–

Endesa Generación SAU, atstovaujamos procurador M. García Arana ir abogado P. González-Gaggero,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Ballesteros Panizo ir A. Gavela Llopis,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Armenia ir I. Galindo Martín,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas, 9 sk., 1 t., p. 405), 14 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Endesa Generación SAU (toliau – Endesa) ir Tribunal Económico Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas, Ispanija) (toliau – TEAC) ginčą dėl TEAC sprendimo, susijusio su anglių, suvartotų šiai bendrovei priklausančioje šiluminėje elektrinėje elektros energijai gaminti, apmokestinimu.

3

Direktyvos 2003/96 3–7, 11 ir 12 konstatuojamosios dalys išdėstytos taip:

<…>

4

Direktyvos 2003/96 1 straipsnyje nustatyta:

„Valstybės narės energetikos produktus ir elektros energiją apmokestina pagal šią direktyvą.“

5

Šios direktyvos 10 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Nuo 2004 m. sausio 1 d. elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai yra tokie, kaip nustatyta I priedo C lentelėje.

2.   Be 1 dalyje nurodytų minimalių apmokestinimo lygių, valstybės narės turės galimybę nustatyti galiojančią mokestinę bazę, su sąlyga, kad jos atsižvelgia į [1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvą 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (OL L 76, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 179)].“

6

Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta:

„Be Direktyvoje [92/12] pateiktų bendrųjų nuostatų, atleidžiančių nuo mokesčio apmokestinamus produktus, ir, nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų, valstybės narės savo pačių nustatytomis sąlygomis, siekdamos užtikrinti teisingą tokių išimčių taikymą ir užkirsti kelią bet kokiam mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui, atleidžia nuo apmokestinimo šiuos produktus:

7

Direktyvos 2003/96 I priedo C lentelėje „Krosnių kurui ir elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai“ yra nurodyti, be kita ko, anglis ir koksas.

8

2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009, p. 12), 1 straipsnyje buvo nurodyta:

„1.   Šia direktyva nustatomos bendrosios nuostatos dėl akcizų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra apmokestinamas toliau nurodytų prekių (toliau – akcizais apmokestinamos prekės) vartojimas:

<…>

2.   Specifiniais tikslais valstybės narės gali akcizais apmokestinamas prekes apmokestinti kitais netiesioginiais mokesčiais, jei tie mokesčiai atitinka akcizams ar pridėtinės vertės mokesčiui taikomas Bendrijos mokesčių taisykles, susijusias su mokesčio bazės nustatymu, mokesčio apskaičiavimu, prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimu ir stebėsena, tačiau neįskaitant nuostatų dėl atleidimo nuo mokesčių.

<…>“

9

1992 m. gruodžio 28 d.Ley 38/1992 de Impuestos Especiales (Akcizų įstatymas Nr. 38/1992) (BOE, Nr. 312, 1992 m. gruodžio 29 d., p. 44305), iš dalies pakeisto 2012 m. gruodžio 27 d.Ley 15/2012 de medidas fiscales para la sostenibilidad energética (Įstatymas Nr. 15/2012 dėl mokestinių priemonių, skirtų energetikos tvarumui užtikrinti) (BOE, Nr. 312, 2012 m. gruodžio 28 d., p. 88081), III antraštinėje dalyje „Akcizai už anglis“ yra 75–88 straipsniai.

10

Įstatymo Nr. 38/1992, iš dalies pakeisto Įstatymu Nr. 15/2012, 77 straipsnyje nustatyta:

„1.   Anglių išleidimas vartoti yra apmokestinamas akcizu jo taikymo teritorijoje.“

2.   Taikant 1 dalį, „išleidimu vartoti“ laikomi toliau nurodyti sandoriai:

3.   Anglys laikomos išleistomis vartoti, kai apmokestinamieji asmenys nepateikia pagamintų, importuotų ar įsigytų anglių naudojimo įrodymų.“

11

Įstatymo Nr. 38/1992, iš dalies pakeisto Įstatymu Nr. 15/2012, 83 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Akcizo apmokestinamąją vertę sudaro su apmokestinamaisiais sandoriais susijusių anglių energinis naudingumas, reiškiamas gigadžauliais.“

12

Įstatymo Nr. 38/1992, iš dalies pakeisto Įstatymu Nr. 15/2012, 84 straipsnyje nustatyta:

„Akcizo tarifas yra 0,65 EUR už gigadžaulį.“

13

Iki Įstatymo Nr. 15/2012 galiojusios redakcijos Įstatymo Nr. 38/1992 79 straipsnio 3 dalies a punkte nuo mokesčio buvo atleidžiami anglių išleidimo vartoti sandoriai, kai jos naudojamos elektros energijai gaminti ir bendrai elektros energijos ir šilumos gamybai. Ši nuostata buvo panaikinta Įstatymu Nr. 15/2012.

14

Įstatymu Nr. 15/2012 taip pat buvo nustatyti trys nauji mokesčiai, susiję su elektros energijos gamybos verte, branduolinio kuro ir atliekų gamyba ir jų saugojimu, įvestas mokestis už naudojimąsi vidaus vandenimis elektros energijai gaminti ir pakeistas gamtinių dujų mokesčio tarifas.

15

Šio įstatymo preambulėje numatytas jo „tikslas – suderinti mokesčių sistemą su efektyvesniu ir aplinką tausojančiu bei tvariu [energijos] naudojimu – vertybėmis, kuriomis grindžiama ši mokesčių reforma, – tad šia sistema atsižvelgiama į pagrindinius Europos Sąjungos mokesčių, energetikos ir, žinoma, aplinkos apsaugos politikos principus.“

16

Antrojoje papildomoje šio įstatymo nuostatoje nurodyta:

„Kiekvienais metais pagal bendrojo valstybės biudžeto įstatymus skiriama suma elektros sistemos sąnaudoms finansuoti, ji lygi šių elementų sumai <…>:

17

Endesa yra įmonė, kurios veikla – elektros energijos gamyba naudojant, be kita ko, anglį, kurią įsigyja per tarpinę susijusią bendrovę. Ši deklaravo, kad jai taikomas atleidimas nuo anglies mokesčio už nupirktas anglių siuntas, skirtas perparduoti, nes šio mokesčio apmokestinimo momentas yra vartojimas.

18

Atlikusi 2013 finansinių metų mokestinį patikrinimą, susijusį su Endesa priklausančia šilumine elektrine Litoral de Almería (Ispanija), mokesčių inspekcija, manydama, kad Endesa įsigytos anglys turi būti apmokestintos, nes yra skirtos naudoti elektros energijai gaminti, pateikė šiai bendrovei pranešimą apie mokėtiną padidintą mokestį ir delspinigius už likusias mokėtinas sumas.

19

Ši institucija, pirma, nusprendė, kad anglies mokesčio apmokestinamoji vertė turi būti nustatyta atsižvelgiant į viršutinį anglių šilumingumą, neatsižvelgiant į elektros energijos gamybai faktiškai sunaudotą energiją. Antra, ji nusprendė, kad anglių siuntos, kurios buvo deklaruotos kaip skirtos perparduoti, buvo suvartotos elektros energijai gaminti, o šis vartojimas yra apmokestinimo momentas, dėl kurio mokestis tampa mokėtinas.

20

2016 m. balandžio 7 d.Endesa pateikė administracinį skundą TEAC dėl šio pranešimo, ginčydama, pirma, anglies mokesčio apskaičiavimą remiantis viršutiniu anglių šilumingumu, antra, mokesčio taikymą 268717,98 tonų anglių, kurias jų tiekėjas deklaravo kaip atleistas nuo mokesčio, nes jos buvo skirtos perparduoti, o vėliau Endesa jas naudojo elektros energijos gamybai, trečia, atsargų, skirtų vartoti savo reikmėms, nustatymą 2012 m. gruodžio 31 d. ir, ketvirta, tai, kad šis mokestis atitinka Sąjungos teisę, turint omenyje, vartojimą elektros energijos gamybai.

