32002R0445

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 445/2002

2002 m. vasario 26 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantį bei panaikinantį tam tikrus reglamentus [1], ypač į jo 34, 45 ir 50 straipsnius,

kadangi:

(1) 1999 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1750/1999, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisyklių [2], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1763/2001 [3], buvo daug kartų iš esmės keičiamas. Be to, pirmųjų dviejų programavimo metų patirtis rodo, kad reikia pateikti daugiau paaiškinimų, ypač susijusių su programavimo dokumentų ir orientacinės mišraus finansavimo lentelės keitimo tvarka. Dėl to, siekiant aiškumo ir racionalumo, Reglamentą (EB) Nr. 1750/1999 reikėtų pertvarkyti.

(2) Reglamente (EB) Nr. 1257/1999 buvo nustatyta bendra teisinė EŽŪOGF paramos kaimo plėtrai sistema. II antraštinėje dalyje konkrečiai nustatomos priemonės, kurioms gali būti skiriama parama, jų tikslai ir paramos kriterijai. Minėtoji teisinė sistema taikoma paramai kaimo plėtrai visoje Bendrijoje.

(3) Reikėtų priimti išsamias taisykles, papildančias šią sistemą, atsižvelgiant į patirtį, įgytą naudojant instrumentus, taikomus pagal įvairius Tarybos reglamentus, atšauktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 55 straipsnio pirmąją pastraipą. Minėtosios taisyklės turėtų būti parengtos laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų ir dėl to turėtų apsiriboti tuo, kas reikalinga nustatytiems tikslams pasiekti.

(4) Kalbant apie paramos kriterijus, Reglamente (EB) Nr. 1257/1999 nustatomos trys pagrindinės investicijų į žemės ūkio valdas ir perdirbimo įmones bei jaunų ūkininkų rėmimo sąlygos. Reikėtų nustatyti minėtų sąlygų įvykdymo laiką, įskaitant, investicinės paramos atveju, sąlygą dėl žemės ūkio valdos ekonominio gyvybingumo pagrindimo, remiantis atitinkamu žemės ūkio naudmenų perspektyvų įvertinimu. Kaimo vietovėse esantiems ūkiams, patiriantiems labai rimtas struktūrines problemas, gali būti labai sunku įvykdyti šiuos reikalavimus. Nedidelių investicijų atveju valstybėms narėms reikėtų leisti ūkiams nustatyti lengvatinį laikotarpį šiems reikalavimams įvykdyti.

(5) Bendrijos parama investicijoms į žemės ūkio valdas ir perdirbimo įmones skiriama tik tada, kai atitinkamiems produktams galima rasti normalias realizavimo rinkas. Reikėtų nustatyti išsamias tokių realizavimo rinkų vertinimo taisykles.

(6) Parama profesiniam mokymui neturėtų apimti įprasto mokymo žemės ūkio ir miškininkystės srityse.

(7) Nustatant sąlygas dėl paramos skyrimo ankstyvo išėjimo į pensiją atveju, reikėtų išspręsti specialias problemas, su kuriomis susiduriama keliems perdavėjams arba nuomojančiam ūkininkui perduodant žemės ūkio valdą.

(8) Kompensacinės išmokos, mokėtinos žemės ūkiui nepalankiuose rajonuose už kelių ūkininkų bendrai naudojamą žemę, turėtų būti išmokamos kiekvienam susijusiam ūkininkui proporcingai jo turimai žemės naudojimo teisei.

(9) Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 16 straipsnyje numatyta, kad ūkininkai gali gauti paramą, kompensuojančią papildomas išlaidas ir prarastas pajamas, jeigu jie ūkininkauja vietovėse, kuriose aplinkosauginiai suvaržymai reiškia, kad joms taikomi pagal Bendrijos nuostatas nustatyti aplinkosaugos apribojimai. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių [4] siekiama sumažinti vandenų taršą žemės ūkio kilmės nitratais ir apsisaugoti nuo jos plitimo. Laikantis Sutarties 174 straipsnio 2 dalyje nustatyto principo "moka teršėjas", už dėl minėtoje direktyvoje nustatytų apribojimų taikymo patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, jokia kompensacija neturėtų būti mokama ir dėl to jų nereikėtų įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 16 straipsnio taikymo sritį.

(10) Kalbant apie paramą agrarinei aplinkosaugai, minimalūs reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti ūkininkai pagal įvairius agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus, turėtų užtikrinti subalansuotą paramos agrarinei aplinkosaugai taikymą, atsižvelgiant į jos tikslus, ir tokiu būdu prisidėti prie subalansuotos kaimo plėtros.

(11) Reikėtų nustatyti investicijų atrankos kriterijus, siekiant pagerinti žemės ūkio produktų perdirbimą ir pardavimą. Įgyta patirtis rodo, kad minėtieji atrankos kriterijai turėtų būti pagrįsti ne atskiriems sektoriams taikomomis taisyklėmis, o plačiais principais.

(12) Labiausiai nutolusius Bendrijos regionus, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, reikėtų išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 1275/1999 28 straipsnio 1 dalies antrosios įtraukos, numatančios neskirti jokios paramos investicijoms, skirtoms produktų iš trečiųjų šalių perdirbimui ir pardavimui.

(13) Reikėtų išsamiau apibūdinti miškus, neatitinkančius Reglamento (EB) Nr. 1275/1999 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų paramos skyrimo sąlygų.

(14) Reikėtų nustatyti išsamias sąlygas dėl paramos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku ir atsiskaitymams už miškų ekologinio stabilumo palaikymo ir gerinimo veiklą.

(15) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1275/1999 33 straipsnį parama skiriama kitoms priemonėms, susijusioms su ūkininkavimo veikla, jų pertvarkymu ir kaimo veikla, kita nei numatyta bet kurioje kitoje kaimo plėtros priemonėje. Atsižvelgiant į tai, kad priemonės, kurioms gali būti taikomas šis straipsnis, yra labai įvairios, reikėtų leisti, kad paramos sąlygas pirmiausia nustatytų pačios valstybės narės, kaip savo programavimo dalį.

(16) Reikėtų nustatyti kelioms priemonėms bendras taisykles, pirmiausia tam, kad būtų galima užtikrinti bendrų gero ūkininkavimo praktikos standartų taikymą, kai priemonės nurodo šį kriterijų, ir garantuoti lankstumą, reikalingą ilgalaikiams įsipareigojimams vykdyti, atsižvelgiant į įvykius, galinčius daryti poveikį minėtiems įsipareigojimams, netrukdant veiksmingai įgyvendinti įvairias paramos priemones.

(17) Reikėtų aiškiai atskirti paramos kaimo plėtrai finansavimą ir paramos bendro rinkos organizavimo principus finansavimą. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo konkrečius poreikius ir laikydamosi skaidrios tvarkos, savo kaimo plėtros programose turėtų pasiūlyti išimtis principui, reikalaujančiam, kad paramos schemose pagal bendrus rinkos organizavimo principus numatytoms priemonėms parama kaimo plėtrai nebūtų skiriama.

(18) Paramos gavėjams reikėtų išmokėti visas paramos kaimo plėtrai išmokas.

(19) Komisijos reglamente Nr. 1685/2000 [5] pateikiamos išsamios 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio struktūrinių fondų bendrąsias nuostatas [6], su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1447/2001 [7], įgyvendinimo taisyklės, susijusios su struktūrinių fondų, vadinasi ir EŽŪOGF Garantijų skyriaus, iš dalies finansuojamų operacijų išlaidų atitikimu paramos skyrimo sąlygoms. Siekiant nuoseklumo, Reglamentą (EB) Nr. 1685/2000 taip pat reikėtų taikyti EŽŪOGF Garantijų skyriaus iš dalies finansuojamoms priemonėms, išskyrus tuos atvejus, kai Reglamente (EB) Nr. 1257/1999, 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [8] arba šiame reglamente numatyta kitaip.

(20) 1999 m. rugsėjo 8 d. Komisijos sprendime Nr. 1999/659/EB [9], nustatančiame valstybėms narėms orientacinius asignavimus iš Europos Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus asignavimų kaimo plėtros priemonėms nuo 2000 iki 2006 m., su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/246/EB [10], nustatoma išlaidų, finansuojamų valstybėms narėms skiriamais asignavimais, rūšis. Be to, 1999 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2603/1999, nustatančiame taisykles pereinant prie Tarybos reglamente (EB) Nr. 1257/1999 [11] numatytos kaimo plėtros rėmimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2005/2001 [12], numatyta, kad išmokos, susijusios su tam tikrais įsipareigojimais, prisiimtais iki 2000 m. sausio 1 d., gali būti įtrauktos į 2000–2006 m. kaimo plėtros programavimą, esant tam tikroms sąlygoms. Dėl to reikia viename Komisijos patvirtintame programavimo dokumente, nustatantį, kas sudaro Bendrijos paramos kiekvienam kaimo plėtros planui bendrą sumą.

(21) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1259/1999, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles [13], su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1244/2001 [14], 5 straipsnyje nustatomos sumos, susikaupiančios iš baudų už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą arba iš modeliavimo, gali būti išmokamos valstybėms narėms kaip papildoma Bendrijos parama tam tikroms kaimo plėtros priemonėms. Reikėtų tiksliai nustatyti, ką, taikant minėtas priemones, turi patvirtinti Komisija.

(22) Reikėtų nustatyti kaimo plėtros planų pateikimo ir peržiūros išsamias taisykles.

(23) Siekiant palengvinti kaimo plėtros planų rengimą, tikrinimą ir tvirtinimą Komisijoje, reikėtų nustatyti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias tokių planų struktūrą ir turinį, visų pirma atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio reikalavimus.

(24) Reikėtų nustatyti atitinkamus reikalavimus dėl kaimo plėtros programinių dokumentų pakeitimų, kad Komisija galėtų minėtus dokumentus greitai ir veiksmingai patikrinti.

(25) Vadybos komiteto procedūra turėtų būti taikoma tik svarbiems kaimo plėtros programavimo dokumentų pakeitimams. Sprendimą dėl kitų pakeitimų turėtų priimti valstybės narės ir apie tai informuoti Komisiją.

(26) Siekiant apimti visas Bendrijos kaimo plėtros iniciatyvinės programos įgyvendinimo priemones, priemonių, kurios atitinka EŽŪOGF Garantijų skyriaus paramos skyrimo sąlygas, taikymo sritį, numatytą Reglamente (EB) Nr. 1257/1999, reikėtų išplėsti.

(27) Reikėtų nustatyti išsamias taisykles, reglamentuojančias finansų planavimą ir įnašus į priemonių finansavimą, skiriamą iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

(28) Dėl to valstybės narės turėtų reguliariai teikti Komisijai ataskaitas apie kaimo plėtros priemonių finansavimo būklę.

(29) Reikėtų imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą kaimo plėtrai skirtų asignavimų naudojimą, ypač numatant, kad mokėjimų agentūroms Komisija skirtų pradinę išankstinę išmoką ir asignavimai būtų koreguojami atsižvelgiant į poreikius ir ankstesnę veiklą. Taip pat rekomenduotina sudaryti galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, mokėti išankstines išmokas tam tikrų kategorijų gavėjams, siekiant palengvinti investavimo priemonių įgyvendinimą.

(30) Kartu su šiame reglamente nustatytomis konkrečiomis taisyklėmis reikėtų taikyti ir biudžeto vykdymo tvarkos bendrąsias taisykles, ypač susijusias su nepilnai arba neteisingai užpildytomis valstybių narių deklaracijomis.

(31) Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 įgyvendinimo taisyklės turėtų reglamentuoti išsamų finansinį kaimo plėtros priemonių administravimą.

(32) Atsižvelgiant į principus, taikomus kitoms Bendrijos paramos priemonėms, ypač toms, kurios nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1260/1999, reikėtų nustatyti priežiūros ir vertinimo tvarką bei reikalavimus.

(33) Administracinėse taisyklėse turėtų būti numatyta, kaip geriau administruoti, prižiūrėti ir kontroliuoti kaimo plėtros paramą. Siekiant paprastumo, esant galimybei reikėtų taikyti 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybosreglamentą (EEB) Nr. 3508/92, nustatantį tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą [15], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 495/2001 [16], ir išsamias jo įgyvendinimo taisykles, nustatytas Komisijos reglamente (EB) Nr. 2419/2001 [17], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2550/2001 [18].

(34) Reikėtų priimti nuostatą dėl baudų sistemos Bendrijos ir valstybės narės lygiu.

(35) Žemės ūkio struktūrų ir kaimo plėtros komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį savo nuomonės nepareiškė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS

1 DALIS

Investicijos į žemės ūkio valdas

1 straipsnis

1. Priimant individualų sprendimą skirti paramą, turi būti įgyvendintos paramos investicijoms skyrimo sąlygos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 5 straipsnyje.

2. Kai investuojama laikantis naujai nustatytų minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės standartų, atitinkama parama gali būti skiriama, kad būtų laikomasi šių naujų standartų. Tokiais atvejais gali būti numatytas lengvatinis minėtų minimalių standartų taikymo laikotarpis, jeigu reikia laiko su minėtu standartų taikymo įgyvendinimu susijusioms konkrečioms problemoms išspręsti ir jeigu tai neprieštarauja atitinkamiems konkretiems teisės aktams.

3. Kaimo vietovėse veikiantiems labai mažiems ūkiams, dėl to susiduriantiems su struktūrinėmis problemomis, kuriems ypač sunku įvykdyti Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, valstybės narės gali skirti ne didesnę kaip 25000 eurų paramą investicijoms, kad jie galėtų įvykdyti minėtus reikalavimus per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo datos.

Pirmosios pastraipos nuostatos taikomos iki 2002 m. gruodžio 31 d. ir nepažeidžiant 2 dalies reikalavimų.

2 straipsnis

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 6 straipsnį, reikia nustatyti, ar egzistuoja įprastos realizavimo rinkos, atsižvelgiant į:

a) atitinkamus produktus;

b) investicijų rūšis;

c) esamus ir planuojamus pajėgumus.

2. Reikia atsižvelgti į bet kuriuos gamybos arba Bendrijos paramos pagal bendrą rinkos organizavimą apribojimus.

3. Jeigu bendras rinkos organizavimas numato gamybos arba Bendrijos paramos apribojimus, taikomus individualiems ūkininkams, ūkiams arba perdirbimo įmonėms, investicijos, dėl kurių gamyba gali išaugti labiau nei nustatyti apribojimai, neremiamos.

3 straipsnis

1. Jeigu lėšas investuoja jauni ūkininkai, Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 7 straipsnio antros dalies antrajame sakinyje procentais nurodyti maksimalūs investicijų kiekiai, atitinkantys paramos skyrimo sąlygas, gali būti taikomi ne ilgiau kaip penkerius metus nuo įsikūrimo.

2. Šio reglamento 4 straipsnio 2 dalis taip pat taikoma lėšoms, kurias jauni ūkininkai investuoja per penkerius metus nuo įsikūrimo.

2 DALIS

Jaunų ūkininkų įsikūrimas

4 straipsnis

1. Paramos jauniems ūkininkams įsikurti, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 8 straipsnio 1 dalyje, skyrimo sąlygas būtina įvykdyti tuo metu, kai priimamas individualus sprendimas skirti paramą. Ūkininkai, įsikuriantys šio reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis, kurie kreipiasi dėl pagalbos ne vėliau kaip 2001 m. gruodžio 31 d., įsikūrimo metu privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 8 straipsnio 1 dalies pirmojoje įtraukoje nustatytą amžiaus reikalavimą.

2. Po įsikūrimo gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip trejų metų laikotarpis įvykdyti su profesiniais įgūdžiais ir kompetencija, ekonominiu gyvybingumu bei su minimaliais standartais dėl aplinkos, higienos ir gyvūnų gerovės susijusius reikalavimus, jeigu jaunam ūkininkui reikia prisitaikymo laikotarpio, per kurį jis galėtų įkurti arba pertvarkyti ūkį.

5 straipsnis

1. Individualus sprendimas skirti Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 8 straipsnyje numatytą pagalbą priimamas ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo įsikūrimo, kaip nustatyta valstybėje narėje galiojančiose nuostatose.

2. Jeigu jauni ūkininkai, įsikūrę iki 2002 m. sausio 1 d., galėtų gauti paramą vėliau nei po 12 mėnesių nuo įsikūrimo pagal Komisijos patvirtintame programavimo dokumente numatytas priemones, valstybės narės gali priimti atskirą sprendimą skirti paramą ne vėliau kaip 2002 m. sausio 31 d.

3. Jeigu jauni ūkininkai, įsisteigę 1999, 2000 arba 2001 metais, dar nėra gavę paramos dėl su biudžetu arba administravimu susijusių priežasčių, valstybės narės gali priimti individualų sprendimą skirti paramą ne vėliau kaip 2001 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsikūrimo.

3 DALIS

Mokymas

6 straipsnis

Parama profesiniam mokymui neapima instruktažų arba mokymo kursų, kurie sudaro įprastines vidurinio arba aukštesniojo lygio žemės ūkio ir miškininkystės mokymo programas arba sistemas.

4 DALIS

Ankstyvas išėjimas į pensiją

7 straipsnis

Kai ūkį perduoda keli asmenys, bendra paramos suma neturi viršyti vienam perduodančiam asmeniui skirtos sumos.

8 straipsnis

Nekomercinė ūkininkavimo veikla, kurią tęsia ūkį perduodantis asmuo pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalies pirmąją įtrauką, neatitinka paramos skyrimo sąlygų, numatytų bendrojoje žemės ūkio politikoje.

9 straipsnis

Ūkį nuomojantis ūkininkas perduotą žemę gali grąžinti savininkui, jeigu nuoma nutraukiama ir įvykdomi Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai.

10 straipsnis

Perduota žemė gali būti įtraukta į naujo sklypų dalijimo operaciją arba į panašų keitimąsi sklypais.

Tokiais atvejais perduotai žemei nustatytos sąlygos toliau taikomi plotams, kurie agronominiu požiūriu yra lygiaverčiai perduotai žemei.

Valstybės narės gali priimti nuostatą dėl perduotos žemės perdavimo organui, kuris įsipareigoja minėtą žemę ateityje vėl perduoti ankstyvo išėjimo į pensiją sąlygas atitinkančiam perėmėjui.

5 DALIS

Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais

11 straipsnis

Kompensacinės išmokos už plotus, kelių ūkininkų bendrai naudojamus gyvūnams ganyti, gali būti skiriamos kiekvienam susijusiam ūkininkui proporcingai tokio ūkininko naudojamai žemei arba jo turimai žemės naudojimo teisei.

12 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 16 straipsnyje numatyta parama negali kompensuoti dėl Direktyvoje 91/676/EB nustatytų apribojimų įgyvendinimo patirtų išlaidų ir prarastų pajamų.

6 DALIS

Agrarinė aplinkosauga

13 straipsnis

Įsipareigojant ekstensyvinti galvijų auginimą arba kitaip verstis galvijininkyste, turi būti įvykdyta bent viena iš toliau išvardytų sąlygų:

a) toliau turi būti tvarkomos ganyklos;

b) po visą ganyklą tolygiai paskirstomi galvijai, kad ganyklos teritorija nebūtų per daug arba nepakankamai naudojama;

c) nustatomas galvijų tankumas, atsižvelgiant į visus ūkyje ganomus galvijus arba, jeigu yra prisiimtas įsipareigojimas apriboti maistingųjų medžiagų išplovimą iš dirvožemio, atsižvelgiant į visus ūkyje esančius gyvūnus, kurie yra svarbūs minėtam įsipareigojimui.

14 straipsnis

1. Parama gali būti susijusi su tokiais įsipareigojimais:

a) auginti atitinkamai vietovei būdingų vietinių veislių naminius gyvūnus, kuriems gresia išnykimas;

b) saugoti genetinius augalų išteklius, natūraliai pritaikytus vietinėms ir regioninėms sąlygoms, kuriems gresia genetinis išnykimas.

2. Vietinių galvijų veislės ir genetiniai augalų ištekliai turi palaikyti aplinką toje vietovėje, kurioje taikoma 1 dalyje numatyta priemonė.

Paramos skyrimo sąlygas atitinkančios naminių galvijų rūšys ir vietinių veislių išnykimo ribos nustatymo kriterijai pateikiami šio reglamento I priede.

15 straipsnis

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 1 dalies antrąjį papunktį, kapitalinių darbų sąnaudos nekompensuojamos, jeigu minėtieji darbai nėra susiję su jokiu žymiu grynuoju ūkio vertės arba pelningumo padidėjimu.

16 straipsnis

Ilgesnis nei Reglamente (EB) Nr. 1257/1999 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas minimalus penkerių metų agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų laikotarpis neturi tęstis ilgiau, nei pagrįstai reikia jų aplinkosauginiam poveikiui pasiekti. Paprastai jie prisiimami ne ilgiau kaip 10 metų, išskyrus konkrečius įsipareigojimus, kuriems įvykdyti būtinas ilgesnis laikotarpis.

17 straipsnis

Įvairūs vienas kitą papildantys ir atitinkantys agrariniai aplinkosauginiai įsipareigojimai gali būti sujungiami.

Minėtu būdu sujungus agrarines aplinkosaugines priemones, paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į negautas pajamas ir konkrečias papildomas sujungimo išlaidas.

18 straipsnis

1. Negautos pajamos ir su prisiimtais įsipareigojimais susijusios papildomos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į gerą ūkininkavimo atitinkamos priemonės taikymo vietovėje praktiką.

Gali būti atsižvelgiama į žemės nenaudojimo arba tam tikros ūkininkavimo praktikos nutraukimo ekonominius padarinius, jeigu tai gali būti pateisinama agronominėmis arba aplinkosaugos sąlygomis.

2. Mokėjimai negali būti atliekami už produkcijos vienetą, išskyrus naminių gyvūnų, kurių veislėms gresia išnykimas, auginimui skiriamą paramą, kuri gali būti išmokama už vieną galviją arba išaugintą gyvūną. Jeigu įsipareigojimai paprastai nurodomi kitai nei plotas vienetais, valstybės narės išmokas gali skaičiuoti remiantis minėtais vienetais.

3. 2 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 priede nustatytų maksimalių metinių sumų, atitinkančių Bendrijos paramos skyrimo sąlygas.

Šiuo tikslu valstybė narė gali:

a) apriboti vienetų skaičių vienam hektarui ūkyje, kuriam taikomi agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai, arba

b) nustatyti bendrą maksimalią sumą kiekvienam konkrečiam ūkiui ir užtikrinti, kad išmokos kiekvienam ūkiui atitiktų šią ribą.

4. Išmokos gali būti nustatomos atsižvelgiant į trąšų, augalų apsaugos produktų arba kitų sąnaudų apribojimus, tačiau tik tokiu atveju, jei tokius apribojimus galima įvertinti techniniu ir ekonominiu požiūriu.

19 straipsnis

Valstybės narės, atsižvelgdamos į objektyvius kriterijus, nustato, ar reikia skirti Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos trečiojoje įtraukoje numatytą paskatą.

Paskatos turi sudaryti ne daugiau kaip 20 % negautų pajamų ir papildomų išlaidų, susijusių su prisiimtu įsipareigojimu, išskyrus konkrečius įsipareigojimus, kai veiksmingam priemonės įgyvendinimui užtikrinti būtina didesnė norma.

20 straipsnis

Ūkininkas, kuris prisiima su viena ūkio dalimi susijusį agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimą, visame ūkyje turi laikytis bent jau įprastos geros ūkininkavimo praktikos.

21 straipsnis

1. Valstybės narės gali leisti įsipareigojimo vykdymo laikotarpiu jį pakeisti kitu su sąlyga, kad:

a) toks pasikeitimas yra neabejotinai naudingas aplinkai;

b) esamas įsipareigojimas gerokai padidinamas, ir

c) minėti įsipareigojimai yra numatyti patvirtintoje programoje.

Agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimą galima pakeisti įsipareigojimu žemės ūkio paskirties žemę apželdinti mišku pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį, laikantis šios dalies pirmosios pastraipos a ir b punktuose numatytų reikalavimų. Agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimas panaikinamas neišmokant kompensacijos.

2. Valstybės narės gali leisti patikslinti agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus per jų taikymo laikotarpį, jeigu patvirtintoje programoje yra numatyta tokio patikslinimo galimybė ir patikslinimas yra deramai pateisinamas, atsižvelgiant į įsipareigojimo tikslus.

7 DALIS

Žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais gerinimas

22 straipsnis

Paramos skyrimo sąlygas atitinkančios išlaidos gali apimti:

a) nekilnojamojo turto statybą ir įsigijimą, išskyrus žemės pirkimą;

b) naujų mašinų ir įrangos, įskaitant kompiuterių programinę įrangą, įsigijimą;

c) bendrąsias išlaidas, tokias kaip išlaidos, susijusios su architektams, inžinieriams, konsultantams mokamu užmokesčiu, patentų ir licencijų įsigijimo išlaidos.

Pirmosios pastraipos c punkte minimos išlaidos nustatomos papildomai a ir b punktuose nurodytoms išlaidoms ir atitinka ne daugiau kaip 12 % skirtos paramos dydžio.

23 straipsnis

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 26 straipsnio 3 dalį atitinkamu lygiu turi būti nustatyta, ar egzistuoja tinkamos realizavimo rinkos:

a) atitinkamų rūšių produktams;

b) investicijų rūšims;

c) esamam ir planuojamam pajėgumui.

2. Turi būti atsižvelgiama į bet kuriuos gamybos suvaržymus arba Bendrijos paramos apribojimus pagal bendrus rinkos organizavimo principus.

24 straipsnis

Labiausiai nutolusiuose regionuose parama gali būti skiriama investicijoms į trečiųjų šalių produktų perdirbimą arba pardavimą, jeigu perdirbti produktai yra skirti atitinkamo regiono rinkai.

Laikantis pirmojoje pastraipoje nustatytos sąlygos, paramos dydis apribojamas pagal regioninius poreikius atitinkantį perdirbimo pajėgumą, jeigu pastarasis neviršija minėtų poreikių.

8 DALIS

Miškininkystė

25 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29 straipsnio 3 dalį parama miškininkystei neskiriama:

a) centrinės arba regioninės valdžios institucijoms arba Vyriausybinėms korporacijoms priklausančiam miškui ar kitai miškingai žemei;

b) karūnai priklausantiems miškams ir kitai miškingai žemei;

c) miškams, kurių savininkai yra juridiniai asmenys, kurių ne mažiau kaip 50 % kapitalo priklauso a ir b punktuose nurodytoms institucijoms.

26 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnyje nurodytos paramos apželdinimui mišku skyrimo sąlygas atitinkančią žemės ūkio paskirties žemę nustato valstybė narė, pirmiausia įtraukdama ariamą žemę, pievas, nuolatines ganyklas ir daugiametėms kultūroms auginti naudojamą žemę, jeigu ūkininkavimas yra nuolatinio pobūdžio.

27 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnio 1 dalies antrojoje įtraukoje ir antrojoje dalyje minimas "ūkininkas" – tai asmuo, kuris, atsižvelgdamas į valstybės narės nustatytus išsamius kriterijus, pagrindinę savo darbo laiko dalį skiria žemės ūkio veiklai ir iš jos gauna didelę savo pajamų dalį.

2. Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnio 3 dalies antrojoje įtraukoje nurodytos "greitai augančios ir per trumpą laiką išauginamos rūšys" – tai rūšys, kurių sėjomainos laikotarpis, tai yra ne trumpesnis kaip 15 metų laikotarpis tarp dviejų derlių tame pačiame sklype nuėmimo.

28 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 32 straipsnyje nurodyta parama negali būti skiriama plotams, kuriems jau buvo skirta parama pagal to reglamento 31 straipsnį.

2. Išmokos už Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 32 straipsnio 1 dalies antrojoje įtraukoje nurodytą priešgaisrinių juostų išsaugojimą žemės ūkio priemonėmis negali būti mokamos plotams, kuriems skiriama agrarinė aplinkosaugos parama.

Tokios išmokos turi būti skiriamos laikantis visų gamybos suvaržymų arba Bendrijos paramos bendram rinkos organizavimui apribojimų ir atsižvelgiant į išmokas pagal bendrus rinkos organizavimo principus.

9 DALIS

Kelioms priemonėms taikomos bendros taisyklės

29 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 14 straipsnio 2 dalies trečiojoje įtraukoje ir 23 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyta "įprasta gero ūkininkavimo praktika" – tai ūkininkavimo standartas, kurio atitinkamame regione turėtų laikytis protingas ūkininkas.

Valstybės narės savo kaimo plėtros planuose nustato standartus, kuriuos galima patikrinti. Šiuose standartuose bent jau turi būti reikalaujama laikytis bendrųjų privalomų aplinkos reikalavimų.

30 straipsnis

Kai paramos gavėjas visą valdą arba jos dalį perduoda kitam asmeniui per įsipareigojimo, kuris prisiimamas kaip paramos skyrimo sąlyga, laikotarpį, perėmėjas gali perimti įsipareigojimą likusiai laikotarpio daliai. Jeigu įsipareigojimas neperduodamas, paramos gavėjas grąžina skirtą paramą.

Valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti tokios paramos grąžinimo, jeigu gavėjas, kuris jau yra įvykdęs didelę atitinkamo įsipareigojimo dalį, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą ir nesitikima, kad jo įsipareigojimas bus perimtas.

Nežymiai pasikeitus valdos būklei valstybės narės gali imtis specialų priemonių, užtikrinančių, kad vykdant prisiimtą įsipareigojimą pirmosios pastraipos taikymas neduos netinkamų rezultatų.

31 straipsnis

1. Kai paramos gavėjas padidina valdos plotą per įsipareigojimo, kuris prisiimamas kaip paramos skyrimo sąlyga, laikotarpį, valstybės narės likusiam įsipareigojimo laikotarpiui gali numatyti išplėsti įsipareigojimą, įtraukdamos papildomą plotą, kaip numatyta 2 dalyje, arba pirminį įsipareigojimą pakeisti kitu 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pirmiau nurodyto pakeitimo nuostata taip pat gali būti taikoma padidinus valdos, kuriai taikomas įsipareigojimas, plotą.

2. 1 dalyje nurodytas padidinimas gali būti leidžiamas tik esant tokioms sąlygoms:

a) jis yra neabejotinai naudingas susijusiai priemonei;

b) jis atitinka įsipareigojimo pobūdį, likusį laikotarpį ir papildomo ploto dydį;

c) jis netrukdo veiksmingai patikrinti, kaip užtikrinamas paramos skyrimo sąlygų laikymasis.

b punkte nurodytas papildomas plotas turi būti gerokai mažesnis už pirminį plotą arba užimti ne daugiau kaip du hektarus.

3. 1 dalyje nurodytas įsipareigojimas taikomas visam atitinkamam plotui, laikantis tokių pat griežtų, kaip ir pirminio įsipareigojimo, sąlygų.

32 straipsnis

Jeigu paramos gavėjas negali toliau vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kadangi valda yra dalijama iš naujo arba taikomos kitos panašios valstybinės žemės konsolidavimo priemonės, valstybės narės imasi būtinų priemonių, reikalingų įsipareigojimams pritaikyti prie naujų valdos sąlygų. Jeigu toks pritaikymas pasirodo neįmanomas, įsipareigojimas nebevykdomas, nereikalaujant grąžinti paramos už įsipareigojimo galiojimo laikotarpį.

33 straipsnis

1. Nepažeisdamos faktinių aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti atskirais atvejais, valstybės narės gali pirmiausia pripažinti šių kategorijų force majeure aplinkybes:

a) ūkininko mirtį;

b) ilgalaikį ūkininko nedarbingumą;

c) didelės valdos dalies konfiskavimą, jeigu to nebuvo galima numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną;

d) didelę gamtinę nelaimę, kuri valdos žemės ūkio paskirties žemei padaro rimtą žalą;

e) atsitiktinį tvartų valdoje sunaikinimą;

f) epizootinę ligą, kuria suserga visi ūkininko galvijai arba jų dalis.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie force majeure aplinkybėms priskirtinų aplinkybių kategorijas.

2. Apie force majeure aplinkybes raštu informuojama kompetentinga institucija, kartu pateikiant atitinkamus ją patenkinančius įrodymus per 10 darbo dienų nuo tada, kai ūkininkas gali tai padaryti.

II SKYRIUS

BENDROSIOS TAISYKLĖS IR ADMINISTRACINĖS BEI FINANSINĖS NUOSTATOS

1 DALIS

Bendrosios taisyklės

34 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 37 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą taikomi šio reglamento 35, 36 ir 37 straipsniai.

35 straipsnis

1. Aplinkosaugos priemonės, įgyvendinamos pagal bendrus rinkos organizavimo principus, žemės ūkio kokybės ir sveikatos priemonės arba kaimo plėtros priemonės, kitos nei agrarinės aplinkosaugos parama, nepažeidžia agrarinės aplinkosaugos paramos skyrimo tai pačiai produkcijai sąlygų, jeigu tokia parama yra skiriama papildomai ir neprieštarauja atitinkamoms priemonėms.

2. Skiriant pirmoje dalyje numatytos formos paramą, taikomos šios nuostatos:

a) agrarinės aplinkosaugos priemonės, taikomos atidėtai žemei pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1251/1999 [19] 6 straipsnį, atitinka paramos skyrimo sąlygas tik tuo atveju,kai prisiimti įsipareigojimai yra didesni už minėtojo reglamento 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas atitinkamas aplinkosaugines priemones;

b) parama jautienos gamybos ekstensyvinimui skiriama atsižvelgiant į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 [20] 13 straipsnyje numatytą ekstensyvinimo išmoką;

c) skiriant paramą mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir vietovėms, kurioms taikomi aplinkosaugos apribojimai, prisiimant agrarinės aplinkosaugos apribojimus atsižvelgiama į atitinkamai vietovei nustatytas paramos sąlygas.

3. Nustatant paramos dydį pagal 1 ir 2 dalis, atsižvelgiama į negautas pajamas ir papildomas išlaidas, susijusias su paramos rūšių derinimu.

36 straipsnis

Tam pačiam įsipareigojimui jokiomis aplinkybėmis vienu metu negali būti išmokama pagal agrarinės aplinkosaugos ir bet kurią kitą Bendrijos pagalbos schemą.

37 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 37 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos pirmąją įtrauką valstybės narės siūlo išimtis savo kaimo plėtros planuose arba programavimo dokumentuose, pateikiamuose pagal 1 ir 2 tikslus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 18 straipsnio 1 ir 2 bei 19 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

38 straipsnis

Paramos gavėjams išmokamos visos išmokos, numatytos pagal kaimo plėtros priemones.

39 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1685/2000 taikomas priemonėms, įtrauktoms į Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą programavimą, jeigu Reglamentuose (EB) Nr. 1257/1999, Nr. 1258/1999 ir šiame reglamente nenumatyta kitaip.

2 DALIS

Programavimas

40 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 III antraštinės dalies II skyriuje numatyti kaimo plėtros planai pateikiami šio reglamento II priede nustatyta tvarka.

41 straipsnis

1. Tvirtinant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 44 straipsnio 2 dalyje nurodytus programavimo dokumentus, nustatoma bendra Bendrijos paramos suma.

Minėtąją sumą sudaro:

a) išlaidos priemonėms, numatytoms pagal naująjį kaimo plėtros programavimą, įskaitant išlaidas Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 49 straipsnio 2 dalyje numatytam vertinimui;

b) išlaidas, susijusias su ankstesnėmis papildomomis priemonėmis, numatytomis Tarybos reglamentuose (EEB) Nr. 2078/92 [21], (EEB) Nr. 2079/92 [22] ir (EEB) Nr. 2080/92 [23], taip pat išlaidas priemonėms, numatytoms pirmiau išvardytais reglamentais panaikintuose reglamentuose;

c) išlaidos Reglamento (EB) Nr. 2603/1999 4 straipsnyje numatytoms priemonėms.

2. Kartu su 1 dalies nuostatomis, tvirtinimas apima ir likusių sumų, kurios gali būti išmokėtos valstybėms narėms kaip Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 5 straipsnyje numatyta papildoma Bendrijos parama, paskirstymą bei naudojimą

Tačiau pirmiau nurodytos sumos neįtraukiamos į 1 dalyje nurodytą bendrą Bendrijos paramos sumą.

3. Tvirtinimas gali apimti valstybės paramą, skirtą papildomam kaimo plėtros priemonių finansavimui, tik tuo atveju, jei valstybės parama atitinka II priedo 16 punkto reikalavimus.

42 straipsnis

Valstybės narės kaimo plėtros programavimo dokumentus skelbia viešai.

43 straipsnis

Jeigu kaimo plėtros priemonės yra numatytos bendruosiuose reglamentuose, kaimo plėtros planuose turi būti pateikiama atitinkama nuoroda į tokius reglamentus.

40, 41 ir 42 straipsniai taip pat taikomi pirmojoje pastraipoje nurodytu atveju.

44 straipsnis

1. Pakeitimai, daromi 2 tikslo kaimo plėtros programavimo ir bendruose programavimo dokumentuose, kai kaimo plėtros priemones finansuoja EŽŪOGF Garantijų skyrius, turi būti deramai pagrindžiami, ypač pateikiant informaciją apie:

a) priežastis ir visas įgyvendinimo problemas, pagrindžiančias programavimo dokumento pakeitimą;

b) galimas pakeitimo poveikis;

c) išvadas dėl finansavimo ir įsipareigojimų patvirtinimą.

2. Veikdama pagal procedūras, atitinkamai nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 50 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, Komisija tvirtina visus 2 tikslo kaimo plėtros programavimo ir bendrųjų programavimo dokumentų pakeitimus, kai kaimo plėtros priemones finansuoja EŽŪOGF Garantijų skyrius, jeigu minėtieji pakeitimai yra susiję su:

a) prioritetais;

b) pagrindiniais paramos priemonių ypatumais, nurodytais II priede, įskaitant Bendrijos įnašo tarifo pasikeitimus;

c) bendra Bendrijos paramos suma;

d) bet kuriai priemonei skirtu finansavimu, kai jo pasikeitimas sudaro daugiau kaip 10 % visam programavimo laikotarpiui numatytos sumos, skaičiuojant pagal Komisijos patvirtintą programavimo dokumentą;

e) papildomu finansavimu bet kuriai priemonei skiriamos valstybės paramos forma, kai jo pasikeitimas sudaro daugiau kaip 10 % visam programavimo laikotarpiui tai priemonei numatytos sumos, skaičiuojant pagal Komisijos patvirtintą programavimo dokumentą.

Punktai d ir c netaikomi priemonėms, kurioms skiriamas finansavimas sudaro mažiau kaip 5 % visos sumos, numatytos atitinkamai programai visam programavimo laikotarpiui.

3. Pakeitimai kaip vienas pasiūlymas programai Komisijai pateikiami ne dažniau kaip kartą per metus.

4. 2 dalies d ir e punktuose nenurodyti finansinio pobūdžio pakeitimai informavimo tikslais laiku perduodami Komisijai.

5. 2 ir 4 dalyse nenurodyti pakeitimai perduodami Komisijai mažiausiai prieš du mėnesius iki jų įsigaliojimo.

45 straipsnis

Jeigu Bendrijos teisės aktuose daromi paskesni pakeitimai, 2 tikslo kaimo plėtros programavimo dokumentai ir bendrieji programavimo dokumentai peržiūrimi, atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktų pakeitimus.

44 straipsnio 3 dalis tokioms peržiūroms netaikoma.

Jeigu 2 tikslo kaimo plėtros programavimo arba bendrųjų programavimo dokumentų pakeitimas yra susijęs tik su dokumento suderinimu su naujais Bendrijos teisės aktais, Komisijai tokie pakeitimai perduodami informavimo tikslais.

3 DALIS

Papildomos priemonės ir Bendrijos iniciatyvos

46 straipsnis

EŽŪOGF Garantijų skyriaus parama pagal Bendrijos kaimo plėtros iniciatyvą taikomoms priemonėms apima visą Bendriją, o jo finansavimas skiriamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1783/1999 [24] ir (EB) Nr. 1784/1999 [25] numatytoms priemonėms, atitinkančioms paramos skyrimo sąlygas.

4 DALIS

Finansinės nuostatos

47 straipsnis

1. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. valstybės narės išsiunčia Komisijai toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną 2 tikslo kaimo plėtros programavimo dokumentą ir bendrąjį programavimo dokumentą, kai kaimo plėtros priemones finansuoja EŽŪOGF Garantijų skyrius:

a) einamųjų finansinių metų išlaidų ir išlaidų, kurias dar reikia išmokėti iki tų metų pabaigos ir kurioms skiriama Bendrijos parama, kaip nurodyta šio reglamento 41 straipsnio 1 dalyje, ataskaitas, ir

b) peržiūrėtas pirmiau nurodytų išlaidų prognozes paskesniems finansiniams metams iki atitinkamo programavimo laikotarpio pabaigos pagal kiekvienai valstybei narei nustatytus asignavimus.

Minėtoji informacija perduodama lentelės forma, taikant Komisijos pateiktą kompiuterinį modelį.

2. Nepažeisdama biudžeto vykdymo tvarkos bendrųjų taisyklių, jeigu informacija, kurią valstybės narės turi perduoti Komisijai pagal 1 dalį, yra nepilna arba perduodama nesilaikant nustatyto termino, Komisija laikinai vienodo dydžio suma sumažina į žemės ūkio išlaidų sąskaitas įskaitomas išankstines išmokas.

48 straipsnis

1. Už mėnesį, per kurį priimamas sprendimas, patvirtinantis 2 tikslo kaimo plėtros programavimo dokumentą ir bendrąjį programavimo dokumentą, kai kaimo plėtros priemones finansuoja EŽŪOGF Garantijų skyrius, mokėjimo agentūros gali į sąskaitas kaip išlaidas įskaityti išankstinę išmoką, sudarančią ne daugiau kaip 12,5 % vidutinio metinio EŽŪOGF įnašo, nurodyto programavimo dokumente, susijusiame su 41 straipsnio 1 dalyje nurodytomis išlaidomis.

Minėtoji išankstinė išmoka yra apyvartinės lėšos, kurias iš esmės galima atgauti tik pasibaigus kiekvieno programavimo dokumento programavimo laikotarpiui arba kai EŽŪOGF išmokėtų išlaidų ir išankstinės išmokos bendra suma yra lygi visam programavimo dokumente nurodytam EŽŪOGF įnašui.

2. 1 dalyje nurodyta išankstinė išmoka įskaitoma į sąskaitas tų šalių, kurių valiuta minėtojo įskaitymo datą yra kita, nei eurai, pagal valiutų keitimo kursą, galiojantį priešpaskutinę mėnesio, per kurį mokėjimo agentūros įskaito išankstinę išmoką į sąskaitas, Komisijos darbo dieną.

49 straipsnis

1. Kiekvienai valstybei narei už atitinkamus finansinius metus deklaruotos išlaidos finansuojamos neviršijant sumų, apie kurias Komisija informuojama pagal 47 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b punktą ir kurioms atitinkamų finansinių metų biudžete yra numatyti asignavimai.

2. Jeigu bendra prognozuojama suma, apie kurią informuojama 47 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b punkte nustatyta tvarka, yra didesnė už visą atitinkamų finansinių metų biudžete įrašytą asignavimų sumą, maksimali išlaidų suma, kuri turi būti finansuojama kiekvienai valstybei narei, apribojama pagal formulę, naudojamą atitinkamai metinei išmokai skaičiuoti, kaip nurodyta Sprendime 1999/659/EB.

Jeigu po tokio sumažinimo dar lieka lėšų dėl to, kad kai kurių valstybių narių numatytos išlaidos buvo mažesnės už joms skirtą metinę išmoką, perteklinės sumos išmokamos proporcingai pagal atitinkamas valstybėms narėms numatytas metines išmokas, užtikrinant, kad nebūtų viršyta pirmojoje pastraipoje nurodyta suma, numatyta kiekvienai valstybei narei. Komisija apie tokiu būdu patikslintas prognozes valstybes nares informuoja per mėnesį, einantį po atitinkamų finansinių metų biudžeto patvirtinimo.

3. Jeigu bet kurių atitinkamų finansinių metų valstybės narės faktinės išlaidos viršija sumas, apie kurias informuojama 47 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b punkte nustatyta tvarka, arba pagal 2 dalį nustatytas sumas, einamųjų finansinių metų išlaidų perviršiai įskaitomi į sąskaitą pro rata, neviršijant asignavimų sumos, liekančios kompensavus kitų valstybių narių patirtas išlaidas.

4. Jeigu atitinkamų finansinių metų valstybės narės faktinės išlaidos sudaro mažiau nei 75 % sumų, nurodytų 1 dalyje, išlaidos, kurias reikia apskaičiuoti kitais finansiniais metais, sumažinamos viena trečiąja skirtumo tarp šios ribinės sumos arba pagal 2 dalį nustatytų sumų, jeigu jos yra mažesnės už minėtąją ribinę sumą, ir atitinkamų finansinių metų faktinių išlaidų.

Skaičiuojant po minėtojo sumažinimo einančių finansinių metų faktines išlaidas, į minėtąjį sumažinimą neatsižvelgiama.

5. 4 dalis netaikoma pirmajai ataskaitai, kurioje nurodomos 2000 finansinių metų faktinės išlaidos, susijusios su 2 tikslo kaimo plėtros programavimo dokumentu arba bendruoju programavimo dokumentu, kai kaimo plėtros priemones finansuoja EŽŪOGF Garantijų skyrius.

50 straipsnis

Šio reglamento 47, 48 ir 49 straipsniai netaikomi Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 5 straipsnyje nurodytoms išlaidoms.

51 straipsnis

Bendrija dalyvauja valstybėse narėse finansuojant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 49 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinimus, jeigu tokie vertinimai pagal savo apimtį faktiškai gali būti panaudoti atliekant vertinimą Bendrijos lygiu, ypač pagal atsakymus į bendrus vertinimo klausimus ir atsakymų kokybę.

Bendrijos įnašas lygus ne daugiau kaip 50 % didžiausios sumos, kuri, išskyrus deramai pateisintus atvejus, sudaro 1 % visų kaimo plėtros programos išlaidų. Ne mažiau kaip 40 % kiekvienos kaimo plėtros programos dalinio finansavimo skiriama ex post vertinimui finansuoti.

52 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 II antraštinės dalies I, VII, VIII ir IX skyriuose nurodyti paramos pagal investicijų rėmimo priemones gavėjai gali kreiptis į kompetentingas mokėjimų agentūras dėl išankstinės išmokos, jeigu ši galimybė yra numatyta programavimo dokumente. Išankstinė išmoka gali būti skiriama tik tokiems valstybiniams paramos gavėjams, kaip savivaldybės ir jų asociacijos bei viešosios teisės institucijos.

2. Išankstinė išmoka negali sudaryti daugiau kaip 20 % visos investicijos kainos, kai būtina pateikti 110 % išankstinės išmokos dydžio banko garantiją.

Tačiau pirmojoje dalyje nurodytų valstybinių paramos gavėjų atveju, mokėjimo agentūra pagal valstybėse narėse taikomas nuostatas iš savo institucijos gali priimti raštišką garantiją pirmojoje pastraipoje nurodytai sumai, jeigu, negavusi nustatytos išankstinės išmokos, minėtoji institucija įsipareigoja sumokėti garantijos sumą.

3. Jeigu kompetentinga agentūra pastebi, kad investicijos faktinių išlaidų suma yra didesnė už išankstinę išmoką, garantija grąžinama.

4. Mokėjimų agentūros informuoja EŽŪOGF Garantijų skyrių apie Bendrijos dalinį finansavimą atitinkančią:

a) sumokėtos išankstinės išmokos sumą;

b) faktinių išlaidų, vėliau išmokėtų paramos gavėjams, sumą, atėmus sumokėtą išankstinę išmoką.

5 DALIS

Monitoringas ir vertinimas

53 straipsnis

1. Iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Komisijai pateikiamos Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 48 straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės pažangos ataskaitos už praėjusius kalendorinius metus.

Pažangos ataskaitose nurodoma ši informacija:

a) bet kuris atitinkamos priemonės įgyvendinimui svarbus bendrųjų sąlygų pasikeitimas, ypač visos pagrindinės socialinės ekonominės tendencijos arba nacionalinės, regioninės arba sektorių politikos pasikeitimai;

b) pažanga, padaryta priemonių ir prioritetų srityje, siekiant veiklos bei specialiųjų tikslų, išreikšta kiekybiniais rodikliais;

c) aukštą kokybę ir veiksmingą įgyvendinimą užtikrinančios priemonės, kurias taiko valdymo institucija ir monitoringo komitetas, jeigu buvo numatyta nuostata dėl tokio komiteto, ypač:

i) monitoringo priemonės, finansų kontrolė ir vertinimas, įskaitant duomenų surinkimo procedūras;

ii) pagrindinių problemų, su kuriomis susiduriama administruojant priemonę, ir visų taikytų veiksmų santrauka;

d) atitikimo Bendrijos politikai užtikrinimo priemonės.

2. 1 dalies antrosios pastraipos b punkte nurodyti rodikliai kiek įmanoma turi atitikti bendruosius rodiklius, nustatytus Komisijos parengtuose nurodymuose. Reikia įtraukti papildomus rodiklius, padedančius kaimo plėtros programavimo dokumentuose nustatytų tikslų įgyvendinimo srityje veiksmingai reguliuoti pažangą.

54 straipsnis

1. Vertinimus pagal pripažintą praktiką atlieka nepriklausomi vertintojai.

2. Vertinimai apima atsakymus, ypač į bendruosius vertinimo klausimus, kuriuos parengia Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, paprastai kartu nurodydama kriterijus ir su veiklos rezultatais susijusius rodiklius.

3. Institucija, atsakinga už kaimo plėtros programavimo dokumentą, gauna vertinimams reikalingus atitinkamus duomenis, pasinaudodama monitoringo rezultatais ir prireikus surinkdama papildomą informaciją.

55 straipsnis

1. Atliekant ex ante vertinimą, analizuojami esamos padėties skirtumai, trūkumai ir galimybės, nustatoma, ar siūloma strategija atitinka padėtį ir tikslus, bei nagrinėjamos ataskaitos klausimuose iškeltos problemos. Jame įvertinamas laukiamas pasirinktų veiklos prioritetų poveikis ir, kai tai įmanoma, nurodomas tikslus jų skaičių. Jame taip pat patvirtinami siūlomi įgyvendinimo susitarimai ir jų atitikimas bendrajai žemės ūkio ir kitokios veiklos politikai.

2. Kaimo plėtros planą rengiančios institucijos turi atlikti ex ante vertinimą ir įtraukti jį į minėtąjį planą.

56 straipsnis

1. Vidutinės trukmės ir ex post vertinimas apima specialias problemas, susijusias su atitinkamu kaimo plėtros programavimo dokumentu, ir Bendrijai svarbius bendrojo vertinimo klausimus. Pastarieji yra susiję su kaimo gyventojų gyvenimo sąlygomis ir struktūra, užimtumu ir ūkio bei kitos veiklos pajamomis, žemės ūkio struktūromis, žemės ūkio prekėmis, kokybe, konkurencingumu, miškų ištekliais ir aplinkosauga.

Jeigu bendrasis vertinimo klausimas nėra svarbus konkrečiam kaimo plėtros programavimo dokumentui, tai reikia nurodyti.

2. Vidutinės trukmės vertinimas apima vertinimo klausimus ir ypač pirminių pasiekimų analizę, jų svarbą ir atitikimą kaimo plėtros programavimo dokumentui bei konkretų įgyvendinimo lygį. Jame taip pat nurodomas finansinių išteklių naudojimas ir monitoringo bei įgyvendinimo veikla.

Ex post vertinimas apima atsakymus į vertinimo klausimus, ypatingą dėmesį kreipiant į veiksmingą išteklių naudojimą ir pagalbos bei poveikio efektyvumą ir veiksmingumą, pateikiant išvadas dėl kaimo plėtros politikos, įskaitant jos naudą bendrajai žemės ūkio politikai.

3. Vidutinės trukmės ir ex post vertinimą, pasikonsultavusi su Komisija, atlieka už kaimo plėtros programavimo administravimą atsakinga institucija.

4. Individualių vertinimų kokybę pagal pripažintus metodus nustato už kaimo plėtros programavimo dokumento administravimą atsakinga institucija, monitoringo komitetas, jeigu toks yra, ir Komisija. Vertinimų rezultatai skelbiami viešai.

57 straipsnis

1. Vidutinės trukmės vertinimo ataskaita Komisijai išsiunčiama ne vėliau kaip iki 2003 m. gruodžio 31 d. Už kaimo plėtros programavimo dokumento administravimą atsakinga institucija informuoja Komisiją apie vertinimo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Komisija, gavusi individualias vertinimo ataskaitas, Bendrijos lygiu parengia santrauką. Prireikus atliekamą vidutinės trukmės vertinimo patikslinimą reikia užbaigti iki 2005 m. gruodžio 31 d.

2. Ex post vertinimo ataskaita Komisijai išsiunčiama ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo programavimo laikotarpio pabaigos. Per trejus metus nuo programavimo laikotarpio pabaigos ir gavusi individualias vertinimo ataskaitas Komisija Bendrijos lygiu parengia santrauką.

3. Vertinimo ataskaitose paaiškinami taikomi metodai, įskaitant išvadas dėl duomenų kokybės ir nustatytų faktų. Ataskaitose pateikiamas programos konteksto ir turinio apibūdinimas, finansinė informacija ir atsakymai – įskaitant pateiktus rodiklius – į bendruosius vertinimo klausimus bei nacionaliniu arba regioniniu lygiu nustatytus vertinimo klausimus, taip pat išvados ir rekomendacijos. Jų struktūra turi kuo labiau atitikti bendrąją ataskaitų struktūrą, nustatytą Komisijos parengtuose nurodymuose.

6 DALIS

Paraiškos, patikrinimai ir nuobaudos

58 straipsnis

1. Paraiškose kaimo plėtros paramai už plotus ar gyvūnus gauti, kurios yra pateikiamos atskirai nuo Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 6 straipsnyje nurodytų paraiškų pagalbai gauti, nurodomos visi valdoje esantys plotai ir gyvūnai, kurie yra svarbūs tikrinant paraiškas pagal atitinkamą priemonę, įskaitant ir tuos, už kuriuos neprašoma paramos.

2. Jeigu kaimo plėtros paramos priemonė yra susijusi su plotais, sklypai nurodomi atskirai. Per įsipareigojimo laikotarpį negalima keistis sklypais, kuriems skiriama parama, išskyrus tuos atvejus, kai tai konkrečiai numatyta programavimo dokumente.

3. Jeigu mokėjimo paraiška yra įtraukta į paraišką dėl išmokos už plotą pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad nedideli sklypai, nurodyti paraiškose skirti kaimo plėtros paramą, būtų deklaruojami atskirai.

4. Žemės sklypai ir gyvūnai nurodomi Reglamento (EEB) Nr. 3508/92 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka.

5. Skiriant daugiametę paramą, išmokos po paraiškos pateikimo metų išmokamos pateikus kasmetę paraišką, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkama valstybė narė yra įdiegusi 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmingą metinio tikrinimo procedūrą.

59 straipsnis

1. Pirminės paraiškos dalyvauti programoje ir paskesnės mokėjimo paraiškos tikrinamos tokiu būdu, kuris užtikrina veiksmingą paramos skyrimo sąlygų laikymosi patikrinimą.

Valstybės narės kiekvienai paramos priemonei tikrinti nustato tinkamus metodus ir priemones bei nurodo tikrintinus asmenis.

Tam tikrais atvejais valstybės narės taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, nustatytą Reglamente (EEB) Nr. 3508/92.

2. Tikrinimas apima administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje.

60 straipsnis

Administraciniai patikrinimai turi būti išsamūs ir prireikus apimti kryžminius patikrinimus, kurių metu, inter alia, palyginami integruotos administravimo ir kontrolės sistemos duomenys. Administracinių patikrinimų metu tikrinami paramos priemonėje numatyti sklypai ir galvijai, siekiant išvengti visų nepagrįstų pagalbos išmokėjimų. Taip pat tikrinama, kaip laikomasi ilgalaikių įsipareigojimų.

61 straipsnis

Patikrinimai vietoje vykdomi Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 III antraštinėje dalyje nustatyta tvarka. Kiekvienais metais jos apima ne mažiau kaip 5 % paramos gavėjų ir visų rūšių kaimo plėtros priemonių, nustatytų programavimo dokumentuose.

Patikrinimai vietoje paskirstomi per metus, atsižvelgiant į kiekvienos kaimo plėtros priemonės rizikos rūšių analizę.

Tikrinami visi paramos gavėjo įsipareigojimai ir prievolės, kuriuos galima patikrinti pas jį apsilankius.

62 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 30, 31 ir 32 straipsniai taikomi išmokoms už atitinkamus plotus.

To paties reglamento 36, 38 ir 40 straipsniai taikomi išmokoms už ūkyje esančių gyvūnų skaičių.

2. Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 44 straipsnis taikomas 1 pastraipoje nurodytai paramai.

3. Netinkamai paskyrus išmoką, individualus paramos pagal kaimo plėtros priemonę gavėjas privalo grąžinti minėtą sumą Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 49 straipsnyje nustatyta tvarka.

63 straipsnis

1. Nustačius, kad bet kuris paramos gavėjas dėl didelio aplaidumo pateikė melagingą deklaraciją, atitinkamais kalendoriniais metais jam netaikomos jokios kaimo plėtros priemonės pagal atitinkamą Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 skyrių.

Jeigu melaginga deklaracija pateikiama tyčia, paramos gavėjui pirmiau nurodytos priemonės taip pat netaikomos ir kitais metais.

2. 1 dalyje nustatytos nuobaudos taikomos nepažeidžiant nacionalinėse taisyklėse numatytų papildomų nuobaudų.

64 straipsnis

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo ir imasi visų priemonių, užtikrinančių minėtų taisyklių įgyvendinimą. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir griežtos.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65 straipsnis

1. Šiuo dokumentu panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1750/1999.

Nuorodos į panaikintą reglamentą suprantamos kaip nuorodos į šį reglamentą ir aiškinamos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

2. Reglamentu (EB) Nr. 1750/1999 panaikinti reglamentai ir sprendimai toliau taikomi veiksmams, kuriuos Komisija yra patvirtinusi iki 2000 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 55 straipsnio 1 dalyje nurodytus reglamentus.

66 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2002 m. vasario 26 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

[2] OL L 214, 1999 8 13, p. 31.

[3] OL L 239, 2001 9 7, p. 10.

[4] OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

[5] OL L 193, 2000 7 29, p. 39.

[6] OL L 161, 1999 6 26, p. 1.

[7] OL L 198, 2001 7 21, p. 1.

[8] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[9] OL L 259, 1999 10 6, p. 27.

[10] OL L 165, 2000 7 6, p. 33.

[11] OL L 316, 1999 12 10, p. 26.

[12] OL L 277, 2001 10 20, p. 12.

[13] OL L 160, 1999 6 26, p. 113.

[14] OL L 173, 2001 6 27, p. 1.

[15] OL L 355, 1992 12 5, p. 1.

[16] OL L 72, 2001 3 14, p. 6.

[17] OL L 327, 2001 12 12, p. 11.

[18] OL L 341, 2001 12 22, p. 105.

[19] OL L 160, 1999 6 26, p. 1.

[20] OL L 160, 1999 6 26, p. 21.

[21] OL L 215, 1992 7 30, p. 85.

[22] OL 215, 1992 7 30, p. 91.

[23] OL 215, 1992 7 30, p. 96.

[24] OL L 213, 1999 8 13, p. 1.

[25] OL L 213, 1999 8 13, p. 5.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Ūkio gyvūnų rūšys, atitinkančios paramos skyrimo sąlygas | Ribos, kurias pasiekus vietinėms veislėms gresia išnykimas (veislinių patelių skaičius) |

Raguočiai | 7500 |

Avys | 10000 |

Ožkos | 10000 |

Arkliai | 5000 |

Kiaulės | 15000 |

Paukščiai | 25000 |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

KAIMO PLĖTROS PLANAI

1. Kaimo plėtros plano pavadinimas

2. Valstybė narė ir administracinis regionas (jei tai svarbu)

3.1. Plane nurodyta geografinė vietovė

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 41 straipsnis)

3.2. 1 ir 2 tikslui priskiriami regionai

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 40 straipsnis)

Nurodoma:

- 1 tikslo regionai ir 1 tikslo regionai, kurie yra pereinamojo vystymosi etape. Šis reikalavimas taikomas tik lydimosioms priemonėms (ankstyvas išėjimas į pensiją, kompensacinės išmokos, agrarinė aplinkosauga ir žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį),

- 2 tikslo regionai. Šis reikalavimas taikomas:

1) lydimosioms priemonėms,

2) kitoms priemonėms, nenumatytoms 2 tikslo planuose.

4. Planavimas atitinkamu geografiniu lygiu

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 41 straipsnio 2 dalis)

Jeigu išimties tvarka atitinkamam regionui taikomi keli kaimo plėtros planai, nurodoma:

- visi svarbūs planai,

- kodėl priemonių negalima įtraukti į vieną planą,

- ryšys tarp skirtinguose planuose numatytų priemonių, nurodant, kaip ketinama užtikrinti planų suderinamumą ir atitikimą.

5. Kokybinis esamos padėties apibūdinimas

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio 1 dalis)

1) Esamos padėties apibūdinimas

Apibūdinama geografinės vietovės esama padėtis, pateikiant skaičius, nurodant privalumus, skirtumus, trūkumus ir kaimo plėtros galimybes. Apibūdinimas turėtų apimti žemės ūkį ir miškininkystę (įskaitant kliūčių, trukdančių ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse, pobūdį ir apimtį), kaimo ekonomiką, demografinę padėtį, žmogiškuosius išteklius, užimtumą ir aplinkos būklę.

2) Ankstesniojo programavimo laikotarpio poveikis

Apibūdinamas EŽŪOGF finansinių išteklių, per ankstesnįjį programavimo laikotarpį skirtų kaimo plėtrai pagal lydimąsias priemones, poveikis nuo 1992 m. Pateikiami vertinimų rezultatai.

3) Kita informacija

Prireikus taip pat apibūdinamos visos papildomos Bendrijos kaimo plėtros priemonės ir lydimosios priemonės, turėjusios poveikį atitinkamai programavimo sričiai.

6. Siūlomos strategijos apibūdinimas, sukonkretinti tikslai, pasirinkti kaimo plėtros prioritetai ir strategijos taikymo geografinė vietovė

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio 1 dalies antroji įtrauka)

1) Siūloma strategija, jos sukonkretinti tikslai ir pasirinkti prioritetai

Atsižvelgiant į atitinkamose vietovėse nustatytus privalumus, trūkumus ir plėtros galimybes, konkrečiai apibūdinama:

- prioritetiniai veiksmai,

- atitinkama tikslų įgyvendinimo strategija,

- veiklos tikslai ir laukiamas poveikis, prireikus pateikiant kiekybinius duomenis, taip pat pateikiant informaciją apie monitoringą ir vertinimus, kuria galima pasinaudoti vertinimo tikslais,

- kaip strategijoje atsižvelgiama į susijusių sričių ypatumus,

- kaip buvo taikomas integruotas požiūris,

- kaip tikslų įgyvendinimo strategijoje numatyta įtraukti vyrus ir moteris,

- kaip minėtoje strategijoje atsižvelgiama į visas svarbias aplinkosaugos srityje vykdomas tarptautines Bendrijos ir nacionalines prievoles, įskaitant prievoles, susijusias su subalansuota plėtra, ypač su vandens kokybe ir naudojimu, biologinės įvairovės išsaugojimu, įskaitant javų veislių ūkiuose išsaugojimą ir pasaulinį atšilimą.

2) Kitų priemonių apibūdinimas ir poveikis

Kai tinka, apibūdinant priemones taip pat būtina nurodyti visas įgyvendintas priemones, nenumatytas kaimo plėtros plane (kitas Bendrijos arba nacionalines priemones, tokias kaip privalomos taisyklės, nuostatai ir valstybės remiamos priemonės) ir kaip jos tenkina nustatytus poreikius.

3) Vietovės, kuriose taikomos specialios teritorinės priemonės

Apibūdinama visų 8 punkte nurodytų priemonių, taikomų ne visame 3 punkte minimame regione, geografinė vietovė.

Konkrečiai nurodoma:

- mažiau palankių ūkininkavimui vietovių sąrašas, taikomas atitinkamai sričiai,

- visi mažiau palankių ūkininkavimui vietovių sąrašo pakeitimai ir jų pakeitimo priežastys (Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 55 straipsnio 4 dalis),

- vietovės, kurioms taikomi aplinkosaugos apribojimai ir jų taikymo priežastys.

4) Grafikas ir poreikiai

Siūlomas įvairių priemonių įgyvendinimo grafikas, planuojami poreikiai ir trukmė (taip pat žr. 8 punktą).

7. Laukiamo ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio poveikio įvertinimas

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio 1 dalies trečioji įtrauka)

Išsamus apibūdinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnį.

8. Bendroji orientacinė finansavimo lentelė (EŽŪOGF finansiniai metai)

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio 1 dalies ketvirtoji įtrauka)

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

— Įvairios priemonės apibūdinamos taip:

a) investicijos į ūkius;

b) parama jauniems ūkininkams įsikurti;

c) mokymas;

d) ankstyvas išėjimas į pensiją;

e) mažiau palankios ūkininkauti vietovės, kurioms taikomi aplinkosaugos apribojimai;

f) agrarinė aplinkosauga;

g) žemės ūkio produktų perdirbimo ir realizavimo gerinimas;

h) žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku;

i) kitos miškininkystės priemonės;

j) žemės melioravimas;

k) sklypų perskirstymas;

l) žemės ūkio paramos ir administravimo tarnybų steigimas;

m) prekyba kokybiškais žemės ūkio produktais;

n) pagrindinės paslaugos žemės ūkio ekonomikai ir kaimo gyventojams;

o) kaimų atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldo apsauga ir išsaugojimas;

p) žemės ūkio ir artimos žemės ūkiui veiklos rūšių įvairovės didinimas, siekiant teikti įvairias paslaugas arba pasiūlyti alternatyvius pajamų šaltinius;

q) žemės ūkio vandens išteklių valdymas;

r) infrastruktūros, susijusios su žemės ūkio vystymu, kūrimas ir tobulinimas;

s) turizmo ir amatų skatinimas;

t) aplinkos apsauga, susijusi su žemės ūkiu, miškininkyste ir kraštovaizdžio valdymu bei gyvūnų gerovės gerinimu;

u) nuo gamtinių nelaimių nukentėjusio žemės ūkio gamybinio potencialo atkūrimas ir atitinkamų prevencijos priemonių įvedimas;

v) finansinė inžinerija.

— EŽŪOGF Garantijų skyriaus ištekliai kaimo vietovių prisitaikymui ir plėtrai (Reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 33 straipsnis) pagal 2 tikslo (kaimo) vietovė:… milijonų eurų ( % nuo 33 straipsnyje nurodytos bendros sumos).

9. Planų įgyvendinimo priemonių apibūdinimas

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio 1 dalies 5 įtrauka)

Pagal kiekvieną toliau pateiktą punktą nurodoma:

A. paramos priemonių pagrindiniai ypatumai;

B. kita informacija.

1) Bendrojo pobūdžio reikalavimai

A. Paramos priemonių pagrindiniai ypatumai:

- priemonių sąrašas, sudarytas Reglamente (EB) Nr. 1257/1999 nustatyta tvarka,

- nurodomas konkretus straipsnis (ir straipsnio dalis), taikomas kiekvienai kaimo plėtros mokėjimo priemonei. Kai cituojami du straipsniai arba daugiau, mokėjimo priemonę būtina suskirstyti į jos sudedamąsias dalis.

B. Kita informacija:

Nėra.

2) Reikalavimai visoms arba kelioms priemonėms (1)

A. Pagrindiniai ypatumai:

- Bendrijos įnašas bendrųjų arba valstybinių išlaidų pagrindu,

- paramos intensyvumas ir (arba) taikoma suma bei diferenciacija (I–VIII skyriai),

- Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 37 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos pirmojoje įtraukoje nurodytos išimtys.

B. Kita informacija:

- duomenys apie paramos skyrimo sąlygų įvykdymą,

- ekonominį gyvybingumą įrodantys kriterijai (I, II, IV ir VII skyriai),

- įprasta gero ūkininkavimo praktika (V ir VI skyriai)

- aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės minimalūs standartai (I, II ir VII skyriai),

- reikiamų profesinių įgūdžių ir kompetencijos lygis (I, II ir IV skyriai),

- atitinkamų produktų įprastų realizavimo rinkų pakankamas įvertinimas (I ir VII skyriai) pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 6 ir 26 straipsnius,

- visų vykdomų sutarčių (iš ankstesniojo laikotarpio) apibūdinimas, įskaitant finansines sąlygas ir joms taikomas procedūras arba taisykles.

3) Apie specialias priemones pateiktina informacija

Toliau nurodytą specialią informaciją apie priemones reikia pateikti papildomai pagal atskirus skyrius:

I. Investicijos į žemės ūkio valdas

A. Pagrindiniai ypatumai

- pagrindiniai gamybos sektoriai ir investicijų rūšys.

B. Kita informacija:

- minimalūs apribojimai bendrai paramos skyrimo sąlygas atitinkančių investicijų sumai,

- paramos rūšys,

- tam tikrais atvejais šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodytų kaimo vietovių, susiduriančių su struktūrinėmis problemomis, apibūdinimas.

II. Parama jauniems ūkininkams įsikurti

A. Pagrindiniai ypatumai

Nėra.

B. Kita informacija:

- šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, per kurį jauniems ūkininkams trejų metų laikotarpiu leidžiama įvykdyti paramos skyrimo reikalavimus,

- amžiaus apribojimas,

- sąlygos, taikomos jauniems ūkininkams, kurie tik žemės ūkio valdos administravimo tikslais įsikuria kaip vieninteliai žemės ūkio valdos valdytojai arba kaip asociacijų ar kooperatyvų nariai,

- įsikūrimui skirtos paramos rūšys.

III. Mokymas

A. Pagrindiniai ypatumai:

Nėra

B. Kita informacija:

- paramos skyrimo sąlygas atitinkančios priemonės ir paramos gavėjai,

- garantijos, kad finansavimui nebus siūloma įprasta švietimo sistema arba programos.

IV. Ankstyvas išėjimas į pensiją

A. Pagrindiniai ypatumai:

Nėra

B. Kita informacija:

- išsamus sąlygų, susijusių su perdavėju, perėmėju, darbininku ir grąžinama žeme, ypač su žemės, kurią perdavėjas turi pasilikti nekomerciniams tikslams, naudojimu apibūdinimas, ir taikomas laikotarpis, per kurį leidžiama pagerinti gyvybingumą,

- paramos rūšis, įskaitant metodo, taikomo apskaičiuoti maksimalią sumą, kuri turi būti iš dalies finansuojama vienai žemės ūkio valdai, apibūdinimą, paramos gavėjui pateikiant kiekvienos rūšies paramos pagrindimą,

- nacionalinės pensijų ir ankstyvo išėjimo į pensiją programų apibūdinimas,

- duomenys apie pagalbos skyrimo terminą.

V. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės, kurioms taikomi aplinkosaugos apribojimai

A. Pagrindiniai ypatumai:

- paramos suma:

1) skiriant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 13 straipsnio a punkte numatytas išmokas: pateikiamas paramos diferencijavimo pagrindimas pagal minėtojo reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus,

2) skiriant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 13 straipsnio a punkte numatytas kompensacines išmokas: pasiūlymuose, skirti didesnę už maksimalią sumą, kuri gali būti iš dalies finansuojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 15 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą, būtina pateikti reikiamą pagrindimą. Nurodoma, kaip tokiais atvejais bus garantuojamas kompensacinėms išmokoms nustatytos viršutinės ribos laikymasis ir paaiškinama administracinė procedūra, užtikrinsianti, kad nebus viršyta maksimali iš dalies finansuotina suma,

3) skiriant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 13 straipsnio b punkte ir 16 straipsnyje numatytas kompensacines išmokas: pateikiami išsamūs agronominiai skaičiavimai, atspindintys: a) dėl aplinkosaugos apribojimų taikymo prarastas pajamas ir patirtas išlaidas; b) agronomines prielaidas, kuriomis remiamasi kaip atramos tašku.

B. Kita informacija:

- informacija apie atitikimą paramos skyrimo sąlygoms, pirmiausia pateikiant:

1) minimalaus ploto apibūdinimą,

2) atitinkamo pakeitimo mechanizmo, taikomo bendrai naudojamoms ganykloms, apibūdinimą,

- Tarybos ir Komisijos direktyvomis patvirtintų arba pakeistų mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašų ir vietovių, kurioms taikomi aplinkosauginiai apribojimai, sąrašo pakeitimai.

VI. Agrarinė aplinkosauga

A. Pagrindiniai ypatumai:

- įsipareigojimų pagrindimas, atsižvelgiant į jų laukiamą poveikį,

- ūkiuose auginamų vietinių veislių, kurioms gresia išnykimas, sąrašas ir veislinių patelių atitinkamose vietovėse skaičius. Šį skaičių turi patvirtinti tinkamai pripažintas techninis organas arba gyvūnų augintojų organizacija arba asociacija, kurios privalo pildyti ir papildyti atitinkamos veislės gyvūnų bandos arba paukščių pulko registracijos knygą. Minėtasis organas privalo turėti atitinkamiems gyvūnams identifikuoti reikalingų įgūdžių ir žinių,

- augalų genetiniai ištekliai, kuriems gresia genetinis išnykimas, mokslu pagrįsti genetinio išnykimo įrodymai ir landrace arba primityvių (vietinių) veislių išplitimo jų populiacijos įvairovės rodikliai bei vietos lygiu taikoma žemės ūkio praktika,

- duomenys apie ūkininkų prievoles ir bet kurias kitas įsipareigojimų sąlygas, įskaitant vykdomų sutarčių koregavimo mastą ir procedūras,

- išsamūs agronominiai skaičiavimai, atspindintys; a) dėl aplinkosaugos apribojimų taikymo prarastas pajamas ir patirtas išlaidas; b) agronomines prielaidas, kuriomis remiamasi kaip atramos tašku; c) finansinių paskatų dydis ir pagrindimas pagal objektyvius kriterijus.

B. Kita informacija:

- priemonės turinio apibūdinimas, atspindintis jos taikymo sritį, atsižvelgiant į poreikius, bei jos taikymą geografiniu, sektoriaus arba kitais atžvilgiais,

- visiems agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimams reikėtų nurodyti galimus jų sujungimo būdus bei tarpusavio suderinamumą.

VII. Žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos gerinimas

A. Pagrindiniai ypatumai:

- pagrindinės žemės ūkio produkcijos sektoriai.

B. Kita informacija:

- kriterijai, pagrindiniams gamintojams patvirtinantys ekonominę naudą.

VIII. Miškininkystė

A. Pagrindiniai ypatumai:

pateikiamas:

- šio reglamento 26 straipsnyje nurodytos "žemės ūkio paskirties žemės" apibrėžimas,

- šio reglamento 27 straipsnyje nurodyto "ūkininko" apibrėžimas,

- nuostatų, užtikrinančių, kad planuojamos priemonės atitinka vietines sąlygas ir aplinką ir tam tikrais atvejais palaikančių pusiausvyrą tarp miškininkystės ir laukinių gyvūnų populiacijų,

- sutartyse tarp regionų ir potencialių paramos gavėjų numatyti susitarimai dėl Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 32 straipsnyje nurodytų priemonių.

B. Kita informacija:

- paramos skyrimo sąlygas atitinkančių priemonių ir paramos gavėjų apibūdinimas,

- ryšys tarp siūlomų priemonių ir nacionalinių arba subregioninių miškų programų arba lygiaverčių priemonių,

- parengti miškų apsaugos planai, Bendrijos teisės aktuose numatyti su didele arba vidutine miškų gaisringumo rizika susijusioms vietovėms, ir siūlomų priemonių atitikimas minėtiems apsaugos planams.

IX. Kaimo vietovių prisitaikymo ir plėtros skatinimas

A. Pagrindiniai ypatumai:

- veiksmų, siūlomų pagal kiekvieną priemonę, apibūdinimas ir pagrindimas.

B. Kita informacija:

- finansinės inžinerijos, kuri būtinai turi atitikti bendruosius tinkamumo kriterijus, apibūdinimas.

10. Apibūdinamas visų tyrimų, pavyzdinių projektų, mokymo arba techninės paramos operacijų (tam tikrais atvejais) poreikis

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio 1 dalies šeštoji įtrauka)

11. Nurodomos atsakingos kompetentingos institucijos ir organai

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio 1 dalies septintoji įtrauka)

12. Pateikiamos nuostatos, užtikrinančios veiksmingą ir tinkamą planų įgyvendinimą, įskaitant monitoringą ir vertinimą, kiekybinių vertinimo rodiklių apibūdinimas, kontrolės ir poveikio priemonių bei atitinkamo viešinimo susitarimai

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio 1 dalies aštuntoji įtrauka)

1) Išsami informacija apie šio reglamento 52–57 straipsnių įgyvendinimą

Pirmiausia turėtų būti nurodoma:

- galimybė tam tikriems investicinėms priemonės gavėjams skirti išankstines išmokas,

- paramos išmokėjimo galutiniams gavėjams finansinių procedūrų apibūdinimas,

- susitarimai dėl programos monitoringo ir vertinimo, tai yra duomenų apie finansinius, fizinius ir poveikio rodiklius surinkimo, tvarkymo ir derinimo sistemos bei procedūros,

- visų priežiūros komitetų vaidmuo, sudėtis ir vidaus taisyklės,

- kodifikavimas. Jis turi atitikti Komisijos nurodytą modelį.

2) Išsami informacija apie šio reglamento 58–64 straipsnių įgyvendinimą

Ši informacija turėtų apimti planuojamas specialias kontrolės priemones, siekiant patvirtinti, kad laikomasi esminių reikalavimų ir paramos skyrimo sąlygų, bei konkrečias baudų skyrimo taisykles.

3) Išsami informacija apie Reglamente (EB) Nr. 1685/2000 nustatytų bendrųjų tinkamumo kriterijų laikymąsi.

Šio reglamento 39 straipsnis.

13. Nurodomi konsultacijų rezultatai ir paskirtos susijusios institucijos bei organai ir ekonominiai bei socialiniai partneriai

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio 1 dalies devintoji įtrauka)

1) Apibūdinama:

- ekonominiai ir socialiniai partneriai bei kitos atitinkamos nacionalinės organai, su kuriomis reikia konsultuotis pagal nacionalines taisykles ir praktiką,

- žemės ūkio ir aplinkosaugos institucijos bei organai, kurias pirmiausia reikia įtraukti į agrarinės aplinkosaugos ir kitų aplinkai saugoti skirtų priemonių rengimą, įgyvendinimą, monitoringą, vertinimą ir peržiūrą, užtikrinant šių ir kitų kaimo plėtros priemonių pusiausvyrą.

2) Apibendrinami konsultacijų rezultatai ir nurodoma, į kokias pateiktas nuomones ir patarimus reikia atsižvelgti.

14. Skirtingų paramos priemonių pusiausvyra

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 43 straipsnio 2 dalies antroji įtrauka)

1) Nurodant privalumus, poreikius ir galimybes, apibūdinama:

- skirtingų paramos priemonių pusiausvyra,

- agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymo visoje teritorijoje mastas.

2) Šis apibūdinimas, atsižvelgiant į aplinkybes, apima:

- taikomas priemones, nenumatytas Reglamente (EB) Nr. 1257/1999,

- priemones, kurios taikomos arba planuojamos pagal atskirus kaimo plėtros planus.

15. Suderinamumas ir atitikimas

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 37 straipsnio 2 dalis)

A. Pagrindiniai ypatumai:

1) Įvertinama, kaip priemonės suderinamos su:

- kita Bendrijos politika ir pagal ją įgyvendinamas priemones, ypač su konkurencine politika, ir kaip jos atitinka minėtą politiką,

- kitomis bendrojoje žemės ūkio politikoje numatytomis priemonėmis, ypač taikant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 37 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis,

- kitomis kaimo plėtros planuose numatytomis paramos priemonėmis,

- bendraisiais tinkamumo kriterijais.

2) Nurodant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 33 straipsnyje numatytas priemones, užtikrinama ir tam tikrais atvejais pagrindžiama, kad:

- minėtojo straipsnio šeštojoje, septintojoje ir devintojoje įtraukose minimoms priemonėms neskiriama ERPF finansinė parama 2 tikslo kaimo vietovėse ir pereinamojo laikotarpio kaimo vietovėse,

- priemonėms netaikoma jokia kita Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 II antraštinėje dalyje numatyta parama.

B. Kita informacija:

Vertinimas konkrečiai apima susitarimus, užtikrinančius tinkamą suderinimą su įvairiomis institucijomis, atsakingomis už:

- plėtros priemones, numatytas pagal rinkų organizavimo principus,

- bet kurias nacionaliniuose teisės aktuose numatytas kaimo plėtros priemones.

16. Papildoma valstybės pagalba

(Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 52 straipsnis)

A. Pagrindiniai ypatumai:

Nurodomos priemonės, kurioms bus skiriamas papildomas valstybės finansavimas (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 52 straipsnis). Orientacinėje lentelėje reikėtų nurodyti papildomos paramos sumą, kuri kasmet turi būti skiriama kiekvienai plane numatytai priemonei.

B. Kita informacija:

Nėra.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Šis reglamentas | Reglamentas (EB) Nr. 1750/1999 |

- | 1 straipsnis |

1 straipsnis | 2 straipsnis |

2 straipsnis | 3 straipsnis |

3 straipsnis | 4 straipsnis |

5 straipsnis | 5 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji įtraukos |

4 straipsnis | 5 straipsnio ketvirtoji ir penktoji įtraukos |

6 straipsnis | 6 straipsnis |

7 straipsnis | 7 straipsnis |

8 straipsnis | 8 straipsnis |

9 straipsnis | 9 straipsnis |

10 straipsnis | 10 straipsnis |

11 straipsnis | 11 straipsnis |

12 straipsnis | 11a straipsnis |

13 straipsnis | 12 straipsnis |

14 straipsnis | 13 straipsnis |

15 straipsnis | 14 straipsnis |

16 straipsnis | 15 straipsnis |

17 straipsnis | 16 straipsnis |

18 straipsnio 1 ir 2 dalys | 17 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirmoji įtrauka |

18 straipsnio 3 dalis | 17 straipsnio 2 dalies antroji įtrauka |

18 straipsnio 4 dalis | 17 straipsnio 3 dalis |

19 straipsnis | 18 straipsnis |

20 straipsnis | 19 straipsnis |

21 straipsnis | 20 straipsnis |

22 straipsnis | 21 straipsnis |

23 straipsnis | 22 straipsnis |

24 straipsnis | 23 straipsnis |

25 straipsnis | 24 straipsnis |

26 straipsnis | 25 straipsnis |

27 straipsnis | 26 straipsnis |

28 straipsnis | 27 straipsnis |

29 straipsnis | 28 straipsnis |

30 straipsnis | 29 straipsnio 1 dalis |

31 straipsnis | 29 straipsnio 2 dalis |

32 straipsnis | 29 straipsnio 3 dalis |

33 straipsnis | 30 straipsnis |

34 straipsnis | 31 straipsnio 1 dalis |

35 straipsnio 1 dalis | 31 straipsnio 2 dalies pirmoji įtrauka |

35 straipsnio 2 dalis | 31 straipsnio 2 dalies antroji įtrauka |

35 straipsnio 3 dalis | 31 straipsnio 2 dalies trečioji įtrauka |

36 straipsnis | 31 straipsnio 2 dalies ketvirtoji įtrauka |

37 straipsnis | 31 straipsnio 3 dalis |

38 straipsnis | 32 straipsnis |

39 straipsnis | 32a straipsnis |

40 straipsnis | 33 straipsnio 1 dalis |

41 straipsnio 1 dalis | 33 straipsnio 2 dalis |

41 straipsnio 2 dalis | 33 straipsnio 2 dalies a punktas |

41 straipsnio 3 dalis | 33 straipsnio 3 dalis |

42 straipsnis | 33 straipsnio 4 dalis |

43 straipsnis | 34 straipsnis |

44 straipsnio 1 dalis | 35 straipsnio 1 dalis |

44 straipsnio 2 dalis | 35 straipsnio 2 dalies pirmoji ir antroji įtraukos |

44 straipsnio 3 dalis | 35 straipsnio antros dalies trečioji įtrauka |

44 straipsnio 5 dalis | 35 straipsnio antros dalies ketvirtoji įtrauka |

45 straipsnio pirmoji ir antroji įtraukos | 35 straipsnio 3 dalis |

46 straipsnis | 36 straipsnis |

47 straipsnis | 37 straipsnis |

48 straipsnis | 38 straipsnis |

49 straipsnio 1 dalis | 39 straipsnio 1 dalis |

49 straipsnio 2 dalis | 39 straipsnio 1 dalies a punktas |

49 straipsnio 3 dalis | 39 straipsnio 2 dalis |

49 straipsnio 4 dalis | 39 straipsnio 3 dalis |

49 straipsnio 5 dalis | 39 straipsnio 4 dalis |

50 straipsnis | 39a straipsnis |

51 straipsnis | 40 straipsnis |

53 straipsnis | 41 straipsnis |

54 straipsnis | 42 straipsnis |

55 straipsnis | 43 straipsnis |

56 straipsnis | 44 straipsnis |

57 straipsnis | 45 straipsnis |

58 straipsnis | 46 straipsnis |

59 straipsnis | 47 straipsnio 1 ir 2 dalys |

60 straipsnis | 47 straipsnio 3 dalis |

61 straipsnis | 47 straipsnio 4 dalis |

62 straipsnis | 48 straipsnio 1 dalis |

64 straipsnis | 48 straipsnio 2 dalis |

63 straipsnis | 48 straipsnio 3 dalis |

- | 49 straipsnio 1 dalis |

65 straipsnis | 49 straipsnio 2 dalis |

I priedas | - |

II priedas | Priedas |

III priedas | - |

--------------------------------------------------