Byla C‑468/03

Overland Footwear Ltd

prieš

Commissioners of Customs & Excise

(VAT and Duties Tribunal, London prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrasis muitų tarifas – Importo muitai – Deklaruota muitinė vertė, įskaitant pirkimo komisinius – Muitų taikymas visai deklaruotai sumai – Muitinės deklaracijos pakartotinas patikrinimas – Sąlygos – Už pirkimo komisinius sumokėtų muitų grąžinimas“

Generalinio advokato M. Poiares Maduro išvada, pateikta 2005 m. gegužės 25 d.  I‑0000

2005 m. spalio 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas  I‑0000

Sprendimo santrauka

1.     Bendras muitų tarifas – Muitinė vertė – Sandorio vertė – Nustatymas – Pirkimo komisiniai, neišskaityti iš deklaruotos vertės ir importo deklaracijoje nenurodyti atskirai nuo prekių pardavimo kainos – Įtraukimas

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92, 29, 32 ir 33 straipsniai)

2.              Muitų sąjunga – Muitinės deklaracijos – Tikrinimas išleidus prekes – Prašymas pakartotinai patikrinti – Muitinės įstaigų pareigos – Klaidingas pirkimo komisinių įtraukimas į deklaruotą muitinę vertę – Komisiniams taikyto importo muito grąžinimas

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92, 78 ir 236 straipsniai)

1.     Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 29, 32 ir 33 straipsnius reikia aiškinti taip: pirkimo komisiniai, įskaityti į deklaruotą muitinę vertę ir importo deklaracijoje nenurodyti atskirai nuo pardavimo kainos, laikytini sandorio vertės dalimi pagal to paties kodekso 29 straipsnį ir todėl apmokestintini.

(žr. 38 punktą, rezoliucinės dalies1 punktą)

2.     Reglamento 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 ir 236 straipsnius reikia aiškinti taip: po to, kai importuotos prekės jau išleistos į apyvartą, muitinės įstaiga, gavusi deklaranto prašymą pakartotinai patikrinti jo muitinės deklaraciją šių prekių atžvilgiu, turi motyvuotu sprendimu, kurį galima apskųsti teismui, atmesti deklaranto prašymą, pavyzdžiui, jei tikrintinus duomenis būtina patikrinti fiziškai ir jei išleidus prekes į laisvą apyvartą muitinei jų pateikti nebegalima, arba atlikti prašomą patikrinimą, jei, atvirkščiai, patikrinimui nebūtina pateikti prekių, pavyzdžiui, kai reikia patikrinti tik sąskaitas arba sutartis.

Pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį, jei pakartotinai patikrinus deklaraciją paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis „neteisinga arba neišsamia informacija“ (šios sąvokos apima ir fakto klaidas arba trūkumus, ir taikomos teisės aiškinimo klaidas), pavyzdžiui, klaidingu pirkimo komisinių įtraukimu į deklaruotą muitinės vertę, muitinės įstaigos, remdamosi naujai surinkta informacija, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti. Jei galiausiai paaiškėja, kad deklarantas sumokėjo didesnę importo muito sumą nei buvo teisiškai privaloma sumokėti muito mokėjimo metu, susidariusiai padėčiai sureguliuoti būtinos priemonės gali būti tik komisiniams taikyto importo muito grąžinimas. Ši suma grąžinama taikant Muitinės kodekso 236 straipsnį, jei įvykdytos šia nuostata numatytos sąlygos, t. y. nebuvo deklaranto apgaulės ir laikytasi nustatyto termino, būtent trejų metų, per kurį reikia pateikti prašymą grąžinti muitą.

