22012A0306(02)

VERTIMAS

Konvencija

dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo

SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

PASIRYŽUSIOS užtikrinti ilgalaikį pietų Ramiojo vandenyno žuvininkystės išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą ir taip apsaugoti jūrų ekosistemas, kuriose aptinkama tų išteklių;

PRISIMINDAMOS atitinkamus tarptautinės teisės principus, įtrauktus į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, 1995 m. gruodžio 4 d. susitarimo dėl 1982 m. gruodžio10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų ištekių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo ir 1993 m. lapkričio 24 d. susitarimo, skirto skatinti atviroje jūroje plaukiojančius žvejybos laivus įgyvendinti tarptautines išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, nuostatas, ir atsižvelgdamos į 1995 m. spalio 31 d. 28-ojoje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos sesijoje priimtą Atsakingos žuvininkystės kodeksą;

PRIPAŽINDAMOS, kad pagal tarptautinės teisės principus, įtrauktus į atitinkamas pirmiau minimų susitarimų nuostatas, valstybės įpareigotos tarpusavyje bendradarbiauti išsaugant ir valdant atviros jūros rajonų gyvuosius išteklius ir atitinkamai bendradarbiauti siekiant įsteigti subregionines ar regionines žuvininkystės valdymo organizacijas arba sudaryti susitarimus, kad būtų imamasi tokiems ištekliams išsaugoti reikalingų priemonių;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad pagal tarptautinės teisės principus, įtrauktus į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas, pakrančių valstybių nacionalinei jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose tyrinėdamos, naudodamos, išsaugodamos ir valdydamos žuvininkystės išteklius ir išsaugodamos gyvuosius jūrų išteklius, kuriems žvejyba daro poveikį, jos naudojasi savo suvereniomis teisėmis;

PRIPAŽINDAMOS ekonomines ir geografines aplinkybes ir specialius besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių ir mažų salų besivystančių valstybių, teritorijų ir valdomų teritorijų bei jų pakrančių bendruomenių, reikalavimus dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo, valdymo ir tausaus naudojimo ir teisingos iš tų išteklių gaunamos naudos;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos turi atlikti veiklos rezultatų peržiūrą, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu joms pavyksta pasiekti atitinkamus su išteklių išsaugojimu ir valdymu susijusius tikslus;

PASIRYŽUSIOS veiksmingai bendradarbiauti, kad būtų panaikinta neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir jos neigiamas poveikis pasaulio žuvininkystės išteklių ir ekosistemų, kuriose aptinkama tų išteklių, būklei;

SUVOKDAMOS būtinybę išvengti neigiamo poveikio jūrų aplinkai, išsaugoti biologinę įvairovę, išlaikyti jūrų ekosistemų vientisumą ir sumažinti ilgalaikio arba negrįžtamo žvejybos poveikio riziką;

ATMINDAMOS, kad veiksmingos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės turi būti grindžiamos geriausia turima moksline informacija, o jas įgyvendinant turi būti vadovaujamasi atsargumo principu ir taikomas ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas;

ĮSITIKINUSIOS, kad ilgalaikis pietų Ramiojo vandenyno žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir tausus naudojimas bei jūrų ekosistemų, kuriose aptinkama tų išteklių, apsauga gali būti geriausiai užtikrinami pasirašius tam tikslui skirtą tarptautinę konvenciją,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Apibrėžimai

1. Šioje Konvencijoje:

a) 1982 m. konvencija – 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija;

b) 1995 m. susitarimas – 1995 m. gruodžio 4 d. susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo;

c) Komisija – 6 straipsniu įsteigta Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos komisija;

d) Konvencijos rajonas – rajonas, kuriame taikoma ši Konvencija, kaip nurodyta 5 straipsnyje;

e) elgesio kodeksas – 1995 m. spalio 31 d. 28-ojoje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) konferencijos sesijoje priimtas Atsakingos žuvininkystės kodeksas;

visos Konvencijos rajono žuvys, įskaitant moliuskus, vėžiagyvius ir kitus gyvuosius jūrų išteklius, atsižvelgiant į Komisijos sprendimą, bet neįskaitant:

i) sėslių rūšių gyvūnų išteklių, nes pagal 1982 m. konvencijos 77 straipsnio 4 dalį jie priklauso nacionalinei pakrantės valstybių jurisdikcijai;

ii) toli migruojančių tam tikrų rūšių išteklių, išvardytų 1982 m. konvencijos I priede;

iii) anadrominių ir katadrominių rūšių išteklių; ir

iv) jūrų žinduolių, jūrų roplių ir jūrų paukščių;

i) faktinė žuvininkystės išteklių paieška, žvejojimas, sugavimas ar gaudymas arba bandymas tai atlikti;

ii) veikla, kurios numatomas rezultatas – žuvininkystės išteklių suradimas, sužvejojimas, sugavimas arba gaudymas bet kokiu tikslu;

iii) perkrovimas ir kita jūroje vykdoma operacija, kuria remiama šioje apibrėžtyje apibūdinta veikla arba kuria rengiamasi vykdyti tą veiklą; ir

iv) laivo, transporto priemonės, orlaivio ar transporto priemonės su oro pagalve naudojimas šioje apibrėžtyje apibūdintai veiklai,

tačiau į tai neįeina jokia operacija ekstremaliomis aplinkybėmis, susijusi su įgulos narių sveikata ar sauga arba laivo saugumu;

f) žuvininkystės ištekliai – g) žvejyba: h) žvejybos laivas – bet kuris laivas, naudojamas arba skirtas naudoti žvejybai, įskaitant žuvų apdorojimo laivus, pagalbinius laivus, vežimo laivus ir visus kitus žvejybos operacijose tiesiogiai dalyvaujančius laivus;

jei neapibrėžta kitaip, yra:

i) valstybė, kurios žvejybos laivai turi teisę plaukioti su jos vėliava; arba

ii) regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurios laivai turi teisę plaukioti su tos regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybės narės vėliava;

i) vėliavos valstybė – j) NNN žvejyba – MŽŪO tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, 3 dalyje nurodyta veikla ir kita veikla, atsižvelgiant į Komisijos sprendimą;

k) piliečiai – fiziniai ir juridiniai asmenys;

l) uostas – atviroje jūroje esantys terminalai ir kiti įrenginiai, skirti žuvims iškrauti, perkrauti, pakuoti, apdoroti, laivui papildyti kuru ar kitomis atsargomis;

m) regioninė ekonominės integracijos organizacija – regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuriai jos valstybės narės perdavė kompetenciją klausimais, kuriems taikoma ši Konvencija, įskaitant įgaliojimus tais klausimais priimti jos valstybėms narėms privalomus sprendimus;

n) sunkus pažeidimas – pažeidimas, atitinkantis 1995 m. susitarimo 21 straipsnio 11 dalyje pateiktą sunkaus pažeidimo apibrėžtį, ir kiti Komisijos nurodyti pažeidimai; ir

o) perkrovimas – visų arba kai kurių žvejybos laive esančių žuvininkystės išteklių arba žuvininkystės išteklių produktų, gautų iš žvejybos Konvencijos rajone, iškrovimas į kitą žvejybos laivą jūroje arba uoste.

2. a) Susitariančioji Šalis – bet kuri valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko, kad ši Konvencija jai būtų privaloma, ir kuriai Konvencija galioja;

b) ši Konvencija taikoma, mutatis mutandis, visiems 1982 m. konvencijos 305 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose nurodytiems subjektams, tampantiems šios Konvencijos šalimis; šiais atžvilgiais tokie subjektai laikomi Susitariančiosiomis Šalimis.

2 straipsnis

Tikslas

Šios Konvencijos tikslas – vadovaujantis atsargumo principu ir taikant ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą ir taip apsaugoti jūrų ekosistemas, kuriose aptinkama tų išteklių.

3 straipsnis

Išteklių išsaugojimo ir valdymo principai ir metodai

1. Įgyvendindamos šios Konvencijos tikslą ir pagal šią Konvenciją priimdamos sprendimus, Susitariančiosios Šalys, Komisija ir pagal 6 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį įsteigtos pagalbinės institucijos:

a) vadovaujasi, visų pirma, šiais principais:

i) žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės įgyvendinamos skaidriai, atsakingai ir integruotai, atsižvelgiant į geriausią tarptautinę patirtį;

ii) žvejyba vykdoma pagal tausaus žuvininkystės išteklių naudojimo nuostatas, atsižvelgiant į netikslinėms ir susijusioms arba priklausomoms rūšims daromą poveikį ir į bendrą įpareigojimą apsaugoti jūrų aplinką;

iii) užkertamas kelias išteklių pereikvojimui ir pertekliniams žvejybos pajėgumams arba tai pašalinama;

iv) išsamūs ir tikslūs duomenys apie žvejybą, įskaitant su jūrų ekosistemoms, kuriose aptinkama žuvininkystės išteklių, daromu poveikiu susijusią informaciją, renkami, tikrinami, pranešami ir perduodami laiku ir tinkamai;

v) sprendimai grindžiami geriausia turima moksline ir technine informacija ir visų susijusių pagalbinių institucijų rekomendacijomis;

vi) Susitariančiosios Šalys skatinamos bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad Komisijos priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės būtų suderinamos su išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, tiems patiems žuvininkystės ištekliams taikomomis nacionalinės jurisdikcijos rajonuose;

vii) jūrų ekosistemos, visų pirma tos ekosistemos, kurios po pažeidimų atsikuria lėčiau, yra saugomos;

viii) pripažįstami besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių ir mažų salų besivystančių valstybių, teritorijų bei valdomų teritorijų ir besivystančių valstybių pakrančių bendruomenių, interesai;

ix) užtikrinama, kad būtų veiksmingai taikomos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, o už pažeidimus skiriamos sankcijos būtų pakankamai griežtos, kad nuo jų atgrasytų ir, visų pirma, užkirstų kelią pažeidėjams gauti naudos iš jų neteisėtos veiklos; ir

x) mažinama tarša ir atliekų kiekis iš žvejybos laivų, į jūrą išmetamų žuvų kiekis, pamestais ar paliktais žvejybos įrankiais sužvejojamų žuvų kiekis ir poveikis kitoms rūšims ir jūrų ekosistemoms; ir

b) vadovaujamasi atsargumo principu ir taikomas ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas pagal 2 dalį.

2. a) įgyvendinant žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones vadovaujamasi 1995 m. susitarime ir elgesio kodekse apibūdintu atsargumo principu, kad būtų apsaugoti tie ištekliai ir išsaugotos jūrų ekosistemos, kuriose aptinkama tų išteklių; Susitariančiosios Šalys, Komisija ir pagalbinės institucijos visų pirma:

i) veikia atsargiau, jei informacija abejotina, nepatikima arba nepakankama;

ii) tinkamos mokslinės informacijos trūkumo nelaiko priežastimi atidėti išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių taikymą arba jų iš viso netaikyti ir

iii) atsižvelgia į geriausią tarptautinę vadovavimosi atsargumo principu patirtį ir į 1995 m. susitarimo II priedą bei elgesio kodeksą;

b) įgyvendinant žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ekosisteminis metodas plačiai taikomas vadovaujantis integruotu požiūriu; pagal integruotą požiūrį su žuvininkystės išteklių valdymu susiję sprendimai priimami atsižvelgiant į didesnių jūrų ekosistemų, kuriose aptinkama tų išteklių, veikimą, siekiant užtikrinti ilgalaikį tų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą ir taip apsaugoti tas jūrų ekosistemas.

4 straipsnis

Išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumas

1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta poreikį užtikrinti išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, nustatytų žuvininkystės ištekliams, kurie laikomi ištekliais, migruojančiais tarp pakrantės valstybės, kuri yra Susitariančioji Šalis, nacionalinės jurisdikcijos rajonų ir gretimų Konvencijos rajono atviros jūros teritorijų, suderinamumą ir pripažįsta, kad jų pareiga yra bendradarbiauti siekiant šio tikslo.

2. Atviros jūros rajonams nustatytos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės yra suderinamos su nacionalinės jurisdikcijos rajonuose taikomomis priemonėmis, kad būtų užtikrintas visų tarp Konvencijos rajono ir nacionalinės jurisdikcijos rajonų migruojančių žuvininkystės ištekių išsaugojimas ir valdymas. Rengdamos suderinamas tarp Konvencijos rajono ir nacionalinės jurisdikcijos rajonų migruojančių žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones Susitariančiosios Šalys:

a) atsižvelgia į žuvininkystės išteklių biologinę vienovę ir kitas biologines savybes ir į išteklių pasiskirstymo, tų išteklių žvejybos veiklos ir atitinkamo rajono geografinių ypatybių santykį, įskaitant išteklių aptikimo ir žvejojimo nacionalinės jurisdikcijos rajonuose mastą;

b) atsižvelgia į tai, kiek atitinkami žuvininkystės ištekliai yra svarbūs pakrantės valstybių ir atviroje jūroje žvejojančių valstybių bendruomenių pragyvenimui; ir

c) užtikrina, kad įgyvendinant tokias priemones nebūtų padaryta žalos Konvencijos rajono gyvųjų jūrų išteklių visumai.

3. Komisijos pirminėmis išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis tinkamai atsižvelgiama į atitinkamų pakrantės valstybių Susitariančiųjų Šalių nustatytas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, taikytinas nacionalinės jurisdikcijos rajonuose, ir į Susitariančiųjų Šalių nustatytas su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams, žvejojantiems gretimose Konvencijos rajono atviros jūros teritorijose, taikytinas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir nesumažinamas tų priemonių veiksmingumas.

5 straipsnis

Taikymo rajonas

1. Jei nenustatyta kitaip, pagal tarptautinę teisę ši Konvencija taikoma Ramiojo vandenyno vandenims, kurie nepriklauso nacionalinės jurisdikcijos rajonams ir yra:

a) į rytus nuo linijos, brėžiamos pietų kryptimi išilgai 120° rytų ilgumos dienovidinio nuo Australijos nacionalinės jurisdikcijos rajono, esančio už pietinės vakarų Australijos pakrantės, išorinės ribos iki sankirtos su 55° pietų platumos lygiagrete; iš ten – tiesiai rytų kryptimi išilgai 55° pietų platumos lygiagretės iki sankirtos su 150° rytų ilgumos dienovidiniu; iš ten – tiesiai pietų kryptimi išilgai 150° rytų ilgumos dienovidinio iki sankirtos su 60° pietų platumos lygiagrete;

b) į šiaurę nuo linijos, brėžiamos rytų kryptimi išilgai 60° pietų platumos lygiagretės nuo 150° rytų ilgumos dienovidinio iki sankirtos su 67° 16′ vakarų ilgumos dienovidiniu;

c) į vakarus nuo linijos, brėžiamos šiaurės kryptimi išilgai 67° 16′ vakarų ilgumos dienovidinio nuo 60° pietų platumos lygiagretės iki jos sankritos su išorine Čilės nacionalinės jurisdikcijos rajono riba; iš ten – išilgai išorinių Čilės, Peru, Ekvadoro ir Kolumbijos nacionalinės jurisdikcijos rajonų ribų iki sankirtos su 2° šiaurės platumos lygiagrete; ir

d) į pietus nuo linijos, brėžiamos vakarų kryptimi išilgai 2° šiaurės platumos lygiagretės (neapimant Ekvadoro nacionalinės jurisdikcijos rajono (Galapagų salų)) iki sankirtos su 150° vakarų ilgumos dienovidiniu; iš ten – tiesiai šiaurės kryptimi išilgai 150° vakarų ilgumos dienovidinio iki jo sankirtos su 10° šiaurės platumos lygiagrete; iš ten – vakarų kryptimi išilgai 10° šiaurės platumos lygiagretės iki jos sankirtos su išorinėmis Maršalo salų nacionalinės jurisdikcijos rajono ribų; iš ten – paprastai pietų kryptimi, sulig išorinėmis Ramiojo vandenyno valstybių ir teritorijų, Naujosios Zelandijos ir Australijos nacionalinės jurisdikcijos rajonų ribomis iki brėžiamos linijos susijungimo su pirmiau a punkte apibūdintos linijos pradžios taško.

2. Be to, Konvencija taikoma už nacionalinės jurisdikcijos rajonų esantiems Ramiojo vandenyno vandenims, kurių ribų koordinatės yra 10° šiaurės platumos lygiagretės ir 20° pietų platumos lygiagretės bei 135° rytų ilgumos dienovidinio ir 150° vakarų platumos dienovidinio.

3. Jeigu taikant šią Konvenciją reikia nustatyti Žemės paviršiaus taško, linijos arba teritorijos padėtį, ji nustatoma naudojantis Tarptautinės Žemės sukimosi tarnybos tvarkoma Tarptautine Žemės koordinačių sistema, kuri praktiškai atitinka 1984 m. Pasaulio geodezinę sistemą (WGS84).

4. Nei viena šios Konvencijos nuostata nepripažįstamos šios Konvencijos Susitariančiųjų Šalių pretenzijos arba pozicijos, reiškiamos dėl vandenų ir zonų teisinio statuso arba dydžio.

6 straipsnis

Organizacija

1. Susitariančiosios Šalys susitaria įsteigti, išlaikyti ir stiprinti Regioninę žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizaciją (toliau – Organizacija), kuri siekdama šios Konvencijos tikslo vykdo joje nustatytas funkcijas.

2. Organizaciją sudaro:

a) Komisija;

b) Mokslo komitetas;

c) Konvencijos taikymo ir technikos komitetas;

d) Rytų subregioninis valdymo komitetas;

e) Vakarų subregioninis valdymo komitetas;

f) Finansų ir administravimo komitetas;

g) sekretoriatas

ir kitos pagalbinės institucijos, kurias Komisija prireikus gali įsteigti pagal 9 straipsnio 1 dalį, kad jos padėtų jai vykdyti jos veiklą.

3. Organizacija turi juridinio asmens statusą pagal tarptautinę teisę, o santykiuose su kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei Susitariančiųjų Šalių teritorijose turi teisnumą ir veiksnumą, kokio gali reikėti savo funkcijoms vykdyti ir Konvencijos tikslui įgyvendinti. Privilegijos ir imunitetai, kuriuos Susitariančiosios Šalies teritorijoje turi Organizacija ir jos pareigūnai, nustatomi Organizacijos ir atitinkamos Susitariančiosios Šalies susitarimu, visų pirma įskaitant Organizacijos ir Susitariančiosios Šalies, kurioje yra sekretoriatas, susitarimą.

4. Organizacijos sekretoriatas yra Naujojoje Zelandijoje arba kitoje Komisijos nustatytoje vietoje.

7 straipsnis

Komisija

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis yra Komisijos narė ir į ją skiria po vieną atstovą, kurį gali lydėti pakaitiniai atstovai, ekspertai ir patarėjai.

2. Komisija iš Susitariančiųjų Šalių atstovų renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją; jie abu renkami dvejų metų kadencijai ir gali būti perrenkami, tačiau tų pačių pareigų negali eiti ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas nėra tos pačios Susitariančiosios Šalies atstovai.

3. Pirmasis Komisijos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip praėjus 12 mėnesių nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos. Po to Komisijos pirmininkas šaukia metinį posėdį Komisijos nustatytu laiku ir Komisijos nustatytoje vietoje, išskyrus jei ji nusprendžia kitaip. Prireikus Komisija sušaukia kitus posėdžius savo funkcijoms pagal šią Konvenciją vykdyti.

4. Sprendžiant dėl Komisijos ir jos pagalbinių institucijų atstovų posėdžių dažnumo, trukmės ir tvarkaraščio vadovaujamasi ekonominio veiksmingumo principu.

