9.10.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/11

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 924/2009

2009 m. rugsėjo 16 d.

dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir palengvinti tarptautinę prekybą Bendrijoje, labai svarbu, kad už tarptautinius mokėjimus eurais imamas atlyginimas būtų toks pats, kaip ir už atitinkamus mokėjimus valstybėje narėje. Šis vienodo atlyginimo principas įtvirtintas 2001 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2560/2001 dėl tarptautinių mokėjimų eurais (4), kuris taikomas tarptautiniams mokėjimams eurais ir Švedijos kronomis, neviršijantiems 50 000 EUR ar ekvivalentiškos sumos.

(2)

2008 m. vasario 11 d. Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (EB) Nr. 2560/2001 dėl tarptautinių mokėjimų eurais taikymo patvirtinama, kad, pradėjus taikyti tą reglamentą, atlyginimas už tarptautinius mokėjimus eurais sumažėjo iki nacionalinio atlyginimo dydžio, ir kad reglamentas paskatino Europos mokėjimo paslaugų sektorių imtis pastangų, reikalingų Bendrijos masto mokėjimų infrastruktūrai sukurti.

(3)

Komisijos ataskaitoje nagrinėjamos praktinio pobūdžio problemos, su kuriomis susidurta įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001. Todėl, siekiant išspręsti per peržiūros procesą nustatytas problemas, buvo pasiūlyta nemažai to reglamento pakeitimų. Tos problemos susijusios su mokėjimų vidaus rinkos sutrikimais, kuriuos sukėlė nevienodos pareigos teikti statistinius duomenis, taip pat su Reglamento (EB) Nr. 2560/2001 įgyvendinimo sunkumais, kilusiais dėl to, kad nėra paskirtų nacionalinių kompetentingų institucijų, su neteisminio ginčų nagrinėjimo įstaigų, kurios būtų atsakingos už su tuo reglamentu susijusių ginčų sprendimą, nebuvimu bei aplinkybe, kad reglamentas netaikomas tiesioginio debeto operacijoms.

(4)

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (5) numatyti aktualūs teisiniai pagrindai Bendrijos masto mokėjimų vidaus rinkai sukurti. Siekiant užtikrinti abiejų teisės aktų teisinį nuoseklumą, patartina iš dalies pakeisti atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 2560/2001 nuostatas, visų pirma, sąvokas.

(5)

Reglamentas (EB) Nr. 2560/2001 taikomas tarptautiniams kredito pervedimams ir tarptautinėms elektroninėms mokėjimo operacijoms. Vadovaujantis Direktyvos 2007/64/EB tikslu sudaryti sąlygas tarptautinėms tiesioginio debeto operacijoms, patartina išplėsti Reglamento (EB) Nr. 2560/2001 taikymo sritį. Mokėjimo priemonėms, kurios daugiausia arba visada egzistuoja popierine forma – pavyzdžiui, čekiams – vis dar nerekomenduojama taikyti vienodo atlyginimo principo, nes dėl savo pobūdžio jos nėra apdorojamos taip veiksmingai kaip elektroniniai mokėjimai.

(6)

Vienodo atlyginimo principas turėtų būti taikomas mokėjimams, kurie pradėti arba baigti vykdyti popieriuje arba grynaisiais pinigais, jei mokėjimo vykdymo grandinėje jie atliekami elektroniniu būdu, išskyrus čekius, taip pat visam tiesiogiai ar netiesiogiai su mokėjimo operacija susijusiam atlyginimui, įskaitant su sutartimi susijusį atlyginimą, išskyrus valiutos keitimo mokesčius. Bendrijoje vykdomų nacionalinių ir tarptautinių mokėjimo operacijų netiesioginis atlyginimas, įskaitant atlyginimą už nuolatinio mokėjimo nurodymo parengimą ar atlyginimą už naudojimąsi mokėjimo kortele arba debeto ar kredito kortele, turėtų būti vienodas.