(žr. 48–49, 51–54, 63, 70–71 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2005 m. spalio 20 d.(*)

„Bendrasis muitų tarifas – Importo muitai – Deklaruota muitinė vertė, įskaitant pirkimo komisinius – Muitų taikymas visai deklaruotai sumai – Muitinės deklaracijos pakartotinas patikrinimas – Sąlygos – Už pirkimo komisinius sumokėtų muitų grąžinimas“

Byloje C‑468/03

dėl VAT and Duties Tribunal, London (Jungtinė Karalystė) 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2003 m. lapkričio 6 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Overland Footwear Ltd

prieš

Commissioners of Customs & Excise,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai C. Gulmann (pranešėjas), R. Schintgen, J. Makarczyk ir J. Klučka,

generalinis advokatas M. Poiares Maduro,

posėdžio sekretorė K. Sztranc, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. balandžio 14 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–       Overland Footwear Ltd, atstovaujamos R. Cordara, QC,

–       Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos K. Manji, padedamos barrister S. Moore,

–       Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos W.‑D. Plessing ir M. Lumma,

–       Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos X. Lewis,

susipažinęs su 2005 m. gegužės 25 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1       Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1, toliau – Muitinės kodeksas), 29, 32, 33, 78 ir 236 straipsnių išaiškinimo.

2       Šis prašymas pateiktas byloje Overland Footwear Ltd (toliau – Overland ) priešCommissioners of Customs & Excise (toliau – Commissioners) dėl importo muito, sumokėto už pirkimo komisinius, įskaitytus į deklaruotą muitinės vertę, grąžinimo. Jis pateiktas po ankstesnio to paties teismo toje pačioje byloje pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą, dėl kurio priimtas 2002 m. gruodžio 5 d. sprendimas Overland Footwear (C‑379/00, Rink. p. I‑11133).

 Teisinis pagrindas

3       Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais <…>“.

4       Šio kodekso 32 straipsnis skelbia:

„1.      Nustatant muitinę vertę pagal 29 straipsnį, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos importuojamų prekių kainos pridedama:

a)      toliau išvardytos išlaidos, neviršijant atitinkamų pirkėjo išlaidų, neįskaitytų į faktiškai sumokėtą arba mokėtiną prekių kainą, dydžio:

i)      komisiniai ir apmokėjimas tarpininkams, išskyrus pirkimo komisinius,

<…>

3.      Nustatant muitinę vertę, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos nepridedamos jokios pinigų sumos, išskyrus kai numatyta šiame straipsnyje.

4.      Šiame skyriuje sąvoka „pirkimo komisiniai“ reiškia importuotojo atlygį savo agentui, mokamą už atstovavimo paslaugas, suteiktas perkant prekes, kurių vertė nustatinėjama.

<...>“

5       33 straipsnio e punktas nurodo:

„Jeigu jie nurodyti atskirai nuo faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos, į muitinę vertę neįskaitomi;

<…>

e)      pirkimo komisiniai;

<…>“.

6       65 straipsnis numato:

„Deklaranto prašymu jam gali būti leista padaryti vieną arba daugiau muitinės priimtos deklaracijos duomenų pakeitimų. Šie pakeitimai negali pakeisti deklaracijos tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios iš pradžių buvo joje nurodytos.

Tačiau jokių pakeitimų daryti neleidžiama, jeigu atitinkamo leidimo buvo paprašyta po to, kai muitinė:

<…>

c)      išleido prekes.“

7       78 straipsnis poskirsnyje „Deklaracijų tikrinimas išleidus prekes“ nurodo:

„1.      Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos.

2.      Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinti.

3.      Jeigu, pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.“

8       236 straipsnis numato:

„1.      Importo <…> muitai grąžinami nustačius, kad tada, kai jie buvo sumokėti, tokių muitų suma nebuvo teisiškai privaloma sumokėti arba kad ši suma buvo įtraukta į apskaitą nesivadovaujant 220 straipsnio 2 dalimi.

<…>

Muitai negrąžinami <…>, jeigu įvykių, dėl kurių buvo sumokėta <…> teisiškai neprivaloma sumokėti pinigų suma, priežastis buvo tyčiniai suinteresuoto asmens veiksmai.

2.      Importo <…> muitai grąžinami <…>, jeigu per trejus metus nuo skolininko informavimo apie tokių muitų sumą dienos atitinkamai muitinės įstaigai pateikiamas prašymas.

Šis laikotarpis pratęsiamas, jeigu suinteresuotas asmuo pateikia įrodymus, kad pateikti tokį prašymą per nustatytą laikotarpį jam sukliudė ypatingos aplinkybės arba force majeure.“

 Pagrindinė byla, ankstesnis prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir prejudiciniai klausimai

9       Bylos faktinių aplinkybių metu Overland, Jungtinėje Karalystėje įsteigta bendrovė, pirko už Bendrijos ribų pagamintas prekes, daugiausia avalynę, kurias importavo į Bendriją ir joje platino. Wolverine Far East (toliau – Wolverine) buvo jos pirkimo tarpininkė Tolimuosiuose Rytuose.

10     Overland už Wolverine pirkimo tarpininko paslaugas jai mokėjo pirkimo komisinius, kurie sudarė 4 % prekių pardavimo kainos. Overland šiuos komisinius mokėjo gamintojui, kuris jos vardu juos pervesdavo Wolverine.

11     Iki 1998 m. sausio 1 d. importo deklaracijose, kurias Overland pateikdavo išleisdama nagrinėjamas prekes į laisvą apyvartą, nurodoma muitinė vertė atitiko gamintojo sąskaitose nurodytą sumą. Į šią sumą įskaityti pirkimo komisiniai nebuvo nurodomi atskirai. Importo muitas buvo apskaičiuojamas bei sumokamas ir už pirkimo komisinius.

12     Nuo 1998 m. sausio 1 d. Commissioners sutikus Overland importo deklaracijose pirkimo komisinius ir importuojamų prekių kainą nurodo atskirai. Nuo šios datos Commissioners netaikė muito pirkimo komisinių sumai.

13     Remdamasi Muitinės kodekso 236 straipsniu, Overland pateikė Commissioners keturis prašymus grąžinti iš viso 38 085,45 GBP importo muito, sumokėto iki 1998 m. importuotų prekių atžvilgiu. Ji tvirtino, kad dalį kiekvienoje importo deklaracijoje nurodytos sumos sudarė pirkimo komisiniai, kurie turėjo būti neapmokestinti.

14     Pirmi trys prašymai, kuriais iš viso buvo prašoma grąžinti 4 384,26 GBP, buvo patenkinti 1998 m. gegužės 1 d., liepos 1 d. ir 24 d. laiškais ir prašoma suma grąžinta. Tačiau po pakartotinio patikrinimo Commissioners nustatė, kad jų sprendimas grąžinti Overland sumokėtą muitą buvo klaidingas, nes nagrinėjamą muitą sumokėti buvo teisiškai privaloma. 1998 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 16 d. sprendimais Commissioners pareikalavo, kad Overland grąžintų visą 4 384,29 GBP sumą. Jie patvirtino šį reikalavimą 1999 m. vasario 4 d. ir 5 d. sprendimais.

15     Be to, Commissioners 1998 m. spalio 29 d. laišku atmetė ketvirtą Overland prašymą grąžinti 33 701,16 GBP. Antru 1999 m. vasario 5 d. sprendimu jie patvirtino šį atmetimą.

16     Overland apskundė 1999 m. vasario 4 d. sprendimą ir du 1999 m. vasario 5 d. sprendimus VAT and Duties Tribunal, London.

17     2000 m. kovo 24 d. nutartimi VAT and Duties Tribunal, London nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos klausimus:

„Pagal Tarybos reglamento Nr. 2913/92 (toliau – Muitinės kodeksas) 29, 32 ir 33 straipsnius ir Teisingumo Teismo praktiką, jei importuotojas, pateikęs prekes muitinei, deklaruodamas už prekes faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą netyčia nurodo sumą, į kurią įskaityti pirkimo komisiniai, ir netyčia importo deklaracijoje šių pirkimo komisinių nenurodo atskirai nuo už prekes faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos, tačiau išleidus prekes į laisvą apyvartą muitinės įstaigai įrodo, kad į deklaruotą už prekes faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą įskaityti faktiškai sumokėti pirkimo komisiniai, kurie importuojant galėjo būti teisėtai atskaityti, ir per trejus metus nuo muito sumokėjimo pateikia prašymą grąžinti už pirkimo komisinius sumokėtą muitą:

1)      ar pirkimo komisiniai gali būti apmokestinami kaip už prekes faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos dalis pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį?

2)      jei atsakymas į pirmą klausimą neigiamas, ar galima faktinius pirkimo komisinius išskaityti iš deklaruojamos sandorio vertės, atsižvelgiant į Muitinės kodekso 32 straipsnio 3 dalį ir į 33 straipsnį?

3)      ar tokiomis aplinkybėmis muitinės įstaiga turi pritarti už importuotas prekes faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos pakeitimui ir, atitinkamai, muitinės vertės sumažinimui, atsižvelgiant į Muitinės kodekso78 straipsnio 3 dalį?

4)      ar tokiu atveju importuotojas turi teisę pagal Muitinės kodekso 236 straipsnį atgauti už pirkimo komisinius sumokėtą muitą?“

18     Šios nutarties įžanginėje dalyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškino, kad Overland pateikė ieškinį dėl trijų Commissioners sprendimų, „kurių kiekvienas patvirtino sprendimą pagal (Muitinės kodekso) 242 straipsnį reikalauti sumokėti anksčiau, remiantis to paties kodekso 236 straipsniu, per klaidą (Overland ) grąžintą muitą“. Jis pridūrė, kad visus „ginčijamus klausimus“ reglamentuoja Bendrijos teisė.

19     Apibūdinęs aplinkybes, dėl kurių iškelta byla, jis nurodė, kad Commissioners patenkino tris pirmus Overland prašymus grąžinti nagrinėjamą muitą. Jis nurodė, kad ketvirtas prašymas buvo atmestas.

20     Tada jis nurodė 1998 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 16 d. Commissioners sprendimus, kuriais reikalaujama, kad Overland grąžintų pagal jos pirmus tris prašymus grąžintas sumas.

21     Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galiausiai apibendrino šalių argumentus dėl taikytinų nuostatų.

22     Dėl jo prašymo priimtas minėtas prejudicinis sprendimas Overland Footwear, kuriuo Teisingumo Teismas nusprendė, kad:

–       Muitinės kodekso 29, 32 ir 33 straipsniai turi būti aiškinami taip: pirkimo komisiniai, įskaityti į deklaruotą muitinę vertę ir importo deklaracijoje nenurodyti atskirai nuo prekių pardavimo kainos, laikytini sandorio vertės dalimi pagal to paties kodekso 29 straipsnį ir todėl apmokestintini;

–       kai muitinės įstaiga sutinka pakartotinai patikrinti importo deklaraciją ir priima sprendimą, leidžiantį „sureguliuoti padėtį“ pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kad deklaracija buvo neišsami dėl netyčinės deklaranto klaidos, ji negali keisti šio sprendimo.

23     Šio sprendimo 22 punkte Teisingumo Teismas nustatė, kad nebūtina apibrėžti, ar ir, jei taip, kokiomis sąlygomis deklarantų prašymu muitinė privalo pakartotinai patikrinti deklaracijas pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį.

24     Šiuo aspektu jis pažymėjo sprendimo 23 punkte, kad, pakartotinai patikrinę muitinės deklaraciją, atsižvelgdami į jos pateiktus naujus duomenis, Commissioners pirmiausia patenkino Overland prašymą grąžinti muitą. Jis iš to padarė išvadą, kad ši įstaiga sutiko pakartotinai patikrinti deklaracijas ir remdamasi šio patikrinimo rezultatais priėmė sprendimus, būtinus „sureguliuoti padėtį“ pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdama į tai, kad deklaracijos buvo neišsamios dėl netyčinės deklaranto klaidos.

25     Sprendimo 24 punkte Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad šiomis aplinkybėmis minėta įstaiga negalėjo pakeisti savo sprendimo.

26     2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi VAT and Duties Tribunal, London, nusprendė dar kartą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

27     Šioje nutartyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Teisingumo Teismas ne dėl savo kaltės pagrindė minėtą sprendimą Overland Footwear netiksliais duomenimis ir pateikė bylos sprendimui nenaudingus atsakymus į pateiktus klausimus.

28     Jis nurodo, kad 1999 m. liepos 7 d. ir 8 d. laiškais Commissioners pranešė Overland, kad jie panaikina sprendimus, kuriais reikalauta grąžinti 4 384,29 GBP, nes pagal Muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalį pranešimas skolininkui apie muito sumą nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.

29     Ji pažymėjo, kad dėl šios priežasties pirmos nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priėmimo dieną šalių ginčas buvo tik dėl šiame teisme ginčijamo sprendimo atmesti Overland ketvirtą prašymą grąžinti 33 701,16 GBP.

30     Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pastebi, kad Teisingumo Teismas nebuvo pakankamai supažindintas su šiais duomenimis.

31     Jis konstatuoja, jog prielaidomis, kuriomis Teisingumo Teismas rėmėsi minėto sprendimo Overland Footwear 23 punkte,

–       kad Commissioners pirmiausia patenkino Overland prašymą grąžinti muitą ir

–       kad muitinės įstaiga sutiko pakartotinai patikrinti deklaracijas ir priėmė sprendimus, būtinus „sureguliuoti padėtį“,

nebuvo galima remtis ketvirto prašymo grąžinti muitą atžvilgiu, nes Commissioners jį atmetė ir prašomos sumos negrąžino.

32     Šiomis aplinkybėmis VAT and Duties Tribunal, London, nusprendė, kad būtina Teisingumo Teismui vėl pateikti visiškai tokius pačius klausimus, kokie buvo pateikti 2000 m. kovo 24 d. nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

 Dėl prejudicinių klausimų

 Pirminės pastabos

33     Pirmojoje 2000 m. kovo 24 d. nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad Overland pateikė ieškinį dėl trijų Commissioners sprendimų, kurių kiekvienas patvirtino sprendimą reikalauti sumokėti anksčiau, remiantis Muitinės kodekso 236 straipsniu, per klaidą ieškovei grąžintą importo muitą.

34     Ketvirto prašymo grąžinti muitą atmetimas buvo paminėtas tik tarp kitko, nurodant faktinių aplinkybių, dėl kurių iškelta pagrindinė byla, chronologinę tvarką. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nutartyje aiškiai nenurodyta, kad sprendimas atmesti prašymą buvo vienas iš ginčijamų sprendimų.

35     Galiausiai ta pati nutartis nenurodė, kad nagrinėjant bylą buvo nuspręsta panaikinti sprendimus, kuriais reikalauta grąžinti 4 384,29 GBP muitą.

36     Todėl konstatuotina, jog nacionalinio teismo antroje nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytos priežastys lėmė, kad minėtas sprendimas Overland Footwear nepateikė naudingo atsakymo, kuris leistų priimti sprendimą pagrindinėje byloje, atsižvelgiant į jos aplinkybes pirmo prejudicinio sprendimo priėmimo metu.

37     Todėl tuos pačius klausimus reikia išnagrinėti, atsižvelgiant į dabar Teisingumo Teismui paaiškėjusias faktines aplinkybes.

 Dėl pirmo ir antro klausimų

38     Minėtame sprendime Overland Footwear Teisingumo Teismas, atsakydamas į pirmus du prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, nusprendė, kad Muitinės kodekso 29, 32 ir 33 straipsnius reikia aiškinti taip: pirkimo komisiniai, įskaityti į deklaruotą muitinę vertę ir importo deklaracijoje nenurodyti atskirai nuo pardavimo kainos laikytini sandorio vertės dalimi pagal to paties kodekso 29 straipsnį ir todėl apmokestintini.

39     Kaip pažymi generalinis advokatas savo išvados 23–25 punktuose, aplinkybė, kad pagrindinėje byloje ginčijamas tik Commissioners sprendimas atmesti Overland prašymą grąžinti 33 701,16 GBP muitą ir kad pirma šios sumos muitinės įstaiga negrąžino, neturi jokios reikšmės prielaidoms, kuriomis remdamasis Teisingumo Teismas pateikė atsakymą.

40     Ši aplinkybė keturių Overland prašymų grąžinti muitą atžvilgiu atsirado vėliau nei kitos susijusios aplinkybės, t. y. muitinės deklaracija ir importo muito taikymas.

41     Klausimas, ar importuotojo įskaitytus į muitinę vertę ir atskirai nuo pardavimo kainos nenurodytus pirkimo komisinius galima įskaityti nustatant importo muitą, kyla ir pirmų trijų prašymų grąžinti muitą, ir ketvirto prašymo atžvilgiu.

42     Šiuo aspektu, kadangi:

–       pagal Muitinės kodekso 62 straipsnio 1 dalį deklarantas privalo deklaracijoje nurodyti visus duomenis, reikalingus „nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti“,

–       pagal to paties kodekso 71 straipsnį nuostatos, reglamentuojančios prekėms įformintos muitinės procedūros atlikimo tvarką, taikomos remiantis deklaracijoje pateiktais duomenimis, jei deklaracija nebuvo patikrinta arba atliktas patikrinimas nekėlė abejonių dėl šių duomenų,

muitinė gali teisėtai apmokestinti prekes, remdamasi deklaruota muitine verte, taip pat ir bet kokius pirkimo komisinius, kuriuos deklarantas per klaidą įskaitė į šią vertę, ir todėl nesant reikiamų duomenų muitinė negalėjo žinoti, kad jie yra.

43     Šiomis aplinkybėmis, nepaisant antroje nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui pateiktų duomenų, į pirmus du prejudicinius klausimus pateiktinas toks pats atsakymas kaip minėtame sprendime Overland Footwear, pacituotas šio sprendimo 38 punkte.

 Dėl trečio ir ketvirto klausimų

44     Trečiu ir ketvirtu klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Muitinės kodekso 78 ir 236 straipsniai aiškintini taip: išleidus importuotas prekes į laisvą apyvartą muitinės įstaiga, gavusi deklaranto prašymą pakartotinai patikrinti jo muitinės deklaraciją šių prekių atžvilgiu, privalo atlikti prašomą patikrinimą ir, jei po patikrinimo nustato, kad pirkimo komisiniai per klaidą įskaityti į deklaruotą muitinę vertę, privalo sureguliuoti padėtį, grąžindama už komisinius sumokėtą importo muitą.

45     Muitinės kodekso 78 straipsnio 1 dalis nurodo, kad muitinė „turi teisę“ savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje, t. y. pakartotinai ją patikrinti.

46     Jei deklarantas kreipiasi dėl pakartotinio patikrinimo, muitinė turi išnagrinėti jo prašymą bent dėl būtinybės šį pakartotinį patikrinimą atlikti.

47     Muitinė atlikdama šį pirminį įvertinimą atsižvelgia į galimybę peržiūrėti duomenis tikrintinoje deklaracijoje ir prašyme dėl pakartotinio patikrinimo.

48     Pavyzdžiui, ji gali atsisakyti atlikti pakartotinį patikrinimą, jei tikrintinus duomenis būtina patikrinti fiziškai ir jei išleidus prekes į laisvą apyvartą muitinei jų pateikti nebegalima.

49     Tačiau jei patikrinimui nebūtina pateikti prekių, pavyzdžiui, kai reikia patikrinti tik sąskaitas arba sutartis, pakartotinis patikrinimas iš esmės galimas.

50     Įvertinusi muitinė turi motyvuotu sprendimu, kurį galima apskųsti teismui, atmesti deklaranto prašymą arba atlikti prašomą patikrinimą.

51     Jei prašymas patenkinamas, muitinė pakartotinai patikrina deklaraciją ir atsižvelgdama į pateiktus duomenis įvertina, ar deklaranto reikalavimai pagrįsti.

52     Jei pakartotinai patikrinus deklaraciją paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį, remdamasi naujai surinkta informacija, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.

53     Jei galiausiai paaiškėja, kad deklarantas sumokėjo didesnę importo muito sumą nei buvo teisiškai privaloma sumokėti muito mokėjimo metu, susidariusiai padėčiai sureguliuoti būtinos priemonės gali būti tik permokos grąžinimas.

54     Ši suma grąžinama taikant Muitinės kodekso 236 straipsnį, jei įvykdytos šia nuostata numatytos sąlygos, t. y. nebuvo deklaranto apgaulės ir laikytasi nustatyto termino, būtent trejų metų, per kurį reikia pateikti prašymą grąžinti muitą.

55     Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės tvirtina, kad Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalis taikoma tik klaidingo prekių klasifikavimo, aritmetinių klaidų, netikslaus valiutos kodo naudojimo arba netikslaus kiekio nurodymo atvejais.

56     Jų manymu, ši nuostata netaikoma, kai pirkimo komisiniai nenurodomi atskirai nuo prekių kainos. Šiuo atveju komisiniai yra muitinės vertės dalis, taigi šiems komisiniams taikyti importo muitai buvo teisiškai privalomi.

57     Vokietijos vyriausybės nuomone, Overland pati pasirinko atskirai nenurodyti pirkimo komisinių muitinės deklaracijoje. Kadangi ūkio subjektas turėjo teisę pasirinkti, jis nepadarė klaidos.

58     Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtina, kad Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalies taikymas pagrindinės bylos aplinkybėmis pažeistų to paties kodekso 65 straipsnį. 78 straipsnis nukrypsta nuo 65 straipsniu numatyto draudimo, tačiau šis nukrypimas yra riboto pobūdžio.

59     Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės mano, kad Muitinės kodekso 236 straipsnis taip pat netaikomas pagrindinės bylos aplinkybėmis. Iš tiesų pirkimo komisiniams taikyti importo muitai pagal šią nuostatą buvo teisiškai privalomi jų mokėjimo metu.

60     Negalima atsižvelgti į šiuos argumentus.

61     Primintina, kad pagal Muitinės kodekso 65 straipsnį deklarantui neleidžiama daryti jokių pakeitimų deklaracijoje po to, kai prekės išleistos. Šis draudimas buvo numatytas prieš 1994 m. sausio 1 d. įsigaliojant Muitinės kodeksui.

62     Muitinės kodekso 78 straipsnyje nuo minėtos datos aiškiai numatyta, kad muitinė turi teisę pakartotinai patikrinti muitinės deklaraciją deklarantui pateikus prašymą po to, kai prekės jau išleistos.

63     Šios nuostatos 3 dalis nedaro skirtumo tarp klaidų arba trūkumų, kuriuos galima pataisyti, ir kitų, kurių pataisyti negalima. Sąvokos „neteisinga arba neišsami informacija“ turi būti aiškinamos kaip apimančios ir fakto klaidas arba trūkumus, ir taikomos teisės aiškinimo klaidas.

64     Todėl negalima manyti, kad Muitinės kodekso 78 straipsnio taikymas pagrindinės bylos aplinkybėmis visiškai arba iš dalies prieštarauja šio kodekso 65 straipsniui. Iš tiesų abi nuostatos numato dvi skirtingas tvarkas, taikomas duomenų, kuriais remiantis nustatoma muitinė vertė, pagal kurią apskaičiuojamas importo muitas, galimiems pakeitimams atitinkamai prieš ir po prekių išleidimo į rinką.

65     Pagal muitinės kodekso 65 straipsnį deklarantas turi teisę pats vienašališkai pakeisti muitinės deklaracijos duomenis prieš prekių išleidimą į rinką. Ši teisė aiškinama tuo, kad iki prekių išleidimo į rinką muitinė gali, jei reikia, lengvai patikrinti pakeitimų tikslumą fiziškai patikrinusi prekes. Be to, pakeitimas gali būti atliktas muitinei dar nenustačius importo muito sumos.

66     Muitinės kodekso 78 straipsnis numato siauresnę tvarką. Jis taikomas po to, kai prekės išleistos į rinką, kai prekių pateikimas gali būti neįmanomas ir importo muito suma jau nustatyta. Pagal šį straipsnį deklaranto prašomas patikrinimas pavedamas muitinės įstaigai, suteikiant jai teisę įvertinti ir jo principą, ir rezultatą.

67     Be to, pažymėtina, jog formaliai aplinkybė, kad muitinės deklaracijoje nėra išskirti pirkimo komisiniai, kurie vienaip ar kitaip nėra prekių kainos dalis, gali reikšti tik tai, kad šie komisiniai teisėtai buvo laikomi apmokestinamais, ir todėl jiems taikytas muitas buvo teisėtai surinktas.

68     Kadangi numatyta galimybė deklaranto prašymu pakartotinai patikrinti muitinės deklaraciją, minėta aplinkybė nereiškia, kad teisėtai pagal paprastas įrodinėjimo taisykles surinkti muitai gali būti a posteriori sutapatinti su teisiškai privalomais sumokėti muitais pagal Muitinės kodekso 236 straipsnio 1 dalį, nepaisant pateiktų pakankamų įrodymų.

69     Galiausiai konstatuotina, kad klaida, padaryta netyčia nepateikus išsamios informacijos, negali būti laikoma pasirinkimu, kuris iš esmės yra sąmoningas.

70     Iš išdėstytų argumentų darytina išvada, kad Muitinės kodekso 78 ir 236 straipsniai taikomi, kai muitinės deklaracijoje per klaidą į muitinę vertę įskaitomi pirkimo komisiniai.

71     Todėl į trečią ir ketvirtą klausimus atsakytina, kad Muitinės kodekso 78 ir 236 straipsnius reikia aiškinti taip:

–       po to, kai importuotos prekės jau išleistos į apyvartą, muitinės įstaiga, gavusi deklaranto prašymą pakartotinai patikrinti jo muitinės deklaraciją šių prekių atžvilgiu, turi motyvuotu sprendimu, kurį galima apskųsti teismui, atmesti deklaranto prašymą arba atlikti prašomą patikrinimą;

–       jei pakartotinai patikrinusi deklaraciją muitinės įstaiga nustato, kad į deklaruotą muitinę vertę per klaidą įtraukti pirkimo komisiniai, ji turi sureguliuoti susidariusią padėtį grąžindama už šiuos komisinius sumokėtus importo muitus.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

72     Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 29, 32 ir 33 straipsnius reikia aiškinti taip: pirkimo komisiniai, įskaityti į deklaruotą muitinę vertę ir importo deklaracijoje nenurodyti atskirai nuo pardavimo kainos, laikytini sandorio vertės dalimi pagal to paties kodekso 29 straipsnį, ir todėl apmokestintini.

2.      Reglamento 2913/92 78 ir 236 straipsnius reikia aiškinti taip:

–       po to, kai importuotos prekės jau išleistos į apyvartą, muitinės įstaiga, gavusi deklaranto prašymą pakartotinai patikrinti jo muitinės deklaraciją šių prekių atžvilgiu, turi motyvuotu sprendimu, kurį galima apskųsti teismui, atmesti deklaranto prašymą arba atlikti prašomą patikrinimą;

–       jei pakartotinai patikrinusi deklaraciją muitinės įstaiga nustato, kad į deklaruotą muitinę vertę per klaidą įtraukti pirkimo komisiniai, ji turi sureguliuoti susidariusią padėtį grąžindama už šiuos komisinius sumokėtus importo muitus.

Parašai.

---

* Proceso kalba: anglų.