8 straipsnis

Komisijos funkcijos

Vadovaudamasi šios Konvencijos tikslu, principais, metodais ir specialiosiomis nuostatomis Komisija vykdo šias funkcijas:

a) priima išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, skirtas šios Konvencijos tikslui įgyvendinti, įskaitant atitinkamas tam tikrų žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

b) nustato dalyvavimo žuvininkystės išteklių, įskaitant tam tikrus žuvų išteklius, žvejyboje pobūdį ir mastą;

c) rengia duomenų rinkimo, tikrinimo, perdavimo, saugojimo ir platinimo taisykles;

d) skatina mokslinių tyrimų vykdymą, siekdama pagerinti žinias apie Konvencijos rajono žuvininkystės išteklius ir jūrų ekosistemas ir žinias apie tokius pačius gretimų nacionalinės jurisdikcijos vandenų žuvininkystės išteklius, ir bendradarbiaudama su Mokslo komitetu nustato Konvencijos rajone moksliniais tikslais vykdomos žuvininkystės išteklių žvejybos tvarką;

e) bendradarbiauja ir keičiasi duomenimis su Komisijos nariais, atitinkamomis organizacijomis, pakrančių valstybėmis, teritorijomis ir valdomomis teritorijomis;

f) skatina Konvencijos rajono, gretimų nacionalinės jurisdikcijos rajonų ir gretimų atviros jūros rajonų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumą;

g) rengia ir nustato veiksmingą stebėsenos, kontrolės, priežiūros, atitikties užtikrinimo ir priemonių įgyvendinimo užtikrinimo tvarką, įskaitant nediskriminuojamojo pobūdžio su rinka ir prekyba susijusias priemones;

h) pagal tarptautinę teisę rengia vėliavos valstybės veiklos vertinimo tvarką, siekdama įvertinti, kaip valstybė narė vykdo įpareigojimus pagal šią Konvenciją, ir prireikus priima pasiūlymus, kaip skatinti tokių įpareigojimų vykdymą;

i) priima priemones, skirtas užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti;

j) rengia taisykles dėl Susitariančiosiomis Šalimis nesančių bendradarbiaujančių šalių statuso pagal šią Konvenciją;

k) persvarsto, ar veiksmingos šios Konvencijos nuostatos ir Komisijos priimtos šios Konvencijos tikslui įgyvendinti skirtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės;

l) prižiūri organizacinius, administracinius, finansinius ir kitus Organizacijos vidaus reikalus, įskaitant ją sudarančių įstaigų santykius;

m) teikia rekomendacijas Komisijos pagalbinėms institucijoms, šioms vykdant savo veiklą;

n) bendru sutarimu priima Organizacijos biudžetą, Organizacijos finansinius nuostatus bei jų pakeitimus ir jos darbo tvarkos taisykles, įskaitant sprendimų priėmimo ir registravimo tarp posėdžių tvarką;

o) priima ir prireikus iš dalies keičia kitus nuostatus, reikalingus jos ir pagalbinių institucijų funkcijoms vykdyti; ir

p) vykdo bet kurias kitas funkcijas ir priima bet kuriuos kitus sprendimus, kurie gali būti reikalingi šios Konvencijos tikslui įgyvendinti.

9 straipsnis

Pagalbinės institucijos

1. Be Mokslo komiteto, Konvencijos taikymo ir technikos komiteto, Rytų subregioninio valdymo komiteto, Vakarų subregioninio valdymo komiteto ir Finansų ir administravimo komiteto, prireikus Komisija gali steigti kitas pagalbines institucijas. Tokios papildomos pagalbinės institucijos gali būti steigiamos visam laikui arba laikinai, atsižvelgiant į finansinį poveikį.

2. Steigdama tokias papildomas pagalbines institucijas Komisija nustato konkrečius įgaliojimus ir darbo metodus su sąlyga, kad tokie konkretūs įgaliojimai visuomet atitiktų šios Konvencijos tikslą ir išteklių išsaugojimo ir valdymo principus bei metodus, taip pat atitiktų 1982 m. konvenciją ir 1995 m. susitarimą. Tokie įgaliojimai ir darbo metodai prireikus gali būti Komisijos persvarstomi ir iš dalies keičiami.

3. Visos pagalbinės institucijos teikia Komisijai ataskaitas ir rekomendacijas ir prisideda reguliariai persvarstant Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą.

4. Vykdydamos savo funkcijas visos pagalbinės institucijos atsižvelgia į atitinkamą kitų Komisijos įsteigtų pagalbinių institucijų darbą ir prireikus į kitų žuvininkystės valdymo organizacijų bei kitų atitinkamų techninių ir mokslinių institucijų darbą.

5. Visos pagalbinės institucijos gali steigti darbo grupes. Be to, pagalbinės institucijos, vadovaudamosi Komisijos pateiktomis bendrosiomis arba specialiosiomis gairėmis, prireikus gali prašyti išorės ekspertų rekomendacijų.

6. Jei Komisija nenusprendžia kitaip, visos pagalbinės institucijos savo veikloje vadovaujasi Komisijos darbo tvarkos taisyklėmis.

10 straipsnis

Mokslo komitetas

1. Kiekviena Komisijos narė turi teisę į Mokslo komitetą skirti vieną atstovą, kurį gali lydėti pakaitiniai atstovai ir patarėjai.

2. Mokslo komiteto funkcijos yra:

a) planuoti, atlikti ir persvarstyti mokslinius žuvininkystės išteklių būklės vertinimą, įskaitant tarp Konvencijos rajono ir nacionalinės jurisdikcijos rajonų migruojančių žuvininkystės išteklių būklės vertinimą, kuris planuojamas, atliekamas ir persvarstomas bendradarbiaujant su atitinkama (-omis) pakrantės valstybės Susitariančiąja (-iosiomis) Šalimi (-imis);

b) remiantis tokiu vertinimu teikti Komisijai ir jos pagalbinėms institucijoms rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl:

i) atskaitos taškų, įskaitant prevencinius atskaitos taškus, kaip apibūdinta 1995 m. susitarimo II priede;

ii) žuvininkystės išteklių valdymo strategijų arba planų, atsižvelgiant į tokius atskaitos taškus, ir

iii) kitų galimų išteklių išsaugojimo ir valdymo būdų, pavyzdžiui, bendro leidžiamo sužvejoti kiekio arba bendrų leidžiamų žvejybos pastangų nustatymo įvairias lygmenimis, tyrimų, kuriuos atliekant vertinama, kokiu mastu būtų pasiektas (-i) kurios nors Komisijos priimtos ar svarstomos išteklių valdymo strategijos arba priimto ar svarstomo plano tikslas (-ai) įgyvendinant kiekvieną galimą valdymo būdą;

c) Komisijai ir jos pagalbinėms institucijoms teikti rekomendacijas dėl žvejybos poveikio Konvencijos rajono jūrų ekosistemoms, įskaitant rekomendacijas dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų nustatymo ir pasiskirstymo, galimo žvejybos poveikio tokioms pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ir priemonių, kurias įgyvendinant būtų išvengta joms daromo didelio neigiamo poveikio;

d) remti ir skatinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, siekiant pagerinti žinias apie Konvencijos rajono žuvininkystės išteklių ir jūrų ekosistemų būklę, įskaitant žinias, susijusias su tarp Konvencijos rajono ir nacionalinės jurisdikcijos rajonų migruojančiais žuvininkystės ištekliais; ir

e) Komisijai ir jos pagalbinėms institucijoms teikti kitas mokslines rekomendacijas, kurios, Komisijos manymu, reikalingos arba kurių ji prašo.

3. Komisijos darbo tvarkos taisyklėse numatoma, kad, jei Mokslo komitetas negali pateikti rekomendacijų bendru sutarimu, savo ataskaitoje jis išdėsto visas savo narių nuomones. Mokslo komiteto ataskaitos skelbiamos viešai.

4. Komisija, atsižvelgdama į Mokslo komiteto rekomendacijas, gali samdyti mokslo ekspertus, kad šie pateiktų informaciją ir rekomendacijas dėl Konvencijos rajono žuvininkystės išteklių ir jūrų ekosistemų ir kitais susijusiais klausimais, kurie gali būti svarbūs Komisijai svarstant išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

5. Komisija parengia tinkamas priemones, kad periodiškai būtų atliekamas nepriklausomas Mokslo komiteto ataskaitų, pastabų ir rekomendacijų tarpusavio vertinimas.

11 straipsnis

Konvencijos taikymo ir technikos komitetas

1. Kiekviena Komisijos narė turi teisę į Konvencijos taikymo ir technikos komitetą skirti vieną atstovą, kurį gali lydėti pakaitiniai atstovai ir patarėjai.

2. Konvencijos taikymo ir technikos komiteto funkcijos yra:

a) stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamos Komisijos pagal šią Konvenciją priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės ir kaip jos taikomos, ir teikti Komisijai rekomendacijas;

b) teikti kitą reikiamą arba Komisijos prašomą informaciją ir technines rekomendacijas, susijusias su šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimu ir taikymu ir Komisijos priimtomis arba svarstomomis išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis; ir

c) prižiūrėti, kaip įgyvendinamos Komisijos priimtos stebėsenai, kontrolei, priežiūrai ir vykdymo užtikrinimui skirtos bendradarbiavimo priemonės, ir teikti Komisijai reikiamas rekomendacijas.

12 straipsnis

Rytų ir Vakarų subregioniniai valdymo komitetai

1. Rytų ir Vakarų subregioniniai valdymo komitetai savo iniciatyva arba Komisijos prašymu rengia ir teikia Komisijai I priede nurodytoms Konvencijos rajono dalims taikomas rekomendacijas dėl išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pagal 20 straipsnį ir dėl dalyvavimo žuvininkystės išteklių žvejyboje pagal 21 straipsnį. Tokios rekomendacijos atitinka Komisijos priimtas bendrai taikomas priemones, o atitinkamos pakrantės valstybės Susitariančiosios Šalies arba atitinkamų Susitariančiųjų Šalių pritarimas būtinas tais rekomendacijų aspektais, kuriais jų pritarimo reikalaujama pagal 20 straipsnio 4 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį. Komitetai stengiasi atitinkamai koordinuoti savo rekomendacijas.

2. Komisija gali bendru sutarimu bet kuriuo metu iš dalies keisti I priedą, kad būtų patikslintos jame pateiktos geografinės koordinatės. Toks pakeitimas įsigalioja jo priėmimo dieną arba nuo kitos tame pakeitime nurodytos dienos.

3. Komisija gali nuspręsti vienam iš subregioninių valdymo komitetų pavesti pirmiausia būti atsakingam už rekomendacijų Komisijai rengimą ir teikimą pagal šį straipsnį dėl tam tikro žuvininkystės išteklio, net jei tas išteklis būtų paplitęs už Konvencijos rajono dalies, už kurią tas komitetas atsakingas pagal I priedą.

4. Kiekvienas komitetas rengia rekomendacijas, remdamasis Mokslo komiteto rekomendacijomis.

5. a) Komisijos narės, kurių teritorijos išsidėsčiusios greta Konvencijos rajono dalies, už kurią komitetas atsakingas pagal šį straipsnį, arba kurių žvejybos laivai:

i) esamuoju metu žvejoja tame rajone; arba

ii) paskutinius dvejus metus žvejojo tame rajone, arba

iii) žvejoja tam tikrą tam komitetui pagal 3 dalį paskirtą žuvininkystės išteklį, įskaitant žvejybą greta Konvencijos rajono esančiuose nacionalinės jurisdikcijos rajonuose,

yra to komiteto narės;

b) bet kuri Komisijos narė, nesanti komiteto nare pagal a punktą, pranešusi sekretoriatui apie savo ketinimą dvejus metus nuo pranešimo pateikimo žvejoti Konvencijos rajono dalyje, už kurią komitetas atsakingas pagal šį straipsnį, tampa to komiteto nare. Jei pranešimą teikianti Komisijos narė dvejus metus nuo pranešimo pateikimo toje Konvencijos rajono dalyje nežvejoja, jos narystė tame komitete baigiasi;

c) bet kuri Komisijos narė, nesanti komiteto nare pagal a arba b punktus, gali savo atstovą siųsti dalyvauti to komiteto veikloje;

d) taikant šį punktą, žvejyba – tik 1 straipsnio 1 dalies g punkto i ir ii papunkčiuose apibūdinta veikla.

