1

Ieškovė 3M Belgium yra vienintelė bendrovės 3M atstovė, kaip tai suprantama pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 136, 2007, p. 3), 8 straipsnį, visais antipireno 3MTM Flame Retardant Additive FR-2025 importo tikslais. Šis antipirenas, kurį gamina ne Europos Sąjungoje įsisteigę bendrovės 3M teisiniai dariniai, yra mišinys, kuriame 95–99 % svorio sudaro 1,1,2,2,3,3,4,4,4-nonafluorbutano-1-kalio sulfonatas. Ši medžiaga yra viena iš perfluorbutano sulfoninės rūgšties (toliau – PFBS) druskų.

2

2019 m. rugpjūčio 5 d. kompetentinga Norvegijos institucija pateikė pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XV priedą parengtą dokumentaciją, joje pasiūlė PFBS ir jos druskas pripažinti labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą.

3

2019 m. rugsėjo 3 d., remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 4 dalimi, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) paprašė suinteresuotųjų šalių ne vėliau kaip 2019 m. spalio 18 d. pateikti pastabas dėl pagal šio reglamento XV priedą parengtos dokumentacijos. Savo pastabas ieškovė pateikė 2019 m. spalio 18 d.

4

Per viešą konsultaciją, surengtą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 4 dalį, gavusi pastabas dėl PFBS ir jos druskų identifikavimo ECHA, remdamasi šio reglamento 59 straipsnio 7 dalimi, perdavė dokumentaciją Valstybių narių komitetui (toliau – VNK).

5

2019 m. gruodžio 11 d. įvykusiame posėdyje VNK vienbalsiai sutarė, kad PFBS ir jos druskos turi būti pripažintos medžiaga, atitinkančia Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punkte nustatytus kriterijus, t. y. medžiaga, kuri, kaip įrodyta remiantis mokslo tyrimais, gali sukelti susirūpinimą dėl rimto poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, prilygstančio kitų Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų cheminių medžiagų poveikiui.

6

2020 m. sausio 16 d. ECHA priėmė Sprendimą ECHA/01/2020 (toliau – ginčijamas sprendimas), juo PFBS ir jos druskos buvo pripažintos labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga ir įtrauktos į kandidatinį medžiagų sąrašą (toliau – kandidatinis medžiagų sąrašas), siekiant galiausiai jas įrašyti į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą, kaip numatyta šio reglamento 59 straipsnio 1 dalyje.

7

Ginčijamame sprendime pateikta tokia pastaba dėl PFBS ir jos druskų pripažinimo labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga:

„Kartu veikiančios būdingos savybės, kuriomis grindžiamas medžiagos, kaip įrodyta remiantis mokslo tyrimais, galinčios sukelti didelį susirūpinimą dėl rimto poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, įtraukimas į sąrašą, yra šios: didelis patvarumas, didelis judumas vandenyje ir dirvožemyje, didelės pervežimo ilgais atstumais galimybės, sunkumai, susiję su pašalinimu ir vandens valymu, taip pat vidutinė bioakumuliacija žmogaus organizme. Tikėtinas rimtas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra toks: tiriant graužikus stebimas skydliaukės hormonų gamybos išderinimas ir toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis žiurkių kepenims, inkstams ir kraujodaros sistemai, hormoniniai sutrikimai ir reprodukcinis poveikis žuvims – jūrinėms medakoms, taip pat poveikis buožgalvių hormonų receptorių išraiškai. Kartu šie aspektai sudaro labai didelį negrįžtamojo poveikio potencialą.“

8

2020 m. kovo 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą; juo ieškovė pareiškė šį ieškinį. Ji Bendrojo Teismo prašo:

9

2020 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu ECHA pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį. Ji Bendrojo Teismo prašo:

10

2020 m. liepos 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Tarptautinė chemijos pramonės taryba (CEFIC) paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų.

11

2020 m. rugsėjo 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovė pateikė pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ir Bendrojo Teismo prašo:

12

2020 m. spalio 21 d. Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija), remdamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pateikė ECHA rašytinį klausimą ir paprašė į jį atsakyti raštu.

13

2020 m. spalio 29 d. ECHA pateikė atsakymą į Bendrojo Teismo klausimą.

14

2020 m. lapkričio 3 d. Bendrasis Teismas nustatė ieškovei terminą pastaboms dėl šio atsakymo pateikti.

15

2020 m. lapkričio 12 d. ieškovė pateikė pastabas dėl šio atsakymo.

16

Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis, jeigu atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės.

17

Nagrinėjamu atveju, kadangi ECHA prašė priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, Bendrasis Teismas, manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendžia priimti sprendimą dėl ieškinio netęsdamas procedūros ir, nepaisydamas ieškovės prašymo, nepradėdamas žodinės proceso dalies dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.

18

Grįsdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ECHA tvirtina, kad ieškinys buvo pareikštas pavėluotai. ECHA mano, kad SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas dviejų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti, skaičiuojamas nuo akto paskelbimo dienos, pratęstas Procedūros reglamento 60 straipsnyje numatytu dešimties dienų terminu, turi būti skaičiuojamas nuo ginčijamo sprendimo paskelbimo dienos, t. y. šiuo atveju nuo 2020 m. sausio 16 d. Vadinasi, šis terminas baigėsi 2020 m. kovo 26 d., o 2020 m. kovo 27 d. pareikštas ieškinys yra nepriimtinas, nes buvo pareikštas pavėluotai.

19

Ieškovė teigia, kad jos ieškinys yra priimtinas.

20

ECHA nurodo, kad vykdydama jai pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalį tenkančią pareigą ji savo tinklavietėje paskelbė atnaujintą kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, kuriame yra PFBS, ir ginčijamo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo kopiją. Grįsdama šį pareiškimą ji nurodo savo tinklavietę, kurioje ši data pateikiama kaip šios medžiagos įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą data. Be to, ji mini tos pačios dienos savo pranešimą spaudai, kuriame nurodė, jog atnaujino kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, siekdama į jį įtraukti, be kita ko, PFBS ir jos druskas, ir kad sprendimas įtraukti šią medžiagą buvo priimtas dalyvaujant VNK.

21

Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą ECHA, be kita ko, pateikė papildomų įrodymų, kad 2020 m. sausio 16 d. pranešimas spaudai buvo elektroniniu paštu išsiųstas 13940 adresatų (iš kurių 13890 sėkmingai jį gavo), taip pat 2020 m. sausio 16 d. straipsnį, kuriame, be kita ko, rašoma apie PFBS ir jos druskų įtraukimą į ChemicalWatch tinklavietėje skelbiamą kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, ir metaduomenis, išsaugotus taikomojoje programoje Dissemination Platform, kurią ECHA naudoja informacijai skelbti savo tinklavietėje. ECHA teigimu, šie metaduomenys yra susiję su PFBS ir jos druskų įtraukimu į sąrašą, juose nurodoma viena 2020 m. sausio 16 d. publikacija ir viena paskesnė 2020 m. birželio 26 d. publikacija, kuri, ECHA teigimu, buvo atlikta atnaujinus duomenis dėl techninių priežasčių.

22

Ieškovė teigia, kad grįsdama savo teiginį, jog ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas jos tinklavietėje 2020 m. sausio 16 d., ECHA tik pateikė nuorodą, pirma, į tą pačią tinklavietę, kurioje ši data nurodoma kaip nagrinėjamos medžiagos įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą data, ir, antra, į taip pat 2020 m. sausio 16 d. paskelbtą pranešimą spaudai dėl kandidatinio sąrašo atnaujinimo, į kurį ginčijamas sprendimas neįtrauktas.

23

Ieškovės teigimu, patikrinti tikrosios paskelbimo ECHA tinklavietėje datos negalima, nors ECHA tinklavietėje skelbiamame kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše pateikiama ginčijamo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo kopija ir nurodoma, kad PFBS buvo įtraukta į šį sąrašą tą pačią dieną. ECHA tinklavietėje skelbiamų sprendimų autentiškumą, vientisumą ir neliečiamumą užtikrinančių taisyklių ar mechanizmų nėra, o štai Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninės versijos skelbimo taisyklės nustatytos 2013 m. kovo 7 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 216/2013 (OL L 69, 2013, p. 1). Ji teigia, kad pranešimo spaudai išplatinimas ar kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo atnaujinimas negali prilygti tinkamam paskelbimui Oficialiajame leidinyje. Ieškovės nuomone, ECHA prašyme, kuriuo siekiama, kad Bendrasis Teismas atmestų ieškinį kaip nepriimtiną, nėra dokumentų, kuriais grindžiamas šis prašymas, o tai prieštarauja Procedūros reglamento 130 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams.

24

Be to, ieškovės teigimu, sprendimo dėl pripažinimo, kad cheminė medžiaga kelia labai didelį susirūpinimą, priėmimo data ne visada atitinka datą, kai ši cheminė medžiaga įtraukta į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, arba šio atnaujinto sąrašo paskelbimo datą. Šiuo klausimu ji nurodo, kad, pavyzdžiui, sprendimo pripažinti 4-tert-butilfenolį labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga priėmimo data ir šio sprendimo paskelbimo data nesutapo.

25

Ieškovė taip pat mano, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktas yra reglamentuojamojo pobūdžio, pagal SESV 297 straipsnį ginčijamas sprendimas turėjo būti paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Ji teigia, kad jeigu teisės aktai nebuvo tinkamai paskelbti Oficialiajame leidinyje, jais negalima remtis prieš privačius asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad ECHA nepaskelbė ginčijamo sprendimo Oficialiajame leidinyje, terminas pareikšti ieškinį dėl jo net nebuvo pradėtas skaičiuoti, taigi jis negalėjo būti skaičiuojamas nuo tariamos ginčijamo sprendimo paskelbimo ECHA tinklavietėje datos.

26

Ieškovė teigia, kad dėl šios priežasties ECHA pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ginčijamas sprendimas iš tikrųjų buvo paskelbtas 2020 m. sausio 16 d., nes kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo atnaujinimas ECHA tinklavietėje ir ginčijamo sprendimo išplatinimas šioje tinklavietėje yra atskiri veiksmai. Be to, metaduomenys neįrodo, nei kada buvo paskelbti dokumentai, nei, be kita ko, kad ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas 2020 m. sausio 16 d.

27

Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, susijusius su paskelbimo būdo galiojimu, ir tik paskui – šalių argumentus dėl paskelbimo datos.

28

Dėl ieškovės argumento, kad ginčijamas sprendimas turėjo būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, reikia pažymėti, kad SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje vartojama sąvoka „paskelbimas“ nebūtinai visais atvejais turi atitikti sąvoką „paskelbimas“, vartojamą SESV 297 straipsnyje.

29

Šią išvadą patvirtina tai, kad, priešingai nei SESV 297 straipsnio atveju, iš SESV 263 straipsnio formuluotės nematyti, kad šiame straipsnyje vartojama sąvoka „paskelbimas“ reiškia tiktai paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimą PPG ir SNF / ECHA (C‑625/11 P, EU:C:2013:594, 30 punktas). SESV 263 straipsnio šešta pastraipa suformuluota taip, kad gali būti susijusi su aktų paskelbimu apskritai (2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo PPG ir SNF / ECHA, C‑625/11 P, EU:C:2013:594, 31 punktas). Be to, 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendime Lenkija / Komisija (T-883/16, pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:567, 37 punktas) Bendrasis Teismas nusprendė, kad SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti Europos Komisijos sprendimą toje byloje pateikimo laikotarpis prasidėjo tą dieną, kai šis sprendimas buvo paskelbtas jos tinklavietėje.

30

Antra, nors tiesa, kad Teisingumo Teismas, siekdamas išaiškinti SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, SESV 263 ir 297 straipsnius aiškino kartu (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑337/16 P, EU:C:2017:381, 36 punktą; 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑338/16 P, EU:C:2017:382, 36 punktą ir 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑339/16 P, EU:C:2017:384, 36 punktą), bylos, kuriose priimti šie sprendimai, buvo susijusios su paskelbimo kriterijaus papildomu pobūdžiu, palyginti su akto įteikimo adresatui kriterijumi, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, o ne, kaip nagrinėjamu atveju, su vienintelio paskelbimo kriterijaus išaiškinimu. Bet kuriuo atveju minėtuose sprendimuose Teisingumo Teismas nenusprendė, kad pastarojoje nuostatoje vartojama sąvoka „paskelbimas“ visais atvejais būtinai turi atitikti SESV 297 straipsnyje vartojamą sąvoką „paskelbimas“.

31

Be to, ieškovės argumentas, susijęs su tuo, kad išplatinimo ECHA tinklavietėje negalima patikrinti, palyginti su paskelbimu Oficialiajame leidinyje, reiškia, kad bet kokia kita skelbimo forma, neatitinkanti paskelbimo Oficialiajame leidinyje reikalavimų, netenka prasmės. Tai, kad priimdamas Reglamentą Nr. 216/2013 Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė reglamentuoti Oficialiojo leidinio elektroninės versijos paskelbimą, nereiškia, kad analogiški reikalavimai turi reglamentuoti platinimą ECHA tinklavietėje, be to, tai nenurodyta nei SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje, nei jokioje kitoje taikytinoje teisės nuostatoje.

32

Kadangi ieškovė pastabose dėl ECHA atsakymo nurodo 1997 m. sausio 22 d. Sprendime Opel Austria / Taryba (T-115/94, EU:T:1997:3, 124 punktas) grindžiamą jurisprudenciją, kurioje pažymėta, kad pagal teisinio saugumo principą visi teisinių pasekmių sukeliantys institucijų aktai turi būti aiškūs bei tikslūs ir apie juos suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama taip, kad jis galėtų tiksliai žinoti, nuo kada šis aktas laikomas egzistuojančiu ir sukelia teisines pasekmes, bet kuriuo atveju pakanka konstatuoti, jog iš ginčijamo sprendimo 4 punkto aiškiai matyti, kad jis įsigalioja 2020 m. sausio 16 d., o iš kandidatinio medžiagų sąrašo – kad PFBS ir jos druskos į šį sąrašą įtrauktos 2020 m. sausio 16 d., turint omenyje tai, kad šis sprendimas buvo neturi adresato, todėl jo įsigaliojimas nepriklausė nuo jo įteikimo adresatui, taigi, ir nuo jo įteikimo ieškovei.

33

Toliau Bendrasis Teismas konstatuoja, kad, priešingai, nei nurodyta SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje, Reglamente Nr. 1907/2006 yra numatytas konkretus paskelbimo būdas. Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad ECHA savo tinklavietėje skelbia ir atnaujina kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, kai tik priima sprendimą dėl cheminės medžiagos įtraukimo į šį sąrašą.

34

Nagrinėjamu atveju nebūtina nuspręsti, ar kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo atnaujinimas ECHA tinklavietėje yra tinkamas paskelbimas, į kurį atsižvelgiama pradedant skaičiuoti laikotarpį ieškiniui dėl cheminės medžiagos pripažinimo labai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga pateikti (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo PPG ir SNF / ECHA, C-626/11 P, EU:C:2013:595, 31 ir paskesnius punktus), ar, kaip tvirtina ieškovė, ginčijamas sprendimas, kuriame nenurodomas konkretus adresatas, skiriasi nuo kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo atnaujinimo, o Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad ECHA tinklavietėje paskelbiamas tik atnaujintas sąrašas, ir tai reiškia, kad ECHA vykdomojo direktoriaus sprendimo paskelbimo data yra laikotarpio skaičiavimo pradžią nulemiantis veiksnys. Iš tikrųjų ECHA vykdomojo direktoriaus sprendimai, kuriuose nurodoma atnaujinti kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, skelbiami tik šiame sąraše. Taigi tokio sprendimo paskelbimo data atitinka atnaujinto kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo paskelbimo datą.

35

Iš to, kas išdėstyta, matyti, pirma, kad ECHA galėjo teisėtai paskelbti ginčijamą sprendimą savo tinklavietėje, konkrečiai – kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo įraše, skirtame PFBS ir jos druskoms, ir, antra, kad nuo šio paskelbimo galėjo būti pradėtas skaičiuoti SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas dviejų mėnesių laikotarpis ieškiniui pareikšti. Dabar reikia išnagrinėti ECHA pateiktus įrodymus, kuriais siekiama įrodyti, kad šis įrašas buvo paskelbtas 2020 m. sausio 16 d.

36

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pastabose dėl ECHA prašymo priimti sprendimą dėl ieškinio nepriimtinumo ieškovė iš esmės teigia, jog dėl ginčijamo sprendimo paskelbimo būdo neįmanoma patikrinti šio sprendimo paskelbimo datos.

37

Bendrasis Teismas pažymi, kad ECHA pateikė dokumentus su nurodytais iš platformos gautais metaduomenimis, kuriuos ji naudoja skleisdama informaciją savo tinklavietėje. Iš šių metaduomenų matyti, kad ECHA savo tinklavietėje paskelbė du pranešimus apie PFBS ir jos druskas: vieną – 2020 m. sausio 16 d., o kitą – 2020 m. birželio 26 d., todėl ginčijamas sprendimas galėjo būti pateiktas visuomenei toje tinklavietėje bet kurią iš šių dviejų datų. Ieškovė neginčija, kad turėjo galimybę susipažinti su šiuo sprendimu minėtoje tinklavietėje iki ieškinio pareiškimo datos – 2020 m. kovo 27 d., kuri yra ankstesnė nei 2020 m. birželio 26 d. Iš to matyti, kad ginčijamas sprendimas ECHA tinklavietėje buvo paskelbtas pirmąją iš minėtų datų, t. y. 2020 m. sausio 16 d.

38

Priešingai, nei savo pastabose dėl ECHA atsakymo į Bendrojo Teismo klausimą teigia ieškovė, ECHA pateikti metaduomenys yra susiję su sąrašo įrašu apie PFBS ir jos druskas, nes iš šios agentūros pateiktų įrodymų matyti, kad šių metaduomenų identifikatorius yra „0b0236e183da8013“ ir kad šis identifikatorius atitinka PFBS ir jos druskas. Beje, šis identifikatorius, be kita ko, nurodytas su PFBS ir jos druskų susijusio sąrašo įrašo kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše interneto adresu (https://echa.europa.eu/fr/candidate-list-table/-/dislist/details/0b0236e183da8013).

39

Be to, pranešimas spaudai apie nagrinėjamos ir kitų medžiagų įtraukimą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, jo išsiuntimas 13940 adresatų (iš kurių 13890 jį sėkmingai gavo) ir ChemicalWatch tinklavietėje paskelbtas straipsnis, kuriame reaguota į šį skelbimą (visa tai buvo padaryta 2020 m. sausio 16 d.) taip pat patvirtina ECHA teiginį, jog PFBS ir jos druskos buvo įtrauktos į 2020 m. sausio 16 d. atnaujintą kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.

40

Kalbant apie ieškovės argumentą, grindžiamą aplinkybe, kad sprendimo dėl cheminės medžiagos pripažinimo labai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga priėmimo data ne visada atitinka įgyvendinimo akto, kuriuo ši medžiaga įtraukiama į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, datą ar aktualios šio sąrašo versijos paskelbimo datą, pažymėtina, kad ši aplinkybė savaime nekelia abejonių dėl atnaujintos tokio sąrašo versijos paskelbimo datos, taigi, ir dėl tokio sprendimo, kaip ginčijamas sprendimas, paskelbimo datos.

41

Sprendimo dėl pripažinimo priėmimas, galimas tik įgyvendinimo akto, kuriuo įgyvendinamas sprendimas dėl pripažinimo, priėmimas ir atnaujintos kandidatinių medžiagų sąrašo versijos paskelbimas yra trys atskiri įvykiai, todėl remiantis tuo, jog visų šių įvykių datos nesutampa, negalima paneigti, kad vieno iš jų data yra netikra. Kalbant būtent apie 4-tert-butilfenolio įtraukimą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, pakanka pažymėti, kad, pirma, su šia chemine medžiaga susijęs ECHA tinklavietėje skelbiamas įrašas apima du atskirus aktus, šiuo atveju – Komisijos priimtą sprendimą dėl pripažinimo ir šios agentūros priimtą įgyvendinimo aktą, ir, antra, kad šiame įraše nurodyta „įtraukimo į sąrašą data“, t. y. 2019 m. liepos 16 d., atitinka šiame įgyvendinimo akte numatytą atnaujintos šio sąrašo versijos paskelbimo datą. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad, kalbant apie šioje byloje nagrinėjamą cheminę medžiagą, t. y. PFBS ir jos druskas, ginčijamo sprendimo priėmimo data sutampa su šio sprendimo įsigaliojimo data ir ECHA tinklavietėje skelbiama „įtraukimo į sąrašą data“, t. y. 2020 m. sausio 16 d.

42

Atsižvelgdamas į informaciją, kurią ECHA pateikė grįsdama savo prašymą priimti sprendimą dėl ieškinio nepriimtinumo ir savo atsakyme į Bendrojo Teismo klausimą, taip pat į tai, kad nėra jokių duomenų, galinčių sukelti abejonių dėl ginčijamo sprendimo paskelbimo datos ir kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo atnaujinimo datos, Bendrasis Teismas daro išvadą, kad šis sprendimas ir įrašas apie PFBS ir jos druskų įtraukimą į šį sąrašą buvo paskelbti 2020 m. sausio 16 d.

43

Galiausiai dėl ieškovės nurodytų Procedūros reglamento 130 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų Bendrasis Teismas pažymi, kad šioje nuostatoje numatyta, jog dokumentai, kuriais grindžiamas prašymas priimti sprendimą dėl ieškinio nepriimtinumo, turi būti pridėti prie šio prašymo, o ne pateikti atskirai. Tačiau Procedūros reglamento 130 straipsnio 3 dalies negalima suprasti taip, kad pagal ją reikalaujama pateikti tam tikrus konkrečius dokumentus tokiam prašymui pagrįsti. Tačiau Bendrasis Teismas turi išnagrinėti, ar tokiam prašymui pagrįsti pateiktais argumentais ir dokumentais pakankamai teisiškai pagrindžiamas ieškinio nepriimtinumas.

44

Bet kuriuo atveju ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad Bendrasis Teismas, remdamasis vien prie tokio prašymo pridėtais dokumentais, turėtų tik patikrinti, ar paisyta SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatyto ieškinio pareiškimo termino. Toks aiškinimas neatitinka suformuotos jurisprudencijos, pagal kurią ieškinio pareiškimo laikotarpis yra viešosios tvarkos klausimas, nustatytas siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir tikrumą ir išvengti diskriminavimo ar savavališko traktavimo vykdant teisingumą, o Sąjungos teismas turi savo iniciatyva patikrinti, ar jo laikytasi (1997 m. sausio 23 d. Sprendimo Coen, C-246/95, EU:C:1997:33, 21 punktas ir 1997 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Mutual Aid Administration Services / Komisija, T-121/96 ir T-151/96, EU:T:1997:132, 38 ir 39 punktai).

45

ECHA teigia, kad šiuo atveju netaikytinas Procedūros reglamento 59 straipsnis, kuriame numatyta, kad tuo atveju, kai terminas pareikšti ieškinį dėl institucijos akto pradedamas skaičiuoti nuo šio akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ieškinio pareiškimo laikotarpio skaičiavimas gali būti atidėtas keturiolikai dienų. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendime PPG ir SNF / ECHA (C-625/11 P, EU:C:2013:594) ši išvada nepaneigiama, nes šis sprendimas susijęs su straipsniu, galiojusiu prieš dabartinį Procedūros reglamento 59 straipsnį, t. y. su 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalimi, kurio pavadinimas ir šios dalies turinys labai skyrėsi nuo šiuo metu galiojančio straipsnio. Be to, Bendrojo Teismo jurisprudencija po Procedūros reglamento reformos įrodo, kad minėtas 59 straipsnis netaikomas tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai ginčijami aktai nebuvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

46

Ieškovė teigia, kad Procedūros reglamento 59 straipsnyje numatytas papildomas keturiolikos dienų terminas nagrinėjamu atveju taikytinas, nes, pirma, ginčijamas sprendimas turėjo būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba, antra, Procedūros reglamento 59 straipsnis taikomas visiems tiktai internete paskelbtiems aktams.

47

Ieškovė teigia, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendime PPG ir SNF / ECHA (C-625/11 P, EU:C:2013:594) padarytos išvados vis dar taikytinos nagrinėjamu atveju, nors šis sprendimas yra susijęs su 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalimi, kuri per tą laiką buvo pakeista. Aiškiai neatmetus kitų paskelbimo formų, dabartinio Procedūros reglamento 59 straipsnio formuluotė taikoma ne tiktai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtiems aktams. Be to, pagal Procedūros reglamento 59 straipsnį suteikiamo papildomo termino ratio legis taikoma visiems paskelbtiems aktams, bet ne aktams, apie kuriuos pranešta, ir tuo negalima pateisinti nevienodo požiūrio į Oficialiajame leidinyje paskelbtus aktus ir tik internete paskelbtus aktus.

48

Be to, ieškovė teigia: vadovaujantis tokiu Procedūros reglamento 59 straipsnio aiškinimu, kad jis taikomas tik Oficialiajame leidinyje paskelbtiems aktams, būtų nepagrįstai diskriminuojami internete paskelbti aktai. Ieškovės teigimu, toks diskriminavimas yra dar didesnis dėl to, kad yra situacijų, kai sprendimas pripažinti cheminę medžiagą keliančia labai didelį susirūpinimą skelbiamas Oficialiajame leidinyje, be kita ko, kai Komisija tokį sprendimą priima nesant vienbalsio VNK sutarimo dėl cheminių medžiagų pripažinimo keliančiomis labai didelį susirūpinimą. Be to, ieškovė tvirtina, kad Teisingumo Teismo procedūros reglamento 50 straipsnio formuluotė panaši į 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 102 straipsnio formuluotę, todėl jos aiškinimas gali būti panašus į 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendime PPG ir SNF / ECHA (C-625/11 P, EU:C:2013:594) pateiktą išaiškinimą. Todėl ECHA siūlomas Procedūros reglamento 59 straipsnio aiškinimas lemtų nepateisinamą skirtingą požiūrį į ieškinius, pareikštus Teisingumo Teisme, ir ieškinius, pareikštus Bendrajame Teisme.

49

Procedūros reglamento 59 straipsnyje „Ieškinys dėl institucijos priimto akto, paskelbto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“ nustatyta:

„Jeigu terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto, pradedamas skaičiuoti nuo šio akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jis skaičiuojamas, laikantis 58 straipsnio 1 dalies a punkto, nuo keturioliktos dienos po jo paskelbimo pabaigos.“

50

Priešingai, nei teigia ieškovė, terminas šiam ieškiniui pareikšti nebuvo skaičiuojamas nuo keturioliktos dienos po ginčijamo sprendimo paskelbimo pabaigos. Iš tikrųjų Procedūros reglamento 59 straipsnis, remiantis jo pavadinimu ir tekstu, taikomas tik Oficialiajame leidinyje paskelbtiems aktams.

51

Ieškovės argumentą, kad objektyvaus skirtumo tarp Oficialiajame leidinyje paskelbtų aktų ir tik internete paskelbtų aktų nėra, reikia atmesti. Pirma, šie aktai objektyviai skiriasi paskelbimo – ECHA tinklavietėje ir Oficialiajame leidinyje – forma. Bendrasis Teismas teisėtai galėjo numatyti specialias taisykles, pagal kurias būtų galima atidėti tiktai ieškinio dėl institucijų aktų, paskelbtų Oficialiajame leidinyje, pareiškimo terminą. Antra, ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas tiktai ECHA tinklavietėje, todėl visiems potencialiems ieškovams buvo suteiktas toks pats ieškinio pareiškimo terminas. Trečia, sprendimo dėl cheminės medžiagos pripažinimo keliančia labai didelį susirūpinimą paskelbimą Oficialiajame leidinyje arba ECHA tinklavietėje, taigi, ir Procedūros reglamento 59 straipsnio taikymą arba netaikymą, lemia ne ECHA pasirinkimas, o tai, ar tokį sprendimą priima ECHA, ar Komisija, nelygu Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytas atvejis.

52

Tiesa, kad Teisingumo Teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendime PPG ir SNF / ECHA (C-625/11 P, EU:C:2013:594) nusprendė, kad 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalis taikoma ir ECHA skelbimams internete, joje nurodyta: „[j]eigu terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto, prasideda nuo to akto paskelbimo, pagal 101 straipsnio 1 dalies a punktą jis skaičiuojamas nuo keturioliktos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pabaigos“.

53

Vis dėlto nagrinėjamą atvejį reikia skirti nuo atvejo, dėl kurio priimtas 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas PPG ir SNF / ECHA (C-625/11 P, EU:C:2013:594). Iš tikrųjų, pirma, reikia pabrėžti, kad nors šio sprendimo 31 punkte Teisingumo Teismas galėjo manyti, jog Oficialiojo leidinio paminėjimas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 102 straipsnio antroje sakinio dalyje galėjo būti paaiškinamas vien tuo, kad paskelbimas jame buvo vienintelis galimas jo paskelbimo būdas šio Procedūros reglamento priėmimo metu, šis teiginys negali būti grindžiamas Procedūros reglamento 59 straipsniu, priimtu 2015 m. kovo 4 d., t. y. tada, kai paskelbimas internete, atskiras nuo paskelbimo Oficialiajame leidinyje, tiek elektronine, tiek spausdintine forma, jau buvo įmanomas.

54

Antra, Procedūros reglamento 59 straipsnio pavadinimas ir formuluotė nėra dviprasmiški ir juose daroma nuoroda tik į paskelbimą Oficialiajame leidinyje. Todėl, priešingai, nei Teisingumo Teismas galėjo nuspręsti 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendime PPG ir SNF / ECHA (C-625/11 P, EU:C:2013:594), kiek tai susiję su abejonėmis, kurių galėjo kilti dėl 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies formuluotės, apeliantė negali remtis tokiomis abejonėmis dėl Procedūros reglamento 59 straipsnio.

55

Be to, reformuojant minėtą Procedūros reglamentą, jo 59 straipsnis buvo pakeistas būtent siekiant apriboti 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 102 straipsnyje numatyto papildomo 14 dienų termino taikymo sritį. Nors 2014 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento projekte iš pradžių numatyta 59 straipsnio versija buvo pavadinta „Ieškinys dėl institucijos paskelbto akto“ ir šios projekto versijos formuluotė beveik sutampa su 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies formuluote, galiausiai priimto Procedūros reglamento 59 straipsnio pavadinimas ir tekstas akivaizdžiai skiriasi nuo pirminės redakcijos.

56

Be to, kaip teisingai nurodo ECHA, Bendrasis Teismas yra nusprendęs, kad Procedūros reglamento 59 straipsnis taikomas tik tuo atveju, kai terminas pareikšti ieškinį dėl institucijos akto pradedamas skaičiuoti nuo šio akto paskelbimo Oficialiajame leidinyje (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 30 d. Nutarties Rumunija / Komisija, T‑530/18, EU:T:2019:269, 33 punktą). Byloje, susijusioje su prašymu panaikinti Komisijos tinklavietėje paskelbtą sprendimą, Bendrasis Teismas ieškinio pareiškimo terminą taip pat skaičiavo nuo šio paskelbimo dienos, o ne nuo keturioliktos dienos po šios datos pabaigos (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T-883/16, pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:567, 37 punktą).

57

Galiausiai, priešingai, nei teigia ieškovė, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 59 straipsnio ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 50 straipsnio formuluočių skirtumas nerodo nepateisinamos diskriminacijos. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 63 straipsnį Bendrojo Teismo procedūros reglamentas ir Teisingumo Teismo procedūros reglamentas yra skirtingi aktai, priimti skirtingų teismų, reglamentuojantys skirtingas bylas skirtinguose teismuose, taigi jie nėra ir nebūtinai turi būti tapatūs.

58

Darytina išvada, kad terminas ieškiniui pareikšti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 17 d., kaip numatyta Procedūros reglamento 58 straipsnio 1 dalies a punkte. Taigi dviejų mėnesių terminas baigėsi 2020 m. kovo 16 d., nes pagal Procedūros reglamento 58 straipsnio 1 dalies b punktą mėnesiais išreikštas terminas baigiasi paskutinio mėnesio dienos, žymimos tokiu pat skaičiumi kaip diena, kurią įvyko įvykis arba buvo atliktas veiksmas, nuo kurio turi būti skaičiuojamas terminas, pabaigoje. Turint omenyje dešimties dienų terminą, kuris turi būti pridėtas prie procesinių terminų pagal Procedūros reglamento 60 straipsnį, reikia konstatuoti, kad ieškinio pareiškimo terminas baigėsi 2020 m. kovo 26 d.

59

Taigi šis 2020 m. kovo 27 d. pareikštas ieškinys nebuvo pateiktas per Procedūros reglamente nustatytą laiką.

60

ECHA tvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog pavėluotas ieškinio pateikimas pateisinamas atleistinos klaidos buvimu, aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, arba nenugalima jėga.

61

Konkrečiai ECHA tvirtina, kad ieškovė negali remtis atleistinos klaidos buvimu, kad pateisintų nukrypimą nuo terminų sistemos. Nagrinėjamu atveju nei ECHA, nei Teisingumo Teismo veiksmai nesuteikė ieškovei pagrindo manyti, kad 2020 m. kovo 27 d. ji dar galėjo pareikšti šį ieškinį. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas PPG ir SNF / ECHA (C‑625/11 P, EU:C:2013:594) negalėjo sukelti tokios painiavos, nes ieškinio pareiškimo momentu Procedūros reglamento 59 straipsnis, kuriame nurodyta, kad jis taikomas tik ieškiniams, pareikštiems dėl Oficialiajame leidinyje paskelbtų aktų, galiojo ir buvo viešai prieinamas daugiau nei ketverius metus.

62

Ieškovės teigimu, net jei Bendrasis Teismas konstatuotų, kad ieškinys pareikštas pavėluotai, toks vėlavimas atsirado dėl pateisinamos klaidos buvimo. Ji tvirtina, kad atsižvelgdama į 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimą PPG ir SNF / ECHA (C-625/11 P, EU:C:2013:594) galėjo manyti, jog Procedūros reglamento 59 straipsnyje numatytas keturiolikos dienų terminas taikomas ieškiniui dėl internete paskelbto akto panaikinimo. Be to, ji nurodo, kad dėl ECHA praktikos egzistuoja painiava dėl ginčijamo sprendimo paskelbimo datos. Jos teigimu, nesant imperatyvių priešingų priežasčių, tokia painiava negali lemti naikinamojo termino pasibaigimo, taigi, ir atimti iš jos teisės į teisminę gynybą.

63

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad griežtas procesinių normų, įskaitant ieškinio pareiškimo terminų nustatymo taisykles, taikymas atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 11 d. Nutarties GMPO / Komisija, C‑575/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:448, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

64

Dėl apeliantės tvirtinimo, kad ji padarė atleistiną klaidą, susijusią su ieškinio pareiškimo termino vertinimu, reikia priminti, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog pagal Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius ieškinio pareiškimo terminus, atleistinos klaidos sąvoka turi būti aiškinama siaurai ir apima tiktai išimtines aplinkybes, kuriomis atitinkama institucija elgėsi taip, kad jos veiksmai galėjo visiškai ar daugiausia lemti, kad teisės subjektas, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto subjekto, pagrįstai susipainiojo (žr. 2020 m. birželio 11 d. Nutarties GMPO / Komisija, C-575/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:448, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

65

Vis dėlto 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kurį Teisingumo Teismas pateikė 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendime PPG ir SNF / ECHA (C-625/11 P, EU:C:2013:594), neįrodo, kad ieškovės padaryta klaida, kiek tai susiję su Procedūros reglamento 59 straipsniu, yra pateisinama. Iš tikrųjų šis straipsnis taikomas nuo 2015 m. liepos 1 d., t. y. nuo dienos, kai įsigaliojo dabartinis Procedūros reglamentas. Kaip paaiškinta šio sprendimo 48 ir paskesniuose punktuose ir konkrečiai iš šio straipsnio teksto ir pavadinimo matyti, kad jis taikomas tiktai Oficialiajame leidinyje paskelbtiems aktams.

66

Kadangi ieškovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo paskelbimo datą supainiojo dėl ECHA taikytos praktikos, reikia pažymėti, kad sprendimų dėl cheminės medžiagos pripažinimo labai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga paskelbimas šios agentūros tinklavietėje yra ilgalaikė minėtos agentūros praktika. Be to, visi ECHA tinklavietėje prieinami duomenys rodo, kad nagrinėjamas paskelbimas įvyko 2020 m. sausio 16 d., būtent PFBS ir jos druskoms skirtame įraše nurodytą „įtraukimo į sąrašą datą“, ginčijamame sprendime nurodytą įsigaliojimo datą ir pranešimo spaudai datą.

67

Taigi tenka konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog esama ypatingų aplinkybių, kuriomis ECHA elgėsi taip, kad jos veiksmai galėjo visiškai ar daugiausia lemti, kad teisės subjektas, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto subjekto, pagrįstai susipainiojo.

68

Galiausiai ieškovė nenurodė aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar nenugalimos jėgos, dėl kurių Bendrasis Teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa, galėtų nukrypti nuo šiuo atveju taikytino termino.

69

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia patenkinti ECHA pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas dėl to, kad buvo pareikštas pavėluotai.

70

Pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 3 dalį atsakovui pateikus šio reglamento 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą nepriimtinumu arba kompetencijos nebuvimu grindžiamą prieštaravimą sprendimai dėl prašymo įstoti į bylą priimami tik atmetus prieštaravimą arba nurodžius, kad dėl jo bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, pagal to paties reglamento 142 straipsnio 2 dalį įstojimas į bylą netenka dalyko, kai ieškinys pripažįstamas nepriimtinu.

71

Kadangi ECHA pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas šiuo atveju buvo pripažintas pagrįstu, procesas užbaigiamas šia nutartimi, todėl nebereikia priimti sprendimo dėl CEFIC pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

72

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo bylinėjimosi išlaidas, bet ir ECHA bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus, išskyrus tas, kurios susijusios su prašymu leisti įstoti į bylą.

73

Be to, pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 10 dalį, jeigu procesas pagrindinėje byloje užbaigiamas prieš priimant sprendimą dėl prašymo įstoti į bylą, prašymą įstoti į bylą pateikęs asmuo ir pagrindinės bylos šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su tokiu prašymu. Todėl CEFIC, ieškovė ir ECHA padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu leisti įstoti į bylą.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nutaria: