30.6.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 177/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/48/EB

2006 m. birželio 14 d.

dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią sakinius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (2) ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (4) buvo keletą kartų iš esmės keista. Dabar dar kartą iš dalies keičiant minėtą direktyvą, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)	Kad kredito įstaigoms būtų lengviau steigtis ir vykdyti veiklą, būtina pašalinti labiausiai trukdančius valstybių narių įstatymų skirtumus, susijusius su taisyklėmis, kurių šios įstaigos turi laikytis.

(3)	Ir įsisteigimo laisvės, ir laisvės teikti finansines paslaugas atžvilgiu kredito įstaigų veiklos srityje ši direktyva yra svarbiausia priemonė vidaus rinkai sukurti.

(4)

1999 m. gegužės 11 d. Komisijos komunikate „Finansų rinkos įgyvendinimas: veiksmų planas“ yra išvardyti įvairūs tikslai, kurie turi būti įgyvendinti siekiant baigti kurti finansinių paslaugų vidaus rinką. 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryboje buvo užsibrėžtas tikslas šį veiksmų planą įgyvendinti iki 2005 m. Nauja nuostatų dėl nuosavų lėšų redakcija yra svarbus veiksmų plano elementas.

(5)

Priemonės, skirtos kredito įstaigų veiklai koordinuoti, kad būtų apsaugotos santaupos ir sudarytos vienodos šių įstaigų konkurencijos sąlygos, turėtų būti taikomos joms visoms. Tačiau reikėtų tinkamai atsižvelgti į objektyvius jų įstatų ir joms būdingų tikslų, nurodytų nacionaliniuose įstatymuose, skirtumus.

(6)

Dėl to šių priemonių taikymo sritis turi būti kuo platesnė, apimanti visas įstaigas, kurių veikla yra priimti grąžintinas lėšas iš visuomenės indėlių ar kita forma, pavyzdžiui, nuolatos išleidžiant obligacijas ar kitus panašius vertybinius popierius, ir teikti paskolas savo sąskaita. Tam tikroms kredito įstaigoms, kurioms šios direktyvos negalima taikyti, turėtų būti numatytos išimtys. Šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti taikyti nacionalinių įstatymų, kurie numato, kad kredito įstaigos turi gauti papildomą leidimą, kad galėtų užsiimti specifine veikla ar imtis specifinių operacijų.

(7)

Reikėtų suderinti tik esminius dalykus, kurie būtini ir kurių pakanka, kad būtų užtikrintas leidimų ir rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tarpusavio pripažinimas, ir kurie sudaro galimybę visoje Bendrijoje pripažinti vieną leidimą bei taikyti buveinės valstybės narės rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūrą. Todėl į reikalavimą parengti veiklos programą reikėtų žiūrėti tik kaip į veiksnį, leidžiantį kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus remiantis kur kas tikslesne informacija ir taikant objektyvius kriterijus. Kartu, organizacinei kredito įstaigų formai taikant su bankų pavadinimų apsauga susijusius reikalavimus, turėtų būti galimas tam tikras lankstumas.

(8)

Kadangi šios direktyvos tikslų, būtent nustatyti taisykles dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos bei jų riziką ribojančios priežiūros, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl tų tikslų dėl pasiūlyto veiksmo masto ir poveikio būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(9)

Kredito įstaigoms būtina taikyti lygiaverčius finansinius reikalavimus, kad būtų užtikrintos panašios taupančiųjų apsaugos priemonės ir panašių kredito įstaigų grupių sąžiningos konkurencijos sąlygos. Tolesnio derinimo metu turėtų būti nustatyti tinkami struktūriniai koeficientai, kurie nacionalinėms institucijoms bendradarbiaujant leidžia panašių rūšių kredito įstaigų būklę stebėti vadovaujantis standartiniais metodais. Ši procedūra turėtų padėti palaipsniui suvienodinti koeficientų, kuriuos nustato ir taiko valstybės narės, sistemas. Tačiau būtina skirti koeficientus, kurių tikslas – užtikrinti gerą kredito įstaigų valdymą, ir koeficientus, nustatytus ekonominei ir pinigų politikai.

(10)

Tarpusavio pripažinimo ir buveinės valstybės narės priežiūros principai reikalauja, kad valstybių narių kompetentingos institucijos neišduotų leidimų ar juos panaikintų, jeigu tokie veiksniai, kaip antai, veiklos programų turinys, geografinis veiklos pasiskirstymas ar realiai vykdoma veikla, aiškiai rodo, jog kredito įstaiga pasirinko vienos valstybės narės teisės sistemą, kad išvengtų griežtesnių standartų, taikomų kitoje valstybėje narėje, kurios teritorijoje ji vykdo ar ketina vykdyti didesnę savo veiklos dalį. Jei tai iš aplinkybių nepaaiškėja, bet didžioji dalis kokiai nors bankų grupei priklausančių subjektų turto yra kitoje valstybėje narėje, kurios kompetentingos institucijos yra atsakingos už konsoliduotos priežiūros vykdymą, remiantis 125 ir 126 straipsniais konsoliduotos priežiūros vykdymo kompetenciją galima keisti tik toms kompetentingoms institucijoms sutikus. Kredito įstaiga, kuri yra juridinis asmuo, turėtų gauti leidimą toje valstybėje narėje, kurioje yra įregistruota jos buveinė. Kredito įstaigos, kuri nėra juridinis asmuo, pagrindinė buveinė turėtų būti toje valstybėje narėje, kurioje jai išduotas leidimas. Be to, valstybės narės turėtų reikalauti, kad kredito įstaigos pagrindinė buveinė visuomet būtų buveinės valstybėje narėje ir kad kredito įstaigos šioje valstybėje narėje realiai veiktų.

(11)

Kompetentingos institucijos neturėtų išduoti kredito įstaigoms leidimų veiklai ar pratęsti jų galiojimo, jeigu gali atsitikti taip, kad joms dėl tos įstaigos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų artimų ryšių bus sutrukdyta veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas. Kredito įstaigos, jau gavusios leidimus veiklai, šiuo atžvilgiu taip pat turėtų atitikti kompetentingų institucijų reikalavimus.

(12)

Nuoroda į priežiūros institucijų atliekamą veiksmingą priežiūros funkcijų vykdymą apima konsoliduotą priežiūrą, kuri turėtų būti taikoma kredito įstaigai, jeigu tai numato Bendrijos teisė. Tokiais atvejais institucijos, į kurias kreipiamasi dėl leidimo veiklai, turėtų galėti nustatyti institucijas, kurios yra kompetentingos vykdyti konsoliduotą priežiūrą.

(13)

Šia direktyva valstybės narės ir (arba) kompetentingos institucijos įgalinamos taikyti individualius ir konsoliduotus kapitalo reikalavimus ir, jei, jų manymu, reikalinga, netaikyti individualių reikalavimų. Individuali, konsoliduota arba tarpvalstybinė konsoliduota priežiūra yra naudingos kredito įstaigų priežiūros priemonės. Šia direktyva kompetentingos institucijos įgalinamos remti tarpvalstybines institucijas lengvinant jų bendradarbiavimą. Siekdamos koordinuoti savo veiklą ir prašymus suteikti informacijos, jos ypač turėtų ir toliau remtis 42, 131 ir 141 straipsniais.

(14)	Kredito įstaigoms, gavusioms leidimus veiklai buveinės valstybėje narėje, steigiant filialus ar teikiant paslaugas visoje Bendrijoje turėtų būti leidžiama užsiimti bet kuriomis ar visomis I priede išvardytomis veiklos rūšimis.

(15)

Valstybės narės kredito įstaigoms, kurioms jų kompetentingos institucijos suteikė leidimus veiklai, gali nustatyti griežtesnes taisykles, nei taisyklės, nustatytos 9 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, 9 straipsnio 2 dalyje bei 12, 19–21, 44–52, 75 ir 120–122 straipsniuose. Be to, valstybės narės gali prašyti, kad 123 straipsnio būtų laikomasi remiantis individualiu arba kitokiu pagrindu, ir kad 73 straipsnio 2 dalyje apibūdinta dalinė konsolidacija būtų taikoma ir kituose grupės lygmenyse.

(16)

Yra tinkama tarpusavyje pripažinti ir tas veiklos rūšis, kurios išvardytos I priede, jeigu jomis užsiima finansų įstaigos, kurios yra kredito įstaigų dukterinės įmonės, jeigu šioms dukterinėms įmonėms taikoma konsoliduota jų patronuojančių įmonių priežiūra ir jeigu jos tenkina tam tikras griežtas sąlygas.

(17)

Naudojimosi įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas atžvilgiu priimanti valstybė narė turėtų galėti reikalauti, kad įstaigos, kurios buveinės valstybėje narėje nėra gavusios leidimų veikti kaip kredito įstaigos, vykdytų konkrečius jų nacionalinių įstatymų ar taisyklių reikalavimus, ar taikyti tokius reikalavimus veiklai, kuri nėra nurodyta I priede, jeigu, viena vertus, tokie reikalavimai atitinka Bendrijos teisę ir yra skirti visuotinei gerovei užtikrinti, kita vertus, tokioms institucijoms ar tokiai veiklai netaikomos lygiavertės taisyklės, kylančios iš šio teisės akto ar numatytos buveinės valstybės narės teisės aktuose.

(18)	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nebūtų kliūčių vykdyti veiklos rūšis, kurioms taikomas tarpusavio pripažinimas taip pat kaip ir buveinės valstybėje narėje, jeigu toji veikla neprieštarauja teisinėms nuostatoms, ginančioms visuotinę gerovę priimančioje valstybėje narėje.

(19)

Taisyklės, kuriomis reglamentuojama kredito įstaigų, turinčių savo pagrindinę buveinę ne Bendrijoje, filialų veikla, turi būti analogiškos visose valstybėse narėse. Svarbu numatyti, kad tokios taisyklės nebūtų palankesnės už taisykles, taikomas kitos valstybės narės įstaigų filialams. Bendrija su trečiosiomis šalimis turėtų galėti sudaryti sutartis, numatančias taisykles, kurios šiems filialams visoje jos teritorijoje sukuria vienodas sąlygas. Kredito įstaigų, gavusių leidimus veiklai trečiosiose šalyse, filialai Sutarties 49 straipsnio antroje pastraipoje numatyta laisve teikti paslaugas turėtų naudotis tik tose valstybėse narėse, kuriose yra įsteigti.

(20)	Vadovaujantis abipusiškumo principu tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių būtų pasiektas susitarimas, kuriame būtų numatytas leidimas praktiškai vykdyti konsoliduotą priežiūrą kiek įmanoma didžiausioje geografinėje teritorijoje.

(21)

Atsakomybė už kredito įstaigos finansinės būklės, ypač jos mokumo, priežiūrą turėtų tekti buveinės valstybei narei. Priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už filialų likvidumo ir pinigų politikos priežiūrą. Rinkos rizikos priežiūra turėtų būti vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant buveinės ir priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

(22)

Tam, kad sklandžiai funkcionuotų bankų vidaus rinka, reikalingos ne tik teisinės normos, bet ir valstybių narių kompetentingų institucijų glaudus bei reguliarus bendradarbiavimas ir daug didesnis reguliavimo ir priežiūros praktikos suartėjimas. Ypač šiuo tikslu geriausiu forumu klausimams, susijusiems su atskiromis kredito įstaigomis, nagrinėti ir keitimuisi informacija tarpusavyje turėtų būti Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/5/EB (5). Informacijos keitimosi tarpusavyje procedūra jokiu būdu neturėtų pakeisti dvišalio bendradarbiavimo. Nepažeisdamos savo įgaliojimų vykdyti tinkamą kontrolę priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos, esant neatidėliotinam atvejui arba savo iniciatyva ar atsiliepdamos į buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų iniciatyvą, turėtų galėti tikrinti, ar jų teritorijoje įsteigta kredito įstaiga laikosi atitinkamų įstatymų, tinkamo administravimo, apskaitos procedūrų ir deramos vidaus kontrolės principų.

(23)	Derėtų leisti kompetentingoms institucijoms keistis informacija tarpusavyje ar su kitomis institucijomis bei organais, kurie vykdydami savo funkcijas padeda stiprinti finansų sistemos stabilumą. Kad būtų išlaikytas perduodamos informacijos slaptumas, adresatų sąrašas turėtų būti griežtai ribojamas.

(24)

Tam tikras elgesys, kaip antai sukčiavimas ar nusižengimai, kai pasinaudojama viešai neatskleista informacija, gali pakenkti finansų sistemos stabilumui, įskaitant jos vientisumą, net kai tai susiję su įstaigomis, kurios nėra kredito įstaigos. Būtina apibūdinti sąlygas, kuriomis tokiais atvejais leidžiama keistis informacija.

(25)	Kai yra nurodyta, kad informacija gali būti atskleista tik gavus tiesioginį kompetentingų institucijų sutikimą, jos atitinkamais atvejais turėtų galėti nustatyti griežtas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, jei norima gauti jų sutikimą.

(26)

Taip pat reikalingas leidimas keistis informacija tarp kompetentingų institucijų ir centrinių bankų bei kitų organų, kurie vykdo panašias funkcijas veikdami kaip pinigų politiką įgyvendinančios žinybos, ir prireikus – tarp kompetentingų institucijų ir kitų valstybės institucijų, atsakingų už mokėjimų sistemų priežiūrą.

(27)

Kad būtų sustiprinta rizikos ribojimo principais pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir kredito įstaigų klientų apsauga, auditorių pareiga turėtų būti iš karto informuoti kompetentingas institucijas visais atvejais, kai jie atlikdami savo užduotis, sužino tam tikrus faktus, kurie gali smarkiai paveikti kredito įstaigos finansinę būklę arba jos administracinę ar apskaitos sistemas. Dėl tos pačios priežasties valstybės narės taip pat turėtų numatyti, jog tokia pareiga galioja bet kuriomis aplinkybėmis, kai auditorius minėtus faktus atskleidžia atlikdamas savo darbą įmonėje, kuri yra artimai susijusi su kredito įstaiga. Tam tikrais atvejais auditoriaus pareiga pranešti kompetentingoms institucijoms apie tam tikrus su kredito įstaiga susijusius faktus ir sprendimus, apie kuriuos jis sužino atlikdamas užduotis ne finansų įmonėje, neturėtų keisti nei jo darbo pobūdžio toje įmonėje, nei tvarkos, kuria šis darbas atliekamas.

(28)	Ši direktyva nustato, kad kai kurioms nuosavų lėšų pozicijoms turėtų būti nustatyti tinkamumo kriterijai, neapribojant valstybėms narėms galimybės taikyti griežtesnes sąlygas.

(29)	Atsižvelgiant į atskirų nuosavų lėšų pozicijų pobūdį, direktyvoje išskiriamos dalys, kurios sudaro pradines nuosavas lėšas, ir dalys, kurios sudaro papildomas nuosavas lėšas.

(30)

Kad būtų parodyta, jog dalys, sudarančios papildomas nuosavas lėšas, skiriasi nuo pradines nuosavas lėšas sudarančių dalių, nuosavoms lėšoms priskiriamų papildomų lėšų suma neturėtų viršyti pradinių nuosavų lėšų sumos. Be to, tam tikrų papildomoms nuosavoms lėšoms priskiriamų dalių suma neturėtų viršyti pusės pradinių nuosavų lėšų sumos.

(31)	Kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų, valstybinės kredito įstaigos neturėtų nuosavoms lėšoms priskirti garantijų, kurias joms suteikia valstybės narės ar vietos valdžios institucijos.

(32)	Jeigu atliekant priežiūrą reikia nustatyti kredito įstaigų grupės konsoliduotų nuosavų lėšų sumą, skaičiavimas atliekamas vadovaujantis šia direktyva.

(33)

Tikslioje apskaitos metodikoje, kurią reikia taikyti apskaičiuojant nuosavas lėšas, jų pakankamumą, atsižvelgiant į riziką, su kuria susiduria kredito įstaiga, taip pat vertinant rizikos koncentraciją, reikėtų atsižvelgti į 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (6), į kurią įtrauktos 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės (7) tam tikros patobulintos sąlygos, arba į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (8) nuostatas, atsižvelgiant į tai, kuris teisės aktas reglamentuoja kredito įstaigų apskaitą pagal nacionalinę teisę.

(34)

Minimalus kapitalo poreikis – kredito įstaigų priežiūros ir priežiūros metodų tarpusavio pripažinimo pagrindinis elementas. Todėl nuostatas dėl minimalaus kapitalo poreikio reikėtų svarstyti kartu su kitomis specifinėmis priemonėmis, kuriomis taip pat derinami svarbiausi kredito įstaigų priežiūros metodai.

(35)	Siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui ir sustiprinti bankų sistemą vidaus rinkoje, tikslinga nustatyti bendruosius minimalaus kapitalo poreikio reikalavimus.

(36)	Siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui ir sustiprinti bankų sistemą vidaus rinkoje, tikslinga nustatyti bendruosius minimalaus kapitalo poreikio reikalavimus.

(37)

Šiuo tikslu Bazelio bankininkystės priežiūros komitetas 2004 m. birželio 26 d. patvirtino pamatinį susitarimą dėl tarptautinės kapitalo skaičiavimo ir kapitalo reikalavimų konvergencijos. Šios direktyvos nuostatos dėl kredito įstaigų minimalaus kapitalo poreikio ir minimalaus kapitalo nuostatos 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (9) atitinka Bazelio pamatinio susitarimo nuostatas.

(38)

Būtina atsižvelgti į Bendrijos kredito įstaigų, pasižyminčių skirtingais jautrumo rizikai lygiais ir skirtingu sudėtingumu, įvairovę ir numatyti alternatyvius metodus apskaičiuoti minimalių kapitalo poreikį kredito rizikai padengti. Išorinių reitingų ir kredito įstaigų individualių kredito rizikos parametrų savų įverčius naudojimas, žymiai padidina kredito rizikos vertinimo taisyklių jautrumą rizikai ir rizikos ribojimo pagrįstumą. Reikėtų tinkamai skatinti kredito įstaigas pereiti prie jautresnių rizikai metodų. Kredito įstaigos, nustatydamos kredito rizikos vertinimo savus įverčius pagal šios direktyvos nuostatas dėl duomenų apsaugos, turės pakoreguoti duomenų tvarkymo procedūras, atsižvelgdamos į savo klientų tesėtus duomenų apsaugos interesus pagal galiojančias Bendrijos duomenų apsaugos nuostatas; todėl reikia gerinti kredito įstaigų naudojamus kredito rizikos vertinimo ir valdymo procesus, siekiant tuo, kad metodai, skirti nustatyti reguliuojamų nuosavų lėšų poreikį, atsižvelgtų į skirtingų kredito įstaigų procesus sudėtingumą. Duomenų tvarkymas turėtų vykti pagal asmens duomenų perdavimo nuostatas, nustatytas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (10). Todėl, išduodant klientams kreditus ir valdant juos, duomenų tvarkymas taip pat turėtų apimti kredito rizikos valdymo ir vertinimo sistemų kūrimą bei patikimumo vertinimą. Tai naudinga ne tik įgyvendinant teisėtą kredito įstaigų interesą, bet ir šios direktyvos tikslą taikyti geresnius rizikos vertinimo ir valdymo metodus ir taip pat juos naudoti reguliuojamų nuosavų lėšų nustatymo tikslu.

(39)

Naudojant išorinius ir kredito įstaigos savus įverčius arba vidinius reitingus, reikėtų atsižvelgti į tai, kad šiuo metu tik paskutinius rengia institucija – pati finansų įstaiga – kuri patenka į Bendrijos priežiūros procesą. Išorinių reitingų atveju remiamasi vadinamųjų pripažintų reitingų agentūrų, kurioms šiuo metu Bendrijoje nėra taikomas leidimų išdavimo procesas, produktais. Kadangi išoriniai reitingai labai svarbūs pagal šią direktyvą nustatant kapitalo poreikį, būsimas leidimų reitingų agentūroms suteikimo ir šių agentūrų priežiūros procesas turi būti apibrėžtas aiškiau.

(40)	Minimalus kapitalo poreikis turėtų būti proporcingas atitinkamai rizikai. Pirmiausia šiame poreikyje turėtų būti atspindėtas rizikos lygio sumažėjimas dėl didelio palyginti nedidelių pozicijų skaičiaus.

(41)

Šios direktyvos nuostatos atitinka proporcingumo principą, ypač susijusį su kredito įstaigų įvairove dydžio, veiklos masto ir veiklos sričių požiūriu. Be to, proporcingumo principo laikymasis reiškia, kad mažmeninių pozicijų atžvilgiu net ir taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą (IRB metodą) pripažįstami patys paprasčiausi reitingavimo procesai.

(42)

„Evoliucinis“ šios direktyvos pobūdis įgalina kredito įstaigas pasirinkti vieną iš trijų skirtingo sudėtingumo metodų. Ypač siekdamos, kad mažos kredito įstaigos galėtų pasirinkti IRB metodą, kompetentingos institucijos prireikus taiko 89 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatas. Tos nuostatos turėtų būti suprantamos taip, kad 86 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose minimos pozicijų klasės apima visas pozicijas, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai šioje direktyvoje laikomos joms lygiavertėmis. Paprastai kompetentingos institucijos nevertina skirtingai trijų su kontrolinės peržiūros procesu susijusių metodų, t. y. pagal standartizuoto metodo nuostatas veikiančios kredito įstaigos tik dėl šio priežasties neprižiūrimos griežčiau.

(43)

Kredito rizikos mažinimo metodus reikėtų vis labiau pripažinti, laikantis taisyklių, kuriomis būtų užtikrinta, kad netinkamas pripažinimas nepakenktų mokumui. Kiek leidžia galimybės, reikia pripažinti įprastą valstybių narių bankuose šiuo metu praktikuojamą atitinkamą užtikrinimą siekiant sumažinti kredito riziką kaip standartizuoto ir kitų metodų priemonę.

(44)

Siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigų minimalus kapitalo poreikis tinkamai atspindėtų riziką ir rizikos sumažinimą dėl kredito įstaigų vykdomos pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos ir investicijų, būtina nustatyti taisykles, numatančias rizikai jautrų ir rizikos ribojimo principais pagrįstą šios veiklos ir investicijų vertinimą.

(45)

Operacinė rizika yra reikšminga rizika, su kuria susiduria kredito įstaigos ir kurią reikia padengti nuosavomis lėšomis. Būtina atsižvelgti į Bendrijos kredito įstaigų įvairovę ir todėl nustatyti alternatyvius metodus apskaičiuoti operacinės rizikos reikalavimus, naudojant įvairius jautrumo rizikai lygius ir reikalaujant skirtingo sudėtingumo. Reikėtų tinkamai skatinti kredito įstaigas pereiti prie jautresnių rizikai metodų. Kadangi operacinės rizikos vertinimo ir valdymo metodai dar nauji, taisykles reikėtų reguliariai patikrinti ir prireikus atnaujinti, įskaitant tas, kurios susijusios su įvairių verslo linijų mokesčiais ir rizikos mažinimo metodų pripažinimu. Reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad paprastų metodų, kuriais nustatomas su operacine rizika susijęs kapitalo poreikis, atveju būtų atsižvelgiama į draudimą.

(46)

Siekiant užtikrinti pakankamą grupei priklausančių kredito įstaigų mokumą, svarbu, kad minimalus kapitalo poreikis būtų taikomas atsižvelgiant į visos tos grupės konsoliduotą finansinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos grupėje ir, kai reikia, galėtų būti panaudotos santaupoms apsaugoti, minimalų kapitalo poreikį reikėtų taikyti atskiroms grupei priklausančioms kredito įstaigoms, nebent šį tikslą galima veiksmingai pasiekti kitaip.

(47)	Reikėtų suderinti svarbiausias kredito įstaigų didelių pozicijų stebėjimo taisykles, tačiau valstybėms narėms turėtų būti numatyta galimybė ir toliau priimti nuostatas, griežtesnes už numatytas šioje direktyvoje.

(48)	Kredito įstaigos pozicijų stebėjimas ir kontrolė turėtų būti neatskiriama jos priežiūros dalis. Todėl pernelyg didelė pozicijų koncentracija vienam klientui ar susijusių klientų grupei gali sukelti nepageidaujamą nuostolių riziką. Tokią padėtį galima laikyti žalinga kredito įstaigos mokumui.

(49)	Kadangi kredito įstaigos vidaus rinkoje tiesiogiai konkuruoja, stebėjimo reikalavimai turėtų būti lygiaverčiai visoje Bendrijoje.

(50)

Nors, siekiant apriboti dideles pozicijas, reikėtų pozicijų apibrėžimą paremti apibrėžimu, numatytu nustatant minimalų nuosavų lėšų poreikį kredito rizikai padengti, nereikėtų remtis rizikos koeficientais ar rizikos laipsniais. Šie koeficientai ir rizikos laipsniai buvo nustatyti tam, kad būtų galima įvesti bendrą mokumo reikalavimą, taikomą kredito įstaigų kredito rizikai. Siekiant apriboti didžiausius nuostolius, kuriuos kredito įstaiga gali patirti dėl kurio nors vieno kliento ar susijusių klientų grupės, dera priimti taisykles didelėms pozicijoms nustatyti, kuriose atsižvelgiama į nominalią pozicijos vertę, nenustatant rizikos koeficientų ar laipsnių.

(51)

Nors, kol įvyks kitas nuostatų dėl didelių pozicijų patikrinimas, pageidautina leisti pripažinti kredito rizikos mažinimo poveikį panašiai, kaip leidžiama nustatant minimalų kapitalo poreikį, šitaip siekiant apriboti apskaičiavimo reikalavimus, taisyklės dėl kredito rizikos mažinimo buvo sudarytos atsižvelgiant į bendrą diversifikuotą kredito riziką, atsirandančią iš pozicijų daugeliui sandorio šalių. Atitinkamai šių metodų, skirtų apriboti dideles pozicijas ir kartu – didžiausius nuostolius, kuriuos įmanoma patirti dėl kurio nors vieno kliento ar susijusių klientų grupės, poveikio pripažinimui turėtų būti taikomos rizikos ribojimo principais pagrįstos apsaugos priemonės.

(52)

Jeigu kredito įstaiga turi poziciją savo patronuojančiai įmonei ar kitoms šios patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms, būtinas ypatingas atidumas. Pozicijų, kurios tenka kredito įstaigai, valdymas turėtų būti stebimas visiškai nepriklausomai, vadovaujantis nuosaikaus bankų valdymo principais, neatsižvelgiant į jokius kitus motyvus. Jeigu asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdančių kontrolinį akcijų paketą, įtaka gali pakenkti nuosaikiam ir rizikos ribojimo principais pagrįstam tos įstaigos valdymui, kompetentingos institucijos turėtų imtis tinkamų priemonių, kad šią situaciją pakeistų. Didelių pozicijų atveju turėtų būti nustatyti konkretūs rizikos standartai, įskaitant griežtesnius apribojimus, kredito įstaigos pozicijoms savo pačios grupei. Tačiau šių standartų nereikėtų taikyti tais atvejais, kai patronuojanti įmonė yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ar kredito įstaiga, arba kai kitos dukterinės įmonės yra kredito ar finansų įstaigos ar papildomas paslaugas teikiančios įmonės, jeigu visoms šioms įmonėms taikoma konsoliduota kredito įstaigos priežiūra.

(53)

Kredito įstaigos turėtų pasirūpinti, kad turės vidaus kapitalo, kuris atsižvelgiant į riziką, su kuria jos susiduria arba galėtų susidurti, bus pakankamo dydžio ir kokybės bei deramai paskirstytas. Todėl kredito įstaigos turėtų taikyti strategijas ir procesus savo vidaus kapitalo pakankamumui įvertinti ir palaikyti.

(54)	Kompetentingų institucijų atsakomybė – įsitikinti, kad kredito įstaigos yra gerai organizuotos ir turi pakankamai nuosavų lėšų, atsižvelgiant į riziką, su kuria jos susiduria ar galėtų susidurti.

(55)	Tam, kad bankų vidaus rinka funkcionuotų veiksmingai, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas turėtų padėti nuosekliai taikyti šią direktyvą ir suartinti priežiūros praktiką visoje Bendrijoje bei turėtų kasmet pateikti pranešimą Bendrijos institucijoms apie pasiektą pažangą.

(56)

Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti, kad Bendrijos kredito įstaigų, veikiančių keliose valstybėse narėse, našta netaptų neproporcinga dėl to, kad atsakomybė už leidimų išdavimą ir priežiūrą ir toliau tenka atskiros valstybės narės kompetentingoms institucijoms, būtina, kad šios institucijos bendradarbiautų glaudžiau. Todėl reikėtų stiprinti konsoliduojančių priežiūros institucijų vaidmenį. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas turėtų remti ir stiprinti šį bendradarbiavimą.

(57)	Konsoliduota kredito įstaigų priežiūra siekiama apsaugoti kredito įstaigų indėlininkų interesus ir užtikrinti finansų sistemos stabilumą.

(58)	Todėl, kad būtų veiksminga, konsoliduota priežiūra turėtų būti taikoma visoms bankų grupėms, įskaitant ir tas patronuojančias įmones, kurios nėra kredito įstaigos. Kompetentingos institucijos turėtų turėti būtinas teisines priemones, kad galėtų vykdyti tokią priežiūrą.

(59)

Jeigu grupės, kurios patronuojanti įmonė kontroliuoja bent vieną dukterinę kredito įstaigą, veikla yra diversifikuota, kompetentingos institucijos turėtų galėti įvertinti tokiai grupei priklausančios kredito įstaigos finansinę būklę. Kompetentingos institucijos turėtų turėti bent jau tokias priemones, kurios joms leistų iš visų įmonių gauti informaciją, būtiną savo funkcijoms vykdyti. Kai vykdoma skirtingomis finansinės veiklos rūšimis užsiimančių įmonių priežiūra, už skirtingų finansų sektorių priežiūrą atsakingos institucijos turėtų bendradarbiauti. Tolesnio derinimo metu valstybės narės turėtų galėti nustatyti reikiamus konsolidavimo būdus, kad būtų įgyvendinti šios direktyvos tikslai.

(60)

Valstybės narės turėtų galėti atsisakyti išduoti leidimą verstis banko veikla arba jį panaikinti, jeigu tam tikros grupės struktūros yra laikomos netinkamomis verstis banko veikla pirmiausia dėl to, kad tokių grupės struktūrų negalima veiksmingai prižiūrėti. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos turėtų naudotis įgaliojimais, būtinais siekiant užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą kredito įstaigų valdymą.

(61)	Kad bankų vidaus rinka funkcionuotų vis veiksmingiau ir kad Bendrijos piliečiams būtų užtikrintas pakankamas skaidrumas, būtina, kad kompetentingos institucijos viešai ir taip, kad būtų įmanoma prasmingai palyginti, praneštų, kaip įgyvendinama ši direktyva.

(62)	Siekiant stiprinti rinkos drausmę ir skatinti kredito įstaigas gerinti savo rinkos strategiją, rizikos kontrolę ir vidaus valdymo organizavimą, turėtų būti numatyta, kad kredito įstaigos tinkamai skelbtų informaciją.

(63)	Kad būtų galima išnagrinėti problemas, susijusias su šioje direktyvoje bei su kitoje direktyvoje dėl kredito įstaigų veiklos aptariamais dalykais, būtina, kad kompetentingos institucijos ir Komisija bendradarbiautų, visų pirma siekiant glaudesnio bendradarbiavimo.

(64)	Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11).

(65)

2002 m. vasario 5 d. rezoliucijoje dėl finansines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo (12) Europos Parlamentas pareikalavo suteikti Parlamentui ir Tarybai lygias teises prižiūrėti, kaip Komisija įgyvendina savo vykdomuosius įgaliojimus, siekiant atsižvelgti į Sutarties 251 straipsnyje nurodytus Parlamento teisės aktų leidybos įgaliojimus. Iškilmingame pareiškime, kurį tą pačią dieną Parlamente padarė Komisijos pirmininkas, Komisija pritarė šiam reikalavimui. 2002 m. gruodžio 11 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Sprendimo 1999/468/EB pakeitimų, o 2004 m. balandžio 22 d. pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą. Europos Parlamentas mano, kad šiuo pasiūlymu nepaisoma jo teisės aktų leidybos teisių. Parlamento nuomone, Parlamentui ir Tarybai turėtų būti suteikta galimybė per nustatytą terminą įvertinti įgyvendinimo įgaliojimų perdavimą Komisijai. Todėl tikslinga apriboti laikotarpį, per kurį Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones.

(66)

Parlamentui turėtų būti skiriamas trijų mėnesių laikotarpis, prasidedantis nuo pakeitimų ir įgyvendinimo priemonių projektų pateikimo, per kurį jis galėtų įvertinti pakeitimus arba priemones bei pateikti savo nuomonę. Tačiau turėtų būti numatyta galimybė skubiais ir tinkamai pagrįstais atvejais šį laikotarpį sutrumpinti. Jei per šį laikotarpį Parlamentas priima rezoliuciją, Komisija turėtų peržiūrėti pakeitimų arba priemonių projektą.

(67)	Siekiant išvengti rinkos trikdymo ir užtikrinti bendro nuosavų lėšų lygio tolygumą, tikslinga numatyti konkrečias pereinamojo laikotarpio priemones.

(68)	Atsižvelgiant į minimalaus kapitalo poreikio taisyklių jautrumą rizikai, pageidautina reguliariai patikrinti, ar jos daro pastebimą poveikį ekonomikos ciklui. Komisija, atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę, turėtų pateikti ataskaitas šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai.

(69)	Priemones, būtinas likvidumo rizikai prižiūrėti, taip pat reikėtų suderinti.

(70)	Šia direktyva paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, kurie Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstami kaip bendri Bendrijos teisės principai.

(71)	Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų būti apribota tomis nuostatomis, kuriomis iš esmės keičiamos ankstesnės direktyvos. Pareigą į nacionalinę teisę perkelti nepakeistas nuostatas nustato ankstesnės direktyvos.

(72)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų, nurodytų XIII priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KREDITO ĮSTAIGŲ STEIGIMUISI IR VEIKLAI TAIKOMI REIKALAVIMAI

III ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL ĮSISTEIGIMO LAISVĖS IR LAISVĖS TEIKTI PASLAUGAS

1 skirsnis

Kredito įstaigos

2 skirsnis

Finansų įstaigos

3 skirsnis

Naudojimasis įsisteigimo laisve

4 skirsnis

Naudojimasis laisve teikti paslaugas

5 skirsnis

Priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliojimai

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

1 skirsnis

Informacija apie trečiųjų šalių įstaigas ir patekimo į šių šalių rinkas sąlygos

2 skirsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis atliekant konsoliduotą priežiūrą

V ANTRAŠTINĖ DALIS

RIZIKĄ RIBOJANČIOS PRIEŽIŪROS PRINCIPAI IR TECHNINĖS PRIEMONĖS BEI INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

1 SKYRIUS

RIZIKĄ RIBOJANČIOS PRIEŽIŪROS PRINCIPAI

1 skirsnis

Buveinės ir priimančios valstybės narės kompetencija

2 skirsnis

Keitimasis informacija ir profesinė paslaptis

3 skirsnis

Asmenų, atsakingų už metinių ir konsoliduotų ataskaitų teisinę kontrolę, pareigos

4 skirsnis

Įgaliojimai taikyti sankcijas ir teisė kreiptis į teismą

2 SKYRIUS

RIZIKĄ RIBOJANČIOS PRIEŽIŪROS TECHNINĖS PRIEMONĖS

1 skirsnis

Nuosavos lėšos

2 skirsnis

Nuostatos dėl rizikos

1 poskirsnis

Taikymo apimtis

2 poskirsnis

Reikalavimų apskaičiavimas

3 poskirsnis

Minimalus nuosavų lėšų lygis

3 skirsnis

Minimalus nuosavų lėšų poreikis kredito rizikai padengti

1 poskirsnis

Standartizuotas metodas

2 poskirsnis

Vidaus reitingais pagrįstas metodas

3 poskirsnis

Kredito rizikos mažinimas

4 poskirsnis

Pakeitimas vertybiniais popieriais

4 skirsnis

Minimalus nuosavų lėšų poreikis operacinei rizikai padengti

5 skirsnis

Didelės pozicijos

6 skirsnis

Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, turima ne finansų sektoriaus įmonėse

3 SKYRIUS

KREDITO ĮSTAIGŲ VERTINIMO PROCESAS

4 SKYRIUS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ VYKDOMA PRIEŽIŪRA IR INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

1 skirsnis

Priežiūra

2 skirsnis

Kompetentingų institucijų vykdomas informacijos atskleidimas

5 SKYRIUS

KREDITO ĮSTAIGŲ VYKDOMAS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

VYKDYMO ĮGALIOJIMAI

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

2 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I PRIEDAS

VEIKLOS RŪŠIŲ, KURIOMS TAIKOMAS ABIPUSIO PRIPAŽINIMO PRINCIPAS, SĄRAŠAS

II PRIEDAS

NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ KLASIFIKAVIMAS

III PRIEDAS

IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ATPIRKIMO SANDORIŲ, VERTYBINIŲ POPIERIŲ ARBA BIRŽOS PREKIŲ SKOLINIMO AR SKOLINIMOSI SANDORIŲ, ILGALAIKIŲ ATSISKAITYMO SANDORIŲ IR GARANTINĖS ĮMOKOS SKOLINIMO SANDORIŲ SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKOS VERTINIMAS

1 dalis

Sąvokų apibrėžimai

2 dalis

Metodo pasirinkimas

3 dalis

Rinkos vertės metodas

4 dalis

Pradinės rizikos metodas

5 dalis

Standartizuotas metodas

6 dalis

Vidaus modelio metodas

7 dalis

Įpareigojanti užskaita (novacijų ir kitos užskaitos sutartys)

IV PRIEDAS

IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS

V PRIEDAS

RIZIKOS VALDYMO IR VERTINIMO TECHNINIAI KRITERIJAI

VI PRIEDAS

STANDARTIZUOTAS METODAS

1 dalis

Rizikos koeficientai

2 dalis

ECAI pripažinimas ir jų pateiktų kredito rizikos vertinimų priskyrimas

3 dalis

ECAI kredito rizikos vertinimų taikymas rizikos koeficientams nustatyti

VII PRIEDAS

VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS

1 dalis

Pagal riziką įvertintos pozicijų sumos ir tikėtino nuostolio sumos

2 dalis

PD, LGD ir terminas

3 dalis

Pozicijos vertė

4 dalis

Minimalūs reikalavimai vidaus reitingais pagrįstam metodui

VIII PRIEDAS

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMAS

1 dalis

Tinkamumas

2 dalis

Minimalūs reikalavimai

3 dalis

Kredito rizikos mažinimo poveikio apskaičiavimas

4 dalis

Terminų nesutapimas

5 dalis

Kredito rizikos mažinimo deriniai pagal standartizuotą metodą

6 dalis

CRM krepšelių metodikos

IX PRIEDAS

PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS

1 dalis

IX priede vartojamų sąvokų apibrėžimai

2 dalis

Reikšmingos kredito rizikos perleidimo pripažinimo ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtino nuostolio sumų pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiavimo minimalūs reikalavimai

3 dalis

Išorinis kredito vertinimas

4 dalis

Apskaičiavimas

X PRIEDAS

OPERACINĖ RIZIKA

1 dalis

Bazinio indikatoriaus metodas

2 dalis

Standartizuotas metodas

3 dalis

Pažangieji vertinimo metodai

4 dalis

Bendras skirtingų metodikų naudojimas

5 dalis

Nuostolių įvykio rūšies klasifikacija

XI PRIEDAS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ ATLIEKAMO PATIKRINIMO IR ĮVERTINIMO TECHNINIAI KRITERIJAI

XII PRIEDAS

TECHNINIAI ATSKLEIDIMO KRITERIJAI

1 dalis

Bendrieji kriterijai

2 dalis

Bendrieji reikalavimai

3 dalis

Tam tikrų priemonių arba metodikų naudojimo kvalifikaciniai reikalavimai

XIII PRIEDO A dalis

PANAIKINAMOS DIREKTYVOS IR JŲ PAKEITIMAI (minimos 158 straipsnyje)

XIII PRIEDO B dalis

GALUTINĖS PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ DATOS (minimos 158 straipsnyje)

XIV PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

1.   Ši direktyva nustato taisykles dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos bei jų riziką ribojančios priežiūros.

2.   39 straipsnis ir V antraštinės dalies 4 skyriaus 1 skirsnis taikomi finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, kurių pagrindinės buveinės yra Bendrijoje.

3.   Įstaigos, išskyrus valstybių narių centrinius bankus, kurioms, vadovaujantis 2 straipsniu, ši direktyva netaikoma, 39 straipsnyje ir V antraštinės dalies 4 skyriaus 1 skirsnyje vertinamos kaip finansų įstaigos.

2 straipsnis

Ši direktyva netaikoma:

—	valstybių narių centriniams bankams,

—	pašto pinigų persiuntimo sistemų (giro) įstaigoms,

—	Belgijoje – Institut de Réescompte et de Garantie/Herdiscontering- en Waarborginstituut,

—	Danijoje – Dansk Eksportfinansieringsfond, Danmarks Skibskreditfond, Dansk Landbrugs Realkreditfond ir KommuneKredit,

—

Vokietijoje – Kreditanstalt für Wiederaufbau, t. y. įmonėms, kurios pagal Wohnungsgemeinnützigkeitsgesetz pripažįstamos valstybinės aprūpinimo būstu politikos įgyvendinimo institucijomis ir kurių pagrindinė veikla nėra bankinės operacijos, taip pat įmonėms, kurios pagal tą įstatymą pripažįstamos pelno nesiekiančiomis aprūpinimo būstu įmonėmis,

—	Graikijoje – Ταμείο Παρακαταθηκών και Δανείων (Tamio Parakatathikon kai Danion),

—	Ispanijoje – Instituto de Crédito Oficial,

—	Prancūzijoje – Caisse des dépôts et consignations,

—	Airijoje – kredito unijoms ir savišalpos draugijoms,

—	Italijoje – Cassa depositi et prestiti,

—	Latvijoje – krājaizdevu sabiedrības įmonėms, kurios pagal krājaizdevu sabiedrību likums pripažintos kooperatinėmis įmonėmis, kurios teikia finansines paslaugas tik savo nariams,

—	Lietuvoje – kredito unijoms, išskyrus Centrinę kredito uniją,

—	Vengrijoje – Magyar Fejlesztési Bank Rt. ir Magyar Export-Import Bank Rt.,

—	Nyderlanduose – Nederlandse Investeringsbank voor Ontwikkelingslanden NV, NV Noordelijke Ontwikkelingsmaatschappij, NV Industriebank Limburgs Instituut voor Ontwikkeling en Financiering ir Overijsselse Ontwikkelingsmaatschappij NV,

—	Austrijoje – įmonėms, kurios, atsižvelgiant į visuomenės interesus, pripažintos namų asociacijomis, ir Österreichische Kontrollbank AG,

—	Lenkijoje – Spóldzielcze Kasy Oszczędnościowo – Kredytowe ir Bank Gospodarstwa Krajowego,

—	Portugalijoje – Caixas Económicas, veikusios 1986 m. sausio 1 d., išskyrus tas, kurios įkurtos kaip ribotos atsakomybės bendrovės, ir išskyrus Caixa Económica Monterpio Geral,

—	Suomijoje – Teollisen yhteistyön rahasto Oy/Fonden för industriellt samarbete AB ir Finnvera Oyj/Finnvera Abp,

—	Švedijoje – Svenska Skeppshypotekskassan,

—

Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje – the National Savings Bank, the Commonwealth Development Finance Company Ltd, the Agricultural Mortgage Corporation Ltd, the Scottish Agricultural Securities Corporation Ltd, the Crown Agents for overseas governments and administrations, kredito unijoms ir municipaliniams bankams,

3 straipsnis

1.   Vienai ar daugiau kredito įstaigų, iki 1977 m. gruodžio 15 d. buvusių toje pačioje valstybėje narėje ir nuolatos kontroliuojamų toje pačioje šalyje įsikūrusios centrinės įstaigos, gali būti netaikomi 7 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai, jeigu ne vėliau kaip iki 1979 m. gruodžio 15 d. nacionaliniuose teisės aktuose numatoma, kad:

a)	centrinė ir kontroliuojamos įstaigos solidariai atsako už įsipareigojimus arba jei centrinė įstaiga visiškai garantuoja savo kontroliuojamos įstaigos įsipareigojimus;

b)	centrinės įstaigos ir visų jos kontroliuojamų įstaigų mokumas bei likvidumas yra prižiūrimi bendrai remiantis konsoliduotomis ataskaitomis; ir

c)	centrinės įstaigos vadovybė turi įgaliojimus duoti nurodymus kontroliuojamų įstaigų vadovams.

Vietos mastu veikiančios kredito įstaigos, kurios pirmoje pastraipoje nurodytomis sąlygomis yra prijungiamos prie centrinės įstaigos kaip nuolat kontroliuojamos įstaigos, po 1977 m. gruodžio 15 d. gali pasinaudoti minėtoje pastraipoje išdėstytomis sąlygomis, jei šios įstaigos yra įprasta centrinei įstaigai priklausančio tinklo dalis.

Kitoms kredito įstaigoms, kurios nėra įsteigtos naujose teritorijose, atsiradusiose nusausinus jūrą, arba skilus ar susijungus jau egzistavusioms nuo centrinės įstaigos priklausomoms ar joms atskaitingoms įstaigoms, Komisija pagal 151 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą gali nustatyti papildomas antros pastraipos taikymo taisykles, taip pat ir pirmoje pastraipoje numatytų išimčių panaikinimo taisykles, jeigu mano, jog naujų įstaigų, kurioms taikoma antroje pastraipoje nustatyta tvarka, prijungimas gali neigiamai paveikti konkurenciją.

2.   Kredito įstaigai, minimai 1 dalies pirmoje pastraipoje, gali būti netaikomos šios direktyvos 9 ir 10 straipsnių, taip pat V antraštinės dalies 2 skyriaus 2, 3, 4, 5 ir 6 skirsnių bei 3 skyriaus nuostatos, jei, nepažeidžiant šių nuostatų taikymo centrinei įstaigai, minėtos nuostatos taikomos konsoliduotai tai visumai, kurią sudaro centrinė įstaiga su savo kontroliuojamomis įstaigomis.

Tokios išimties atvejais 16, 23, 24, 25 straipsniai, 26 straipsnio 1–3 dalys ir 28–37 straipsniai taikomi tai visumai, kurią sudaro centrinė įstaiga su savo kontroliuojamomis įstaigomis.

4 straipsnis

Šioje direktyvoje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

1)	„kredito įstaiga“ – tai: a) įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita; arba b) elektroninių pinigų įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/46/EB (13);

2)	„leidimas“ – atitinkamų institucijų išduotas bet kokios formos dokumentas, kuriuo suteikiama teisė verstis kredito įstaigos veikla;

3)	„filialas“ – veiklos vieta, kuri sudaro juridiškai priklausomą kredito įstaigos dalį ir kuri tiesiogiai atlieka visas ar tam tikras kredito įstaigoms būdingas operacijas;

4)	„kompetentingos institucijos“ – nacionalinės institucijos, kurios įstatymų arba kitų teisės aktų yra įgaliotos prižiūrėti kredito įstaigas;

5)	„finansų įstaiga“ – įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, bet kurios pagrindinė veikla yra įsigyti akcijų arba verstis viena ar keliomis veiklos rūšimis, išvardytomis I priedo 2–12 punktuose;

6)	„įstaigos“ V antraštinės dalies 2 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose – įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies c punkte;

7)	„buveinės valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje kredito įstaiga yra gavusi leidimą veiklai pagal 6–9 ir 11–14 straipsnius;

8)	„priimanti valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje kredito įstaiga turi filialą arba teikia paslaugas;

9)	„kontrolė“ – patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės santykiai, apibrėžti Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba bet kokio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės panašūs santykiai;

10)

„dalyvavimas valdant kapitalą“ 57 straipsnio o ir p punktuose, 71–73 straipsniuose ir V antraštinės dalies 4 skyriuje – 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės (14) 17 straipsnio pirmame sakinyje, apibrėžtas dalyvavimas arba tiesioginė ar netiesioginė 20 % ar daugiau balso teisių arba kapitalo nuosavybė;

11)	„kvalifikuotoji akcijų paketo dalis“ – tiesiogiai arba netiesiogiai turima įmonės akcijų dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui;

12)

„patronuojanti įmonė“ – tai: a) patronuojanti įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose; arba b) 71–73 straipsniuose, V antraštinės dalies 2 skyriaus 5 skirsnyje ir 4 skyriuje, patronuojanti įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kokia įmonė, kuri, kompetentingų institucijų nuomone, turi veiksmingą dominuojantį poveikį kitai įmonei;

13)

„dukterinė įmonė“ – tai: a) dukterinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose; arba b) 71–73 straipsniuose, V antraštinės dalies 2 skyriaus 5 skirsnyje ir 4 skyriuje, dukterinė įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kokia įmonė, kuriai, kompetentingų institucijų nuomone, patronuojanti įmonė turi veiksmingą dominuojantį poveikį. Visos dukterinių įmonių dukterinės įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmones patronuojančios įmonės dukterinėmis įmonėmis;

14)

„patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje“ – kredito įstaiga, turinti dukterinę įmonę – kredito arba finansų įstaigą – arba dalyvaujanti valdant šių įstaigų kapitalą ir kuri pati nėra dukterinė įmonė kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje;

15)

„patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje“ – finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri pati nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

16)	„ES patronuojanti kredito įstaiga“ – patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje, kuri nėra kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

17)

„ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė“ – patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, kuri nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

18)

„valstybinio sektoriaus subjektai“ – pelno nesiekiantys administraciniai vienetai, pavaldūs centrinei valdžiai, regiono valdžiai ar vietos valdžios institucijoms, ar institucijos, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, vykdo tas pačias funkcijas kaip ir regiono ir vietos valdžios institucijos arba nekomercinės įmonės, priklausančios centrinei valdžiai ir turinčios specialų statusą (garantijas), arba įstatymų reglamentuojami savivaldos organai, prižiūrimi valdžios institucijų;

19)

„finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė“ – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos dukterinės įmonės yra kredito įstaigos arba finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra kredito įstaiga, ir kuri nėra miršią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB (15) 2 straipsnio 15 dalyje,

20)

„mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė“ – tai patronuojanti įmonė, kita nei finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kredito įstaiga ar mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 dalyje, kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra kredito įstaiga;

21)	„papildomas paslaugas teikianti įmonė“ – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto kaip nuosavybės turėjimas arba jo valdymas, duomenų apdorojimo paslaugų valdymas arba kita panaši veikla, papildanti vienos arba kelių kredito įstaigų pagrindinę veiklą;

22)	„operacinė rizika“ – nuostolio, atsirandančio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių, rizika, įskaitant teisinę riziką;

23)	„centriniai bankai“ apima ir Europos centrinį banką, jei nenurodyta kitaip;

24)	„gautinų sumų sumažėjimo rizika“ – rizika, kad gautinos sumos sumažės dėl kreditų įsipareigojančiajam asmeniui grynaisiais arba negrynaisiais pinigais;

25)	„įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė“ – tikimybė, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų per vienerių metų laikotarpį;

26)	„nuostolis“ taikant V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnį – ekonominis nuostolis, įskaitant reikšmingą diskonto įtaką ir reikšmingas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su išieškojimu pagal priemonę;

27)	„nuostolis įsipareigojimų neįvykdymo atveju“ (LGD) – pozicijos nuostolio, susidariusio dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, ir šiuo metu neapmokėtos įsipareigojimų sumos santykis;

28)

„konvertavimo veiksnys“ – šiuo metu nepanaudotos įsipareigojimų sumos, kuri bus panaudota ir nesumokėta įsipareigojimų neįvykdymo metu, ir šiuo metu nepanaudotos įsipareigojimų sumos santykis; įsipareigojimų lygis nustatomas pagal rekomenduojamą limitą, išskyrus atvejus, kai nerekomenduojamas limitas yra didesnis;

29)	„tikėtinas nuostolis (EL)“, taikant V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnį – tikėtinos prarasti pozicijos sumos dėl galimo sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo arba gautinos sumos sumažėjimo per vienerių metų laikotarpį ir šiuo metu neapmokėtos įsipareigojimų sumos santykis;

30)	„kredito rizikos mažinimas“ – kredito įstaigos naudojamos priemonės kredito rizikai, susijusiai su kredito įstaigos tebeturima pozicija arba pozicijomis, sumažinti;

31)

„tiesioginis kredito užtikrinimas“ – kredito rizikos mažinimo priemonė, kai kredito įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama kredito įstaigai turint teisę – sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų su sandorio šalimi susijusių kredito įvykių atvejais – panaikinti, įpareigoti perduoti, pasiimti nuosavybėn arba pasilikti tam tikrą turtą arba sumas, sumažinti arba pakeisti pozicijos sumą tokia suma, kurią sudaro skirtumas tarp pozicijos sumos ir pretenzijos kredito įstaigai sumos;

32)	„netiesioginis kredito užtikrinimas“ – kredito rizikos mažinimo priemonė, kai kredito įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama trečiosios šalies įsipareigojimu sumokėti sumą skolininko įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba atsitikus kitiems nustatytiems su kreditu susijusiems įvykiams;

33)	„atpirkimo sandoris“ – bet koks sandoris, sudarytas laikantis sutarties, kuriai galima taikyti „atpirkimo sandorio“ arba „atvirkštinio atpirkimo sandorio“ apibrėžimą, kaip numatyta Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies m punkte;

34)

„vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoris“ – tai bet koks sandoris, atitinkantis „vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo“ arba „vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimosi“ apibrėžimą, kaip numatyta Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies n punkte;

35)	„grynųjų pinigų atitikmens priemonė“ – indėlio sertifikatas arba kita panaši priemonė, išleista skolinančios kredito įstaigos;

36)

„pakeitimas vertybiniais popieriais“ – sandoris arba schema, pagal kurią kredito rizika, susijusi su pozicija arba pozicijų grupe, yra segmentuojama ir kuriai būdinga: a) sandorio arba schemos mokėjimai priklauso nuo pozicijos arba pozicijų grupės kokybės; ir b) segmentų subordinacija lemia nuostolių paskirstymą per sandorio arba schemos vykdymo laikotarpį;

37)

„tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais“ – pakeitimas vertybiniais popieriais, susijęs su ekonominiu vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų perleidimu specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektui, kuris leidžia vertybinius popierius. Tai atliekama vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos nuosavybės teisę perleidžiant iš kredito įstaigos iniciatorės arba per dalinį dalyvavimą. Išleisti vertybiniai popieriai nėra kredito įstaigos iniciatorės mokėjimų prievolė;

38)	„sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais“ – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai segmentavimas vykdomas išvestinių kredito finansinių priemonių arba garantijų pagalba, ir pozicijų grupė nepašalinama iš kredito įstaigos iniciatorės balanso;

39)

„segmentas“ – sutartimi nustatytas kredito rizikos segmentas, susijęs su pozicija arba keliomis pozicijomis, kai segmento pozicija susijusi su rizika patirti tokį kredito nuostolį, kuris būtų didesnis arba mažesnis už to paties dydžio poziciją kiekviename kitame tokiame segmente, neatsižvelgiant į kredito užtikrinimą, kurį trečiosios šalys tiesiogiai suteikia pozicijų turėtojams tame segmente arba kituose segmentuose;

40)	„pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija“ – pozicija pakeitimui vertybiniais popieriais;

41)

„iniciatorius“ – vienas iš dviejų: a) subjektas, kuris pats arba per susijusius subjektus, tiesiogiai arba netiesiogiai, dalyvavo pirminėje sutartyje, iš kurios atsirado skolininko arba galimo skolininko prievolės arba galimos prievolės, iš kurių susidarė pakeista vertybiniais popieriais pozicija; arba b) subjektas, kuris nusiperka trečiosios šalies pozicijas, įtraukdamas jas į savo balansą ir tada jas pakeičia vertybiniais popieriais;

42)	„rėmėjas“ – kredito įstaiga, ne kredito įstaiga iniciatorė, kuri įsteigia ir tvarko turtu padengtų komercinių vekselių programą arba kitą pakeitimo vertybiniais popieriais schemą, pagal kurią perkamos pozicijos iš trečiųjų šalių subjektų;

43)

„kredito vertės padidinimas“ – sutartinė nuostata, kuria pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybė yra pagerinama, palyginti su tuo, kokia ji būtų, jei kredito vertės padidinimas nebūtų atliktas, įskaitant padidinimą, kurį suteikia mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitos kredito užtikrinimo rūšys;

44)

„specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (SPPVPS)“ – patikėtinė korporacija arba kitas subjektas, kuris nėra kredito įstaiga, įsteigtas atlikti pakeitimą arba pakeitimus vertybiniais popieriais, kurio vykdoma veikla apsiriboja šio tikslo siekimu, kurio struktūra siekiama atskirti SPPVPS prievoles nuo kredito įstaigos iniciatorės prievolių ir kurio naudą teikiančios dalies turėtojai turi teisę šią dalį įkeisti arba ja apsikeisti be jokių apribojimų;

45)

"susijusių klientų grupė – tai: a) du ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys, jeigu nenurodyta kitaip, sukeliantys vieną riziką, kadangi vienas iš jų kontroliuoja (tiesiogiai ar netiesiogiai) antrąjį arba kitus; arba b) du ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys, nesusiję tokiais kontrolės santykiais, kurie numatyti a punkte, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vieną riziką, kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, antrasis arba visi kiti grąžindami lėšas tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais;

46)

„artimi ryšiai“ – situacija, kai du arba keli fiziniai arba juridiniai asmenys yra susiję kuriuo nors iš šių būdų: a) kaip dalyvaujantys valdant kapitalą asmenys, t. y. tiesiogiai ar kontroliuodami, turintys 20 % ar daugiau balsavimo teisių arba įmonės kapitalo; b) kontrolės ryšiais; arba c) tuo, kad abu arba visi yra nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu trečiuoju asmeniu kontrolės ryšiais;

47)

„pripažintos biržos“ – atsakingų valdžios institucijų biržomis pripažintos biržos, kurios atitinka šias sąlygas: a) jos nuolat funkcionuoja; b) jos vadovaujasi biržos buveinės valstybės narės atitinkamų institucijų išleistomis ir patvirtintomis taisyklėmis, apibrėžiančiomis biržos veiklos sąlygas, patekimo į biržą sąlygas, taip pat sąlygas, kurias turi tenkinti sutartis, kad būtų galima sudaryti veiksmingą biržos sandorį; ir c) jos turi kliringo mechanizmą, kuriuo sutartims, išvardytoms IV priede, taikomas kasdienės garantinės įmokos reikalavimas, kuris, kompetentingų institucijų nuomone, suteikia tinkamą apsaugą.

5 straipsnis

Valstybės narės draudžia asmenims bei įmonėms, kurios nėra kredito įstaigos, verstis indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės.

Pirmoji pastraipa netaikoma tais atvejais, kai priimami indėliai ar kitos lėšos, kuriuos grąžinti turės arba valstybė narė, arba valstybės narės regiono ar vietos valdžios institucijos, arba tarptautinės viešosios organizacijos, kurioms priklauso viena ar kelios valstybės narės, taip pat tais atvejais, kurie aiškiai numatyti nacionaliniuose arba Bendrijos teisės aktuose, jei tokios veiklos reguliavimo ir kontrolės priemonės, skirtos indėlininkams bei investuotojams apsaugoti, būtų taikomos ir minėtais atvejais.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KREDITO ĮSTAIGŲ STEIGIMUISI IR VEIKLAI TAIKOMI REIKALAVIMAI

6 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigos prieš pradėdamos savo veiklą gautų leidimus veiklai. Nepažeidžiant 7–12 straipsnių, valstybės narės nustato reikalavimus tokiems leidimams gauti ir praneša apie juos Komisijai.

7 straipsnis

Valstybės narės taip pat reikalauja, kad prie prašymų išduoti leidimą veiklai būtų pridedama veiklos programa, kurioje, be kitų dalykų, būtų apibūdintos ir planuojamos veiklos rūšys bei struktūrinė kredito įstaigos sandara.

8 straipsnis

Valstybės narės negali reikalauti, kad prašymas išduoti leidimą veiklai būtų nagrinėjamas rinkos ekonominių poreikių požiūriu.

9 straipsnis

1.   Nepažeidžiant kitų bendrų sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisėje, kompetentingos institucijos neišduoda leidimo veiklai tais atvejais, kai kredito įstaiga neturi atskirų nuosavų lėšų arba kai pradinis kapitalas yra mažesnis negu 5 milijonai EUR.

„Pradinis kapitalas“ apima kapitalą ir rezervus, kaip minėta 57 straipsnio a ir b punktuose.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad kredito įstaigos, kurios neįvykdo reikalavimo dėl atskirų nuosavų lėšų ir kurios veikė 1979 m. gruodžio 15 d., gali toliau verstis savo veikla. Valstybės narės gali atleisti tokias kredito įstaigas nuo 11 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyto reikalavimo vykdymo.

2.   Valstybės narės gali išduoti leidimą veiklai tam tikrų kategorijų kredito įstaigoms, kurių pradinis kapitalas yra mažesnis negu nurodyta 1 dalyje, laikydamosi šių sąlygų:

a)	pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 milijonas EUR;

b)	suinteresuotos valstybės narės privalo Komisijai pranešti, dėl kokių priežasčių jos pasinaudojo šia pasirinkimo galimybe; ir

c)	14 straipsnyje nurodytame sąraše turi būti nurodoma ir kiekviena kredito įstaiga, kuri neturi 1 dalyje nurodyto minimalaus kapitalo.

10 straipsnis

1.   Kredito įstaigos nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nesudarytų pradinio kapitalo sumos, reikalautos pagal 9 straipsnį leidimo veiklai gavimo metu.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1993 m. sausio 1 d. jau veikusios kredito įstaigos savo veiklą gali tęsti, net jeigu jų nuosavos lėšos nesiekia 9 straipsnyje numatytos pradinio kapitalo sumos. Šiuo atveju jų nuosavų lėšų suma negali būti mažesnė už didžiausią turėtą nuo 1989 m. gruodžio 22 d.

3.   Jeigu 2 dalyje nurodytai kategorijai priskiriamos kredito įstaigos kontrolę iš anksčiau šią įstaigą kontroliavusio asmens perima kitas fizinis ar juridinis asmuo, tos kredito įstaigos nuosavų lėšų suma turi būti nemažesnė už 9 straipsnyje nurodytą pradinio kapitalo sumą.

4.   Susidarius tam tikroms specifinėms aplinkybėms ir pritariant kompetentingoms institucijoms, jeigu susijungia dvi ar daugiau 2 dalyje nurodytai kategorijai priskiriamų kredito įstaigų, dėl tokio susijungimo atsiradusios kredito įstaigos nuosavos lėšos negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų bendros susijungusių kredito įstaigų nuosavų lėšų sumos, buvusios susijungimo metu, kol nesusidarys reikiamos sumos, nurodytos 9 straipsnyje.

5.   Jeigu kartais 1, 2 ir 4 dalyse nurodytais atvejais nuosavų lėšų suma sumažėtų, kompetentingos institucijos gali (kai aplinkybės tai pateisina) leisti tokiai kredito įstaigai per tam tikrą ribotą laikotarpį ištaisyti padėtį arba nutraukti veiklą.

11 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos kredito įstaigai išduoda leidimą veiklai tiktai tada, kai yra bent du asmenys, veiksmingai vadovaujantys kredito įstaigos veiklai.

Jos leidimo veiklai neišduoda, jei šių asmenų reputacija nėra pakankamai gera arba jie stokoja patirties, kad galėtų eiti tokias pareigas.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad:

a)	kiekviena kredito įstaiga, kuri yra juridinis asmuo ir turi pagal atitinkamos valstybės narės teisę registruotą buveinę, turėtų savo pagrindinę buveinę toje pačioje valstybėje narėje, kur yra jos registruota buveinė; ir

b)	kiekviena kredito įstaiga turėtų savo pagrindinę buveinę toje valstybėje narėje, kuri jai išdavė leidimą ir kurioje ji realiai vykdo savo veiklą.

12 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos neišduoda leidimo pradėti kredito įstaigų veiklą, jei negauna informacijos apie akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis, tapatybę ir apie tų dalių dydžius.

Nustatant kvalifikuotąją akcijų paketo dalį šio straipsnio kontekste, atsižvelgiama į balsavimo teises, minimas 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (16), 92 straipsnyje.

2.   Kompetentingos institucijos neišduoda leidimo, jeigu, atsižvelgdamos į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos valdymą, jos nėra patenkintos akcininkų ar narių tinkamumu.

3.   Jeigu kredito įstaiga ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys yra susiję artimais ryšiais, kompetentingos institucijos išduoda leidimą tik tuo atveju, kai tokie ryšiai joms netrukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.

Kompetentingos institucijos taip pat neišduoda leidimo tuo atveju, kai trečiosios šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys vieno ar keleto fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais kredito įstaiga susijusi artimais ryšiais, veiklą, arba sunkumai, atsirandantys įgyvendinant tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, joms trukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kredito įstaigos nuolatos teiktų joms informaciją, kurios prireikia stebint, kaip laikomasi šioje dalyje nurodytų sąlygų.

13 straipsnis

Jei priimamas sprendimas neišduoti leidimo veiklai, turi būti nurodomos priežastys ir besikreipiančiajam apie tai pranešama per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos arba, jei prašymas buvo neišsamus, per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai besikreipiantysis atsiuntė papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti. Sprendimas visais atvejais turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

14 straipsnis

Apie kiekvieną išduotą leidimą veiklai pranešama Komisijai.

Kiekvienos kredito įstaigos, kuriai buvo išduotas leidimas veiklai, pavadinimas įtraukiamas į sąrašą. Komisija šį sąrašą skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir nuolat atnaujina.

15 straipsnis

1.   Kompetentinga institucija, prieš kredito įstaigai išduodama leidimą veiklai, pasikonsultuoja su kitos susijusios valstybės narės kompetentingomis institucijomis, kai:

a)	atitinkama kredito įstaiga yra kitoje valstybėje narėje leidimą veiklai gavusios kredito įstaigos dukterinė įmonė;

b)	atitinkama kredito įstaiga yra kitoje valstybėje narėje leidimą veiklai gavusios kredito įstaigos patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; arba

c)	atitinkama kredito įstaiga yra kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitą kitoje valstybėje narėje leidimą veiklai gavusią kredito įstaigą.

2.   Kompetentinga institucija, prieš kredito įstaigai išduodama leidimą veiklai, pasikonsultuoja su kitos susijusios valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už draudimo įmonių arba investicinių įmonių priežiūrą, kai:

a)	atitinkama kredito įstaiga yra Bendrijoje leidimą įsigijusios draudimo įmonės arba investicinės įmonės dukterinė įmonė;

b)	atitinkama kredito įstaiga yra Bendrijoje leidimą įsigijusi draudimo įmonės arba investicinės įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; arba

c)	atitinkama kredito įstaiga yra kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja Bendrijoje leidimą įsigijusią draudimo įmonę arba investicinę įmonę.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos atitinkamos kompetentingos institucijos, vertindamos akcininkų tinkamumą ir kitos tos pačios grupės įmonės valdyme dalyvaujančių direktorių patirtį bei reputaciją, pirmiausia konsultuojasi tarpusavyje. Jos keičiasi informacija apie akcininkų tinkamumą ir direktorių reputaciją bei patirtį, kuri yra svarbi išduodant leidimus ir nuolat vertinant, kaip laikomasi veiklos sąlygų.

16 straipsnis

Priimančios valstybės narės negali reikalauti, kad kitose valstybėse narėse leidimus veiklai gavusių kredito įstaigų filialai iš naujo gautų leidimus veiklai arba turėtų negrąžintinai perduotą kapitalą. Tokie filialai steigiami ir prižiūrimi vadovaujantis 22, 25 straipsniais, 26 straipsnio 1–3 dalimis, 29–37 ir 40 straipsniais.

17 straipsnis

1.   Leidimą veiklai, išduotą kredito įstaigai, kompetentingos institucijos gali panaikinti tik tada, jei tokia įstaiga:

a)	per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo leidimu, aiškiai atsisako šio leidimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius nebesiverčia savo veikla ir jeigu suinteresuota valstybė narė nėra numačiusi, kad tokiu atveju šis leidimas netenka galios;

b)	gauna leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis netinkamomis priemonėmis;

c)	nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias buvo gautas leidimas;

d)	nebeturi pakankamai nuosavų lėšų arba kai nebegalima tikėti, kad ji įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams, ir ypač jeigu kredito įstaiga nebeužtikrina jai patikėto turto saugumo; arba

e)	kai atsiranda tam tikros aplinkybės, dėl kurių nacionalinė teisė numato galimybę panaikinti leidimą veiklai.

2.   Jei leidimas veiklai yra panaikinamas, nurodoma tokio sprendimo priežastis ir apie tai informuojami suinteresuoti asmenys. Apie leidimo veiklai panaikinimą pranešama Komisijai.

18 straipsnis

Užsiimdamos savo veikla, kredito įstaigos gali visoje Bendrijos teritorijoje vartoti tą patį pavadinimą, kurį jos vartoja toje valstybėje narėje, kurioje yra įsikūrusios jų pagrindinės buveinės, nepaisant jokių nuostatų priimančioje valstybėje narėje dėl žodžių „bankas“, „taupomasis bankas“ ar kitų bankinių pavadinimų. Jeigu kyla koks nors pavojus supainioti pavadinimus, priimanti valstybė narė, siekdama aiškumo, gali reikalauti, kad prie tokio pavadinimo būtų pridedami tam tikri paaiškinamieji žodžiai.

19 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kuris pareiškia norįs tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, apie tai pirmiausia informuotų kompetentingas institucijas – praneštų joms apie planuojamos įsigyti akcijų dalies dydį. Toks asmuo taip pat informuoja kompetentingas institucijas, jeigu ketina padidinti savo kvalifikuotąją akcijų paketo dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų arba viršytų 20 %, 33 % ar 50 % arba tiek, kad ta kredito įstaiga taptų jo dukterine įmone.

Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pirmoje ir antroje pastraipose paminėto pranešimo dienos kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimą tokiam planui, jeigu, atsižvelgus į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos valdymą, jų netenkina atitinkamo asmens tinkamumas. Jei minėtos institucijos neprieštarauja ketinimui, jos gali nustatyti maksimalų jo įgyvendinimo laiką.

2.   Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą akcijų dalį pareiškia norą įsigyti kredito įstaiga, draudimo įmonė arba investicinė įmonė, kurioms leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje, arba kitoje valstybėje narėje leidimą įsigijusios kredito įstaigos, draudimo įmonės arba investicinės įmonės patronuojanti įmonė ar fizinis arba juridinis asmuo, kontroliuojantis kitoje valstybėje narėje leidimą įsigijusią kredito įstaigą, draudimo įmonę arba investicinę įmonę, ir jeigu po tokio įsigijimo kredito įstaiga, kurios akcijų dalį pareiškė norįs valdyti įgijantysis asmuo, taptų įsigyjančiojo asmens dukterine arba kontroliuojama įmone, tokio įsigijimo vertinimas atliekamas iš anksto pasikonsultavus, kaip numatyta 15 straipsnyje.

20 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kuris ketina tiesiogiai ar netiesiogiai netekti kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies, visų pirma informuotų kompetentingas institucijas – praneštų joms apie planuojamo netekti akcijų dalies dydį. Toks asmuo taip pat informuoja kompetentingas institucijas, jeigu jis pareiškia norįs sumažinti savo kvalifikuotąją akcijų paketo dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalys nesudarytų 20 %, 33 % ar 50 %, arba tiek, kad ta kredito įstaiga nustotų buvusi jo dukterine įmone.

21 straipsnis

1.   Kredito įstaigos, sužinojusios apie kiekvieną jų akcijų dalies įsigijimą ar perleidimą, dėl kurio turimų akcijų dalis peržengia 19 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnyje nurodytas ribas, apie tai informuoja kompetentingas institucijas.

Taip pat bent kartą per metus kredito įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis turinčių akcininkų bei narių pavadinimus (pavardes) ir tokių akcijų dalių dydžius remdamosi informacija, kuri, pavyzdžiui, gaunama per metinius visuotinius akcininkų ir narių susirinkimus arba vykdant į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus įtrauktoms bendrovėms taikomus reikalavimus.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos imtųsi tinkamų priemonių susidariusiai padėčiai pakeisti, jei manoma, jog 19 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys daro neigiamą įtaką įstaigos riziką ribojančiam ir patikimam valdymui. Tokios priemonės gali būti teismo uždraudimai, sankcijų taikymas direktoriams ir valdytojams arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia aptariamų akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymas.

Panašios priemonės taikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nesilaiko prievolės iš anksto pateikti informaciją, kaip nustatyta 19 straipsnio 1 dalyje.

Jeigu akcijų dalis įsigyjama nepaisant kompetentingų institucijų prieštaravimo, valstybės narės (nepriklausomai nuo visų kitų sankcijų, kurias reikės taikyti) numato naudojimosi atitinkamomis balsavimo teisėmis sustabdymą, balsų paskelbimą negaliojančiais arba jų anuliavimą.

3.   Nustatant kvalifikuotąją akcijų paketo dalį ir kitus šiame straipsnyje minimus turimų akcijų dalių kiekius, atsižvelgiama į Direktyvos 2001/34/EB 92 straipsnyje minimas balsavimo teises.

22 straipsnis

1.   Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad kiekvienoje kredito įstaigoje būtų tvirtos valdymo priemonės, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingi rizikos, su kuria kredito įstaiga susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesai ir tinkami vidaus kontrolės mechanizmai, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras.

2.   Straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, procesai ir mechanizmai turi būti visaverčiai ir proporcingi kredito įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Atsižvelgiama į V priede išdėstytus techninius kriterijus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL ĮSISTEIGIMO LAISVĖS IR LAISVĖS TEIKTI PASLAUGAS

1 skirsnis

Kredito įstaigos

23 straipsnis

Valstybės narės numato, kad I priede išvardytomis veiklos rūšimis steigdama filialus arba teikdama paslaugas pagal 25 straipsnį, 26 straipsnio 1–3 dalis, 28 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 29–37 straipsnius jų teritorijose gali užsiimti kiekviena kredito įstaiga, kuriai leidimą veiklai išdavė ir kurią prižiūri kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, jeigu tokia veikla yra numatyta leidime.

2 skirsnis

Finansų įstaigos

24 straipsnis

1.

a) patronuojanti įmonė ar įmonės yra gavusios leidimus verstis kredito įstaigos veikla toje valstybėje narėje, kurios įstatymai reglamentuoja finansų įstaigos veiklą; b) aptariamoji veikla vykdoma tos pačios valstybės teritorijoje; c) patronuojanti įmonė ar įmonės privalo turėti 90 % ar daugiau balsavimo teisių, kurias suteikia finansų įstaigos kapitale turimos akcijos; d) patronuojanti įmonė ar įmonės privalo patenkinti kompetentingų institucijų reikalavimus dėl finansų įstaigos riziką ribojančio valdymo ir, atitinkamoms buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pritarus, turi būti pareiškusios, kad jos solidariai garantuoja finansų įstaigos prisiimtus įsipareigojimus; ir e) finansų įstaiga privalo, ypač aptariamos veiklos rūšies atžvilgiu, būti veiksmingai įtraukta į patronuojančios įmonės arba kiekvienos iš patronuojančių įmonių konsoliduotą priežiūrą, atliekamą pagal V antraštinės dalies 4 skyriaus 1 skirsnį, ypač taikant 75 straipsnyje numatytus reikalavimus dėl minimalaus nuosavų lėšų poreikio, kontroliuojant dideles pozicijas bei siekiant riboti akcijų dalių dydžius, kaip numatyta 120-122 straipsniuose.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos tikrina, ar laikomasi minėtų sąlygų, ir išduoda finansų įstaigai pažymą dėl reikalavimų atitikties, kuri sudaro 25 ir 28 straipsniuose nurodyto pranešimo dalį.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina finansų įstaigos priežiūrą pagal 10 straipsnio 1 dalį, 19–22, 40, 42–52 ir 54 straipsnius.

2.   Jei finansų įstaiga, kaip nurodyta 1 dalies pirmoje pastraipoje, nebeatitinka nors vienos iš galiojančių sąlygų, buveinės valstybė narė apie tai praneša priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, ir priimančios valstybės narės įstatymai pradeda galioti tai veiklos rūšiai, kuria minėta finansų įstaiga užsiima priimančioje valstybėje narėje.

3.   1 ir 2 dalys mutatis mutandis yra taikomos finansų įstaigos dukterinėms įmonėms, kaip nurodyta 1 dalies pirmoje pastraipoje.

3 skirsnis

Naudojimasis įsisteigimo laisve

25 straipsnis

1.   Kredito įstaiga, norinti steigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena kredito įstaiga, norinti steigti filialą kitoje valstybėje narėje, pateikdama 1 dalyje nurodytą pranešimą nurodytų tokią informaciją:

a)	valstybę narę, kurios teritorijoje ketina steigti filialą;

b)	veiklos programą, kurioje, be kitų dalykų, atsispindėtų numatomos veiklos rūšys bei filialo struktūrinė organizacija;

c)	adresą priimančioje valstybėje narėje, kur galima gauti dokumentus; ir

d)	už filialo valdymą būsiančių atsakingų asmenų pavardes.

3.   Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į numatomas veiklos rūšis, neturi priežasčių abejoti kredito įstaigos administracine struktūra ar finansinės padėties tinkamumu, tuomet per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos jos perduoda tą informaciją priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir atitinkamai informuoja suinteresuotą kredito įstaigą.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat praneša apie tos kredito įstaigos nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų sumą pagal 75 straipsnį.

Nukrypdamos nuo antros pastraipos, 24 straipsnyje nurodytu atveju buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos praneša, kokia yra finansų įstaigos nuosavų lėšų suma ir patronuojančios kredito įstaigos konsoliduota nuosavų lėšų suma bei konsoliduoto kapitalo reikalavimai pagal 75 straipsnį.

4.   Jei buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsisako perduoti 2 dalyje nurodytą informaciją priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jos per tris mėnesius nuo visos šios informacijos gavimo dienos suinteresuotai kredito įstaigai praneša apie savo atsisakymo priežastis.

Tokio atsisakymo atveju arba nesulaukus atsakymo galima kreiptis į buveinės valstybės narės teismą.

26 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo 25 straipsnyje nurodytos informacijos gavimo dienos iki kredito įstaigos filialui pradedant savo veiklą priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos pasirengia kredito įstaigos priežiūrai pagal 5 skirsnį ir prireikus nurodo, kokių sąlygų visuotinės gerovės labui būtina laikytis norint priimančioje valstybėje narėje užsiimti tokia veikla.

2.   Kai iš priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų gaunamas pranešimas arba, pasibaigus 1 dalyje nustatytam laikotarpiui, negaunama jokio pranešimo, filialas gali būti įsteigtas ir gali pradėti savo veiklą.

3.   Keičiantis pagal 25 straipsnio 2 dalies b, c ar d punktus perduotai informacijai, kredito įstaiga raštu bent jau prieš mėnesį iki pasikeitimo apie tai praneša buveinės ir priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kad buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų priimti sprendimą pagal 25 straipsnį, o priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų pagal šio straipsnio 1 dalį priimti sprendimą dėl pasikeitimo.

4.   Laikomasi nuomonės, kad filialams, kurie pradėjo savo veiklą vadovaudamiesi priimančiosiose valstybėse narėse iki 1993 m. sausio 1 d. galiojusiomis nuostatomis, buvo taikoma 25 straipsnyje bei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstyta tvarka. Nuo 1993 m. sausio 1 d. jų veiklą reglamentuoja šio straipsnio 3 dalis, 23 ir 43 straipsniai bei 2 ir 5 skirsniai.

27 straipsnis

Bet koks kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje valstybėje narėje, veiklos vietų, įsteigtų kitoje valstybėje narėje, skaičius yra laikomas vienu filialu.

4 skirsnis

Naudojimasis laisve teikti paslaugas

28 straipsnis

1.   Kiekviena kredito įstaiga, norinti pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir pradėti savo veiklą kitos valstybės narės teritorijoje, buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša apie I priede pateiktame sąraše numatytas veiklos rūšis, kuriomis ji ketina užsiimti.

2.   Per mėnesį nuo 1 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos persiunčia tą pranešimą priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.   Šis straipsnis nepakeičia kredito įstaigų, teikusių paslaugas iki 1993 m. sausio 1 d., įgytų teisių.

5 skirsnis

Priimančios valstybės narės kompetentingų Institucijų įgaliojimai

29 straipsnis

Statistikos tikslais priimanti valstybė narė gali reikalauti, kad visos kredito įstaigos, turinčios filialą jos teritorijoje, apie savo veiklą joje periodiškai teiktų ataskaitas jos kompetentingoms institucijoms.

Priimančios valstybės narės, vykdydamos 41 straipsnyje joms numatytus įpareigojimus, gali reikalauti, kad kitų valstybių narių kredito įstaigų filialai teiktų tokią pat informaciją, kokios tuo tikslu jos reikalauja iš nacionalinių kredito įstaigų.

30 straipsnis

1.   Jei priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos išsiaiškina, kad kredito įstaiga, jos teritorijoje turinti filialą ar teikianti paslaugas, nesilaiko teisės nuostatų, priimtų toje valstybėje įgyvendinant šios direktyvos nuostatas, susijusias su priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliojimais, minėtos institucijos reikalauja, kad ta kredito įstaiga pašalintų atsiradusius pažeidimus.

2.   Jei tokia kredito įstaiga nesiima reikalingų veiksmų, priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos atitinkamai informuoja buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau imasi visų deramų priemonių, užtikrinančių, kad ta kredito įstaiga pašalins atsiradusius pažeidimus. Apie tokių priemonių pobūdį pranešama priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.   Jei – nors buveinės valstybė narė ėmėsi tam tikrų priemonių arba jei šios priemonės buvo nepakankamai veiksmingos ar negali būti pritaikytos atitinkamoje valstybėje narėje – kredito įstaiga ir toliau pažeidinėja 1 dalyje nurodytus priimančioje valstybėje narėje galiojančius teisinius reikalavimus, priimanti valstybė narė, iš anksto informavusi buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas, gali imtis deramų priemonių, kad užkirstų kelią tolesniems tvarkos pažeidimams, arba bausti už juos ir neleisti, kiek tai reikalinga, tai kredito įstaigai toliau sudarinėti sandorių jos teritorijoje. Valstybės narės užtikrina, kad jose būtų galima pateikti teisinius dokumentus dėl tokių priemonių taikymo kredito įstaigoms.

31 straipsnis

29 ir 30 straipsniai nepakeičia valstybių narių įgaliojimų taikyti atitinkamas priemones tam, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, kuriais nusižengiama teisiniams reikalavimams, skirtiems visuotinei gerovei užtikrinti, jų teritorijose atsirasti arba nubausti už tokius pažeidimus. Tokiomis priemonėmis galima ir uždrausti nusižengusioms kredito įstaigoms toliau sudarinėti sandorius jų teritorijose.

32 straipsnis

Kiekviena priemonė, kurios imamasi pagal 30 straipsnio 2 ir 3 dalis arba 31 straipsnį, įskaitant nuobaudas ar apribojimus naudotis laisve teikti paslaugas, turi būti tinkamai pagrįsta ir apie ją turi būti pranešta suinteresuotai kredito įstaigai. Kiekvieną tokią priemonę galima apskųsti tos valstybės narės, kurios institucijos jos ėmėsi, teisme.

33 straipsnis

Prieš pradėdamos 30 straipsnyje nurodytas procedūras, priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos nenumatytais atvejais gali imtis atsargumo priemonių, būtinų indėlininkų, investuotojų ir kitų asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, interesams apsaugoti. Apie tokias priemones kuo anksčiau pranešama Komisijai ir kitų suinteresuotų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, gali nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė šias priemones turi pakeisti arba atšaukti.

34 straipsnis

Priimančios valstybės narės gali pasinaudoti joms pagal šią direktyvą tenkančiais įgaliojimais ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams jų teritorijose atsirasti, arba nubausti už tokius nusižengimus. Tokiomis priemonėmis galima ir uždrausti nusižengusioms kredito įstaigoms sudarinėti naujus sandorius jų teritorijose.

35 straipsnis

Jei yra panaikinamas leidimas veiklai, priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos informuojamos apie tai ir jos imasi atitinkamų priemonių, kad užkirstų kelią atitinkamai kredito įstaigai savo teritorijoje sudarinėti naujus sandorius ir apsaugotų indėlininkų interesus.

36 straipsnis

Valstybės narės informuoja Komisiją, kiek ir kokios rūšies būta atvejų, kuomet buvo atsakyta vadovaujantis 25 straipsniu ir 26 straipsnio 1–3 dalimis arba imtasi priemonių pagal 30 straipsnio 3 dalį.

37 straipsnis

Šis skirsnis netrukdo kredito įstaigoms, turinčioms savo pagrindines buveines kitose valstybėse narėse, priimančioje valstybėje narėje visomis komunikacijos priemonėmis reklamuoti savo paslaugas laikantis visų tokios reklamos formos ir turinio taisyklių, priimtų visuotinės gerovės labui.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

1 skirsnis

Informacija apie trečiųjų šalių įstaigas ir patekimo į Šių šalių rinkas sąlygos

38 straipsnis

1.   Kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams, pradedantiems savo veiklą arba besiverčiantiems ja, valstybės narės netaiko nuostatų, jiems sukuriančių palankesnes sąlygas, nei tų kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra Bendrijoje, filialams sudaromos sąlygos.

2.   Kompetentingos institucijos praneša Komisijai ir Europos bankininkystės komitetui apie visus leidimus, išduotus tų kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams.

3.   Nepažeisdama 1 dalies nuostatų, Bendrija, sudarydama sutartis su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, susitaria taikyti nuostatas, sukuriančias vienodas sąlygas kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams visoje Bendrijos teritorijoje.

2 skirsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis atliekant konsoliduotą priežiūrą

39 straipsnis

1.   Valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymus, skirtus deryboms dėl susitarimų, susijusių su konsoliduota priežiūra, sudarymo su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis, jeigu yra atliekama šių įstaigų priežiūra:

a)	kredito įstaigų, kurių patronuojančių įmonių pagrindinė buveinė yra trečiosios šalies teritorijoje; arba

b)	kredito įstaigų, kurios veikia trečiosiose šalyse ir kurių patronuojančios įmonės (kredito įstaigos arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės) pagrindinė buveinė yra Bendrijos teritorijoje.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis pirmiausia turi būti siekiama užtikrinti, kad:

a)

valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų gauti informacijos, reikalingos kredito įstaigų arba finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių, kurios yra Bendrijos teritorijoje ir kurių dukterinės kredito įstaigos arba dukterinės finansų įstaigos yra ne Bendrijos teritorijoje arba kurios dalyvauja valdant pastarųjų įstaigų kapitalą, priežiūrą atliekant remiantis konsoliduotais duomenimis apie finansinę padėtį; arba

b)

trečiųjų šalių kompetentingos institucijos galėtų gauti informacijos, reikalingos vykdant patronuojančių įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra šių valstybių teritorijose ir kurių dukterinės kredito įstaigos arba dukterinės finansų įstaigos yra vienos arba kelių valstybių narių teritorijose arba kurios dalyvauja valdant tų įstaigų kapitalą, priežiūrą.

3.   Nepažeisdama Sutarties 300 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, Komisija, padedama Europos bankininkystės komiteto, išnagrinėja 1 dalyje nurodytų derybų rezultatus ir susidariusią situaciją.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

RIZIKĄ RIBOJANČIOS PRIEŽIŪROS PRINCIPAI IR TECHNINĖS PRIEMONĖS BEI INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

1 SKYRIUS

Riziką ribojančios priežiūros principai

1 skirsnis

Buveinės ir priimančios valstybės narės kompetencija

40 straipsnis

1.   Už kredito įstaigos, įskaitant pagal 23 ir 24 straipsnius jų vykdomą veiklą, priežiūrą, pagrįstą riziką ribojančiais principais, atsako buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nepažeisdamos šios direktyvos tų nuostatų, kurios numato priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų atsakomybę.

2.   Šio straipsnio 1 dalies nuostatos neužkerta kelio vykdyti šioje direktyvoje numatomą konsoliduotą priežiūrą.

41 straipsnis

Priimančios valstybės narės, bendradarbiaudamos su buveinės valstybių narių kompetentingomis institucijomis, tolesnio derinimo metu atsako už kredito įstaigų filialų likvidumo priežiūrą.

Nepažeisdamos tų priemonių, kurių reikia Europos pinigų sistemai stiprinti, priimančios valstybės narės tebėra visiškai atsakingos už priemones, susijusias su jų pinigų politikos įgyvendinimu.

Tokios priemonės negali numatyti diskriminacinių ar apribojančių sąlygų, paremtų tuo, kad kredito įstaiga leidimą veiklai yra gavusi kitoje valstybėje narėje.

42 straipsnis

Suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos prižiūrėti veiklą tokių kredito įstaigų, kurios veikia, ypač per filialą, kitoje ar kitose valstybėse narėse, ne tose, kuriose yra jų pagrindinė buveinė. Apie šių kredito įstaigų valdymą ir savininkus valstybės narės viena kitai teikia visą informaciją, kuri gali palengvinti jų priežiūrą ir leidimų išdavimo sąlygų analizavimą, taip pat visą kitą informaciją, kuri pirmiausia gali padėti stebėti jų likvidumą, mokumą, indėlių garantijas, didelių pozicijų apribojimus, administravimo bei apskaitos procedūras ir vidaus kontrolės mechanizmus.

43 straipsnis

1.   Priimančios valstybės narės numato, kad – jeigu kitoje valstybėje narėje leidimą veiklai gavusi kredito įstaiga savo veiklą vykdo per filialą – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, prieš tai pirmiausia informavusios priimančios valstybės narės kompetentingas institucijas, pačios arba pasitelkusios tuo tikslu paskirtus tarpininkus gali vietoje patikrinti 42 straipsnyje nurodytą informaciją.

2.   Kad patikrintų filialus, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali pasinaudoti viena iš kitų 141 straipsnyje nustatytų procedūrų.

3.   1 ir 2 dalys nepažeidžia priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų teisės patikrinti jų teritorijoje įsteigtus filialus vietoje atliekant savo pareigas pagal šią direktyvą.

2 skirsnis

Keitimasis informacija ir profesinė paslaptis

44 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato, kad visi kompetentingose institucijose dirbantys ar dirbę asmenys, taip pat kompetentingų institucijų vardu dirbantys auditoriai ar ekspertai yra saistomi įsipareigojimo laikytis profesinės paslapties.

Jokia slapta informacija, kurią jie gali gauti atlikdami savo pareigas, išskyrus informacijos santraukas ar bendrą informaciją, iš kurių nebūtų galima nustatyti duomenų apie atskiras kredito įstaigas, negali būti jokiam asmeniui ar institucijai perduota, jeigu tai nesusiję su baudžiamojoje teisėje numatytais atvejais.

Tačiau jeigu yra paskelbtas kredito įstaigos bankrotas arba ji priverstinai likviduojama, slapta informacija, nesusijusi su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja gelbėjant kredito įstaigą, gali būti atskleista civilinėje ar komercinėje byloje.

2.   Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netrukdo įvairių valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis informacija, kaip numatyta šioje direktyvoje ir kitose kredito įstaigoms taikomose direktyvose. Šiai informacijai taikomos 1 dalyje numatytos profesinės paslapties sąlygos.

45 straipsnis

Kompetentingos institucijos, pagal 44 straipsnį gavusios slaptą informaciją, gali ją naudoti tik atlikdamos savo pareigas ir tik tokiais tikslais:

a)

tikrinti, ar laikomasi vertimąsi kredito įstaigų veikla reguliuojančių sąlygų, ir remdamosi konsoliduotais ir nekonsoliduotais duomenimis pagerinti stebėjimą, kaip vykdoma tokia veikla, pirmiausia stebėti likvidumą, mokumą, dideles pozicijas, administravimo bei apskaitos procedūras ir vidaus kontrolės mechanizmus;

b)	taikyti sankcijas;

c)	kai administracine tvarka apskundžiamas kompetentingos institucijos sprendimas; arba

d)	kai iškeliama byla teisme pagal 55 straipsnį arba pagal specialias nuostatas, numatytas šioje ir kitose direktyvose, priimtose dėl kredito įstaigų veiklos.

46 straipsnis

Valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis, kuriomis būtų numatytas keitimasis informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, su trečiųjų šalių institucijomis ar organais, kaip numatyta 47 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos ne mažesnės už numatytas 44 straipsnio 1 dalyje. Tokio keitimosi informacija tikslas turi būti minėtų institucijų ar organų priežiūros užduočių atlikimas.

Jeigu informacija atsiranda kitoje valstybėje narėje, jos negalima atskleisti be tiesioginio ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo ir, jei reikia, tik institucijų sutikime nurodytais tikslais.

47 straipsnis

44 straipsnio 1 dalis ir 45 straipsnis netrukdo keistis informacija valstybėje narėje, jeigu joje yra viena ar kelios kompetentingos institucijos, tarp valstybių narių, tarp kompetentingų institucijų ir tarp:

a)	institucijų, kurioms patikėta valstybinė užduotis prižiūrėti kitas finansų organizacijas bei draudimo bendroves, ir institucijų, atsakingų už finansų rinkų priežiūrą;

b)	organų, dalyvaujančių kredito įstaigų likvidavimo ir bankroto bei kituose panašiuose procesuose; ir

c)	asmenų, atsakingų už įstatymuose numatyto kredito įstaigų ir kitų finansų įstaigų sąskaitų audito atlikimą;

kai jie atlieka priežiūros funkcijas.

44 straipsnio 1 dalis ir 45 straipsnis taip pat netrukdo atskleisti informacijos, būtinos jų funkcijoms vykdyti, indėlių garantijų sistemas tvarkantiems organams.

Abiem atvejais gautai informacijai taikomos 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos profesinės paslapties sąlygos.

48 straipsnis

1.   Nepaisydamos 44–46 straipsnių nuostatų, valstybės narės gali leisti keistis informacija tarp kompetentingų institucijų ir:

a)	institucijų, atsakingų už organų, dalyvaujančių kredito įstaigų likvidavimo ir bankroto bei kituose panašiose procedūrose, priežiūrą; ir

b)	institucijų, atsakingų už asmenų, kuriems patikėta atlikti įstatymuose numatytą draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų sąskaitų auditą, priežiūrą.

Tokiais atvejais valstybės narės reikalauja, kad būtų įvykdytos bent jau šios sąlygos:

a)	informacija turi būti skiriama priežiūros užduotims, paminėtoms pirmoje pastraipoje, atlikti;

b)	šiame kontekste gautai informacijai turi būti taikomos 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos profesinės paslapties sąlygos; ir

c)	jeigu informacija gaunama iš kitos valstybės narės, jos negalima atskleisti be tiesioginio ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo ir, jei reikia, tik institucijų sutikime nurodytais tikslais.

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša institucijų, kurios pagal šią dalį gali gauti informaciją, pavadinimus.

2.   Nepaisant 44–46 straipsnių, valstybės narės, siekdamos sustiprinti finansų sistemos stabilumą, įskaitant jos vientisumą, gali leisti kompetentingoms institucijoms ir institucijoms ar organams, pagal įstatymus atsakingiems už įmonių teisės pažeidimų nustatymą ir tyrimą, tarpusavyje keistis informacija.

Tokiais atvejais valstybės narės reikalauja, kad būtų įvykdytos bent jau šios sąlygos:

a)	informacija skiriama užduotims, paminėtoms pirmoje pastraipoje, atlikti;

b)	šiame kontekste gautai informacijai taikomos 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos profesinės paslapties sąlygos; ir

c)	jeigu informacija gaunama iš kitos valstybės narės, jos negalima atskleisti be tiesioginio ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo ir, jei reikia, tik institucijų sutikime nurodytais tikslais.

Jeigu pirmoje pastraipoje minimos institucijos ar organai valstybėje narėje savo uždavinį nustatyti ar patikrinti pažeidimus atlieka padedami asmenų, paskirtų tam tikslui atsižvelgiant į jų ypatingą kompetenciją, bet nedirbančių valstybiniame sektoriuje, pirmoje pastraipoje nurodyta informacija galima keistis ir su jais, laikantis antroje pastraipoje nurodytų sąlygų.

Kad būtų galima įgyvendinti trečią pastraipą, institucijos ar organai, paminėti pirmoje pastraipoje, informaciją atskleidusioms kompetentingoms institucijoms praneša asmenų, kuriems ji turi būti siunčiama, pavardes ir tikslias pareigas.

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša institucijų ir organų, kurie gali pagal šį straipsnį gauti informaciją, pavadinimus.

Komisija parengia šio straipsnio nuostatų taikymo ataskaitą.

49 straipsnis

Šis skirsnis netrukdo kompetentingai institucijai perduoti informaciją šioms institucijoms jų uždaviniams vykdyti:

a)	centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms; ir

b)	tam tikrais atvejais – kitoms valstybės institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą.

Šis skirsnis netrukdo tokioms institucijoms ar organams perduoti kompetentingoms institucijoms informacijos, kurios šioms gali prireikti pagal 45 straipsnį.

Šiame kontekste gautai informacijai taikomos 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos profesinės paslapties sąlygos.

50 straipsnis

Nepaisant 44 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio, valstybės narės vadovaudamosi įstatymuose nustatyta tvarka gali leisti atskleisti tam tikrą informaciją kitoms jų centrinės valdžios administracijos tarnyboms, atsakingoms už teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines paslaugas teikiančių ir draudimo bendrovių priežiūra, taip pat tų tarnybų vardu veikiantiems inspektoriams.

Tačiau informacija tokiu būdu gali būti atskleista tik tada, kai tai būtina riziką ribojančiai kontrolei.

51 straipsnis

Valstybės narės numato, kad informacija, gauta vadovaujantis 44 straipsnio 2 dalimi ir 47 straipsniu, taip pat informacija, gauta atlikus 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą patikrinimą vietoje, negali būti atskleista 50 straipsnyje nurodytais atvejais, išskyrus atvejus, kai gaunamas tiesioginis informaciją atskleidusių kompetentingų institucijų ar valstybės narės, kurioje buvo atliktas patikrinimas vietoje, kompetentingų institucijų sutikimas.

52 straipsnis

Šis skirsnis netrukdo valstybės narės kompetentingoms institucijoms perduoti informacijos, nurodytos 44–46 straipsniuose, kliringo namams ir kitai panašiai įstaigai, pripažįstamai pagal nacionalinę teisę galinčia teikti kliringo ar atsiskaitymo paslaugas vienos iš jų nacionalinei rinkai, jeigu jos laikosi nuomonės, kad perduoti šią informaciją būtina tam, kad būtų užtikrintas tinkamas tų organų funkcionavimas, kiek jis susijęs su rinkos dalyvių padarytais ar galimais nusižengimais. Šiame kontekste gautai informacijai taikomos 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos profesinės paslapties nuostatos.

Tačiau valstybės narės užtikrina, kad pagal 44 straipsnio 2 dalį gautos informacijos negalima atskleisti šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis be ją atskleidusių institucijų aiškaus sutikimo.

3 skirsnis

Asmenų, atsakingų už metinių ir konsoliduotų ataskaitų teisinę kontrolę, pareigos

53 straipsnis

1.   Valstybės narės numato bent jau tai, kad kiekvienas asmuo, gavęs leidimą, apibūdintą Direktyvoje 84/253/EEB (17), atliekantis kredito įstaigoje užduotį, apibūdintą Direktyvos 78/660/EEB 51 straipsnyje ar Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnyje, ar Direktyvos 85/611/EEB (18) 31 straipsnyje, ar kitą įstatymų numatytą užduotį, privalo nedelsdamas informuoti kompetentingas institucijas apie bet kokį su ta kredito įstaiga susijusį faktą ar sprendimą, apie kurį sužinojo vykdydamas minėtą užduotį, jeigu tas faktas ar sprendimas gali:

a)	sukelti rimtą įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuose išdėstytos leidimus reguliuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reguliuoja kredito įstaigų veiklą, pažeidimą;

b)	pakenkti kredito įstaigos veiklos tęstinumui; arba

c)	priversti atsisakyti patvirtinti sąskaitas ar pareikšti išlygą.

Valstybės narės numato bent jau tai, kad tas asmuo taip pat privalo pranešti apie kiekvieną atliekant pirmoje pastraipoje apibūdintą užduotį sužinotą faktą ar sprendimą, kuriuos priima įmonė, dėl kontrolės santykių turinti artimų ryšių su kredito įstaiga, kurioje jis atlieka tą užduotį.

2.   Jeigu asmenys, gavę leidimus, apibūdintus Direktyvoje 84/253/EEB, sąžiningai informuoja kompetentingas institucijas apie kokį nors 1 dalyje nurodytą faktą ar sprendimą, tai nepažeidžia jokio apribojimo atskleisti informaciją, numatyto kurioje nors sutartyje ar įstatymo, ar kito teisės akto sąlygoje, ir tokiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė.

4 skirsnis

Įgaliojimai taikyti sankcijas ir teisė kreiptis į teismą

54 straipsnis

Nepažeisdamos leidimų panaikinimo procedūrų ir baudžiamosios teisės nuostatų, valstybės narės numato, kad jeigu kredito įstaigos arba jų verslą kontroliuojantys asmenys pažeidžia įstatymus ar kitus teisės aktus dėl jų priežiūros ar veiklos, tai atitinkamos valstybės kompetentingos institucijos gali priimti arba taikyti bausmes ir priemones, skirtas konkretiems nustatytiems pažeidimams arba tokių pažeidimų priežastims pašalinti.

55 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad sprendimai, priimami dėl kredito įstaigos, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų vadovaujantis šia direktyva, galėtų būti apskųsti teismui. Šis principas taikomas ir tada, kai padavus prašymą gauti leidimą ir kartu pateikus visą pagal galiojančias nuostatas reikalingą informaciją per šešis mėnesius nepriimamas sprendimas dėl to prašymo.

2 SKYRIUS

Riziką ribojančios priežiūros techninės priemonės

1 skirsnis

Nuosavos lėšos

56 straipsnis

Kai valstybė narė, įgyvendindama Bendrijos teisės aktus dėl veikiančių kredito įstaigų veiklos riziką ribojančios priežiūros, įstatyme ar teisės akte nustato reikalavimą, kuriame vartojamas nuosavų lėšų terminas ar sąvoka, ji šį terminą ar sąvoką turi suderinti su 57–61 ir 63–66 straipsniuose pateiktu apibrėžimu.

57 straipsnis

Kredito įstaigų nekonsoliduotas nuosavas lėšas, atsižvelgiant į 66 straipsnyje numatytas ribas, sudaro:

a)	apmokėtas kapitalas, apibrėžtas Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnyje, pridėjus akcijų priedus, neįskaitant privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu;

b)	rezervai, apibrėžti Direktyvos 86/635/EEB 23 straipsnyje, ir praėjusių metų nepaskirstytas pelnas ar nuostolis, likęs po galutinio pelno ir nuostolių paskirstymo;

c)	lėšos bendrai banko rizikai, apibrėžtai Direktyvos 86/635/EEB 38 straipsnyje, dengti;

d)	perkainojimo rezervai, apibūdinti Direktyvos 78/660/EEB 33 straipsnyje;

e)	vertės koregavimo lėšos, apibrėžtos Direktyvos 86/635/EEB 37 straipsnio 2 dalyje;

f)	kitos 63 straipsnyje apibūdintos pozicijos;

g)	kredito įstaigų, įsteigtų kaip kooperatinės bendrijos, narių kapitalo įnašai, taip pat tam tikrų institucijų, įkurtų kaip fondai, skolininkų solidarieji kapitalo įnašai, kaip nurodyta 64 straipsnio 1 dalyje; ir

h)	nustatyto termino kaupiamosios privilegijuotos akcijos ir subordinuotų paskolų kapitalas, kaip nurodyta 64 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis 66 straipsniu, atimamos šios pozicijos:

i)	kredito įstaigos nuosavos akcijos, įvertintos buhalterine verte;

j)	nematerialusis turtas, apibrėžtas Direktyvos 86/635/EEB 4 straipsnio („Turtas“) 9 dalyje;

k)	einamųjų finansinių metų reikšmingi nuostoliai;

l)	akcijų dalys kitose kredito įstaigose ir finansų įstaigose, didesnės nei 10 %;

m)	63 straipsnyje ir 64 straipsnio 3 dalyje nurodyti kredito įstaigų turimi subordinuoti reikalavimai ir finansinės priemonės, susiję su kredito įstaigomis ir finansų įstaigomis, kurių kiekvienoje kredito įstaigai priklausanti kapitalo dalis yra didesnė nei 10 %;

n)

ne didesnė nei 10 % kapitalo dalis kitose kredito ir finansų įstaigose, 63 straipsnyje ir 64 straipsnio 3 dalyje nurodyti kredito įstaigų turimi subordinuoti reikalavimai ir finansinės priemonės, susiję su kredito įstaigomis ir finansų įstaigomis, kiti nei l ir m punktuose nurodyti mažesnės svarbos reikalavimai ir sumos, susiję su visomis kapitalo dalimis, subordinuotais reikalavimais ir sumomis, sudarančiais daugiau kaip 10 % tos kredito įstaigos nuosavų lėšų, apskaičiuotų prieš atskaitant l–p punktuose nurodytas sumas;

o)

dalyvavimas valdant kapitalą, kaip apibrėžta 4 straipsnio 10 dalyje, kurį kredito įstaiga turi: i) draudimo įmonėse, nurodytose Direktyvos 73/239/EEB (19) 6 straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB (20) 4 straipsnyje arba Direktyvos 98/78/EB (21) 1 straipsnio b punkte; ii) perdraudimo įmonėse, nurodytose Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio c punkte; arba iii) draudimo kontroliuojančiosiose (holdingo) bendrovėse, nurodytose Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio i punkte;

p)	kiekviena iš toliau nurodytų kredito įstaigai priklausančių priemonių, susijusių su o punkte apibūdintomis įmonėmis, kuriose ji dalyvauja valdant kapitalą: i) Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės, ir ii) Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės.

q)	kredito įstaigoms, pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį apskaičiuojančioms pagal riziką įvertintas pozicijas – neigiamos sumos, gautos atlikus VII priedo 1 dalies 36 punkto apskaičiavimus, ir tikėtino nuostolio sumos, apskaičiuotos pagal VII priedo 1 dalies 32 ir 33 punktus; ir

r)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių rizikos koeficientas – 1250 % pagal IX priedo 4 dalį, suma, apskaičiuota ten nurodytu būdu.

Taikydamos b punktą, valstybės narės gali leisti priskaičiuoti tarpinį nepaskirstytą pelną prieš priimdamos formalų sprendimą, jei tą pelną patikrino už sąskaitų auditą atsakingi asmenys ir jei kompetentingoms institucijoms pateiktas tinkamas įrodymas, jog ši suma įvertinta pagal Direktyvoje 86/635/EEB išdėstytus principus ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai.

Kai kredito įstaiga yra pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė, grynasis pelnas, gaunamas iš ateities pajamų, kurias duoda vertybiniais popieriais užtikrintas turtas, kapitalizacijos ir didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę, neįtraukiamas į b punkte nurodytą poziciją.

58 straipsnis

Jeigu kitoje kredito įstaigoje, finansų įstaigoje, draudimo arba perdraudimo įmonėje ar draudimo kontroliuojančiojoje (holdingo) bendrovėje akcijos įsigyjamos tik laikinai, finansinės paramos operacijos, skirtos tokiai įmonei reorganizuoti ir išgelbėti, tikslais, kompetentinga institucija gali atsisakyti taikyti nuostatas dėl 57 straipsnio l–p punktuose nurodyto išskaitymo.

59 straipsnis

Vietoj 57 straipsnio o ir p punktuose nurodyto išskaitymo, valstybės narės savo kredito įstaigoms gali leisti mutatis mutandis taikyti Direktyvos 2002/87/EB I priede išvardytus 1, 2 ar 3 metodus. 1 metodas (apskaitos konsolidavimas) gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu kompetentingą instituciją patenkina įmonių, kurioms turėtų būti taikomas konsolidavimas, integruoto valdymo ir vidaus kontrolės lygis. Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

60 straipsnis

Valstybės narės gali leisti nuosavas lėšas individualiai skaičiuojančioms kredito įstaigoms, kurioms taikoma šios direktyvos 4 skyriaus 1 skirsnyje nustatyta konsoliduota priežiūra arba Direktyvoje 2002/87/EB nustatyta papildoma priežiūra, neišskaityti 57 straipsnio l–p punktuose nurodytų sumų, joms priklausančių kredito įstaigose, finansų įstaigose, draudimo arba perdraudimo įmonėse arba draudimo kontroliuojančiosiose (holdingo) bendrovėse, kurias apima konsoliduota arba papildoma priežiūra.

Ši nuostata taikoma visoms Bendrijos teisės aktais suderintoms riziką ribojančioms taisyklėms.

61 straipsnis

Nuosavų lėšų sąvoka, apibrėžta 57 straipsnio a–h punktuose, apima didžiausią jų pozicijų skaičių ir sumas. Valstybės narės gali savo nuožiūra naudoti šias pozicijas ir nustatyti mažesnes jų ribas bei atimti kitas pozicijas, nei tas, kurios nurodytos 57 straipsnio i–r punktuose.

Kredito įstaiga turi turėti teisę nevaržomai ir nedelsdama pasinaudoti nuosavų lėšų pozicijomis, nurodytomis 57 straipsnio a–e punktuose, kad iškilus rizikai ar susidarius nuostoliui galėtų iš karto juos padengti. Iš nuosavų lėšų sumos turi būti atimami skaičiavimo metu numatomi mokesčiai arba ji turi būti atitinkamai pakoreguojama, kadangi tokie mokesčiai mažina nuosavų lėšų pozicijų sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti.

62 straipsnis

Valstybės narės apie suartėjimo, siekiant bendro nuosavų lėšų apibrėžimo, atžvilgiu pasiektą pažangą gali pranešti Komisijai. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija prireikus iki 2009 m. sausio 1 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl šio skirsnio pakeitimų.

63 straipsnis

1.   Valstybės narės vartojama nuosavų lėšų sąvoka gali apimti ir kitas pozicijas, kurios, nepriklausomai nuo jų teisinės ar apskaitos paskirties, turi turėti tokius požymius:

a)	kredito įstaiga gali jomis laisvai naudotis įprastai banko rizikai padengti, kol dar nėra nustatytos pajamos ar kapitalo nuostolis;

b)	jos yra parodomos vidaus apskaitos įrašuose; ir

c)	jų dydį nustato kredito įstaigos vadovybė, patikrina nepriklausomi auditoriai, apie jas informuojama kompetentinga institucija, kuri toliau atlieka jų priežiūrą.

2.   Neterminuotieji vertybiniai popieriai ir kitos priemonės toliau taip pat gali būti laikomi kitomis nuosavų lėšų pozicijomis, jeigu jie atitinka tokias sąlygas:

a)	jie negali būti išpirkti jų turėtojo iniciatyva ar be išankstinio kompetentingų institucijų pritarimo;

b)	skolinimosi sutartyje turi būti numatyta galimybė kredito įstaigai atidėti skolos palūkanų mokėjimą;

c)	skolintojo pretenzijos kredito įstaigai be jokių išlygų turi būti subordinuotos visų nesubordinuotų kreditorių pretenzijų atžvilgiu;

d)	vertybinių popierių emisijos dokumentuose turi būti numatyta, kad skola ir nesumokėtos palūkanos yra tokio dydžio, kad jų pakaktų nuostoliams padengti, o kredito įstaiga galėtų toliau atlikti prekybos operacijas; ir

e)	sumuojant atsižvelgiama tik į visiškai apmokėtas sumas.

Prie šių vertybinių popierių ir kitų priemonių galima pridėti privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu, bet kitas nei minimos 57 straipsnio h punkte.

3.   Kredito įstaigoms, pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį apskaičiuojančioms pagal riziką įvertintas pozicijas, teigiamos sumos, gautos atlikus VII priedo 1 dalies 36 punkto apskaičiavimus, iki 0,6 % pagal riziką įvertintų pozicijų, apskaičiuotų pagal 2 poskirsnį, gali būti patvirtintos kaip kitos pozicijos. Šioms kredito įstaigoms vertės koregavimai ir nuostatos, įtraukti į VII priedo 1 dalies 36 punkte minimus apskaičiavimus, bei vertės koregavimai ir nuostatos dėl pozicijų, paminėtų 57 straipsnio e punkte, į nuosavas lėšas įtraukiami tik laikantis šios dalies. Todėl pagal riziką įvertintos pozicijos neapima pozicijų, apskaičiuotų atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurių rizikos koeficientas – 1 250 %.

64 straipsnis

1.   Kredito įstaigų, įkurtų kaip kooperatinės bendrijos, minimos 57 straipsnio g punkte, narių įsipareigojimus sudaro tokių bendrijų nepareikalautas apmokėti kapitalas kartu su tokių kooperatinių bendrijų narių teisiniais įsipareigojimais papildomai įnešti negrąžinamas lėšas, jei kredito įstaiga patirtų nuostolių (tokiu atveju turi būti įmanoma pareikalauti, kad minėtos lėšos būtų įneštos nedelsiant).

Kredito įstaigų, įsteigtų kaip fondai, skolininkų solidarieji įsipareigojimai vertinamo taip pat, kaip ir anksčiau minėtos nuosavų lėšų pozicijos.

Visas tokias pozicijas galima priskirti nuosavoms lėšoms, jeigu nacionalinėje teisėje jos yra pripažįstamos tokio tipo institucijų nuosavomis lėšomis.

2.   Valstybės narės valstybinių kredito įstaigų nuosavoms lėšoms nepriskiria garantijų, kurias šioms kredito įstaigoms suteikia jos ar jų vietos valdžios institucijos.

3.   Valstybės narės ar kompetentingos institucijos nuosavoms lėšoms gali priskirti nustatyto termino privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu, minimas 57 straipsnio h punkte, bei tame pačiame punkte minimą subordinuotų paskolų kapitalą, jei egzistuoja privalomi susitarimai, kuriuose numatyta, kad kredito įstaigos bankroto ar likvidavimo atveju pretenzijos patenkinamos po visų kitų kreditorių pretenzijų ir neapmokamos tol, kol neatsiskaitoma už visas tuo metu neapmokėtas skolas.

Subordinuotų paskolų kapitalas turi atitikti tokius papildomus kriterijus:

a)	įskaitomas tik visiškai apmokėtas kapitalas;

b)	tokių paskolų pradinis terminas turi būti ne trumpesnis kaip penkeri metai, kuriam pasibaigus jos gali būti grąžinamos;

c)	subordinuotų paskolų, laikomų nuosavomis lėšomis, apimtis turi būti pamažu mažinama ne trumpiau kaip penkerius paskutinius metus iki paskolos grąžinimo termino; ir

d)	paskolos sutartyje neturi būti nuostatos, kad, esant konkrečiai nurodytoms aplinkybėms, (bet ne kredito įstaigos likvidavimo atveju) paskola grąžinama prieš susitartą grąžinimo terminą.

Taikant antros pastraipos b punktą, jei skolos terminas nenustatytas, paskola grąžinama tik praėjus penkerių metų išankstinio įspėjimo laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai paskolos jau nelaikomos nuosavomis lėšomis, arba jeigu paskolą grąžinant anksčiau nei numatyta reikalingas kompetentingų institucijų sutikimas. Kompetentingos institucijos gali leisti anksčiau grąžinti tokias paskolas, jeigu tokią iniciatyvą pareiškė paskolos davėjas ir jeigu tai neturės įtakos ją gavusios kredito įstaigos mokumui.

4.   Kredito įstaigos į nuosavas lėšas neįtraukia nei atsargų tikrąja verte, susijusių su pelnu arba nuostoliais, atsiradusiais dėl pagal amortizuotą savikainą įvertintų finansinių priemonių grynųjų pinigų srautų apdraudimo, nei pelno arba nuostolių dėl savo įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte, atsiradusių dėl kredito įstaigų kredito būklės pokyčių.

65 straipsnis

1.   Jei apskaičiavimus reikia atlikti konsoliduotai, 57 straipsnyje nurodytų pozicijų konsoliduotos sumos apskaičiuojamos vadovaujantis 4 skyriaus 1 skirsnyje nustatytomis taisyklėmis. Be to, kai toliau nurodytos pozicijos yra kredito (neigiami) straipsniai, tai skaičiuojant nuosavas lėšas jie laikomi konsoliduotomis atsargomis:

a)	visi mažumos interesai pagal Direktyvos 83/349/EEB 21 straipsnį, kai taikomas visuotinės integracijos metodas;

b)	pirmas konsolidavimo skirtumas, apibrėžtas Direktyvos 83/349/EEB 19, 30 ir 31 straipsniuose;

c)	keitimo skirtumai, įtraukti į konsoliduotas atsargas atsižvelgiant į Direktyvos 86/635/EEB 39 straipsnio 6 dalį; ir

d)	kiti skirtumai, gaunami remiantis Direktyvos 83/349/EEB 33 straipsnyje nurodytu metodu įtraukus dalyvavimo valdant kapitalą dalį.

2.   Kai šio straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytos pozicijos yra debeto (teigiami) įrašai, skaičiuojant konsoliduotas nuosavas lėšas jie atimami.

66 straipsnis

1.   Šios direktyvos 57 straipsnio d–h punktuose nurodytoms nuosavų lėšų pozicijoms taikomos šios ribos:

a)	d–h punktuose nurodytų pozicijų suma negali viršyti didžiausios 100 % sumos, gaunamos sudėjus a, b ir c punktuose nurodytas pozicijas ir atėmus i–k punktuose nurodytas pozicijas; ir

b)	g–h punktuose nurodytų pozicijų suma negali viršyti didžiausios 50 % sumos, gaunamos sudėjus a, b ir c punktuose nurodytas pozicijas ir atėmus i–k punktuose nurodytas pozicijas;

2.   Pusė 57 straipsnio l–r punktuose nurodytų pozicijų bendros sumos atimama iš 57 straipsnio a–c punktų pozicijų bendros sumos, iš kurios nuskaičiuojamos i–k punktų pozicijos, o kita pusė – iš d–h punktų pozicijų bendros sumos, pritaikius šio straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus. Jei pusė l–r punktų pozicijų bendros sumos viršija 57 straipsnio d–h punktų pozicijų bendrą sumą, ši perteklinė dalis atimama iš a–c punktų pozicijų bendros sumos, nuskaičiavus 57 straipsnio i–k punktų pozicijas. 57 straipsnio r punkto pozicijos neatimamos, jei laikantis 75 straipsnio, kaip nurodyta IX priedo 4 dalyje, jos buvo įtrauktos į pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimus.

3.   Taikant 5 ir 6 skirsnius šio skirsnio nuostatos skaitomos neatsižvelgiant į 57 straipsnio q ir r punktuose ir 63 straipsnio 3 dalyje nurodytas pozicijas.

4.   Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į laikinas ir išskirtines aplinkybes, gali leisti kredito įstaigoms viršyti 1 dalyje nurodytas ribas.

67 straipsnis

Kompetentingoms institucijoms pateikiamas jas tenkinantis įrodymas, kad laikomasi sąlygų, nurodytų šiame skirsnyje.

2 skirsnis

Nuostatos dėl rizikos

1 poskirsnis

Taikymo apimtis

68 straipsnis

1.   Kredito įstaigos individualiai laikosi 22 ir 75 straipsniuose bei 5 skirsnyje numatytų įpareigojimų.

2.   Kiekviena kredito įstaiga, kuri nėra nei dukterinė įmonė valstybėje narėje, kurioje jai išduotas leidimas veiklai ir vykdoma jos priežiūra, nei patronuojanti įmonė, ir kiekviena kredito įstaiga, kuriai netaikoma konsoliduota priežiūra pagal 73 straipsnį, individualiai laikosi 120 ir 123 straipsniuose numatytų įpareigojimų.

3.   Kiekviena kredito įstaiga, kuri nėra nei patronuojanti, nei dukterinė įmonė, ir kiekviena kredito įstaiga, kuriai netaikoma konsoliduota priežiūra pagal 73 straipsnį, individualiai laikosi 5 skyriuje numatytų įpareigojimų.

69 straipsnis

1.   Valstybės narės gali pasirinkti netaikyti 68 straipsnio 1 dalies jokiai kredito įstaigos dukterinei įmonei, kai atitinkama valstybė narė išduoda leidimus veiklai ir dukterinei įmonei, ir kredito įstaigai bei atlieka jų priežiūrą, o dukterinę įmonę apima kredito įstaigai, kuri yra patronuojanti įmonė, taikoma konsoliduota priežiūra, ir kai įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos, tam, kad būtų užtikrinta, jog nuosavos lėšos atitinkamai paskirstytos tarp patronuojančios įmonės ir dukterinių įmonių:

a)	šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių jos patronuojančiai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b)	arba patronuojanti įmonė įrodo kompetentingai institucijai, kad rizikos ribojimo požiūriu ji tinkamai valdo dukterinę įmonę ir, kompetentingos institucijos sutikimu, yra pareiškusi, kad užtikrina dukterinės įmonės įsipareigojimų įvykdymą, arba dukterinės įmonės rizika nėra svarbi;

c)	patronuojančios įmonės rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros apima dukterinę įmonę; ir

d)	patronuojanti įmonė turi daugiau kaip 50 % balsavimo teisių pagal dukterinėje įmonėje turimų akcijų skaičių ir (arba) turi teisę skirti arba nušalinti daugumą dukterinės įmonės, apibūdintos 11 straipsnyje, valdymo organo narių.

2.   Valstybės narės gali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, kai patronuojanti įmonė yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip kredito įstaiga, su sąlyga, kad jai būtų taikoma tokia pati priežiūra kaip kredito įstaigoms, o ypač, kad ji laikytųsi 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų standartų.

3.   Valstybės narės gali netaikyti 68 straipsnio 1 dalies patronuojančiai kredito įstaigai valstybėje narėje, kai atitinkama valstybė narė išduoda tai kredito įstaigai leidimą veiklai bei atlieka jos priežiūrą ir jai taikoma konsoliduota priežiūra, ir kai įvykdomos abi šios sąlygos, tam, kad būtų užtikrinta, jog nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančios įmonės ir dukterinių įmonių:

a)	tuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiai kredito įstaigai valstybėje narėje greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus; ir

b)	konsoliduotai priežiūrai reikalingos rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros apima patronuojančią kredito įstaigą valstybėje narėje;

Kompetentinga institucija, kuri pasinaudoja šios dalies nuostatomis, informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

4.   Nepažeisdamos 144 straipsnio bendrų normų, valstybių narių, kurios naudojasi 3 dalyje įtvirtinta teise, kompetentingos institucijos viešai skelbia 144 straipsnyje išdėstyta tvarka šią informaciją:

a)	kriterijus, pagal kuriuos ji nustato, ar tuo metu nėra ir nenumatoma esminių, praktinių ar teisinių kliūčių greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b)	patronuojančių kredito įstaigų, kurios gauna naudos iš 3 dalyje įtvirtintos teisės panaudojimo, ir tokių kredito įstaigų, turinčių dukterinių įmonių trečiojoje šalyje, skaičių; ir

c)

apibendrintai, valstybei narei: i) patronuojančios kredito įstaigos valstybėje narėje, kuri gauna naudos iš 3 dalyje įtvirtintos teisės panaudojimo, nuosavų lėšų, turimų dukterinėse įmonėse trečiojoje šalyje, bendrą konsoliduotą sumą; ii) dukterinėse įmonėse trečiojoje šalyje turimų nuosavų lėšų procentinę dalį nuo patronuojančių kredito įstaigų valstybėje narėje, kurios gauna naudos iš 3 dalyje įtvirtintos teisės panaudojimo, bendrų konsoliduotų nuosavų lėšų; ir iii) dukterinėse įmonėse trečiojoje šalyje turimų nuosavų lėšų procentinę dalį nuo patronuojančių kredito įstaigų valstybėje narėje, kurios gauna naudos iš 3 dalyje įtvirtintos teisės panaudojimo, bendrų konsoliduotų minimalių nuosavų lėšų, kurių reikalaujama pagal 75 straipsnį.

70 straipsnis

1.   Priklausomai nuo šio straipsnio 2–4 dalių nuostatų, kompetentingos institucijos konkrečiu atveju gali leisti patronuojančioms kredito įstaigoms įtraukti į savo reikalavimo pagal 68 straipsnio 1 dalį apskaičiavimą tas dukterines įmones, kurios atitinka 69 straipsnio 1 dalies c ir d punktų sąlygas, ir kurių esminės pozicijos ar esminiai įsipareigojimai yra susiję su ta patronuojančia kredito įstaiga.

2.   1 dalyje numatyti veiksmai gali būti leidžiami tik tada, kai patronuojanti kredito įstaiga kompetentingoms institucijoms visiškai įrodo aplinkybes ir priemones, įskaitant teisines priemones, dėl kurių šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių dukterinėms įmonėms greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus patronuojančiai įmonei, kai ateina jų padengimo terminas.

3.   Jeigu kompetentinga institucija naudojasi 1 dalyje įtvirtinta teise, tuomet ji nuolat, mažiausiai kartą per metus, informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie 1 dalies taikymą, taip pat apie aplinkybes ir priemones pagal 2 dalį. Jeigu dukterinė įmonė yra trečiojoje šalyje, kompetentingos institucijos tokiu pačiu būdu informuoja ir šios trečiosios šalies kompetentingas institucijas.

4.   Nepažeisdamos 144 straipsnio bendrų normų, kompetentingos institucijos, kurios naudojasi 1 dalyje įtvirtinta teise, viešai skelbia 144 straipsnyje nurodyta tvarka šią informaciją:

a)	kriterijus, pagal kuriuos ji nustato, ar tuo metu nėra ir nenumatoma esminių, praktinių ar teisinių kliūčių greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b)	patronuojančių kredito įstaigų, kurios gauna naudos iš 1 dalyje įtvirtintos teisės panaudojimo, ir tokių kredito įstaigų, turinčių dukterinių įmonių trečiojoje šalyje, skaičių; ir

c)

apibendrintai valstybei narei: i) patronuojančių kredito įstaigų, kurios gauna naudos iš 1 dalyje įtvirtintos teisės panaudojimo, nuosavų lėšų, turimų dukterinėse įmonėse trečiojoje šalyje, bendrą sumą; ii) dukterinėse įmonėse trečiojoje šalyje turimų nuosavų lėšų procentinę dalį nuo patronuojančių kredito įstaigų, kurios gauna naudos iš 1 dalyje įtvirtintos teisės panaudojimo, bendrų nuosavų lėšų; ir iii) dukterinėse įmonėse trečiojoje šalyje turimų nuosavų lėšų procentinę dalį nuo patronuojančių kredito įstaigų, kurios gauna naudos iš 1 dalyje įtvirtintos teisės panaudojimo, bendrų minimalių nuosavų lėšų, kurų raikalaujama pagal 75 straipsnį.

71 straipsnis

1.   Nepažeisdamos 68–70 straipsnių, patronuojančios kredito įstaigos valstybėje narėje laikosi 75, 120, 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje numatytų įpareigojimų tiek ir tokiu būdu, kaip nurodyta 133 straipsnyje, pagal savo konsoliduotą finansinę padėtį.

2.   Nepažeisdamos 68–70 straipsnių, kredito įstaigos, kurias kontroliuoja patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, laikosi 75, 120, 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje numatytų įpareigojimų tiek ir tokiu būdu, kaip nurodyta 133 straipsnyje, pagal tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotą finansinę padėtį.

Kai patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje kontroliuoja daugiau kaip vieną kredito įstaigą, pirmoji pastraipa taikoma tik tokiai kredito įstaigai, kuriai konsoliduota priežiūra taikoma pagal 125 ir 126 straipsnius.

72 straipsnis

1.   ES patronuojančios kredito įstaigos turi vykdyti 5 skyriuje numatytus įpareigojimus, remdamosi savo konsoliduota finansine padėtimi.

ES patronuojančių kredito įstaigų pagrindinės dukterinės įmonės turi pateikti XII priedo 1 dalies 5 punkte nurodytą informaciją atskirai arba iš dalies konsoliduotai.

