13.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 270/12

(1)

Vadovaujantis Sutarties 299 straipsnio 2 dalimi, Sutartis taikoma Prancūzijos užjūrio departamentams, Azorų, Maderos ir Kanarų saloms. Tačiau, atsižvelgdama į Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų, Maderos ir Kanarų salų socialinės ir ekonominės struktūros padėtį, kurią sunkina jų atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, ekonominis priklausomumas nuo keleto produktų, o šių veiksnių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų vystymąsi, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma nustato konkrečias priemones, kuriomis siekiama visų pirma šiems regionams nustatyti Sutarties, įskaitant bendras politikos sritis, taikymo sąlygas. Tvirtindama tokias priemones, Taryba turi atsižvelgti į tokią sritį kaip fiskalinė politika. Nustatydama šias priemones, Taryba turi atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus ir ribotas galimybes, nesumenkindama Bendrijos teisinės tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendros politikos sričių vientisumo bei darnos.

(2)

Remdamasi šiomis Sutarties nuostatomis, Taryba Prancūzijos užjūrio departamentų atžvilgiu priėmė 2002 m. vasario 18 d. Sprendimą 2002/166/EB, leidžiantį Prancūzijai pratęsti sumažinto akcizo tarifo taikymą tradiciniam Prancūzijos užjūrio departamentuose gaminamam romui (2). Sumažintas tarifas, palyginti su panašiems ne Prancūzijos užjūrio departamentų kilmės produktams taikomais mokesčio tarifais, gali būti mažesnis negu 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo (3) alkoholiui nustatytas minimalus akcizo tarifas, tačiau negali būti daugiau negu 50 % mažesnis už standartinį nacionalinį akcizo alkoholiui tarifą. Šis Tarybos sprendimas turėjo būti taikomas iki 2009 m. gruodžio 31 d.; ne vėliau kaip iki 2006 m. birželio mėn. turėjo būti parengta vidurio laikotarpio ataskaita.

(3)

2005 m. gruodžio 27 d. Prancūzijos Vyriausybė pateikė vidurio laikotarpio ataskaitą, kurioje nurodoma, kad būtina toliau išlaikyti tradiciniam romui, parduodamam Prancūzijos žemyninėje dalyje, taikomą apmokestinimo tvarką. Be to, atsižvelgdama į pokyčius Bendrijos romo rinkoje, kurie yra daugiausia palankūs trečiųjų šalių kilmės produktams, ir į šio sektoriaus ekonominę bei socialinę svarbą, bei į gamybos sąlygų, mažinančių šio sektoriaus produktyvumą užjūrio departamentuose bei apsunkinančių minėtų produktų išsilaikymą Bendrijos rinkoje, struktūrinį pobūdį, Prancūzija paprašė apmokestinimo tvarką tradiciniam romui žemyninės dalies rinkoje taikyti didesniam jo kiekiui ir pratęsti tos tvarkos galiojimą.

(4)

Siekiant užtikrinti užjūrio departamentų ekonominį ir socialinį stabilumą, būtina juose išlaikyti cukranendrių, cukraus ir romo sektorių. Trijuose departamentuose – Reunione, Gvadelupoje ir Martinikoje – šis sektorius yra ypač svarbus; jo metinė apyvarta viršija 250 000 000 EUR, jame sukurta apie 40 000 darbo vietų, iš jų 22 000 – tiesioginių darbo vietų. Tikslinga paminėti, kad auginant cukranendres prisidedama prie užjūrio departamentų aplinkos išsaugojimo. Kartu su bananų sektoriumi šis sektorius yra vienintelė svarbi eksporto veikla vietovėse, kur eksportas sudaro ne daugiau kaip 7 % importo. Todėl būtina ir pateisinama, kad Prancūzija, nukrypdama nuo Sutarties 90 straipsnio, išlaikytų sumažintą akcizo tarifą tradiciniam jos užjūrio departamentuose pagamintam romui, kad jų vystymuisi nekiltų grėsmė.

(5)

2006 m. vasarį atlikta cukraus sektoriaus bendro rinkos organizavimo peržiūra iš dalies prisideda prie šio sektoriaus ateities užtikrinimo. Todėl numatoma įgyvendinti pagalbos priemones pagal Posei sistemas (2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006, nustatantis specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams (4)) teikiant tiek Bendrijos, tiek nacionalinę pagalbą, siekiant pagerinti užjūrio departamentų cukranendrių, cukraus ir romo sektoriaus konkurencingumą. Tačiau šių priemonių vis dar nepakanka laipsniškam muitų apsaugos mažinimui atsverti ir užjūrio departamentų užimamai romo rinkos daliai išlaikyti.

(6)

Atsižvelgiant į tai, kad vietinė rinka yra maža, užjūrio departamentų spirito daryklos savo veiklą gali išlaikyti tik turėdamos pakankamą galimybę patekti į Prancūzijos žemyninės dalies rinką, kuri yra pagrindinė jų romo produktų realizavimo rinka (daugiau kaip 50 % viso kiekio).

(7)

Nuo 2001 m. išaugusi savikaina lemia tai, jog daugiausia dėl išaugusių rinkos kainų nesugebama konkuruoti Bendrijos rinkoje. Nuo to laiko ir gamybos, ir darbo kaštai užjūrio departamentuose žymiai išaugo. Be to, užjūrio departamentuose gaminami romo produktai turi atitikti Bendrijos standartų reikalavimus, o tam reikia didelių negamybinių investicijų. Nuo 2001 m. užjūrio departamentuose investuota daugiau kaip 45 500 000 EUR, iš kurių vien tik investicijos aplinkai išsaugoti siekė 47 % visos sumos. Nors dalis šių investicijų finansuotos iš struktūrinių fondų, tačiau iš jų nepadengiami išaugę veiklos kaštai, dėl kurių romo savikaina įvairiose spirito daryklose išaugo apie 10–15 %.

(8)

Dėl visų minėtų nuo 2001 m. žymiai išaugusių kaštų užjūrio departamentų įmonės patiria finansinių sunkumų. Vienintelė išeitis siekiant užtikrinti ilgalaikę sektoriaus ateitį – didesne gamybos apimtimi atsverti šiuos kaštus.

(9)

Nuo 2002 m. tiekimo į Bendrijos rinką apimtis sumažėjo 12 % (nuo 176 791 iki 155 559 gryno alkoholio hektolitrų). Užjūrio departamentų romo pramonė išsilaiko tik dėl rinkos Prancūzijos žemyninėje dalyje, kur užjūrio departamentuose pagamintam romui taikoma speciali apmokestinimo tvarka, kuri iš dalies kompensuoja aukštą savikainą. Siekiant išlaikyti cukranendrių, cukraus ir romo sektoriaus užjūrio departamentuose veiklą, reikia palaikyti tradicinio juose gaminamo romo konkurencingumą Prancūzijos žemyninės dalies rinkoje, todėl reikėtų peržiūrėti tradicinio užjūrio departamentų kilmės romo kiekį, kurį tiekiant vartojimui į tą rinką taikytinas sumažintas akcizo tarifas.

(10)

Šiuo sprendimu suteikiama mokesčio lengvata nėra didesnė, nei būtina siekiant išspręsti tradicinio romo gamintojams iškilusį didelių gamybos kaštų klausimą.

(11)

Siekiant užtikrinti, kad šis sprendimas nepakenktų vienos bendros rinkos veikimui, užjūrio departamentų kilmės romo produktų, kuriems taikytina ši priemonė, kiekiai negali, kaip anksčiau, būti didesni už pastaraisiais metais užfiksuotus prekybos srautus iš įvairių tiekimo šaltinių.

(12)

Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti teisinį tikrumą ūkio subjektams cukranendrių, cukraus ir romo sektoriuje ir į įrengimų ir pastatų nusidėvėjimo laiką bei siekiant išlaikyti šios ir kitų šį sektorių reglamentuojančių Bendrijos taisyklių nuoseklumą, nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti suteikta iki 2012 m. pabaigos.

(13)

Tačiau tokios trukmės nukrypti leidžiančią nuostatą galima suteikti tik su sąlyga, kad bus parengta vidurio laikotarpio ataskaita, kad Komisija galėtų įvertinti, ar tebėra priežastys, pateisinančios nukrypti leidžiančią nuostatą mokesčių srityje, ir prireikus išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į Bendrijos romo rinkos pokyčius, reikėtų peržiūrėti nuostatos galiojimo trukmę ar kiekius.

(14)

Reikėtų pakeisti Sprendimą 2002/166/EB.

(15)

Šis sprendimas neturi įtakos galimam Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymui,