19.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 282/1

(1)

2015 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – JTBKKK) šalių konferencijoje priimtas susitarimo dėl pasaulinio atsako į klimato kaitą stiprinimo tekstas;

(2)

Paryžiaus susitarimas pasirašytas 2016 m. balandžio 22 d., laikantis Tarybos sprendimo (ES) 2016/590 (2);

(3)

Paryžiaus susitarimas įsigalios trisdešimtą dieną nuo dienos, kai bent 55 JTBKKK Šalys, kuriose bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis sudaro bent apie 55 % viso šių išmetamų dujų kiekio, bus deponavusios savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus. JTBKKK Šalys taip pat yra Sąjunga ir jos valstybės narės. 2016 m. kovo 18 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi sudaryti Paryžiaus susitarimą kuo skubiau ir pakankamai laiku, kad būtų susitarimo Šalys nuo jo įsigaliojimo dienos;

(4)

Paryžiaus susitarimu pakeičiama 1997 m. Kioto protokole numatyta sistema;

(5)

Paryžiaus susitarime, inter alia, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Kad pasiektų šį tikslą, Šalys parengs nuosekliai išdėstytus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos praneš ir juos palaikys;

(6)

Paryžiaus susitarime numatyta, kad nuo 2023 m. Šalys, remdamosi naujausiomis mokslinėmis žiniomis ir ligtoliniais įgyvendinimo duomenimis, kas penkerius metus atliks bendros pažangos įvertinimą: bus įvertinta pažanga ir svarstomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir paramos teikimo klausimai; kiekvienos Šalies nuosekliai išdėstytais įpareigojančiais veiksmais turi būti siekiama pažangos, palyginti su tuo metu galiojančiais jos įpareigojančiais veiksmais, ir jie turi parodyti patį didžiausią galimą užmojį;

(7)

privalomas tikslas ne vėliau kaip 2030 m. bent 40 % sumažinti viduje išmetamą ŠESD kiekį visuose ekonomikos sektoriuose, palyginti su 1990 m., patvirtintas 2014 m. spalio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos. 2015 m. kovo 6 d. Taryba šį Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą priėmė kaip jų numatomą nacionaliniu lygmeniu nustatytą įpareigojantį veiksmą ir pateikė jį JTBKKK Sekretoriatui;

(8)

komunikate, pridedamame prie pasiūlymo dėl Paryžiaus susitarimo pasirašymo Sąjungos vardu, Komisija pabrėžė, kad siekiant visuotinio perėjimo prie švarios energetikos būtina keisti investicijų kryptis ir taikyti paskatas visose politikos srityse. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad piliečiai būtų aprūpinami saugiai ir tvariai tiekiama energija, kuri būtų įperkama, o jos kainos konkurencingos. Tam reikia toliau vykdyti plataus užmojo klimato politiką ir vystyti kitus energetikos sąjungos aspektus;

(9)

2015 m. rugsėjo 18 d. išvadose Taryba patvirtino, kad Sąjunga ir jos valstybės narės ketina veiksmų pagal Paryžiaus susitarimą imtis bendrai, ir palankiai įvertino Norvegijos ir Islandijos ketinimą dalyvauti bendrai vykdant šiuos veiksmus;

(10)

dėl Sąjungos ir jos valstybių narių bendrų veiksmų bus susitarta tinkamu laiku ir juose bus numatytas atitinkamas Sąjungai ir jos valstybėms narėms priskirtas išmetamųjų teršalų kiekis;

(11)

Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 16 dalyje reikalaujama Sekretoriatą informuoti apie ketinimą veikti išvien, įskaitant apie kiekvienai Šaliai atitinkamu laikotarpiu priskirtą išmetamųjų teršalų kiekį;

(12)

Paryžiaus susitarimas atitinka Sutarties 191 straipsnyje nurodytus Sąjungos aplinkos apsaugos tikslus, t. y. išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, saugoti žmonių sveikatą ir remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita;

(13)

Paryžiaus susitarimas ir kompetencijos deklaracija turėtų būti patvirtinti Sąjungos vardu,