Padengtosios obligacijos ir padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyva (ES) 2019/2162

Taikymo sritis

Direktyvoje aptariami toliau nurodyti klausimai.

Struktūrinės ypatybės.

• Dvigubas reikalavimas. Investuotojams suteikiamos pirmumo teisės ir jiems taikoma dviguba apsauga (dar vadinama „dvigubu reikalavimu“), pagal kurią jiems suteikiama teisė teikti reikalavimą tiek padengtosios obligacijos emitentui, tiek užtikrinamojo turto atžvilgiu nemokumo ar pertvarkymo atveju.
• Padengtosios obligacijos. Padengtosios obligacijos visada užtikrinamos aukštos kokybės padengiamuoju turtu – paprastai hipoteka arba vyriausybės skolos vertybiniais popieriais – arba kitais Direktyvos (ES) 2019/2162 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais.
• Šis padengtasis turtas turi atitikti konkrečius KRR 129 straipsnio 1 dalies reikalavimus arba tam tikrus konkrečius aukštos kokybės reikalavimus, nurodytus Direktyvoje (ES) 2019/2162 (padengtųjų obligacijų direktyva), pvz.:
  • visuotinai priimti vertinimo standartai, tinkami materialiam turtui, kuris turėtų būti stebimas ir tinkamai apdraustas;
  • turto, kuris yra pozicijos, atveju sandorio šalies veiklos patikimumui ir finansiniam pajėgumui taikoma viešoji priežiūra;
  • rizikos diversifikavimo taisyklės turtui, kuris neatitinka reikalavimų pagal KRR 129 straipsnio 1 dalį ir kt.
• Specialios taisyklės taikomos grupės vidaus telkimo ir bendro finansavimo atveju.
• Skaidrumas. Kredito įstaigos turi teikti pakankamai išsamią informaciją apie savo padengtųjų obligacijų programas (portfelio, o ne paskolos lygmeniu), kad investuotojai galėtų įvertinti tos programos pobūdį ir riziką bei atlikti išsamų patikrinimą. Ši informacija turėtų būti teikiama įstaigos interneto svetainėje bent kas ketvirtį ir ją sudarytų ši būtiniausia informacija:
  • užtikrinamojo turto grupės ir neapmokėtų padengtųjų obligacijų vertė;
  • visų pagal tą programą išleistų padengtųjų obligacijų tarptautinių vertybinių popierių identifikavimo numerių sąrašas;
  • užtikrinamojo turto geografinis pasiskirstymas ir turto rūšis, į jo sudėtį įtrauktų paskolų dydis ir vertinimo metodas;
  • informacija apie rinkos riziką, įskaitant palūkanų normų riziką ir valiutos riziką, taip pat kredito ir likvidumo riziką;
  • užtikrinamojo turto ir padengtųjų obligacijų terminų struktūra;
  • privalomo ir turimo, taip pat teisės aktais nustatyto padengimo turtu, sutartinio ir savanoriško įkaito perviršio lygiai (įkeičiamo turto, kuris viršija reikalaujamą padengimą, lygis);
  • pradelstų paskolų, kurios laikomos neįvykdytomis, ir daugiau kaip 90 dienų pradelstų paskolų procentinė dalis.
• Likvidumo atsargos. Užtikrinamojo turto grupės visada turi turėti likvidžiojo turto atsargą (turimą arba lengvai iškeičiamą į grynuosius pinigus), kad padengtų artimiausių 180 dienų didžiausią sukauptą netenkamų pinigų srautą.
• Padengtosios obligacijos su termino pratęsimo struktūromis. Tai padengtosios obligacijos, kurių sutartą pabaigos datą galima pratęsti. ES valstybės narės jas gali leisti tam tikromis sąlygomis ir apie jas turi būti pranešta Europos bankininkystės institucijai (EBI).

Padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra.