21

2019 m. kovo 28 d. sprendimu TEAC patvirtino, kad nustatant anglies mokesčio apmokestinamąją vertę reikėjo atsižvelgti į viršutinį anglių šilumingumą. Jis pažymėjo, kad anglių partijų, kurios anksčiau buvo deklaruotos kaip atleistos nuo mokesčio dėl to, kad skirtos perparduoti, apmokestinimas nėra dvigubas apmokestinimas, nes pirkėjas ketino jas naudoti savo reikmėms elektros energijos gamybai, o tai yra apmokestinimo šiuo mokesčiu momentas. TEAC taip pat nusprendė, kad anglies atsargų deklaracijoje tariamai padaryta klaida nebuvo įrodyta. Vis dėlto jis nepareiškė nuomonės dėl Įstatymo Nr. 15/2012, kuriuo panaikintas atleidimas nuo anglies mokesčio už elektros energijos gamybai skirtų anglių naudojimą, atitikties Sąjungos teisei.

22

Endesa pateikė skundą Audiencia Nacional (Centrinis teismas, Ispanija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, dėl šio sprendimo, nurodydama tokius pačius pagrindus, kuriais ji rėmėsi TEAC, ir prašydama kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Įstatymo Nr. 15/2012 atitikties Sąjungos teisei.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad anglių mokesčio apmokestinamoji vertė gali būti nustatyta dviem būdais: arba pagal viršutinį šilumingumą, suprantamą kaip faktiškai pagaminta šiluma, arba pagal apatinį šilumingumą, suprantamą kaip faktiškai panaudota šiluma. Pirmuoju atveju ji priklauso nuo fiksuotos vertės, o antruoju – nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, anglies naudojimo arba vartotojo taikomos technologijos.

24

Šis teismas mano, kad anglių mokesčio apmokestinamoji vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į viršutinį šilumingumą, nes Ispanijos teisės aktuose nustatytas fiksuotas mokesčio tarifas, o apmokestinimo šiuo mokesčiu momentas iš tikrųjų buvo anglių įsigijimas elektros energijai gaminti. Taigi jis mano, kad Endesa pretenzijos gali būti tenkinamos tik ginčijant anglies vartojimo elektros energijos energijai gaminti apmokestinimo Ispanijos teisėje atitiktį Sąjungos teisei.

25

Šiam teismui visų pirma kyla klausimas, ar anglies mokesčiu siekiama aplinkos apsaugos tikslo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį. Šiuo klausimu jam kyla abejonių dėl elektros energijai gaminti naudojamų anglių vartojimo apmokestinimo atitikties šiai direktyvai, nes, pirma, anglies mokesčiu siekiama su biudžetu susijusio tikslo, išplaukiančio iš antros papildomos Įstatymo Nr. 15/2012 nuostatos, ir, antra, šio mokesčio struktūra neatspindi Įstatymo Nr. 15/2012 preambulėje nurodyto aplinkos apsaugos tikslo, nes pajamomis iš šio mokesčio nesiekiama sumažinti anglies naudojimo elektros energijos gamyboje pasekmių aplinkai.

26

Tokiomis aplinkybėmis Audiencia Nacional (Centrinis teismas, Ispanija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

27

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktas, kuriame numatytas elektros energijos gamybai naudojamų anglių apmokestinimas, atitinka šioje nuostatoje įtvirtintą sąlygą, kad mokestis turi būti nustatytas „aplinkos apsaugos <…> sumetimais“, jeigu, nors nacionalinės teisės aktų leidėjas šį tikslą nurodė, jis nėra įtrauktas į mokesčio, kurio pajamomis finansuojamos nacionalinės elektros sistemos sąnaudos, struktūrą, mokesčio tarifas nustatomas atsižvelgiant į naudojamų anglių šilumingumą, o kitų energetikos produktų, laikomų mažiau kenksmingais aplinkai, naudojimas neapmokestinamas.

