Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009R0074

2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 74/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai

OL L 30, 2009 1 31, p. 100–111 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2013; panaikino 32013R1305

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/74/oj

31.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 30/100


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 74/2009

2009 m. sausio 19 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę (3),

kadangi:

(1)

Vertinant 2003 m. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos įgyvendinimą nustatyta, kad svarbiausi nauji Europos žemės ūkio sektoriaus uždaviniai yra susiję su klimato kaita, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, vandentvarka, biologine įvairove ir pieno sektoriaus restruktūrizavimu.

(2)

Todėl 2007 m. lapkričio 20 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė komunikatą „Pasiruošimas BŽŪP reformos patikrinimui“. Reikėtų atsižvelgti į tą komunikatą ir vėliau vykusių Europos Parlamento, Tarybos, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto diskusijų dėl komunikato pagrindinių aspektų rezultatus ir į gausias viešųjų konsultacijų metu gautas pastabas.

(3)

Bendrija, kaip Kioto protokolo Susitariančioji Šalis (4), buvo paraginta pagal savo nacionalines aplinkybes įgyvendinti ir (arba) toliau tobulinti politiką ir priemones, pavyzdžiui, tvarių žemės ūkio formų skatinimą atsižvelgiant į klimato kaitą. Be to, pagal Kioto protokolą Susitariančiosios Šalys įpareigojamos sudaryti, įgyvendinti, skelbti ir reguliariai atnaujinti nacionalines, o tam tikrais atvejais ir regionines programas, kuriose būtų numatytos priemonės klimato kaitai švelninti ir priemonės, sudarančios palankesnes sąlygas tinkamai prisitaikyti prie klimato kaitos. Tokios programos, inter alia, būtų skirtos žemės ūkiui ir miškininkystei. Todėl paramos kaimo plėtrai vaidmuo turėtų būti toliau stiprinamas. Esama tvirtų mokslinių įrodymų, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų. Be to, Bendrija buvo paraginta išnagrinėti visus įmanomus būdus, kaip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nors Europos žemės ūkio sektoriaus indėlis mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra didesnis nei kitų sektorių, ateityje žemės ūkio sektorius įgyvendinant pasaulinę ES kovos su klimato kaita strategiją bus raginamas dėti daugiau pastangų išmetamųjų dujų kiekiui mažinti.

(4)

Atsižvelgdama į dideles problemas, susijusias su vandens trūkumu ir sausromis, Taryba 2007 m. spalio 30 d. išvadose dėl „Vandens trūkumo ir sausrų“ laikėsi nuomonės, kad atitinkamomis BŽŪP priemonėmis reikėtų toliau spręsti vandentvarkos klausimus, įskaitant vandens kokybę. Tvari vandentvarka Europos žemės ūkiui būtina tam, kad būtų padidintas vandens vartojimo efektyvumas žemės ūkio sektoriuje ir vandens kokybės apsauga. Atsižvelgiant į numatomus klimato pokyčius, tikėtina, kad nuo sausros nukentės vis daugiau teritorijų ir didės sausrų dažnumas.

(5)

Be to, Taryba 2006 m. gruodžio 18 d. išvadose dėl „Biologinės įvairovės nykimo sustabdymo“ pabrėžė, kad biologinės įvairovės apsauga tebėra labai svarbus uždavinys, kuris tampa dar sudėtingesnis dėl klimato kaitos ir vandens poreikio, ir nors padaryta didelė pažanga, įgyvendinant Bendrijos 2010 m. biologinės įvairovės tikslą reikės papildomų pastangų. Europos žemės ūkio sektoriui tenka labai svarbus vaidmuo saugant biologinę įvairovę.

(6)

Svarbu, kad su šiomis Bendrijos prioritetinėmis sritimis susijusi veikla būtų toliau stiprinama įgyvendinant kaimo plėtros programas, patvirtintas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 (5).

(7)

Inovacijomis gali būti ypač prisidedama prie naujų technologijų, produktų ir procesų kūrimo, tokiu būdu suintensyvinant pastangas, skirtas spręsti klimato kaitos, atsinaujinančių energijos išteklių, vandentvarkos ir biologinės įvairovės problemas. Teikiant specialią paramą inovacijoms turėtų būti atsižvelgiama į šiuos iššūkius, siekiant didinti atitinkamos veiklos veiksmingumą.

(8)

2015 m. nustojus galioti pieno gamybos kvotų režimui pagal 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (6), pieną gaminantys ūkininkai turės imtis tam tikrų veiksmų, kad prisitaikytų prie besikeičiančių sąlygų, visų pirma mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose. Todėl reikėtų atsižvelgti ir į šią ypatingą situaciją, kuri yra nauja problema valstybėms narėms, kurią jos turėtų gebėti išspręsti siekdamos užtikrinti sklandžius pokyčius jų pieno sektoriuose.

(9)

Atsižvelgiant į šių prioritetinių sričių svarbą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas įpareigojimas kaimo plėtros programose numatyti su šiais naujais uždaviniais susijusią veiklą, patvirtintą laikantis šio reglamento.

(10)

Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatyta, kad atsižvelgiant į svarbiausius Bendrijos prioritetinių sričių pokyčius, Tarybos sprendimu 2006/144/EB (7) priimtos Bendrijos kaimo plėtros strateginės gairės (2007–2013 m. programavimo laikotarpiu) gali būti peržiūrėtos. Todėl valstybėms narėms, gaunančioms papildomų lėšų, turėtų būti nustatytas įpareigojimas po Bendrijos strateginių gairių peržiūros patikslinti savo nacionalinius strategijos planus, kad būtų sukurtas pagrindas keisti programas. Šis įpareigojimas turėtų būti taikomas tik toms valstybėms narėms, kurios nuo 2010 m. gaus papildomų finansinių išteklių pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (8), o nuo 2011 m. — nepanaudotų lėšų sumas, pagal nacionalines viršutines ribas, skirtas tame reglamente numatytai bendrosios išmokos schemai, kurias jos nusprendžia pervesti EŽŪFKP.

(11)

Reikia nustatyti su naujais uždaviniais susijusių veiklos rūšių įtraukimo į kaimo plėtros programas ir patikslintų kaimo plėtros programų pateikimo Komisijai terminą, kad valstybėms narėms būtų suteiktas pakankamas laikotarpis savo kaimo plėtros programoms pakeisti atsižvelgiant į patikslintas Bendrijos strategines gaires ir nacionalinius strategijos planus.

(12)

Atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. ir 2005 m. stojimo aktuose numatyta, kad naujų valstybių narių, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, ūkininkai gaus tiesiogines išmokas taikant laipsniško išmokų didinimo mechanizmą, o moduliavimo taisyklės šių šalių ūkininkams bus taikomos tik nuo 2012 m., naujosioms valstybėms narėms nereikės tikslinti nacionalinių strategijos planų. Atitinkamai reikėtų pakeisti naujosioms valstybėms narėms nustatytus kaimo plėtros programų patikslinimo ir pateikimo terminus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tos pačios priežasties iki 2013 m. moduliavimo taisyklės netaikomos Bulgarijai ir Rumunijai, šioms naujosioms valstybėms narėms įpareigojimas patikslinti nacionalinius strategijos planus ir kaimo plėtros programas neturėtų būti taikomas.

(13)

Pagal šiuos naujus įpareigojimus turėtų būti pakeisti kaimo plėtros programų turinio reikalavimai. Turėtų būti parengtas negalutinis veiklos rūšių ir jų galimų rezultatų sąrašas, kad valstybėms narėms atsižvelgiant į kaimo plėtros teisės aktus būtų lengviau numatyti su naujais uždaviniais susijusią atitinkamą veiklą.

(14)

Kad paramos gavėjams būtų suteikiama papildomų paskatų įgyvendinti su naujomis prioritetinėmis sritimis susijusią veiklą, turėtų būti sudaryta galimybė nustatyti didesnes paramos už tokią veiklą sumas ir normas.

(15)

Siekiant stiprinti bendradarbiavimą kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei miškininkystės sektoriuje reikėtų numatyti suteikti lankstumo pasirenkant projektų partnerius.

(16)

Ūkininkams, kuriems pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams (9), skiriamų tiesioginių išmokų dydis yra pastebimai sumažinamas, nuo 2011 biudžetinių metų turėtų būti teikiama parama restruktūrizavimui, kuri būtų laikino pobūdžio, laipsniškai mažinama ir teikiama nediskriminuojant. Tokia parama turėtų būti teikiama pagal kaimo plėtros programas siekiant padėti atitinkamiems ūkininkams prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, restruktūrizuojant su žemės ūkiu susijusią ir su juo nesusijusią savo ūkinę veiklą.

(17)

Siekiant suteikti daugiau lankstumo teikiant paramą, turinčią agrarinį aplinkosauginį poveikį, valstybės narės turėtų galėti nutraukti agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymą ir teikti lygiavertę paramą pagal pirmojo ramsčio nuostatas, su sąlyga, jog bus atsižvelgiama į paramos gavėjo ekonominius interesus ir teisėtus lūkesčius bei bus gaunama visuotinės aplinkosauginės naudos.

(18)

Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytas principas, kad ūkininkams, kurie nesilaiko tam tikrų visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, aplinkos ir gyvūnų gerovės reikalavimų, teikiama tiesioginė parama gali būti sumažinta arba neskiriama. Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatytas toks pat principas, taikomas tam tikroms kaimo plėtros priemonėms. Ši kompleksinio paramos susiejimo sistema sudaro neatsiejamą Bendrijos paramos pagal tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros schemas dalį. Tačiau esama skirtumų tarp šių dviejų schemų, kadangi kelios tiesioginių išmokų kompleksinio susiejimo sistemai taikomos taisyklės nėra įtrauktos į kaimo plėtros priemonių kompleksinio susiejimo sistemą. Siekiant užtikrinti nuoseklumą kaimo plėtros priemonių kompleksinio susiejimo sistemos taisykles reikia suderinti su tiesioginėms išmokoms taikomomis taisyklėmis, visų pirma taisyklėmis dėl atsakomybės perduodant žemę, paramos sumažinimo ir neskyrimo viršutinių ribų, nedidelių pažeidimų atvejų, konkrečių kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant išsamias paramos sumažinimo ar neskyrimo taisykles, naujų gyvūnų gerovės reikalavimų taikymo naujosiose valstybėse narėse terminų.

(19)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009, finansiniai ištekliai, gauti pritaikius privalomą moduliavimą pagal tą reglamentą, o nuo 2011 m. — kartu su nepanaudotų lėšų sumomis, pagal nacionalines viršutines ribas, skirtas tame reglamente numatytai bendrosios išmokos schemai, kurias valstybės narės nusprendžia pervesti EŽŪFKP, turi būti naudojamos kaimo plėtrai remti. Tikslinga užtikrinti, kad tiems finansiniams ištekliams lygi suma būtų naudojama su naujais uždaviniais susijusiai veiklai remti.

(20)

Tuos finansinius išteklius atitinkančių sumų naudojimas papildomais, specialiais ir privalomais tikslais neturėtų turėti įtakos nustatytai kaimo plėtros rėmimo tikslų pusiausvyrai.

(21)

Atsižvelgiant į naujų uždavinių Bendrijos lygiu svarbą ir būtinybę sparčiai juos spręsti, EŽŪFKP įnašas turėtų būti padidintas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamai veiklai vykdyti.

(22)

Siekiant padidinti stebėsenos komiteto veiklos efektyvumą, reikėtų pakeisti jo vaidmenį ir funkcijas, susijusias su kaimo plėtros programų pakeitimais.

(23)

Siekiant teisinio tikrumo ir supaprastinimo tikslinga aiškiau apibrėžti ir suderinti nuostatas, kuriomis numatoma Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių netaikyti valstybių narių išmokoms, kurios mokamos pagal šį reglamentą bei laikantis jo nuostatų.

(24)

Siekiant sudaryti dar palankesnes sąlygas jaunųjų ūkininkų pradiniam įsisteigimui ir struktūriniam jų valdų pritaikymui po pradinio įsisteigimo, turėtų būti padidinta didžiausia paramos suma.

(25)

Siekiant sukurti naują patikslintų nacionalinių strategijos planų ir kaimo plėtros programų įgyvendinimo laiku sistemą, visų pirma sumų, kurios turi būti gautos pritaikius moduliavimą, atžvilgiu, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. kartu su Reglamentu (EB) Nr. 73/2009. Atsižvelgiant į šio Reglamento nuostatų pobūdį, šis taikymas atgaline data neturėtų pažeisti atitinkamų paramos gavėjų teisinio tikrumo principo. Vis dėlto atsižvelgiant į šį principą iš dalies pakeistos nuostatos dėl kompleksinio paramos susiejimo taikymo turėtų būti taikomos nuo 2010 m. sausio 1 d.

(26)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)

11 straipsnio 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

kaimo plėtros programų, kuriomis įgyvendinamas nacionalinis strategijos planas, sąrašas, orientacinis EŽŪFKP lėšų paskirstymas kiekvienai programai, įskaitant sumas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 12 straipsnio 2 dalyje, ir atskira nuoroda į sumas, numatytas šio reglamento 69 straipsnio 5a dalyje.“;

2)

Į II skyrių įterpiamas šis straipsnis:

„12a straipsnis

Patikslinimas

1.   Kiekviena valstybė narė, nuo 2010 m. gaunanti papildomų lėšų, gautų pritaikius privalomąjį moduliavimą pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (10) 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 3 dalį, o nuo 2011 m. — kartu su sumomis, sukauptomis pagal minėto reglamento 136 straipsnį, laikydamasi šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos patikslina savo nacionalinį strategijos planą atsižvelgdama į atliktos šio reglamento 10 straipsnyje paminėtų Bendrijos strateginių gairių peržiūros rezultatus.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas patikslintas nacionalinis strategijos planas ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d. nusiunčiamas Komisijai.

3)

Įrašomas šis straipsnis:

„16a straipsnis

Su tam tikromis prioritetinėmis sritimis susijusi specialioji veikla

1.   Atsižvelgdamos į savo konkrečius poreikius, valstybės narės nuo 2010 m. sausio 1 d. kaimo plėtros programose numato veiklos rūšis, priskiriamas toliau nurodytoms prioritetinėms sritims, kurios apibūdintos Bendrijos strateginėse gairėse ir išsamiau apibrėžtos nacionaliniuose strategijos planuose:

a)

klimato kaitos,

b)

atsinaujinančiųjų energijos išteklių,

c)

vandentvarkos,

d)

biologinės įvairovės,

e)

priemonių, kuriomis prisidedama prie pieno sektoriaus restruktūrizavimo,

f)

su a, b, c ir d punktuose nurodytomis prioritetinėmis sritimis susijusių inovacijų.

Tų rūšių veikla, kuri sietina su pirmoje pastraipoje nurodytomis prioritetinėmis sritimis, turi būti skirta rezultatams, pavyzdžiui, II priede nurodytiems galimiems rezultatams, pasiekti. Orientacinis tokių veiklos rūšių sąrašas ir jų galimi rezultatai išdėstyti II priede.

Patikslintos kaimo plėtros programos, susijusios su šioje dalyje nurodyta veikla, Komisijai pateikiamos ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d.

2.   1 dalyje nurodytų rūšių veiklai I priede nustatytos paramos intensyvumo normos nuo 2010 m. sausio 1 d. gali būti padidintos 10 procentinių punktų.

3.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. kiekvienoje kaimo plėtros programoje taip pat pateikiama:

a)

veiklos rūšių sąrašas ir informacija, nurodyta 16 straipsnio c punkte ir susijusi su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis specialiosios veiklos rūšimis;

b)

lentelė, kurioje nurodomas visas Bendrijos įnašas, skirtas šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytų rūšių veiklai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

4.   Tačiau naujosioms valstybėms narėms, kaip apibrėžta 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio g punkte, šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos pradžios datos yra 2013 m. sausio 1 d., 1 dalyje nurodytų patikslintų kaimo plėtros programų pateikimo data yra 2012 m. birželio 30 d., ir 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis yra nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

5.   1, 3 ir 4 dalys netaikomos Bulgarijai ir Rumunijai.“;

4)

17 straipsnyje įrašoma ši dalis:

„3.   Nurodant visą EŽŪFKP įnašą, pagal kurį apskaičiuojamas Bendrijos minimalus finansinis įnašas kiekvienai krypčiai, kaip numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, neatsižvelgiama į sumas, lygias sumoms, gautoms pagal 69 straipsnio 5a dalį pritaikius privalomąjį moduliavimą.“;

5)

20 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis:

i)

remiamos restruktūrizuojamos pusiau natūrinės žemės ūkio valdos (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoj, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje);

ii)

remiamas gamintojų grupių kūrimas (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoj, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje);

iii)

remiamos žemės ūkio valdos, restruktūrizuojamos vykdant bendro rinkos organizavimo reformą, įskaitant veiklos įvairinimą imantis su žemės ūkiu nesusijusios veiklos.“;

6)

29 straipsnio 1 dalyje įrašomas šis sakinys:

„Bendradarbiauja ne mažiau kaip du subjektai, kurių bent vienas yra pirminis gamintojas arba perdirbimo pramonės subjektas.“;

7)

Po 4 poskirsnio „Reikalavimai pereinamojo laikotarpio priemonėms“ paskutinio straipsnio įrašomas šis straipsnis:

„35a straipsnis

Įgyvendinant bendro rinkos organizavimo reformą restruktūrizuojamos valdos

1.   20 straipsnio d punkto iii papunktyje numatyta parama žemės ūkio valdoms, kurios restruktūrizuojamos įgyvendinant bendro rinkos organizavimo reformą, įskaitant veiklos įvairinimą imantis su žemės ūkiu nesusijusios veiklos, teikiama ūkininkams, kuriems pritaikius Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 tiesioginės išmokos nuo 2010 m. sumažinamos daugiau kaip 25 %, palyginti su 2009 m., ir kurie pateikia verslo planą.

2.   Įgyvendinant 1 dalyje nurodytą verslo planą padaryta pažanga įvertinama praėjus dvylikai mėnesių.

3.   Parama išmokama mažinamomis vienodo dydžio išmokomis ir tik 2011, 2012 bei 2013 metais. Parama neturi viršyti I priede nustatytos didžiausios sumos ir bet kokiu atveju neturi viršyti 50 % tiesioginių išmokų sumažinimo, atlikto laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, palyginti su 2009 m.“;

8)

39 straipsnio 3 dalyje įrašoma ši pastraipa:

„Valstybės narės gali nutraukti tokių įsipareigojimų vykdymą netaikydamos atitinkamam paramos gavėjui prievolės grąžinti jau gautą paramą, jeigu:

a)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009, teikiama nauja parama, kurią įgyvendinant taikomos taisyklės, turinčios lygiavertį visuotinį agrarinį aplinkosauginį poveikį, kaip ir nebetaikoma agrarinė aplinkosauginė priemonė;

b)

ta parama finansiniu požiūriu nėra mažiau palanki atitinkamam paramos gavėjui;

c)

atitinkamas paramos gavėjas informuojamas apie šią galimybę tuo metu, kai jis prisiima įsipareigojimus.“;

9)

Įterpiamas šis 4 poskirsnio „Standartų laikymasis“ straipsnis:

„50a straipsnis

Pagrindiniai reikalavimai

1.   Išmokas pagal 36 straipsnio a punkto i–v papunkčius ir 36 straipsnio b punkto i, iv ir v papunkčius gaunantis paramos gavėjas visoje valdoje laikosi teisės aktais nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų, numatytų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 5 ir 6 straipsniuose bei II ir III prieduose.

Prievolė laikytis pirmoje pastraipoje nurodytų teisės aktais nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų netaikoma ne žemės ūkio veiklai valdoje ir ne žemės ūkio paskirties plotuose vykdomai veiklai, už kurią neprašoma paramos pagal šio reglamento 36 straipsnio b punkto i, iv ir v papunkčius.

2.   Kompetentinga nacionalinė institucija, inter alia, naudodama elektronines priemones, pateikia paramos gavėjui teisės aktais nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų, kurių reikės laikytis, sąrašą.“;

10)

51 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais (toliau — atitinkami kalendoriniai metai) nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo ar geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų, ir šių reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami paramos gavėjui, pateikusiam paraišką paramai gauti pagal 36 straipsnio a punkto i–v papunkčius ir 36 straipsnio b punkto i, iv ir v papunkčius atitinkamais kalendoriniais metais, visa tam paramos gavėjui skirtų ar skirtinų išmokų suma, susijusi su atitinkamais kalendoriniais metais, yra sumažinama arba neskiriama laikantis 4 dalyje nurodytų išsamių taisyklių.

Pirmoje pastraipoje nurodytas išmokos sumažinimas arba neskyrimas taip pat taikomi tais atvejais, kai bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais nesilaikoma 39 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtiniausių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų ir kai šie reikalavimai pažeidžiami dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami paramos gavėjui, pateikusiam mokėjimo prašymą pagal 36 straipsnio a punkto iv papunktį.

Pirma ir antra pastraipos taikomos taip pat tais atvejais, kai atitinkamų reikalavimų nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami asmeniui, kuriam buvo perduota žemė arba kurio žemė buvo perduota.

Šioje dalyje „perdavimas“ — sandoris, kurį sudarius žemės perdavėjas nustoja ja disponuoti.

Nukrypstant nuo trečios pastraipos, tais atvejais, kai asmuo, kuriam tiesiogiai priskiriami veiksmai arba neveikimas, pateikia mokėjimo prašymą atitinkamais kalendoriniais metais, tam asmeniui skirtų ar skirtinų išmokų bendra suma sumažinama arba neskiriama.“;

11)

51 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išmokų sumažinimas arba neskyrimas netaikomas, jei siekiama laikytis standartų, kurių laikymuisi suteiktas pereinamasis laikotarpis pagal 26 straipsnio 1 dalį, pereinamojo laikotarpio metu.

Nepaisant 1 dalies ir laikydamosi 4 dalyje nurodytose išsamiose taisyklėse nustatytų sąlygų, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti paramos sumažinimo arba neskyrimo, jei mažintina ar neskirtina suma vienam paramos gavėjui kalendoriniais metais yra 100 EUR arba mažesnė.

Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti antroje pastraipoje numatyta galimybe, kitais metais kompetentinga institucija imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad paramos gavėjas pašalintų atitinkamo pažeidimo pasekmes. Paramos gavėjui pranešama apie nustatytus pažeidimus ir pareigą imtis ištaisomųjų veiksmų.“;

12)

51 straipsnio 3 dalis iš dalies pakeičiama taip:

a)

antros pastraipos c punkte data „2011 m. sausio 1 d.“ pakeičiama data „2013 m. sausio 1 d.“;

b)

trečios pastraipos c punkte data „2014 m. sausio 1 d.“ pakeičiama data „2016 m. sausio 1 d.“;

13)

51 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo taisyklės nustatomos 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokiais atvejais atsižvelgiama į nustatytų reikalavimų pažeidimų sunkumą, mąstą, pastovumą bei pasikartojimą ir į šiuos kriterijus:

a)

Aplaidumo atveju išmokos sumažinimo procentinis dydis neviršija 5 %, o pakartotinio pažeidimo atveju — 15 %.

Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti nemažinti išmokos, jei, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, mąstą ir pastovumą, jį galima laikyti nedideliu pažeidimu. Tačiau pažeidimas, keliantis tiesioginį pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, negali būti laikomas nedideliu pažeidimu.

Išskyrus atvejus, kai paramos gavėjas nedelsdamas ėmėsi ištaisomųjų veiksmų nustatytam pažeidimui pašalinti, kompetentinga institucija imasi reikiamų veiksmų, kurie tam tikrais atvejais gali apsiriboti tik administracine kontrole, kuria užtikrinama, kad paramos gavėjas pašalins atitinkamo pažeidimo pasekmes. Paramos gavėjui pranešama apie nustatytus pažeidimus ir pareigą imtis ištaisomųjų veiksmų.

b)

Tyčinio pažeidimo atveju iš esmės sumažinimo procentinis dydis yra ne mažesnis kaip 20 % ir vieneriems ar keleriems kalendoriniams metams gali būti visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias paramos schemas.

c)

Bet kuriuo atveju bendra sumažintų ar neskirtų išmokų suma per vienerius kalendorinius metus neviršija 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros sumos.“;

14)

69 straipsnyje įrašomos šios dalys:

„5a.   Sumą, kuri lygi sumoms, gautoms pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 73/2009, 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio3 dalį pritaikius privalomąjį moduliavimą, o nuo 2011 m. — ir sumoms, sukauptoms pagal minėto reglamento 136 straipsnį, valstybės narės panaudoja tik laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. kaip Bendrijos paramą pagal taikomas kaimo plėtros programas toms veiklos rūšims, kurios nurodytos šio reglamento 16a straipsnyje, finansuoti.

Naujosioms valstybėms narėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio gpunkte, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis yra nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pirmos dvi pastraipos netaikomos Bulgarijai ir Rumunijai.

5b.   Jei pasibaigus programai Bendrijos įnašo faktinė suma, panaudota šio straipsnio 5a dalyje nurodytai veiklai finansuoti, yra mažesnė nei šio straipsnio 5a dalyje nurodyta suma, valstybė narė šį skirtumą perveda į Europos bendrijų bendrąjį biudžetą, bet jo suma neturi būti didesnė nei suma, kuria viršijama bendra paskirstytų išmokų, skirtų 16a straipsnyje nenurodytai veiklai finansuoti, suma.

5c.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 25 straipsnį į šio straipsnio 5a dalyje nurodytas sumas neatsižvelgiama.“;

15)

70 straipsnio 4 dalyje įrašoma ši pastraipa:

„Nepaisant 3 dalyje nustatytų viršutinių ribų, EŽŪFKP įnašas gali būti padidintas iki 90 % konvergencijos reikalavimus atitinkantiems ir iki 75 % konvergencijos reikalavimų neatitinkantiems regionams šio reglamento 16a straipsnyje nurodytų rūšių veiklai finansuoti neviršijant sumos, gautos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 3 dalį pritaikius privalomąjį moduliavimą, o nuo 2011 m. — ir sumos, sukauptos pagal minėto reglamento 136 straipsnį.“;

16)

78 straipsnio f punktas pakeičiamas taip:

„f)

svarsto ir tvirtina visus svarbius pasiūlymus dėl kaimo plėtros programų pakeitimų.“;

17)

88 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau, nepažeidžiant šio reglamento 89 straipsnio, Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių išmokoms, mokamoms pagal šį reglamentą bei laikantis jo nuostatų ir patenkančioms į Sutarties 36 straipsnio taikymo sritį.“;

18)

Priedo pavadinime ir 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje, 26 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 32 straipsnio 2 dalyje, 33 straipsnyje, 34 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 2 dalyje, 39 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 43 straipsnio 4 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 45 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnyje, 47 straipsnio 2 dalyje ir 88 straipsnio 2, 4 bei 6 dalyse žodis „priedas“ pakeičiamas žodžiu „I priedas“;

19)

Priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

22 straipsnio 2 dalyje numatytos paramos įsisteigimui suma eurais, nurodyta pirmos eilutės trečioje skiltyje, pakeičiama šia suma:

„70 000“;

b)

Po vienuoliktos eilutės, kurioje nurodyta parama restruktūrizavimui įgyvendinant bendro rinkos organizavimo reformą, įterpiama ši eilutė, kurioje nurodyta parama gamintojų grupėms pagal 35 straipsnio 2 dalį:

„35a straipsnio 3 dalis

Didžiausia paramos restruktūrizavimui įgyvendinant bendro rinkos organizavimo reformą suma

 

Vienai valdai

4 500

3 000

1 500

2011 m.

2012 m.

2013 m.“;

c)

Išnaša „*“ pakeičiama taip:

„(*)

Parama įsisteigimui gali būti skiriama mokant 40 000 EUR neviršijančią vienkartinę išmoką arba mokant palūkanų subsidiją, kurios kapitalizuota vertė negali viršyti 40 000 EUR. Bendra abiejų rūšių paramos suma negali viršyti 70 000 EUR.“;

d)

Išnaša „****“ pakeičiama taip:

„(****)

Šios sumos gali būti padidintos šio reglamento 16a straipsnyje nurodytų rūšių veiklai finansuoti ir kitais išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į ypatingas sąlygas, kurios turi būti pagrįstos kaimo plėtros programose.“;

20)

Pridedamas naujas II priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus 1 straipsnio 10, 11 ir 13 dalis, kurios taikomos nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. GANDALOVIČ


(1)  2008 m. lapkričio 19 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2008 m. spalio 23 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). Nuomonė pateikta po neprivalomos konsultacijos.

(3)  2008 m. spalio 8 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). Nuomonė pateikta po neprivalomos konsultacijos.

(4)  Priimtas Tarybos sprendimu 2002/358/EB (OL L 130, 2002 5 15, p. 1).

(5)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(6)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(7)  OL L 55, 2006 2 25, p. 20.

(8)  Žr. šio Oficialiajame leidinyje p. 16.

(9)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

(10)  OL L 30, 2009 1 31, p. 16.“;


PRIEDAS

„II PRIEDAS

16a straipsnyje nurodytų veiklos rūšių ir su prioritetinėmis sritimis susijusio galimo poveikio orientacinis sąrašas

Prioritetinė sritis: Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas

Veiklos rūšys

Straipsniai ir priemonės

Galimi rezultatai

Azoto trąšų efektyvumo didinimas (pvz., mažesnis sunaudojimas, įranga, tikslusis ūkininkavimas), trąšų laikymo sąlygų gerinimas

26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Išmetamo metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) kiekio mažinimas

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (pvz., šilumos netekimą mažinančių statybinių medžiagų naudojimas)

26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas

28 straipsnis. Žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas

29 straipsnis. Bendradarbiavimas kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas

Išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimas taupant energiją

Prevenciniai mechanizmai, kuriais siekiama išvengti neigiamo ekstremalių su klimato kaita susijusių oro sąlygų poveikio (pvz., apsaugai nuo krušos skirtų tinklų įrengimas)

26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas

Ekstremalių oro sąlygų neigiamo poveikio žemės ūkio gamybos potencialui mažinimas

Dirvožemio naudojimo veikla (pvz., žemės dirbimo metodai, tarpinių kultūrų auginimas, įvairi sėjomaina)

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Išmetamo azoto suboksido (N2O) kiekio mažinimas; anglies dioksido sekvestracija;

prisitaikymas prie klimato kaitos poveikio dirvožemiui

Žemės paskirties keitimas (pvz., ariamosios žemės pavertimas ganyklomis, ilgalaikis atidėjimas)

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

41 straipsnis. Pelno nesiekiančios investicijos

Išmetamo azoto suboksido (N2O) kiekio mažinimas; anglies dioksido sekvestracija

Ekstensyvusis gyvulių auginimas (pvz., gyvulių tankumo mažinimas) ir pievų priežiūra

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Išmetamo metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) kiekio mažinimas

Miško įveisimas, agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas

43 ir 45 straipsniai. Pirmas žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku

44 straipsnis. Pirmas agrarinės miškininkystės sistemų įkūrimas žemės ūkio paskirties žemėje

Išmetamo azoto suboksido (N2O) kiekio mažinimas; anglies dioksido sekvestracija

Potvynių prevencijos ir valdymo priemonės (pvz., su pakrančių bei vidaus teritorijos apsauga nuo potvynių susiję projektai)

20 straipsnis. Žemės ūkio gamybos potencialo, kuriam pakenkė stichinės nelaimės, atkūrimas ir atitinkamų prevencinių priemonių įdiegimas

Su klimato kaita susijusių ekstremalių oro sąlygų neigiamo poveikio žemės ūkio gamybos potencialui mažinimas

Mokymas ir naudojimasis ūkių konsultavimo paslaugomis klimato kaitos srityje

21 straipsnis. Profesinis mokymas ir informavimas

24 straipsnis. Naudojimasis konsultavimo paslaugomis

58 straipsnis. Mokymas ir informavimas

Ūkininkų mokymas ir konsultacijų jiems teikimas, siekiant mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos

Miškų gaisrų ir su klimatu susijusių stichinių nelaimių prevencinės priemonės

48 straipsnis. Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas

Anglies dioksido sekvestracija miškuose ir anglies dioksido (CO2) išmetimo vengimas; klimato kaitos neigiamo poveikio miškams mažinimas

Atsparesnių rūšių medynų auginimas

47 straipsnis. Miškų aplinkosauga

49 straipsnis. Pelno nesiekiančios investicijos

Klimato kaitos neigiamo poveikio miškams mažinimas

Prioritetinė sritis: atsinaujinantieji energijos ištekliai

Veiklos rūšys

Straipsniai ir priemonės

Galimi rezultatai

Biodujų gamyba naudojant organines atliekas (gamyba ūkyje ir vietinė gamyba)

26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas

53 straipsnis. Ne žemės ūkio veiklos įvairinimas

Iškastinio kuro pakeitimas; išmetamo metano (CH4) kiekio mažinimas

Daugiamečiai energetiniai augalai (miško kirtimo atžalynai ir žolė)

26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas

Iškastinio kuro pakeitimas; anglies dioksido sekvestracija; išmetamo azoto suboksido (N2O) kiekio mažinimas

Žemės ūkio/miškų biomasės perdirbimas atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai

26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas

28 straipsnis. Žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas

29 straipsnis. Bendradarbiavimas kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei miškininkystės sektoriuje

53 straipsnis. Ne žemės ūkio veiklos įvairinimas

54 straipsnis. Parama verslo kūrimui ir plėtrai

Iškastinio kuro pakeitimas

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos naudojant biomasę ir kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius (saulės ir vėjo energija, geoterminiai šaltiniai) įrenginiai/infrastruktūra

53 straipsnis. Ne žemės ūkio veiklos įvairinimas

54 straipsnis. Parama verslo kūrimui ir plėtrai

56 straipsnis. Pagrindinės paslaugos ekonomikai ir kaimo gyventojams

30 straipsnis. Žemės ūkio ir miškininkystės plėtros ir pritaikymo infrastruktūra

Iškastinio kuro pakeitimas

Informavimas apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir žinių apie juos sklaida

21 straipsnis. Profesinis mokymas ir informavimas

58 straipsnis. Mokymas ir informavimas

Informuotumo bei žinių didinimas, tuo pat metu netiesiogiai didinant kitos su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusios veiklos veiksmingumą

Prioritetinė sritis: vandentvarka

Veiklos rūšys

Straipsniai ir priemonės

Galimi rezultatai

Vandenį taupančios technologijos (pvz., veiksmingos drėkinimo sistemos)

Vandens saugojimas (įskaitant vandens nutekėjimo zonas)

Vandenį taupantys gamybos būdai (pvz., pritaikyti derliaus nuėmimo būdai)

26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas

30 straipsnis. Infrastruktūra

28 straipsnis. Žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Efektyvaus vandens vartojimo gebėjimų stiprinimas ir vandens saugojimo gebėjimų stiprinimas

Pelkių atkūrimas

Žemės ūkio paskirties žemės pavertimas pelkėmis

41 straipsnis. Pelno nesiekiančios investicijos

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

38 straipsnis. „Natura 2000“ išmokos

Vertingų vandens telkinių išsaugojimas; vandens kokybės apsauga ir pagerinimas

Žemės ūkio paskirties žemės pavertimas miškų/agrarinės miškininkystės sistemomis

43 ir 45 straipsniai. Pirmas žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku

Vandens kokybės apsauga ir pagerinimas

Nuotekų valymo įrenginiai ūkiuose ir perdirbimo bei prekybos veikloje

26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas

28 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės ir miškininkystės produktų vertės didinimas

Efektyvaus vandens vartojimo gebėjimų stiprinimas

Pusiau natūralių vandens telkinių kūrimas

Natūralių pylimų kūrimas

Vingiuojančios upės

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

57 straipsnis. Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas

Vertingų vandens telkinių išsaugojimas; vandens kokybės apsauga ir gerinimas

Dirvožemio naudojimo veikla (pvz., tarpinių kultūrų auginimas, ekologinis ūkininkavimas, ariamosios žemės pavertimas daugiametėmis ganyklomis)

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Įvairių junginių, įskaitantfosforą, patekimo į vandenį mažinimas

Informavimas apie vandentvarką ir informacijos apie ją sklaida

21 straipsnis. Profesinis mokymas ir informavimas

58 straipsnis. Mokymas ir informavimas

Informuotumo bei žinių didinimas, tuo pat metu netiesiogiai didinant kitos su vandentvarka susijusios veiklos veiksmingumą

Prioritetinė sritis: biologinė įvairovė

Veiklos rūšys

Straipsniai ir priemonės

Galimi rezultatai

Trąšų ir pesticidų nenaudojimas didelės gamtinės vertės žemės ūkio paskirties žemėje

Ekstensyviojo gyvulių auginimo būdai

Integruotoji ir ekologinė gamyba

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Įvairių rūšių augmenijos išsaugojimas, ganyklų apsauga ir išlaikymas

Daugiamečių pievų bei pakrančių ruožai ir biologiniai sluoksniai

„Natura 2000“ valdymo planų kūrimas

Biotopų/buveinių kūrimas/priežiūra „Natura 2000“ ir ne „Natura 2000“ teritorijose

Žemės paskirties keitimas (ekstensyvioji ganyklų priežiūra, ariamosios žemės pavertimas daugiametėmis ganyklomis, ilgalaikis atidėjimas)

Didelės gamtinės vertės daugiamečių augalų priežiūra

Sodų pievose kūrimas ir išsaugojimas

38 ir 46 straipsniai. „Natura 2000“ išmokos

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

41 straipsnis. Pelno nesiekiančios investicijos

47 straipsnis. Miškų aplinkosaugos išmokos

57 straipsnis. Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas

Paukščių bei kitų laukinių gyvūnų apsauga ir biotopų tinklo pagerinimas; kenksmingų medžiagų patekimo į gretimas buveines mažinimas; saugomų gyvūnijos ir augmenijos rūšių išsaugojimas

Genetinės įvairovės išsaugojimas

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Genetinės įvairovės išsaugojimas

Informavimas apie biologinę įvairovę ir informacijos apie ją sklaida

21 straipsnis. Profesinis mokymas ir informavimas

58 straipsnis. Mokymas ir informavimas

Informuotumo bei žinių didinimas, tuo pat metu netiesiogiai didinant kitos su vandentvarka susijusios veiklos veiksmingumą

Prioritetinė sritis: priemonės, kuriomis prisidedama prie pieno sektoriaus restruktūrizavimo

Veiklos rūšys

Straipsniai ir priemonės

Galimi rezultatai

Parama su pieno produktų gamyba susijusioms investicijoms

26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas

Pieno sektoriaus konkurencingumo didinimas

Pieno perdirbimo ir prekybos veiklos gerinimas

28 straipsnis. Žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas

Pieno sektoriaus konkurencingumo didinimas

Su pieno sektoriumi susijusios inovacijos

29 straipsnis. Bendradarbiavimas kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas

Pieno sektoriaus konkurencingumo didinimas

Išmokos už pievas ir ekstensyvusis gyvulių auginimas; ekologiškų pieno produktų gamyba; išmokos už ilgalaikes pievas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse; išmokos už ganyklas

39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Pieno sektoriaus teigiamo poveikio didinimas

Prioritetinė sritis: su 16a straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytomis prioritetinėmis sritimis susiję inovaciniai metodai

Inovacinė veikla, kuria siekiama įgyvendinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jo priemones

29 straipsnis. Bendradarbiavimas kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas ir žemės ūkio sektoriaus prisitaikymas prie klimato kaitos

Inovacinė veikla, kuria siekiama remti atsinaujinančiųjų energijos išteklių kūrimą

29 straipsnis. Bendradarbiavimas kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas

Iškastinio kuro pakeitimas ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas

Inovacinė veikla, kuria siekiama stiprinti vandentvarką

29 straipsnis. Bendradarbiavimas kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas

Gebėjimų efektyviau vartoti vandenį ir gerinti vandens kokybę stiprinimas

Inovacinė veikla, kuria siekiama remti biologinės įvairovės išsaugojimą

29 straipsnis. Bendradarbiavimas kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas

Biologinės įvairovės nykimo stabdymas“


Top