• Padengtosioms obligacijoms taikoma speciali valstybinė priežiūra. ES vyriausybės skiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų prižiūrėti padengtųjų obligacijų emisijas, kad būtų galima įvertinti jų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
• Padengtųjų obligacijų programoms turi būti suteiktas leidimas, kurį reikia gauti iki išleidžiant padengtąsias obligacijas pagal atitinkamą programą. Norėdamos gauti leidimą kredito įstaigos turi turėti:
  • tinkamą veiklos programą, kurioje numatyta padengtųjų obligacijų emisija;
  • į užtikrinamojo turto grupę įtrauktų paskolų patvirtinimo, keitimo, atnaujinimo ir refinansavimo tinkamą politiką, procesus ir metodikas;
  • vadovus ir darbuotojus, turinčius tinkamą kvalifikaciją.
• Kredito įstaigos bankroto arba restruktūrizavimo atveju kompetentingos institucijos bendradarbiauja su pertvarkymo institucija, tvarkančia bylą, kad būtų užtikrintos padengtųjų obligacijų investuotojų teisės ir interesai. Valstybės narės gali skirti specialų administratorių.
• Kredito įstaigos privalo reguliariai teikti direktyvoje nurodytą informaciją kompetentingoms institucijoms.
• Taisykles pažeidusioms institucijoms taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės. Šios sankcijos ir priemonės turi būti efektyvios, proporcingos bei atgrasančios. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių už pažeidimus, už kuriuos pagal jų nacionalinę teisę skiriamos baudžiamosios sankcijos.
• Kompetentingos institucijos savo interneto svetainėse paskelbia:
  • su padengtųjų obligacijų emisijomis susijusių priimtų nacionalinių įstatymų, nutarimų, administracinių taisyklių ir bendro pobūdžio gairių tekstus;
  • leidimus leisti padengtąsias obligacijas turinčių kredito įstaigų sąrašą.
• Padengtąsias obligacijas leidžiama žymėti ženklu „Europos padengtoji obligacija“ (tik padengtosios obligacijos, kurios atitinka reikalavimus, nustatytus nacionalinės teisės akte, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama direktyva) arba „Europos padengtoji obligacija (aukščiausios rūšies)“ (tik padengtosios obligacijos, kurios atitinka reikalavimus, nustatytus teisės akte, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama direktyva, ir KRR 129 straipsnio reikalavimus). Naudoti šiuos ženklus greta nacionalinių pavadinimų neprivaloma.
• Šia direktyva padaryti nedideli direktyvų 2009/65/EB (žr. santrauką) ir 2014/59/ES (žr. santrauką) pakeitimai.
• Padengtosioms obligacijoms, išleistoms iki 2022 m. liepos 8 d., taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės.

• Europos Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos bankininkystės institucija:
  • iki 2024 m. liepos 8 d. Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai turėjo pateikti ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymą dėl teisės akto dėl to, ar būtų galima nustatyti lygiavertiškumo sistemą ne ES šalių kredito įstaigoms, išleidžiančioms padengtąsias obligacijas, ir investuotojams į šias padengtąsias obligacijas, o jei taip, tai kokiu būdu;
  • iki 2025 m. liepos 8 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie direktyvos įgyvendinimą, atsižvelgiant į investuotojų apsaugos lygį, ir apie pokyčius, susijusius su padengtųjų obligacijų emisija ES.
• Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2023/2864 į Direktyvą (ES) 2019/2162 įterpiamas straipsnis, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės nuo 2030 m. sausio 10 d. užtikrintų, jog, viešai skelbdamos bet kokią reguliuojamą informaciją investuotojams, kredito įstaigos, kurioms leidžiama išleisti padengtąsias obligacijas, tuo pačiu metu ją pateiktų duomenis renkančiai įstaigai ir apie tai praneštų Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kad informacija būtų padaryta prieinama Europos bendrame prieigos punkte, sukurtame Reglamentu (ES) 2023/2859.

Reglamentas (ES) 2019/2160

• Šiuo reglamentu papildoma Direktyva (ES) 2019/2162 ir jis grindžiamas dabartine padengtųjų obligacijų priežiūra pagal KRR.
• Juo papildomi reikalavimai padengiamajam turtui, įskaitant minimalaus perteklinio užtikrinimo³ ir pakaitinio turto⁴ reikalavimą, taip sustiprinant padengtųjų obligacijų, kurioms gali būti taikomas lengvatinis kapitalo režimas, kokybę.
• Šio tikslo siekiama:
  • nurodant, kokių rūšių padengtas turtas gali būti įtrauktas į padengtas obligacijas, kad jam būtų galima taikyti lengvatinį kapitalo režimą, ir kokiomis sąlygomis;
  • nenaudojant (kaip reikalavimus atitinkančio turto) sistemų, pagal kurias leidžiama įtraukti gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintus vertybinius popierius į užtikrinamojo turto grupę, nes šios sistemos naudojamos vis mažiau ir manoma, kad jos be reikalo apsunkina padengtųjų obligacijų programas; ir
  • reikalaujant ne mažiau kaip 5 proc. įkaito perviršio padengtosioms obligacijoms, kad joms būtų taikomas lengvatinis kapitalo vertinimas, arba 2 proc., jei turto vertinimas pagrįstas hipotekos paskolos verte (šis įkaito perviršio lygis gali būti nustatytas teisės aktais, sutartinis ir savanoriškas).