2.   ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kontroliuojamos kredito įstaigos turi vykdyti 5 skyriuje numatytus įpareigojimus, remdamosi tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduota finansine būkle.

ES patronuojančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių pagrindinės dukterinės įmonės turi atskleisti XII priedo 1 dalies 5 punkte nurodytą informaciją atskirai arba iš dalies konsoliduotai.

3.   Kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą priežiūrą pagal 125 ir 126 straipsnius, gali nuspręsti visai ar iš dalies netaikyti 1 ir 2 dalių kredito įstaigoms, kurios įtrauktos į panašią atskleidžiamą informaciją, kurią konsoliduotai teikia trečiojoje šalyje esanti patronuojanti įmonė.

73 straipsnis

1.   Valstybės narės arba kompetentingos institucijos, atsakingos už pagal 125 ir 126 straipsnius konsoliduotai atliekamą priežiūrą, gali nuspręsti, kad kredito ar finansų įstaigai arba papildomas paslaugas teikiančiai įmonei, kuri yra dukterinė įmonė arba kurioje kita bendrovė dalyvauja valdant kapitalą, konsoliduota priežiūra gali būti nevykdoma šiais atvejais:

a)	kai atitinkama įmonė yra trečiojoje šalyje, kurioje esama įstatyminių kliūčių reikalingai informacijai perduoti;

b)

kai, kompetentingų institucijų nuomone, atitinkama įmonė nėra svarbi tik kredito įstaigų priežiūros atžvilgiu ir bet kuriuo atveju – jeigu atitinkamos įmonės bendras balansas mažesnis už vieną iš šių dviejų dydžių: i) 10 mln. EUR; arba ii) 1 % bendro patronuojančios įmonės arba įmonės, dalyvaujančios valdant jos kapitalą, balanso.

c)

kai, už konsoliduotą priežiūrą atsakingų kompetentingų institucijų nuomone, atitinkamos įmonės finansinės padėties konsolidavimas būtų netinkamas arba klaidinantis, atsižvelgiant į kredito įstaigų priežiūros tikslus. Jeigu pirmos pastraipos b punkte nurodytais atvejais kelios įmonės atitinka anksčiau išvardytus kriterijus, joms konsoliduota priežiūra vis dėlto taikoma tuo atveju, kai kartu paėmus įmonės yra svarbios, siekiant konkrečių tikslų.

2.   Kompetentingos institucijos turi reikalauti, kad dukterinės kredito įstaigos iš dalies konsoliduotai taikytų 75, 120 bei 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje nurodytus reikalavimus, jeigu tos kredito įstaigos arba patronuojanti įmonė, kai ji yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, turi kredito įstaigą arba finansų įstaigą, arba turto valdymo bendrovę, kaip nurodyta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 dalyje, kaip dukterinę įmonę trečiojoje šalyje, arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalo.

3.   Kompetentingos institucijos turi reikalauti, kad patronuojančios ir dukterinės įmonės pagal šią direktyvą konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai vykdytų 22 straipsnyje nurodytus įpareigojimus, kad užtikrintų, jog jų priemonės, procesai ir mechanizmai būtų vieningi ir tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti bet kokius su priežiūra susijusius duomenis ir informaciją.

2 poskirsnis

Reikalavimų apskaičiavimas

74 straipsnis

1.   Išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas atliekamas pagal apskaitos sistemą, kuri kredito įstaigai taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ir Direktyvą 86/635/EEB.

2.   Nepažeidžiant 68–72 straipsniuose nurodytų reikalavimų, apskaičiavimai, skirti patikrinti, ar kredito įstaigos vykdo 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus, atliekami ne rečiau kaip du kartus per metus.

Kredito įstaigos praneša rezultatus ir bet kokius reikalaujamus duomenų komponentus kompetentingoms institucijoms.

3 poskirsnis

Minimalus nuosavų lėšų lygis

75 straipsnis

Nepažeisdamos 136 straipsnio, valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigos turėtų nuosavų lėšų, kurios visuomet viršytų arba būtų lygios šių kapitalo poreikių sumai:

a)

kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai visos jų veiklos atžvilgiu, išskyrus jų prekybos knygoje apskaitomą veiklą ir nelikvidų turtą, jei šios pozicijos atimamos iš nuosavų lėšų pagal Direktyvos 2006/49/EB 13 straipsnio 2 dalies d punktą, taikomi 8 % nuo visų jų pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal 3 skirsnį;

b)

jų prekybos knygoje apskaitomos veiklos atžvilgiu pozicijos rizikai, atsiskaitymų ir sandorio šalies rizikai ir tiek, kiek leidžiama viršyti 111–117 straipsniuose numatytas ribas, didelėms pozicijoms, viršijančioms tokias ribas, taikomas Direktyvos 2006/49/EB 18 straipsnyje ir tos direktyvos V skyriaus 4 skirsnyje nustatytas kapitalo poreikis;

c)	visos jų veiklos atžvilgiu užsienio valiutos kurso rizikai ir prekių rizikai taikomas Direktyvos 2006/.../EB * 18 straipsnyje nustatytas kapitalo poreikis; ir

d)	visos jų veiklos atžvilgiu operacinei rizikai taikomas 4 skirsnyje nustatytas kapitalo poreikis.

3 skirsnis

Minimalus nuosavų lėšų poreikis kredito rizikai padengti

76 straipsnis

Kredito įstaigos, norėdamos apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintas pozicijas, kaip numatyta 75 straipsnio a punkte, taiko arba 78–83 straipsniuose numatytą standartizuotą metodą, arba 84–89 straipsniuose numatytą vidaus reitingais pagrįstą vertinimo metodą, jeigu, vadovaujantis 84 straipsniu, kompetentingos institucijos leidžia jį taikyti.

77 straipsnis

Šiame skirsnyje terminas „pozicija“ reiškia turto arba nebalansinį straipsnį.

1 poskirsnis

Standartizuotas metodas

78 straipsnis

1.   Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, turto straipsnio pozicijos vertė yra jo balansinė vertė, o II priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė bus lygi atitinkamai jos vertės procentinei daliai: 100 %, jei tai didelės rizikos straipsnis, 50 %, jei vidutinės rizikos straipsnis, 20 %, jei vidutinės arba mažos rizikos straipsnis, 0 %, jei mažos rizikos straipsnis. Pirmame šios dalies sakinyje paminėti nebalansiniai straipsniai priskiriami II priede nurodytoms rizikos kategorijoms. Jeigu kredito įstaiga taiko VIII priedo 3 dalyje nurodytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, o pozicijos – vertybiniai popieriai ar biržos prekės, parduotos, pateiktos ar paskolintos pagal atpirkimo sandorį ar pagal vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorį, ir garantinės įmokos skolinimo sandorius, pozicijos vertė padidinama atitinkama nepastovumo korekcija, taikytina vertybiniams popieriams ar prekėms, kaip numatyta VIII priedo 3 dalies 34–59 punktuose.

2.   IV priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės pozicijos vertė nustatoma pagal III priedą, atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos sutarčių poveikį, kaip numatyta III priede. Atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertė gali būti nustatoma arba pagal III priedą, arba pagal VIII priedą.

3.   Jei pozicijai taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas, pozicijos vertė gali būti pakoreguota pagal 3 poskirsnį.

4.   Nepaisant 2 dalies, kompetentingų institucijų apskaičiuotų neužtikrintų kredito rizikos pozicijų su pagrindine sandorio šalimi vertė nustatoma pagal III priedo 2 dalies 6 punktą, jei pagrindinės sandorio šalies kredito rizika, kylanti dėl visų jos sandorių dalyvių, kiekvieną dieną visiškai užtikrinta.

79 straipsnis

1.   Kiekviena pozicija priskiriama vienai iš šių pozicijų klasių:

a)	pretenzijos ar galimos pretenzijos centrinei valdžiai ar centriniams bankams;

b)	pretenzijos ar galimos pretenzijos regioninėms ar vietos valdžios institucijoms;

c)	pretenzijos ar galimos pretenzijos administraciniams vienetams ir pelno nesiekiančioms organizacijoms;

d)	pretenzijos ar galimos pretenzijos daugiašaliams plėtros bankams;

e)	pretenzijos ar galimos pretenzijos tarptautinėms organizacijoms;

f)	pretenzijos ar galimos pretenzijos institucijoms;

g)	pretenzijos ar galimos pretenzijos įmonėms;

h)	mažmeninės pretenzijos ar galimos mažmeninės pretenzijos;

i)	pretenzijos ar galimos pretenzijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu;

j)	pradelstos pozicijos;

k)	reguliuojamos didelės rizikos kategorijoms priklausantys straipsniai;

l)	pretenzijos padengtų obligacijų forma;

m)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos;

n)	trumpalaikės pretenzijos institucijoms ir įmonėms;

o)	pretenzijos kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) forma; arba

p)	kiti punktai.

2.   Kad būtų galima priskirti poziciją mažmeninių pozicijų klasei, kuri paminėta 1 dalies h punkte, ji turi atitikti šias sąlygas:

a)	pozicija turi būti arba atskiram asmeniui ar asmenims, arba mažai ar vidutinio dydžio įmonei;

b)	pozicija turi būti viena iš daugelio pozicijų, turinčių panašias savybes, kad su šiuo skolinimu susijusi rizika būtų žymiai mažesnė; ir

c)

visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi kredito įstaigai, patronuojančioms įmonėms ir jų dukterinėms įmonėms, įskaitant bet kokią pradelstą poziciją, bet neįskaitant pretenzijų arba galimų pretenzijų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, negali, kredito įstaigos žiniai, viršyti 1 mln. EUR. Kredito įstaiga privalo imtis reikiamų veiksmų, kad gautų šias žinias.

Vertybinių popierių negalima priskirti mažmeninių pozicijų klasei.

3.   Minimalių mažmeninio lizingo (finansinės nuomos) įmokų dabartinę vertę galima priskirti mažmeninių pozicijų klasei.

80 straipsnis

1.   Norint apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, rizikos koeficientai turi būti taikomi visoms pozicijoms, jeigu jos neatimamos iš nuosavų lėšų, vadovaujantis VI priedo 1 dalies nuostatomis. Rizikos koeficientų taikymas priklauso nuo pozicijos klasės, kuriai pozicija priskiriama, ir nuo jos kredito kokybės tiek, kiek nurodyta VI priedo 1 dalyje. Kredito kokybę galima nustatyti, remiantis išorinės kredito rizikos vertinimo institucijų (ECAI) suteiktais kredito rizikos vertinimais, vadovaujantis 81–83 straipsnių nuostatomis arba eksporto kredito agentūrų suteiktais kredito rizikos vertinimais, kaip nurodyta VI priedo 1 dalyje.

2.   Norint taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rizikos koeficientą, pozicijos vertė dauginama iš rizikos koeficiento, kuris nustatytas ar apibūdintas šiame poskirsnyje.

3.   Norint apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas institucijų pozicijoms, valstybės narės nusprendžia, ar taikyti metodą, pagrįstą centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje įsteigta ši institucija, kredito kokybe, ar metodą, pagrįstą pačios institucijos kredito kokybe, vadovaujantis VI priedu.

4.   Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, jei pozicijai taikomas kredito užtikrinimas, tai pozicijai taikomas rizikos koeficientas gali būti pakoreguotas pagal 3 poskirsnį.

5.   Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuojamos pagal 4 poskirsnį.

6.   Pozicijoms, kurių pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas šiame poskirsnyje nenumatytas kitaip, taikomas 100 % rizikos koeficientas.

7.   Kompetentingos institucijos gali – išskyrus pozicijas, priskiriamas 57 straipsnio a–h punktams – netaikyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimų kredito įstaigos pozicijoms sandorio šaliai, kuri yra jos patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ar jos patronuojančios įmonės dukterinė įmonė, arba pagal Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalį aprašytu būdu su ja susijusi įmonė, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	sandorio šalis yra institucija ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar pagalbines paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami riziką ribojantys reikalavimai;

b)	sandorio šalis įtraukta į tą patį pilną konsolidavimą, kaip ir kredito įstaiga;

c)	sandorio šaliai taikomos tokios pačios rizikos vertinimo, apskaičiavimo ir kontrolės procedūros, kaip ir kredito įstaigai;

d)	sandorio šalis įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir kredito įstaiga; ir

e)	šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių sandorio šaliai skubiai pervesti nuosavas lėšas ar įvykdyti įsipareigojimus kredito įstaigai.

Tokiu atveju priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

8.   Kompetentingos institucijos gali – išskyrus įsipareigojimų pozicijas, priskiriamas 57 straipsnio a–h punktams – netaikyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimų kredito įstaigos pozicijoms sandorio šaliai, kuri yra tos pačios kaip ir skolinančioji kredito įstaiga institucinės užtikrinimo sistemos narė, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	7 dalies a, d ir e punktuose išdėstytų reikalavimų;

b)	jei kredito įstaiga ir sandorio šalis sudarė sutartį ar atliko kitus teisiškai įpareigojančius veiksmus, kurie apsaugo šias institucijas ir ypač užtikrina jų likvidumą bei mokumą siekiant išvengti bankroto tuo atveju, jei tai tampa būtina (toliau minima kaip institucinė užtikrinimo sistema);

c)	šie veiksmai užtikrina, kad institucinė užtikrinimo sistema pagal savo įsipareigojimus suteiktų reikiamą paramą savo disponuojamomis lėšomis;

d)

institucinė užtikrinimo sistema naudojasi tinkamomis ir vienodai nustatytomis rizikos kontrolės ir klasifikavimo sistemomis (jos visapusiškai atskleidžia atskirų sistemos narių rizikos padėtį ir visą institucinę užtikrinimo sistemą) ir atitinkamomis įtakos panaudojimo galimybėmis; remiantis VII priedo 4 dalies 44 punktu, šios sistemos tinkamai stebi įsipareigojimų neįvykdymą;

e)	institucinės užtikrinimo sistemos nustatoma rizika perduodama atskiriems tos sistemos nariams;

f)

institucinėje užtikrinimo sistemoje numatyta kartą per metus sudaryti ir skelbti konsoliduotą pranešimą, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką arba pranešimą, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos apibendrintą balansą, apibendrintą pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką;

g)	jei institucinės užtikrinimo sistemos nariai nori išeiti iš sistemos, jie privalo įspėti apie tai mažiausiai prieš 24 mėnesius;

h)	pašalinamas pakartotinis elementų, kurie taikomi apskaičiuojant nuosavas lėšas, naudojimas („daugybinis panaudojimas“) ir bet koks netinkamas nuosavų lėšų sudarymas tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių;

i)	institucinės užtikrinimo sistemos dauguma narių yra panašia veiklos kryptimi veikiančios kredito įstaigos; ir

j)	sistemų, paminėtų d punkte, tinkamumą tvirtina atitinkamos kompetentingos institucijos, kurios taip pat vykdo šių sistemų reguliarią priežiūrą;

Tokiu atveju priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

81 straipsnis

1.   Išorinis kredito rizikos vertinimas gali būti naudojamas, norint nustatyti rizikos koeficientą pozicijai pagal 80 straipsnį tik tuomet, jei kompetentingos institucijos pripažįsta šį kredito rizikos vertinimą suteikusią ECAI (toliau taikant šį poskirsnį – reikalavimus atitinkanti ECAI).

2.   Kompetentingos institucijos pripažįsta ECAI atitinkančia reikalavimus 80 straipsnyje numatytoms užduotims atlikti tik tuomet, jei jos mano, kad šios institucijos vertinimo metodika atitinka objektyvumo, nepriklausomumo, nuolatinės peržiūros ir skaidrumo reikalavimus ir kad gaunami kredito rizikos vertinimai atitinka patikimumo ir skaidrumo reikalavimus. Siekdamos šių tikslų kompetentingos institucijos atsižvelgia į VI priedo 2 dalyje numatytus techninius kriterijus.

3.   Jei vienos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažino ECAI atitinkančia reikalavimus, kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gali pripažinti šią ECAI atitinkančia reikalavimus ir pačios neatlikdamos įvertinimo.

4.   Kompetentingos institucijos viešai skelbia ECAI pripažinimo proceso išaiškinimą ir atitinkančių reikalavimus ECAI sąrašą.

82 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į VI priedo 2 dalyje nurodytus techninius kriterijus, nusprendžia, kokiems šio priedo 1 dalyje numatytiems kredito kokybės žingsniams priskirti reikalavimus atitinkančios ECAI atitinkamus kredito rizikos vertinimus. Tokie sprendimai turi būti objektyvūs ir nuoseklūs.

2.   Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos jau priėmė sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį, kitų valstybių narių kompetentingos institucijos gali pripažinti tą sprendimą, pačios nevykdydamos sprendimo priėmimo proceso.

83 straipsnis

1.   ECAI kredito rizikos vertinimai, skirti kredito įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimui, turi būti naudojami nuosekliai ir laikantis VI priedo 3 dalies nuostatų. Kredito rizikos vertinimų negalima naudoti pasirinktinai.

2.   Kredito įstaigos naudoja užsakytus kredito rizikos vertinimus. Tačiau, leidus atitinkamai kompetentingai institucijai, jos gali naudoti ir neužsakytus kredito rizikos vertinimus.

2 poskirsnis

Vidaus reitingais pagrįstas metodas

84 straipsnis

1.   Vadovaudamosi šiuo poskirsniu kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą („IRB metodą“). Kiekviena kredito įstaiga turi gauti aiškų leidimą.

2.   Leidimas duodamas tik tuomet, jei kompetentinga institucija mano, kad kredito įstaigos kredito rizikos pozicijų valdymo ir reitingų sistemos yra patikimos ir nuosekliai įgyvendintos, o ypač, kad jos atitinka šiuos standartus, kaip numatyta VII priedo 4 dalyje:

a)	kredito įstaigos reitingų sistemos reikšmingai įvertina įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybes, prasmingai diferencijuoja riziką, pateikia tikslius ir nuoseklius kiekybinius rizikos įverčius;

b)

vidaus reitingai bei įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio įverčiai, naudojami kapitalo poreikio apskaičiavimui, taip pat susijusios sistemos ir procesai vaidina esminį vaidmenį kredito įstaigoje valdant riziką ir priimant sprendimus, tvirtinant kreditus, paskirstant kapitalą viduje ir valdant įstaigą;

c)	kredito įstaiga turi kredito rizikos kontrolės padalinį, atsakingą už jos reitingų sistemas, kuris yra pakankamai nepriklausomas ir jam nedaroma netinkama įtaka;

d)	kredito įstaiga renka ir kaupia visus svarbius duomenis tam, kad veiksmingai palaikytų savo kredito rizikos vertinimo ir valdymo procesą; ir

e)	kredito įstaiga dokumentais patvirtina savo reitingų sistemas, jų struktūros loginį pagrindą ir vertina jų patikimumą.

Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės vieningai taiko IRB metodą, tai kompetentingos institucijos gali leisti patronuojančiai įstaigai ir jos dukterinėms įmonėms kartu atitikti VII priedo 4 dalyje nurodytus minimalius reikalavimus.

3.   Kredito įstaiga, teikdama prašymą naudoti IRB metodą, turi parodyti, kad vertindama atitinkamų pozicijų klases pagal IRB metodą, ji naudojo tokias reitingų sistemas, kurios didžiąja dalimi atitiko minimalius VII priedo 4 dalyje numatytus reikalavimus, vidiniam rizikos vertinimui ir valdymui ne mažiau kaip trejus metus iki tol, kol jai buvo suteikta teisė naudoti IRB metodą.

4.   Kredito įstaiga, teikdama prašymą naudoti savus nuostolio įsipareigojimų neįvykdymo atveju (LGD) įverčius ir (arba) konvertavimo veiksnius, turi parodyti, kad ji, vertindama ir naudodama savus LGD įverčius ir (arba) konvertavimo veiksnius, laikėsi didžiosios dalies VII priedo 4 dalyje numatytų minimalių reikalavimų, keliamų saviems tų parametrų įverčiams, ne mažiau kaip trejus metus iki tol, kol jai buvo suteikta teisė naudoti savus LGD įverčius ir (arba) konvertavimo veiksnius.

5.   Jeigu kredito įstaiga nustoja laikytis šiame poskirsnyje nurodytų reikalavimų, ji turi arba pateikti kompetentingai institucijai planą, kada vėl pradės vykdyti reikalavimus, arba parodyti, kad reikalavimų nevykdymo poveikis yra nereikšmingas.

6.   Jeigu ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės ketina taikyti IRB metodą, įvairių juridinių asmenų kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kaip numatyta 129–132 straipsniuose.

85 straipsnis

1.   Nepažeisdamos 89 straipsnio kredito įstaigos ir bet kuri patronuojanti įmonė ir jos dukterinės įmonės IRB metodą turi įgyvendinti visoms pozicijoms.

Gavus kompetentingų institucijų patvirtinimą, IRB metodą galima nuosekliai įgyvendinti įvairioms 86 straipsnyje nurodytoms pozicijų klasėms tame pačiame verslo padalinyje, įvairiuose tos pačios grupės verslo padaliniuose arba savų LGD įverčių ir (arba) konvertavimo veiksnių rizikos koeficientų skaičiavimui įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms.

Vertinant 86 straipsnio 1 dalies d punkte minimą mažmeninių pozicijų klasę, IRB galima nuosekliai įgyvendinti pozicijų kategorijoms, kurioms taikomos skirtingos koreliacijos, nurodytos VII priedo 1 dalies 10–13 punktuose.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje numatytas įgyvendinimas turi būti atliekamas per priimtiną laikotarpį, kuris turi būti suderintas su kompetentingomis institucijomis. Įgyvendinimas turi būti vykdomas pagal griežtas kompetentingų institucijų nustatytas sąlygas. Šios sąlygos turi užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas lankstumas nebūtų naudojamas pasirinktinai, siekiant sumažinti minimalų kapitalo poreikį toms pozicijų klasėms ar verslo padaliniams, kuriems dar tik bus taikomas IRB metodas, ar naudojant savus LGD įverčius ir (arba) konvertavimo veiksnius.

3.   Kredito įstaigos, taikydamos IRB metodą bet kuriai pozicijos klasei, IRB metodą tuo pat metu taip pat turi taikyti ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei.

4.   Atsižvelgdamos į šio straipsnio 1–3 dalis ir 89 straipsnį, kredito įstaigos, pagal 84 straipsnį gavusios leidimą naudoti IRB metodą, negali grįžti prie pirmame poskirsnyje nurodyto pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl akivaizdžios rimtos priežasties ir gavus kompetentingų institucijų leidimą.

5.   Atsižvelgdamos į šio straipsnio 1 ir 2 dalis bei 89 straipsnį, kredito įstaigos, pagal 87 straipsnio 9 dalį gavusios leidimą naudoti savus LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius, negali grįžti prie 87 straipsnio 8 dalyje nurodytų LGD įverčių ir konvertavimo veiksnių naudojimo, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl akivaizdžios rimtos priežasties ir gavus kompetentingų institucijų leidimą.

86 straipsnis

1.   Kiekviena pozicija priskiriama vienai iš šių pozicijų klasių:

a)	pretenzijos ar galimos pretenzijos centrinei valdžiai ar centriniams bankams;

b)	pretenzijos ar galimos pretenzijos institucijoms;

c)	pretenzijos ar galimos pretenzijos įmonėms;

d)	mažmeninės pretenzijos ar galimos mažmeninės pretenzijos;

e)	nuosavybės vertybinių popierių pretenzijos;

f)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos; arba

g)	kitas ne kreditinių įsipareigojimų turtas.

2.   Šios pozicijos turi būti laikomos centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijomis:

a)	regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos arba valstybinio sektoriaus subjektų pozicijos, kurios pagal 1 poskirsnį priskiriamos prie centrinės valdžios pozicijų; ir

b)	daugiašalių plėtros bankų ir tarptautinių organizacijų pozicijos, kurių rizikos koeficientas pagal 1 poskirsnį yra 0 %.

3.   Šios pozicijos laikomos institucijų pozicijomis:

a)	regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos, kurios pagal 1 poskirsnį nepriskiriamos prie centrinės valdžios pozicijų;

b)	valstybinio sektoriaus subjektų pozicijos, kurios pagal 1 poskirsnį priskiriamos prie institucijų pozicijų; ir

c)	daugiašalių plėtros bankų pozicijos, kurių rizikos koeficientas pagal 1 poskirsnį nėra 0 %.

4.   Tam, kad būtų galima priskirti pozicijas mažmeninių pozicijų klasei, kuri paminėta 1 dalies d punkte, jos turi atitikti šiuos kriterijus:

a)

jos turi būti arba atskiram asmeniui ar asmenims, arba mažai ar vidutinio dydžio įmonei, su sąlyga, kad pastaruoju atveju visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi kredito įstaigai ir patronuojančioms įmonėms ir jos dukterinėms įmonėms, įskaitant bet kokią pradelstą poziciją, bet neįskaitant reikalavimų arba galimų reikalavimų, užtikrintų įkeistu nekilnojamuoju gyvenamosios paskirties turtu, neturi viršyti 1 mln. EUR, remiantis kredito įstaigos, kuri turėjo imtis reikiamų veiksmų tai patvirtinti, turima informacija;

b)	kredito įstaiga, valdydama savo riziką, šias pozicijas vertina nuosekliai ir vienodai;

c)	jos nevaldomos taip individualiai, kaip tai daroma su pozicijomis, priklausančiomis įmonių pozicijų klasei; ir

d)	kiekviena iš jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų.

Minimalių mažmeninio lizingo (finansinės nuomos) įmokų dabartinę vertę galima priskirti mažmeninių pozicijų klasei.

5.   Šios pozicijos priskiriamos kaip nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms:

a)	ne skolos pozicijos, nukreipiančios subordinuotą, likutinę pretenziją į emitento turtą arba pajamas; ir

b)	skolos pozicijos, kurių ekonominė esmė panaši į a punkte nurodytų pozicijų.

6.   Įmonių pozicijų klasėje kredito įstaigos turi išskirti specializuoto skolinimo pozicijas, kurioms būdingi šie požymiai:

a)	pozicija yra subjektui, kuris buvo specialiai sukurtas materialaus turto finansavimui ir (arba) valdymui;

b)	sutarties sąlygos suteikia skolintojui pakankamai teisių kontroliuoti turtą ir jo sukuriamas pajamas; ir

c)	pirminis įsipareigojimo grąžinimo šaltinis – pajamos iš finansuojamo turto, o ne platesnės komercinės veiklos savarankiškų galimybių.

7.   Bet koks kreditinis įsipareigojimas, nepriskiriamas 1 dalies a, b ir d–f punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, priskiriamas šios dalies c punkte nurodytai pozicijų klasei.

8.   Į 1 dalies g punkte nurodytą pozicijų klasę įtraukiama lizingo (finansinės nuomos) objektu esančio turto likutinė vertė, kuri neįtraukta į lizingo (finansinės nuomos) poziciją kaip nustatyta VII priedo 3 dalies 4 punkte.

9.   Metodika, kuria kredito įstaiga naudojasi, priskirdama pozicijas skirtingoms pozicijų klasėms, visuomet turi būti tinkama ir nuosekli.

87 straipsnis

1.   Vertinant kredito riziką, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos pozicijoms, priskiriamoms vienai iš 86 straipsnio 1 dalies a–e arba g punktuose nurodytų pozicijų klasių, jei neatimamos iš nuosavų lėšų, apskaičiuojamos pagal VII priedo 1 dalies 1–27 punktus.

2.   Vertinant įsigytų gautinų sumų sumažėjimo riziką, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal VII priedo 1 dalies 28 punktą. Jei kredito įstaiga dėl įsigytų gautinų sumų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir sumažėjimo rizikos turi neapribotą regreso teisę į įsigytų gautinų sumų pardavėją, neturi būti taikomos 87 ir 88 straipsnių nuostatos, susijusios su įsigytomis gautinomis sumomis. Tada ši pozicija turi būti vertinama kaip užtikrinta pozicija.

3.   Vertinant kredito riziką ir gautinų sumų sumažėjimo riziką, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos, remiantis atitinkamais, su konkrečia pozicija susijusiais rodikliais. Jie apima įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę (PD), LGD, terminą (M) ir pozicijos vertę. PD ir LGD galima vertinti atskirai arba kartu pagal VII priedo 2 dalį.

4.   Nepaisant 3 dalies, vertinant kredito riziką visoms pozicijoms, priskiriamoms 86 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai pozicijų klasei, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal VII priedo 1 dalies 17–26 punktus, gavus kompetentingų institucijų leidimą. Kompetentingos institucijos leidžia kredito įstaigai taikyti VII priedo 1 dalies 25 ir 26 punktuose numatytą metodą tik tuomet, jei ta kredito įstaiga laikosi VII priedo 4 dalies 115–123 punktuose nurodytų minimalių reikalavimų.

5.   Nepaisant šio straipsnio 3 dalies, vertinant kredito riziką specializuoto skolinimo pozicijoms, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos gali būti apskaičiuojamos pagal VII priedo 1 dalies 6 punktą. Kompetentingos institucijos paskelbia gaires, kaip kredito įstaigos turėtų priskirti rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms pagal VII priedo 1 dalies 6 punktą, ir patvirtina kredito įstaigų naudojamą priskyrimo metodiką.

6.   Kredito įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 86 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų pozicijų klasėms, naudoja savus PD įverčius, vadovaudamosi 84 straipsniu ir VII priedo 4 dalimi.

7.   Kredito įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 86 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytai pozicijų klasei, naudoja savus LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius, vadovaudamosi 84 straipsniu ir VII priedo 4 dalimi.

8.   Kredito įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 86 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytų pozicijų klasėms, taiko LGD įverčius, nurodytus VII priedo 2 dalies 8 punkte, ir konvertavimo veiksnius, nurodytus VII priedo 3 dalies 9 punkto a–d papunkčiuose.

9.   Nepaisant 8 dalies, kompetentingos institucijos kredito įstaigoms vertinant visas pozicijas, priklausančias 86 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, gali leisti naudoti savus LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius, vadovaujantis 84 straipsniu ir VII priedo 4 dalimi.

10.   Vertinant pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas ir pozicijas, priklausančias 86 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytai pozicijų klasei, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos apskaičiuojamos, vadovaujantis 4 poskirsniu.

11.   Kai kolektyvinio investavimo subjekto (KIS) pavidalo pozicijos atitinka VI priedo 1 dalies 77–78 punktuose nurodytus kriterijus ir kredito įstaigai žinomos visos KIS pagrindinės pozicijos, kredito įstaiga turi peržiūri tas pagrindines pozicijas, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas, vadovaudamasi šiame poskirsnyje nurodytais metodais.

Kai kredito įstaiga neatitinka sąlygų taikyti metodus, nurodytus šiame poskirsnyje, pagal riziką įvertintos pozicijų sumos ir tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamas tokiais būdais:

a)

pozicijoms, kurios priklauso 86 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai pozicijų klasei, – VII priedo 1 dalies 19–21 punktuose nurodytu būdu. Jei siekdama šių tikslų kredito įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji laiko tokias pozicijas kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis;

b)

visoms kitoms pagrindinėms pozicijoms – 1 poskirsnyje nurodytas būdas, darant šiuos pakeitimus: i) pozicijos priskiriamos atitinkamai pozicijų klasei ir joms taikomas paskesnis didesnis, nei įprastai būtų taikomas tokioms pozicijoms, kredito kokybės žingsnio rizikos koeficientas; ir ii) pozicijoms, priskiriamoms aukštesniems kredito kokybės žingsniams, kuriems paprastai būtų taikomas 150 % rizikos koeficientas, taikomas 200 % rizikos koeficientas.

12.   Kai KIS pavidalo pozicijos neatitinka VI priedo 1 dalies 77 ir 78 punktuose nurodytų kriterijų arba kredito įstaigai nėra žinomos visos KIS pagrindinės pozicijos, kredito įstaiga turi peržiūrėti pagrindines pozicijas ir apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas, vadovaudamasi VII priedo 1 dalies 19–21 punktuose nurodytu būdu. Jei šiuo tikslu kredito įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji laiko tokias pozicijas kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis. Šiais tikslais ne nuosavybės vertybinių popierių pozicijos priskiriamos vienai iš klasių (privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje, ar kitų nuosavybės vertybinių popierių), nurodytų VII priedo 1 dalies 19 punkte, o nežinomos pozicijos priskiriamos kitų nuosavybės vertybinių popierių klasei.

Alternatyviai pirmiau paminėtam metodui, kredito įstaigos gali skaičiuoti pačios arba pasikliauti trečiąja šalimi, kuri apskaičiuotų ir pateiktų ataskaitą apie vidutines pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, remdamasi KIS pagrindinėmis pozicijomis ir atsižvelgdama į šiuos metodus su sąlyga, kad būtų tinkamai užtikrintas šio apskaičiavimo ir ataskaitos teisingumas:

a)

pozicijoms, kurios priklauso 86 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai pozicijų klasei, – VII priedo 1 dalies 19–21 punktuose nurodytas būdas. Jei šiuo tikslu kredito įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių, pozicijų, ji laiko tokias pozicijas kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis; arba

b)

visoms kitoms pagrindinėms pozicijoms – 1 poskirsnyje nurodytas būdas, darant šiuos pakeitimus: i) pozicijos priskiriamos atitinkamai pozicijų klasei ir joms taikomas paskesnis didesnis, nei įprastai būtų taikomas tokioms pozicijoms, kredito kokybės žingsnio rizikos koeficientas; ir ii) pozicijoms, priskiriamoms aukštesniems kredito kokybės žingsniams, kuriems paprastai būtų taikomas 150 % rizikos koeficientas, priskiriamas 200 % rizikos koeficientas.

88 straipsnis

1.   Pozicijų, kurios priklauso 86 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamas pagal VII priedo 1 dalies 29–35 punktuose nurodytus metodus.

2.   Skaičiuojant tikėtino nuostolio sumas pagal VII priedo 1 dalies 29–35 punktus, kiekvienai pozicijai naudojami tie patys PD, LGD ir pozicijos vertės įvesties dydžiai, kaip ir apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, vadovaujantis 87 straipsniu. Neįvykdytoms pozicijoms, kai kredito įstaigos naudojasi savais LGD įverčiais, tikėtinas nuostolis („EL“) turi būti kredito įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio įvertinimas („ELBE“) neįvykdytai pozicijai pagal VII priedo 4 dalies 80 punktą.

3.   Pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos pagal 4 poskirsnį.

4.   Pozicijų, priklausančių 86 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytai pozicijų klasei, tikėtino nuostolio suma lygi nuliui.

5.   Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos pagal VII priedo 1 dalies 35 punkte nurodytus metodus.

6.   Pozicijų, nurodytų 87 straipsnio 11 ir 12 dalyse, tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos pagal VII priedo 1 dalies 29–35 punktuose nurodytus metodus.

89 straipsnis

1.   Gavusios kompetentingų institucijų leidimą, kredito įstaigos, kurioms leista naudoti IRB metodą apskaičiuojant vienos ar daugiau pozicijų klasių pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas, gali taikyti 1 poskirsnio nuostatas šiais atvejais:

a)	86 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai pozicijų klasei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir kredito įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorio šalims;

b)	86 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai pozicijų klasei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir kredito įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorio šalims;

c)	pozicijoms nereikšminguose verslo padaliniuose, taip pat pozicijų klasėms, kurių dydis ir numanomos rizikos pobūdis yra nereikšmingi;

d)

pozicijoms buveinės valstybės narės centrinei valdžiai ir jos regioninei valdžiai ir vietos valdžiai, su sąlyga, kad: i) dėl specifinės valstybinės santvarkos nėra rizikos skirtumų tarp tos centrinės valdžios pozicijų ir tų kitų pozicijų; ir ii) centrinės valdžios pozicijoms taikomas 0 % dydžio rizikos koeficientas pagal 1 poskirsnį.

e)

kredito įstaigos pozicijoms sandorio šaliai, kuri yra jos patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ar patronuojančios įmonės dukterinė įmonė, su sąlyga, kad ši sandorio šalis yra institucija ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami riziką ribojantys reikalavimai arba Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu su ja susijusi įmonė ir kredito įstaigų, kurios atitinka 80 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, pozicijos;

f)	nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms subjektams, kurių kreditiniams įsipareigojimams pagal 1 poskirsnį taikomas nulinis rizikos koeficientas (įskaitant tuos valstybės remiamus subjektus, kuriems galima taikyti 0 % dydžio rizikos koeficientą);

g)

nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, susidariusioms pagal teisės aktuose numatytas programas, skirtas remti konkrečius ekonomikos sektorius, kurios suteikia kredito įstaigai dideles subsidijas investicijoms ir investicijoms į nuosavybės vertybinius popierius taiko tam tikrą valstybės priežiūros formą ir apribojimus. Šios išimties riba – 10 % pradinių nuosavų lėšų ir papildomų nuosavų lėšų sumos;

h)	VI priedo 1 dalies 40 punkte išdėstytoms pozicijoms, atitinkančioms jame nurodytas sąlygas; arba

i)	valstybės garantijoms ir valstybės perdraustoms garantijoms pagal VIII priedo 2 dalies 19 punktą.

Ši dalis neužkerta kelio kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms leisti taikyti 1 poskirsnio taisykles nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurias buvo leista taip vertinti kitose valstybėse narėse.

2.   Taikant 1 dalį, kredito įstaigos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasė laikoma reikšminga, jei jos bendra vertė, atėmus nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, susidariusias pagal įstatymuose numatytas programas, kaip nurodyta 1 dalies g punkte, viršija 10 % kredito įstaigos nuosavų lėšų, skaičiuojant vidutiniškai per praėjusius metus. Jeigu tokių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų skaičius yra mažesnis kaip 10, tuomet tas limitas yra 5 % kredito įstaigos nuosavų lėšų.

3 poskirsnis

Kredito rizikos mažinimas

90 straipsnis

Šiame poskirsnyje „skolinančioji kredito įstaiga“ – tai kredito įstaiga, turinti poziciją, kuri susidaro dėl paskolų ar kitų skolinimo sandorių.

91 straipsnis

Kredito įstaigos, taikančios standartizuotą metodą pagal 78–83 straipsnius arba IRB metodą pagal 84–89 straipsnius, bet netaikančios savo LGD įverčių ir konvertavimo veiksnių pagal 87–88 straipsnius, gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal šį poskirsnį, skaičiuodamos pagal riziką įvertintas pozicijas 75 straipsnio a punkte nurodytais tikslais arba, jei reikia, skaičiuodamos tikėtiną nuostolį 57 straipsnio q punkte ir 63 straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais.

92 straipsnis

1.   Skolinančioji kredito įstaiga taiko tokį kredito užtikrinimą bei atlieka atitinkamus veiksmus, laikosi procedūrų ir strategijos, kad visose atitinkamose jurisdikcijose susitarimai dėl kredito užtikrinimo būtų teisiškai galiojantys ir vykdytini.

2.   Skolinančioji kredito įstaiga imasi visų atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrintas susitarimo dėl kredito užtikrinimo veiksmingumas ir valdoma susijusi rizika.

3.   Norint, kad tiesioginio kredito užtikrinimo atveju turtas, kuriuo užtikrinama, būtų pripažintas, jis turi būti pakankamai likvidus, o jo vertė laikui bėgant pakankamai stabili, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, į kurį atsižvelgiama, taikant pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo metodą ir atsižvelgiant į leidžiamą pripažinimo laipsnį. Reikalavimus atitinkantis turtas nurodytas VIII priedo 1 dalyje.

4.   Taikant tiesioginį kredito užtikrinimą, skolinančioji kredito įstaiga (arba turto saugotojas) įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ar bankroto atveju, arba įvykus kitam su kreditu susijusiam sandorio dokumentuose numatytam atvejui, turi teisę laiku likviduoti ar perimti turtą, kuriuo užtikrinama. Koreliacijos laipsnis tarp turto, kuriuo garantuojama, vertės ir įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės negali būti per didelis.

5.   Norint, kad netiesioginio kredito užtikrinimo atveju garantiją suteikianti sandorio šalis būtų pripažinta, ji turi būti pakankamai patikima, o užtikrinimo sutartis turi būti teisiškai veiksminga ir įgyvendinama atitinkamose jurisdikcijose, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, kuris pasiektas, į kurį atsižvelgiama, taikant pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo metodą ir leidžiamą pripažinimo laipsnį. Reikalavimus atitinkantys užtikrinimo teikėjai ir užtikrinimo sutarčių tipai nurodyti VIII priedo 1 dalyje.

6.   Reikia vykdyti minimalius VIII priedo 2 dalyje numatytus reikalavimus.

93 straipsnis

1.   Jei vykdomi 92 straipsnio reikalavimai, pagal riziką įvertintų pozicijų ir, jei reikia, tikėtino nuostolio apskaičiavimą galima pakoreguoti pagal VIII priedo 3–6 dalis.

2.   Jokia pagal riziką įvertinta pozicija, kurios kredito rizika mažinama, negali būti didesnė arba jos tikėtini nuostoliai didesni už identišką pagal riziką įvertintą poziciją, kurios kredito rizika nemažinama.

3.   Jei kredito užtikrinimas jau įtraukiamas į pagal riziką įvertintą poziciją, vadovaujantis 78–83 ar 84–89 straipsniais, kredito užtikrinimo apskaičiavimas pagal šį poskirsnį papildomai nebus pripažįstamas.

4 poskirsnis

Pakeitimas vertybiniais popieriais

94 straipsnis

Kai kredito įstaiga taiko 78–83 straipsniuose nurodytą standartizuotą metodą, norėdama apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, priklausančias pozicijų klasei, kuriai būtų priskirtos pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos pagal 79 straipsnį, ji apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintą pozicijos sumą, vadovaudamasi IX priedo 4 dalies 1–36 punktais.

Visais kitais atvejais ji apskaičiuoja pagal riziką įvertintą pozicijos sumą, vadovaudamasi IX priedo 4 dalies 1–5 ir 37–76 punktais.

95 straipsnis

1.   Kai reikšminga kredito rizika, susijusi su pakeistomis vertybiniais popieriais pozicijomis, perleidžiama iš kredito įstaigos iniciatorės pagal IX priedo 2 dalies sąlygas, ta kredito įstaiga gali:

a)	tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju neįtraukti į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir, atitinkamai, tikėtino nuostolio sumų apskaičiavimą pozicijų, kurias ji pakeitė vertybiniais popieriais; ir

b)	sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir, atitinkamai, tikėtino nuostolio sumas pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų atžvilgiu, vadovaudamasi IX priedo 2 dalimi.

2.   Kai taikoma 1 dalis, kredito įstaiga iniciatorė apskaičiuoja turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, nurodytas IX priede.

Kai kredito įstaiga iniciatorė neperleidžia reikšmingos kredito rizikos pagal 1 dalį, jai nereikia apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumų jokioms turimoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms.

96 straipsnis

1.   Norint apskaičiuoti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintą pozicijos sumą, reikia priskirti rizikos koeficientus pozicijos vertei pagal IX priedą, remiantis pozicijos kredito kokybe, kurią galima nustatyti, remiantis ECAI kredito rizikos vertinimu ar kitokiu, IX priede nurodytu, būdu.

2.   Kai pozicija yra skirtingiems pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, kiekvieno segmento pozicija laikoma atskira pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Laikoma, kad kredito užtikrinimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms teikėjai turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apima su palūkanų normos ar valiutos išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusio pakeitimo vertybiniais popieriais, pozicijas.

3.   Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija susijusi su tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu, tai pozicijai taikomą rizikos koeficientą galima pakoreguoti pagal 90–93 straipsnius, kurie skaitomi kartu su IX priedu.

4.   Atsižvelgiant į 57 straipsnio r punktą ir 66 straipsnio 2 dalį, pagal riziką įvertinta pozicijos suma turi būti įtraukta į bendrą kredito įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumų vertą, taikant 75 straipsnio a punktą.

97 straipsnis

1.   Norint nustatyti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą, galima naudoti ECAI kredito rizikos vertinimą pagal 96 straipsnį tik tuomet, jei kompetentingos institucijos pripažįsta, kad ECAI (toliau – reikalavimus atitinkanti ECAI) atitinka reikalavimus šiam tikslui.

2.   Kompetentingos institucijos pripažįsta ECAI atitinkančia reikalavimus 1 dalies tikslais tik tuomet, jei jas tenkina tai, kaip laikomasi 81 straipsnyje nurodytų reikalavimų, atsižvelgiant į VI priedo 2 dalies techninius kriterijus, ir kai institucija įrodo savo gebėjimus pakeitimo vertybiniais popieriais srityje, ir didelis pripažinimas rinkoje gali tai patvirtinti.

3.   Jei taikant šio straipsnio 1 dalį vienos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažino ECAI atitinkančia reikalavimus, kitų valstybių narių kompetentingos institucijos gali pripažinti šią ECAI atitinkančia reikalavimus tais pačiais tikslais, neatlikdamos savo įvertinimo.

4.   Kompetentingos institucijos viešai paskelbia pripažinimo procesą ir reikalavimus atitinkančių ECAI sąrašą.

5.   Norint 1 dalies tikslais panaudoti reikalavimus atitinkančios ECAI kredito rizikos vertinimą, jis turi atitikti IX priedo 3 dalyje smulkiau apibūdintus patikimumo ir skaidrumo principus.

98 straipsnis

1.   Norėdamos taikyti rizikos koeficientus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kompetentingos institucijos nustato, kokiems IX priede nurodytiems kredito kokybės žingsniams turi būti priskiriami atitinkami reikalavimus atitinkančios ECAI kredito rizikos vertinimai. Tokie sprendimai yra objektyvūs ir nuoseklūs.

2.   Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos jau priėmė sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį, kitų valstybių narių kompetentingos institucijos gali pripažinti tą sprendimą, pačios nevykdydamos sprendimo priėmimo proceso.

99 straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimai, skirti kredito įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimui pagal 96 straipsnį, turi būti naudojami nuosekliai ir laikantis IX priedo 3 dalies nuostatų. Kredito rizikos vertinimai neturi būti naudojami pasirinktinai.

100 straipsnis

1.   Atnaujinamų pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostata atveju, kredito įstaiga iniciatorė pagal IX priedą apskaičiuoja papildomą pagal riziką įvertintą pozicijos sumą, atsižvelgdama į riziką, kad kredito rizikos lygiai, su kuriais ji susijusi, gali išaugti, įgyvendinus išankstinės amortizacijos nuostatą.

2.   Tuo tikslu atnaujinama pozicija yra pozicija, kai klientų nesumokėtos sumos pagal susitarimą gali svyruoti iki sutarto limito, remiantis jų sprendimais skolintis ir grąžinti, o išankstinės amortizacijos nuostata yra sutartinė sąlyga, pagal kurią, įvykus nustatytiems įvykiams, reikia apmokėti investuotojų pozicijas nepasibaigus pradiniam išleistų vertybinių popierių terminui.

101 straipsnis

1.   Kredito įstaiga iniciatorė, kuri pakeitimo vertybiniais popieriais atveju pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiavo vadovaudamasi 95 straipsniu, ar kredito įstaiga rėmėja, neturi, siekiant sumažinti investuotojams galimus ar esamus nuostolius, teikti paramos pakeitimui vertybiniais popieriais ne pagal savo sutartinius įsipareigojimus.

2.   Jeigu kredito įstaiga iniciatorė ar kredito įstaiga rėmėja nesilaiko šio straipsnio 1 dalies pakeitimo vertybiniais popieriais atžvilgiu, kompetentinga institucija turi reikalauti laikyti mažiausiai tiek kapitalo visoms pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms, lyg jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais. Kredito įstaiga turi viešai paskelbti, kad ji suteikė paramą ne pagal sutarties nuostatas ir kokią tai turėjo įtaką reguliuojamam kapitalui.

4 skirsnis

Minimalus nuosavų lėšų poreikis operacinei rizikai padengti

102 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kredito įstaigos turėtų nuosavų lėšų operacinei rizikai padengti pagal 103, 104 ir 105 straipsniuose nurodytus metodus.

2.   Nepažeisdamos šio straipsnio 4 dalies, kredito įstaigos, kurios taiko 104 straipsnyje nurodytą metodą, nebegalės grįžti prie 103 straipsnyje nurodyto metodo, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl pagrįstos rimtos priežasties ir gavus kompetentingų institucijų leidimą.

3.   Nepažeisdamos šio straipsnio 4 dalies, kredito įstaigos, kurios taiko 105 straipsnyje nurodytą metodą, nebegalės grįžti prie 103 ar 104 straipsniuose nurodytų metodų, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl akivaizdžios rimtos priežasties ir gavus kompetentingų institucijų leidimą.

4.   Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms naudoti metodų derinį pagal X priedo 4 dalį.

103 straipsnis

Kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti pagal bazinio indikatoriaus metodą yra tam tikras atitinkamo indikatoriaus procentas pagal X priedo 1 dalyje nurodytus parametrus.

104 straipsnis

1.   Pagal standartizuotą metodą kredito įstaigos turi suskirstyti savo veiklą į keletą verslo linijų, kaip nurodyta X priedo 2 dalyje.

2.   Kiekvienai verslo linijai kredito įstaigos apskaičiuoja kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, kaip tam tikrą atitinkamo indikatoriaus procentą pagal X priedo 2 dalyje nurodytus parametrus.

3.   Tam tikroms verslo linijoms tam tikromis sąlygomis kompetentingos institucijos pagal X priedo 2 dalies 5-11 punktus gali suteikti leidimą kredito įstaigai naudoti alternatyvų susijusį indikatorių, kad nustatytų savo kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti.

4.   Kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti pagal standartizuotą metodą yra kapitalo poreikių operacinei rizikai padengti visose atskirose verslo linijose suma.

5.   Standartizuoto metodo parametrai nustatyti X priedo 2 dalyje.

6.   Jeigu kredito įstaigos nori taikyti standartizuotą metodą, jos turi atitikti X priedo 2 dalyje nurodytus kriterijus.

105 straipsnis

1.   Kredito įstaigos gali naudoti pažangųjį vertinimo metodą, remdamosi savo operacinės rizikos vertinimo sistemomis, su sąlyga, kad kompetentinga institucija suteikia leidimą atitinkamų metodų naudojimui, apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį.

2.   Kredito įstaigos privalo įrodyti savo kompetentingoms institucijoms, kad jos atitinka X priedo 3 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus.

3.   Jeigu ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės ketina taikyti pažangųjį vertinimo metodą, įvairių juridinių asmenų kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kaip numatyta 129–132 straipsniuose. Paraiška šio metodo taikymui apima X priedo 3 dalyje išvardytus elementus.

4.   Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės vieningai taiko pažangųjį vertinimo metodą, tai kompetentingos institucijos gali leisti, kad X priedo 3 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus kartu atitiktų patronuojanti įstaiga ir jos dukterinės įmonės.

5 skirsnis

Didelės pozicijos

106 straipsnis

1.   „Pozicija“, taikant šį skirsnį, yra bet koks turto ar nebalansinis straipsnis, nurodytas 3 skirsnio 1 poskirsnyje, netaikant jame numatytų rizikos koeficientų ar laipsnių.

Pozicijos, susidarančios dėl straipsnių, nurodytų IV priede, vertė turi būti apskaičiuojama pagal vieną iš III priede išdėstytų metodų. Šiam skirsniui taip pat taikoma III priedo 2 dalies 2 punktas.

Kompetentingoms institucijoms sutikus, visi nuosavų lėšų elementai, be išlygų priskiriami nuosavoms lėšoms, gali būti neįtraukiami į pozicijos apibrėžimą, jei tokie nuosavų lėšų elementai nėra įtraukti į kredito įstaigos nuosavų lėšų 75 straipsnio tikslais arba kitų nuolatinio stebėjimo koeficientų, numatytų šioje direktyvoje ir kituose Bendrijos teisės aktuose, apskaičiavimą.

2.   Pozicijai nepriskiriamas nė vienas iš dviejų variantų:

a)	jei atliekamos užsienio valiutos operacijos – įprastinio atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per 48 valandas nuo apmokėjimo; arba

b)	jei atliekamos vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo operacijos – įprastinio atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per penkias darbo dienas po apmokėjimo ar vertybinių popierių pristatymo priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau.

107 straipsnis

Šio skirsnio taikymo tikslais, sąvoka „kredito įstaiga“ apima:

a)	kredito įstaigą, įskaitant jos filialus trečiosiose šalyse; ir

b)	bet kurią privačią ar viešąją įmonė, įskaitant jos filialus, atitinkančią pateiktą „kredito įstaigos“ apibrėžimą ir gavusią leidimą veiklai trečiojoje šalyje.

108 straipsnis

Kredito įstaigos pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei laikoma didele, kai jos vertė yra lygi arba viršija 10 % kredito įstaigos nuosavų lėšų.

109 straipsnis

Kompetentingos institucijos privalo reikalauti, kad kiekviena kredito įstaiga turėtų patikimas valdymo ir apskaitos procedūras bei tinkamus vidinius kontrolės mechanizmus, kad galėtų nustatyti ir registruoti visas dideles pozicijas bei vėlesnius jų pokyčius pagal šią direktyvą, taip pat kad tokią poziciją būtų galima stebėti atsižvelgiant į kiekvienos kredito įstaigos nuosavas pozicijų politikas.

110 straipsnis

1.   Kredito įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną didelę poziciją.

Valstybės narės, pasinaudodamos pasirinkimo teise, užtikrina tokios informacijos teikimą pagal vieną iš dviejų toliau pateiktų metodų:

a)	informacija apie visas dideles pozicijas teikiama ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat visus metus informuojama apie visas naujas dideles pozicijas bei apie dabartinių didelių pozicijų padidėjimą mažiausiai 20 %, palyginti su ankstesniais duomenimis; arba

b)	informacija apie visas dideles pozicijas teikiama ne rečiau kaip keturis kartus per metus.

2.   Išskyrus kredito įstaigas, kurios remiasi 114 straipsniu dėl užtikrinimo priemonės pripažinimo, apskaičiuojant pozicijų vertę 111 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių tikslais, apie pozicijas, kurioms pagal 113 straipsnio 3 dalies a–d, f, g ir h punktus taikomos išlygos, nereikia pranešti vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytais metodais, o informacijos apie pozicijas, kurios apibūdintos 113 straipsnio 3 dalies e ir i punktuose bei 115 ir 116 straipsniuose, teikimo dažnumas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies b punkte, gali būti sumažintas iki dviejų kartų per metus.

Tuo atveju, kai kredito įstaiga vadovaujasi šios dalies nuostatomis, ji ne mažiau kaip vienerius metus po įvykio, dėl kurio gali būti taikoma išlyga, saugo įrašus apie išlygos taikymo motyvus, kad atsakingos valdžios institucijos galėtų nustatyti, ar tai yra pateisinama.

3.   Valstybės narės gali reikalauti kredito įstaigų analizuoti jų pozicijas dėl galimų koncentracijų užtikrinimo priemonės emitentų atžvilgiu ir, jei reikia, imtis veiksmų ar pateikti bet kokią svarbią informaciją kompetentingai institucijai.

111 straipsnis

1.   Kredito įstaigos pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, negali viršyti 25 % jos nuosavų lėšų.

2.   Kai klientas ar susijusių klientų grupė yra kredito įstaigos patronuojanti arba dukterinė įmonė ir (arba) viena ar daugiau tos patronuojančios įmonės dukterinių įmonių, 1 dalyje nurodytas procentinis dydis sumažinamas iki 20 % Tačiau valstybės narės gali netaikyti tokių klientų pozicijoms 20 % apribojimo, jei jos yra numačiusios specialų tokios rizikos stebėjimą naudojant kitas priemones ar taikant kitas procedūras. Apie tokių priemonių ar procedūrų turinį jos privalo informuoti Komisiją ir Europos bankininkystės komitetą.

3.   Kredito įstaigos didelių pozicijų suma negali viršyti 800 % jos nuosavų lėšų.

4.   Kredito įstaiga visada turi laikytis 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų ribų, taikomų jos pozicijoms. Jei ypatingu atveju pozicijos viršija minėtas ribas, apie šį faktą privaloma nedelsiant informuoti atsakingas valdžios institucijas, kurios, jei aplinkybės leidžia, gali skirti kredito įstaigai tam tikrą laiką, per kurį ji galėtų įvykdyti reikalavimus dėl apribojimų.

112 straipsnis

1.   113–117 straipsniuose „garantija“ apima kredito išvestines finansines priemones, pripažintas pagal 90–93 straipsnius, kitokias nei su kreditu susijusius vekselius.

2.   Taikant šio straipsnio 3 dalį, jeigu pagal 113–117 straipsnius gali būti leidžiama pripažinti tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, tai turi būti laikomasi pripažinimo reikalavimų ir kitų minimalių reikalavimų, nurodytų 90–93 straipsniuose pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms apskaičiuoti, vadovaujantis 78–83 straipsniais.

3.   Kai kredito įstaiga vadovaujasi 114 straipsnio 2 dalimi, finansuojamo kredito užtikrinimo pripažinimas priklauso nuo atitinkamų 84–89 straipsnių reikalavimų.

113 straipsnis

1.   Valstybės narės gali nustatyti griežtesnes ribas negu tos, kurios nurodytos 111 straipsnyje.

2.   Valstybės narės gali visiškai ar iš dalies netaikyti 111 straipsnio 1, 2 ir 3 nuostatų kredito įstaigos pozicijoms savo patronuojančiai įmonei, kitoms tos patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms arba savo pačios dukterinėms įmonėms, jei konsoliduota priežiūra, vykdoma vadovaujantis šia direktyva arba analogiškais trečiojoje šalyje galiojančiais koeficientais, kuri taikoma kredito įstaigai, apima ir šias įmones.

3.   Valstybės narės gali visiškai ar iš dalies netaikyti 111 straipsnio:

a)	turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos centrinei valdžiai ar centriniams bankams, kuriems neužtikrintiems būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius;

b)	turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos tarptautinėms organizacijoms ar daugiašaliams plėtros bankams, kuriems neužtikrintiems būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius;

c)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, apdraustos centrinės valdžios, centrinių bankų, tarptautinių organizacijų, daugiašalių plėtros bankų arba valstybinio sektoriaus subjektų tiesioginėmis garantijomis, kai garanto neužtikrintoms pretenzijoms būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius;

d)

kitoms pozicijoms centrinei valdžiai, centriniams bankams, tarptautinėms organizacijoms, daugiašaliams plėtros bankams arba valstybinio sektoriaus subjektams arba pozicijoms, apdraustoms šių subjektų garantijomis, kai šių subjektų neužtikrintoms pretenzijoms būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius;

e)	turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pirmiau a punkte nepaminėtos centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos, išreikštos ir tam tikrais atvejais finansuojamos skolininkų nacionaline valiuta;

f)

turto straipsniams ir kitoms pozicijoms, užtikrintoms kompetentingas institucijas tenkinančiais skolos vertybiniais popieriais, išleistais centrinės valdžios arba centrinių bankų, tarptautinių organizacijų, daugiašalių plėtros bankų, valstybių narių regioninės valdžios, vietos valdžios institucijų, arba valstybinio sektoriaus subjektų, kurių vertybiniai popieriai sudaro pretenzijas savo emitentui, kuriam būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius;

g)	turto straipsniams ir kitoms pozicijoms, užtikrintoms kompetentingas institucijas tenkinančiais grynųjų pinigų indėliais, laikomais skolinančioje kredito įstaigoje arba kredito įstaigoje, kuri yra skolinančios įstaigos patronuojanti arba dukterinė įmonė;

h)	turto straipsniams ir kitoms pozicijoms, užtikrintoms kompetentingas institucijas tenkinančiais skolinančios kredito įstaigos arba kredito įstaigos, kuri yra skolinančios kredito įstaigos patronuojanti arba dukterinė įmonė, išleistais indėlių sertifikatais, laikomais vienoje iš šių įmonių;

i)	turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, ir kitos institucijų pozicijos i, kurių mokėjimo terminas ne ilgesnis kaip vieneri metai, bet kurios nėra tų įstaigų nuosavos lėšos;

j)	turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos institucijoms, kurios nėra kredito įstaigos, bet kurios atitinka VI priedo 1 dalies 85 punkte nurodytas sąlygas, kai mokėjimo terminas yra ne ilgesnis kaip vieneri metai, o pozicijos užtikrintos tame pačiame punkte nurodyta tvarka;

k)	prekybos ir kitiems panašiems vekseliams, kurių mokėjimo terminas yra ne ilgesnis kaip vieneri metai ir kurie yra pasirašyti kitų kredito įstaigų;

l)	padengtoms obligacijoms, apibrėžtoms VI priedo 1 dalies 68–70 punktuose;

m)	tolesnio derinimo metu – 122 straipsnio 1 dalyje nurodytoms draudimo bendrovių akcijoms, sudarančioms ne daugiau kaip 40 % tokias akcijas įsigyjančios kredito įstaigos nuosavų lėšų;

n)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos regioninėms ar centrinėms kredito įstaigoms, su kuriomis, remiantis teisinėmis ar įstatymuose išdėstytomis nuostatomis, skolinanti kredito įstaiga sudaro vieną sistemą ir kurios, remiantis tomis nuostatomis, yra atsakingos už grynųjų pinigų kliringo operacijas toje sistemoje;

o)	pozicijoms, užtikrintoms kompetentingas institucijas tenkinančiais vertybiniais popieriais, išskyrus tuos, kurie nurodyti f punkte;

p)

paskoloms, užtikrintoms, įkeičiant kompetentingas institucijas tenkinančią gyvenamosios paskirties nuosavybę ar akcijas Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus ar lizingo (finansinės nuomos) sandorius, pagal kuriuos nuomotojas išlaiko visišką teisę į nuomojamo gyvenamosios paskirties nuosavybę tol, kol nuomininkas nepasinaudoja galimybe ją išpirkti, – visais atvejais iki 50 % atitinkamos gyvenamosios paskirties nuosavybės vertės;

q)

toliau pateiktoms pozicijoms, kurioms pagal 78–83 straipsnius būtų priskiriamas 50 % rizikos koeficientas ir tik iki 50 % atitinkamos nuosavybės vertės: i) pozicijoms, užtikrintoms įkeičiant biurus ar kitas komercinės paskirties patalpas, arba Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus dėl biurų ir kitų komercinės paskirties patalpų, akcijas ir ii) pozicijoms, susijusioms su turto lizingo (finansinės nuomos) sandoriais dėl biurų ar kitų komercinės paskirties patalpų. Taikant ii punktą, iki 2011 m. gruodžio 31 d. kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms pripažinti 100 % atitinkamo turto vertės. Šio laikotarpio pabaigoje tokį vertinimą reikia peržiūrėti. Valstybės narės turi informuoti Komisiją, kiek jos naudojasi šiuo lengvatiniu režimu:

r)	50 % vidutinės arba mažos rizikos nebalansiniams straipsniams, išvardytiems šios direktyvos II priede;

s)	kompetentingoms institucijoms pritarus, garantijoms (išskyrus paskolų garantijas), kurios pagrįstos teisinėmis ar priežiūros nuostatomis ir kurios nariams, turintiems kredito įstaigų statusą, suteikęsuteikiamos pagal abipusės garantijos programas, jų sumai taikant 20 % rizikos koeficientą; ir

t)	mažos rizikos nebalansiniams straipsniams, nurodytiems II priede, jei su klientu ar su susijusių klientų grupe buvo sudaryta sutartis, pagal kurią pozicija gali atsirasti tik tuo atveju, jei nustatyta, kad dėl jos nebus viršytos pagal 111 straipsnio 1–3 dalis taikytinų apribojimų ribos.

Pagal kredito įstaigos išleistą su kreditu susijusį vekselį gautiems gryniesiems pinigams, taip pat sandorio šalies paskoloms ir indėliams kredito įstaigai arba kredito įstaigoje, kuriems taikoma užskaitymo sandorių sutartis, pripažinta pagal 90–93 straipsnius, turi būti taikomas g punktas.

