraujo mėginius, kurie buvo paimti pradėjus rinkti spermą, o vėliau buvo imami ne rečiau kaip kas 14 dienų visą spermos rinkimo laikotarpį arba kurie buvo paimti embrionų ir kiaušialąsčių rinkimo dieną, ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

e)

siekiant nustatyti žvynelinės sukėlėją sperma buvo tiriama atliekant polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimą, ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;

f)

kilmės vietos kompetentinga institucija vykdo Komisijos patvirtintą ir II priede nustatytas sąlygas atitinkančią vakcinacijos nuo žvynelinės programą, apie kurios įgyvendinimo pradžios datą ir pabaigos datą buvo informavusi Komisiją ir kitas valstybes nares vadovaudamasi II priedo nuostatomis.

a)

1 dalies a–f punktuose nustatytas sąlygas;

b)

prieš išvežant tokią spermą, kiaušialąstes ar embrionus gyvūnai donorai atitinka visas kitas atitinkamas teigiamu tokio išvežimo poveikio ir priemonių nuo žvynelinės plitimo rizikos vertinimu pagrįstas gyvūnų sveikatos garantijas, kurių reikalauja kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kurias patvirtina tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos ir paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos, ir

c)

kilmės valstybė narė turi nedelsdama pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie b punkte nurodytas gyvūnų sveikatos garantijas ir kompetentingų institucijų patvirtinimą.

a)

I priedo I dalyje nurodytos srities į paskirties vietą, esančią toje pačioje valstybėje narėje arba kitos valstybės narės I priedo I arba II dalyje nurodytoje srityje;

b)

I priedo II dalyje nurodytos srities į paskirties vietą, esančią toje pačioje valstybėje narėje arba kitos valstybės narės I priedo II dalyje nurodytoje srityje, jei:

a)

tai yra žmonėms skirti neapdoroti žaliaminiai kailiai ir odos arba neapdoroti kailiai ir odos, išvežti oficialiai prižiūrint kompetentingoms institucijoms perdirbti arba šalinti į patvirtintą įmonę;

b)

kai paskirties vieta yra kitoje valstybėje narėje, kontroliuojant kilmės, tranzito ir paskirties valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal 12 straipsnį yra nustatoma nukreipimo tvarka siekiant užtikrinti, kad kailiai ir odos prieš juos perdirbant bent taip, kaip nurodyta 9 straipsnio 2 dalies b punkte, į paskirties vietą būtų pervežami saugiai ir nebūtų toliau vežami į kitą valstybę narę ar trečiąją šalį, ir

c)

kailiai ir odos yra iš ūkių, kuriems dėl žvynelinės netaikomas nė vienas Direktyvoje 92/119/EEB nustatytas apribojimas.

a)

tai yra žmonėms skirti neapdoroti žaliaminiai kailiai ir odos arba neapdoroti kailiai ir odos iš ūkių, kuriems dėl žvynelinės netaikomas nė vienas Direktyvoje 92/119/EEB nustatytas apribojimas;

b)

kailiai ir odos buvo:

c)

apdorojus kailius ir odas buvo imtasi visų atsargumo priemonių siekiant išvengti pakartotinio užteršimo patogenais.

a)

tai yra žmonėms skirti neapdoroti žaliaminiai kailiai ir odos arba neapdoroti kailiai ir odos, išvežti oficialiai prižiūrint kompetentingoms institucijoms perdirbti arba šalinti į patvirtintą įmonę;

b)

kai paskirties vieta yra kitoje valstybėje narėje, kontroliuojant kilmės, tranzito ir paskirties valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal 12 straipsnį yra nustatoma nukreipimo tvarka siekiant užtikrinti, kad kailiai ir odos prieš juos perdirbant bent jau taip, kaip nurodyta 9 straipsnio 2 dalies b punkte, į paskirties vietą būtų pervežami saugiai ir nebūtų toliau vežami į kitą valstybę narę, ir

c)

kailiai ir odos yra iš ūkių, kuriems dėl žvynelinės netaikomas nė vienas Direktyvoje 92/119/EEB nustatytas apribojimas.

a)

prieš išvežimą tokie kailiai ir odos atitinka visas kitas atitinkamas teigiamu priemonių nuo žvynelinės plitimo rizikos vertinimu pagrįstas gyvūnų sveikatos garantijas, kurių reikalauja kilmės vietos valstybės narės kompetentingos institucijos ir kurias patvirtina tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos ir paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos;

b)

kailiai ir odos yra iš ūkių, kuriems dėl žvynelinės netaikomas nė vienas Direktyvoje 92/119/EEB nustatytas apribojimas;

c)

kontroliuojant kilmės, tranzito ir paskirties valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal 12 straipsnį yra nustatoma nukreipimo tvarka siekiant užtikrinti, kad kailiai ir odos, išvežti laikantis a punkte nustatytų papildomų reikalavimų dėl gyvūnų sveikatos garantijų, prieš juos perdirbant bent taip, kaip nurodyta 9 straipsnio 2 dalies b punkte, būtų pervežami saugiai į paskirties vietą ir nebūtų toliau vežami į kitą valstybę narę, ir

d)

kilmės valstybė narė turi nedelsdama pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie a punkte nurodytas gyvūnų sveikatos garantijas ir kompetentingų institucijų patvirtinimą.

a)

kiekvieną transporto priemonę, kuri naudojama gyviems gyvūnams, neperdirbtiems šalutiniams gyvūniniams produktams ar neapdorotiems kailiams ir odoms pervežti:

b)

vežama:

c)

vienoje siuntoje vežami tik tos pačios sveikatos būklės gyvi gyvūnai, arba neperdirbti šalutiniai gyvūniniai produktai, arba neapdoroti kailiai ir odos;

d)

už paskirties vietos ūkį atsakingas valstybinis veterinarijos gydytojas turi pranešti apie kiekvieną atvežtą siuntą kilmės vietos kompetentingai institucijai;

e)

iškrovus gyvus gyvūnus, neperdirbtus šalutinius gyvūninius produktus arba neapdorotus kailius ir odas visa transporto priemonė ir bet kuri kita jiems vežti naudota įranga yra išvaloma, dezinfekuojama ir apdorojama panaudojant patvirtintus, veiksmingai nuo žinomų žvynelinės užkrato pernešėjų saugančius insekticidus uždaroje paskirties vietos zonoje prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;

f)

prieš pirmą kartą išvežant siuntą iš I priedo I arba II dalyje nurodytų sričių, kai taikoma nukreipimo tvarka, kilmės vietos kompetentinga institucija su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis patvirtina tvarką, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad vežimo metu įvykus avarijai, sugedus transporto priemonei arba pastebėjus transporto priemonės naudotojo ar vairuotojo nesąžiningus veiksmus būtų taikomas avarijos likvidavimo priemonių planas, nebūtų pažeidžiama pavaldumo tvarka ir visapusiškai bendradarbiautų tarnybos; sunkvežimio ar kitos transporto priemonės vairuotojas ar naudotojas nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai apie bet kokią avariją arba didelį transporto priemonės gedimą, ir

g)

neapdorotus kailius ir odas arba neperdirbtus šalutinius gyvūninius produktus vežančios transporto priemonės turi būti iš visų pusių visiškai sandarios; jų uždarymo angos taip pat turi būti sandarios.