28

Pagal Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą sakinį valstybės narės atleidžia nuo mokesčio energetikos produktus ir elektros energiją, naudojamus elektros energijai gaminti, ir elektros energiją, naudojamą elektros gamybos pajėgumams išlaikyti pagal sąlygas, kurias jos nustato siekdamos užtikrinti teisingą ir aiškų tokių išimčių taikymą ir užkirsti kelią sukčiavimui, vengimui ir piktnaudžiavimui. Vis dėlto, kaip nurodyta šios nuostatos antrame sakinyje, aplinkos apsaugos sumetimais valstybės narės gali apmokestinti šiuos produktus, neatsižvelgdamos į šioje direktyvoje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius. Šiuo atveju, remiantis trečiuoju šios nuostatos sakiniu, į tokių produktų apmokestinimą neatsižvelgiama, siekiant patenkinti šios direktyvos 10 straipsnyje nustatytą minimalų elektros energijos apmokestinimo lygį.

29

Direktyva 2003/96, kaip matyti iš jos 3–5 konstatuojamųjų dalių ir 1 straipsnio, siekiama nustatyti suderintą energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo tvarką, pagal kurią apmokestinimas, laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų, yra taisyklė (2023 m. kovo 9 d. Sprendimo RWE Power, C‑571/21, EU:C:2023:186, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Numatant suderintą energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo tvarką, šia direktyva siekiama skatinti gerą energetikos sektoriaus vidaus rinkos veikimą, be kita ko, vengiant konkurencijos iškraipymo (žr. 2023 m. kovo 9 d. Sprendimo RWE Power, C‑571/21, EU:C:2023:186, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31

Šiuo tikslu, kalbant apie elektros energijos gamybą, Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, kaip matyti, be kita ko, iš pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, aiškinamojo memorandumo (OL C 139, 1997, p. 14) 5 puslapio, įpareigoti valstybes nares pagal Direktyvos 2003/96 1 straipsnį apmokestinti pagamintą elektros energiją, o energetikos produktai, naudojami jai gaminti, atitinkamai turi būti atleisti nuo mokesčio siekiant išvengti dvigubo elektros energijos apmokestinimo (2023 m. kovo 9 d. Sprendimo RWE Power, C‑571/21, EU:C:2023:186, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Aišku, Direktyva 2003/96 nepanaikina viso dvigubo apmokestinimo pavojaus, nes valstybė narė pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį gali apmokestinti energetikos produktus, naudojamus elektros energijai gaminti, dėl aplinkos apsaugos priežasčių (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Kernkraftwerke Lippe-Ems, C‑5/14, EU:C:2015:354, 51 punktą). Taigi šia nuostata Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai siekė leisti valstybėms narėms nukrypti nuo Direktyvoje 2003/96 nustatytos privalomo atleidimo nuo mokesčio sistemos (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 16 d. Sprendimo UPM France, C‑270/18, EU:C:2019:862, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šia direktyva, kaip matyti iš jos 6, 7, 11 ir 12 konstatuojamųjų dalių, taip pat siekiama skatinti siekti aplinkos politikos tikslų (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Autoservizi Giordano, C‑513/18, EU:C:2020:59, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Vis dėlto Direktyva 2003/96 nesiekiama nustatyti bendro pobūdžio atleidimo nuo mokesčio. Be to, kadangi šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas išsamus privalomų neapmokestinimo atvejų sąrašas, kuriuo valstybės narės turi vadovautis apmokestindamos energetikos produktus ir elektros energiją, šios nuostatos negali būti aiškinamos plačiai, kad tos direktyvos nustatytas suderintas apmokestinimas neprarastų naudingo poveikio (2023 m. kovo 9 d. Sprendimo RWE Power, C‑571/21, EU:C:2023:186, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Kaip savo išvados 37 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šis aiškinimas visų pirma taip pat taikomas Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrame sakinyje valstybėms narėms suteiktai galimybei nukrypti nuo privalomo energetikos produktų, naudojamų elektros energijai gaminti, atleidimo nuo apmokestinimo. Iš tiesų, kaip priminta šio sprendimo 29 ir 31 punktuose, Direktyva 2003/96 siekiama nustatyti suderintą energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo sistemą, pagal kurią apmokestinimas yra taisyklė, turint omenyje, kad šis apmokestinimas taikomas tik vieną kartą, siekiant išvengti dvigubo elektros energijos apmokestinimo. Taigi galimybe apmokestinti energetikos produktus, naudojamus elektros energijai gaminti, aplinkos apsaugos sumetimais yra nukrypstama nuo vienkartinio elektros energijos apmokestinimo principo.