Taikant o punktą vertybiniai popieriai, naudojami kaip užtikrinimo priemonė, turi būti įvertinti rinkos kaina, jų vertė turi būti didesnė už apdraustų pozicijų vertę, taip pat jais turi būti prekiaujama vertybinių popierių biržoje arba jie turi būti pakankamai likvidūs ir būti reguliariai kotiruojami rinkoje, kurioje veikia profesionalūs biržos makleriai, ir kuriems, tenkinant valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, kompetentingų institucijų reikalavimus, galima nustatyti tokią objektyvią kainą, kad bet kada būtų galima patikrinti perviršinę vertybinių popierių vertę. Privaloma perviršinė vertė yra 100 %. Tačiau ji turi siekti 150 %, jei tai yra akcijos, ir 50 %, jei tai yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido institucijos, valstybės narės regioninės valdžios ar vietos valdžios institucijos, išskyrus tuos, kurie nurodyti f punkte, taip pat jei tai yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido daugiašaliai plėtros bankai, išskyrus tuos, kuriems pagal 78–83 straipsnius priskiriamas 0 % rizikos koeficientas. Kai yra pozicijos ir kredito užtikrinimo priemonės terminų nesutapimas, užtikrinimo priemonė neturi būti pripažįstama. Vertybiniai popieriai, naudojami kaip užtikrinimo priemonė, negali būti kredito įstaigų nuosavos lėšos.

Taikant p punktą, nuosavybės vertė, tenkinant kompetentingų institucijų reikalavimus, apskaičiuojama remiantis griežtomis vertinimo normomis, kurios nurodytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Vertinama ne rečiau kaip kartą per metus. P punkte gyvenamosios paskirties nuosavybė – gyvenamasis plotas, kuriame gyvena arba kurį nuomoja skolininkas.

Kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymams, valstybės narės informuoja Komisiją apie visus s punkte numatomus netaikymo atvejus.

114 straipsnis

1.   Taikant 3 dalį, apskaičiuodamos 111 straipsnio 1–3 dalyse numatytą pozicijų vertę, valstybės narės, užuot pasinaudojusios 113 straipsnio 3 dalies f, g, h ir o punktuose numatyta visiško arba dalinio netaikymo galimybe, gali kredito įstaigoms naudojančioms išsamųjį metodą pagal 90–93 straipsnius, leisti naudoti mažesnę vertę negu pozicijos vertė, bet ne mažesnę nei bendra jų pozicijų klientui arba susijusių klientų grupei visiškai pakoreguotų pozicijų verčių suma.

Šiais tikslais „visiškai pakoreguota pozicijos vertė“ – tai vertė, apskaičiuota pagal 90–93 straipsnius, atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimą, kintamumo koregavimus ir bet kokį terminų nesutapimą E*.

Kai ši dalis taikoma kredito įstaigai, 113 straipsnio 3 dalies f, g, h ir o punktai atitinkamai kredito įstaigai netaikomi.

2.   Taikant 3 dalį, kredito įstaigai, kuriai leidžiama naudoti savus LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius 84–89 straipsniuose nurodytai pozicijų klasei, gali būti leidžiama, jei ji, kompetentingų institucijų nuomone, yra pajėgi įvertinti finansinės užtikrinimo priemonės poveikį jų pozicijoms atskirai nuo kitų su LGD susijusių aspektų, pripažinti tokį poveikį, apskaičiuojant pozicijų vertes, taikant 111 straipsnio 1–3 dalis.

Kompetentingos institucijos turi įsitikinti, kad kredito įstaigų pateiktų įverčių tinkamumo naudoti pozicijos vertei sumažinti, siekiant laikytis 111 straipsnio nuostatų.

Jei kredito įstaigai leidžiama naudoti savus finansinės užtikrinimo priemonės poveikio įverčius, ji tai daro remdamasi pagrindu, kuris būtų suderinamas su metodu, priimtu apskaičiuojant kapitalo poreikį.

Kredito įstaigoms, kurioms leidžiama naudoti savus LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius pozicijų klasei pagal 84–89 straipsnius ir kurios neskaičiuoja savo pozicijų vertės, naudodamos pirmoje pastraipoje nurodytą metodą, gali būti leista naudoti 1 dalyje nurodytą metodą arba 113 straipsnio 3 dalies o punkte nurodytą išimtį pozicijų vertei apskaičiuoti. Kredito įstaiga turi naudotis tik vienu iš šių dviejų metodų.

3.   Kredito įstaiga, kuriai leista naudoti 1 ir 2 dalyse apibūdintus metodus pozicijų vertės skaičiavimui, taikant 111 straipsnio 1–3 dalis, turi atlikti periodinius savo kredito rizikos koncentracijos, įskaitant bet kokios gautos užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, testavimus nepalankiausiomis sąlygomis.

Tie periodiniai testavimai nepalankiausiomis sąlygomis turi būti taikomi rizikai, kylančiai dėl galimų rinkos sąlygų pokyčių, kurie galėtų neigiamai paveikti kredito įstaigų nuosavų lėšų pakankamumą, ir rizikai, kylančiai dėl užtikrinimo priemonės realizavimo nepalankiausiomis sąlygomis.

Kompetentingos institucijos turi įsitikinti, kad kredito įstaigos atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra pakankamas ir tinkamas tokios rizikos įvertinimui.

Jeigu toks testavimas nepalankiausiomis sąlygomis rodo mažesnę gautos užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, negu kad būtų leista atsižvelgti pagal 1 ir 2 dalis, užtikrinimo priemonės vertė, kurią leidžiama pripažinti, apskaičiuojant pozicijų vertę, taikant 111 straipsnio 1–3 dalis, turi būti atitinkamai sumažinta.

Valdydamos koncentracijos riziką tokios kredito įstaigos į savo strategijas turi įtraukti:

a)	politiką ir procedūras, kuriomis valdytų riziką, kylančią dėl pozicijų ir bet kokio šių pozicijų kredito užtikrinimo terminų nesutapimo;

b)	politiką ir procedūras, skirtas valdyti situaciją, kai testavimas nepalankiausiomis sąlygomis rodo mažesnę užstato realizuotiną vertę, negu atsižvelgta pagal 1 ir 2 dalis; ir

c)	politiką ir procedūras, susijusias su koncentracijos rizika, kylančia, taikant kredito rizikos mažinimo metodus, o ypač susijusius su didelėmis netiesioginėmis kredito pozicijomis (pvz., su vienu vertybinių popierių, kurie priimami kaip užtikrinimo priemonė, emitentu);

4.   Kai užtikrinimo priemonės poveikis pripažįstamas pagal 1 arba 2 dalis, valstybės narės gali laikyti bet kurią padengtą pozicijos dalį tenkančia užtikrinimo priemonės emitentui, o ne klientui.

115 straipsnis

1.   Taikydamos 111 straipsnio 1–3 dalis, valstybės narės gali priskirti 20 % rizikos koeficientą turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos valstybių narių regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijoms, jei toms pretenzijoms pagal 78–83 straipsnius būtų priskiriamas 20 % rizikos koeficientas, ir kitoms pozicijoms, kurios priskiriamos tokiai valdžiai ir valdžios institucijoms arba kurios apdraustos jų garantijomis, jei jų atžvilgiu pretenzijoms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius. Tačiau valstybės narės gali sumažinti šį koeficientą iki 0 % turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos valstybių narių regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijoms, jei šioms pretenzijoms būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius, ir kitoms pozicijoms, kurios priskiriamos tokiai valdžiai ir valdžios institucijoms arba kurios apdraustos jų garantijomis, jei jų atžvilgiu pretenzijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius.

2.   Taikydamos 111 straipsnio 1–3 dalis, valstybės narės gali priskirti 20 % rizikos koeficientą tiems turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos institucijoms, ir kitoms institucijų pozicijoms, kurių mokėjimo terminas ne trumpesnis kaip vieneri, bet ne ilgesnis kaip treji metai, ir 50 % rizikos koeficientą tiems turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos institucijoms, kurių terminas ilgesnis kaip treji metai, jei tos pretenzijos yra institucijos išleistos skolos priemonės ir jei jos, kompetentingų institucijų nuomone, yra pakankamai likvidžios reguliuojamoje rinkoje, kurioje veikia profesionalūs biržos makleriai, bei kiekvieną dieną kotiruojamos toje rinkoje, arba kurias išleisti leido valstybės narės, kurioje įsteigta institucija, kompetentingos institucijos. Nė vienas iš šių turto straipsnių jokiu būdu negali būti įtraukiamas į nuosavas lėšas.

116 straipsnis

Nukrypdamos nuo 113 straipsnio 3 dalies i punkto ir 115 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali priskirti 20 % rizikos koeficientą tiems turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos institucijoms, ir kitoms institucijų pozicijoms, nepriklausomai nuo mokėjimo termino.

117 straipsnis

1.   Kai rizika, kylanti dėl kliento, yra apdrausta trečiosios šalies garantija arba užstatu, kurį sudaro trečiosios šalies išleisti vertybiniai popieriai, vadovaudamosi 113 straipsnio 3 dalies o punkte nurodytomis sąlygomis, valstybės narės gali:

a)	laikyti tokią poziciją garantijos išleidėjo, o ne kliento pozicija; arba

b)	laikyti tokią poziciją trečiosios šalies, o ne kliento pozicija, jei pozicija, apibūdinta 113 straipsnio 3 dalies o punkte, apdrausta užtikrinimo priemone tame punkte nurodytomis sąlygomis.

2.   Kai valstybės narės taiko 1 dalies a punkte numatytą būdą:

a)	kai garantija yra išreikšta kita valiuta nei ta, kuria išreikšta pozicija, pozicijos suma, kuri laikoma padengta, bus apskaičiuojama pagal VIII priede nurodytas valiutos nesutapimo vertinimo nuostatas netiesioginio kredito užtikrinimo atveju;

b)	pozicijos ir užtikrinimo priemonės terminų nesutapimas bus vertinamas pagal VIII priede apibrėžto terminų nesutapimo vertinimo nuostatas; ir

c)	dalinis padengimas gali būti pripažįstamas, vadovaujantis VIII priede nurodytu būdu.

118 straipsnis

Kai kredito įstaigos atskiras arba iš dalies konsoliduotas šiame skirsnyje nustatytų įsipareigojimų laikymasis netaikomas, vadovaujantis 69 straipsnio 1 dalimi, arba kai taikomos 70 straipsnio nuostatos patronuojančių kredito įstaigų valstybėje narėje atveju, privalu imtis priemonių, kad būtų užtikrintas priimtinas rizikos pasiskirstymas grupėje.

119 straipsnis

Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio skirsnio taikymą kartu su visais atitinkamais pasiūlymais.

6 skirsnis

Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, turima ne finansų sektoriaus įmonėse

120 straipsnis

1.   Kredito įstaiga negali turėti įmonės, kuri nėra nei kredito, nei finansų įstaiga, nei įmonė, užsiimanti veikla, kuri tiesiogiai pratęsia bankinę veiklą arba pagalbinę bankinėms paslaugoms veiklą, tokią kaip lizingas (finansinė nuoma), faktoringas, investicinių fondų valdymas, duomenų apdorojimo paslaugų valdymas ar bet kokia kita panaši veikla, kvalifikuotosios akcijų paketo dalies, didesnės kaip 15 % jos pačios nuosavų lėšų.

2.   Bendra kredito įstaigos turimų įmonių, kurios nėra nei kredito, nei finansų įstaigos, nei įmonė, užsiimanti veikla, kuri tiesiogiai pratęsia bankinę veiklą arba pagalbinę bankinėms paslaugoms veiklą, tokią kaip lizingas (finansinė nuoma), faktoringas, investicinių fondų valdymas, duomenų apdorojimo paslaugų valdymas ar bet kokia kita panaši veikla, kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių suma negali būti didesnė kaip 60 % jos pačios nuosavų lėšų.

3.   Viršyti 1 ir 2 dalyse nustatytus dydžius galima tik esant išimtinėms aplinkybėms. Tačiau tokiais atvejais kompetentingos institucijos reikalauja, kad kredito įstaiga padidintų savo nuosavas lėšas arba imtųsi kitų lygiaverčių priemonių.

121 straipsnis

Akcijos, laikinai turimos finansinio reorganizavimo ar sanavimo metu arba gautos įprastam išplatinimui atlikti, arba savo institucijos vardu kitų naudai, nėra laikomos akcijų paketais, kai yra apskaičiuojamos 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos ribos. Akcijos, kurios nėra ilgalaikis finansinis turtas, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 35 straipsnio 2 dalyje, į apskaičiavimą neįtraukiamos.

122 straipsnis

1.   Valstybės narės 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų apribojimų gali netaikyti kapitalo dalims, kurios įsigyjamos Direktyvose 73/239/EEB ir 2002/83/EB apibrėžtose draudimo bendrovėse arba Direktyvoje 98/78/EB apibrėžtose perdraudimo bendrovėse.

2.   Valstybės narės gali numatyti, kad kompetentingos institucijos netaiko 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų ribų, jeigu jos numato, kad kredito įstaigos nuosavomis lėšomis 100 % padengtų tą sumą, kuria jų kvalifikuotosios akcijų paketų dalys viršija minėtus dydžius, ir kad ta suma nebūtų įtraukiama į apskaičiavimą, reikalaujamą pagal 75 straipsnį. Jei abi 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos ribos yra viršytos, nuosavomis lėšomis reikia padengti didesnę iš jų.

3 SKYRIUS

Kredito įstaigų vertinimo procesas

123 straipsnis

Kredito įstaigos taiko patikimas, veiksmingas ir išbaigtas strategijas ir procesus, siekdamos nuolat įvertinti ir palaikyti vidaus kapitalo, kurį jos laiko pakankamu padengti rizikos, su kuria susiduria arba gali susidurti, pobūdžiui ir lygiui, sumas, tipus ir paskirstymą.

Šios strategijos ir procesai turi būti nuolat viduje peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad jie liktų visaverčiai ir proporcingi atitinkamos kredito įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

4 SKYRIUS

Kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra ir informacijos atskleidimas

1 skirsnis

Priežiūra

124 straipsnis

1.   Atsižvelgdamos į XI priede nurodytus techninius kriterijus, kompetentingos institucijos peržiūri susitarimus, strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos įdiegė kredito įstaigos, siekdamos laikytis šios direktyvos nuostatų ir įvertinti riziką, su kuria kredito įstaigos susiduria arba gali susidurti.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta peržiūros ir įvertinimo apimtis atitinka šios direktyvos reikalavimus.

3.   Remdamosi 1 dalyje nurodyta peržiūra ir įvertinimu, kompetentingos institucijos nustato, ar susitarimai, strategijos, procesai ir mechanizmai, kuriuos įdiegė kredito įstaigos, bei jų turimos nuosavos lėšos užtikrina patikimą jų rizikos valdymą ir padengimą.

4.   Kompetentingos institucijos nustato 1 dalyje nurodytos peržiūros ir įvertinimo dažnumą ir intensyvumą, atsižvelgdamos į atitinkamos kredito įstaigos dydį, veiklos sisteminę svarbą, pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, ir tai darydamos atsižvelgia į proporcingumo principą. Peržiūra ir įvertinimas atliekami bent kartą per metus.

5.   Kompetentingų institucijų vykdoma peržiūra ir įvertinimas apima kredito įstaigoms tenkančią palūkanų normos riziką, kylančią iš ne prekybos veiklos. Reikalaujama imtis priemonių tų įstaigų atžvilgiu, kurių ekonominė vertė sumažėja daugiau nei 20 % jų nuosavų lėšų dėl staigaus ir netikėto palūkanų normų pokyčio, kurio dydį nurodo kompetentingos institucijos ir kuris turi būti vienodas visoms kredito įstaigoms.

125 straipsnis

1.   Jeigu patronuojanti įmonė yra patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje arba ES patronuojanti kredito įstaiga, jos konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentingos institucijos, išdavusios jai leidimą veiklai pagal 6 straipsnį.

2.   Jeigu kredito įstaigos patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje arba ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, jos konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentingos institucijos, išdavusios šiai kredito įstaigai leidimą veiklai pagal 6 straipsnį.

126 straipsnis

1.   Jeigu kredito įstaigos, turinčios leidimus veiklai dviejų arba kelių valstybių narių teritorijose, priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei valstybėje narėje arba tai pačiai ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, šių kredito įstaigų konsoliduotą priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kompetentingos institucijos.

Jeigu kredito įstaigos, turinčios leidimus veiklai dviejų arba daugiau valstybių narių teritorijose, priklauso daugiau nei vienai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, o kiekvienoje iš šių valstybių yra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kredito įstaigos, turinčios didžiausią bendrą balansą, kompetentinga institucija.

2.   Jeigu daugiau nė viena kredito įstaiga, turinti leidimą veiklai Bendrijoje, priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, ir nei viena iš šių kredito įstaigų neturi leidimo veiklai valstybėje narėje, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, konsoliduotą priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, kuri išdavė leidimą veiklai kredito įstaigai, turinčiai didžiausią bendrą balansą, kuri šioje direktyvoje bus laikoma kredito įstaiga, kurią kontroliuoja ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.

3.   Tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos bendro susitarimo pagrindu gali netaikyti 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų, jeigu jų taikymas būtų netinkamas, atsižvelgiant į kredito įstaigas ir jų veiklos santykinį svarbumą įvairiose šalyse, bei paskirti kitą kompetentingą instituciją konsoliduotos priežiūros vykdymui. Šiais atvejais, prieš priimdamos sprendimą, kompetentingos institucijos suteikia ES patronuojančiai kredito įstaigai ar ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba kredito įstaigai, turinčiai didžiausią bendrą balansą, galimybę pareikšti savo nuomonę dėl to sprendimo.

4.   Kompetentingos institucijos praneša Komisijai apie bet kokius susitarimus, kuriems taikoma 3 dalis.

127 straipsnis

1.   Prireikus, valstybės narės priima priemones, būtinas finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms įtraukti į konsoliduotą priežiūrą. Nepažeidžiant 135 straipsnio, finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės finansinės padėties konsolidavimas jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos turi vykdyti individualią finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės priežiūrą.

2.   Jeigu vienu iš 73 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų atvejų valstybės narės kompetentingos institucijos dukterinei kredito įstaigai netaiko konsoliduotos priežiūros, valstybės narės, kurios teritorijoje yra dukterinė kredito įstaiga, kompetentingos institucijos gali prašyti patronuojančios įmonės suteikti informaciją, kuri palengvintų minėtos kredito įstaigos priežiūrą.

3.   Valstybės narės numato, kad jų kompetentingos institucijos, kurios atsako už konsoliduotą priežiūrą, galėtų prašyti kredito įstaigoms arba finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms priklausančių dukterinių įmonių, kurioms nėra taikoma konsoliduota priežiūra, pateikti 137 straipsnyje nurodytą informaciją. Šiuo atveju taikoma tame straipsnyje nustatyta informacijos perdavimo ir patikrinimo tvarka.

128 straipsnis

Jeigu valstybėse narėse yra daugiau kaip viena kompetentinga institucija, atliekanti riziką ribojančiais principais pagrįstą kredito ir finansų įstaigų priežiūrą, valstybės narės imasi būtinų priemonių tokių institucijų veiksmų koordinavimui organizuoti.

129 straipsnis

1.   Be įpareigojimų, nustatytų šios direktyvos nuostatomis, kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, konsoliduotos priežiūros vykdymą, atlieka šias užduotis:

a)	svarbios ar esminės informacijos rinkimo ir skleidimo koordinavimas keliančiose susirūpinimą ir kritinėse situacijose; ir

b)	priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas keliančiose susirūpinimą ir kritinėse situacijose, įskaitant veiklą, minimą 124 straipsnyje, bendradarbiaujant su priežiūroje dalyvaujančiomis kompetentingomis institucijomis.

2.   Kai ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės kartu pateikia paraiškas dėl 84 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 9 dalyje ir 105 straipsnyje bei III priedo 6 dalyje nurodytų leidimų, kompetentingos institucijos turi bendradarbiauti ir konsultuotis visais būtinais klausimais, siekdamos nuspręsti, duoti prašomą leidimą ar ne, ir, jei reikia, nustatyti sąlygas, kurios turėtų būti taikomos tokiam leidimui.

Paraiška, nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, turi būti pateikiama tik 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

Kompetentingos institucijos imasi visų įmanomų veiksmų siekdamos per šešių mėnesių laikotarpį priimti bendrą sprendimą dėl paraiškos. 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija šį bendrą sprendimą turi išdėstyti ir visiškai pagrįsti dokumente bei pateikti pareiškėjui.

Trečioje pastraipoje nurodytas laikotarpis prasideda tada, kai 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija gauna tinkamai užpildytą paraišką. 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija tinkamai užpildytą paraišką nedelsdama persiunčia kitoms kompetentingoms institucijoms.

Jei per šešis mėnesius kompetentingos institucijos nepriima bendro sprendimo, 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija priima savo sprendimą dėl paraiškos. Šis sprendimas turi būti išdėstytas ir visiškai pagrįstas dokumente ir jame turi būti atsižvelgta į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių laikotarpį išsakytą nuomonę ir išlygas. 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija pateikia šį sprendimą pareiškėjui ir kitoms kompetentingoms institucijoms.

Trečioje ir penktoje pastraipose minimi sprendimai yra galutiniai ir yra taikomi atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų.

130 straipsnis

1.   Bankų grupės viduje susidarius kritinei situacijai, kuri kelia galimą grėsmę finansinės sistemos stabilumui vienoje iš valstybių narių, kurioje atitinkamos grupės įmonės turėjo leidimus veiklai, kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotos priežiūros vykdymą, iš karto, kai tik praktiškai tai bus įmanoma padaryti, vadovaudamasi 1 skyriaus 2 skirsniu, turi įspėti 49 straipsnio a punkte ir 50 straipsnyje nurodytas institucijas. Šis įsipareigojimas taikomas visoms 125 ir 126 straipsniuose nurodytoms kompetentingoms institucijoms, susijusioms su tam tikra grupe, ir 129 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai. Kiek įmanoma, kompetentingos institucijos naudojasi esamais nustatytais informavimo kanalais.

2.   Kai kompetentingai institucijai, atsakingai už konsoliduotą priežiūrą, reikia informacijos, kuri jau buvo pateikta kitai kompetentingai institucijai, tai pirmiau paminėtoji institucija kreipiasi į pastarąją instituciją, kai tik įmanoma, siekdama išvengti dvigubo informacijos pateikimo įvairioms institucijoms, dalyvaujančioms priežiūroje.

131 straipsnis

Siekdamos palengvinti ir įdiegti veiksmingą priežiūros procesą, kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotą priežiūrą, ir kitos kompetentingos institucijos turi turėti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus.

Vadovaujantis šiais susitarimais, papildomos užduotys gali būti pavestos kompetentingai institucijai, atsakingai už konsoliduotą priežiūrą, o sprendimų priėmimo proceso ir bendradarbiavimo su kitomis kompetentingomis institucijomis procedūros gali būti tiksliai apibrėžtos.

Kompetentingos institucijos, kurios atsako už leidimo veiklai išdavimą patronuojančios įmonės, kuri yra kredito įstaiga, dukterinei įmonei, dvišalio susitarimo pagrindu gali perduoti įgaliojimus atlikti dukterinės įmonės priežiūrą kompetentingoms institucijoms, kurios leidimą veiklai yra išdavusios patronuojančiai įmonei ir kurios atlieka patronuojančios įmonės priežiūrą tokiu būdu, kad yra prisiimama atsakomybė už dukterinės įmonės priežiūrą pagal šią direktyvą. Apie tokius susitarimus ir jų turinį būtina informuoti Komisiją. Komisija perduoda šią informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Europos bankininkystės komitetui.

132 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti viena su kita. Jos turi teikti viena kitai visą informaciją, kuri yra esminė ar svarbi pagal šią direktyvą kitų institucijų vykdomoms priežiūros funkcijoms atlikti. Atsižvelgdamos į tai, kompetentingos institucijos turi perduoti visą svarbią informaciją pagal pareikalavimą bei perduoti visą esminę informaciją savo iniciatyva.

Šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodyta informacija laikoma esmine, jeigu ji galėtų ženkliai paveikti kitoje valstybėje narėje esančios kredito ar finansų įstaigos finansinio patikimumo vertinimą.

Kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, priežiūrą, teikia visą svarbią informaciją kompetentingoms institucijoms kitose valstybėse narėse, kurios prižiūri šių patronuojančių įmonių dukterines įmones. Nustatant svarbios informacijos apimtį, reikia atsižvelgti į šių dukterinių įmonių svarbą tų valstybių narių finansinėje sistemoje.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta esminė informacija visų pirma turi apimti šiuos dalykus:

a)	grupę sudarančių visų didelių kredito įstaigų grupės struktūros bei kompetentingų institucijų, prižiūrinčių grupei priklausančias kredito įstaigas, nustatymą;

b)	informacijos surinkimo iš kredito įstaigų grupės procedūras ir tos informacijos patikrinimą;

c)	neigiamus pokyčius kredito įstaigose arba kitose grupės įmonėse, kurie galėtų rimtai paveikti kredito įstaigas; ir

d)

esmines sankcijas ir išskirtines priemones, kurias kompetentingos institucijos yra pritaikę pagal šią direktyvą, įskaitant papildomo kapitalo poreikio įvedimą pagal 136 straipsnį ir bet kokių apribojimų, taikomų pažangiojo vertinimo metodo naudojimui, apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį pagal 105 straipsnį, įvedimą.

2.   Kompetentingos institucijos, atsakingos už kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojanti kredito įstaiga, priežiūrą, kai tik įmanoma, turi kreiptis į 129 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją, kai joms reikia informacijos apie šioje direktyvoje nurodytų metodų ir metodikos įgyvendinimą, kurią jau gali turėti ta kompetentinga institucija.

3.   Prieš priimdamos sprendimą, atitinkamos kompetentingos institucijos turi konsultuotis viena su kita dėl toliau išvardytų punktų, kai šie sprendimai svarbūs kitų kompetentingų institucijų atliekamoms priežiūros funkcijoms:

a)	pokyčiai grupei priklausančių kredito įstaigų akcininkų, organizacinėje arba valdymo struktūroje, kurių įgyvendinimas reikalauja kompetentingų institucijų patvirtinimo arba leidimo; ir

b)	esminės sankcijos ar išskirtinės priemonės, kurias yra pritaikę kompetentingos institucijos, įskaitant papildomo kapitalo poreikio įvedimą pagal 136 straipsnį ir bet kokių apribojimų, taikomų pažangiojo vertinimo metodo nuosavų lėšų poreikio apskaičiavimui pagal 105 straipsnį naudojimui, įvedimą.

b punkto tikslais visada turi būti konsultuojamasi su kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotą priežiūrą.

Tačiau kompetentinga institucija gali nuspręsti nesikonsultuoti skubiais atvejais arba tada, kai dėl tokios konsultacijos galėtų nukentėti sprendimų veiksmingumas. Šiuo atveju kompetentinga institucija neatidėliodama turi informuoti kitas kompetentingas institucijas.

133 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos, kurios atsako už konsoliduotą priežiūrą, priežiūros tikslais turi reikalauti, kad visos kredito ir finansų įstaigos, kurios yra patronuojančios įmonės dukterinės įmonės, būtų pilnai konsoliduojamos.

Tačiau kompetentingos institucijos gali reikalauti tiktai proporcinio konsolidavimo tais atvejais, kai, jų nuomone, patronuojančios įmonės, valdančios kapitalo dalį, atsakomybė yra apribota tik ta kapitalo dalimi, kitų akcininkų ar narių, kurių mokumo būklė patenkinama, atsakomybės atžvilgiu. Būtina aiškiai nustatyti kitų akcininkų ir narių atsakomybę, prireikus, pasirašant oficialius įsipareigojimo dokumentus.

Jeigu įmones sieja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti santykiai, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas.

2.   Už konsoliduotą priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos turi pareikalauti, jog įmonė, įtraukta į konsolidavimą kartu su viena arba keliomis įmonėmis, kurios nėra įtrauktos į konsolidavimą, ir dalyvaujanti valdant kapitalo dalį kredito ir finansų įstaigose, proporcingai konsoliduotų šią kapitalo dalį, jeigu tų įmonių atsakomybė yra apribota jų valdomo kapitalo dalimi.

3.   Kitais, negu 1 ir 2 dalyse nurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar konsolidavimas turi būti atliekamas ir kokiu būdu atliekamas. Pirmiausia jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

134 straipsnis

1.   Nepažeisdamos 133 straipsnio nuostatų, kompetentingos institucijos nustato, ar būtina atlikti konsolidavimą ir kokiu būdu jį atlikti šiais atvejais:

a)	jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, kredito įstaiga turi reikšmingą įtaką vienai ar kelioms kredito arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių; ir

b)	jeigu viena ar kelios kredito arba finansų įstaigos priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

Kompetentingos institucijos pirmiausia gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnyje nurodytas metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

2.   Jeigu būtina taikyti konsoliduotą priežiūrą, vadovaujantis 125 ir 126 straipsniais, papildomas paslaugas teikiančios įmonės ir turto valdymo bendrovės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/87/EB, įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą 133 straipsnyje ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir taikant juose nurodytus metodus.

135 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės veiklai veiksmingai vadovautų pakankamai geros reputacijos asmenys, turintys pakankamai patirties tokioms pareigoms vykdyti.

136 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos reikalauja, kad bet kuri kredito įstaiga, neatitinkanti šios direktyvos reikalavimų, anksti imtųsi būtinų veiksmų ar priemonių, kad ištaisytų šią situaciją.

Šiais tikslais kompetentingų institucijų turimos priemonės apima šias priemones:

a)	įpareigojančias kredito įstaigas turėti nuosavų lėšų, viršijančių 75 straipsnyje nurodytą minimalų lygį;

b)	reikalaujančias sutvirtinti susitarimus, procesus, mechanizmus ir strategijas, įdiegtas, siekiant laikytis 22 ir 123 straipsnių;

c)	reikalaujančias, kad kredito įstaigos taikytų specialią atidėjimų politiką ar turto vertinimą nuosavų lėšų reikalavimų atžvilgiu;

d)	suvaržančias arba ribojančias kredito įstaigų veiklą, operacijas ar tinklą; ir

e)	reikalaujančias sumažinti veiklai, produktams ir sistemoms būdingą riziką, su kuria susiduria kredito įstaigos.

Šios priemonės priimamos, remiantis 1 skyriaus 2 skirsniu.

2.   Kompetentingos institucijos taiko specialų nuosavų lėšų poreikį, viršijantį 75 straipsnyje nurodytą minimalų lygį, bent jau toms kredito įstaigoms, kurios neatitinka 22, 109 ir 123 straipsniuose išdėstytų reikalavimų arba kuriose, remiantis 124 straipsnio 3 dalimi, buvo nustatytas neigiamas rezultatas, jeigu nepanašu, kad vien tik kitų priemonių taikymas deramai pagerintų susitarimus, procesus, mechanizmus ir strategijas per tinkamą laikotarpį.

137 straipsnis

1.   Tolesnio konsolidavimo metodų derinimo metu valstybės narės numato, kad tuo atveju, kai patronuojanti įmonė, kuriai priklauso viena arba kelios kredito įstaigos, yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kompetentingos institucijos, kurios atsako už leidimų veiklai išdavimą šioms kredito įstaigoms bei jų priežiūrą, tiesiogiai arba per dukterines kredito įstaigas kreipdamosi į mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę ir jos dukterines bendroves, reikalauja, kad būtų pateikta visa informacija, reikalinga atliekant dukterinių kredito įstaigų priežiūrą.

2.   Valstybės narės numato, kad jų kompetentingos institucijos, pasitelkdamos išorės inspektorius, gali vietoje patikrinti informaciją, kurią pateikė mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė arba jai priklausančios dukterinės įmonės. Jeigu mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba viena iš jai priklausančių dukterinių įmonių yra draudimo įmonė, galima taikyti 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką. Jeigu mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė arba viena iš jai priklausančių dukterinių įmonių yra ne tos valstybės narės teritorijoje, kurioje yra dukterinė kredito įstaiga, informacija vietoje turi būti tikrinama vadovaujantis 141 straipsnyje nustatyta tvarka.

138 straipsnis

1.   Nepažeidžiant 2 skyriaus 5 skirsnio, valstybės narės nustato, kad tais atvejais, kai vienos ar daugiau kredito įstaigų patronuojanti įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kompetentingos institucijos, atsakingos už minėtųjų kredito įstaigų priežiūrą, vykdo bendrą sandorių, vykdomų tarp kredito įstaigos ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės bei jos dukterinių įmonių, priežiūrą.