(7)

Siekiant užkirsti kelią mokėjimų rinkų susiskirstymui, tikslinga taikyti vienodo atlyginimo principą. Tuo tikslu kiekvienai tarptautinių mokėjimų kategorijai turėtų būti nustatomas nacionalinis mokėjimas, pasižymintis tomis pačiomis arba labai panašiomis, ypatybėmis, kaip ir tarptautinis mokėjimas. Tarptautinį mokėjimą atitinkančiam nacionaliniam mokėjimui nustatyti turėtų būti įmanoma naudoti, inter alia, šiuos kriterijus: mokėjimo iniciavimo, vykdymo ir užbaigimo būdas, automatizavimo laipsnis, mokėjimo garantija, kliento statusas ir ryšys su mokėjimo paslaugų teikėju, arba naudojama mokėjimo priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 23 punkte. Šis kriterijų sąrašas neturėtų būti laikomas baigtiniu.

(8)	Kompetentingos institucijos kai, jų manymu, reikia, turėtų paskelbti atitinkamų mokėjimų nustatymo gaires. Komisija, kuriai prireikus padeda Mokėjimų komitetas, turėtų teikti kompetentingoms institucijoms tinkamus nurodymus ir pagalbą.

(9)

Svarbu sudaryti mokėjimo paslaugų teikėjams lengvesnes sąlygas atlikti tarptautinius mokėjimus. Tuo tikslu turėtų būti skatinamas standartizavimas, visų pirma tarptautinio banko sąskaitos numerio (IBAN) ir banko identifikavimo kodo (BIC) naudojimas. Todėl yra tikslinga, kad mokėjimo paslaugų teikėjai pateiktų mokėjimo paslaugų vartotojams atitinkamos sąskaitos IBAN ir BIC.

(10)

Dėl nevienodų pareigų teikti mokėjimų balanso statistinius duomenis, taikomų tik tarptautinių mokėjimų operacijoms, trukdoma plėtoti integruotą mokėjimų rinką, visų pirma Bendroje mokėjimų eurais erdvėje (SEPA). Todėl SEPA kontekste rekomenduojama ne vėliau kaip 2011 m. spalio 31 d. iš naujo įvertinti, ar būtų tinkama panaikinti tas pareigas teikti mokėjimo operacijų duomenis. Kad mokėjimų balanso statistiniai duomenys būtų teikiami nuosekliai, laiku ir veiksmingai, taip pat reikėtų užtikrinti, kad ir toliau būtų įmanoma surinkti laisvai prieinamus mokėjimų duomenis, kaip antai IBAN, BIC ir operacijos suma arba pagrindiniai apibendrinti mokėjimų įvairiomis mokėjimo priemonėmis duomenys, jei duomenų rinkimo procesas netrikdo automatinio mokėjimo apdorojimo ir galėtų būti visiškai automatizuotas. Šis reglamentas neturi įtakos pareigai teikti duomenis kitais politikos tikslais, pavyzdžiui, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos arba mokesčių mokėjimo tikslais.

(11)

Šiuo metu nacionalinėms tiesioginio debeto schemoms naudojami skirtingi verslo modeliai. Siekiant paskatinti įdiegti SEPA tiesioginio debeto schemą, būtina nustatyti bendrą verslo modelį ir suteikti daugiau teisinio aiškumo daugiašalio tarpbankinio mokesčio taikymo srityje. Tarptautinių tiesioginio debeto operacijų atžvilgiu tai galėtų būti išimtinai pasiekta pereinamuoju laikotarpiu nustačius didžiausią operacijos daugiašalio tarpbankinio mokesčio dydį. Tačiau daugiašalio susitarimo šalys turėtų galėti nustatyti mažesnį daugiašalio tarpbankinio mokesčio dydį arba susitarti taikyti nulinį daugiašalį tarpbankinį mokestį. Nacionalinėms SEPA tiesioginio debeto schemoms galėtų būti taikomas tas pats nacionalinis tarpbankinis mokestis arba kitas gavėjo ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjų sutartas tarpbankinis atlygis, kuris galiojo iki šio reglamento taikymo pradžios dienos. Jei per pereinamąjį laikotarpį toks nacionalinis daugiašalis tarpbankinis mokestis arba kitas sutartas tarpbankinis atlygis sumažinamas arba panaikinamas, pvz., dėl konkurencijos teisės taikymo, pereinamuoju laikotarpiu nacionalinėms SEPA tiesioginio debeto schemoms turėtų būti taikomos pakeistos nuostatos. Tačiau, jei tiesioginio debeto operacijai taikomos dvišalio susitarimo nuostatos, tokio dvišalio susitarimo nuostatos turėtų turėti viršenybę prieš bet kokį daugiašalį tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą tarpbankinį atlygį. Pasinaudodami teisiniu tikrumu, kuris užtikrinamas pereinamuoju laikotarpiu, pramonės ir verslo atstovai gali parengti ir susitarti dėl bendrojo ilgalaikio verslo modelio, kurio pagrindu veiktų SEPA tiesioginio debeto schema. Pereinamojo laikotarpio pabaigoje turėtų būti įdiegtas ilgalaikis verslo modelis, kurio pagrindu veiktų SEPA tiesioginio debeto schema ir kuris atitiktų EB konkurencijos teisę ir Bendrijos reglamentavimo sistemos nuostatas. Komisija, palaikydama besitęsiantį dialogą su bankų sektoriaus atstovais ir remdamasi atitinkamų rinkos dalyvių pateiktais duomenimis, ketina kuo skubiau pateikti gaires dėl objektyvių ir matuojamų kriterijų, kuriais remiantis nustatomas tokio daugiašalio tarpbankinio atlygio, kuris gali apimti daugiašalius tarpbankinius mokesčius, suderinamumas su EB konkurencijos teise ir Bendrijos reglamentavimo sistemos nuostatomis.

(12)

Norint atlikti tiesioginio debeto operaciją, turi būti prieinama mokėtojo sąskaita. Todėl siekiant paraginti sėkmingai diegti SEPA tiesioginio debeto schemą svarbu, kad visos mokėtojų sąskaitos būtų prieinamos, kai jau taip yra pagal veikiančias nacionalines tiesioginio debeto schemas eurais, – kitokiu atveju mokėtojas ir gavėjas negalės pasinaudoti tarptautinės tiesioginio debeto schemos privalumais. Jei mokėtojo sąskaita neprieinama pagal SEPA tiesioginio debeto schemą, mokėtojas (skolininkas) ir gavėjas (kreditorius) negalės pasinaudoti šiomis naujomis tiesioginio debeto mokėjimo galimybėmis. Tai ypač svarbu, kai gavėjas inicijuoja tiesioginio debeto operacijų paketą, pvz., kas mėnesį arba ketvirtį už elektros arba kitų komunalinių paslaugų sąskaitas, o ne atskirą operaciją kiekvienam klientui. Jei kreditoriai negali pasiekti visų savo skolininkų vienos operacijos metu, bus reikalingas papildomas apdorojimas rankiniu būdu, dėl kurio gali padidėti išlaidos. Taigi, jei mokėtojo sąskaitų prieinamumas mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui nebus privalomas, nebus pasiektas tiesioginio debeto surinkimo veiksmingumas ir konkurencija visos Europos lygmeniu liks ribota. Tačiau, atsižvelgiant į tiesioginio debeto tarp verslo subjektų ypatumus, ši nuostata turėtų būti taikoma tik pagrindinei SEPA tiesioginio debeto schemai, o ne SEPA „verslo verslui“ tiesioginio debeto schemai. Reikalavimas dėl sąskaitų prieinamumo apima mokėjimo paslaugų teikėjo teisę nevykdyti tiesioginio debeto operacijos pagal tiesioginio debeto schemos taisykles, pvz., susijusias su operacijų atmetimu, nevykdymu arba grąžinimu. Be to, reikalavimas dėl sąskaitų prieinamumo neturėtų būti taikomas mokėjimo paslaugų teikėjams, kuriems leidžiama teikti ir atlikti tiesioginio debeto operacijas, tačiau kurie nesiverčia tokia veikla komerciniais tikslais.

(13)

Be to, atsižvelgiant į techninius sąskaitų prieinamumo reikalavimus, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui svarbu turėti pakankamai laiko pasiruošti laikytis prieinamumo reikalavimų. Todėl mokėjimo paslaugų teikėjams reikėtų numatyti pereinamąjį daugiausia vienerių metų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos laikotarpį, per kurį jie turi pradėti atitikti tą reikalavimą. Kadangi mokėjimo paslaugų teikėjai iš valstybių narių, nepriklausančių euro zonai, turės daugiau parengiamųjų darbų, jiems turėtų būti leidžiama atidėti reikalavimo dėl sąskaitų prieinamumo taikymą daugiausia penkeriems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Tačiau mokėjimo paslaugų teikėjai, esantys toje valstybėje narėje, kuri įvedė eurą kaip savo valiutą per ketverius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, turėtų būti įpareigojami atitikti sąskaitų prieinamumo reikalavimą per vienerius metus nuo tos dienos, kai atitinkama valstybė narė prisijungė prie euro zonos.

(14)	Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai, kad jos galėtų veiksmingai atlikti stebėsenos pareigas ir imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai laikytųsi šio reglamento.

(15)

Tam, kad neteisingai taikant šį reglamentą būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras mokėjimo paslaugų vartotojo ir mokėjimo paslaugų teikėjo ginčų nagrinėjimui. Be to, svarbu, kad būtų paskirtos kompetentingos institucijos ir neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo įstaigos kai tinkama paskiriant esamas įstaigas arba įsteigiant naujas įstaigas.

(16)

Svarbu užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ir neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo įstaigos aktyviai bendradarbiautų Bendrijoje, siekdamos sklandžiai ir laiku išspręsti su šiuo reglamentu susijusius tarptautinius ginčus. Toks bendradarbiavimas galėtų vykti informacijos, susijusios su teise ar teismine praktika jų jurisdikcijose, mainų forma, arba, prireikus, skundų ir teisių gynimo procedūrų perdavimo ar perėmimo forma.

(17)	Reikia, kad valstybės narės už šio reglamento pažeidimus nacionalinės teisės aktuose nustatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

(18)

Akivaizdu, kad būtų labai naudinga šį reglamentą taikyti ir kitoms nei euro valiutoms, visų pirma atsižvelgiant į tokių mokėjimų skaičių. Todėl siekiant sudaryti valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, galimybes išplėsti šio reglamento taikymo sritį tarptautiniams mokėjimams, atliekamiems jų nacionaline valiuta, turėtų būti sukurta pranešimo procedūra. Vis dėlto reikėtų užtikrinti, kad tą pranešimo procedūrą jau pritaikiusios valstybės narės neturėtų teikti naujų pranešimų.

(19)

Pageidautina, kad Komisija pateiktų ataskaitą apie tai, ar reikėtų panaikinti nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas pareigas teikti atsiskaitymais grindžiamus duomenis. Be to, Komisija turėtų parengti šio reglamento taikymo ataskaitą, kurioje pirmiausia būtų įvertintas IBAN ir BIC naudojimas siekiant Bendrijoje sudaryti palankesnes sąlygas mokėjimams atlikti, o taip pat rinkos plėtojimas taikant nuostatas, reguliuojančias tiesioginio debeto operacijas. Atsižvelgiant į SEPA plėtojimą taip pat pageidautina, kad tokioje ataskaitoje būtų įvertintas 50 000 EUR viršutinės ribos, kuri šiuo metu taikoma vienodo atlyginimo principui, tinkamumas.

(20)	Siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo reikėtų panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001.

(21)

Kad būtų užtikrintas šio reglamento ir Direktyvos 2007/64/EB teisinis nuoseklumas, visų pirma atsižvelgiant į mokėjimo paslaugų sąlygų ir informacijos teikimo reikalavimų skaidrumą, taip pat į teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugų teikimu ir naudojimu, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. Yra tikslinga leisti valstybėms narėms iki 2010 m. birželio 1 d. patvirtinti priemones, kuriose būtų nustatomos sankcijos už šio reglamento pažeidimą.

(22)

Kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos tarptautinių mokėjimų Bendrijoje taisyklės, užtikrinant, kad už tarptautinius mokėjimus Bendrijoje būtų imamas toks pats atlyginimas kaip ir už mokėjimus ta pačia valiuta valstybėje narėje.

2.   Šis reglamentas taikomas tarptautiniams mokėjimams pagal Direktyvos 2007/64/EB nuostatas, kurie atliekami eurais arba pagal 14 straipsnį apie savo sprendimą taikyti šį reglamentą savo nacionalinei valiutai pranešusių valstybių narių nacionaline valiuta.

3.   Šis reglamentas netaikomas mokėjimams, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai atlieka savo sąskaita arba kitų mokėjimo paslaugų teikėjų vardu.

4.   6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytos taisyklės dėl tiesioginio debeto operacijų eurais tarp gavėjo ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjų.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

1.   tarptautinis mokėjimas– elektroniniu būdu atliekama mokėjimo operacija, inicijuota mokėtojo arba gavėjo ar per gavėją, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra skirtingose valstybėse narėse;

2.   nacionalinis mokėjimas– elektroninė mokėjimo operacija, inicijuota mokėtojo arba gavėjo ar per gavėją, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra toje pačioje valstybėje narėje;

3.   mokėtojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi mokėjimo sąskaitą ir leidžia vykdyti mokėjimo nurodymą iš tos mokėjimo sąskaitos arba, nesant mokėjimo sąskaitos, fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia mokėjimo nurodymą;

4.   gavėjas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra numatytas gavėjas lėšų, kurios buvo mokėjimo operacijos dalykas;

5.   mokėjimo paslaugų teikėjas– bet kurios Direktyvos 2007/64/EB 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos kategorijos juridinis asmuo ir tos direktyvos 26 straipsnyje nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys, išskyrus 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (6) 2 straipsnyje išvardytas institucijas, kurios naudojasi tuo, kad valstybė narė pagal Direktyvos 2007/64/EB 2 straipsnio 3 dalį taiko išimtį;

6.   mokėjimo paslaugų vartotojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi mokėjimo paslauga kaip mokėtojas ir (arba) kaip gavėjas;

7.   mokėjimo operacija– mokėtojo arba gavėjo ar per gavėją inicijuotas veiksmas, kai lėšos įmokamos, pervedamos arba išimamos neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija;

8.   mokėjimo nurodymas– mokėtojo arba gavėjo nurodymas jo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją;

9.   atlyginimas– mokėjimo paslaugų teikėjo iš mokėjimo paslaugų vartotojo imamas ir tiesiogiai arba netiesiogiai su mokėjimo operacija susijęs atlyginimas;

10.   lėšos– banknotai ir monetos, pinigai sąskaitoje ir elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (7) 1 straipsnio 3 dalies b punkte;

11.   vartotojas– fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo vykdoma prekyba, verslu ar profesine veikla;

12.   mikroįmonė– įmonė, kuri mokėjimo paslaugų sutarties sudarymo metu turi 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (8) priedo 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžtos įmonės statusą;

13.   tarpbankinis mokestis– tarp mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjų mokamas mokestis už kiekvieną tiesioginio debeto operaciją;

14.   tiesioginis debetas– mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos nurašomos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, kai mokėjimo operaciją inicijuoja gavėjas, remdamasis gavėjui, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui arba mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui duotu mokėtojo sutikimu;

15.   tiesioginio debeto schema– tiesioginio debeto operacijoms vykdyti naudojamų taisyklių, procedūrų ir standartų, dėl kurių buvo sutarta mokėjimo paslaugų teikėjų, rinkinys.

3 straipsnis

Atlyginimas už tarptautinius mokėjimus ir atitinkamus nacionalinius mokėjimus

1.   Mokėjimo paslaugų teikėjas už tarptautinius mokėjimus iki 50 000 EUR iš mokėjimo paslaugų vartotojo ima tokį patį atlyginimą, kokį tas mokėjimo paslaugų teikėjas imtų iš mokėjimo paslaugų vartotojų už tos pačios vertės atitinkamus nacionalinius mokėjimus ta pačia valiuta.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais apskaičiuodamas atlyginimo už tarptautinį mokėjimą dydį, mokėjimo paslaugų teikėjas nustato atitinkamą nacionalinį mokėjimą.

Tais atvejais, kai, kompetentingų institucijų nuomone, to reikia, jos paskelbia atitinkamų nacionalinių mokėjimų nustatymo gaires. Kompetentingos institucijos aktyviai bendradarbiauja su pagal Direktyvos 2007/64/EB 85 straipsnio 1 dalį įsteigtu Mokėjimų komitetu, siekdamos užtikrinti atitinkamų nacionalinių mokėjimų nustatymo gairių nuoseklumą.

3.   Jei valstybė narė praneša apie savo sprendimą išplėsti šio reglamento taikymo sritį savo nacionalinei valiutai pagal 14 straipsnį, gali būti laikoma, kad nacionalinis mokėjimas tos valstybės narės valiuta atitinka tarptautinį mokėjimą eurais.

4.   Šis reglamentas netaikomas atlyginimui už valiutos keitimą.

4 straipsnis

Mokėjimų automatizavimo supaprastinimo priemonės

1.   Mokėjimo paslaugų teikėjas prireikus praneša mokėjimo paslaugų vartotojui mokėjimo paslaugų vartotojo IBAN ir mokėjimo paslaugų teikėjo BIC.

Be to, mokėjimo paslaugų teikėjas prireikus sąskaitos išrašuose arba jų priede nurodo mokėjimo paslaugų vartotojo IBAN ir mokėjimo paslaugų teikėjo BIC.

Mokėjimo paslaugų teikėjas nemokamai teikia mokėjimo paslaugų vartotojui pagal šią dalį reikalaujamą informaciją.

2.   Prireikus atsižvelgiant į konkrečios mokėjimo operacijos pobūdį:

a)	kai atliekama mokėtojo inicijuota operacija, mokėtojas paprašius praneša mokėjimo paslaugų teikėjui gavėjo IBAN ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo BIC;

b)	kai atliekama gavėjo inicijuota operacija, gavėjas paprašius praneša mokėjimo paslaugų teikėjui mokėtojo IBAN ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo BIC.

3.   Be 3 straipsnio 1 dalyje minimo atlyginimo mokėjimo paslaugų teikėjas gali imti papildomą atlyginimą iš mokėjimo paslaugų vartotojo, jei tas vartotojas nepateikia IBAN ir BIC pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas nurodydamas mokėjimo paslaugų teikėjui atlikti mokėjimo operaciją. Tas atlyginimas turi būti pagrįstas ir atitikti sąnaudas. Dėl to atlyginimo susitaria mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas. Mokėjimo paslaugų teikėjas iš anksto, iki mokėjimo paslaugų vartotojo įsipareigojimo pagal šį susitarimą, informuoja mokėjimo paslaugų vartotoją apie papildomo atlyginimo dydį.

4.   Prireikus atsižvelgiant į konkrečios mokėjimo operacijos pobūdį, visose sąskaitose faktūrose už prekes ir paslaugas Bendrijoje, prekių tiekėjas ir paslaugų teikėjas, kuris gauna į šio reglamento taikymo sritį patenkančius mokėjimus, savo klientams nurodo savo IBAN ir savo mokėjimo paslaugų teikėjo BIC.

5 straipsnis

Pareiga teikti mokėjimų balanso duomenis

1.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės panaikina nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas mokėjimo paslaugų teikėjų pareigas teikti atsiskaitymais grindžiamus mokėjimų balanso statistinius duomenis, susijusius su jų klientų mokėjimo operacijomis, neviršijančiomis 50 000 EUR sumos.

2.   Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali toliau rinkti apibendrintus duomenis arba kitą susijusią laisvai prieinamą informaciją, jei toks rinkimas neturi įtakos nenutrūkstamam mokėjimų vykdymui, o mokėjimo paslaugų teikėjai jį gali visiškai automatizuoti.

6 straipsnis

Tarpbankinis mokestis už tarptautines tiesioginio debeto operacijas

Jei mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nesudarė dvišalio susitarimo, kiekvienai tarptautinei tiesioginio debeto operacijai, atliktai anksčiau nei 2012 m. lapkričio 1 d., taikomas 0,088 EUR daugiašalis tarpbankinis mokestis, kurį gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas moka mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui, išskyrus atvejį, kai atitinkami mokėjimo paslaugų teikėjai susitarė dėl mažesnio tarpbankinio mokesčio.

7 straipsnis

Tarpbankinis mokestis už nacionalines tiesioginio debeto operacijas

1.   Nepažeidžiant 2 ir 3 dalių nuostatų, jei anksčiau nei 2009 m. lapkričio 1 d. atliktoms nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms tarp gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo taikomas daugiašalis tarpbankinis mokestis arba kitas sutartas tarpbankinis atlygis, toks daugiašalis tarpbankinis mokestis arba kitas sutartas tarpbankinis atlygis taikomas visoms anksčiau nei 2012 m. lapkričio 1 d. atliktoms nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms.

2.   Jei toks daugiašalis tarpbankinis mokestis arba kitas sutartas tarpbankinis atlygis sumažinamas arba panaikinamas anksčiau nei 2012 m. lapkričio 1 d., toks sumažinimas arba panaikinimas taikomas visoms nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms, atliekamoms iki tos dienos.

3.   Jei egzistuoja gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo dvišalis susitarimas dėl nacionalinių tiesioginio debeto operacijų, 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, kai ta nacionalinė tiesioginio debeto operacija buvo atlikta anksčiau nei 2012 m. lapkričio 1 d.

8 straipsnis

Prieinamumas atliekant tiesioginio debeto operacijas

1.   Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris yra pasiekiamas nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms eurais atlikti to mokėtojo mokėjimo sąskaitoje, pagal tiesioginio debeto schemą turi būti pasiekiamas tiesioginio debeto operacijoms eurais, gavėjo inicijuotoms per bet kurioje valstybėje narėje esantį mokėjimo paslaugų teikėją, atlikti.

2.   1 dalies nuostatos taikomos tik tiesioginio debeto operacijoms, kurios prieinamos vartotojams pagal tiesioginio debeto schemą.

3.   Mokėjimo paslaugų teikėjai ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 1 d. turi įvykdyti 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

4.   Nepažeidžiant 3 dalies nuostatų, mokėjimo paslaugų teikėjai, esantys valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, 1 ir 2 dalių reikalavimus, keliamus tiesioginio debeto operacijoms eurais, turi įvykdyti ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d. Tačiau, jei tokioje valstybėje narėje įvedamas euro kaip valiuta anksčiau nei 2013 m. lapkričio 1 d., mokėjimo paslaugų teikėjai, esantys toje valstybėje narėje, turi įvykdyti 1 ir 2 dalių reikalavimus per vienerius metus nuo tos dienos, kai atitinkama valstybė narė prisijungė prie euro zonos.

9 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šio reglamento laikymosi užtikrinimą.

Valstybės narės nurodo Komisijai tas kompetentingas institucijas ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 29 d. Jos nedelsdamos praneša Komisijai visus vėlesnius su tomis institucijomis susijusius pasikeitimus.

Valstybės narės gali kompetentingomis institucijomis paskirti esamas įstaigas.

Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos veiksmingai stebėtų, kaip laikomasi šio reglamento, ir imtųsi visų priemonių, kurių reikia norint užtikrinti tokį laikymąsi.

10 straipsnis

Skundų nagrinėjimo procedūros dėl tariamų šio reglamento pažeidimų

1.   Valstybės narės nustato procedūras, kurios leidžia mokėjimo paslaugų vartotojams arba kitoms suinteresuotosioms šalims kompetentingoms institucijoms pateikti skundus dėl mokėjimo paslaugų teikėjų tariamai padarytų šio reglamento nuostatų pažeidimo.

Tuo tikslu valstybės narės gali taikyti ar išplėsti esamas procedūras.

2.   Atitinkamais atvejais, nepažeisdamos teisės kreiptis į teismą pagal nacionalinę proceso teisę, kompetentingos institucijos skundą pateikusią šalį informuoja apie pagal 11 straipsnį nustatytas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras.

11 straipsnis

Neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūros

1.   Valstybės narės nustato tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras mokėjimo paslaugų vartotojų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams dėl pagal šį reglamentą kylančių teisių ir pareigų spręsti. Tais tikslais valstybės narės, kai tinkama, paskiria esamas įstaigas, arba įsteigia naujas įstaigas.

2.   Valstybės narės nurodo Komisijai tas įstaigas ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 29 d. Jos nedelsdamos praneša Komisijai visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus.

3.   Valstybės narės gali nustatyti, kad šis straipsnis taikomas tik tuo atveju, kai mokėjimo paslaugų vartotojai yra vartotojai arba mikroįmonės. Tokiu atveju valstybės narės atitinkamai informuoja Komisiją.

12 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

9 ir 11 straipsniuose nurodytos įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos ir už neteisminį skundų nagrinėjimą bei teisių gynimą atsakingos įstaigos aktyviai ir operatyviai bendradarbiauja spręsdamos tarptautinius ginčus. Valstybės narės užtikrina, kad toks bendradarbiavimas būtų vykdomas.

13 straipsnis

Sankcijos

Nepažeisdamos 17 straipsnio nuostatų, valstybės narės ne vėliau kaip 2010 m. birželio 1 d. nustato sankcijų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų būtinų jų įgyvendinimą užtikrinančių priemonių. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip 2010 m. spalio 29 d. praneša Komisijai apie tas nuostatas bei nedelsdamos praneša jai apie bet kokius vėlesnius su jomis susijusius pakeitimus.

14 straipsnis

Taikymas kitoms nei euro valiutoms

1.   Valstybė narė, kurios valiuta nėra euro ir kuri nusprendžia išplėsti šio reglamento, išskyrus 6, 7 ir 8 straipsnių, taikymą savo nacionalinei valiutai, atitinkamai praneša apie tai Komisijai. Tas pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šio reglamento taikymo išplėtimas įsigalioja po 14 dienų nuo tokio paskelbimo.

2.   Valstybė narė, kurios valiuta nėra euro ir kuri ketina išplėsti 6, 7 arba 8 straipsnių nuostatų arba jų bet kokio derinio taikymą savo nacionalinei valiutai, atitinkamai praneša apie tai Komisijai. Tas pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 6, 7 arba 8 straipsnių taikymo išplėtimas įsigalioja po 14 dienų nuo tokio paskelbimo.

3.   Valstybės narės, kurios 2009 m. spalio 29 d. jau įvykdė pranešimo procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 2560/2001 9 straipsnį, neprivalo teikti pranešimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje.

15 straipsnis

Peržiūra

1.   Komisija ne vėliau kaip 2011 m. spalio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui ataskaitą dėl to, ar reikėtų panaikinti nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas pareigas teikti atsiskaitymais grindžiamus duomenis. Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2012 m. spalio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui šio reglamento taikymo ataskaitą, prireikus – kartu su pasiūlymu. Ta ataskaita visų pirma apima:

a)	IBAN ir BIC naudojimą automatizuojant mokėjimus;

b)	3 straipsnio 1 dalyje nurodytos viršutinės ribos tinkamumą; ir

c)	rinkos plėtojimą, susijusį su 6, 7 ir 8 straipsnių taikymu.

16 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2560/2001 panaikinamas nuo 2009 m. lapkričio 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. lapkričio 1 d.

---

(1)  2009 m. kovo 24 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 21, 2009 1 28, p. 1.

(3)  2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. liepos 27 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 344, 2001 12 28, p. 13.

(5)  OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

(6)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(7)  OL L 275, 2000 10 27, p. 39.

(8)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

---