36

Manydamas, kad Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl to, kokiomis sąlygomis mokestis, taikomas energetikos produktams, naudojamiems elektros energijai gaminti, pagal Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį gali būti laikomas taikomu „aplinkos apsaugos sumetimais“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar jis gali remtis kriterijais, kuriuos Teisingumo Teismas išplėtojo savo jurisprudencijoje dėl sąvokos „specifiniai tikslai“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, taip pat ir taikydamas Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį.

37

Pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali akcizais apmokestinamas prekes apmokestinti kitais netiesioginiais mokesčiais esant dviem sąlygoms. Pirma, tokie mokesčiai turi būti renkami specialiais tikslais, o antra, tokie mokesčiai turi atitikti akcizams ar pridėtinės vertės mokesčiui taikomas Sąjungos mokesčių taisykles, susijusias su mokesčio bazės nustatymu, mokesčio apskaičiavimu, prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimu ir mokesčio kontrole.

38

Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta tik pirmoji iš šių sąlygų. Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad prie specifinių tikslų, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą, priskiriami bet kokie tikslai, kurie nėra vien biudžetiniai (2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Statoil Fuel & Retail, C‑553/13, EU:C:2015:149, 37 punktas ir 2022 m. vasario 7 d. Nutarties Vapo Atlantic, C‑460/21, EU:C:2022:83, 23 punktas).

39

Vis dėlto, kadangi bet kuriuo mokesčiu neišvengiamai siekiama su biudžetu susijusio tikslo, vien aplinkybė, kad mokesčiu siekiama tokio tikslo, negali rodyti (priešingu atveju Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalis taptų neveiksminga), kad šiuo mokesčiu neturi būti siekiama ir specifinio tikslo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Statoil Fuel & Retail, C‑553/13, EU:C:2015:149, 38 punktą ir 2022 m. vasario 7 d. Nutarties Vapo Atlantic, C‑460/21, EU:C:2022:83, 24 punktą).

40

Be to, nors išankstinis pajamų iš mokesčio priskyrimas valstybės narės valdžios institucijoms tam, kad jos finansuotų joms suteiktos kompetencijos įgyvendinimą, gali būti aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar egzistuoja specialus tikslas, vien toks priskyrimas, kuris tėra susijęs su valstybės narės biudžeto vidaus organizavimo tvarka, negali būti pakankama aplinkybė, nes kiekviena valstybė narė gali nuspręsti skirti pajamas iš mokesčio nustatytoms išlaidoms finansuoti, neatsižvelgiant į siekiamą tikslą. Priešingu atveju bet kuris tikslas galėtų būti laikomas specialiu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, o tai panaikintų šia direktyva nustatyto suderinto akcizo veiksmingumą ir prieštarautų principui, kad nukrypti leidžianti nuostata, kaip antai šio 1 straipsnio 2 dalis, turi būti aiškinama siaurai (2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Statoil Fuel & Retail, C‑553/13, EU:C:2015:149, 39 punktas ir 2022 m. vasario 7 d. Nutarties Vapo Atlantic, C‑460/21, EU:C:2022:83, 26 punktas).

41

Taigi tam, kad būtų laikoma, jog mokesčiu siekiama specialaus tikslo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, reikia, kad pačiu mokesčiu, kurio pajamos iš anksto priskiriamos, būtų siekiama užtikrinti nurodytą specialų tikslą ir taip būtų tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamo apmokestinimo pajamų panaudojimo ir šio apmokestinimo tikslo (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Statoil Fuel & Retail, C‑553/13, EU:C:2015:149, 41 punktą ir 2022 m. vasario 7 d. Sprendimo Vapo Atlantic, C‑460/21, EU:C:2022:83, 25 punktą).

42

Nesant tokio išankstinio pajamų priskyrimo mechanizmo, mokestis, taikomas akcizu apmokestinamoms prekėms, gali būti laikomas mokesčiu, kuriuo siekiama specialaus tikslo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, tik jeigu šis mokestis nustatytas, kiek tai susiję su jo struktūra, visų pirma su apmokestinimo sritimi ar mokesčio tarifu, taip, kad juo daroma įtaka mokesčių mokėtojų elgesiui, leidžiant įgyvendinti nurodytą specialų tikslą, pavyzdžiui, numatant didelius mokesčius tam tikroms prekėms, kad būtų atgrasyta nuo jų vartojimo (2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Statoil Fuel & Retail, C‑553/13, EU:C:2015:149, 42 punktas ir 2022 m. vasario 7 d. Nutarties Vapo Atlantic, C‑460/21, EU:C:2022:83, 27 punktas).

43

Endesa nuomone, šią jurisprudenciją, susijusią su Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalimi, galima pritaikyti Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antram sakiniui, o Ispanijos vyriausybė teigia, kad šiose nuostatose įtvirtintos dvi apmokestinimo tvarkos nėra pakankamai panašios. Europos Komisija mano, kad taikant šio 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį nereikia tikrinti, ar yra tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamo apmokestinimo pajamų panaudojimo ir šio apmokestinimo tikslo, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją, susijusią su Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalimi, siekiant nustatyti, ar valstybė narė nukrypo nuo privalomo energetikos produktų atleidimo „aplinkos apsaugos sumetimais“. Vis dėlto ji mano, kad šioje jurisprudencijoje nustatytas kriterijus, susijęs su mokesčio struktūra, yra svarbus veiksnys atliekant šį nagrinėjimą, jeigu ši struktūra iš tikrųjų skatina mažiau aplinkai kenksmingų energetikos produktų naudojimą.

44

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad apmokestinimo tvarkos, išplaukiančios, pirma, iš Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antro sakinio ir, antra, iš Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalies, skiriasi, be kita ko, tuo, kad pirmąja tvarka yra nukrypstama nuo privalomo atleidimo, o antroji susijusi su papildomu apmokestinimu, palyginti su tuo, kuris jau taikomas akcizais apmokestinamiems produktams.

45

Atsižvelgiant į tai, „aplinkos apsaugos sumetimai“, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį, gali būti priskiriami prie „specifinių tikslų“ kategorijos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, nes tokiais sumetimais renkamu mokesčiu siekiama būtent specifinio tikslo – prisidėti prie aplinkos apsaugos.

46

Šiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad mokestis renkamas „aplinkos apsaugos sumetimais“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį, kai yra tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamo apmokestinimo pajamų panaudojimo ir šio apmokestinimo tikslo arba kai šiuo mokesčiu nesiekiama vien biudžetinio tikslo ir, kiek tai susiję su jo struktūra, visų pirma su apmokestinimo sritimi ar mokesčio tarifu, šis mokestis nustatytas taip, kad juo daroma įtaka mokesčių mokėtojų elgesiui, leidžiant užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą, pavyzdžiui, numatant didelius mokesčius nurodytiems produktams, kad būtų atgrasyta nuo jų vartojimo, arba skatinant naudoti kitus produktus, kurių poveikis iš esmės mažiau kenksmingas aplinkai.

47

Kai Teisingumo Teismui pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą siekiant nustatyti, ar valstybės narės nustatytas mokestis taikomas „aplinkos apsaugos sumetimais“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį, jis turi išaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kriterijus, kurių taikymas leistų tam teismui nustatyti, ar šis mokestis iš tikrųjų taikomas tokiais sumetimais, o ne pats atlikti šį vertinimą, juo labiau kad jis nebūtinai turi visą šiuo klausimu reikalingą informaciją (pagal analogiją žr. 2022 m. vasario 7 d. Nutarties Vapo Atlantic, C‑460/21, EU:C:2022:83, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48

Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Ispanijos teisės aktų leidėjas, nukrypdamas nuo privalomo atleidimo nuo mokesčio už elektros energijai gaminti naudojamas anglis, iš tikrųjų siekė apsaugoti aplinką, atsižvelgiant į tai, kad, jo nuomone, šis tikslas nėra įtrauktas į mokesčio, kurio pajamos naudojamos nacionalinės elektros energijos sistemos sąnaudoms finansuoti, struktūrą.

49

Šiuo klausimu, nors tiesa, kad iš Įstatymo Nr. 15/2012 preambulės matyti, jog priimdamas šį pakeitimo įstatymą šis teisės aktų leidėjas siekė suderinti Ispanijos „mokesčių sistemą su efektyvesniu ir aplinką tausojančiu bei tvariu [energijos] naudojimu“, tam, kad šie motyvai nebūtų vien išdėstyti, dar reikia, kad juos patvirtintų poveikis, kurį šis apmokestinimas gali turėti realybėje.

50

Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonių, susijusių su pajamų iš mokesčio skyrimu nacionalinės elektros sistemos sąnaudoms finansuoti, reikia pažymėti, kad, pirma, taikant Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį, kaip matyti iš šio sprendimo 42 ir 45 punktų, nebūtinai turi būti tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamo apmokestinimo pajamų panaudojimo ir šio apmokestinimo tikslo. Kita vertus, vertinant aptariamo mokesčio struktūrą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui gali tekti atsižvelgti į aplinkybių visumą, įskaitant apmokestinimo šiuo mokesčiu charakteristikas ir įgyvendinimo tvarką, taip pat tai, kokią įtaką šis mokestis daro ar gali daryti mokesčių mokėtojų elgesiui. Jeigu pajamos iš minėto mokesčio naudojamos šiai sistemai tobulinti, kad būtų pasiekti Sąjungos nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą ir poveikio klimatui neutralumą, tokios aplinkybės gali patvirtinti, kad mokesčiu iš tikrųjų siekiama aplinkos apsaugos tikslo.

51

Be to, kaip pažymėjo Komisija, turint omenyje galimą mažesnį anglies naudojimą elektros energijos gamyboje, anglies, naudojamos elektros energijai gaminti, apmokestinimo ilgalaikės pasekmės biudžetui turi būti vertinamos atsižvelgiant į šio apmokestinimo poveikį aplinkai. Šios institucijos teigimu, nukrypti nuo privalomo atleidimo nuo mokesčio leidžianti nuostata gali būti lyginama su kitomis priemonėmis, lemiančiomis „dvigubą rezultatą“, t. y. papildyti biudžetą ir kartu daryti įtaką elgesiui. Tokios įvestos priemonės gali duoti didelių biudžeto pajamų, kurios – ilgainiui ir kai jomis pasiekiamas aplinkos apsaugos tikslas – mažėja, mokesčių mokėtojams pritaikant savo elgesį.

52

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar galima manyti, kad mokesčio struktūra atspindi Įstatymo Nr. 15/2012 preambulėje nurodytą aplinkos apsaugos tikslą, nes akcizo tarifai nustatomi atsižvelgiant į elektros energijai gaminti naudojamų anglių šilumingumą.

53

Šiuo klausimu iš Direktyvos 2003/96 10 straipsnio 1 dalies matyti, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi elektros energijai, yra nustatomi pagal šios direktyvos I priedo C lentelę vartojimui verslo ir ne verslo reikmėms. Vis dėlto, kaip savo išvados 55 punkte pažymėjo generalinis advokatas, kalbant apie akmens anglis ir koksą, pažymėtina, kad keliose šios C lentelės „Krosnių kurui ir elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai“ kalbinėse versijose aiškiai daroma nuoroda į akmens anglių ir kokso „bendrąjį šilumingumą“. Vadinasi, net jei minėtos C lentelės versijoje ispanų kalba šis šilumingumas neminimas, tai, kad Ispanijos teisės aktų leidėjas juo rėmėsi kaip anglių naudojimo apmokestinimo pagrindu, neleidžia daryti išvados, kad anglies mokestis nebuvo nustatytas dėl priežasčių, susijusių su aplinkos apsauga.

54

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar aplinkos apsaugos tikslas pasiekiamas vien dėl to, kad apmokestinami tam tikri neatsinaujinantys energetikos produktai, o ne produktų, laikomų mažiau kenksmingais aplinkai, naudojimas.

55

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad mokestis iš principo turi būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atitinkamo mokesčio ypatumus ir požymius. Kadangi mokestis atgraso nuo aplinkai kenksmingo produkto vartojimo, reikia manyti, kad juo prisidedama prie aplinkos apsaugos.

56

Taigi vien tai, kad, kaip teigia Endesa, Ispanijos vyriausybė iš naujo nustatė atleidimą nuo mokesčio elektros energijai gaminti naudojamiems angliavandeniliams, nors tuo pačiu tikslu naudojamos anglys yra apmokestinamos, savaime neįrodo, kad nukrypstant nuo elektros energijai gaminti naudojamų anglių privalomo atleidimo nuo mokesčio iš tikrųjų nesiekiama aplinkos apsaugos tikslo.

57

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2003/96 14 straipsnio 1 dalies a punkto antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktas, kuriame numatytas elektros energijai gaminti naudojamų anglių apmokestinimas, atitinka šioje nuostatoje įtvirtintą sąlygą, pagal kurią mokestis turi būti nustatytas „aplinkos apsaugos <…> sumetimais“, jeigu yra tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamo apmokestinimo pajamų panaudojimo ir šio apmokestinimo tikslo arba jeigu šiuo mokesčiu nesiekiama vien biudžetinio tikslo ir, kiek tai susiję su jo struktūra, visų pirma su apmokestinimo sritimi ar mokesčio tarifu, šis mokestis nustatytas taip, kad juo daroma įtaka mokesčių mokėtojų elgesiui, leidžiant užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą.

58

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 14 straipsnio 1 dalies a punkto antras sakinys

turi būti aiškinamas taip, kad:

nacionalinės teisės aktas, kuriame numatytas elektros energijai gaminti naudojamų anglių apmokestinimas, atitinka šioje nuostatoje įtvirtintą sąlygą, pagal kurią mokestis turi būti nustatytas „aplinkos apsaugos <…> sumetimais“, jeigu yra tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamo apmokestinimo pajamų panaudojimo ir šio apmokestinimo tikslo arba jeigu šiuo mokesčiu nesiekiama vien biudžetinio tikslo ir, kiek tai susiję su jo struktūra, visų pirma su apmokestinimo sritimi ar mokesčio tarifu, šis mokestis nustatytas taip, kad juo daroma įtaka mokesčių mokėtojų elgesiui, leidžiant užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą.