EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021R0581

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/581 2021 m. balandžio 9 d. dėl Europos sienų stebėjimo sistemai (EUROSUR) priklausančių padėties vaizdo sistemų

C/2021/2361

OL L 124, 2021 4 12, p. 3–39 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2021/581/oj

2021 4 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/3


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/581

2021 m. balandžio 9 d.

dėl Europos sienų stebėjimo sistemai (EUROSUR) priklausančių padėties vaizdo sistemų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (1), ypač į jo 24 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2019/1896 padėties vaizdo sistemos apibrėžiamos kaip geografiškai susietų beveik realiuoju laiku teikiamų duomenų ir iš įvairių institucijų, jutiklių, platformų ir kitų šaltinių gautos informacijos visuma, kuri perduodama saugiais ryšių ir informacijos kanalais ir gali būti tvarkoma, selektyviai rodoma bei kuria gali būti dalijamasi su kitomis atitinkamomis institucijomis, kad būtų užtikrintas informuotumas apie padėtį ir parama reagavimo pajėgumui prie išorės sienų, šalia arba netoli jų ir pasienio teritorijoje. Ši apibrėžtis rodo koncepcijos, iš pradžių nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1052/2013 (2), raidą atspindint labiau „į duomenis orientuotą“ metodą, leidžiantį vartotojams pasirinkti tinkamą grafinį vaizdą ir naudotojo sąsają, atsižvelgiant į veiklos situaciją ir jų vadovavimo bei kontrolės poreikius;

(2)

Reglamente (ES) 2019/1896 numatyta nustatyti nacionalinės padėties vaizdo sistemas, Europos padėties vaizdo sistemą ir konkrečios padėties vaizdo sistemas, kurios bus kuriamos renkant, vertinant, lyginant, analizuojant, aiškinant, generuojant, vizualizuojant ir skleidžiant informaciją. Padėties vaizdo sistemas turi sudaryti trys atskiri informacijos lygmenys, t. y. įvykių, operacinis ir analizės lygmuo;

(3)

būtina nustatyti kiekvienos padėties vaizdo sistemos informacinio lygmens detales ir konkrečios padėties vaizdo sistemų nustatymo taisykles. Be to, būtina nurodyti pateikiamos informacijos tipą ir tokios informacijos teikimo procesus, taip pat kokybės kontrolės užtikrinimo mechanizmus. Siekiant užtikrinti suderintą požiūrį, kuris skatina keitimąsi informacija, ataskaitų teikimas Europos sienų stebėjimo sistemoje (EUROSUR) turėtų būti sukonkretintas ir standartizuotas;

(4)

siekdami užtikrinti, kad padėties vaizdo sistemų įvykių lygmuo būtų pakankamai visapusiškas ir išsamus, nacionaliniai koordinavimo centrai ir, kai taikoma, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) ir tarptautiniai koordinavimo centrai turėtų laiku pateikti įvykių, kurie galimai darys poveikį išorės sienoms, ataskaitas;

(5)

įvykių ataskaitos, teikiamos naudojant rodiklius ir pavienių įvykių ataskaitos papildo vienos kitą. Rodikliai padeda įvertinti bendrą sienos ruožo raidą ir prisideda prie geresnio informuotumo apie padėtį, o pavienių įvykių ataskaitos susijusios su laiku įvykusia reakcija į konkretų įvykį;

(6)

pavienių įvykių ataskaitų atveju gali reikėti imtis skubių veiksmų. Todėl turi būti įmanoma laiku pranešti apie pavienius įvykius, kad būtų galima laiku reaguoti į tokius įvykius. Pradinė ataskaita turėtų būti išsiųsta iškart aptikus įvykį ir turėtų būti rodoma atitinkamose padėties vaizdo sistemose. Siekiant užkirsti kelią vėlavimui, galinčiam pakenkti galimybei greitai reaguoti, patvirtinimo procesas turėtų leisti siųsti iš dalies patvirtintą ataskaitą;

(7)

be to, ataskaitų teikimas tokiomis aplinkybėmis gali sukelti klaidingą pavojaus signalą. Padėties vaizdo sistemos rengėjas ir savininkas turėtų įvertinti ir nurodyti patikimumo lygį ataskaitose ir įvykiuose, rodomuose padėties vaizdo sistemoje. Pirmoji ataskaita turėtų būti užbaigta kitomis tolesnėmis ataskaitomis, kai tik bus gauta papildomos informacijos;

(8)

įvykių ataskaitos, susijusios su dokumentų klastojimu ir nusikalstamumu EUROSUR, papildys ataskaitų teikimo įpareigojimus, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/493 (3), kaip Klastotų ir autentiškų dokumentų internete sistemos (FADO) dalis;

(9)

pavienių įvykių ataskaitos, susijusius su tarpvalstybiniu prekių judėjimu ir susijusia neteisėta prekyba pagal šį reglamentą neturėtų turėti įtakos esamoms pareigoms teikti ataskaitas, ataskaitų teikimo apribojimams ar kompetencijai, susijusiai su muitinės sritimi, taip pat sistemingam kontrolės ataskaitų teikimui, ypač pagal „SMK importo kontrolės sistemą 2“ (toliau – ICS2) pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (4) 186 straipsnį arba dalijimuisi informacija apie riziką pagal muitinės rizikos valdymo sistemą (toliau – CRMS) pagal to paties reglamento 86 straipsnį ir Muitinės informacinę sistemą (toliau – MIS), nustatytą Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97 (5). Tai taip pat neturėtų dubliuoti nustatytų ataskaitų teikimo mechanizmų, kuriuos valstybės narės vykdo muitinės ir muitinės veiklos klausimais. Jei įmanoma, atitinkamą informaciją būtų galima gauti iš esamų Komisijos šaltinių;

(10)

kalbant apie padėties vaizdo sistemų operacinį lygmenį, siekiant, kad būtų užtikrinta pakankamai išsami apžvalga, padėties vaizdo sistemų savininkas turėtų gauti nuosavo valstybių narių turto ataskaitas, veiklos planų ataskaitas, taip pat informacijos apie aplinką ataskaitas, visų pirma meteorologinius duomenis ir okeanografinę informaciją. Tuo atveju, kai sienos ruožuose poveikio lygis yra didelis arba kritinis, norint koordinuoti situaciją reikia pateikti išsamias veiklos planų ataskaitas, kad būtų galima geriau numatyti įvairių susijusių institucijų atsaką;

(11)

veiklos ataskaitos, kurios bus teikiamos įvykdžius bendrą sienų operaciją arba skubią pasienio pagalbą, turėtų būti aprašomos kiekvienos bendros sienų operacijos arba skubios pasienio pagalbos veiklos planuose;

(12)

kalbant apie padėties vaizdo sistemų analizės lygmenį, padėties vaizdo sistemų savininkas turėtų nustatyti analizės lygmenį, remdamasis rizikos analizės ataskaitomis. Šiomis ataskaitomis siekiama geriau suprasti įvykius prie išorės sienos, o tai gali palengvinti tendencijų prognozavimą, sienų kontrolės operacijų planavimą ir vykdymą bei strateginę rizikos analizę. Metodikos, susijusios su rizikos analizės ataskaitų teikimu ir patikimumo lygių priskyrimu, turėtų būti grindžiamos bendrosios integruotos rizikos analizės modeliu (CIRAM);

(13)

siekdama užtikrinti nuoseklumą ir palengvinti keitimąsi informacija bei išsaugoti saugumą, Agentūra turėtų integruoti ir plėtoti įvairius savo rizikos analizės tinklus ir priemones EUROSUR sistemoje, pvz., Frontex rizikos analizės tinklą (FRAN), Europos dokumentų klastojimo rizikos analizės tinklą (EDF-RAN) arba Jūrų žvalgybos bendruomenės rizikos analizės tinklą (MIC-RAN);

(14)

EUROSUR ataskaitose turėtų būti atsižvelgiama į tam tikros sienų kontrolės veiklos, tokios kaip oro ar jūrų sienų stebėjimas, ypatumus, taip pat į tam tikrų susijusių įvykių, tokių kaip antrinis judėjimas ar paieškos ir gelbėjimo incidentai, specifiką. Tokios informacijos pateikimas ataskaitose padeda nustatyti Europos padėties vaizdo sistemą, įskaitant rizikos analizę ir poveikio lygių priskyrimą. Be to, migrantų paieškos ir gelbėjimo operacijų sausumoje ir jūroje ataskaitos turėtų padėti užtikrinti migrantų apsaugą ir gelbėti jų gyvybes;

(15)

padėties vaizdo sistemos savininkas turėtų valdyti padėties vaizdo sistemą, siekdamas aiškiai suprasti situaciją kiekviename išorės sienos ruože ir kiekvienoje atsakomybės srityje bei palengvinti rizikos analizę ir tinkamo reagavimo pajėgumus;

(16)

nustatydamos konkrečios padėties vaizdo sistemas su trečiosiomis šalimis EUROSUR, valstybės narės ir Agentūra turėtų laikytis Agentūros parengtų keitimosi informacija techninių ir veiklos standartų ir juos skatinti;

(17)

būtina nustatyti veiklos atsakomybę už ataskaitų teikimą ir padėties vaizdo sistemų priežiūrą, atsižvelgiant į techninę atsakomybę už įvairių techninių sistemų ir tinklų, palaikančių informacijos tvarkymą EUROSUR, valdymą ir priežiūrą;

(18)

norint užtikrinti, kad veiklos atsakomybė už EUROSUR techninį įgyvendinimą būtų apibrėžta pakankamai išsamiai, būtina nustatyti technines EUROSUR sudedamąsias dalis. Norint valdyti didelį tvarkomos informacijos kiekį ir sumažinti operatorių darbo krūvį, keitimasis informacija EUROSUR turėtų būti automatizuotas. Valstybės narės ir Agentūra turėtų sukurti technines sąsajas, kad būtų skatinamas mašinų tarpusavio sujungimas, ir naudoti sprendimų palaikymo priemones, kurios padėtų EUROSUR operatoriams atlikti užduotis;

(19)

apibrėždama ataskaitų, susijusių su pastebėtais laivais, formą kaip keitimosi informacija techninių standartų dalį, Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, turėtų naudoti tarptautiniu mastu nustatytus formatus, kylančius iš atitinkamų tarptautinių teisės aktų, visų pirma JT jūrų teisės konvencijos, jūrų paprotinės teisės ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) parengtų dokumentų, taip pat jų vėliavos valstybių vidaus teisinės tvarkos skirtumų;

(20)

apibrėždama ataskaitų, susijusių su pastebėtais orlaiviais, formatą kaip keitimosi informacija techninių standartų dalį, Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, turėtų stengtis naudoti tarptautiniu mastu sutartus formatus, pvz., apibrėžtus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO);

(21)

EUROSUR duomenų saugumu siekiama užtikrinti ataskaitų ir visų kitų EUROSUR tvarkomų duomenų ir informacijos tikrumą, prieinamumą, vientisumą, konfidencialumą ir neginčijamumą;

(22)

EUROSUR techninių sudedamųjų dalių duomenų saugumas atitinka techninių sudedamųjų dalių gebėjimą tam tikru patikimumo lygiu aptikti ir atsispirti bet kokiems veiksmams, keliantiems pavojų tvarkomų duomenų ir informacijos saugumui ar susijusioms paslaugoms, kurios yra siūlomos arba prieinamos tais tinklais ir informacinėmis sistemomis;

(23)

EUROSUR duomenų saugumas yra bendra valstybių narių ir Agentūros atsakomybė;

(24)

kibernetinio saugumo grėsmės nuolat keičiasi ir dabar yra vis labiau prieinamos nusikaltėlių ir teroristų tinklams. EUROSUR turėtų užtikrinti tinkamą ir vienodą apsaugą nuo kibernetinių grėsmių tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis. EUROSUR yra keitimosi informacija sistema, apimanti įvairius klasifikavimo lygius. Įgyvendindamos technines EUROSUR sudedamąsias dalis, atitinkamos nacionalinės institucijos ir Agentūra turėtų užtikrinti, kad bet kuris naudotojas turėtų tinkamą prieigą prie reikiamos informacijos, atitinkančios jo akreditavimo lygį ir poreikį žinoti;

(25)

diegdama ryšių tinklą iki „Confidential ES“ lygio, Agentūra turėtų pateikti laikiną sprendimą toms nacionalinėms sudedamosioms dalims, kurios vis tiek būtų akredituotos iki „RESTREINT UE/ES RESTRICTED“ lygio arba lygiaverčio nacionalinio klasifikavimo lygio;

(26)

siekiant laikytis EUROSUR duomenų saugumo taisyklių ir užtikrinti tinkamą akreditavimo procesą, šiuo reglamentu Agentūroje įsteigiama jungtinė Saugumo akreditavimo valdyba (toliau – Akreditavimo valdyba). Pagal Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 (6) nuostatas tokia valdyba reikalinga EUROSUR atveju, nes EUROSUR sudaro kelios tarpusavyje sujungtos sistemos, kuriose dalyvauja kelios šalys;

(27)

Akreditavimo valdyba yra nepriklausoma techninė įstaiga, neturinti įtakos Agentūros valdybos funkcijoms;

(28)

taikant subsidiarumo principą, saugumo akreditavimo sprendimai, laikantis saugumo akreditavimo strategijoje nustatyto proceso, turėtų būti grindžiami vietos saugumo akreditavimo sprendimais, kuriuos priima atitinkamos valstybių narių nacionalinio saugumo akreditavimo įstaigos;

(29)

kad Akreditavimo valdyba galėtų greitai ir veiksmingai vykdyti visą savo veiklą, jai turėtų būti leista įsteigti atitinkamas jai pavaldžias įstaigas, kurios veiktų pagal jos nurodymus. Todėl ji turėtų įsteigti valdybą, kuri padėtų jai ruošti sprendimus;

(30)

saugumo akreditavimo veikla turėtų būti derinama su institucijų, atsakingų už sistemų valdymą, ir kitų aktualių subjektų, atsakingų už saugumo nuostatų įgyvendinimą, veikla;

(31)

atsižvelgiant į specifinį EUROSUR pobūdį ir sudėtingumą, būtina, kad saugumo akreditavimo veikla būtų vykdoma prisiėmus bendrą atsakomybę už Sąjungos ir valstybių narių saugumą, stengiantis pasiekti bendrą sutarimą ir įtraukiant visas saugumu suinteresuotas šalis, ir kad būtų nuolat atliekama rizikos stebėsena. Taip pat būtina, kad techninė saugumo akreditavimo veikla būtų pavesta specialistams, turintiems reikiamą kvalifikaciją sudėtingų sistemų akreditavimo srityje ir atitinkamo lygio asmens patikimumo pažymėjimą;

(32)

siekiant užtikrinti, kad Akreditavimo valdyba galėtų atlikti savo užduotis, taip pat turėtų būti numatyta, kad valstybės narės teiktų valdybai visus reikalingus dokumentus, suteiktų prieigą prie įslaptintos informacijos EUROSUR ir pagalbinėse sistemose (įskaitant ryšių tinklą) ir prie visų jų jurisdikcijai priklausančių sričių tinkamai įgaliotiems asmenims, ir kad jos turėtų būti vietos lygmeniu atsakingos už jų teritorijoje esančių vietų saugumo akreditavimą;

(33)

nors tiesioginė prieiga prie nacionalinės sistemos yra vienintelė atitinkamos valstybės narės prerogatyva, Agentūros darbuotojams galėtų būti suteikta tiesioginė prieiga prie nacionalinių sistemų naudojantis EUROSUR, kad jie galėtų padėti nacionalinėms institucijoms atlikti užduotis;

(34)

nuostatos, susijusios su EUROSUR išorinių sudedamųjų dalių duomenų saugumu, turėtų būti atitinkamų darbo susitarimų ir pavyzdinių susitarimų dėl statuso nuostatų, susijusių su EUROSUR, dalis. Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvavo priimant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/817 (7) ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Vis dėlto, kadangi Reglamentas (ES) 2019/817 grindžiamas Šengeno acquis, 2019 m. spalio 31 d. Danija, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, pranešė apie savo sprendimą įgyvendinti Reglamentą (ES) 2019/817 nacionalinėje teisėje;

(35)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (8); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(36)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (9) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(37)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (10) 3 straipsniu;

(38)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (11) 3 straipsniu;

(39)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos sienų ir pakrančių apsaugos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma:

a)

ataskaitų teikimo EUROSUR taisyklės, įskaitant pateiktinos informacijos tipą ir ataskaitų teikimo terminus;

b)

išsami informacija apie padėties vaizdo sistemų informacijos lygmenis;

c)

konkrečios padėties vaizdo sistemų sudarymo būdai;

d)

atsakomybė, susijusi su ataskaitų teikimu, padėties vaizdo sistemų valdymu ir įvairių EUROSUR palaikančių techninių sistemų ir tinklų valdymu ir priežiūra;

e)

EUROSUR duomenų saugumo ir duomenų apsaugos taisyklės;

f)

kokybės kontrolės užtikrinimo mechanizmai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas keitimuisi informacija ir bendradarbiavimui EUROSUR tikslais, įskaitant informuotumą apie padėtį, rizikos analizę ir paramą sienų kontrolės operacijų planavimui ir vykdymui.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

įvykis – situacija, kuri gali turėti poveikį išorės sienoms migracijos, tarpvalstybinio nusikalstamumo, migrantų gyvybių apsaugos ir gelbėjimo, įskaitant incidentus pasienyje, atžvilgiu arba kuri gali turėti poveikį EUROSUR veikimui, įskaitant visas jos technines sudedamąsias dalis;

2)

padėties vaizdo sistemos valdymas – padėties vaizdo sistemos nustatymas ir priežiūra bei visos joje esančios informacijos tvarkymas;

3)

savininkas – subjektas, agentūra ar įstaiga, valdantys padėties vaizdo sistemą ir atitinkamas ataskaitas;

4)

tvarkymas – bet koks veiksmas, atliekamas su ataskaitoje esančiais duomenimis, metaduomenimis ir informacija, neatsižvelgiant į tai, ar veiksmas yra automatizuotas, ar ne, įskaitant šių duomenų ir metaduomenų rinkimą, įrašymą, struktūrinį tvarkymą, struktūrizavimą, saugojimą, modifikavimą, susipažinimą su jais, naudojimą, perdavimą, skelbimą, sujungimą, ištrynimą, slaptumo žymos laipsnio sumažinimą ir sunaikinimą;

5)

rodiklis – situaciją prie išorės sienų apibūdinantis įvykių ar užduočių matas arba vertė, prisidedantys prie informuotumo apie padėtį ir naudojami rizikos analizei atlikti arba reagavimo pajėgumams nustatyti;

6)

techninis rodiklis – įvykių ar užduočių matas arba vertė, prisidedantys prie informuotumo apie padėtį ir naudojami rizikos analizei, susijusiai su EUROSUR veikimu, atlikti arba tinkamiems reagavimo pajėgumams nustatyti;

7)

jūrų gelbėjimo koordinavimo centras – padalinys, atsakingas už veiksmingo paieškos ir gelbėjimo tarnybų veiklos organizavimo skatinimą bei paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdymo koordinavimą paieškos ir gelbėjimo regione, kaip apibrėžta Tarptautinėje jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje;

8)

skrydis į trečiąją šalį – pilotuojamo ar bepiločio orlaivio ir jo keleivių ir (arba) krovinio skrydis į valstybių narių teritorijas ar iš jų, kuris nėra vidaus skrydis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (12) 2 straipsnio 3 punkte;

9)

tarptautinis koordinavimo centras – koordinavimo struktūra, sukurta bendrai operacijai ar skubiai pasienio pagalbai prie išorės sienų koordinuoti;

10)

stebėjimo sąrašas – remiantis rizikos analize sudarytas įtartinų subjektų, turto, elgesio ar profilių sąrašas, pagal kurį orientuojami Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos aptikimo ir rizikos analizės pajėgumai ir suaktyvinami tinkami reagavimo pajėgumai;

11)

techninės sudedamosios dalys – sistemos ir tinklai, naudojami EUROSUR tikslams, įskaitant infrastruktūrą, organizaciją, personalą ir informacinius išteklius, reikalingus jai palaikyti;

12)

padėjimas – padėjimas neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi, kaip suprantama Tarybos direktyvoje 2002/90/EB (13);

13)

atsisakymas leisti atvykti – pagal Reglamento (ES) 2016/399 14 straipsnį atsisakymas leisti atvykti prie išorės sienų esančiam trečiosios šalies piliečiui, neatitinkančiam visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklausančiam to reglamento 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, pagal Šengeno sienų kodekso V priedą išduodant standartinę atsisakymo formą;

14)

prekyba žmonėmis – nusikalstama veika, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES (14) 2 straipsnyje;

15)

saugumo akreditavimas – atitinkamos saugumo akreditavimo institucijos (SAI) EUROSUR sistemai arba tinklui suteiktas oficialus leidimas ir patvirtinimas, kad operacinėje aplinkoje galima tvarkyti EUROSUR duomenis; jis suteikiamas po oficialaus saugumo plano patvirtinimo ir tinkamo jo įgyvendinimo;

16)

veiklos būklė – priemonės, vieneto, sistemos ar centro gebėjimas atlikti savo funkciją (-as), apibūdinamas kaip „visiškai veikia“, „riboto veikimo“ arba „neprieinama“;

17)

polygmenis – informacijos lygmuo, žemesnis nei padėties vaizdo sistemos įvykių lygmuo, operacinis lygmuo arba rizikos analizės lygmuo.

I SKYRIUS

ATASKAITŲ TEIKIMO EUROSUR PRINCIPAI

1 SKIRSNIS

Bendrieji principai

4 straipsnis

EUROSUR ataskaitos

1.   Ataskaitos perduodamos tarp dviejų ar daugiau subjektų, padalinių, įstaigų ar agentūrų siekiant prisidėti kuriant skirtingos padėties vaizdo sistemas, prisidėti prie rizikos analizės ar palaikyti reagavimo pajėgumus.

2.   Ataskaitas sudaro:

a)

duomenys, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija;

b)

metaduomenys, kuriuose pateikiama papildoma informacija, padedanti suprasti duomenų rinkinį platesniame kontekste ir prisidedanti prie jo tvarkymo EUROSUR.

3.   Ataskaitos gali būti:

a)

rodikliai, kaip nurodyta 8 straipsnyje;

b)

atskirų įvykių ataskaitos, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

c)

nuosavo turto ataskaitos, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

d)

veiklos planų ataskaitos, kaip nurodyta 11 straipsnyje;

e)

informacijos apie aplinką ataskaitos, kaip nurodyta 12 straipsnyje;

f)

rizikos analizės ataskaitos, kaip nurodyta 13 straipsnyje;

g)

prašymai pateikti informaciją, kaip nurodyta 14 straipsnyje;

h)

stebėjimo sąrašai, kaip nurodyta 15 straipsnyje.

5 straipsnis

Vaidmenys teikiant ataskaitas

1.   Nacionaliniai koordinavimo centrai, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) arba subjektai, valdantys konkrečios padėties vaizdo sistemas, vadinami „ataskaitų rengėjais“, ataskaitas perduoda EUROSUR.

2.   Padėties vaizdo sistemų savininkas, vadinamas „savininku“, yra ataskaitos gavėjas ir atsako už jos tvarkymą pagal galiojančias taisykles.

3.   Ataskaitos EUROSUR gali būti gaunamos iš nacionalinių šaltinių, nurodytų Reglamento (ES) 2019/1896 25 straipsnio 2 dalyje ir 26 straipsnio 2 dalyje, arba iš pačios Agentūros šaltinių.

6 straipsnis

Sąsajos

1.   Kai ataskaitos rengėjas nustato ryšį tarp ataskaitų ar kitų padėties vaizdo sistemos elementų, kurie gali padėti suprasti bendrą padėtį ir kontekstą, jis susieja šią ataskaitą su atitinkamais elementais.

2.   Padėties vaizdo sistemos savininkas gali pridėti ar modifikuoti sąsajas, susijusias su jo valdoma padėties vaizdo sistema.

2 SKIRSNIS

Įvykių ataskaitos

7 straipsnis

Įvykių ataskaitų teikimas EUROSUR

1.   Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras užtikrina, kad už sienų valdymą atsakingos valstybių narių nacionalinės institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos pajėgas tiek, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis, atitinkamų padėties vaizdo sistemų lygmenyje praneštų apie visus įvykius, pastebėtus vykdant sienų kontrolės veiklą, informuojant apie padėtį ir atliekant rizikos analizę, taip pat įvykius, susijusius su neteisėtu antriniu judėjimu, jei tokių yra.

2.   Vykdydama sienų kontrolės užduotis, Agentūrai ir, jei reikia, tarptautiniams koordinavimo centrams taikoma 1 dalyje nurodyta prievolė.

3.   EUROSUR įvykių ataskaitos teikiamos kaip rodikliai arba kaip pavienių įvykių ataskaitos, arba kaip abu.

8 straipsnis

Įvykių prie išorės sienų rodikliai

1.   Nacionaliniai koordinavimo centrai ir, kai tinkama bei kaip numatyta veiklos planuose, tarptautiniai koordinavimo centrai pateikia Agentūrai įvykių prie išorės sienų rodiklių ataskaitas, kaip nustatyta 1 priede ir tame priede nurodytu laiku.

2.   Rodiklius atitinkantys duomenys gali būti gaunami iš informacijos ir statistikos, prieinamos nacionalinėms institucijoms, be kita ko, atliekant paieškas atitinkamose Sąjungos duomenų bazėse ir didelio masto informacinėse sistemose, laikantis toms duomenų bazėms ir sistemoms taikomo teisinio pagrindo.

3.   Rodikliai, susiję su neteisėtu tarpvalstybiniu prekių judėjimu ir susijusia neteisėta prekyba, gaunami bendradarbiaujant su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, deramai atsižvelgiant į kitas ataskaitų teikimo pareigas ar apribojimus ir Komisijos vaidmenį.

4.   Be 1 dalyje nurodytos pareigos teikti ataskaitas, ataskaitos rengėjas gali siųsti konkrečią ataskaitą:

a)

siekdamas įspėti apie anomalų pastebėtų verčių pasikeitimą;

b)

siekdamas informuoti apie nustatytą konkretų modus operandi ar modelį;

c)

b punkte nurodytų situacijų atveju ataskaita gali būti susieta su konkrečia rizikos analize.

5.   Kai Agentūra gauna bet kurį iš 1 dalyje nurodytų rodiklių naudodama savo stebėjimo priemones, bendradarbiaudama su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis bei tarptautine organizacija arba bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, ji praneša apie rodiklius Europos padėties vaizdo sistemoje ir apie tai informuoja nacionalinius koordinavimo centrus. Šiuo atveju ir šiems rodikliams netaikoma 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga teikti ataskaitas.

9 straipsnis

Pavienių įvykių ataskaitos

1.   Nacionaliniai koordinavimo centrai ir, kai tinkama bei kaip numatyta veiklos planuose, tarptautiniai koordinavimo centrai Agentūrai teikia pavienių įvykių ataskaitas.

2.   Pavienių įvykių ataskaitos EUROSUR teikiamos, kai:

a)

reikia laiku reaguoti į pavienį įvykį;

b)

konkretus įvykis turi didelį arba labai didelį poveikį išorės sienoms, arba

c)

įvykis yra nurodytas 2 priede.

3.   Jei 2 priede nenurodyta kitaip, ataskaitos rengėjas pirmąją įvykio ataskaitą išsiunčia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai atitinkama kompetentinga institucija sužinojo apie įvykusį arba galimai įvyksiantį įvykį.

4.   Jei reikia, ataskaitos rengėjas pateikia papildomas ataskaitas, skirtas pavienio įvykio ataskaitai papildyti arba atnaujinti. Jos susijusios su pradine pavienio įvykio ataskaita ir įvykiu, apie kurį padėties vaizdo sistemoje teikiama ataskaita.

5.   Pagal šį straipsnį parengtose ataskaitose aprašomas institucijų atsakas į įvykius, apie kuriuos pateiktos ataskaitos, įskaitant visus veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis.

6.   Nedarant poveikio pirmajam operatyviam atsakymui, ataskaitos savininkas ir ataskaitos rengėjas gali paprašyti papildomos informacijos ir rizikos analizės, kaip numatyta 14 straipsnyje, siekiant:

a)

papildyti įvykį atitinkančią informaciją;

b)

padidinti patikimumo lygį, nurodytą 16 straipsnyje;

c)

atnaujinti priskirtą poveikio lygį;

d)

atnaujinti su įvykiu susijusią padėtį.

7.   Remdamasis gautomis ataskaitomis, padėties vaizdo sistemos savininkas gali užbaigti įvykį, jei manoma, kad:

a)

įtariamas įvykis neįvyko;

b)

numatomas įvykio poveikis nepateisina ataskaitos teikimo;

c)

įvykyje aprašyta padėtis baigėsi.

Jei įvykis užbaigtas, įvykis ir įvairios su juo susijusios ataskaitos saugomos ir lieka prieinamos padėties vaizdo sistemoje rizikos analizės tikslais.

8.   Jei Agentūra gauna pakankamai informacijos apie pavienius įvykius, naudodama savo pačios stebėjimo priemones, bendradarbiaudama su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, biurais ir agentūromis bei tarptautine organizacija arba bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, ji pateikia šią informaciją Europos padėties vaizdo sistemoje ir apie tai praneša nacionaliniams koordinavimo centrams. Šiuo atveju 1 dalyje numatyta pareiga teikti ataskaitas netaikoma.

9.   Prireikus Agentūra šiuos įvykius įtraukia į Europos padėties vaizdo sistemą arba juos atnaujina.

3 SKIRSNIS

Veiklos ataskaitos

10 straipsnis

Nuosavo turto ataskaitos

1.   Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras ir, kai taikoma, atitinkamas tarptautinis koordinavimo centras ir Agentūra užtikrina, kad jų padaliniai, dalyvaujantys sienų kontrolės operacijose, Europos padėties vaizdo sistemoje teiktų nuosavo turto ataskaitas.

2.   EUROSUR nuosavo turto ataskaitas sudaro:

a)

nacionalinių koordinavimo centrų veiklos būklė, įskaitant jų gebėjimą atlikti Reglamento (ES) 2019/1896 21 straipsnio 3 dalyje išvardytas užduotis, ir, kai tinkama, tarptautinių koordinavimo centrų veiklos būklė. Apie bet kokius reikšmingus nacionalinio koordinavimo centro veiklos būklės pokyčius pranešama Agentūrai realiuoju laiku;

b)

sienų kontrolės operacijoms naudojamų vadovavimo ir valdymo centrų padėtis ir veiklos būklė;

c)

atsakomybės už sienos stebėjimą ir patikrinimus sienos perėjimo punktuose sritys;

d)

sienų kontrolės padalinių rūšis ir pasiskirstymas bei jų būklė.

11 straipsnis

Veiklos planų ataskaitos

1.   Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras užtikrina, kad sienų kontrolės operacijose dalyvaujantys padaliniai teiktų ataskaitas apie savo veiklos planus nacionalinės padėties vaizdo sistemose.

2.   Nacionaliniai koordinavimo centrai ir, kai tinkama, tarptautiniai koordinavimo centrai apie veiklos planus praneša Europos padėties vaizdo sistemoje, kai poveikio lygis sienų ruožuose yra aukštas arba kritinis, arba bendrų sienų operacijų/skubios pasienio pagalbos atveju.

3.   Veiklos planų ataskaitose pateikiama:

a)

padėties aprašymas;

b)

veiklos tikslas ir numatoma operacijos trukmė;

c)

geografinė vietovė, kurioje bus vykdoma operacija;

d)

dalyvaujančių komandų ir padalinių užduočių, atsakomybės ir specialių instrukcijų aprašymas, nurodant siuntimo modus operandi ir tikslus;

e)

siunčiamų darbuotojų sudėtis, įskaitant siunčiamų darbuotojų skaičių ir jų profilius;

f)

vadovavimo ir kontrolės planai, įskaitant vadovavimo ir kontrolės centrų veiklos būklę, atliekamą funkciją ir atitinkamas sistemas bei komunikacijos priemones;

g)

siunčiama techninė įranga, įskaitant specialius reikalavimus, tokius kaip naudojimo sąlygos, prašoma įgula, transportas ir kita logistika;

h)

sienų stebėjimo patrulių tvarkaraštis, įskaitant patruliavimo zoną ir naudojamų išteklių skaičių;

i)

išsamios įvykių ataskaitų teikimo procedūros.

12 straipsnis

Informacijos apie aplinką ataskaitos

1.   Atitinkamos valdžios institucijos, tarnybos, agentūros ir programos nacionaliniu ir ES lygmenimis gali teikti informacijos apie aplinką ataskaitas atitinkamos padėties vaizdo sistemų operaciniame lygmenyje.

2.   EUROSUR informacijos apie aplinką ataskaitose gali būti:

a)

vaizdo kamerų, radarų sistemų ir kitų aptikimo įtaisų vaizdai realiuoju laiku;

b)

meteorologiniai stebėjimai ir orų prognozės;

c)

okeanografijos informacija ir dreifuojančių modelių paslaugos;

d)

geoerdviniai gaminiai;

e)

kitos operatyvinės vaizdo sistemos, kurios gali padėti suprasti situaciją prie išorės sienų arba stebėti konkrečią sienų operaciją.

4 SKIRSNIS

Rizikos analizės ataskaitos

13 straipsnis

Su rizikos analize susijusios ataskaitos

1.   Nacionaliniai koordinavimo centrai, Agentūra ir, kai tinkama, tarptautiniai koordinavimo centrai užtikrina rizikos analizės ataskaitų teikimą, kad būtų atnaujinti padėties vaizdo sistemų analizės lygmenys.

2.   Rizikos analizės ataskaitose pateikiamas vienas ar daugiau iš šių elementų: analitiniai produktai, tokie kaip informaciniai užrašai, analitinės ataskaitos, trečiųjų šalių analizė ir rizikos profiliai, ir specialios žemės stebėjimo ataskaitos, kuriose naudojamos geoerdvinės informacinės sistemos.

3.   Rizikos analizės ataskaitos naudojamos:

a)

palengvinti įvykių ir incidentų prie išorės sienų ir, jei įmanoma, jų ryšio su neteisėtu antriniu judėjimu supratimą, taip pat analizuoti bei prognozuoti susijusias tendencijas;

b)

palengvinti tikslinį sienų kontrolės operacijų planavimą ir vykdymą;

c)

strateginėms rizikos analizėms.

14 straipsnis

Prašymas pateikti informaciją

1.   Jei reikia gauti papildomų ataskaitų apie konkretų įvykį arba atnaujinti padėties vaizdo sistemą, nacionaliniai koordinavimo centrai, Agentūra arba subjektai, valdantys konkrečios padėties vaizdo sistemas, gali siųsti prašymą pateikti informaciją vienam ar keliems Reglamento (ES) 2019/1896 25 straipsnio 2 dalyje ir 26 straipsnio 2 dalyje nurodytiems šaltiniams.

2.   Pagal 1 dalį pateiktam prašymui pateikti informaciją gali būti taikomas klasifikavimo lygis arba kiti konkretūs duomenų politikos apribojimai.

3.   Rizikos analizės ataskaitos, susijusios su prašymu pateikti informaciją, susiejamos su pirminiu prašymu pateikti informaciją.

4.   Rengėjo sutikimo principas taikomas tiek prašymams pateikti informaciją, tiek ataskaitoms, pateiktoms atsakant į juos.

15 straipsnis

Stebėjimo sąrašai

1.   Agentūra nustato ir prižiūri stebėjimo sąrašus, siekdama sustiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų aptikimo ir rizikos analizės galimybes ir suaktyvinti atitinkamus reagavimo pajėgumus.

2.   Stebėjimo sąrašus sudaro:

a)

subjektai, turtas, elgesys ar profiliai, kurie, remiantis rizikos analize, įtariami susiję su neteisėta imigracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, arba kurie gali kelti pavojų migrantų gyvybei;

b)

siūloma reakcija aptikus, įskaitant ataskaitoms taikomus duomenų politikos apribojimus.

3.   Stebėjimo sąrašuose gali būti vardijami:

a)

įtariami laivai;

b)

įtariami orlaiviai;

c)

įtariami kilmės oro uostai ir kitos vietos, kurios, kaip žinoma arba įtariama, yra skrydžių į trečiąsias šalis kilmės vietos;

d)

įtariami kilmės uostai, inkaravimo vietos, laukiančios prieplaukos ir kitos vietos, kurios, kaip žinoma arba įtariama, yra jūrų transporto maršrutų kilmės vietos,

e)

įtariami vykdytojai.

5 SKIRSNIS

„Įvykių lygmeniui“ ir „rizikos analizės lygmeniui“ būdingos nuostatos

16 straipsnis

Patikimumo lygiai

1.   Įvykių ataskaitos arba rizikos analizės ataskaitos rengėjas kaip ataskaitos metaduomenų sudarymo dalį įvertina pateikiamos informacijos patikimumo lygį.

2.   Patikimumo lygis vertinamas remiantis šiais kriterijais:

a)

pateiktos informacijos patikimumas;

b)

šaltinio patikimumas;

c)

ataskaitos patvirtinimo būsena.

3.   Savininkas atsižvelgia į ataskaitos patikimumo lygį, kad atitinkamai atnaujintų padėties vaizdo sistemą.

17 straipsnis

Poveikio lygių priskyrimas

1.   Įvykių ataskaitos arba rizikos analizės ataskaitos rengėjas kaip ataskaitos metaduomenų dalį įvertina ataskaitoje pateiktos informacijos poveikio lygį.

2.   Poveikio lygis atspindi bendrą poveikį, sukeltą pateiktos informacijos apie:

a)

neteisėtos imigracijos nustatymą, prevenciją ir kovą su ja;

b)

tarpvalstybinio nusikalstamumo nustatymą, prevenciją ir kovą su juo;

c)

migrantų apsaugą ir jų gyvybių gelbėjimą.

3.   1 dalyje nurodytos ataskaitos rengėjai kiekvienai įvykio ir rizikos analizės ataskaitai priskiria poveikio lygį.

4.   Jei ataskaita susijusi su įvykiu, kurio ataskaita jau pateikta padėties vaizdo sistemoje, rengėjas susieja ataskaitą su tuo įvykiu.

5.   Savininkai įvykiams priskiria poveikio lygį arba juos keičia remdamiesi gautomis ataskaitomis ir savo pačių rizikos analize.

6 SKIRSNIS

Ataskaitos, susijusios su konkrečia sienų kontrolės veikla

18 straipsnis

Ataskaitos, susijusios su neteisėtu antriniu judėjimu

Jei ši informacija prieinama, valstybės narės:

a)

analizę, susijusią su neteisėtu antriniu judėjimu jų teritorijoje, pateikia konkrečiame nacionalinės padėties vaizdo sistemos polygmenyje. Šiuo konkrečiu polygmeniu dalijamasi su Agentūra;

b)

praneša apie pavienius įvykius, susijusius su neteisėtu antriniu judėjimu, kaip numatyta 9 straipsnyje, pagal savo nacionalines procedūras;

c)

praneša apie konkrečius rodiklius, susijusius su neteisėtu antriniu judėjimu.

19 straipsnis

Ataskaitos, susijusios su jūrų sienų stebėjimu

1.   Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras užtikrina, kad jūrų sienų stebėjimą vykdantys padaliniai teiktų ataskaitas apie laivus:

a)

kurie įtariami gabenantys asmenis, apeinančius ar ketinančius apeiti patikrinimus sienos perėjimo punktuose, jei toks apėjimas susijęs su neteisėta migracija;

b)

kurie įtariami užsiimantys kontrabanda jūra ar kita su tarpvalstybiniu nusikalstamumu susijusia veikla;

c)

tais atvejais, kai gali kilti pavojus migrantų gyvybei;

d)

kurie yra stebėjimo sąrašuose arba kuriems pateiktas prašymas pateikti informaciją. Ataskaitose, susijusiose su d punktu, teikiant ataskaitas atsižvelgiama į duomenų politikos apribojimus, numatytus 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalies b punkte.

2.   Dalyvaujantis padalinys perduoda informaciją savo nacionaliniam koordinavimo centrui, o bendros operacijos ar skubios pasienio pagalbos atveju – atitinkamam tarptautiniam koordinavimo centrui pagal veiklos planą.

3.   Nacionaliniai koordinavimo centrai ir, kai tinkama, tarptautiniai koordinavimo centrai atnaujina savo atitinkamos padėties vaizdo sistemas ir pateikia šią informaciją Agentūrai, siekdami atnaujinti Europos padėties vaizdo sistemą.

20 straipsnis

Įvykiai, susiję su paieška ir gelbėjimu jūroje

1.   Vykdydamos jūrų sienos stebėjimą, valstybių narių institucijos, teikdamos pagalbą bet kokiam laivui ar asmeniui, patekusiam į nelaimę jūroje, pagal savo įsipareigojimus pagal tarptautinę jūrų teisę atsižvelgia į visą susijusią informaciją ir pastebėjimus, susijusius su galimu paieškos ir gelbėjimo incidentu, ir perduoda juos atitinkamam atsakingam Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui bei informuoja savo nacionalinį koordinavimo centrą, kad tas įvykis būtų atnaujintas atitinkamos padėties vaizdo sistemose.

2.   Jei valstybių narių institucijos aiškiai nustato, kad paieškos ir gelbėjimo incidentas nėra susijęs su migrantų gyvybių apsauga ir jų gelbėjimu ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, jos gali nuspręsti neinformuoti nacionalinio koordinavimo centro.

3.   Agentūra, vykdydama jūrų sienos stebėjimo operacijas ir laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 656/2014 (15), turi tą patį įpareigojimą, kaip nurodyta 1 dalyje.

4.   Paieškos ir gelbėjimo operacijos metu kompetentingas nacionalinis koordinavimo centras atnaujina nacionalinės padėties vaizdo sistemą ir praneša šią informaciją Agentūrai, kad būtų atnaujinta Europos padėties vaizdo sistema.

5.   Padėties vaizdo sistemos reguliariai atnaujinamos siekiant:

a)

remti planavimą ir vykdyti kitą veiklos etapą pasibaigus paieškos ir gelbėjimo operacijai;

b)

įvertinti atitinkamam incidentui ir visam jūrų sienos ruožui priskirtus poveikio lygius;

c)

atnaujinti atitinkamus rodiklius, nurodytus 8 straipsnyje.

6.   Kompetentingas nacionalinis koordinavimo centras praneša Agentūrai apie paieškos ir gelbėjimo operacijos nutraukimą ne vėliau kaip per 24 valandas po operacijos nutraukimo.

21 straipsnis

Ataskaitos, susijusios su oro sienų stebėjimu

1.   Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras užtikrina, kad nacionalinės agentūros ir įstaigos, vykdančios oro sienų stebėjimą, praneštų apie skrydžius į trečiąsias šalis:

a)

kuriuose įtariamai gabenami asmenys, apeinantys ar ketinantys apeiti patikrinimus sienos perėjimo punktuose, jei įvykis susijęs su neteisėta migracija;

b)

kurie įtariami vykdę kontrabandą oru ar kitus tarpvalstybinius nusikaltimus;

c)

kur gali kilti pavojus migrantų gyvybei;

d)

kurie yra stebėjimo sąrašuose arba kuriems pateiktas prašymas pateikti informaciją. Ataskaitose, susijusiose su d punktu, teikiant ataskaitas atsižvelgiama į duomenų politikos apribojimus, numatytus 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalies b punkte.

2.   Nacionalinės agentūros ir įstaigos, vykdančios oro sienų stebėjimą, perduoda tą informaciją savo nacionaliniam koordinavimo centrui arba, jei vykdoma bendra operacija ar skubi pasienio pagalba, atitinkamam tarptautiniam koordinavimo centrui pagal veiklos planą.

3.   Nacionalinis koordinavimo centras arba tarptautinis koordinavimo centras atnaujina savo atitinkamos padėties vaizdo sistemas ir pateikia šią informaciją Agentūrai, kad būtų atnaujinta Europos padėties vaizdo sistema.

7 SKIRSNIS

Kokybės kontrolės EUROSUR ataskaitos

22 straipsnis

Duomenų kokybės EUROSUR ataskaitos

Siekdama stebėti duomenų kokybę EUROSUR, Agentūra nustato ir palaiko šiuos rodiklius:

a)

gautų ataskaitų skaičius ir dažnumas kiekviename sienos ruože ir kiekviename sienos perėjimo punkte;

b)

ataskaitų pateikimas laiku;

c)

ataskaitų išsamumas ir nuoseklumas.

23 straipsnis

Paslaugų kokybės EUROSUR ataskaitos

1.   Stebėdama techninį ir operatyvinį EUROSUR veikimą pagal Reglamento (ES) 2019/1896 23 straipsnį, Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, gali nustatyti techninius rodiklius ir pavienių įvykių ataskaitų teikimo reikalavimus, kad būtų galima stebėti įvairių valstybių narių ir Agentūros sistemų ir tinklų, susijusių su EUROSUR technine sudedamąja dalimi, kaip apibrėžta 27 straipsnyje, veiklos būklę ir paslaugų kokybę.

2.   Rodikliai naudojami siekiant:

a)

stebėti įvairių techninių EUROSUR sudedamųjų dalių būklę realiuoju laiku;

b)

remti EUROSUR veikimo metu nustatytų incidentų ir gedimų identifikavimą ir reagavimą į juos;

c)

užtikrinti EUROSUR duomenų saugumą.

3.   Valstybės narės ir Agentūra teikia visų incidentų, turinčių įtakos techninėms EUROSUR sudedamosioms dalims ar EUROSUR duomenų saugumui ataskaitas.

II SKYRIUS

PADĖTIES VAIZDO SISTEMOS

24 straipsnis

Padėties vaizdo sistemų struktūra

1.   Europos padėties vaizdo sistemos įvykių ir analizės lygmenys turi neteisėto antrinio judėjimo polygmenį. Jei įmanoma, nacionalinės padėties vaizdo sistemos ir konkrečios padėties vaizdo sistemos įvykių ir analizės lygmenyse taip pat yra neteisėto antrinio judėjimo polygmenys, kad būtų galima suprasti migracijos tendencijas, mastą ir maršrutus.

2.   Europos padėties vaizdo sistemos operaciniame lygmenyje yra su techniniu EUROSUR veikimu susiję polygmenys. Šie polygmenys apibūdina:

a)

nacionalinių koordinavimo centrų ir tarptautinių koordinavimo centrų veiklos būklę;

b)

pagrindinius techninius elementus, prisidedančius prie EUROSUR veikimo, ir jų statusą;

c)

duomenų kokybę ir paslaugų kokybę EUROSUR;

d)

incidentus ir įvykius, turinčius įtakos techniniam EUROSUR veikimui;

e)

duomenų saugumo incidentus.

3.   Padėties vaizdo sistemą sudaro kiti konkretūs informacijos polygmenys, kad būtų lengviau rodyti informaciją naudotojams.

4.   Kiekviena padėties vaizdo sistema pateikiama dokumente, kuriame nurodomas lygmuo ir polygmenys bei taikoma duomenų politika.

25 straipsnis

Padėties vaizdo sistemų valdymas

Padėties vaizdo sistemos savininkas:

a)

tvarko gautas ataskaitas;

b)

nustato ir prižiūri padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenį, sukuria ir atnaujina įvykius padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenyje ir priskiria atitinkamus poveikio lygius ir patikimumo lygius;

c)

nustato ir prižiūri padėties vaizdo sistemos operacinį lygmenį, remdamasis nuosavo turto ataskaitomis ir veiklos planų ataskaitomis;

d)

nustato ir prižiūri padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį, remiantis rizikos analizės ataskaitomis, ir priskiria atitinkamus poveikio ir patikimumo lygius;

e)

nustato ir palaiko ryšius tarp skirtingų padėties vaizdo sistemos elementų, atsižvelgdamas į sąsajas ataskaitose;

f)

valdo naudotojo prieigą prie padėties vaizdo sistemos ir prisideda prie EUROSUR duomenų saugumo;

g)

perduoda atitinkamas ataskaitas ir reikiamą informaciją kitų padėties vaizdo sistemų savininkams pagal I skyrių;

h)

archyvuoja ir ištrina atitinkamą informaciją pagal taikomą duomenų politiką.

26 straipsnis

Konkrečios padėties vaizdo sistemos nustatymo ir dalijimosi taisyklės

1.   Nustatydamos konkrečios padėties vaizdo sistemą pagal Reglamento (ES) 2019/1896 27 straipsnį, valstybės narės ir Agentūra užtikrina suderinimą su:

a)

I skyriuje išdėstytais ataskaitų teikimo principais;

b)

24 ir 25 straipsniuose išdėstytais reikalavimais dėl padėties vaizdo sistemų struktūros ir valdymo;

c)

III skyriuje išdėstytomis bendrosiomis nuostatomis.

2.   Konkrečios padėties vaizdo sistemos nustatymo ir dalijimosi taisyklėse turi būti nurodyta:

a)

konkrečios padėties vaizdo sistemos turinys ir taikymo sritis, įskaitant:

i)

konkrečios padėties vaizdo sistemos tikslą;

ii)

informacijos lygmenis ir polygmenis;

iii)

informacijos, kuri turi būti pateikta konkrečios padėties vaizdo sistemoje, tipą, įskaitant įvykių ataskaitas, veiklos ataskaitas ir rizikos analizės ataskaitas;

b)

konkrečios padėties vaizdo sistemos valdymas, įskaitant:

i)

savininką;

ii)

įstaigas, tarnybas ir agentūras, kurios gali būti ataskaitų rengėjos;

iii)

ataskaitų rengimo taisykles;

iv)

nuostatas, susijusias su duomenų saugumu, įskaitant naudotojo prieigą;

c)

keitimosi informacija su kitais EUROSUR naudotojais taisyklės, įskaitant:

i)

keitimosi informacija su nacionalinės ir Europos padėties vaizdo sistemomis mechanizmus ir mechanizmus, užtikrinančius rengėjo sutikimą;

ii)

EUROSUR gretinimo paslaugų taisykles, nurodytas Reglamento (ES) 2019/1896 28 straipsnyje, ir atitinkamas procedūras;

iii)

kitus aspektus, susijusius su techniniu EUROSUR veikimu, įskaitant išorinės sudedamosios dalies, palaikančios konkrečios padėties vaizdo sistemos kūrimą, sujungimą su atitinkamomis EUROSUR nacionalinėmis ar Europos sudedamosiomis dalimis.

III SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Už techninius aspektus atsakingi subjektai

27 straipsnis

Techninės EUROSUR sudedamosios dalys

1.   Technines EUROSUR sudedamąsias dalis sudaro nacionalinės sudedamosios dalys ir Europos sudedamoji dalis.

2.   Kiekvieną nacionalinę sudedamąją dalį sudaro nacionalinės sistemos ir tinklai, kuriuos valstybės narės naudoja nustatydamos padėties vaizdo sistemas, teikdamos ataskaitas, informuodamos apie padėtį, vykdydamos rizikos analizę ir remdamos sienų kontrolės operacijų planavimą ir vykdymą, įskaitant infrastruktūrą, organizavimą, darbuotojų ir informacinius išteklius, reikalingus tam paremti. Sudedamųjų dalių ryšiai valstybėje narėje ir tarpusavyje, taip pat tarp valstybių narių yra nacionalinių sudedamųjų dalių dalis.

3.   Europos sudedamoji dalis papildo nacionalines sudedamąsias dalis. Tai apima sujungimą su nacionalinėmis sudedamosiomis dalimis. Ją sudaro ryšių tinklas ir sistemos bei tinklai, kuriuos Agentūra naudoja nustatydama padėties vaizdo sistemas, teikdama ataskaitas, informuodama apie padėtį, vykdydama rizikos analizę ir remdama sienų kontrolės operacijų planavimą ir vykdymą.

28 straipsnis

Agentūros techninė atsakomybė

Agentūra yra atsakinga už Europos sudedamosios dalies valdymą, kuris apima:

a)

nacionalinių ir išorinių sudedamųjų dalių tinklų, sistemų, taikomųjų programų ir įrangos sujungimo su Europos sudedamąja dalimi techninių standartų apibrėžimą;

b)

tinklų, sistemų, taikomųjų programų ir įrangos sertifikavimo procesą, siekiant juos prijungti prie EUROSUR, glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis;

c)

sistemų ir tinklų, kuriuos Agentūra naudoja nustatydama padėties vaizdo sistemas, teikdama ataskaitas, informuodama apie padėtį ir vykdydama rizikos analizę, taip pat teikdama paramą planavimui ir sienų kontrolės operacijoms, paslaugų valdymą;

d)

ataskaitas apie c punkte nurodytų sistemų ir tinklų veikimą, paslaugų kokybę ir paslaugų valdymo aspektus, kaip numatyta 23 straipsnyje;

e)

Europos sudedamosios dalies duomenų saugumą.

29 straipsnis

Valstybių narių techninė atsakomybė

1.   Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už:

a)

savo nacionalinės sudedamosios dalies valdymą, įskaitant paslaugų valdymą, ryšio tarp nacionalinių sistemų ir tinklų, naudojamų nustatant padėties vaizdo sistemas, teikiant ataskaitas, informuojant apie padėtį, vykdant rizikos analizę ir remiant sienų kontrolės operacijų vykdymą, koordinavimo užtikrinimą;

b)

a punkte nurodytų sistemų ir tinklų veikimo, paslaugų kokybės ir paslaugų valdymo aspektų ataskaitų teikimą, kaip numatyta 23 straipsnyje;

c)

Agentūros nustatytų techninių standartų laikymąsi;

d)

nacionalinės sudedamosios dalies duomenų saugumą.

2.   Nacionalinis koordinavimo centras:

a)

teikia paramą koordinuojant, planuojant ir įgyvendinant nacionalinę sudedamąją dalį;

b)

prisideda prie nuolatinės paslaugų kokybės ir duomenų kokybės stebėsenos ir praneša apie tai Agentūrai;

c)

užtikrina Europos sudedamosios dalies sistemų ir tinklų veiklos ataskaitų teikimą.

30 straipsnis

Išorinės sudedamosios dalys

1.   Išorinę EUROSUR sudedamąją dalį sudaro sistemos ir tinklai, įskaitant infrastruktūrą, organizaciją, darbuotojus ir informacinius išteklius, reikalingus jai palaikyti, kurie nėra EUROSUR dalis ir kurie:

a)

keičiasi duomenimis ir informacija su EUROSUR;

b)

remia konkrečios padėties vaizdo sistemos nustatymą.

2.   Išorinės sudedamosios dalies sujungimas su EUROSUR priklauso išorinei sudedamajai daliai. Tai nurodoma konkrečios padėties vaizdo sistemos nustatymo taisyklėse.

2 SKIRSNIS

EUROSUR duomenų saugumo ir duomenų apsaugos taisyklės

31 straipsnis

Bendrieji EUROSUR duomenų saugumo principai

1.   EUROSUR duomenų saugumas apima valdymą ir techninę veiklą, reikalingą norint pasiekti tinkamą apsaugos lygį tvarkant EUROSUR duomenis ir informaciją, susidoroti su besikeičiančia grėsmių aplinka ir suteikti galimybę įvairioms EUROSUR dalyvaujančioms nacionalinėms institucijoms bei agentūroms ir Agentūrai atlikti savo misiją. EUROSUR duomenų saugumas apima informacijos, fizinio, asmeninio ir pramoninio saugumo užtikrinimą.

2.   EUROSUR duomenų saugumą sudaro:

a)

saugumo rizikos valdymas, įskaitant saugumo kontrolę ir planus, ir susijęs stebėjimas, vertinimas, priežiūra, tobulinimas, ataskaitų teikimas, informuotumas ir mokymas;

b)

verslo tęstinumas ir atkūrimas po nelaimių, įskaitant poveikio vertinimą, tęstinumo ir atkūrimo kontrolę ir planus ir susijusios stebėsenos vertinimą, priežiūrą, tobulinimą, ataskaitų teikimą, informuotumą ir mokymą;

c)

reagavimas į saugumo incidentus ir bendradarbiavimas tarp Agentūros ir valstybių narių reaguojant į saugumo incidentus;

d)

saugumo akreditavimas;

e)

naudotojų prieigos kontrolė;

f)

su duomenų saugumu susiję sienų operacijų planavimo ir informacinių sistemų planavimo aspektai;

g)

sudedamųjų dalių sujungimo saugumo aspektai;

h)

įslaptintos informacijos tvarkymas EUROSUR tikslais.

32 straipsnis

EUROSUR duomenų saugumo valdymas

1.   Agentūra užtikrina bendrą EUROSUR saugumą, deramai atsižvelgdama į poreikį prižiūrėti ir integruoti kiekvienos EUROSUR sudedamosios dalies saugumo reikalavimus.

2.   Agentūra yra atsakinga už Europos sudedamosios dalies duomenų saugumą.

3.   Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už savo nacionalinės sudedamosios dalies duomenų saugumą.

4.   Agentūra ir valstybės narės užtikrina kontrolės, procesų ir planų derinimą, kad EUROSUR duomenų saugumas būtų horizontaliai ir veiksmingai užtikrintas, remiantis pasauliniu saugumo rizikos valdymo procesu.

5.   Atsakomybė už išorinės sudedamosios dalies duomenų saugumą nustatoma sutartyse, susitarimuose ir veiklos planuose, kuriais nustatoma konkrečios padėties vaizdo sistema, kaip numatyta 26 straipsnyje.

6.   Agentūra priima standartus, nustatančius saugumo funkcinius reikalavimus ir saugumo užtikrinimo reikalavimus, kuriais siekiama kontroliuoti prieigą prie technologijų, užtikrinančių saugumą EUROSUR, ir jų valdymą.

7.   Kiekviena valstybė narė ir Agentūra užtikrina, kad būtų imtasi būtinų priemonių siekiant laikytis 6 dalyje nurodytų standartų, kad tinkamai pagrįstas reikalavimų laikymasis ir rizikos kontrolė būtų pagrįsti dokumentais ir kad būtų laikomasi visų kitų su sistemų saugumu susijusių reikalavimų, visiškai atsižvelgiant į ekspertų patarimus.

8.   Kiekviena valstybė narė ir Agentūra EUROSUR praneša apie visus saugumo incidentus, turinčius įtakos EUROSUR duomenų saugumui, kaip ataskaitų teikimo apie duomenų kokybę ir paslaugų kokybę dalį.

9.   Jei EUROSUR veikla gali turėti įtakos Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui:

a)

Agentūra nedelsdama apie tai praneša atitinkamiems nacionaliniams koordinavimo centrams;

b)

Agentūros vykdomasis direktorius gali nuspręsti imtis bet kokių tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti, glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamomis valstybėmis narėmis, įskaitant tam tikrų sistemų ir tinklų atjungimą nuo EUROSUR Europos sudedamosios dalies.

33 straipsnis

Saugumo taisyklių taikymas EUROSUR

1.   Tvarkydamos EUROSUR duomenis ir informaciją, kiekviena valstybė narė ir Agentūra užtikrina, kad būtų taikoma saugumo kontrolė, procesai ir planai, užtikrinant bent jau tokį patį apsaugos lygį, kokį garantuoja Komisijos saugumo taisyklės, išdėstytos Sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 ir Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/443 (16).

2.   Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją ir Agentūrą apie nacionalinių saugumo taisyklių, susijusių su EUROSUR, priėmimą, kaip nurodyta 1 dalyje.

3.   Fiziniai asmenys, gyvenantys trečiosiose šalyse, ir juridiniai asmenys, įsisteigę trečiosiose šalyse, gali tvarkyti EUROSUR duomenis tik tada, kai tose šalyse jiems taikomos saugumo taisyklės, užtikrinančios bent jau tokį patį apsaugos lygį, kokį garantuoja lygiavertės Komisijos duomenų saugumo taisyklės.

4.   Trečiojoje šalyje taikomų saugumo taisyklių lygiavertiškumas gali būti pripažintas susitarime su ta šalimi.

5.   Įgyvendindama EUROSUR Europos sudedamąją dalį, Agentūra remia atitinkamą keitimąsi EUROSUR ataskaitomis ir nacionalinių komponentų sujungimą tiek neklasifikuotu, tiek klasifikuotu lygmenimis.

34 straipsnis

EUROSUR saugumo akreditavimo principai

Saugumo akreditavimo veikla vykdoma laikantis šių principų:

a)

saugumo akreditavimo veikla vykdoma ir sprendimai priimami prisiimant bendrą atsakomybę už Sąjungos ir valstybių narių saugumą;

b)

dedamos pastangos, kad sprendimai būtų priimami bendru sutarimu ir dalyvaujant visoms saugumo klausimais suinteresuotoms šalims;

c)

užduotys atliekamos atsižvelgiant į atitinkamas saugumo taisykles ir akreditavimo standartus, taikomus Agentūrai, valstybių narių institucijoms ir Komisijai;

d)

nuolatiniu stebėsenos procesu turi būti užtikrinta, kad būtų žinoma apie galimą saugumo riziką, apibrėžtos saugumo priemonės sumažinti tokią riziką iki priimtino lygio laikantis pagrindinių principų ir būtiniausių standartų, nustatytų taikomose saugumo taisyklėse, ir kad tos priemonės būtų taikomos laikantis išsamios apsaugos sąvokos. Turi būti periodiškai atliekamas tokių priemonių efektyvumo vertinimas;

e)

saugumo akreditavimo sprendimai, laikantis saugumo akreditavimo strategijoje nustatyto proceso, grindžiami vietos saugumo akreditavimo sprendimais, kuriuos priima valstybių narių atitinkamos nacionalinio saugumo akreditavimo įstaigos (SAĮ);

f)

techninė saugumo akreditavimo veikla pavedama specialistams, turintiems reikiamą kvalifikaciją sudėtingų sistemų akreditavimo srityje ir atitinkamo lygio asmens patikimumo pažymėjimą bei kurie turi dirbti objektyviai;

g)

saugumo akreditavimo sprendimai priimami nepriklausomai nuo Agentūros ir subjektų, atsakingų už nacionalinių EUROSUR sudedamųjų dalių įgyvendinimą. EUROSUR duomenų saugumo akreditavimo institucija Agentūroje yra savarankiška įstaiga, nepriklausomai priimanti sprendimus;

h)

saugumo akreditavimo veikla vykdoma Agentūrai ir nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už saugumo reikalavimų įgyvendinimą valstybėse narėse, derinant reikalavimą dėl nepriklausomumo su atitinkamo koordinavimo poreikiu.

35 straipsnis

EUROSUR Saugumo akreditavimo valdyba

1.   Agentūroje įsteigiama EUROSUR Saugumo akreditavimo valdyba (toliau – Akreditavimo valdyba).

2.   Akreditavimo valdyba, kaip saugumo akreditavimo institucija, EUROSUR saugumo akreditavimo srityje yra atsakinga už:

a)

EUROSUR, įskaitant Europos sudedamąją dalį, saugumo akreditavimo strategijos nustatymą ir patvirtinimą;

b)

tai, kad valstybės narės praneša Akreditavimo valdybai apie savo nacionalinių sudedamųjų dalių akreditavimą, kad būtų užtikrinta, jog Akreditavimo valdyba gali priimti atitinkamus sprendimus dėl sujungimo;

c)

Europos sudedamosios dalies saugumo akreditavimo sprendimų priėmimą, atsižvelgdama į nacionalinių subjektų, atsakingų už saugumo klausimus, teikiamas konsultacijas ir bendrą saugumo riziką;

d)

atitinkamų su saugumo akreditavimu susijusių dokumentų patvirtinimą;

e)

pagal savo kompetencijos sritį teikiamus patarimus Agentūrai ir valstybėms narėms nustatant saugios eksploatacijos taisykles („SecOps“) ir teikiant pareiškimą su baigiamąja pozicija;

f)

saugumo rizikos vertinimo nagrinėjimą ir patvirtinimą, bendradarbiaujant su Agentūra, valstybėmis narėmis ir Komisija, siekiant nustatyti rizikos mažinimo priemones;

g)

saugumo priemonių, susijusių su Europos sudedamosios dalies saugumo akreditavimu, įgyvendinimo patikrinimą atliekant ar remiant saugumo vertinimus, patikrinimus ar peržiūras;

h)

patvirtintų produktų ir priemonių bei patvirtintų kriptografinių produktų, naudojamų užtikrinant EUROSUR Europos sudedamosios dalies saugumą ir sujungimą, pasirinkimą;

i)

patvirtinimą arba, jei reikia, kartu su atitinkamu subjektu, kompetentingu saugumo klausimais, dalyvavimą kartu tvirtinant:

i)

Europos sudedamosios dalies ir nacionalinių sudedamųjų dalių sujungimą;

ii)

išorinių sudedamųjų dalių sujungimą su EUROSUR;

j)

susitarimą su atitinkama valstybe nare dėl prieigos kontrolės procedūrų;

k)

remiantis saugumo rizikos ataskaitomis, Agentūros informavimą apie jos rizikos vertinimą ir Agentūrai teikiamus patarimus dėl liekamosios saugumo rizikos mažinimo galimybių, susijusių su tam tikru saugumo akreditavimo sprendimu;

l)

konsultacijų, būtinų vykdyti savo užduotis, rengimą.

3.   2 dalies a punkte nurodytoje saugumo akreditavimo strategijoje Akreditavimo valdyba nustato:

a)

veiklos, reikalingos atlikti ir palaikyti EUROSUR Europos sudedamosios dalies akreditavimą, apimtį ir galimą jos sujungimą su kitomis sudedamosiomis dalimis;

b)

Europos sudedamosios dalies saugumo akreditavimo procesą, kuris yra išsamiai proporcingas reikalaujamam užtikrinimo lygiui ir jame aiškiai nurodomos patvirtinimo sąlygos;

c)

su akreditavimo procesu susijusių atitinkamų suinteresuotųjų šalių funkcijas;

d)

EUROSUR standartų diegimą atitinkantį akreditavimo tvarkaraštį, visų pirma susijusį su infrastruktūros išdėstymu, paslaugų teikimu ir vystymu;

e)

nacionalinių sudedamųjų dalių saugumo akreditavimo principus, kuriuos turi įgyvendinti valstybių narių nacionaliniai subjektai, kompetentingi saugumo klausimais;

f)

nuostatas, susijusias su EUROSUR išorinių sudedamųjų dalių duomenų saugumu.

4.   Akreditavimo valdyba, vykdydama bylas, atlikdama sistemos saugumo auditus, rengdama sprendimus ir organizuodama posėdžius, savo užduotis vykdo savarankiškai.

36 straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos veikimas

1.   Akreditavimo valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai.

2.   Agentūros saugumo pareigūnas paskiriamas Akreditavimo valdybos sekretoriumi.

3.   Akreditavimo valdyba nustato savo darbo tvarkos taisykles ir paskiria pirmininką.

4.   Jei nėra bendro sutarimo, Akreditavimo valdyba vadovaujasi balsų dauguma.

5.   Akreditavimo valdyba gali sudaryti pogrupius techniniams klausimams tirti.

6.   Akreditavimo valdyba informuoja Agentūros valdybą, Agentūros vykdomąjį direktorių ir Komisiją apie visus savo sprendimus.

37 straipsnis

Valstybių narių ir Agentūros vaidmuo Akreditavimo valdybos atžvilgiu

Valstybės narės ir Agentūros vykdomasis direktorius:

a)

perduoda Akreditavimo valdybai visą informaciją, kurią jie laiko svarbia saugumo akreditavimo tikslais;

b)

leidžia Akreditavimo valdybos paskirtiems tinkamai įgaliotiems asmenims susipažinti su bet kokia įslaptinta informacija ir patekti į visas jų jurisdikcijai pagal nacionalinius įstatymus bei kitus teisės aktus priskirtas teritorijas arba vietas, susijusias su saugumo sistemomis, nediskriminuodami dėl pilietybės, įskaitant saugumo audito bei bandymų tikslais, dėl kurių yra priimtas Akreditavimo valdybos sprendimas;

c)

yra atsakingi už savo EUROSUR sudedamųjų dalių akreditavimą ir šiuo tikslu atsiskaito Akreditavimo valdybai.

38 straipsnis

Naudotojo prieiga

1.   Nedarant poveikio 35 straipsniui, subjektas, atsakingas už EUROSUR sudedamąją dalį, valdo naudotojo prieigą prie jos sistemų tinklų ir programų.

2.   Jei nacionaliniam darbuotojui būtų suteikta tiesioginė prieiga prie sistemos ar Agentūros programos, naudojamos EUROSUR tikslams, Agentūra koordinuoja prieigos teises su atitinkamu nacionaliniu koordinavimo centru.

3.   Jei Agentūros darbuotojui būtų suteikta tiesioginė prieiga prie nacionalinės sistemos ar programos, naudojamos EUROSUR tikslams, atsakinga valstybė narė koordinuoja prieigos teises su Agentūros vykdomuoju direktoriumi.

39 straipsnis

EUROSUR išorinių sudedamųjų dalių duomenų saugumas

1.   Išorinės sudedamosios dalys gali būti sujungtos su EUROSUR tik tuo atveju, jei jų duomenų saugumas yra lygiavertis EUROSUR duomenų saugumui.

2.   Konkrečios padėties vaizdo sistemos nustatymo ir dalijimosi taisyklėse, nurodytose 26 straipsnyje, pateikiamos duomenų saugumo nuostatos, nurodant informacijos, kuria galima keistis, tipą ir klasifikavimo lygį.

3.   Bet kokios išorinės sudedamosios dalies sujungimą su EUROSUR iš anksto patvirtina Akreditavimo valdyba.

40 straipsnis

EUROSUR duomenų apsaugos taisyklės

1.   Nors išimtiniais atvejais EUROSUR tvarkomuose duomenyse gali būti informacijos, susijusios su netiesiogiai atpažįstamais fiziniais asmenimis, tokie duomenys nėra tvarkomi EUROSUR siekiant identifikuoti šiuos fizinius asmenis.

2.   Jei tvarkant informaciją EUROSUR išimtiniais atvejais reikia tvarkyti kitus asmens duomenis nei laivo ir orlaivio identifikacinius numerius, šie asmens duomenys ištrinami, kai tik pasiekiamas tikslas, dėl kurio jie buvo surinkti.

41 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 295, 2019 11 14, p. 1.

(2)  2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur) (OL L 295, 2013 11 6, p. 11).

(3)  2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/493 dėl suklastotų ir autentiškų dokumentų internete (FADO) sistemos, kuriuo panaikinami Tarybos bendrieji veiksmai 98/700/TVR (OL L 107, 2020 4 6, p. 1).

(4)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(5)  1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

(6)  2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(7)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR (OL L 135, 2019 5 22, p. 27).

(8)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(9)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos Sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(10)  2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(11)  2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(12)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(13)  2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL L 328, 2002 12 5, p. 17).

(14)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(15)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 656/2014, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės (OL L 189, 2014 6 27, p. 93).

(16)  2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).


1 PRIEDAS

Rodiklių sąrašas

1.   ATSISAKYMO LEISTI ATVYKTI RODIKLIAI

Kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras praneša atsisakymų leisti atvykti skaičių per pastarąjį mėnesį kiekviename sienos perėjimo punkte.

Šis rodiklis suskirstomas į šiuos subrodiklius:

a)

atitinkamų trečiųjų šalių piliečių pilietybė;

b)

kilmės šalis;

c)

paskutinė įlaipinimo šalis (uostams ir oro uostams, neskaičiuojant tranzito);

d)

amžiaus grupė;

e)

lytis;

f)

atsisakymo priežasčių suskirstymas pagal Reglamento (ES) 2016/399 V priedo B dalį;

g)

atsisakymo išduoti ETIAS kelionės leidimus, jų atšaukimo arba panaikinimo priežastys;

h)

dėl tų pačių asmenų, turinčių tą pačią tapatybę, priimtų atsisakymo leisti atvykti sprendimų skaičius;

i)

dėl tų pačių asmenų, naudojančių kelias tapatybes, priimtų atsisakymo leisti atvykti sprendimų skaičius.

2.   NETEISĖTO BUVIMO ŠALYJE RODIKLIAI

Kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras praneša apie trečiųjų šalių piliečių, kurie, kaip nustatė nacionalinės institucijos, per pastarąjį mėnesį neatitiko arba nebeatitiko buvimo ar gyvenimo valstybėje narėje sąlygų, skaičių, nesvarbu, ar jie buvo aptikti šalyje, ar bandantys išvykti iš teritorijos.

Šis rodiklis suskirstomas į šiuos subrodiklius:

a)

atitinkamų trečiųjų šalių piliečių pilietybė;

b)

amžiaus grupė;

c)

lytis;

d)

nelydimų nepilnamečių skaičius;

e)

priežastis (pvz., užsibuvę asmenys, pasibaigęs leidimo gyventi galiojimas, kt.);

f)

aptikus naudojama kontrolės rūšis (sienų kontrolė, policijos patikrinimas sausumoje, nusikaltimų prevencijos operacijos, eismo kontrolė);

g)

pagrindinės aptikimo vietos.

Kai ši informacija prieinama, kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras pateikia atitinkamus rodiklius, susijusius su neteisėtu antriniu judėjimu.

3.   SRAUTŲ RODIKLIAI

1.

Kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras praneša keleivių skaičių per pastarąjį mėnesį kiekviename sienos perėjimo punkte.

Kai ši informacija prieinama, šis rodiklis suskirstomas į šiuos subrodiklius:

a)

pilietybė,

b)

paskirties vieta: atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos.

2.

Kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras teikia ataskaitas dėl:

a)

transporto priemonių skaičiaus kiekviename sausumos sienos perėjimo punkte;

b)

laivų skaičiaus kiekviename jūrų sienos perėjimo punkte (uostuose);

c)

skrydžių į trečiąsias šalis skaičių kiekviename oro sienos perėjimo punkte (oro uostuose).

Kai ši informacija prieinama, šie rodikliai suskirstomi pagal paskirties vietą: atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos.

4.   PREKIŲ KONTRABANDOS RODIKLIAI

4.1.   Narkotikai

Konfiskuojami narkotikai skirstomi į šias kategorijas:

1)

kanapės;

2)

heroinas;

3)

kiti opioidiniai analgetikai;

4)

kokainas;

5)

amfetamino tipo stimuliatoriai (įskaitant amfetaminą ir metamfetaminą);

6)

MDMA (ekstazis);

7)

naujos psichoaktyviosios medžiagos;

8)

kiti neteisėti narkotikai.

Kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną kiekvienam sienos ruožui nacionalinis koordinavimo centras už praėjusį mėnesį teikia ataskaitas, kuriose nurodoma:

a)

bendras konfiskuotas kiekis pagal kategoriją,

b)

kiekvienos kategorijos areštų skaičius,

c)

suskirstymas pagal kilmę, jei nustatyta,

d)

suskirstymas pagal kilmės vietą, jei nustatyta,

e)

suskirstymas pagal paskirties vietą (atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos, arba nežinoma) ir kategoriją,

f)

suskirstymas pagal sienų kontrolės veiklos rūšis (sienos stebėjimas ar patikrinimas sienos perėjimo punkte) ir kategoriją,

g)

nacionalinė institucija, aptikusi narkotikus,

h)

bendras sulaikytų nusikalstamos veikos vykdytojų skaičius,

i)

konfiskuotų medžiagų vertė.

4.2.   Neteisėta prekyba transporto priemonėmis

Neteisėta prekyba transporto priemonėmis skirstoma į šias kategorijas:

1)

vogti lengvieji automobiliai;

2)

vogti furgonai;

3)

vogti sunkvežimiai;

4)

vogtos statybų ar žemės ūkio mašinos;

5)

kitos vogtos transporto priemonės;

6)

vogtos transporto priemonių dalys;

7)

padirbti transporto priemonės registracijos dokumentai.

Kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną kiekvienam sienos ruožui nacionalinis koordinavimo centras teikia ataskaitas, kuriose nurodoma:

a)

kiekvienos kategorijos areštų skaičius;

b)

bendras konfiskuotas kiekis pagal kategoriją;

c)

suskirstymas pagal kilmę, jei nustatyta;

d)

suskirstymas pagal paskirties vietą (atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos, arba nežinoma) ir kategoriją;

e)

suskirstymas pagal sienų kontrolės veiklos rūšį (sienos stebėjimas arba patikrinimas sienos perėjimo punkte) ir kategoriją;

f)

bendras sulaikytų nusikalstamos veikos vykdytojų skaičius.

4.3.   Ginklai ir sprogmenys

Ginklų ir sprogmenų rodikliai skirstomi į šias kategorijas:

1)

šaunamieji ginklai (1).

Šaunamuosius ginklus galima suskirstyti į šias subkategorijas:

a)

asmeninis šaunamasis ginklas: revolveris;

b)

asmeninis šaunamasis ginklas: pistoletas;

c)

ilgas šaunamasis ginklas: automatas;

d)

ilgas šaunamasis ginklas: šautuvas;

e)

ilgas šaunamasis ginklas: kulkosvaidis / 100 % automatinis;

f)

ilgas šaunamasis ginklas: kita;

g)

sunkus šaunamasis ginklas (prieštankinis ginklas, raketų paleidimo įrenginys, minosvaidis ir kt.);

2)

pagrindinės šaunamųjų ginklų sudedamosios dalys;

3)

nemirtinieji ginklai: pavojaus signalo ir signaliniai ginklai (nepaverčiami šaunamaisiais ginklais);

4)

nemirtinieji ginklai: oriniai ginklai;

5)

nemirtinieji ginklai: deaktyvuoti šaunamieji ginklai;

6)

sprogmenys;

7)

šaudmenys;

8)

kiti ginklai.

Kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną kiekvienam sienos ruožui nacionalinis koordinavimo centras teikia ataskaitas, kuriose nurodoma:

a)

kiekvienos kategorijos areštų skaičius,

b)

bendras konfiskuotas kiekis pagal kategoriją,

c)

suskirstymas pagal kilmę, jei nustatyta,

d)

suskirstymas pagal paskirties vietą (atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos, arba nežinoma) ir kategoriją,

e)

suskirstymas pagal sienų kontrolės veiklos rūšį (sienos stebėjimas arba patikrinimas sienos perėjimo punkte) ir kategoriją,

f)

suskirstymas pagal transportavimo būdą:

1)

konteineris;

2)

sunkvežimis arba komercinė transporto priemonė;

3)

lengvasis automobilis;

4)

autobusas arba vagonas;

5)

traukinys;

6)

komercinė aviacija;

7)

bendroji aviacija;

8)

krovinys arba pašto siuntinys;

9)

pėstysis;

g)

nacionalinės institucijos, aptikusios ginklus ir (arba) sprogmenis;

h)

bendras sulaikytų nusikalstamos veikos vykdytojų skaičius.

4.4.   Kitos prekės

Kitų prekių rodikliai skirstomi į šias kategorijas:

1)

tabakas;

2)

cigaretės;

3)

alkoholis;

4)

energiniai produktai (kuras);

5)

neteisėta prekyba kultūriniais objektais;

6)

kitos prekės.

Kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną kiekvienam sienos ruožui nacionalinis koordinavimo centras teikia ataskaitas, kuriose nurodoma:

a)

kiekvienos kategorijos areštų skaičius;

b)

bendras konfiskuotas kiekis pagal kategoriją;

c)

suskirstymas pagal kilmę ir kategoriją, jei nustatyta;

d)

suskirstymas pagal kilmės vietą, jei nustatyta;

e)

suskirstymas pagal paskirties vietą (atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos, arba nežinoma) ir kategoriją;

f)

suskirstymas pagal sienų kontrolės veiklos rūšį (sienos stebėjimas arba patikrinimas sienos perėjimo punkte);

g)

nacionalinė institucija, aptikusi prekes;

h)

bendras sulaikytų nusikalstamos veikos vykdytojų skaičius;

i)

konfiskuotų prekių vertė.

5.   KITŲ TARPVALSTYBINIO NUSIKALSTAMUMO RŪŠIŲ RODIKLIAI

Kitos tarpvalstybinio nusikalstamumo rūšys skirstomos į šias kategorijas:

1)

nepilnamečio pagrobimas;

2)

išpuoliai, grasinimai Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos darbuotojams (nacionalinėms institucijoms ar Agentūros darbuotojams);

3)

neteisėtas naudojimasis transporto priemone;

4)

kita.

Kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną kiekvienam sienos ruožui nacionalinis koordinavimo centras teikia ataskaitas, kuriose nurodoma:

a)

bylų skaičius pagal kategoriją;

b)

suskirstymas pagal sienų kontrolės veiklos rūšį (sienos stebėjimas arba patikrinimas sienos perėjimo punkte) ir kategoriją;

c)

nacionalinė institucija, aptikusi bylą;

d)

bendras sulaikytų nusikalstamos veikos vykdytojų skaičius.

6.   KITI RODIKLIAI, GAUTI IŠ PAVIENIŲ ĮVYKIŲ ATASKAITŲ

Kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną kiekvienam sienos ruožui Agentūra nustato mėnesinius rodiklius.

Šie rodikliai apima:

1)

neteisėtą sienos kirtimą, remiantis 2 priedo 1 dalyje nurodytomis pavienių įvykių ataskaitomis;

2)

paieškos ir gelbėjimo įvykius, remiantis 2 priedo 8 dalyje nurodytomis pavienių įvykių ataskaitomis;

3)

padėjimą ir prekybą žmonėmis, remiantis 2 priedo 2 dalyje nurodytomis pavienių įvykių ataskaitomis;

4)

dokumentų klastojimą, remiantis 2 priedo 4 dalyje nurodytomis pavienių įvykių ataskaitomis.

Agentūra, remdamasi turima informacija, gali nustatyti kitus rodiklius, kurie laikomi svarbiais rizikos analizei ar situacijos supratimui.


(1)  Įskaitant pasveikinimo ir akustinius ginklus, taip pat konvertuojamus pavojaus signalo ir signalinius ginklus.


2 PRIEDAS

Ataskaitų apie pavienius įvykius atvejai ir atitinkama informacija

Ataskaitos apie pavienius įvykius EUROSUR susideda iš susietų skirtingų toliau išvardytų informacijos elementų, kurie padeda apibūdinti padėtį prie ES išorės sienų.

Pirmojoje ataskaitoje pateikiama informacija, surinkta pirminei reakcijai sukelti. Remdamosi šia pirmąja ataskaita, įvairios EUROSUR šalys stengiasi papildyti šią informaciją, kaip numatyta šiame priede.

1.   PAVIENIŲ ĮVYKIŲ ATASKAITOS DĖL NETEISĖTO SIENOS KIRTIMO ARBA KILUS ĮTARIMUI DĖL BANDYMO NETEISĖTAI KIRSTI SIENĄ

Nacionalinis koordinavimo centras teikia visų su neteisėtu sienos kirtimu susijusių įvykių ataskaitas. Ataskaita dėl neteisėto sienos kirtimo gali būti susieta su padėjimu ar prekyba žmonėmis, kaip numatyta 2 dalyje, ir su paieškos bei gelbėjimo įvykiais pagal 8 dalį.

Pirmoji įvykio ataskaita išsiunčiama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo įvykio aptikimo.

Rengėjai ir savininkai stengiasi pateikti tokią informaciją, kokia yra prieinama.

1.1.   Įvykio rūšis

a)

bandymas kirsti sieną ar faktinis jos kirtimas;

b)

atviras ar nuslėptas kirtimas.

1.2.   Įvykio aplinkybės

a)

laikas ir koordinatės;

b)

paskirties vieta (atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos, arba nežinoma);

c)

paskutinė įlaipinimo šalis (taikoma tik atvykstant į jūrų ir oro pasienio ruožų uostus ir oro uostus);

d)

paskirties šalis;

e)

neteisėto sienos kirtimo priežastis;

f)

aptikimo aplinkybės:

1)

patikrinimo sienos perėjimo punkte metu;

2)

sienos stebėjimo operacijos metu;

3)

kita (antrinis judėjimas, pasienio teritorija);

g)

bandymai slėptis nuo sienų kontrolės;

h)

transporto priemonė:

1)

skrydis (skrydžio ataskaita susiejama su ataskaita, kaip numatyta 7 dalyje);

2)

laivas (laivo ataskaita susiejama su ataskaita, kaip numatyta 1 dalyje, arba su paieškos ir gelbėjimo byla, kaip numatyta 6 dalyje);

3)

konteineris;

4)

sunkvežimis arba komercinė transporto priemonė;

5)

lengvasis automobilis;

6)

autobusas arba vagonas;

7)

traukinys;

8)

pėstysis.

1.3.   Susiję asmenys

a)

bendras susijusių asmenų skaičius;

b)

nepilnamečių skaičius;

c)

asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, skaičius;

d)

suskirstymas pagal tautybę (spėjama / patvirtinta), pilietybę;

e)

amžiaus grupė.

2.   PAVIENIŲ ĮVYKIŲ ATASKAITOS DĖL PADĖJIMO ARBA PREKYBOS ŽMONĖMIS, ARBA KILUS ĮTARIMUI DĖL BANDYMO PADĖTI AR PREKIAUTI ŽMONĖMIS

Nacionalinis koordinavimo centras praneša apie bet kokius su padėjimu arba įtarimu dėl bandymo padėti susijusius įvykius, taip pat su prekyba žmonėmis arba įtarimu dėl bandymo prekiauti žmonėmis susijusius įvykius.

Pirmoji įvykio ataskaita išsiunčiama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo įvykio aptikimo.

Įvykis gali būti susijęs su įvykiu, susijusiu su neteisėtu sienos kirtimu.

Rengėjai ir savininkai stengiasi pranešti šią informaciją, jei ji prieinama:

2.1.   Įvykio rūšis

a)

padėjimas, prekyba žmonėmis;

b)

stadija (įtarimas, bandymas, įvykdyta).

2.2.   Įvykio aplinkybės

a)

laikas ir vieta;

b)

paskirties vieta (atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos, arba nežinoma);

c)

aptikimo aplinkybės:

1)

patikrinimo sienos perėjimo punkte metu;

2)

sienos stebėjimo operacijos metu;

3)

kita (antrinis judėjimas, pasienio teritorija);

d)

transporto priemonė:

1)

skrydis (skrydžio ataskaita susiejama su ataskaita, kaip numatyta 7 dalyje);

2)

laivas (laivo ataskaita susiejama su ataskaita, kaip numatyta 1 dalyje, arba su paieškos ir gelbėjimo byla, kaip numatyta 6 dalyje);

3)

konteineris;

4)

sunkvežimis arba komercinė transporto priemonė;

5)

lengvasis automobilis;

6)

autobusas arba vagonas;

7)

traukinys;

8)

pėstysis.

2.3.   Nusikalstamos veikos vykdytojai

a)

bendras susijusių asmenų skaičius;

b)

amžiaus grupės;

c)

suskirstymas pagal tautybes (spėjama / patvirtinta) ir kilmės šalis;

d)

išnaudojimo forma (seksualinis išnaudojimas, išnaudojimas darbe, kita).

2.4.   Aukos (jei įvykis nesusijęs su neteisėtu sienos kirtimu)

a)

bendras aukų skaičius;

b)

nepilnamečių skaičius;

c)

nelydimų nepilnamečių ir asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, skaičius;

d)

aukų suskirstymas pagal tranzito šalį (-is);

e)

suskirstymas pagal tautybes (spėjama / patvirtinta) ir kilmės šalis.

2.5.   Motyvacija ir modus operandi

a)

modus operandi;

b)

prekybos žmonėmis atveju – padėjimo ar tikslinio išnaudojimo tikslas.

3.   PAVIENIŲ ĮVYKIŲ ATASKAITOS DĖL NETEISĖTOS PREKYBOS ARBA ĮTARIMO DĖL BANDYMO UŽSIIMTI NETEISĖTA PREKYBA PREKĖMIS

Be 1 priedo 4 dalyje nurodytų rodiklių, nacionalinis koordinavimo centras praneša apie pavienius su neteisėta prekyba arba įtarimu dėl bandymo užsiimti neteisėta prekyba prekėmis susijusius įvykius tais atvejais, kai:

1)

konfiskuotos sumos viršija 3 priede nustatytas ribas;

2)

neteisėta prekyba arba įtarimas dėl bandymo užsiimti neteisėta prekyba yra susijęs su potencialia teroristine veikla arba gali kelti grėsmę Sąjungos arba jos valstybių narių saugumui;

3)

neteisėta prekyba arba įtarimas dėl bandymo užsiimti neteisėta prekyba reikalauja kitų valstybių narių ir Agentūros reakcijos arba daro poveikį sienų kontrolės priemonėms;

4)

neteisėta prekyba arba įtarimas dėl bandymo užsiimti neteisėta prekyba prekėmis yra susijęs su konkrečiu modus operandi. Tokiu atveju ataskaitos susiejamos su įvykį apibūdinančia rizikos analizės ataskaita;

5)

prekių konfiskavimas yra anomalus ir gali reikšti naują nusikalstamą veiką.

Rengėjai ir savininkai stengiasi pateikti tokią informaciją, kokia yra prieinama.

3.1.   Įvykio rūšis

Apibūdindamas įvykių rūšį, rengėjas naudoja 1 priedo 4 dalyje nurodytas kategorijas ir pakategores bei atitinkamai 3 priede nurodytus vienetus.

3.2.   Įvykio aplinkybės

a)

laikas ir koordinatės;

b)

paskirties vieta (atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos, arba nežinoma);

c)

aptikimo aplinkybės:

1)

patikrinimo sienos perėjimo punkte metu;

2)

sienos stebėjimo operacijos metu;

3)

kita (antrinis judėjimas, pasienio teritorija);

d)

transporto priemonė:

1)

skrydis (skrydžio ataskaita susiejama su ataskaita, kaip numatyta 7 dalyje);

2)

laivas (laivo ataskaita susiejama su ataskaita, kaip numatyta 1 dalyje, arba su paieškos ir gelbėjimo byla, kaip numatyta 6 dalyje);

3)

konteineris;

4)

sunkvežimis arba komercinė transporto priemonė;

5)

lengvasis automobilis;

6)

autobusas arba vagonas;

7)

traukinys;

8)

pėstysis;

9)

krovinys arba pašto siuntinys;

e)

modus operandi arba įtariamas modus operandi, įskaitant:

1)

slėpimo būdą;

2)

informaciją apie slėpimą.

3.3.   Prekių tipas

a)

kategorija ir pakategorė pagal 1 priedo 4 dalį;

b)

kiekis (apskaičiuotas / konfiskuotas);

c)

apskaičiuota vertė.

3.4.   Susiję asmenys

a)

bendras susijusių asmenų skaičius;

b)

asmens vaidmuo;

c)

nepilnamečių skaičius;

d)

suskirstymas pagal tautybę (spėjama / patvirtinta).

4.   PAVIENIŲ ĮVYKIŲ ATASKAITOS DĖL DOKUMENTŲ KLASTOJIMO

Nacionalinis koordinavimo centras pateikia visų pavienių įvykių, susijusių su dokumentų klastojimu ar dokumentų nusikalstamumu, pastebėtu per sienos kontrolės operaciją, ataskaitas.

Pirmoji įvykio ataskaita išsiunčiama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo įvykio aptikimo.

Įvykis gali būti susietas su įvykiu, susijusiu su neteisėtu sienos kirtimu, padėjimu ar prekyba žmonėmis, neteisėta prekyba prekėmis, kitomis tarpvalstybinio nusikalstamumo formomis.

Rengėjai ir savininkai pateikia tokią informaciją, kokia yra prieinama.

4.1.   Dokumentų klastojimo tipas

4.2.   Įvykio aplinkybės

a)

laikas ir koordinatės;

b)

paskirties vieta (atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos, arba nežinoma);

c)

aptikimo aplinkybės:

1)

patikrinimo sienos perėjimo punkte metu;

2)

sienos stebėjimo operacijos metu;

3)

kita (antrinis judėjimas, pasienio teritorija).

4.3.   Informacija apie asmenį

a)

tariama asmens tautybė;

b)

lytis;

c)

amžiaus grupė.

4.4.   Informacija apie dokumentą

a)

dokumento tipas ir potipis (pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas gyventi, viza, sienos antspaudas, kita);

b)

dokumento kilmė;

c)

dokumento naudojimas (pateiktas, slepiamas, neprieinamas);

d)

įkrovimo sienos perėjimo punktas;

e)

tranzito sienos perėjimo punktas;

f)

paskirties vietos sienos perėjimo punktas;

g)

lustas;

h)

sienos antspaudas.

5.   PAVIENIŲ ĮVYKIŲ ATASKAITOS DĖL KITŲ TARPVALSTYBINIO NUSIKALSTAMUMO FORMŲ

Be 1 priedo 7 dalyje nurodytų rodiklių, nacionalinis koordinavimo centras teikia pavienių su kitais nusikaltimais susijusių įvykių ataskaitas tais atvejais, kai:

1)

tarpvalstybinis nusikalstamumas, įtarimas dėl bandymo vykdyti tarpvalstybinį nusikalstamumą, pranešimas duomenų bazėje arba didelio masto IT sistemoje yra susijęs su galima teroristine veikla arba gali kelti grėsmę Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui;

2)

tarpvalstybinis nusikalstamumas, įtarimas dėl bandymo vykdyti tarpvalstybinį nusikalstamumą, pranešimas duomenų bazėje arba didelio masto IT sistemoje reikalauja reakcijos iš kitų valstybių narių ir Agentūros arba daro poveikį sienų kontrolės priemonėms;

3)

tarpvalstybinis nusikalstamumas, įtarimas dėl bandymo vykdyti tarpvalstybinį nusikalstamumą yra susijęs su konkrečiu modus operandi. Tokiu atveju ataskaitos susiejamos su įvykį apibūdinančia rizikos analizės ataskaita.

Rengėjai ir savininkai stengiasi pranešti šią prieinamą informaciją:

5.1.   Įvykio rūšis

Apibūdindamas įvykių rūšį, rengėjas naudoja 1 priedo 7 dalyje nurodytas kategorijas ir pakategores.

5.2.   Įvykio aplinkybės

a)

laikas ir koordinatės;

b)

paskirties vieta (atvykimas į Šengeno erdvę arba išvykimas iš jos, arba nežinoma);

c)

aptikimo aplinkybės:

1)

patikrinimo sienos perėjimo punkte metu;

2)

sienos stebėjimo operacijos metu;

3)

kita (antrinis judėjimas, pasienio teritorija);

d)

transporto priemonė:

1)

skrydis (skrydžio ataskaita susiejama su ataskaita, kaip numatyta 7 dalyje);

2)

laivas (laivo ataskaita susiejama su ataskaita, kaip numatyta 1 dalyje, arba su paieškos ir gelbėjimo byla, kaip numatyta 6 dalyje);

3)

konteineris;

4)

sunkvežimis arba komercinė transporto priemonė;

5)

lengvasis automobilis;

6)

autobusas arba vagonas;

7)

traukinys;

8)

pėstysis;

9)

krovinys arba pašto siuntinys.

5.3.   Susiję asmenys

a)

bendras susijusių asmenų skaičius;

b)

asmens vaidmuo;

c)

nepilnamečių skaičius;

d)

suskirstymas pagal tautybę (spėjama / patvirtinta).

6.   PAVIENIŲ ĮVYKIŲ ATASKAITOS DĖL PASTEBĖTŲ LAIVŲ

Informacijos, susijusios su pastebėtais laivais, ataskaitos pateikiamos:

1)

jei aptiktas laivas yra įtariamų laivų stebėjimo sąraše – tokiu atveju ataskaitų teikimas susiejamas su atitinkamu stebėjimo sąrašu;

2)

jei laivas dalyvauja šiame priede nurodytame įvykyje – tokiu atveju ataskaita susiejama su atitinkamu įvykiu;

3)

jei rengėjas laivą laiko įtartinu – tokiu atveju ataskaitų teikimas turi būti susietas su rizikos analizės ataskaita.

Pirmoji laivo ataskaita išsiunčiama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pirmojo aptikimo.

Rengėjai ir savininkai stengiasi pranešti šią prieinamą informaciją:

6.1.   Laivo koordinatės ir būsena

Informaciją apie pastebėto laivo koordinates sudaro:

a)

matavimo laikas, koordinatės ir neatitikties spindulys, kryptis ir greitis, jei laivas juda;

b)

laivo būsena (varikliai išjungti, pastebėti dūmai, nuleistas inkaras, kt.);

c)

matavimo arba aptikimo šaltinis (radaras, eismo valdymo sistema, kt.);

d)

iki įvykio žinomos laivo koordinatės.

Rengėjai, galintys gauti informacijos apie laivą, stengiasi kuo anksčiau atnaujinti jo koordinates naudodamiesi turimais informacijos šaltiniais.

Aptikta informacija apie pastebėto laivo buvimo jūroje vietą atnaujinama bent kas valandą.

6.2.   Laivo tipas

Informacija apie laivo tipą padeda atskirti

a)

keleivinį laivą, burinę valtį, motorinę jachtą, žvejybos laivą, konteinervežį, balkerius, naftos tanklaivius, bendruosius krovininius laivus, greitaeigius laivus, mobilius gręžimo įrenginius jūroje, specialios paskirties laivus;

b)

laivo naudojimo paskirtį – komerciniam darbui arba laisvalaikiui.

6.3.   Laivo rodikliai

Informaciją apie laivo rodiklius sudaro:

a)

vėliava;

b)

laivo pavadinimas;

c)

Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) numeris, Mobiliosios jūrų tarnybos identifikavimo (MMSI) numeris ir kiti vaizdiniai bei radijo identifikatoriai, naudojami susisiekti su laivais ir juos apibūdinti.

6.4.   Keleiviai ir krovinys

Informaciją apie keleivius ir krovinį sudaro:

a)

įgulos narių skaičius;

b)

suskirstymas pagal įgulos narių tautybę;

c)

keleivių skaičius;

d)

suskirstymas pagal keleivių tautybę;

e)

krovinio rūšis ir kiekis / svoris.

7.   PAVIENIŲ ĮVYKIŲ ATASKAITOS DĖL PASTEBĖTŲ SKRYDŽIŲ Į TREČIĄSIAS ŠALIS

Informacijos, susijusios su pastebėtais skrydžiais į trečiąsias šalis, ataskaitos pateikiamos:

1)

jei aptiktas skrydis yra įtariamų skrydžių stebėjimo sąraše – tokiu atveju ataskaitų teikimas susiejamas su atitinkamu stebėjimo sąrašu;

2)

jei skrydis susijęs su šiame priede nurodytu įvykiu – tokiu atveju ataskaita susiejama su atitinkamu įvykiu;

3)

jei rengėjas laiko skrydį įtartinu – tokiu atveju ataskaitų teikimas susiejamas su įvykį apibūdinančia rizikos analizės ataskaita.

Pirmoji skrydžio ataskaita išsiunčiama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pirmojo aptikimo.

Rengėjai ir savininkai stengiasi pateikti tokią informaciją, kokia yra prieinama.

7.1.   Pastebėto orlaivio koordinatės

Informaciją apie pastebėto orlaivio koordinates sudaro:

a)

matavimo laikas;

b)

koordinatės, įskaitant aukštį ir neatitikimo mastą;

c)

kryptis ir greitis;

d)

matavimo arba aptikimo šaltinis (radaras, eismo valdymo sistema, kt.).

Rengėjai, galintys gauti informacijos apie orlaivį, stengiasi kuo anksčiau atnaujinti jo koordinates naudodamiesi turimais informacijos šaltiniais.

Informacija apie pastebėto skrendančio orlaivio koordinates atnaujinama beveik realiuoju laiku.

7.2.   Pastebėto orlaivio tipas

Informacija apie orlaivio tipą padeda atskirti fiksuotus arba sukamus sparnus, reaktyvinius lėktuvus arba propeleriu varomus lėktuvus, pilotuojamus kabinoje arba nuotoliniu būdu, ir, jei įmanoma, galėtų informuoti apie tikslų modelį.

7.3.   Orlaivių identifikatoriai

Informacija apie orlaivio identifikatorius apima skirtingus vaizdinius ir radijo identifikatorius, naudojamus susisiekti su orlaiviu ir jį apibūdinti.

7.4.   Informacija apie skrydį

Informaciją apie skrydį sudaro:

a)

skrydžio tipas (komercinis, privatus, valdžios, kt.);

b)

skrydžio identifikatorius, įskaitant komercinio skrydžio identifikatorius;

c)

išvykimo vieta;

d)

paskirties vieta;

e)

nuoroda į skrydžio planą.

7.5.   Keleiviai ir krovinys

Informaciją apie keleivius ir krovinį sudaro:

a)

įgulos narių skaičius;

b)

suskirstymas pagal įgulos narių tautybę;

c)

keleivių skaičius;

d)

suskirstymas pagal keleivių tautybę;

e)

krovinio tipas.

8.   PAVIENIŲ ĮVYKIŲ ATASKAITOS DĖL PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO ĮVYKIŲ

Nacionalinis koordinavimo centras teikia visų su paieška ir gelbėjimu susijusių įvykių ataskaitas pagal 21 straipsnį.

Ataskaitos, susijusios su galimu paieškos ir gelbėjimo įvykiu, apima įvykio trukmę nuo pirmo aptikto pastebėto laivo arba gauto pavojaus signalo apie nelaimėje atsidūrusius žmones iki sienos perėjimo įvykio pabaigos ir susijusios paieškos ir gelbėjimo bylos pabaigos.

Rengėjai ir savininkai stengiasi pateikti tokią informaciją, kokia yra prieinama.

8.1.   Nuorodos į ataskaitas dėl nelaimės ištikto laivo pagal 6 dalį

Ataskaita taip pat gali būti susieta su kitais paieškos ir gelbėjimo byloje dalyvaujančiais laivais, tokiais kaip motininiai laivai.

8.2.   Ataskaitos dėl paieškos ir gelbėjimo bylos būklės, įskaitant

a)

paieškos ir gelbėjimo etapą (neapibrėžtumas, pavojaus signalas, nelaimė, paieškos ir gelbėjimo operacija vykdoma, paieškos ir gelbėjimo operacija baigta);

b)

kompetentingą Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą;

c)

numatomą saugią vietą arba saugią vietą pasibaigus paieškos ir gelbėjimo operacijai.

8.3.   Nuorodos į 1 dalies ir 2 dalies ataskaitas, jei tinkama


3 PRIEDAS

Pavienių įvykių ataskaitų dėl prekių ribos

1.   NETEISĖTI NARKOTIKAI

1)

Kanapės: 10 kg ;

2)

heroinas: 500 gramų;

3)

kiti opioidiniai analgetikai (pvz., morfinas, opijus, kt.): 500 gramų;

4)

kokainas: 10 kg;

5)

amfetamino tipo stimuliatoriai (įskaitant amfetaminą ir metamfetaminą): 100 gramų;

6)

MDMA (ekstazis): 5000 tablečių;

7)

naujos psichoaktyviosios medžiagos: 500 tablečių arba 100 gramų;

8)

kiti neteisėti narkotikai.

2.   GINKLAI IR SPROGMENYS

1)

Šaunamųjų ginklų ar ginklų dalys: 15 vnt.;

2)

sprogmenys: 3 kg;

3)

šaudmenys: 10 000 vnt.

3.   KITOS PREKĖS

1)

Žaliavinis tabakas: 500 kg;

2)

cigaretės: 1 mln. vienetų;

3)

alkoholis: 5 000 litrų gryno alkoholio;

4)

energiniai produktai (kuras): 10 000 litrų;

5)

neteisėta prekyba kultūriniais objektais: apskaičiuota vertė virš 1 mln. EUR.


Top