Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32017R0422

    2017 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/422, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis antidempingo muitas

    C/2017/1542

    OL L 64, 2017 3 10, p. 46–71 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 07/06/2023

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2017/422/oj

    10.3.2017   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 64/46


    KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/422

    2017 m. kovo 9 d.

    kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis antidempingo muitas

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

    kadangi:

    A.   PROCEDŪRA

    1.   Galiojančios priemonės

    (1)

    Po antidempingo tyrimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (2) tam tikroms importuojamoms Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės grafito elektrodų sistemoms, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010) ir ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010), nustatė galutinį antidempingo muitą.

    (2)

    Po antisubsidijų tyrimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (3) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms taip pat nustatė galutinius kompensacinius muitus.

    (3)

    Po ex officio dalinės tarpinės kompensacinių priemonių peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1354/2008 (4) iš dalies pakeitė reglamentus (EB) Nr. 1628/2004 ir (EB) Nr. 1629/2004.

    (4)

    Po pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliktos antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1186/2010 (5) išplėtė antidempingo priemonių taikymą. Po kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1185/2010 (6) išplėtė kompensacinių priemonių taikymą.

    (5)

    Nustatytos antidempingo priemonės – 9,4 % ir 0 % ad valorem muito norma iš atskirai įvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 8,5 % muito norma iš kitų bendrovių importuojamam produktui.

    2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

    (6)

    Paskelbus pranešimą (7) apie artėjančią antidempingo priemonių, galiojančių tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo pabaigą, Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (8) 11 straipsnio 2 dalį.

    (7)

    Prašymą pateikė „SGL Carbon GmbH“, „TOKAI Erftcarbon GmbH“ ir „GrafTech Switzerland SA“ (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje.

    (8)

    Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

    3.   Inicijavimas

    (9)

    Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2015 m. gruodžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (9) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį.

    4.   Lygiagretus tyrimas

    (10)

    2015 m. gruodžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (10) paskelbtu pranešimu Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galutinių kompensacinių priemonių, galiojančių į Sąjungą importuojamoms tam tikroms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 (11) 18 straipsnį.

    5.   Suinteresuotosios šalys

    (11)

    Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams Sąjungoje ir Indijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

    (12)

    Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl peržiūros inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

    5.1.   Atranka

    (13)

    Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

    a)   Sąjungos gamintojų atranka

    (14)

    Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atsižvelgiant ir į geografinę padėtį. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Remiantis per padėties analizę surinkta informacija, atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 80 % visos Sąjungos gamybos apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

    b)   Importuotojų atranka

    (15)

    Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

    (16)

    Nė vienas importuotojas nepateikė pranešime apie inicijavimą prašomos informacijos.

    5.2.   Klausimynai ir tikrinamieji vizitai

    (17)

    Komisija klausimynus nusiuntė visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, dviem Indijos eksportuojantiems gamintojams ir 53 naudotojams, kurie apie save pranešė inicijavus tyrimą.

    (18)

    Klausimyno atsakymus pateikė keturi atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas Indijos eksportuojantis gamintojas ir aštuoni peržiūrimojo produkto naudotojai. Antras per pradinį tyrimą bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas „Graphite India Limited“ (toliau – GIL) per šią peržiūrą klausimyno atsakymų nepateikė.

    (19)

    Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

    a)

    Sąjungos gamintojai:

    „Graftech France S.N.C.“, Kalė, Prancūzija;

    „Graftech Iberica S.L.“, Navara, Ispanija;

    „SGL Carbon S.A.“, Vysbadenas, Vokietija;

    „Tokai Erftcarbon GmbH“, Grėvenbroichas, Vokietija;

    b)

    Indijos eksportuojantis gamintojas:

    „HEG Limited“, Bopalas (toliau – HEG).

    6.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

    (20)

    Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

    B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

    1.   Nagrinėjamasis produktas

    (21)

    Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektrinė varža yra 6,0 μ.Ω.m arba mažesnė, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, importuojami kartu arba atskirai, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010) ir ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010) (toliau – GES arba peržiūrimasis produktas).

    2.   Panašus produktas

    (22)

    Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

    peržiūrimojo produkto;

    Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto.

    (23)

    Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

    C.   DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

    1.   Pirminės pastabos

    (24)

    Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus esamų priemonių galiojimo terminui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

    (25)

    Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas. Šiai bendrovei teko daugiau kaip 95 % visos Indijos GES eksporto į Sąjungą per PTL apimties. Todėl Komisija manė turinti pakankamai informacijos eksporto kainai ir dempingo skirtumui per PTL įvertinti.

    (26)

    Vis dėlto šis eksportuojantis gamintojas susijęs tik su 50 % visų gamybos pajėgumų ir tik su 40–50 % visos GES gamybos Indijoje apimties per PTL. Be to, jo eksportas į kitas trečiąsias šalis sudarė tik 43–52 % viso Indijos eksporto į kitas trečiąsias šalis per PTL (tikslios vienintelio bendradarbiaujančio Indijos eksportuojančio gamintojo dalies, palyginti su visa Indijos gamyba ir visu eksportu, negalima atskleisti dėl konfidencialumo). Todėl ir atsižvelgdama į tai, kad kitas Indijos GES gamintojas nebendradarbiavo, Komisija manė neturinti pakankamai informacijos dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei nagrinėti, ir siekiant įvertinti importo pokyčius, jei priemonės būtų panaikintos, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį teko naudotis turimais faktais.

    (27)

    Indijos valdžios institucijoms buvo tinkamai pranešta, kad dėl žemo Indijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo klausimu pastabų negauta.

    (28)

    Todėl 3 skirsnyje pateiktos išvados pagrįstos turimais faktais. Tam tikslui pasinaudota bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Eurostato statistiniais duomenimis, valstybių narių pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais duomenimis (toliau – 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė) ir viešai prieinama informacija internete.

    2.   Dempingas Sąjungoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

    2.1.   Normalioji vertė

    (29)

    Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo per PTL eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

    (30)

    Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis. Apibrėžiant GES rūšis atsižvelgta į i) tai, ar produktas buvo parduodamas su jungiamosiomis veržlėmis ar be jų, ii) į produkto skersmenį ir iii) ilgį.

    (31)

    Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nustatant tokias pačias arba tiesiogiai panašias GES rūšis turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad GES yra gaminamos iš skirtingų rūšių adatinio kokso (pagrindinė žaliava). Iš tiesų, per tyrimą patvirtinta, kad gamybos procese bendrovė naudojo dviejų skirtingų rūšių adatinį koksą – importuojamą adatinį koksą, kurio kokybė yra geresnė, ir įprastą Indijos rinkoje perkamą adatinį koksą. Be to, patvirtinta, kad nuo naudoto kokso rūšies priklauso gamybos sąnaudos ir galutinio produkto kaina.

    (32)

    Todėl, teisingam palyginimui užtikrinti Komisija, skaičiuodama dempingą, kiekvienos rūšies produktus suskirstė į žemos kokybės ir aukštos kokybės produktus.

    (33)

    Po to Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei per PTL visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad dauguma produktų rūšių buvo tipiškos.

    (34)

    Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį per PTL, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktinėmis pardavimo vidaus rinkoje kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

    (35)

    Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

    a)

    tam tikros rūšies produkto, vidaus rinkoje parduoto grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

    b)

    vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

    (36)

    Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje per PTL kaina.

    (37)

    Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje per PTL, vidaus rinkos kaina, jei:

    a)

    tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % visos šios rūšies produkto pardavimo apimties arba

    b)

    vidutinė svertinė šios rūšies produkto kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

    (38)

    Jei tam tikros rūšies panašus produktas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduotas arba parduotas nepakankamas jo kiekis, normaliąją vertę Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

    (39)

    Tokios rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota prie vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per PTL pridėjus:

    a)

    vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas, kurias vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas patyrė per PTL įprastomis prekybos sąlygomis parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje, ir

    b)

    vidutinį svertinį pelną, kurį vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas gavo per PTL įprastomis prekybos sąlygomis parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje.

    (40)

    Tų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota, atžvilgiu pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas.

    2.2.   Eksporto kaina

    (41)

    Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą, jį parduodant eksportui į Sąjungą.

    (42)

    Per patikrinimą vietoje nustatyta keletas bendradarbiaujančio eksportuotojo nurodytų eksporto kainų klaidų. Šios klaidos buvo ištaisytos ir eksportuojančiam gamintojui apie tai buvo tinkamai pranešta.

    2.3.   Palyginimas

    (43)

    Komisija pirmiau nustatytą normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

    (44)

    Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Prireikus ir pateisinamais atvejais koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo, kreditų sąnaudas, bankų mokesčius ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo mokėtus kompensacinius muitus.

    (45)

    Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą atsižvelgiant į importo rinkliavas, sumokėtas už žaliavas, remdamasis tuo, kad importo rinkliavos buvo mokamos už GES, pagamintas vartojimui Indijoje, tačiau buvo grąžintos taikant sąlyginio apmokestinimo muitu schemą, kai produktas buvo parduodamas eksportui į Sąjungą. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad už GES eksportą gautos sumos pagal sąlyginio apmokestinimo muitu schemą nebuvo tiesiogiai susijusios su faktiškai sumokėtais muitais už produkte panaudotą importuotą žaliavą. Todėl manoma, kad eksportuojančiam gamintojui nepavyko įrodyti, kad už pardavimą eksportui grąžinti mokesčiai buvo įskaičiuoti į vidaus rinkos kainą. Tai patvirtinta ir lygiagrečiai atliekamo antisubsidijų tyrimo 38–42 konstatuojamosiose dalyse, kuriose nustatyta, kad sąlyginio apmokestinimo muitu schema yra subsidija Indijos Vyriausybės finansinio indėlio forma ir jos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu schema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu schema. Todėl šio koregavimo atlikti negalima.

    (46)

    Be to, bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą remdamasis tuo, kad importo rinkliavos, kaip įtariama, buvo mokamos už panašų produktą, skirtą vartojimui Indijoje, tačiau nebuvo renkamos taikant išankstinių leidimų schemą, kai produktas buvo parduodamas eksportui į Sąjungą. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nebuvo jokių procedūrų, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad taikant išankstinių leidimų schemą be muito importuota žaliava buvo išskirtinai naudojama eksportuojamoms GES. Todėl Komisija mano, kad eksportuojančiam gamintojui nepavyko įrodyti, kad už pardavimą eksportui nesumokėtas mokestis buvo įskaičiuotas į vidaus rinkos kainą. Tai patvirtinta ir lygiagrečiai atliekamo antisubsidijų tyrimo 59–62 konstatuojamosiose dalyse, kuriose nustatyta, kad išankstinių leidimų schema yra subsidija Indijos Vyriausybės finansinio indėlio forma ir jos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu schema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu schema. Todėl šio koregavimo atlikti negalima.

    2.4.   Dempingo skirtumas

    (47)

    Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Remiantis šiuo metodu bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 29,8 % dempingo skirtumas per PTL.

    (48)

    Per patikrinimą vietoje vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patalpose Indijoje bendrovė tvirtino, kad turėtų būti atsižvelgiama į tariamai didelį pagrindinės žaliavos (adatinio kokso) kainų svyravimą per PTL, ir prašė, kad Komisija tam apskaičiuotų ketvirčio dempingo skirtumą. Iš to būtų matyti, kad per PTL dempingas nebuvo vykdomas. Dėl to bendrovė patikrinimo vietoje pabaigoje pateikė ketvirčio gamybos sąnaudų duomenis.

    (49)

    Kadangi šis tvirtinimas nebuvo pateiktas anksčiau per tyrimą ar klausimyno atsakymuose, Komisija negalėjo tinkamai patikrinti šio tvirtinimo ir nustatyti, ar pateikti duomenys buvo išsamūs ir teisingi.

    (50)

    Bet kuriuo atveju remiantis per patikrinimą vietoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad per PTL kiekvieną ketvirtį mažėjo kai kurių, bet ne visų rūšių produkto vieneto gamybos sąnaudos. Kai kurių PKN priskiriamų produktų vieneto gamybos sąnaudos paskutinį ketvirtį padidėjo. Vieneto eksporto kaina taip pat mažėjo, išskyrus paskutinįjį ketvirtį, kai padidėjo visų rūšių, išskyrus dviejų, produktų eksporto kainos. Bendrovė kiekvieną PTL ketvirtį eksportavo didelį produkto kiekį, kuris buvo paskirstytas skirtingiems ketvirčiams, kaip toliau parodyta lentelėje (tikslių kiekio duomenų negalima atskleisti dėl konfidencialumo priežasčių). Be to, ne visų rūšių produktai buvo parduodami per visus ketvirčius – iš 23 rūšių produktų, kuriuos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pardavė į Sąjungos rinką, tik 6 rūšių produktai buvo parduodami kiekvieną ketvirtį.

    (51)

    Iš kiekvieno ketvirčio dempingo skirtumų, apskaičiuotų pagal 29–47 konstatuojamosiose dalyse paaiškintą metodiką, matyti, kad kiekvieną PTL ketvirtį buvo vykdomas didelis dempingas.

    1 lentelė

    PTL

    Dempingo skirtumas (%)

    Eksporto apimtis (t)

    2014 m. spalio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn.

    23,1

    [1 500 –1 700 ]

    2015 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn.

    32,3

    [1 900 –2 100 ]

    2015 m. balandžio mėn. – 2015 m. birželio mėn.

    15,4

    [1 500 –1 700 ]

    2015 m. liepos mėn. – 2015 m. rugsėjo mėn.

    6,4

    [1 100 –1 400 ]

    (52)

    Todėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tvirtinimas, kad apskaičiavus kiekvieno ketvirčio dempingo skirtumą paaiškėtų, kad dempingas nevykdytas, yra neteisingas. Kiekvieno ketvirčio dempingo skirtumai buvo dideli, taip pat ir PTL vidutinis dempingo skirtumas, apskaičiuotas remiantis šiais ketvirčio skirtumais, buvo didelis – 19,3 %.

    (53)

    Nors skirtingų ketvirčių dempingo skirtumai, apskaičiuoti pagal produkto rūšis, svyravo (didėjo nuo 2014 m. spalio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn. ir tada mažėjo nuo 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn. iki PTL pabaigos), laipsniškas vieneto gamybos sąnaudų mažėjimas per PTL neturėjo teigto poveikio. Iš tiesų pažymima, kad dempingo skirtumas taip pat iš dalies mažėjo dėl didėjančios eksporto kainos. Primenama, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tvirtinimas dėl ketvirčio dempingo skirtumo buvo pagrįstas tik žaliavų kainos svyravimais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl pateiktos informacijos negalima suabejoti išvadomis dėl dempingo per PTL, taigi ir išvadomis dėl dempingo tęsimosi 57–87 konstatuojamosiose dalyse.

    (54)

    Po faktų atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad apskaičiuodama pelningumą normaliajai vertei nustatyti Komisija turėjo atskirti iš vietos kokso pagamintus produktus nuo produktų, pagamintų iš importuoto adatinio kokso. Atskirti reikėjo dėl to, kad šie produktai buvo naudojami skirtingoms paskirtims. Jis taip pat tvirtino, kad Sąjungos rinkoje parduodami tik iš importuoto adatinio kokso pagaminti produktai, kurie yra naudojami didelės galios elektros lanko krosnyse, ir kad dėl to normaliajai vertei nustatyti naudotas pelningumas turėtų būti apskaičiuotas tik remiantis šių rūšių produktais. Per klausymą, surengtą su Komisija po faktų atskleidimo, HEG teigė, kad remiantis šiais tvirtinimais Komisija, nustatydama normaliąją vertę, neturėjo naudoti vidutinės svertinės pelningumo normos, apskaičiuotos remiantis visu pardavimu vidaus rinkoje. HEG tvirtino, kad Komisija turėtų apskaičiuoti dvi atskiras pelningumo normas, atsižvelgdama į kokso kilmę, ir atitinkamai jas taikyti normaliajai vertei nustatyti.

    (55)

    Atsakydama į klausimyno klausimus HEG nurodė kiekvienos rūšies produkto žaliavų kilmę ir GES efektyvumą. Tačiau atsižvelgiant tik į šiuos du elementus atlikus Sąjungos rinkoje parduodamų ir Indijos rinkoje parduodamų produktų rūšių palyginimą nustatyta, kad HEG per peržiūros tiriamąjį laikotarpį abiejose rinkose pardavė tų pačių rūšių produktus. Todėl pirmoji tvirtinimo dalis faktiškai yra neteisinga.

    (56)

    Be to, kaip paaiškinta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį naudojo viso panašaus produkto pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vidutinį svertinį pelną. Vis dėlto, jei būtų naudojamos kiekvienos rūšies produkto individualios pelno normos, kaip teigė bendrovė per 54 konstatuojamojoje dalyje minėtą klausymą, 47 konstatuojamojoje dalyje nurodytas dempingo skirtumas sumažėtų tik 3,2 procentinio punkto – iki 26,7 %. Todėl šis sumažėjimas neturi reikšmingo poveikio Komisijos išvadoms dėl dempingo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir atitinkamai 57–87 konstatuojamosiose dalyse padarytoms išvadoms dėl dempingo tęsimosi.

    3.   Importo raida, jei priemonės būtų panaikintos

    (57)

    Nustačiusi, kad per PTL vykdytas didelis dempingas, Komisija analizavo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Nagrinėti šie elementai: Indijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

    (58)

    Kaip minėta 25 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas, kuris buvo susijęs tik su puse visų Indijos gamybos pajėgumų. Todėl kituose skirsniuose išvados pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grindžiamos turimais faktais. Tam Komisija naudojosi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Jungtinių Tautų duomenų baze, Indijos Vyriausybės per 10 konstatuojamojoje dalyje minėtą lygiagretų antisubsidijų tyrimą pateikta informacija ir viešai prieinama informacija.

    3.1.   Gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

    (59)

    Remiantis vieša finansine informacija ir patikrintais bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo duomenimis (12)  (13), abu Indijos gamintojai po 4 konstatuojamojoje dalyje minėtos pirmesnės priemonių galiojimo termino peržiūros savo gamybos pajėgumus padidino 27 %. PTL pabaigoje visi Indijos gamybos pajėgumai sudarė 160 000 tonų per metus, po lygiai paskirstytų abiem gamintojams (14). Be to, per tyrimą nustatyta, kad Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai toliau didins savo pajėgumus, jei padidės paklausa (15).

    (60)

    Abiejų Indijos gamintojų gamybos apimtis per PTL sudarė 110 000–120 000 tonų. Tuo remiantis įvertinta, kad visi Indijos nepanaudoti pajėgumai sudarė 40 000–50 000 tonų, o tai yra 29–36 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

    (61)

    Pajėgumai buvo didinami tuo pačiu metu Indijoje ir visame pasaulyje mažėjant GES suvartojimui. GES daugiausia naudojamos elektrotechninio plieno pramonėje, tiksliau jos naudojamos plieno gamyklose plieno laužui lydyti. Todėl GES suvartojimo raida yra susijusi su elektrotechninio plieno gamybos raida ir keičiasi panašiai. Per tyrimą nustatyta, kad elektrotechninio plieno gamyba Indijoje ir visame pasaulyje nuo 2012 m. iki PTL (16) sumažėjo, o GES gamybos pajėgumai Indijoje padidėjo.

    (62)

    2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje Indijos valdžios institucijos iš Kinijos importuojamoms GES nustatė antidempingo priemones (17). Manoma, kad Indijos gamintojai padidins rinkos dalį šalies vidaus rinkoje.

    3.2.   Eksportas į trečiąsias šalis

    (63)

    Remiantis viešomis finansinėmis ataskaitomis nustatyta, kad abu Indijos eksportuojantys gamintojai veiklą orientuoja į eksportą (18)  (19), per PTL jie eksportavo apie 60 % jų visos produkcijos.

    (64)

    Nepaisant galiojančių priemonių Sąjunga išliko svarbi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG eksporto rinka. HEG eksportas per PTL sudarė 10–17 % jo visos pardavimo vertės ir 10–20 % jo visos pardavimo apimties. Nebendradarbiaujanti Indijos bendrovė GIL per PTL į Sąjungą eksportavo labai nedidelį produkto kiekį. Tačiau tai reikia vertinti lyginant antidempingo ir kompensacinius muitus, taikomus GIL (iš viso 15,7 %) ir HEG (iš viso 7 %).

    (65)

    Neturint jokio kito patikimesnio šaltinio Indijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas apimčiai nustatyti naudotasi Jungtinių Tautų duomenų baze. Remiantis šia duomenų baze eksportas į kitas trečiąsias šalis 2012–2013 m. padidėjo 43 %, o po to 2014–2015 m. sumažėjo 38 %, palyginti su 2013 m. Apskritai eksporto apimtis nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo (10 %). Pagrindinės tikslinės Indijos eksporto rinkos 2015 m. buvo JAV, Saudo Arabija, Iranas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Korėjos Respublika ir Egiptas. 2012–2015 m. Indijos eksportas į kai kurias tokias tikslines rinkas (Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV) padidėjo, o į kitas (Iraną, Turkiją, Korėjos Respubliką, Egiptą) – sumažėjo, iš viso eksportas sumažėjo 9 %.

    (66)

    2012 m. Rusija buvo trečia pagal dydį Indijos gamintojų eksporto rinka pagal eksportuojamą kiekį, tačiau 2012 m. gruodžio mėn. (20) Rusijai nustačius 16,04–32,83 % ad valorem muitą iš Indijos importuojamoms GES, eksportas iš Indijos į Rusiją sumažėjo nuo 4 415 t iki 638 t 2015 m. – iš viso 86 %.

    (67)

    Jungtinių Tautų duomenų bazės informaciją apie eksporto apimtį buvo galima sutikrinti su Indijos Vyriausybės per lygiagretų antisubsidijų tyrimą pateikta informacija, t. y. Komercinės informacijos ir statistikos generalinio direktorato eksporto statistiniais duomenimis, pagal kuriuos tendencijos sutapo su tendencijomis, nustatytomis pagal Jungtinių Tautų duomenų bazės duomenis.

    (68)

    Be to, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG eksporto į kitas trečiąsias šalis apimties tendencijos taip pat buvo panašios, t. y. 2012–2013 m. eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis didėjo, o nuo 2014 m. iki PTL mažėjo – iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį ši apimtis sumažėjo. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad eksporto apimtis mažėjo, per PTL ji apskritai buvo didelė – 20 000–30 000 tonų.

    (69)

    Kalbant apie eksporto kainų lygį, remiantis Jungtinių Tautų duomenų baze per tyrimą nustatyta, kad tam tikroms šalims (kaip antai JAV ir Korėjos Respublikai) taikytos Indijos eksporto kainos, kurios 2012–2014 m. buvo vidutiniškai mažesnės už ES kainas, 2015 m. padidėjo maždaug iki tokio paties lygio kaip ES kainos. Be to, kitoms šalims (kaip antai Saudo Arabijai) taikytos Indijos eksporto kainos, kurios 2012–2014 m. buvo vidutiniškai mažesnės už ES kainas, 2015 m. padidėjo ir viršijo ES kainas. Indija į tam tikras kitas šalis (kaip antai į Turkiją) per visą nagrinėjamąjį laikotarpį toliau eksportavo mažesnėmis nei ES kainos. Tačiau pažymėtina, kad šioje duomenų bazėje kainos nesuskirstytos pagal atskirų rūšių produktus, todėl ja pagrįstas kainų palyginimas yra ne visiškai patikimas.

    (70)

    Išanalizavus informaciją apie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas nustatyta, kad 2012–2014 m. vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo didesnės už vidutines HEG kainas, taikytas kitose trečiosiose rinkose (pakoreguotas atsižvelgiant į kalendorinius metus, nes buvo pateikti finansinių metų duomenys), o per PTL vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo mažesnės už vidutines HEG kainas, taikytas kitose trečiosiose rinkose.

    (71)

    Neturėta jokių kitų duomenų tiksliam Indijos eksportuojančių gamintojų kainų, taikytų kitų trečiųjų šalių rinkose, lygiui nustatyti.

    3.3.   Sąjungos rinkos patrauklumas

    (72)

    Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad nepaisant galiojančių antidempingo ir kompensacinių muitų Indijos kilmės GES toliau buvo įvežamos į Sąjungos rinką. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Indija išliko antra didžiausia į Sąjungą eksportuojančia šalimi po Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija). Nepaisant sumažėjimo nuo 2012 m. iki PTL, kaip paaiškinta 100 konstatuojamojoje dalyje, Indija į Sąjungą eksportavo didelį produkto kiekį ir užėmė didelę rinkos dalį.

    (73)

    Galimą pardavimo eksportui į Sąjungą raidą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą GES suvartojimo sumažėjimą Indijoje ir visame pasaulyje kartu su nepanaudotais pajėgumais Indijoje. Tokiomis aplinkybėmis tik padidės Indijos eksportuojantiems gamintojams daromas spaudimas ieškoti kitų eksporto rinkų, ypač atsižvelgiant į šių gamintojų į eksportą orientuotą verslo modelį. Todėl jei priemonės Sąjungoje būtų panaikintos ir į Sąjungos rinką produktą būtų galima įvežti be antidempingo ir kompensacinių muitų, iš tiesų tikėtina, kad didelė dalis turimų nepanaudotų pajėgumų būtų panaudoti eksportui į Sąjungos rinką. Visų pirma dėl to, kad per tyrimą nustatyta, kad nors Indijos eksportas į kai kurias eksporto rinkas (Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV) 2015 m. padidėjo, apskritai Indijos eksportas į kitas trečiųjų šalių rinkas mažėjo. Tai rodo, kad kai kurios trečiosios šalys neturi daug galimybių absorbuoti papildomą eksportuojamą kiekį.

    (74)

    Be to, kaip minėta 66 konstatuojamojoje dalyje, Rusija nustatė antidempingo muitus iš Indijos importuojamoms GES. Todėl Indijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į šią rinką sumažėjo, jie negali padidinti eksportuojamo produkto kiekio arba jį nukreipti į Rusiją, kaip matyti iš eksporto apimties į šią rinką mažėjimo nuo 2012 m.

    (75)

    Tuo remiantis tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai toliau į Sąjungą eksportuotų didelį produkto kiekį ir net padidintų dabartinį eksportuojamą kiekį, atsižvelgiant į jų didelius nepanaudotus pajėgumus. Iš tiesų tai tikėtina kalbant apie bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, kuris turės paskatų toliau didinti jau ir dabar didelę eksporto į Sąjungos rinką apimtį, ir dar labiau tikėtina kalbant apie nebendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, kuriam nustatytas didesnis muitas, palyginti su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju, ir kuris beveik nustojo eksportuoti į Sąjungos rinką.

    3.4.   Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

    (76)

    Iš pateiktos analizės matyti, kad i) iš Indijos į Sąjungos rinką buvo toliau importuojamas didelis produkto mažomis dempingo kainomis kiekis; ii) abu Indijos gamintojai veiklą orientuoja į eksportą ir turi nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti panaudoti eksporto į Sąjungą dempingo kaina apimčiai padidinti; iii) suvartojimas mažėja visame pasaulyje, tad mažėja eksporto į tam tikras kitas trečiąsias rinkas galimybės; iv) Rusijoje nustatytos antidempingo priemonės iš Indijos importuojamoms GES dar labiau riboja Indijos eksportuojančių gamintojų galimybes.

    (77)

    Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad yra didelė tikimybė, kad panaikinus priemones dempingas tęsis.

    (78)

    Po faktų atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas HEG tvirtino, kad vertindama dempingo tęsimosi tikimybę Komisija neatsižvelgė į faktus, susijusius su laikotarpiu po PTL. Dėl to bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad taikydama pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija neatsižvelgė į tai, kad kitas Indijos GES gamintojas GIL investavo į gamybos įmonę Sąjungoje – „Graphite Cova GmbH“ (toliau – „GIL Cova“). HEG tvirtino, kad GIL turi strateginį ilgalaikį susitarimą parduoti vadinamuosius sukepintus neapdorotus žaliuosius elektrodus (pusgaminius) savo grafitizacijos įmonei „GIL Cova“. HEG taip pat tvirtino, kad, atsižvelgiant į strategines GIL investicijas, Komisijos išvada, kad Indijos eksportas į Sąjungą padidės, yra neteisinga ir kad išvada, jog abu Indijos gamintojai turi nepanaudotų pajėgumų, kuriuos gali panaudoti eksportui, yra pagrįsta tik prielaidomis. HEG taip pat tvirtino, kad baigus galioti priemonėms importo į Sąjungą apimtis nedidės dėl to, kad po PTL Indijos eksportas į Sąjungą (įskaitant HEG eksportą į Sąjungą) mažėjo.

    (79)

    Be to, HEG tvirtino, kad HEG planai didinti gamybos pajėgumus buvo tik bendrovės pirmininko įžvalgos atsižvelgiant į palankų 2010 m. ekonomikos scenarijų. Taigi, metų, kurie baigiasi 2016 m. kovo 31 d., HEG ataskaitoje nėra direktorių valdybos naujų pasiūlymų dar didinti pajėgumus.

    (80)

    Dėl Komisijos 69 ir 70 konstatuojamosiose dalyse atlikto kainų palyginimo, susijusio su eksportu į kitas trečiųjų šalių rinkas, HEG pateikė bendrovės vidutinių CIF/CFR kainų, taikytų keturioms kitoms trečiosioms šalims, palyginti su bendrovės vidutinėmis CIF kainomis, taikytomis Sąjungai, analizę ir padarė išvadą, kad apskritai bendrovės keturioms kitoms trečiosioms šalims taikytos vidutinės kainos buvo didesnės už jos taikytas kainas Sąjungai. Taigi, HEG tvirtino, kad Sąjungos rinka, kurioje kainos yra mažesnės, būtų mažiau patraukli.

    (81)

    Dėl HEG tvirtinimo, susijusio su GIL investicijomis į „GIL Cova“ per nagrinėjamąjį laikotarpį, – GIL į Sąjungą eksportavo labai nedidelį produkto kiekį. Tačiau manoma, kad taip buvo ne vien dėl GIL investicijų į „GIL Cova“, bet daugiausia dėl didelių antidempingo ir kompensacinių muitų (iš viso 15,7 %), kurie taikomi „GIL India“ eksportui į Sąjungą. Jei antidempingo ir (arba) kompensacinės priemonės būtų panaikintos, GIL veikiausiai atnaujintų eksportą į Sąjungą nepaisydama savo investicijų į „GIL Cova“ ir atsižvelgdama į turimus nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, kaip aprašyta 72–75 konstatuojamosiose dalyse.

    (82)

    Kalbant apie HEG tvirtinimą dėl eksporto tendencijų po PTL, pabrėžiama, kad tuo metu buvo eksportuojama, kai dar galiojo antidempingo ir kompensacinės priemonės. Todėl, net jei HEG eksporto apimtis po PTL mažėjo, panaikinus antidempingo ir (arba) kompensacines priemones HEG eksportas į Sąjungą veikiausiai padidės atsižvelgiant į tai, kad nepaisant galiojančių priemonių HEG toliau eksportavo į Sąjungos rinką labai mažomis dempingo kainomis, bendrovės veikla buvo orientuota į eksportą ir ji turėjo nepanaudotų pajėgumų, kurie gali ateityje didėti, jei didės produkto paklausa, kaip aprašyta 59–75 konstatuojamosiose dalyse.

    (83)

    Be to, dėl HEG ketinimų didinti pajėgumus pabrėžiama, kad per 2016 m. patikrinimą vietoje HEG bylos tikrintojams parodė trumpą filmą, kuriame pateikiama HEG grupės apžvalga. Vienas iš šio filmo elementų – bendrovės ateities planai didinti gamybos pajėgumus. Be to, bendrovės atstovai per patikrinimą vietoje paaiškino, kad šie planai šiuo metu sustabdyti atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nevisiškai išnaudojo savo pajėgumus ir mažėjo paklausa visame pasaulyje. Todėl, jeigu būtų panaikinti antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai, gali būti, kad Indijos GES paklausa Sąjungos rinkoje padidės, todėl HEG turės paskatų didinti pajėgumus, kad galėtų patenkinti paklausą.

    (84)

    Dėl HEG tvirtinimo, susijusio su kainų skirtumais Sąjungos rinkoje ir kitose trečiųjų šalių rinkose, pabrėžiama, kad Komisija 69 ir 70 konstatuojamosiose dalyse atliko Indijos eksportuojančių gamintojų kitoms trečiosioms rinkoms taikytų kainų ir Sąjungos gamintojų vidutinių kainų Sąjungos rinkoje, o ne Indijos gamintojų vidutinių kainų Sąjungos rinkoje, palyginimą. Primenama, kad HEG vidutinė kaina Sąjungos rinkoje yra dempingo kaina, dėl kurios priverstinai mažinama Sąjungos gamintojų vidutinė kaina, todėl netinkama šiam palyginimui.

    (85)

    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, HEG tvirtinimai atmetami.

    (86)

    Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad dėl mažesnio energijos suvartojimo (pagrindinio sąnaudų veiksnio) ir mažesnių darbo sąnaudų Indijos gamintojai sąnaudų veiksmingumo atžvilgiu turi aiškių lyginamųjų pranašumų. Tačiau reikėtų pažymėti, kad per tyrimą nustatyta, kad pagrindinis sąnaudų veiksnys GES gamybos procese Indijoje iš tikrųjų yra koksas, o ne energijos ar darbo sąnaudos. Bet kuriuo atveju, net jei Indijos gamintojai turėtų lyginamųjų pranašumų, šie pranašumai turėtų tokio paties poveikio eksporto kainai ir normaliajai vertei, o ne poveikio dempingo skirtumui. Todėl šis tvirtinimas faktiškai yra neteisingas ir dėl to atmetamas.

    (87)

    Todėl patvirtinama Komisijos išvada, kad yra tikimybė, kad panaikinus priemones dempingas tęsis.

    D.   ŽALOS TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

    1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

    (88)

    Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį panašų produktą gamino aštuoni gamintojai (dvi atskiros bendrovės ir dvi grupės). Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

    2.   Pirminės pastabos

    (89)

    Kaip minėta 61 konstatuojamojoje dalyje, GES pramonės padėtis yra glaudžiai susijusi su elektrotechninio plieno pramonės, kurioje GES naudojamos elektrotechninio plieno krosnyse plieno laužui lydyti, padėtimi. Šiuo atžvilgiu per nagrinėjamąjį laikotarpį elektrotechninio plieno pramonėje vyravo neigiamos rinkos sąlygos ir mažėjo suvartojimas, o tai susiję ir su GES suvartojimu.

    (90)

    Kadangi Indijoje nagrinėjamąjį produktą gamina tik du eksportuojantys gamintojai, su GES importu į Europos Sąjungą iš Indijos ir kitų trečiųjų šalių susiję duomenys nenurodyti tiksliais skaičiais, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų užtikrintas konfidencialumas.

    3.   Sąjungos suvartojimas

    (91)

    Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė sudėdama:

    i)

    atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo duomenis, nustatytus patikrinus klausimyno atsakymus;

    ii)

    neatrinktų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo duomenis, gautus iš prašymo atlikti peržiūrą;

    iii)

    neatrinkto bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pardavimo duomenis, gautus iš jo metinių ataskaitų;

    iv)

    importo iš Indijos duomenis, pagrįstus 14 straipsnio 6 dalies duomenų baze, ir

    v)

    importo iš visų kitų trečiųjų šalių duomenis, pagrįstus Eurostatu (TARIC lygmeniu).

    (92)

    Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

    2 lentelė

    Sąjungos suvartojimas

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Sąjungos suvartojimas (t)

    151 508

    140 244

    146 637

    139 974

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    93

    97

    92

    Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos, prašymas atlikti peržiūrą, Eurostatas (TARIC lygmeniu), 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė.

    (93)

    Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 % Tiksliau Sąjungos suvartojimas 2013 m. sumažėjo 7 %, 2013–2014 m. padidėjo 4 %, o nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo 5 %.

    (94)

    Kaip minėta 61 ir 89 konstatuojamosiose dalyse, paklausa apskritai sumažėjo dėl neigiamų rinkos tendencijų elektrotechninio plieno sektoriuje, nes grafito elektrodų pardavimo apimtis yra susijusi su plieno gamybos elektrinėse krosnyse apimties raida.

    (95)

    Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad analizuojant rinkos dalį ir suvartojimą reikėtų atsižvelgti į Sąjungos gamintojų importą iš jų susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Japonijoje ir Malaizijoje, kuris per pastaruosius trejus metus labai padidėjo.

    (96)

    Į importą iš visų kitų trečiųjų šalių deramai atsižvelgta skaičiuojant Sąjungos suvartojimą, kaip paaiškinta 91 konstatuojamojoje dalyje, dėl to šis importas tinkamai atsispindi viso suvartojimo duomenyse. Todėl argumentas buvo atmestas.

    4.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

    4.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

    3 lentelė

    Importo apimtis ir rinkos dalis

    Šalis

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Indija

    Importo apimtis (t)

    9 000 –10 000

    5 000 –6 000

    7 000 –8 000

    6 500 –7 500

    Indeksuota importo apimtis (2012 m. = 100)

    100

    57

    80

    74

    Rinkos dalis (%)

    6–7

    3–4

    5–6

    4–5

    Indeksuota rinkos dalis

    100

    62

    83

    80

    Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė.

    (97)

    Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo apimtis mažėjo. Ji labai sumažėjo 2013 m. (43 %), padidėjo 2014 m. ir vėl sumažėjo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Apskritai, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo 26 %.

    (98)

    Importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 91 konstatuojamojoje dalyje.

    (99)

    Rinkos dalis keitėsi panašiai kaip importo apimtis, t. y. 2012–2013 m. sumažėjo, 2013–2014 m. padidėjo ir nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo. Apskritai rinkos dalis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,2 procentinio punkto.

    (100)

    Importo iš Indijos rinkos dalis nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje sudarė 6–7 %. Peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje ji sumažėjo iki 4–5 %.

    4.2.   Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos

    (101)

    Importo iš Indijos kainų tendenciją Komisija nustatė remdamasi į 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazę įrašytais duomenimis. Iš esmės jie atitiko bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nurodytas kainas.

    (102)

    Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

    4 lentelė

    Importo kaina  (21)

    Šalis

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Indija

    Importo kainos (EUR/t)

    2 500 –3 500

    3 000 –4 000

    2 500 –3 500

    2 200 –3 200

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    105

    89

    86

    (103)

    Apskritai vidutinės importo kainos per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 14 %. 2012–2013 m. importo kainos padidėjo 5 %, 2014 m. sumažėjo 16 % ir per PTL sumažėjo dar 3 %.

    4.3.   Priverstinis kainų mažinimas

    (104)

    Komisija priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatė palyginusi i) vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir ii) iš bendradarbiaujančio Indijos gamintojo importuojamo kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas, taikytas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir pakoreguotas atsižvelgiant į antidempingo/kompensacinį muitą ir sąnaudas po importo.

    (105)

    Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

    (106)

    Palyginus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 3 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje skirtumas. Tačiau iš skaičiavimų atėmus antidempingo ir kompensacinius muitus priverstinio kainų mažinimo skirtumas siektų 9 %. Iš nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo per PTL importuotas tik labai nedidelis produkto kiekis. Komisija vis dėlto atliko priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą. Komisija atėmusi taikomus antidempingo ir kompensacinius muitus nustatė 12 % priverstinio kainų mažinimo skirtumą. Tačiau šis skaičiavimas yra pagrįstas labai maža importo apimtimi ir, kadangi nebuvo bendradarbiauta, atliekant skaičiavimą nebuvo atsižvelgta į produkto rūšis. Taigi patikimumas yra nedidelis.

    4.4.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

    5 lentelė

    Importo apimtis ir rinkos dalis

    Šalis

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Iš viso iš kitų trečiųjų šalių

    Importas (t)

    33 000 –35 000

    30 000 –32 000

    34 000 –36 000

    30 000 –32 000

    Indeksas

    100

    90

    103

    90

    Rinkos dalis (%)

    22–23

    22–23

    24–25

    22–23

    Kaina (EUR/t)

    2 500 –3 500

    2 400 –3 400

    2 400 –3 400

    2 300 –3 300

    Indeksas

    100

    98

    89

    92

    Kinija

    Importas (t)

    14 000 –15 000

    11 000 –12 000

    16 000 –17 000

    14 000 –15 000

    Indeksas

    100

    80

    117

    103

    Rinkos dalis (%)

    9–10

    8–9

    11–12

    10–11

    Kaina (EUR/t)

    2 000 –3 000

    1 500 –2 500

    1 400 –2 400

    1 600 –2 600

    Indeksas

    100

    94

    90

    99

    JAV

    Importas (t)

    3 000 –4 000

    4 000 –5 000

    4 200 –5 200

    4 200 –5 200

    Indeksas

    100

    118

    129

    128

    Rinkos dalis (%)

    2–3

    3–4

    3–4

    3–4

    Kaina (EUR/t)

    3 300 –4 300

    3 200 –4 200

    3 000 –4 000

    2 800 –3 800

    Indeksas

    100

    96

    84

    81

    Meksika

    Importas (t)

    3 000 –4 000

    4 000 –5 000

    5 500 –6 500

    4 000 –5 000

    Indeksas

    100

    127

    165

    119

    Rinkos dalis (%)

    2–3

    3–4

    4–5

    3–4

    Kaina (EUR/t)

    3 800 –4 800

    3 900 –4 900

    3 900 –4 900

    4 000 –5 000

    Indeksas

    100

    103

    103

    115

    Rusija

    Importas (t)

    3 000 –4 000

    2 500 –3 500

    3 500 –4 500

    3 700 –4 700

    Indeksas

    100

    70

    101

    103

    Rinkos dalis (%)

    2–3

    1–2

    2–3

    2–3

    Kaina (EUR/t)

    3 000 –4 000

    2 800 –3 800

    2 500 –3 500

    2 100 –3 100

    Indeksas

    100

    91

    79

    75

    Japonija

    Importas (t)

    4 500 –5 500

    3 000 –4 000

    3 000 –4 000

    2 000 –3 000

    Indeksas

    100

    74

    62

    50

    Rinkos dalis (%)

    3–4

    2–3

    2–3

    1–2

    Kaina (EUR/t)

    3 400 –4 400

    3 300 –4 300

    2 800 –3 800

    2 900 –3 900

    Indeksas

    100

    99

    82

    83

    Kitos trečiosios šalys

    Importas (t)

    4 000 –5 000

    4 000 –5 000

    1 000 –2 000

    700–1 700

    Indeksas

    100

    104

    25

    19

    Rinkos dalis (%)

    2–3

    3–4

    0,5–1,5

    0,5–1,5

    Kaina (EUR/t)

    2 600 –3 600

    2 000 –3 000

    1 900 –2 900

    1 600 –2 600

    Indeksas

    100

    83

    78

    72

    Šaltinis: Eurostatas (TARIC lygmeniu).

    (107)

    Mažėjant suvartojimui importo iš visų kitų trečiųjų šalių apimtis nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo 10 %. Importo iš visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė 22–23 %. Daugiausia importuota iš Kinijos, JAV, Meksikos, Rusijos ir Japonijos – tai vienintelės šalys, kurių kiekvienos užimama rinkos dalis per PTL buvo didesnė nei 1 %.

    (108)

    Importo iš JAV, Japonijos ir Meksikos kainos buvo didesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš JAV ir Meksikos rinkos dalis padidėjo mažiau nei 1 procentiniu punktu. Importo iš Japonijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1,5 procentinio punkto.

    (109)

    Importo iš Kinijos ir Rusijos kainos buvo mažesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas (išskyrus 2012 m. Rusijos atžvilgiu). Remiantis Sąjungos pramonės prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija dalis iš Kinijos importuojamų produktų – mažo skersmens (mažesnio nei 400 mm) GES, o iš Indijos daugiausia importuojama ir Sąjungoje daugiausia gaminama didelio skersmens (didesnio nei 400 mm) GES (22), kurios yra brangesnės.

    (110)

    Importo iš Kinijos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1 procentiniu punktu ir per PTL sudarė 10–11 %, o importo iš Rusijos rinkos dalis per PTL buvo tik 2–3 % ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 0,3 procentinio punkto. Tačiau tokie padidėjimai neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, kuri, kaip paaiškinta 123 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1,9 procentinio punkto.

    5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

    5.1.   Bendrosios pastabos

    (112)

    Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

    (113)

    Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti galimą Sąjungos pramonei padarytą žalą atlikta atranka.

    (114)

    Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinėse ataskaitose ir patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

    (115)

    Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

    (116)

    Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

    (117)

    Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai yra tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

    5.2.   Makroekonominiai rodikliai

    a)   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

    (118)

    Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

    6 lentelė

    Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Gamybos apimtis (t)

    235 915

    235 502

    241 623

    221 971

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    100

    102

    94

    Gamybos pajėgumai (t)

    297 620

    297 245

    299 120

    290 245

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    100

    101

    98

    Pajėgumų naudojimas (%)

    79

    79

    81

    76

    Šaltinis: prašymas atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

    (119)

    Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 6 %. Tiksliau pirmiausia ji iki 2014 m. padidėjo 2 %, po to peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2014 m., sumažėjo 8 %.

    (120)

    Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %.

    (121)

    Sumažėjus gamybos apimčiai pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 procentiniais punktais.

    b)   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

    (122)

    Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

    7 lentelė

    Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Pardavimo Sąjungoje apimtis (t)

    107 655

    103 779

    103 704

    102 123

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    96

    96

    95

    Rinkos dalis (%)

    71,1

    74,0

    70,7

    73,0

    Šaltinis: prašymas atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

    (123)

    Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės viso pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo apytikriai 5 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nepastovi. 2013 m. ji padidėjo 2,9 procentinio punkto. Tada 2014 m. sumažėjo 3,3 procentinio punkto ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vėl padidėjo 2,3 procentinio punkto. Apskritai Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 1,9 procentinio punkto.

    (124)

    Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nustatant Sąjungos pramonės rinkos dalį reikėtų atsižvelgti į Sąjungos gamintojų importą iš jų susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Japonijoje ir Malaizijoje. Tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis apskaičiuojama remiantis jos produkcijos pardavimu Sąjungos rinkoje. Į Sąjungos pramonės importą neatsižvelgiama, nes tai iškraipytų bendrą vaizdą, kadangi importas būtų apskaičiuotas du kartus – kaip importas ir kaip Sąjungos pramonės pardavimas. Todėl argumentas buvo atmestas.

    c)   Augimas

    (125)

    Nuo 2012 m. iki PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 % Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 5 %, tačiau rinkos dalis padidėjo 1,9 procentinio punkto.

    d)   Užimtumas ir našumas

    (126)

    Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

    8 lentelė

    Sąjungos gamintojų užimtumas ir našumas

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Darbuotojų skaičius

    1 526

    1 539

    1 475

    1 523

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    101

    97

    100

    Našumas (t/darbuotojui)

    155

    153

    164

    146

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    99

    106

    94

    Šaltinis: prašymas atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

    (127)

    Sąjungos pramonės užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė. Sumažėjus gamybai (6 % per nagrinėjamąjį laikotarpį) našumas per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo 6 %.

    e)   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo

    (128)

    Per tyrimą nustatyta, kad GES iš Indijos į Sąjungos rinką toliau buvo importuojamos dempingo kaina. Indijai nustatytas dempingo skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai viršijo de minimis lygį, kaip aprašyta 47 konstatuojamojoje dalyje. Tai sutapo su importo kainų sumažėjimu, palyginti su 2012 m. Vis dėlto Sąjungos pramonė sugebėjo pasinaudoti galiojančiomis antidempingo priemonėmis ir šiek tiek padidino užimamą rinkos dalį.

    5.3.   Mikroekonominiai rodikliai

    a)   Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

    (129)

    Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

    9 lentelė

    Pardavimo Sąjungoje kainos ir vieneto sąnaudos

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina (EUR/t)

    3 784

    3 468

    2 997

    2 825

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    92

    79

    75

    Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

    3 357

    3 116

    2 776

    2 745

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    93

    83

    82

    Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

    (130)

    Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina nuolat mažėjo (25 %) ir per PTL siekė 2 825 EUR/t. Sąjungos pramonė turėjo mažinti kainas, kad prisiderintų prie bendro pardavimo kainų GES rinkoje mažėjimo dėl sumažėjusios paklausos elektrotechninio plieno sektoriuje.

    (131)

    Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos sumažėjo mažiau, t. y. 18 %. Pagrindinis veiksnys, turėjęs poveikio vieneto gamybos sąnaudų mažėjimui, buvo mažėjanti žaliavų kaina.

    (132)

    Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad žaliavos kaina visame pasaulyje sumažėjo daugiau nei Sąjungos pramonės žaliavų sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl Sąjungos pramonė buvo neveiksminga žaliavų įsigijimo atžvilgiu, dėl to galima suabejoti jos gyvybingumu.

    (133)

    Per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė žaliavas įsigijo įvairiose pasaulio šalyse iš susijusių ir nesusijusių tiekėjų tokiomis pačiomis kainomis ir nebuvo jokių neveiksmingumo požymių žaliavų įsigijimo atžvilgiu. Kadangi tvirtinimas nebuvo daugiau pagrįstas, jis buvo atmestas.

    b)   Darbo sąnaudos

    (134)

    Vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

    10 lentelė

    Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos (EUR/darbuotojui)

    66 111

    66 842

    67 113

    67 253

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    101

    102

    102

    Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

    (135)

    Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik šiek tiek – 2 %.

    c)   Atsargos

    (136)

    Atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

    11 lentelė

    Atsargos

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Laikotarpio pabaigos atsargos

    8 952

    8 821

    13 770

    18 465

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    99

    154

    206

    Laikotarpio pabaigos atsargos (gamybos procentine dalimi) (%)

    6

    5

    7

    11

    Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

    (137)

    Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargų lygis absoliučiais skaičiais padidėjo daugiau nei dvigubai. Per PTL atsargų lygis sudarė apie 11 % gamybos.

    d)   Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir gebėjimas padidinti kapitalą

    (138)

    Pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

    12 lentelė

    Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

     

    2012 m.

    2013 m.

    2014 m.

    Peržiūros tiriamasis laikotarpis

    Pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas (pardavimo apyvartos procentine dalimi) (%)

    11,3

    10,2

    7,4

    2,8

    Grynųjų pinigų srautas (EUR)

    47 981 432

    46 443 978

    30 426 147

    31 283 121

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    97

    63

    65

    Investicijos (EUR)

    25 293 559

    23 133 505

    21 672 869

    12 313 975

    Indeksas (2012 m. = 100)

    100

    91

    86

    49

    Investicijų grąža (%)

    16,5

    13,9

    10,1

    3,9

    Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

    (139)

    Sąjungos pramonės pelningumą Komisija nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas palaipsniui mažėjo nuo 11,3 % 2012 m. iki 2,8 % per PTL, t. y. sumažėjo 8,5 procentinio punkto.

    (140)

    Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos gamintojų pelningumas mažėjo dėl jų didelių administracinių ir pardavimo pridėtinių išlaidų.

    (141)

    Per tyrimą nustatyta, kad vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo, kaip nurodyta 131 konstatuojamojoje dalyje. Vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimas buvo susijęs su administracinėmis ir pardavimo išlaidomis, net jei pagrindinę sąnaudų dalį sudaro žaliavos. Todėl argumentas buvo atmestas.

    (142)

    Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojo gebėjimas pačiam finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas sumažėjo 35 %. Grynųjų pinigų srauto didelį sumažėjimą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad labai sumažėjo pelningumas, kaip aprašyta 139 konstatuojamojoje dalyje.

    (143)

    Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės metinės investicijos į nagrinėjamąjį produktą sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 25 mln. EUR 2012 m. iki 12 mln. EUR per PTL.

    (144)

    Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad investicijos sumažėjo tik dėl sumažėjusios paklausos ir GES gamybos perteklinių pajėgumų visame pasaulyje.

    (145)

    Iš tikrųjų, per tyrimą patvirtinta, kad, kaip paaiškinta 93 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo GES suvartojimas. Tačiau pažymėtina, kad Sąjungos pramonės investicijos į nagrinėjamąjį produktą per paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros PTL, kai taip pat mažėjo suvartojimas, buvo tris kartus didesnės už investicijas per šios peržiūros PTL.

    (146)

    Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo palaipsniui mažėjo – nuo 16,5 % 2012 m. iki 3,9 % per PTL.

    5.4.   Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

    (147)

    Per tyrimą nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama ir Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo. Vis dėlto Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti ir šiek tiek padidinti rinkos dalį, o tą ji galėjo padaryti tik dėl to, kad gavo mažesnį pelną.

    (148)

    Nors šią neigiamą raidą galima paaiškinti tuo, kad sumažėjo suvartojimas (8 % per nagrinėjamąjį laikotarpį), importas iš Indijos Sąjungos rinkoje nuolat užėmė didelę dalį. Importuojami produktai buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir dėl to Sąjungos pramonės kainos per PTL buvo priverstinai sumažintos 3 %. Be to, nustatytas 9 % priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas. Taigi, dėl subsidijuoto importo iš Indijos dempingo kaina vis dar darytas spaudimas kainoms. Iš tikrųjų, spaudimas kainoms per šį PTL padidėjo, palyginti su pirmesne priemonių galiojimo termino peržiūra, kai priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo mažesnis nei 2 %.

    (149)

    Mažėjant suvartojimui ir dėl subsidijuoto importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas. Dėl to jos pelnas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, nors ir teigiamas (2,8 %), buvo mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas 8 % tikslinis pelnas.

    (150)

    Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 2 %, reiškia, Sąjungos gamintojai itin pasinaudojo sumažėjusiu importu iš Indijos. Teigta, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis būtų net didesnė, jei būtų atsižvelgta į Sąjungos pramonės importą iš kitų trečiųjų šalių. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonei teko susidurti su nelanksčia konkurencija dėl kainų su kitais šaltiniais (visų pirma mažų kainų importu iš Kinijos ir Rusijos). Taigi, tvirtinta, kad su importu iš Indijos negalima susieti jokios žalos dėl tariamai mažesnės Sąjungos gamintojų rinkos dalies.

    (151)

    Iš tikrųjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš Indijos apimtis ir rinkos dalis sumažėjo, tačiau, kaip paaiškinta 148 konstatuojamojoje dalyje, dėl subsidijuoto importo iš Indijos dempingo kaina vis tiek buvo daromas spaudimas kainoms, kurs netgi sustiprėjo per dabartinį PTL, palyginti su pirmesnės priemonių galiojimo termino peržiūros PTL. Todėl argumentas buvo atmestas.

    (152)

    Ta pati suinteresuotoji šalis toliau tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad importas mažomis kainomis iš Kinijos ir Rusijos yra viena pagrindinių spaudimo kainoms Sąjungos rinkoje priežasčių, ir skatino atlikti išsamią nagrinėjamojo produkto importo mažomis kainomis iš Kinijos ir Rusijos analizę prieš nustatant, ar yra tikimybė, kad žala Sąjungos pramonei pasikartos. Ši šalis taip pat manė, kad kai kurie Kinijos gamintojai padidino didelio skersmens GES importą į Sąjungos rinką.

    (153)

    Dėl GES importo iš Kinijos ir Rusijos kainų, kaip paaiškinta 109 ir 111 konstatuojamosiose dalyse, reikėtų priminti, kad: i) nebuvo galima atlikti prasmingo iš šių šalių importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainų palyginimo, kaip tą buvo galima padaryti Indijos atveju remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta išsamia informacija; ii) Komisijos turimi importo iš šių šalių statistiniai duomenys neleidžia atskirti skirtingų produkto rūšių ir iii) remiantis Sąjungos pramonės prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, kurią patvirtino ir naudotojai, iš šių šalių daugiausia importuojama mažesnio skersmens GES, kurios yra pigesnės. Be to, bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas nepagrindė savo tvirtinimo dėl padidėjusio didesnio skersmens GES importo iš Kinijos į Sąjungą.

    (154)

    Dėl GES importo iš Kinijos ir Rusijos apimties ir rinkos dalies, kaip paaiškinta 110 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, o importo iš Rusijos rinkos dalis – 0,3 procentinio punkto. Toks padidėjimas neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, kuri, kaip paaiškinta 110 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1,9 procentinio punkto. Todėl argumentas buvo atmestas.

    (155)

    Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos pramonė buvo neveiksminga gamindama mažesnio skersmens GES, nes tokių produktų pardavimas sudarė tik dalį visos pardavimo apimties.

    (156)

    Pagal rinkos sąlygas paprastai pasiūlą, tiksliau parduodamą produktą, skatina paklausa. Kadangi tvirtinimas dėl Sąjungos pramonės neveiksmingumo gaminant mažesnio skersmens GES toliau nebuvo pagrįstas, argumentas buvo atmestas.

    (157)

    Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad trūko importo dempingo kaina iš kitų šalių, įskaitant importo iš susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Malaizijoje ir Japonijoje, didėjančiais kiekiais poveikio analizės.

    (158)

    Kaip nurodyta 108 konstatuojamojoje dalyje, importo iš JAV, Japonijos ir Meksikos kainos buvo didesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas. Importo iš šių šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 0,1 procentinio punkto ir PTL pabaigoje sudarė mažiau nei 10 % Taip pat Komisija neturėjo jokių įrodymų, kad produkto iš šių šalių kainos buvo dempingo kainos. Todėl argumentas buvo atmestas.

    (159)

    Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad skaičiuodama priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus pagal kiekvieną rūšį Komisija naudojo produkto kontrolės numerį (PKN) ir taip neatsižvelgė į naudotą žaliavą, kuri turi didelio poveikio sąnaudoms ir kainoms. Lyginant iš tos pačios žaliavos pagamintų produktų rūšis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas sumažėtų nuo 9 iki 8 %.

    (160)

    Iš tikrųjų, žaliavų skirtumo PKN struktūroje nebuvo matyti, todėl skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus į tokius skirtumus atsižvelgta nebuvo. Vis dėlto, kai produktų rūšys buvo atskirtos atsižvelgiant į naudotas žaliavas priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumams apskaičiuoti, kaip to prašė suinteresuotoji šalis po faktų atskleidimo, 148 konstatuojamojoje dalyje nurodytas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas sumažėjo tik 1 procentiniu punktu iki 8 % Todėl šis sumažėjimas neturėjo jokio esminio poveikio Komisijos nustatytiems faktams dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

    (161)

    Ta pati suinteresuotoji šalis nesutiko su 8 % tiksliniu pelnu, nustatytu per pradinį tyrimą, ir tvirtino, kad GES gamintojai nuostolių patyrė dėl tarptautinės plieno paklausos sumažėjimo, todėl 8 % tikslinis pelnas jau nebėra pateisinamas.

    (162)

    Primenama, kad tikslinis panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje pelnas turėtų būti toks, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje galėtų pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina/subsidijuoto importo. Šiuo tikslu, kaip pažymėta Reglamento (EB) Nr. 1629/2004 26 konstatuojamojoje dalyje, buvo tinkamai išnagrinėtas Sąjungos pramonės pelno lygis, kai importo dempingo kaina rinkos dalis buvo pati mažiausia (t. y. 1999 m.). Taigi, buvo padaryta galutinė išvada, kad pelno dydis žalos skirtumui apskaičiuoti, kuris pagrįstai atspindėtų Bendrijos pramonės finansinę padėtį, kai nėra žalingo importo dempingo kaina iš Indijos, turėtų būti 8 % Todėl argumentas buvo atmestas.

    (163)

    Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo labai pažeidžiama, o tai daugiausia susiję su neigiamomis rinkos sąlygomis ir atitinkamai sumažėjusiu suvartojimu. Todėl vertindama Komisija dėmesį sutelkė į žalos dėl importo dempingo kaina iš Indijos pasikartojimo tikimybę.

    6.   Žalos pasikartojimo tikimybė

    (164)

    Norint nustatyti žalos pasikartojimo tikimybę, jei Indijai taikomos priemonės būtų panaikintos, analizuoti šie veiksniai: Indijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

    (165)

    75 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai toliau į Sąjungą eksportuotų didelį produkto kiekį ir net padidintų dabartinį eksportuojamą kiekį, ir veikiausiai būtų eksportuojama dempingo kaina.

    (166)

    Kaip nustatyta 60 konstatuojamojoje dalyje, įvertinta, kad per PTL Indijos pajėgumai sudarė apie 160 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai – 40 000–50 000 tonų, t. y. 29–36 % Sąjungos suvartojimo tuo pačiu laikotarpiu. Be to, kaip nurodyta 59 konstatuojamojoje dalyje, Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai toliau didins savo pajėgumus, jei padidės paklausa. Kaip minėta 62 konstatuojamojoje dalyje, 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje Indijos valdžios institucijos iš Kinijos importuojamoms GES nustatė antidempingo priemones. Dėl to manoma, kad Indijos gamintojai padidins rinkos dalį šalies vidaus rinkoje.

    (167)

    Panaikinus priemones bent dalis šių nepanaudotų pajėgumų veikiausiai bus vėl nukreipta į Sąjungos rinką dėl jos patrauklumo (kaip aprašyta 72–75 konstatuojamosiose dalyse). Be to, kaip aprašyta 63 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojai yra labai orientuoti į eksportą. Dėl GES kainų, kaip aprašyta 69 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad kai kuriose Indijos eksporto tikslinėse rinkose kainos buvo didesnės nei Sąjungoje. Tačiau atsižvelgiant į skirtingą produkto asortimentą ši informacija neturi poveikio bendram vertinimui, kad nauji pajėgumai bus nukreipti į Sąjungos rinką, nes šis kainų palyginimas yra ne visiškai patikimas.

    (168)

    Kaip nurodyta 66 konstatuojamojoje dalyje, Rusija nustatė antidempingo priemones iš Indijos importuojamoms GES ir Indijos eksportas į Rusiją per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo. Tai reiškia, kad Indijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į pagrindinę trečiosios šalies rinką yra ribotos, o atsižvelgiant į 166 konstatuojamojoje dalyje minėtus esamus arba veikiausiai padidėsiančius nepanaudotus pajėgumus yra didelė tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai gerokai padidins nagrinėjamojo produkto importą į Sąjungos rinką.

    (169)

    Kaip nustatyta 106 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš Indijos kainos be antidempingo ir kompensacinių muitų Sąjungos pardavimo kainos būtų priverstinai mažinamos 9 %. Nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atveju apskaičiuotas 12 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išskaičiavus antidempingo ir kompensacinius muitus. Tai galimos importo iš Indijos kainos, jei priemonės būtų panaikintos, rodiklis. Tuo remiantis yra tikimybė, kad, jei priemonės bus panaikintos, spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje gerokai padidės, todėl toliau blogės Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

    (170)

    Kalbant apie apimtį – panaikinus priemones Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai galėtų padidinti užimamą Sąjungos rinkos dalį. Visų pirma nebendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam šiuo metu taikoma didesnė muito norma (15,7 %), būtų labai suinteresuotas atnaujinti didelės apimties eksportą į Sąjungos rinką. Jei susiklostytų tokia padėtis, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis iš karto sumažėtų.

    (171)

    Tuo remiantis, jei nebebus taikomos priemonės, Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai padidins importą į Sąjungos rinką ir užimamą rinkos dalį, be to, veikiausiai bus importuojama dempingo ir subsidijuojamomis kainomis, dėl kurių bus gerokai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Taip bus didinamas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui ir finansinei padėčiai. Dėl to toliau blogės Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

    (172)

    Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad dėl importo iš Indijos dempingo kaina padaryta žala pasikartos, jei priemonės būtų panaikintos.

    E.   SĄJUNGOS INTERESAI

    (173)

    Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Indijai taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

    (174)

    Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

    (175)

    Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

    (176)

    Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

    1.   Sąjungos pramonės interesai

    (177)

    Kaip paaiškinta 147 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė dėl priemonių galėjo išlaikyti savo užimamą rinkos dalį. Tuo pačiu 172 konstatuojamojoje dalyje taip pat padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti Indijai antidempingo priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai pablogėtų. Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas Indijai Sąjungos pramonei būtų naudingas.

    2.   Importuotojų (prekiautojų) interesai

    (178)

    Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas importuotojas nebendradarbiavo ir nepranešė apie save atliekant šį tyrimą. Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

    3.   Naudotojų interesai

    (179)

    Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, susisiekta su 53 naudotojais, iš kurių aštuoni pateikė klausimyno atsakymus. Keturi iš jų naudojo iš Indijos importuotas GES. Jų importas sudarė apie 20 % viso nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos.

    (180)

    Primenama, kad per pradinį tyrimą buvo nustatyta, kad naudotojams priemonių nustatymas neturėtų reikšmingo poveikio. Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos dešimt metų, į Sąjungą ir toliau produktas buvo tiekiamas, be kita ko, iš Indijos. Naudotojai nepateikė jokios įrodančios informacijos, kad būtų kilę sunkumų rasti kitų šaltinių, be to, atliekant tyrimą tokios informacijos taip pat negauta.

    (181)

    Be to, primenama, kad dėl priemonių nustatymo poveikio naudotojams per pradinį tyrimą buvo nuspręsta, kad, atsižvelgiant į nežymų GES sąnaudų poveikį naudotojų pramonės įmonėms, sąnaudų padidėjimas neturėtų padaryti didelės įtakos naudotojų pramonei. Šios išvados per šią peržiūrą patvirtintos, nes nustačius priemones nebuvo nustatyta jokių tam prieštaraujančių požymių. Be to, nė vienas iš keturių naudotojų nepateikė jokių argumentų, prieštaraujančių tolesniam priemonių taikymui.

    (182)

    Plieno gamintojų federacija, t. y. Vokietijos plieno pramonės federacija („Wirtschaftsvereinigung Stahl“) nesutiko su tolesniu priemonių taikymu ir tvirtino, kad dėl taikomų priemonių Sąjungoje plieno gamintojams atsirado konkurencinių trūkumų, palyginti su plieno gamintojais kituose regionuose, kuriuose GES netaikomos priemonės. Federacija teigė, kad toliau taikant priemones Sąjungos pramonė ir toliau naudotųsi dominuojančia padėtimi. Tačiau iš importo iš Indijos raidos nustačius priemones akivaizdu, kad iš Indijos buvo toliau importuojama per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad į Sąjungos rinką vis daugiau patenka GES iš įvairių kitų trečiųjų šalių.

    (183)

    Atsižvelgiant į tai ir į išvadas, padarytas per pradinį tyrimą, tikimasi, kad toliau taikant priemones nebus daromas didelis neigiamas poveikis naudotojams ir kad todėl nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams.

    4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

    (184)

    Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš Indijos importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

    F.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

    (185)

    Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

    (186)

    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu (ES) Nr. 1225/2009 importuojamoms Indijos kilmės GES nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

    (187)

    Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas paprašė Komisijos svarstyti galimybę priemonių taikymą pratęsti dvejiems metams. Tačiau per tyrimą nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti priemonių taikymo trukmės sumažinimą iki dviejų metų.

    (188)

    Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos antidempingo muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

    (189)

    Visi prašymai taikyti šias individualias antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (23), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

    (190)

    Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    1.   Indijos kilmės grafito elektrodams, naudojamiems elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis ne mažesnis kaip 1,65 g/cm3, o elektrinė varža ne didesnė kaip 6,0 μ.Ω.m, ir kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010), ir jungiamosioms veržlėms, naudojamoms tokiems elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010), importuojamiems kartu arba atskirai, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

    2.   Muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

    Bendrovė

    Muito norma

    Papildomas TARIC kodas

    Graphite India Limited (GIL), 31 Chowringhee Road, Kolkatta – 700016, West Bengal

    9,4 %

    A530

    HEG Limited, Bhilwara Towers, A-12, Sector-1, Noida – 201301, Uttar Pradesh

    0 %

    A531

    Visos kitos bendrovės

    8,5 %

    A999

    3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

    2 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2017 m. kovo 9 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkas

    Jean-Claude JUNCKER


    (1)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1354/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1628/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 1629/2004, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).

    (2)  2004 m. rugsėjo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1629/2004, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, galutinį surinkimą (OL L 295, 2004 9 18, p. 10).

    (3)  2004 m. rugsėjo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1628/2004, nustatantis galutinį kompensacinį muitą ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, galutinį surinkimą (OL L 295, 2004 9 18, p. 4).

    (4)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1354/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1628/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 1629/2004, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui (OL L 350, 2008 12 30, p. 24).

    (5)  2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1186/2010, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 332, 2010 12 16, p. 17).

    (6)  2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1185/2010, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 332, 2010 12 16, p. 1).

    (7)  OL C 82, 2015 3 10, p. 5.

    (8)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51). Pagrindinis reglamentas yra kodifikuota šio reglamento redakcija.

    (9)  Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 415, 2015 12 15, p. 33).

    (10)  Pranešimas apie kompensacinių priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 415, 2015 12 15, p. 25).

    (11)  2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 188, 2009 7 18, p. 93). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 yra kodifikuota šio reglamento redakcija (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).

    (12)  http://content.icicidirect.com/mailimages/IDirect_GraphiteIndia_Q1FY16.pdf

    (13)  http://www.google.be/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0ahUKEwiqt6H2u9_QAhWEzRoKHYUwBVEQFggfMAA&url=http%3A%2F%2Fhegltd.com%2Fwebmaster%2FDownloadFile.aspx%3Fd%3D..%2Fuploads%2FFinance%2F70Results_Release.pdf&usg=AFQjCNGMpUymLm4BNOjIMmolLDgwSGgcDw

    (14)  http://hegltd.com/ and http://www.graphiteindia.com/

    (15)  http://hegltd.com/WEBMASTER/DownloadFile.aspx?D=../Uploads/Newsletter/News9.pdf

    (16)  https://www.worldsteel.org/statistics/statistics-archive/yearbook-archive.html

    (17)  http://www.dgtr.gov.in/sites/default/files/adfin_Graphite_Electrodes_diameters_ChinaPR.pdf

    (18)  http://hegltd.com/pdf/HEGLtd_Q1_FY_16_Investors_Presentation.pdf

    (19)  http://www.graphiteindia.com/View/investor_relation.aspx (Žr. GIL Q3 FY2015 Earnings Presentation.pdf, p. 14)

    (20)  http://www.eurasiancommission.org/_layouts/Lanit.EEC.Desicions/Download.aspx?IsDlg=0&ID=3805&print=1

    (21)  Į vidutinę kainą neįtraukti galiojantys antidempingo/kompensaciniai muitai.

    Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė.

    (22)  Tam pačiam TARIC kodui priskirti tiek mažo, tiek didelio skersmens grafito elektrodai.

    (23)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, B-1049 Brussels, Belgium.


    Top