2.   Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kredito įstaigos taikytų atitinkamus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas atskaitomybės ir apskaitos procedūras, siekdamos tinkamai nustatyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti su jų patronuojančia mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove ir jos dukterinėmis įmonėmis vykdomus sandorius. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kredito įstaiga teiktų ataskaitas apie kiekvieną su minėtomis įmonėmis vykdomą svarbų sandorį, kitą nei 110 straipsnyje nurodyta operacija. Kompetentingos institucijos peržiūri taikomas procedūras ir svarbius sandorius.

Jeigu grupės vidaus vykdomi sandoriai kelia grėsmę kredito įstaigos finansinei padėčiai, kompetentinga institucija, atsakinga už įstaigos priežiūrą, imasi atitinkamų priemonių.

139 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi reikalingų priemonių siekdamos garantuoti, kad nebus jokių teisinių kliūčių, neleidžiančių įmonėms, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir joms priklausančioms dukterinėms įmonėms arba 127 straipsnio 3 dalyje nurodytoms dukterinėms įmonėms, laisvai tarpusavyje keistis visa informacija, reikalinga atlikti priežiūrą, vadovaujantis 124–138 ir šiuo straipsniais.

2.   Jeigu patronuojanti įmonė ir kuri nors iš jai priklausančių dukterinių kredito įstaigų yra skirtingų valstybių narių teritorijose, kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos viena kitai pateikia visą reikalingą informaciją, kuri gali leisti arba padėti atlikti konsoliduotą priežiūrą.

Jeigu valstybės narės, kurioje yra patronuojanti įmonė, kompetentingos institucijos pačios neatlieka konsoliduotos priežiūros vadovaudamosi 125 ir 126 straipsniais, šią priežiūrą atliekančios kompetentingos institucijos gali paprašyti, kad minėtos priežiūros neatliekančios institucijos iš patronuojančios įmonės pareikalautų pateikti visą informaciją, kurios prireikia atliekant konsoliduotą priežiūrą, ir perduotų šią informaciją jos prašančioms institucijoms.

1.   Valstybės narės įgalioja savo kompetentingas institucijas keistis 2 dalyje nurodyta informacija suprasdamos, jog tai jokiu būdu nereiškia, kad rinkdamos ir kaupdamos informaciją, susijusią su finansų kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis, finansų įstaigomis arba papildomas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kompetentingos institucijos turi atskirai atlikti minėtų institucijų arba įmonių priežiūrą.

Valstybės narės taip pat įgalioja savo kompetentingas institucijas keistis 137 straipsnyje nurodyta informacija suprasdamos, jog tai jokiu būdu nereiškia, kad rinkdamos ir kaupdamos informaciją, susijusią su mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove ir jos dukterinėmis įmonėmis, kurios nėra kredito įstaigos, arba su 127 straipsnio 3 dalyje nurodytomis dukterinėmis įmonėmis, kompetentingos institucijos atlieka jų priežiūrą.

140 straipsnis

1.   Jeigu kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja vieną arba kelias dukterines įmones, kurios yra draudimo įmonės arba kitos investavimo paslaugas teikiančios įmonės ir kurios turi gauti leidimą veiklai, kompetentingos institucijos ir institucijos, kurias valstybė įgaliojo atlikti draudimo įmonių ir investavimo paslaugas teikiančių įmonių priežiūrą, glaudžiai bendradarbiauja. Nepažeisdamos savo atitinkamų įsipareigojimų, šios institucijos teikia viena kitai visą informaciją, kuri gali palengvinti joms atlikti savo uždavinius ir leidžia atlikti jų prižiūrimų įmonių veiklos ir bendrosios finansinės padėties priežiūrą.

2.   Informacijai, gautai atliekant konsoliduotą priežiūrą, ypač bet kokiam šioje direktyvoje numatytam kompetentingų institucijų keitimuisi informacija, taikomas 1 skyriaus 2 skirsnyje apibrėžtas įsipareigojimas laikytis profesinės paslapties.

3.   Kompetentingos institucijos, kurios atsako už konsoliduotą priežiūrą, sudaro 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių sąrašus. Šie sąrašai perduodami kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai.

141 straipsnis

Jeigu, taikydamos šią direktyvą, valstybės narės kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais pageidauja patikrinti informaciją, susijusią su kredito ar finansų įstaiga, finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, pagalbines paslaugas teikiančia įmone, mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, 137 straipsnyje arba 127 straipsnio 3 dalyje nurodytomis dukterinėmis įmonėmis, esančiomis kitos valstybės narės teritorijoje, jos turi paprašyti tos valstybės narės kompetentingų institucijų patikrinti informaciją. Tokį prašymą gavusios institucijos pagal savo kompetenciją patenkina jį pačios arba leidžia tai padaryti prašymą pateikusioms institucijoms, auditoriui arba ekspertui. Kompetentinga institucija, kuri pateikė prašymą, jei nori, gali dalyvauti tikrinimo procese, kai ji pati nevykdo patikrinimo.

142 straipsnis

Nepažeisdamos savo baudžiamosios teisės nuostatų, valstybės narės garantuoja, kad nuobaudos ir priemonės, skirtos pastebėtiems pažeidimams arba jų priežastims pašalinti, gali būti taikomos finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, kurios pažeidžia įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant 124–141 ir šį straipsnius, taip pat šių bendrovių vadovams. Kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad tos nuobaudos ir priemonės duotų pageidaujamų rezultatų, ypač jeigu finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės centrinė administracija arba pagrindinė įstaiga nėra įsikūrusios šių bendrovių pagrindinėse buveinėse.

143 straipsnis

1.   Jeigu kredito įstaigai, kurios patronuojanti įmonė yra kredito įstaiga arba finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, turinti pagrindinę buveinę trečiojoje šalyje, netaikoma 125 ir 126 straipsniuose nustatyta konsoliduota priežiūra, kompetentingos institucijos tikrina, ar trečiosios šalies kompetentingos institucijos vykdo pirmiau nurodytos kredito įstaigos konsoliduotą priežiūrą, lygiavertę šioje direktyvoje nustatytais principais reglamentuojamai priežiūrai.

Patronuojančios įmonės arba bet kurios iš Bendrijoje leidimą gavusių kontroliuojamų įmonių prašymu arba savo iniciatyva tikrinimą atlieka kompetentinga institucija, kuri, taikant šio straipsnio 3 dalį, būtų atsakinga už konsoliduotą priežiūrą. Minėtoji kompetentinga institucija konsultuojasi su kitomis susijusiomis kompetentingomis institucijomis.

2.   Komisija gali pareikalauti, kad Europos bankininkystės komitetas pateiktų bendrus nurodymus dėl to, ar trečiųjų šalių kompetentingų institucijų konsoliduotos priežiūros priemonėmis galima įgyvendinti šiame skyriuje nustatytus konsoliduotos priežiūros tikslus, susijusius su kredito įstaigomis, kurių patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje. Komitetas nuolat peržiūri visus tokius nurodymus ir atsižvelgia į visus minėtųjų kompetentingų institucijų vykdomos konsoliduotos priežiūros pakeitimus.

Šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą tikrinimą atliekanti kompetentinga institucija atsižvelgia į visus pirmiau minėtus nurodymus. Dėl to, prieš priimdama sprendimą, ji konsultuojasi su Komitetu.

3.   Jeigu pirmiau nurodyta lygiavertė priežiūra netaikoma, valstybės narės kredito įstaigoms analogiškai taiko šios direktyvos nuostatas arba leidžia savo kompetentingoms institucijoms taikyti kitus atitinkamus priežiūros metodus, kuriais įgyvendinami kredito įstaigų konsoliduotos priežiūros tikslai.

Tokiems priežiūros metodams, pasikonsultavusi su kitomis susijusiomis kompetentingomis institucijomis, turi pritarti kompetentinga institucija, kuri, būtų atsakinga už konsoliduotą priežiūrą.

Kompetentingos institucijos pirmiausia gali reikalauti finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, kurios pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, ir minėtosios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotai pozicijai taikyti konsoliduotos priežiūros nuostatas.

Pirmiau nurodyti priežiūros metodai užtikrina šiame skyriuje nustatytų konsoliduotos priežiūros tikslų įgyvendinimą ir apie juos pranešama kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms bei Komisijai.

2 skirsnis

Kompetentingų institucijų vykdomas informacijos atskleidimas

144 straipsnis

Kompetentingos institucijos atskleidžia šią informaciją:

a)	įstatymų ir kitų teisės aktų bei bendrųjų nurodymų tekstus, priimtus jų valstybėse narėse riziką ribojančios priežiūros srityje;

b)	pasirinkimo ir kompetencijos Bendrijos teisės aktuose taikymą;

c)	bendruosius kriterijus ir metodiką, kurią jos naudoja 124 straipsnyje nurodytuose peržiūros bei įvertinimo procesuose; ir

d)	nepažeidžiant 1 skyriaus 2 skirsnyje nurodytų nuostatų, suvestinius statistinius duomenis apie pagrindinius rizikos ribojimo principais pagrįstos sistemos įdiegimo kiekvienoje valstybėje narėje aspektus.

Pagal pirmą pastraipą atskleidžiama informacija turi būti pakankama, siekiant užtikrinti reikšmingą skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų taikomų metodų palyginimą. Informacija pateikiama bendru formatu ir reguliariai atnaujinama. Informaciją galima gauti elektroniniu būdu, pasinaudojus vieningu adresu.

5 SKYRIUS

Kredito įstaigų vykdomas informacijos atskleidimas

145 straipsnis

1.   Šioje direktyvoje kredito įstaigos viešai atskleidžia XII priedo 2 dalyje nurodytą informaciją, vadovaudamosi 146 straipsnio nuostatomis.

2.   Vadovaudamosi 2 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsniais bei 105 straipsniu, kompetentingos institucijos pripažįsta XII priedo 3 dalyje nurodytas priemones ir metodiką su sąlyga, kad kredito įstaigos viešai atskleidžia ten pateiktą informaciją.

3.   Kredito įstaigos priima formalią politiką, siekdamos laikytis 1 ir 2 dalyse nurodytų informacijos atskleidimo reikalavimų, bei turėti savo atskleidžiamos informacijos tinkamumo, įskaitant jos patikrinimą ir dažnumą, įvertinimo politiką.

4.   Kredito įstaigos turėtų, jei prašoma, paaiškinti raštu savo sprendimus dėl reitingų paskoloms MVJ ir kitoms paraiškas paskoloms pateikusioms įmonėms. Jei šio sektoriaus atstovai laisva valia nevykdo savo įsipareigojimų, taikomos valstybių narių priemonės. Su tuo susijusios kredito įstaigų administracinės išlaidos turi atitikti paskolos dydį.

146 straipsnis

1.   Nepažeisdamos 145 straipsnio, kredito įstaigos gali neatskleisti XII priedo 2 dalyje išvardytų vienos ar daugiau informacijos rūšių, jeigu taip atskleista informacija, vadovaujantis XII priedo 1 dalies 1 punkte nurodytu kriterijumi, neturi būti laikoma esmine.

2.   Nepažeisdamos 145 straipsnio kredito įstaigos gali neatskleisti XII priedo 2 ir 3 dalyse išvardytų atskleidžiamos informacijos vieno ar daugiau elementų, jeigu tokie elementai apimtų informaciją, kuri, atsižvelgiant į XII priedo 1 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus, laikoma nuosavybės teise priklausančia ar konfidencialia informacija.

3.   2 dalyje nurodytais išimtiniais atvejais atitinkama kredito įstaiga savo atskleidžiamoje informacijoje nurodo faktą, kad tam tikri informacijos elementai yra neatskleidžiami, tokio neatskleidimo priežastį ir paskelbia bendrą informaciją tuo klausimu, kuriam taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai, jei ši informacija nelaikoma priklausančia arba konfidencialia pagal XII priedo 1 dalies 2 ir 3 punktuose išvardytus kriterijus.

147 straipsnis

1.   Kredito įstaigos paskelbia atskleidžiamą informaciją, kurios reikia pagal 145 straipsnį, rečiausiai kartą per metus. Atskleidžiama informacija turi būti paskelbta kiek įmanoma greičiau.

2.   Kredito įstaigos taip pat nusprendžia, ar reikia skelbti informaciją dažniau, nei numatyta 1 dalyje, atsižvelgiant į XII priedo 1 dalies 4 punkte nurodytus kriterijus.

148 straipsnis

1.   Kredito įstaigos pačios gali nuspręsti, koks turi būti tinkamas būdas, vieta ir tikrinimo priemonės, kad būtų tinkamai laikomasi 145 straipsnyje nurodytų informacijos atskleidimo reikalavimų. Tiek, kiek įmanoma, visa atskleidžiama informacija turi būti pateikiama vienodai ar vienoje vietoje.

2.   Gali būti laikoma, kad lygiavertė kredito įstaigų atskleidžiama informacija, vadovaujantis apskaitos, kotiravimo ar kitais reikalavimais, atitinka 145 straipsnį. Jeigu atskleidžiama informacija neįtraukta į finansines ataskaitas, kredito įstaigos nurodo, kur ją galima rasti.

149 straipsnis

Nepažeisdamos 146–148 straipsnių, valstybės narės įgalioja kompetentingas institucijas reikalauti, kad kredito įstaigos:

a)	atskleistų vieną ar daugiau XII priedo 2 ir 3 dalyse nurodytų informacijos rūšių;

b)	dažniau nei kartą per metus skelbtų vieną ar daugiau atskleidžiamos informacijos rūšių ir nustatytų galutinius terminus informacijos skelbimui;

c)	naudotų specialias priemones ir vietas informacijos, kitokios nei finansinės ataskaitos, atskleidimui; ir

d)	naudotų specialias tikrinimo priemones atskleidžiamai informacijai, kuriai netaikomas įstatymuose numatytas auditas.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

VYKDYMO ĮGALIOJIMAI

150 straipsnis

1.   Nepažeidžiant pasiūlymo, kurį pagal 62 straipsnį Komisija pateiks dėl nuosavų lėšų apibrėžimo, vadovaujantis 151 straipsnio 2 dalyje minima tvarka, priimami šie techniniai patikslinimai:

a)	patikslinami apibrėžimai, atsižvelgiant į finansų rinkų pokyčius šios direktyvos taikymo metu;

b)	patikslinami apibrėžimai, kad būtų užtikrintas šios direktyvos taikymo vienodumas;

c)	atsižvelgiant į priimtus aktus, taikomus kredito įstaigoms ir kitoms susijusioms sritims, suderinami terminai ir suformuluojami apibrėžimai;

d)	2 straipsnyje pateikto sąrašo techniniai patikslinimai;

e)	pakeičiama 9 straipsnyje nustatyto pradinio kapitalo suma, kad būtų atspindėti ekonominės ir pinigų srities pokyčiai;

f)	atsižvelgiant į finansų rinkų plėtrą, išplečiamas 23 ir 24 straipsniuose nurodytas ir I priede pateikiamas sąrašas arba pakeičiami tame sąraše vartojami terminai;

g)	keičiamos sritys, kuriose kompetentingos institucijos privalo keistis informacija, išvardyta 42 straipsnyje;

h)	atliekami techniniai 56–67 ir 74 straipsnių patikslinimai, kilę dėl apskaitos standartų ar reikalavimų pokyčių, kuriais atsižvelgiama į Bendrijos teisės aktus arba į priežiūros praktikų konvergenciją;

i)	pataisomas sąrašas pozicijų klasių, nurodytų 79 ir 86 straipsniuose nurodyta suma, atsižvelgiant į pokyčius finansų rinkose;

j)	peržiūrima 79 straipsnio 2 dalies c punkte, 86 straipsnio 4 dalies a punkte, VII priedo 1 dalies 5 punkte ir VII priedo 2 dalies 15 punkte nurodyta suma, atsižvelgiant į infliacijos poveikį;

k)	peržiūrimi nebalansinių straipsnių, nurodytų II ir IV prieduose, sąrašai ir klasifikavimas, jų vertinimas, pagal V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnį nustatant pozicijų vertes; arba

l)	patikslinamos V–XII priedų nuostatos, siekiant atsižvelgti į finansų rinkų (ypač į naujus finansų produktus) arba apskaitos standartų ar reikalavimų pokyčius, kuriais atsižvelgiama į Bendrijos teisės aktus arba atsižvelgiant į priežiūros praktikų konvergenciją.

2.   Komisija gali priimti šias įgyvendinimo priemones, vadovaudamasi 151 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

a)	nustatyti 124 straipsnio 5 dalyje nurodytų staigių ir netikėtų palūkanų normų pokyčių dydį;

b)	laikinai sumažinti minimalų nuosavų lėšų lygį, nurodytą 75 straipsnyje, ir (arba) rizikos koeficientus, nurodytus V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnyje, kad būtų atsižvelgta į konkrečias aplinkybes;

c)	nepažeidžiant 119 straipsnyje nurodytos ataskaitos, paaiškinti 111 straipsnio 4 dalyje, 113, 115 ir 116 straipsniuose numatytas išimtis;

d)	patikslinti pagrindinius aspektus dėl atskleidžiamų suvestinių statistinių duomenų pagal 144 straipsnio 1 dalies d punktą; arba

e)	patikslinti 144 straipsnyje numatyto informacijos atskleidimo formatą, struktūrą, turinį ir metinio paskelbimo datą.

3.   Nė viena nustatyta įgyvendinimo priemonė negali pakeisti esminių šios direktyvos nuostatų.

4.   Nepažeidžiant jau priimtų įgyvendinimo priemonių, pasibaigus dvejų metų laikotarpiui po šios direktyvos priėmimo ir ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 1 d. nebetaikomos šios direktyvos nuostatos, reikalaujančios priimti technines taisykles, pakeitimus ir sprendimus pagal 2 dalį. Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, gali pratęsti nuostatų taikymo laikotarpį pagal Sutarties 251 straipsnyje numatytą procedūrą, šiuo tikslu jos peržiūri šias nuostatas iki atitinkamai šioje dalyje minėto laikotarpio pabaigos ar minėtos datos, kas bebūtų anksčiau.

151 straipsnis

1.   Komisijai padeda Europos bankininkystės komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/10/EB (22).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje nurodyta procedūra, atsižvelgiant į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnį.

Laikotarpis, nustatytas Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje, yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

152 straipsnis

1.   Kredito įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, vadovaudamosi 84–89 straipsniais per pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį dvylikos mėnesių laikotarpius po 2006 m. gruodžio 31 d. turi užtikrinti nuosavas lėšas, kurios viršytų arba būtų lygios 3, 4 ir 5 dalyse nurodytoms sumoms.

2.   Kredito įstaigos, naudojančios pažangiuosius vertinimo metodus, kaip nurodyta 105 straipsnyje, apskaičiuodamos savo kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, per antrąjį ir trečiąjį dvylikos mėnesių laikotarpius po 2006 m. gruodžio 31 d. turi užtikrinti nuosavas lėšas, kurios viršytų arba būtų lygios 4 ir 5 dalyse nurodytoms sumoms.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pirmąjį dvylikos mėnesių laikotarpį nuosavų lėšų suma turi sudaryti 95 % visos minimalių nuosavų lėšų sumos, kurią kredito įstaiga privalėtų turėti per šį laikotarpį pagal 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (23) 4 straipsnį taip, kaip būtų reikalaujama pagal pastarąją direktyvą ir direktyvą 2000/12/EB galiojusias iki 2007 m. sausio 1 d.

4.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą antrąjį dvylikos mėnesių laikotarpį nuosavų lėšų suma turi sudaryti 90 % visos minimalių nuosavų lėšų sumos, kurią kredito įstaiga privalėtų turėti per šį laikotarpį pagal Direktyvos 93/6/EEB 4 straipsnį taip, kaip būtų reikalaujama pagal pastarąją direktyvą ir Direktyvą 2000/12/EB galiojusias iki 2007 m. sausio 1 d.

5.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą trečiąjį dvylikos mėnesių laikotarpį nuosavų lėšų suma turi sudaryti 80 % visos minimalių nuosavų lėšų sumos, kurią kredito įstaiga privalėtų turėti per šį laikotarpį pagal Direktyvos 93/6/EEB 4 straipsnį taip, kaip būtų reikalaujama pagal pastarąją direktyvą ir Direktyvą 2000/12/EB galiojusias iki 2007 m. sausio 1 d.

6.   Šio straipsnio 1–5 dalių reikalavimų laikymasis turi būti paremtas nuosavų lėšų sumomis, kurios yra visiškai pakoreguotos, kad atspindėtų skirtumus, apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal Direktyvą 2000/12/EB ir Direktyvą 93/6/EEB, galiojusių iki 2007 m. sausio 1 d., ir apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal šią direktyvą, atskirai vertinant tikėtiną nuostolį ir netikėtiną nuostolį, vadovaujantis šios direktyvos 84–89 straipsniais.

7.   Taikant šio straipsnio 1–6 dalis taikomi 68–73 straipsniai.

8.   Iki 2008 m. sausio 1 d. kredito įstaigos gali pakeisti straipsnius, kurie sudaro V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnyje išdėstytą standartizuotą metodą, Direktyvos 2000/12/EB 42–46 straipsniais, galiojusiais iki 2007 m. sausio 1 d.

9.   Kai taikoma 8 dalyje nurodyta pasirinkimo teise, Direktyvos 2000/12/EB nuostatų atžvilgiu galioja šie punktai:

a)	taikomos pastarosios direktyvos 42–46 straipsniuose nurodytos nuostatos taip, kaip tai būtų iki 2007 m. sausio 1 d.;

b)	„pagal riziką koreguota vertė“, kaip nurodyta tos direktyvos 42 straipsnio 1 dalyje – tai „pagal riziką įvertinta pozicijos suma“;

c)	pagal tos direktyvos 42 straipsnio 2 dalį apskaičiuotos sumos laikomos pagal riziką įvertintų pozicijų sumomis;

d)	„kredito išvestinės finansinės priemonės“ turi būti įtrauktos į tos direktyvos II priedo „didelės rizikos“ straipsnių sąrašą; ir

e)

tos direktyvos 43 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertinimas taikomas tos direktyvos IV priede išvardytoms išvestinėms finansinėms priemonėms, nepriklausomai nuo to, ar kalbama apie balansinius, ar nebalansinius straipsnius, o sumos, gaunamos III priede nurodytu būdu, laikomos pagal riziką įvertintų pozicijų sumomis.

10.   Kai taikoma 8 dalyje nurodyta pasirinkimo teisė, pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, atžvilgiu galioja šie punktai:

a)	V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio 3 poskirsnis, susijęs su kredito rizikos mažinimo pripažinimu, netaikomas;

b)	kompetentingos institucijos gali netaikyti V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio 4 poskirsnio, susijusio su pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimu;

11.   Kai taikoma 8 dalyje nurodyta pasirinkimo teisė, kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti pagal 75 straipsnio d punktą turi būti sumažinamas tokia procentine dalimi, kuri atspindėtų kredito įstaigos pozicijų, kurioms pagal 8 dalyje nurodytą pasirinkimo teisė apskaičiuojamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, vertės santykį su bendra tos įstaigos pozicijų verte.

12.   Kai kredito įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas visoms savo pozicijoms pagal 8 dalyje nurodytą pasirinkimo teisė, gali būti taikomi Direktyvos 2000/12/EB 48–50 straipsniai, susiję su didelėmis pozicijomis, taip, kaip tai būtų taikoma iki 2007 m. sausio 1 d.

13.   Kai taikoma 8 dalyje nurodyta pasirinkimo teisė, nuorodos į šios direktyvos 78–83 straipsnius skaitomos kaip nuorodos į Direktyvos 2000/12/EB 42–46 straipsnius taip, kaip tai būtų taikoma iki 2007 m. sausio 1 d.

14.   Jei pasinaudojama 8 dalyje nustatyta teise, tai 123, 124, 145 ir 149 straipsniai netaikomi iki ten nurodytos datos.

153 straipsnis

Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pozicijoms, kylančioms iš turto lizingo (finansinės nuomos) sandorių dėl biurų ar kitų komercinės paskirties patalpų, esančių jų teritorijoje, ir kurios atitinka VI priedo 1 dalies 54 punkte nurodytus kriterijus, kompetentingos institucijos iki 2012 m. gruodžio 31 d. gali leisti priskirti 50 % rizikos koeficientą, netaikydamos VI priedo 1 dalies 55 ir 56 punktų.

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos, nustatydamos pradelstos pozicijos užtikrintą dalį VI priedo tikslais, gali pripažinti kitokias užtikrinimo priemones nei 90–93 straipsniuose nurodytos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės.

Skaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas VI priedo 1 dalies 4 punkto tikslais iki 2012 m. gruodžio 31 d., valstybių narių centrinės valdžios ar centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms bet kokios valstybės narės nacionaline valiuta, priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, koks būtų taikomas jų nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms pozicijoms.

154 straipsnis

1.   Iki 2011 m. gruodžio 31 d. kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos taikydamos VI priedo 1 dalies 61 punktą gali nustatyti pradelstų uždelstų dienų skaičių (iki 180 dienų) VI priedo 1 dalies 12-17 ir 41–43 punktuose nurodytoms pozicijoms sandorio šalims, esančioms jų teritorijoje, jei tai leidžia vietos sąlygos. Įvairių rūšių produktams numatytas konkretus dienų skaičius gali skirtis.

Kompetentingos institucijos, kurios nepasinaudojo pirmoje pastraipoje numatyta pasirinkimo teise dėl pozicijų sandorio šalims, esančioms jų teritorijoje, gali nustatyti didesnį dienų skaičių sandorio šalių, esančių kitų valstybių narių teritorijoje, kurių kompetentingos institucijos pasinaudojo šia pasirinkimo teise, pozicijoms. Konkretus dienų skaičius gali patekti į intervalą nuo 90 dienų iki tokio skaičiaus, kurį kitos kompetentingos institucijos atitinkamų sandorio šalių pozicijoms nustatė savo teritorijoje.

2.   Kredito įstaigoms, teikiančioms prašymus naudoti IRB metodą iki 2010 m., kompetentingoms institucijoms leidus, 84 straipsnio 3 dalyje nustatytas trejų metų naudojimo reikalavimas iki 2009 m. gruodžio 31 d. gali būti sumažintas iki ne trumpesnio nei vienerių metų laikotarpio.

3.   Kredito įstaigoms, teikiančioms prašymus naudoti savus LGD įverčius ir (arba) konvertavimo veiksnius, 84 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naudojimo reikalavimas iki 2008 m. gruodžio 31 d. gali būti sumažintas iki dvejų metų laikotarpio.

4.   Iki 2012 m. gruodžio 31 d. kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms dalyvauti valdant kapitalą, kaip numatyta 57 straipsnio o punkte, jei šis kapitalas buvo įgytas iki ... (24), kaip numatyta Direktyvos 2000/12/EB 38 straipsnyje, galiojusiame iki 2007 m. sausio 1 d..

5.   Iki 2010 m. gruodžio 31 d. visų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nuosavomis gyvenamosiomis patalpomis ir kurioms netaikomos centrinės valdžios garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis neturi būti mažesnis nei 10 %.

6.   Iki 2017 m. gruodžio 31 d. valstybių narių kompetentingos institucijos gali netaikyti IRB metodo tam tikroms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurias kredito įstaigos ir ES kredito įstaigų dukterinės įmonės toje valstybėje narėje turėjo 2007 m. gruodžio 31 d.

Pozicijos, kurioms netaikomas IRB metodas, turi būti vertinamos kaip akcijų skaičius 2007 m. gruodžio 31 dienai ir bet kokios papildomos akcijos, tiesiogiai atsirandančios dėl šių akcijų turėjimo, tol, kol jos nepadidina bendrovėje turimų akcijų procentinės dalies.

Jeigu įsigijimas padidina procentinę tam tikro turimo akcijų paketo dalį, akcijų paketo perviršiui netaikoma minėta išimtis. Išimtis netaikoma taip pat ir akcijų paketams, kuriems iš pradžių buvo taikyta ši išimtis, bet kurie vėliau buvo parduoti, o po to vėl nupirkti atgal.

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurias apima ši pereinamoji nuostata, turi būti taikomas kapitalo poreikio apskaičiavimas, pagal V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnį.

7.   Iki 2011 m. gruodžio 31 d. kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos įmonių pozicijoms gali nustatyti pradelstų dienų skaičių, kurio turi laikytis visos jos jurisdikcijoje esančios kredito įstaigos pagal VII priedo 4 dalies 44 punkte nurodytą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimą tokioms šioje valstybėje narėje esančioms sandorio šalių pozicijoms. Šis specialus skaičius patenka į intervalą nuo 90 iki 180 dienų, jeigu tai atitinka vietines sąlygas. Tokių sandorio šalių, kurios yra kitų valstybių narių teritorijose, pozicijoms kompetentingos institucijos turi nustatyti pradelstų dienų skaičių, kuris neviršija atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatyto skaičiaus.

155 straipsnis

Iki 2012 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali taikyti 15 % prekybinės veiklos verslo linijai kredito įstaigose, kurių atitinkamas prekybinės veiklos verslo linijos indikatorius sudaro mažiausiai 50 % bendro indikatoriaus pagal X priedo 2 dalies 1–4 punktus.

2 SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

156 straipsnis

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę, periodiškai stebi, ar ši visa direktyva kartu su Direktyva 2006/49/EB turi reikšmingą poveikį ekonominiam ciklui ir, atsižvelgdama į tą analizę, turi apsvarstyti, ar pateisinamos bet kokios pataisomojo pobūdžio priemonės.

Komisija, remdamasi ta analize ir atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę, parengia dvimetę ataskaitą ir kartu su bet kokiais tinkamais pasiūlymais pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengiant ataskaitą, deramai atsižvelgiama į paskolų gavėjų ir teikėjų nuomones.

Iki 2012 m. sausio 1 d. Komisija peržiūri, kaip taikoma ši direktyva, parengia ataskaitą, ypatingą dėmesį skirdama visiems 68–73 straipsnių, 80 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 8 dalies ir 129 straipsnio aspektams, ir šią ataskaitą kartu su tinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

157 straipsnis

1.   Valstybės narės iki 2006 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie būtini, siekiant laikytis 4, 22, 57, 61–64, 66, 68–106, 108, 110–115, 117–119, 123–127, 129–132, 133, 136, 144–149 ir 152–155 straipsnių bei II, III ir V–XII priedų. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę.

Nepaisydamos 3 dalies, valstybės narės turi taikyti tas nuostatas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad nuorodos, esančios dabartiniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės turi nuspręsti, kaip daryti tokią nuorodą ir kaip suformuluoti tą teiginį.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

3.   Valstybės narės nuo 2008 m. sausio 1 d. ir ne anksčiau turi taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie būtini, siekiant laikytis 87 straipsnio 9 dalies ir 105 straipsnio.

158 straipsnis

1.   Direktyva 2000/12/EB, iš dalies pakeista XIII priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, yra panaikinama, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl galutinių minėtų direktyvų perkėlimo terminų, nurodytų XIII priedo B dalyje.

2.   Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos, vadovaujantis XIV priede pateikta straipsnių atitikmenų lentele.

159 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

160 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 234, 2005 9 22, p. 8.

(2)  OL C 52, 2005 3 2, p. 37.

(3)  2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 126, 2000 5 26, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/29/EC (OL L 70, 2006 3 9, p. 50).

(5)  OL L 3, 2004 1 7, p. 28.

(6)  OL L 372, 1986 12 31, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB (OL L 178, 2003 7 17, p. 16).

(7)  OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/51/EB.

(8)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(9)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. ....

(10)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(11)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(12)  OL C 284 E, 2002 11 21, p. 115.

(13)  2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (OL L 275, 2000 10 27, p. 39).

(14)  OL L 222, 1978 8 14, p 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/51/EB.

(15)  2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (OL L 35, 2003 2 11, p. 1). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

(16)  OL L 184, 2001 7 6, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

(17)  1984 m. balandžio 10 d. Aštuntoji Tarybos direktyva 84/253/EEB, paremta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl asmenų, atsakingų už apskaitos dokumentų įstatymų numatyto audito atlikimą, patvirtinimo (OL L 126, 1984 5 12, p. 20).

(18)  1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (OL L 375, 1985 12 31, p. 3). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

(19)  1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 228, 1973 8 16, p. 3). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

(20)  2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, 2002 12 19, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

(21)  1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje (OL L 330, 1998 12 5, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

(22)  OL L 3, 2004 1 7, p. 36.

(23)  OL L 141, 1993 6 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.

(24)  šios direktyvos įsigaliojimo data.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---