6. Rytų ir Vakarų subregioniniai valdymo komitetai stengiasi Komisijai teikiamas rekomendacijai priimti bendru sutarimu. Jei visos pastangos pasiekti bendrą sutarimą dėl rekomendacijos išnaudotos, rekomendacija priimama atitinkamo subregioninio valdymo komiteto narių dviejų trečiųjų balsų dauguma. Komisijai teikiamose ataskaitose gali būti pateikiamos balsų daugumos ir mažumos nuomonės.

7. Pagal šį straipsnį teikiamos rekomendacijos laikomos Komisijos priimamų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir sprendimų, atitinkamai nurodytų 20 ir 21 straipsniuose, pagrindu.

8. Papildomas kiekvieno subregioninio valdymo komiteto darbo išlaidas dengia atitinkamo komiteto nariai.

13 straipsnis

Finansų ir administravimo komitetas

1. Kiekviena Komisijos narė turi teisę į Finansų ir administravimo komitetą skirti vieną atstovą, kurį gali lydėti pakaitiniai atstovai ir patarėjai.

2. Finansų ir administravimo komiteto funkcijos – teikti Komisijai rekomendacijas dėl biudžeto, Komisijos posėdžių laiko ir vietos, Komisijos leidinių, su atsakinguoju sekretoriumi ir sekretoriato darbuotojais susijusių klausimų ir kitų Komisijos jam perduotų finansinių ir administracinių klausimų.

14 straipsnis

Sekretoriatas

1. Sekretoriatas atlieka Komisijos jam pavestas funkcijas.

2. Sekretoriato vyriausiasis administracijos pareigūnas yra atsakingasis sekretorius, skiriamas Susitariančiosioms Šalims pritarus ir jų nustatytomis sąlygomis.

3. Sekretoriato darbuotojus skiria atsakingasis sekretorius, vadovaudamasis Komisijos nustatytais tarnybos nuostatais.

4. Atsakingasis sekretorius užtikrina, kad sekretoriatas dirbtų veiksmingai.

5. Pagal šią Konvenciją steigiamas sekretoriatas savo veikloje vadovaujasi ekonominio veiksmingumo principu. Steigiant sekretoriatą ir jo veikloje atitinkamai atsižvelgiama į esamų regioninių institucijų pajėgumą atlikti tam tikras technines sekretoriato funkcijas, tiksliau į tai, ar teikiamos tam tikros sutartinės paslaugos.

15 straipsnis

Biudžetas

1. Komisija pirmajame posėdyje priima biudžetą, skirtą Komisijos ir jos pagalbinių institucijų veiklai finansuoti, ir finansinius nuostatus. Visi sprendimai dėl biudžeto ir finansinių nuostatų, įskaitant su Komisijos narių įnašais ir tokių įnašų apskaičiavimo formule susijusius sprendimus, priimami bendru sutarimu.

2. Kiekviena Komisijos narė moka įnašus į biudžetą. Metinio įnašo, kurį turi mokėti kiekviena Komisijos narė, sumą sudaro kintamo dydžio mokestis, grindžiamas narės bendru sužvejojamu Komisijos nurodytų žuvininkystės išteklių kiekiu, ir pagrindinis mokestis; apskaičiuojant metinį įnašą atsižvelgiama į narės ekonominį statusą. Komisijos narių, kurių žuvų kiekį, sužvejojamą Konvencijos rajone, sudaro tik greta Konvencijos rajono esančiose teritorijose sužvejojamas kiekis, ekonominiu statusu laikomas atitinkamos teritorijos statusas. Komisija priima šių įnašų apskaičiavimo formulę ir gali ją iš dalies keisti; ta formulė nurodoma Komisijos finansiniuose nuostatuose.

3. Komisija savo funkcijų vykdymo tikslais gali prašyti finansinių įnašų ir kitokios formos paramos iš organizacijų, asmenų bei kitų šaltinių ir juos priimti.

4. Atsakingasis sekretorius ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki Finansų ir administravimo komiteto posėdžio, kuriame komitetas priims Komisijai skirtas rekomendacijas, kiekvienam Komisijos nariui pateikia metinio ateinančių dvejų finansinių metų biudžeto projektą ir įnašų mokėjimo grafiką. Rengdamas biudžeto projektą sekretoriatas atsižvelgia į poreikį siekti ekonominio veiksmingumo ir į Komisijos rekomendacijas dėl pagalbinių institucijų posėdžių, kuriuos gali prireikti surengti biudžetiniais metais. Kiekviename Komisijos metiniame posėdyje priimamas paskesnių finansinių metų biudžetas.

5. Jei Komisija negali priimti biudžeto, įnašų į Komisijos administracinį biudžetą dydis nustatomas pagal praėjusių metų biudžetą, kad iki to laiko, kai naująjį biudžetą bus galima priimti bendru sutarimu, būtų galima padengti Komisijos kitų metų administracines išlaidas.

6. Po Komisijos metinio posėdžio atsakingasis sekretorius kiekvienam Komisijos nariui praneša to nario mokėtino įnašo dydį, apskaičiuotą pagal formulę, Komisijos priimtą remiantis 2 dalimi; gavusi tokį pranešimą kiekviena Komisijos narė kuo skubiau sumoka Organizacijai skirtą įnašą.

7. Įnašai mokami valstybės, kurioje yra Organizacijos sekretoriatas, valiuta, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija leidžia kitaip.

8. Susitariančioji Šalis, tampanti šios Konvencijos Šalimi finansiniais metais, už tuos finansinius metus moka įnašo dalį, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio nuostatas ir proporcingą pilnų mėnesių nuo Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai dienos iki tų metų pabaigos skaičiui.

9. Jei Komisija nenusprendžia kitaip, Organizacijai mokėtinų pinigų ilgiau kaip dvejus metus nesumokėjusi Komisijos narė priimant Komisijos sprendimus nedalyvauja tol, kol nesumoka visų Komisijai mokėtinų pinigų.

10. Organizacijos finansinė veikla vykdoma vadovaujantis Komisijos priimtais finansiniais nuostatais; finansinės veiklos auditą kasmet atlieka Komisijos paskirti nepriklausomi auditoriai.

16 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1. Paprastai Komisijos sprendimai priimami bendru sutarimu. Taikant šį straipsnį, bendras sutarimas – oficialių prieštaravimų nebuvimas priimant sprendimą.

2. Jei pirmininkas mano, kad visos pastangos priimti sprendimą bendru sutarimu išnaudotos, išskyrus atvejus, kai šioje Konvencijoje aiškiai nustatyta, kad sprendimas priimamas bendru sutarimu, tuomet:

a) Komisijos sprendimai procedūriniais klausimais priimami Komisijos narių, balsuojančių už arba prieš, balsų dauguma; ir

b) Komisijos sprendimai esminiais klausimais priimami Komisijos narių, balsuojančių už arba prieš, trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

3. Jei iškyla abejonių dėl to, ar klausimas yra esminis, tas klausimas svarstomas kaip esminis klausimas.

17 straipsnis

Komisijos sprendimų įgyvendinimas

1. Esminiais klausimais priimami Komisijos sprendimai Komisijos nariams tampa privalomi tokiu būdu:

a) atsakingasis sekretorius apie visus sprendimus nedelsdamas praneša visiems Komisijos nariams; ir

b) atsižvelgiant į 2 dalį sprendimas visiems Komisijos nariams tampa privalomas po 90 dienų nuo pranešime pagal a punktą nurodytos perdavimo dienos (toliau – pranešimo diena).

2. a) bet kuri Komisijos narė gali atsakingajam sekretoriui per 60 dienų nuo pranešimo dienos pateikti prieštaravimą dėl sprendimo (toliau – prieštaravimo pateikimo terminas). Tuo atveju sprendimas tai Komisijos narei netampa privalomas klausimais, kuriais teikiamas prieštaravimas, išskyrus kaip nustatyta 3 dalyje ir II priede;

b) prieštaravimą teikianti Komisijos narė kartu:

i) išsamiai nurodo prieštaravimo priežastis;

ii) priima alternatyvias priemones, kurių poveikis atitinka sprendimo, dėl kurio ji pateikė prieštaravimą, poveikį ir kurios taikomos tuo pačiu laikotarpiu; ir

iii) informuoja atsakingąjį sekretorių apie tokių alternatyvių priemonių sąlygas;

c) vienintelė priimtina prieštaravimo priežastis yra ta, kad tuo sprendimu dėl jo formos arba turinio nepateisinamai diskriminuojama Komisijos narė arba kad tas sprendimas yra nesuderinamas su šios Konvencijos nuostatomis ar kitais atitinkamais tarptautinės teisės aktais, nurodytais 1982 m. konvencijoje arba 1995 m. susitarime.

3. Prieštaravimą dėl sprendimo pateikusi Komisijos narė gali tą prieštaravimą bet kada atsiimti. Tai narei sprendimas tampa privalomas pagal 1 dalies b punktą arba prieštaravimo atsiėmimo dieną, pasirenkant vėlesnę datą.

4. Atsakingasis sekretorius nedelsdamas visoms Komisijos narėms praneša:

a) apie kiekvieno prieštaravimo gavimą ir atsiėmimą; ir

b) to prieštaravimo priežastis ir priimtas arba siūlomas priimti alternatyvias priemones pagal 2 dalį.

5. a) jei Komisijos narė prieštaravimą teikia pagal 2 dalį, per 30 dienų nuo prieštaravimo pateikimo termino pabaigos sudaroma peržiūros grupė. Peržiūros grupė sudaroma II priede nurodyta tvarka;

b) atsakingasis sekretorius visoms Komisijos narėms nedelsdamas praneša apie peržiūros grupės sudarymą;

c) jei du ar daugiau Komisijos narių pateikia prieštaravimą dėl tų pačių priežasčių, tuos prieštaravimus nagrinėja ta pati peržiūros grupė; jos narių skaičius nurodytas II priedo 2 dalyje;

d) jei du ar daugiau Komisijos narių pateikia prieštaravimą dėl skirtingų priežasčių, tuos prieštaravimus, atitinkamiems Komisijos nariams pritarus, gali nagrinėti ta pati peržiūros grupė; jos narių skaičius nurodytas II priedo 2 dalyje. Jei atitinkami Komisijos nariai tam nepritaria, prieštaravimus, pateiktus dėl skirtingų priežasčių, nagrinėja skirtingos peržiūros grupės;

e) peržiūros grupė per 45 dienas nuo sudarymo perduoda atsakingajam sekretoriui savo išvadas ir rekomendacijas dėl to, ar nurodytos Komisijos narės arba narių pateikto prieštaravimo priežastys yra pagrįstos ir ar priimtų alternatyvių priemonių poveikis atitinka sprendimo, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, poveikį;

f) atsakingasis sekretorius visoms Komisijos narėms nedelsdamas praneša peržiūros grupės išvadas ir rekomendacijas. Peržiūros grupės išvados ir rekomendacijos nagrinėjamos ir įsigalioja II priede išdėstyta tvarka.

6. Nei viena šio straipsnio nuostata neapribojama Komisijos nario teisė su šios Konvencijos nuostatų aiškinimu arba taikymu susijusį ginčą bet kuriuo metu perduoti spręsti pagal su ginčų sprendimu susijusias šios Konvencijos nuostatas, kad būtų priimtas privalomas sprendimas.

18 straipsnis

Skaidrumas

1. Komisija skatina, kad priimant sprendimus ir vykdant kitą veiklą pagal šią Konvenciją būtų laikomasi skaidrumo principo.

2. Visuose Komisijos ir jos pagalbinių institucijų posėdžiuose gali dalyvauti visi pagal 4 dalį užsiregistravę dalyviai ir stebėtojai, išskyrus jei Komisija nusprendžia kitaip. Komisija skelbia savo ataskaitas ir priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir turi viešą visų ataskaitų ir Konvencijos rajone galiojančių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių registrą.

3. Komisija, viešai skleisdama poveikio prekybai nedarančią informaciją ir prireikus lengvindama konsultacijas su nevyriausybinėmis organizacijomis, žvejybos pramonės, ypač žvejybos laivyno, atstovais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis bei asmenimis ir paprastindama jų dalyvavimo sąlygas, skatina, kad ši Konvencija būtų įgyvendinama skaidriai.

4. Susitariančiosiomis Šalimis nesančių Šalių, susijusių tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, įskaitant aplinkos apsaugos ir žvejybos pramonės organizacijas, kurias domina su Komisija susiję klausimai, atstovams suteikiama galimybė stebėtojų teisėmis arba kitu pagrindu dalyvauti Komisijos ir jos pagalbinių institucijų posėdžiuose. Komisijos darbo tvarkos taisyklėse numatoma tokia dalyvavimo galimybė ir šiuo atžvilgiu nenustatoma netinkamų apribojimų. Be to, darbo tvarkos taisyklėse nustatoma, kad tokie atstovai gali laiku gauti visą susijusią informaciją.

19 straipsnis

Besivystančių valstybių specialiųjų reikalavimų pripažinimas

1. Komisija visapusiškai pripažįsta specialiuosius regiono besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusių ir mažų salų besivystančių valstybių, ir regiono teritorijų ir valdomų teritorijų reikalavimus, susijusius su Konvencijos rajono žuvininkystės išteklių išsaugojimu ir valdymu ir tausiu tokių išteklių naudojimu.

2. Vykdydamos pareigą bendradarbiauti rengiant žuvininkystės išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, išsaugojimo ir valdymo priemones Komisijos narės atsižvelgia į specialiuosius regiono besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusių ir mažų salų besivystančių valstybių, ir regiono teritorijų ir valdomų teritorijų reikalavimus, visų pirmą į:

a) besivystančių regiono valstybių, teritorijų ir valdomų teritorijų, kurios priklauso nuo gyvųjų jūrų išteklių, įskaitant išteklių naudojimą gyventojų arba jų dalies mitybos poreikiams patenkinti, pažeidžiamumą;

b) būtinybę vengti neigiamo poveikio tokių besivystančių valstybių, kurios yra Šalys, teritorijų ir valdomų teritorijų natūrine, smulkiąja ir tradicine žvejybai besiverčiantiems žvejams ir žuvininkystės srityje dirbančioms moterims, taip pat vietiniams gyventojams, ir užtikrinti jiems galimybę užsiimti žuvininkyste; ir

c) būtinybę užtikrinti, kad, įgyvendinant tokias priemones, tokioms besivystančioms valstybėms, kurios yra Susitariančiosios Šalys, teritorijoms ir valdomoms teritorijoms nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryta neproporcinga su išteklių išsaugojimu susijusios veiklos našta.

3. Komisijos narės bendradarbiauja tiesiogiai arba per Komisiją ir kitas regionines arba subregionines organizacijas, siekdamos:

a) padidinti regiono besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusių ir mažų salų besivystančių valstybių, ir regiono teritorijų ir valdomų teritorijų žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo galimybes bei galimybes joms pačioms daugiau žvejoti tokius išteklius;

b) padėti regiono besivystančioms valstybėms, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusioms ir mažų salų besivystančioms valstybėms, ir regiono teritorijoms ir valdomoms teritorijoms, kad jos galėtų dalyvauti žuvininkystės išteklių žvejyboje, be kita ko, sudarant joms sąlygas lengviau naudotis žuvininkystės ištekliais pagal 3 ir 21 straipsnius; ir

c) palengvinti regiono besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusių ir mažų salų besivystančių valstybių, ir regiono teritorijų ir valdomų teritorijų dalyvavimo Komisijos ir jos pagalbinių institucijų darbe sąlygas.

4. Bendradarbiaujant šiame straipsnyje nurodytu tikslu, gali būti teikiama finansinė parama, su žmogiškųjų išteklių plėtra susijusi parama, techninė parama, perduodamos technologijos, įskaitant perdavimą pagal bendrų įmonių susitarimus, ir gali būti teikiamos konsultavimo paslaugos. Tokia parama, inter alia, yra skirta:

a) žuvininkystės išteklių išsaugojimui ir valdymui pagerinti renkant, pranešant, tikrinant žuvininkystės duomenis ir susijusią informaciją, jais dalinantis ir juos analizuojant;

b) išteklių vertinimu ir moksliniai tyrimais; ir

c) stebėsenai, kontrolei, priežiūrai, atitikčiai ir vykdymui užtikrinti, įskaitant mokymą ir pajėgumų didinimą vietos lygmeniu, nacionalinių ir regioninių stebėtojų programų rengimą ir finansavimą, taip pat galimybę naudotis technologijomis ir įranga.

5. Komisija įsteigia fondą, skirtą veiksmingam regiono besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusių ir mažų salų besivystančių valstybių, ir prireikus regiono teritorijų ir valdomų teritorijų dalyvavimui Komisijos ir jos pagalbinių institucijų darbe palengvinti. Komisijos finansiniuose nuostatuose pateikiamos fondo administravimo gairės ir atitikties paramos gavimo reikalavimams kriterijai.

20 straipsnis

Išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės

1. Komisijos priimamos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės apima priemones, skirtas:

a) ilgalaikiam žuvininkystės išteklių tvarumui užtikrinti ir atsakingam jų naudojimui skatinti;

b) užkirsti kelią išteklių pereikvojimui ir pertekliniams žvejybos pajėgumams arba tai pašalinti, kad žvejybos pastangos neviršytų tausų žuvininkystės išteklių naudojimą atitinkančių žvejybos pastangų;

c) išlaikyti arba atkurti netikslinių ir susijusių arba priklausomų rūšių populiacijas, kurių dydis sumažėjęs iki tokio lygio, kuriam esant jų reprodukcijai gali kilti didelė grėsmė; ir

d) apsaugoti buveines ir jūrų ekosistemas, kuriose aptinkama netikslinių ir susijusių arba priklausomų rūšių žuvininkystės išteklių, nuo žuvininkystės daromo poveikio, įskaitant priemones, skirtas pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms apsaugoti nuo didelio neigiamo poveikio, ir prevencines priemones, skirtas atvejams, kai neįmanoma tiksliai nustatyti, ar pažeidžiamų jūrų ekosistemų yra arba ar pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms žvejyba padarytų didelį neigiamą poveikį.

2. Komisijos priimtose specialiosiose išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėse atitinkamai nustatoma:

a) atskaitos taškai, įskaitant prevencinius atskaitos taškus, kaip apibūdinta 1995 m. susitarimo II priede;

b) veiksmai, kurių turi būti imamasi, jei tie atskaitos taškai pasiekiami arba viršijami;

c) bet kurio žvejybos išteklio žvejybos pobūdis ir mastas, įskaitant bendro leidžiamo sužvejoti kiekio arba bendrų leidžiamų žvejybos pastangų nustatymą;

d) apytikrės arba konkrečios vietos, kuriose žvejyba leidžiama arba neleidžiama;

e) laikotarpiai, kuriais žvejyba leidžiama arba neleidžiama;

f) sužvejotų žuvų kiekio, kuris gali būti laikomas, apribojimai; ir

g) žvejojant leidžiamų naudoti žvejybos įrankių ir žvejybos technologijų tipai arba žvejybos pobūdis.

3. Pagal 2 dalies c punktą nustatydama išteklio bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba bendras leidžiamas žvejybos pastangas Komisija atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a) žuvininkystės išteklio būklę ir vystymosi etapą;

b) žuvininkystės išteklio žvejybos tendencijas;

c) nacionalinės jurisdikcijos rajonuose atitinkamai sužvejojamą to paties išteklio kiekį;

d) leidžiamą išmesti į jūrą žuvų kiekį ir kitus su žuvų mirtingumu susijusius kiekius;

e) leidžiamą sužvejoti netikslinių ir susijusių arba priklausomų rūšių žuvų kiekį ir poveikį jūrų ekosistemoms, kuriose aptinkama žvejybos išteklio;

f) susijusius ekologinius ir biologinius veiksnius, kurie riboja žuvininkystės išteklių, kurie gali būti žvejojami, pobūdį;

g) susiję aplinkos veiksniai, įskaitant su mityba susijusią sąveiką, dėl kurios gali būti daromas poveikis žuvininkystės ištekliui bei netikslinėms ir susijusioms arba priklausomoms rūšims; ir

h) susijusios atitinkamos kitų tarpvyriausybinių organizacijų priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės.

Komisija reguliariai persvarsto kiekvienam žvejybos ištekliui nustatytą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba bendras leidžiamas žvejybos pastangas.

4. a) tarp Konvencijos rajono ir pakrantės valstybės (-ių), kuri (-ios) yra Susitariančioji (-iosios) Šalis (-ys), nacionalinės jurisdikcijos rajono migruojančiam žuvininkystės ištekliui:

i) Komisija nustato bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba bendras leidžiamas žvejybos pastangas ir kitas atitinkamas Konvencijos rajone taikomas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Komisija ir atitinkama pakrantės valstybė (-s), kuri (-ios) yra Susitariančioji (-iosios) Šalis (-ys), pagal šios Konvencijos 4 straipsnį bendradarbiauja derindama (-os) savo atitinkamas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

ii) Komisija, gavusi aiškų atitinkamos (-ų) pakrantės valstybės (-ių), kuri (-ios) yra Susitariančioji (-iosios) Šalis (-ys), pritarimą, gali atitinkamai pagal šios Konvencijos III priedą nustatyti žuvininkystės išteklio paplitimo rajone taikomą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba bendras leidžiamas žvejybos pastangas; ir

iii) tuo atveju, kai viena ar daugiau pakrantės valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, nepritaria bendram leidžiamam sužvejoti kiekiui arba bendroms leidžiamoms žvejybos pastangoms, kurie bus taikomi žuvininkystės išteklio paplitimo rajone, Komisija gali atitinkamai nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba bendras leidžiamas žvejybos pastangas, kurie bus taikomi pritarimą teikiančios (-ių) pakrantės valstybės (-ių), kuri (-ios) yra Susitariančioji (-iosios) Šalis (-ys), nacionalinės jurisdikcijos rajonuose ir Konvencijos rajone. Komisijai nustatant tokį bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba bendras leidžiamas žvejybos pastangas III priedas bus taikomas, mutatis mutandis;

b) tais atvejais, kuriems taikomas a punkto ii papunktis arba a punkto iii papunktis, gali būti priimamos kitos papildomos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, kad būtų užtikrinamas tausus žuvininkystės išteklio išsaugojimas ir valdymas visame jo paplitimo rajone. Kad būtų įgyvendinama ši dalis, pagal 4 straipsnyje išdėstytus suderinamumo principus Komisija gali priimti atviroje jūroje taikomas priemones, o atitinkama (-os) pakrantės valstybė (-ės), kuri (-ios) yra Susitariančioji (-iosios) Šalis (-ys), – nacionalinės jurisdikcijos rajonuose taikomas priemones, ir Komisija, atitinkamai (-oms) pakrantės valstybei (-ėms), kuri (-ios) yra Susitariančioji (-iosios) Šalis (-ys), pritarus, – žuvininkystės išteklio paplitimo rajone taikomas priemones;

c) Komisijos pagal a punkto ii papunktį, a punkto iii papunktį ir b punktą priimtomis išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, įskaitant bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ir bendras leidžiamas žvejybos pastangas, nepažeidžiamos pakrantės valstybių suverenios teisės ir joms nedaroma jokio poveikio, kai nacionalinės jurisdikcijos rajonuose pagal tarptautinę teisę tyrinėjami, naudojami, saugomi ir valdomi gyvieji jūrų ištekliai, kaip nustatyta atitinkamose 1982 m. konvencijos ir 1995 m. susitarimo nuostatose, ir tos priemonės jokiu kitu būdu nedaro poveikio 5 straipsnyje nustatytam šios Konvencijos taikymo rajonui.

5. a) Komisija pagal 16 straipsnį priima kritiniais atvejais taikytinas priemones, įskaitant, prireikus, tarp sesijų, jei dėl žvejybos kyla didelė grėsmė žuvininkystės išteklių arba jūrų ekosistemos, kurioje aptinkama tų žuvininkystės išteklių, tvarumui arba jei dėl gamtos reiškinių arba žmonių sukeltos nelaimės padarytas arba gali būti padarytas didelis neigiamas poveikis žuvininkystės išteklių būklei, siekdama užtikrinti, kad dėl žvejybos nebūtų padidinta tokia grėsmė arba toks neigiamas poveikis;

b) priimant priemones kritiniais atvejais, remiamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais. Tokios priemonės yra laikinos; jos turi būti persvarstomos ir dėl jų sprendimas turi būti priimamas artimiausiame po tų priemonių priėmimo rengiamame Komisijos posėdyje. Priemonės Komisijos narėms tampa privalomos pagal 17 straipsnio 1 dalį. Tokių priemonių atžvilgiu 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta prieštaravimų teikimo tvarka netaikoma, tačiau gali būti taikoma ginčų sprendimo tvarka pagal šią Konvenciją.

6. Komisijos priimamos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės palaipsniui rengiamos ir integruojamos į išteklių valdymo strategijas arba planus, kuriuose išdėstomi kiekvieno žuvininkystės išteklio valdymo tikslai, atskaitos taškai, pagal kuriuos vertinama su tais tikslais susijusi pažanga, su tais atskaitos taškais susiję naudotini rodikliai ir priemonės, kurių turi būti imamasi esant tam tikriems rodikliams.

21 straipsnis

Dalyvavimas žuvininkystės išteklių žvejyboje

1. Priimdama su dalyvavimu kurio nors žuvininkystės išteklio žvejyboje susijusius sprendimus, įskaitant sprendimus dėl bendro leidžiamo sužvejoti kiekio ar bendrų leidžiamų žvejybos pastangų paskirstymo, Komisija atsižvelgia į žuvininkystės išteklio būklę ir į tam ištekliui nustatytą žvejybos pastangų dydį, tai pat, jei taikoma, į šiuos kriterijus:

a) Konvencijos rajone praeityje sužvejotus kiekius bei ankstesnes ir dabartines žvejybos tendencijas ir žvejybos būdus;

b) atitiktį išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms pagal šią Konvenciją;

c) išreikštą vėliavos valstybės gebėjimą ir norą vykdyti žvejybos laivų kontrolę;

d) indėlį į žuvininkystės išteklių išsaugojimą ir valdymą, įskaitant tikslių duomenų teikimą ir veiksmingą stebėseną, kontrolę, priežiūrą ir įgyvendinimo užtikrinimą;

e) rajono besivystančių valstybių, ypač mažų salų besivystančių valstybių, teritorijų ir valdomų teritorijų, žuvininkystės plėtros siekius ir interesus;

f) pakrančių valstybių, ypač besivystančių pakrančių valstybių, teritorijų ir valdomų teritorijų, suinteresuotumą žuvininkystės ištekliu, migruojančiu tarp tokių valstybių, teritorijų ir valdomų teritorijų nacionalinės jurisdikcijos rajonų ir Konvencijos rajono;

g) pakrančių valstybių, teritorijų ir valdomų teritorijų, kurių ekonomika daugiausia priklauso nuo tarp tokių valstybių, teritorijų ir valdomų teritorijų nacionalinės jurisdikcijos rajonų ir Konvencijos rajono migruojančio žuvininkystės išteklio naudojimo ir žvejybos, poreikius;

h) tai, kiek sužvejotų žuvų Komisijos narė panaudoja vidaus suvartojimo reikmėms, ir į sužvejotų žuvų kiekio svarbą jos apsirūpinimui maistu;

i) indėlį į atsakingą anksčiau nežvejotų išteklių žvejybos arba žvalgomosios žvejybos plėtrą pagal 22 straipsnį; ir

j) indėlį į su žuvininkystės ištekliais susijusių mokslinių tyrimų vykdymą ir viešą tokių tyrimų rezultatų sklaidą.

2. Komisija, pagal 20 straipsnio 4 dalies a punkto ii arba iii papunkčius nustatydama žuvininkystės išteklio bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba bendras leidžiamas žvejybos pastangas, gavusi aiškų atitinkamos (-ų) pakrantės valstybės (-ių), kuri (-ios) yra Susitariančioji (-iosios) Šalis (-ys), pritarimą gali taip pat priimti sprendimus dėl dalyvavimo to išteklio žvejyboje visame jo paplitimo rajone.

3. Priimdama sprendimus pagal 2 dalį Komisija atsižvelgia į praeityje sužvejotus kiekius, ankstesnes ir dabartines žvejybos tendencijas ir žvejybos būdus atitinkamame to išteklio paplitimo rajone ir į 1 dalies b–j punktuose išvardytus kriterijus.

4. Jei atitinkamos (-ų) pakrantės valstybės (-ių), kuri (-ios) yra Susitariančioji (-iosios) Šalis (-ys), pritarimas pagal 2 dalį negautas:

a) Komisija pagal 1 dalį priima sprendimus dėl pagal 20 straipsnio 4 dalies a punkto i papunktį nustatyto bendro leidžiamo sužvejoti kiekio ir bendrų leidžiamų žvejybos pastangų, kurie gali būti taikomi Konvencijos rajone, dalies paskirstymo; ir

b) Komisija ir atitinkama (-os) pakrantės valstybė (-s), kuri (-ios) yra Susitariančioji (-iosios) Šalis (-ys), bendradarbiauja pagal 4 straipsnį.

5. Priimdama sprendimus pagal šį straipsnį, Komisija taip pat gali prireikus atsižvelgti į kitų tarptautinių žuvininkystės valdymo sistemų taikymo rezultatus.

6. Prireikus Komisija persvarsto su dalyvavimu žuvininkystės išteklių žvejyboje susijusius sprendimus, įskaitant sprendimus dėl bendro leidžiamo sužvejoti kiekio arba bendrų leidžiamų žvejybos pastangų paskirstymo, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas ir naujų Susitariančiųjų Šalių interesus.

22 straipsnis

Anksčiau nežvejotų išteklių žvejyba arba žvalgomoji žvejyba

1. Žvejybos išteklius, kurie dešimt metų ar ilgiau nežvejoti arba nežvejoti tam tikrais žvejybos įrankiais ar būdais, leidžiama žvejoti arba juos žvejojant leidžiama naudoti tokius žvejybos įrankius ar būdus tik jei Komisija yra priėmusi išankstines prevencines tiems žvejybos ištekliams ir atitinkamai netikslinėms ir susijusioms arba priklausomoms rūšims taikomas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir atitinkamas priemones, skirtas jūrų ekosistemai, kurioje aptinkama tų žvejybos išteklių, apsaugoti nuo neigiamo žvejybos veiklos poveikio.

2. Tokios išankstinės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurios gali apimti reikalavimus, susijusius su pranešimais apie ketinimą žvejoti, plėtros plano parengimu, neigiamo jūrų ekosistemoms daromo poveikio prevencijai skirtų rizikos mažinimo priemonių parengimu, tam tikrų žvejybos įrankių naudojimu, stebėtojų dalyvavimu, duomenų rinkimu ir mokslinių tyrimų arba žvalgomosios žvejybos vykdymu, yra suderinamos su šios Konvencijos tikslu ir išteklių išsaugojimo ir valdymo principais bei metodais. Priemonėmis užtikrinama, kad naujo žvejybos išteklio plėtra būtų vykdoma vadovaujantis atsargumo ir laipsniškumo principu, kol gaunama pakankamai informacijos, kad Komisija galėtų tinkamai priimti išsamias išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

3. Komisija gali prireikus priimti standartines būtinąsias išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, taikytinas tam tikrų anksčiau nežvejotų išteklių žvejybai arba visų anksčiau nežvejotų išteklių žvejybai iki tol, kai bus pradėta tokių anksčiau nežvejotų žvejybos išteklių žvejyba.

23 straipsnis

Duomenų rinkimas, kaupimas ir keitimasis duomenimis

1. Siekdama sustiprinti su žuvininkystės išteklių, netikslinių ir susijusių arba priklausomų rūšių išsaugojimu ir valdymu bei jūrų ekosistemų, kuriose aptinkama tų išteklių, apsauga susijusių duomenų bazę ir prisidėti prie NNN žvejybos ir jos neigiamo poveikio tiems ištekliams panaikinimo arba sumažinimo, Komisija, atsižvelgdama į 1995 m. susitarimo I priedą, parengia standartus, taisykles ir tvarką, taikomus, inter alia:

a) Komisijos narėms renkant, tikrinant ir laiku perduodant Komisijai visus susijusius duomenis;

b) Komisijai kaupiant ir tvarkant tikslius ir išsamius duomenis, kad būtų lengviau atlikti veiksmingą išteklių vertinimą ir užtikrinti galimybę gauti geriausias mokslines rekomendacijas;

c) užtikrinant duomenų saugumą, galimybę jais pasinaudoti ir jų sklaidą nepažeidžiant atitinkamų konfidencialumo reikalavimų;

d) Komisijos narėms tarpusavyje ir su kitomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis bei kitomis susijusiomis organizacijomis keičiantis duomenimis, įskaitant su NNN žvejybą vykdančiais laivais susijusius duomenis ir atitinkamai duomenis apie naudojimąsi tokiais laivais neturint nuosavybės teisių, siekiant sukaupti tokią informaciją vienodo formato duomenų bazėje, kad prireikus tą informaciją būtų galima paskleisti;

e) siekiant palengvinti regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų dokumentų derinimą ir keitimąsi duomenimis, įskaitant keitimosi duomenimis apie laivų registrus, žuvų kiekio dokumentavimo ir prekybos priežiūros sistemas procedūras; ir

f) reguliariai atliekant Komisijos narės auditą dėl duomenų rinkimo ir keitimosi duomenimis reikalavimų laikymosi ir sprendžiant atliekant tokį auditą nustatytų neatitikčių pašalinimo klausimus.

2. Komisija užtikrina, kad duomenys, susiję su Konvencijos rajone veiklą vykdančių laivų skaičiumi, pagal šią Konvenciją valdomų žuvininkystės išteklių būkle, žuvininkystės išteklių vertinimu, Konvencijos rajone atliekamų mokslinių tyrimų programomis ir bendradarbiavimo su regioninėmis ir pasaulio organizacijomis iniciatyvomis, būtų prieinami viešai.

24 straipsnis

Komisijos narių įpareigojimai

1. Kiekviena žvejybos veiklą Konvencijos rajone vykdanti Komisijos narė:

a) įgyvendina šią Konvenciją ir visas Komisijos priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones bei imasi visų reikiamų priemonių jų veiksmingumui užtikrinti;

b) bendradarbiauja siekdama šios Konvencijos tikslo;

c) imasi visų reikiamų priemonių, kad prisidėtų prie pastangų užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti; ir

d) renka, tikrina ir praneša su Konvencijos rajono žuvininkystės ištekliais ir jūrų ekosistemomis susijusius mokslinius, techninius ir statistinius duomenis, laikydamasi Komisijos nustatytų standartų, taisyklių ir tvarkos.

2. Kiekviena Komisijos narė Komisijai kasmet teikia ataskaitą apie tai, kaip ji įgyvendino Komisijos priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir atitikties užtikrinimo bei įgyvendinimo užtikrinimo tvarką. Pakrantės valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, atveju ataskaitoje pateikiama informacija, susijusi su žuvininkystės išteklių, migruojančių tarp jų jurisdikcijos vandenų ir greta esančio Konvencijos rajono, išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, kurių jos ėmėsi pagal 20 straipsnio 4 dalį ir 4 straipsnį. Tokios ataskaitos skelbiamos viešai.

3. Nepažeisdama vėliavos valstybės atsakomybės viršenybės, kiekviena Komisijos narė imasi kuo daugiau priemonių ir bendradarbiauja, kad užtikrintų, kad jos piliečiai arba žvejybos laivai, priklausantys tiems piliečiams, jų naudojami arba kontroliuojami, laikytųsi šios Konvencijos nuostatų ir Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, ir nedelsdama ištiria bet kurį įtariamo tokių nuostatų ir priemonių pažeidimo atvejį. Komisijos narės, atsižvelgdamos į nacionalinės teisės nuostatas, reguliariai teikia Komisijai ir atitinkamoms Komisijos narėms tyrimo srityje padarytos pažangos ataskaitas, o užbaigusios tyrimą teikia galutinę išvadų ataskaitą.

4. Atsižvelgdama į nacionalinius įstatymus ir teisės aktus, kiekviena Komisijos narė parengia priemones, pagal kurias kitų Komisijos narių prokuratūros galėtų naudotis su įtariamais Konvencijos nuostatų ir Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimais susijusiais įrodymais, įskaitant turimą informaciją apie naudojimąsi su jos vėliava plaukiojančiais laivais neturint nuosavybės teisių.

5. Kiekviena Komisijos narė vykdo pagal šią Konvenciją prisiimtus įpareigojimus ir naudojasi šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis, jomis nepiktnaudžiaudama.

25 straipsnis

Vėliavos valstybės pareigos

1. Kiekviena Komisijos narė imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai:

a) laikytųsi šios Konvencijos nuostatų ir Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir kad žvejodami Konvencijos rajone tokie laivai nevykdytų jokios tokių priemonių veiksmingumą mažinančios veiklos;

b) nevykdytų neteisėtos žvejybos greta Konvencijos rajono esančiuose nacionalinės jurisdikcijos vandenyse;

c) vežtų ir naudotų pakankamą įrangą, kad galėtų laikytis laivų stebėjimo sistemos standartų ir Komisijos nustatytos tvarkos; ir

d) Konvencijos rajone sužvejotus žuvininkystės išteklius iškrautų ir perkrautų laikydamosi Komisijos priimtų standartų ir tvarkos.

2. Nė viena Komisijos narė neleidžia, kad teisę plaukioti su jos vėliava turintys žvejybos laivai būtų naudojami žvejybai Konvencijos rajone, jeigu jie neturi atitinkamos tos Komisijos narės valdžios institucijos ar institucijų leidimo.

3. Kiekviena Komisijos narė:

a) išduoda leidimą su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus naudoti žvejybai Konvencijos rajone tik tuomet, jei ji gali veiksmingai vykdyti savo pareigas tokių laivų atžvilgiu pagal šią Konvenciją ir tarptautinę teisę;

b) tvarko žvejybos laivų, turinčių teisę plaukioti su jos vėliava ir turinčių leidimą žvejoti žuvininkystės išteklius, registrą ir užtikrina, kad į tą registrą būtų įtraukta visa Komisijos nurodyta informacija apie visus tokius laivus;

c) pagal Komisijos priimtas priemones nedelsdama ištiria įtariamus su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų padarytus šios Konvencijos nuostatų arba Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimus ir praneša apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi jiems pašalinti. Atsižvelgiant į nacionalinės teisės nuostatas, teikiant pranešimus Komisijai reguliariai teikiamos tyrimo srityje padarytos pažangos ataskaitos, o užbaigus tyrimą teikiama galutinė išvadų ataskaita;

d) užtikrina, kad, atsižvelgiant į atitinkamus veiksnius, įskaitant sužvejotų žuvų vertę, už tokius pažeidimus skiriamos nuobaudos būtų pakankamai griežtos, kad jomis būtų užtikrinama atitiktis, atgrasoma nuo kitų pažeidimų ir būtų užkirstas kelias pažeidėjams gauti naudos iš jų neteisėtos veiklos; ir

e) visų pirma užtikrina, kad, pagal jos teisės aktus nustačius, kad su jos vėliava plaukiojantis žvejybos laivas dalyvavo veikloje, kuria pažeistos šios Konvencijos nuostatos arba Komisijos priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, atitinkamas laivas nutraukia žvejybos veiklą ir Konvencijos rajone jos nevykdo tol, kol bus įvykdytos visos dėl to pažeidimo Komisijos narės skirtos sankcijos.

4. Kiekviena Komisijos narė skatinama užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai Konvencijos rajone veiklą vykdytų pagal taikomus tarptautinius įpareigojimus ir atsižvelgdami į atitinkamas laivų ir jų įgulų saugos jūroje rekomendacijas ir gaires.

5. Kiekviena Komisijos narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, dalyvaujantys arba ketinantys dalyvauti moksliniuose žuvininkystės išteklių tyrimuose, laikytųsi Komisijos nustatytos mokslinių tyrimų vykdymo Konvencijos rajone tvarkos.

26 straipsnis

Uosto valstybės pareigos

1. Uosto valstybė, kuri yra Susitariančioji Šalis, pagal tarptautinę teisę turi teisę ir pareigą imtis subregioninių, regioninių ir pasaulinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumui skatinti skirtų priemonių. Imdamasi tokių priemonių uosto valstybė, kuri yra Susitariančioji Šalis, jokia forma ar veiksmais nediskriminuoja nė vienos valstybės žvejybos laivų.

2. Kiekviena Komisijos narė:

a) įgyvendina Komisijos priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, susijusias su žvejybą Konvencijos rajone vykdžiusių žvejybos laivų įplaukimu į jos uostus ir naudojimusi jais, įskaitant, inter alia, priemones, susijusias su žuvininkystės išteklių iškrovimu ir perkrovimu, žvejybos laivų, dokumentų, laive esančių sužvejotų žuvų ir žvejybos įrankių tikrinimu ir naudojimusi uosto paslaugomis; ir

b) teikia pagrįstą pagalbą vėliavos valstybėms pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę, kai žvejybos laivas savanoriškai įplaukia į jos uostą, o laivo vėliavos valstybė paprašo suteikti pagalbą, kad būtų užtikrintas šios Konvencijos nuostatų ir Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių laikymasis.

3. Jei Komisijos narė mano, kad jos uostais besinaudojantis žvejybos laivas pažeidė šios Konvencijos nuostatą arba Komisijos priimtą išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonę, ji apie tai praneša atitinkamai vėliavos valstybei, Komisijai ir kitoms susijusioms valstybėms bei atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms. Komisijos narė vėliavos valstybei ir prireikus Komisijai pateikia visus su tuo klausimu susijusius dokumentus, įskaitant patikrinimo protokolą.

4. Nė viena šio straipsnio nuostata nedaro poveikio Susitariančiųjų Šalių teisei pasinaudoti savo suverenitetu savo teritorijoje esančiuose uostuose pagal tarptautinę teisę.

27 straipsnis

Stebėsena, atitikties užtikrinimas ir įgyvendinimo užtikrinimas

1. Komisija parengia tinkamą bendradarbiavimo tvarką, kuria vadovaujantis vykdoma veiksminga žvejybos stebėsena, kontrolė ir priežiūra ir užtikrinama atitiktis šiai Konvencijai ir Komisijos priimtoms išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms, įskaitant, inter alia:

a) leidimą žvejoti Konvencijos rajone turinčių laivų Komisijos registro sukūrimą ir tvarkymą, laivų ir žvejybos įrankių ženklinimą, žvejybos veiklos registravimą ir pranešimų apie laivų judėjimą ir veiklą teikimą naudojantis palydovine laivų stebėjimo sistema, skirta Komisijai ir vėliavos valstybei beveik realiuoju laiku teikiamų duomenų vientisumui ir saugumui užtikrinti, įskaitant užtikrinimą naudojantis galimybe duomenis perduoti tiesiogiai ir vienu metu;

b) Susitariančiųjų Šalių atliekamo tikrinimo jūroje ir uoste programą, įskaitant tvarką, kuria vadovaujantis viena Susitariančioji Šalis gali patekti į Konvencijos rajone esančius kitos Susitariančiosios Šalies laivus ir juos tikrinti, ir pranešimų teikimo Susitariančiųjų Šalių tikrinimo laivams ir orlaiviams, galintiems dalyvauti programoje, tvarką;

c) reguliavimą ir priežiūrą perkraunant žuvis;

d) nediskriminuojamojo pobūdžio rinkos priemones, atitinkančias tarptautinę teisę, skirtas perkrovimo, iškrovimo ir prekybos stebėsenai siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, įskaitant atitinkamas žuvų kiekio dokumentavimo sistemas;

e) pranešimų apie nustatytus pažeidimus, tyrimų pažangą ir išvadas teikimą ir įgyvendinimo užtikrinimo veiksmus, kurių imtasi; ir

f) kovos su NNN žvejybos veikla priemones, be kita ko, identifikuojant NNN žvejybos veikloje dalyvaujančius laivus ir priimant atitinkamas priemones, skirtas užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, tokias kaip NNN laivų sąrašo parengimas, kad būtų užkirstas kelias tokioje veikloje dalyvaujančių laivų savininkams ir operatoriams gauti naudos iš jų neteisėtos veiklos.

2. Komisija gali priimti tvarką, kuria vadovaudamosi Komisijos narės galėtų taikyti priemones, įskaitant su žuvininkystės išteklių prekyba susijusias priemones, bet kuriai valstybei, Komisijos narei arba subjektui, kurių žvejybos laivai dalyvauja žvejybos veikloje, kuria mažinamas Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas arba kitaip jų nesilaikoma. Tokiose priemonėse turėtų būti pateikta keletas galimų sprendimų, kad būtų galima atsižvelgti į neatitikties priežastį ir mastą, ir nustatyta atitinkamų bendradarbiavimo gebėjimų didinimo iniciatyvų. Įgyvendindama su prekyba susijusias priemones Komisijos narė laikosi savo tarptautinių įpareigojimų, įskaitant įpareigojimus pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį.

3. Jei per trejus metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo Komisija nepriima 1 dalies b punkte nurodytos patikrinimų jūroje tvarkos arba alternatyvios priemonės, pagal kurią būtų veiksmingai vykdomi 1995 m. susitarime ir šioje Konvencijoje nustatyti Komisijos narių įpareigojimai užtikrinti atitiktį Komisijos priimtoms išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms, 1995 m. susitarimo 21 ir 22 straipsniai Susitariančiosioms Šalims taikomi taip, tarsi tie straipsniai būtų šios Konvencijos dalis, o į Konvencijos rajone esančius žvejybos laivus patekti ir juos tikrinti bei imtis paskesnių vykdymo užtikrinimo veiksmų jos gali vadovaudamosi 1995 m. susitarimo 21 ir 22 straipsniais ir kitomis praktinėmis procedūromis, Komisijos priimtomis tiems straipsniams įgyvendinti.

28 straipsnis

Stebėtojų programa

1. Komisija per trejus metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo arba per kitą pačios nustatytą laikotarpį parengia stebėtojų programą, skirtą patikrintiems su sužvejotų žuvų kiekiu ir žvejybos pastangomis susijusiems duomenims, kitiems moksliniams duomenims ir papildomai su Konvencijos rajone vykdoma žvejybos veikla ir jos poveikiu jūrų aplinkai susijusiai informacijai rinkti. Prireikus pagal stebėtojų programą surinkta informacija taip pat naudojama siekiant sustiprinti Komisijos ir jos pagalbinių institucijų, įskaitant Konvencijos taikymo ir technikos komitetą, funkcijas. Stebėtojų programą koordinuoja Komisijos sekretoriatas; ji įgyvendinama lanksčiai, atsižvelgiant į žuvininkystės išteklių pobūdį ir kitus susijusius veiksnius. Komisija gali šiuo tikslu sudaryti stebėtojų programos įgyvendinimo sutartis.

2. Stebėtojų programoje dalyvauja nepriklausomi ir nešališki stebėtojai, atrenkami iš Komisijos pripažintų programų arba paslaugų teikėjų. Programa kuo daugiau derinama su kitomis regioninėmis, subregioninėmis ir nacionalinėmis stebėtojų programomis.

3. Komisija rengia stebėtojų programą atsižvelgdama į Mokslo komiteto ir Konvencijos taikymo ir technikos komiteto rekomendacijas. Programa įgyvendinama laikantis Komisijos parengtų standartų, taisyklių ir tvarkos, įskaitant, inter alia:

a) nuostatas dėl galimybės Komisijos narei skirti stebėtojus į su kitos Komisijos narės vėliava plaukiojančius laivus, tai narei pritarus;

b) reikalavimus dėl tam tikro skaičiaus stebėtojų dalyvavimo žvejojant tam tikrus žuvininkystės išteklius, kad būtų galima stebėti ir tikrinti sužvejojamų žuvų kiekį, žvejybos pastangas, sužvejoto laimikio sudėtį ir kitus žvejybos operacijų aspektus;

c) mokslinių duomenų ir su šios Konvencijos nuostatų ir Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimu susijusios informacijos rinkimo, tikrinimo ir pranešimo reikalavimus; ir

d) reikalavimus, kuriais užtikrinama stebėtojų sauga ir mokymas, stebėtojų apgyvendinimo laive reikalavimus ir reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad stebėtojams būtų suteikta prieiga prie laive esančių atitinkamų patalpų ir įrangos ir jomis naudotis, kad jie galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas.

29 straipsnis

Komisijos metinė ataskaita

1. Komisija skelbia metinę ataskaitą, kurioje pateikiama išsami informacija apie Komisijos priimtus šios Konvencijos tikslui įgyvendinti skirtus sprendimus. Be to, ataskaitoje pateikiama informacija apie veiksmus, kurių Komisija ėmėsi pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos arba MŽŪO rekomendacijas.

2. Ataskaita skelbiama viešai, o jos kopijos pateikiamos Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui ir MŽŪO generaliniam direktoriui.

30 straipsnis

Persvarstymas

1. Komisija persvarsto, ar Komisijos priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės įgyvendinamos veiksmingai, kad būtų įgyvendintas šios Konvencijos tikslas, ir ar užtikrinta tokių priemonių atitiktis 3 straipsnyje išdėstytiems principams ir metodams. Persvarstant gali būti nagrinėjamas pačios Konvencijos nuostatų veiksmingumas; persvarstymas vyksta ne rečiau kaip kas penkerius metus.

2. Komisija nustato tokių pagal Komisijos nustatytus kriterijus atliekamų persvarstymų sąlygas ir metodiką; nustatydama tuos kriterijus Komisija vadovaujasi geriausia tarptautine patirtimi ir prireikus numato pagalbinių institucijų indėlį ir nuo Komisijos nepriklausomo pripažintos kompetencijos asmens ar asmenų dalyvavimą.

3. Komisija atsižvelgia į rekomendacijas, pateiktas atlikus tokį persvarstymą, taip pat į jas atsižvelgia atitinkamai iš dalies pakeisdama savo išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir jų įgyvendinimo mechanizmus. Šios Konvencijos nuostatų pakeitimo pasiūlymai, pateikti atlikus persvarstymą, nagrinėjami pagal 35 straipsnį.

4. Bet kuris tokių persvarstymų rezultatai skelbiami viešai po to, kai pateikiami Komisijai.

31 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis

1. Prireikus Komisija abipusiai aktualiais klausimais bendradarbiauja su kitomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, MŽŪO, kitomis Jungtinių Tautų specializuotomis agentūromis ir kitomis susijusiomis organizacijomis.

2. Komisija atsižvelgia į kitų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų ir kitų atitinkamų tarpvyriausybinių organizacijų, kurių kompetencija susijusi su Konvencijos rajonu arba greta Konvencijos rajono esančiais rajonais, arba tam tikrais gyvaisiais jūrų ištekliais, įskaitant netikslinių ir susijusių arba priklausomų rūšių išteklius, ir kurių tikslai atitinka šios Konvencijos tikslą ir jį remia, priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones arba rekomendacijas. Ji stengiasi užtikrinti, kad jos priimami sprendimai atitiktų tokias išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones arba rekomendacijas ir jas remtų.

3. Komisija siekia parengti tinkamas konsultavimosi ir bendradarbiavimo su tokiomis kitomis organizacijomis nuostatas. Visų pirma ji siekia bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis organizacijomis, kad NNN žvejyba būtų sumažinta ir galiausiai panaikinta.

32 straipsnis

Prie susitarimo neprisijungusios šalys

1. Komisijos narės keičiasi informacija apie Konvencijos rajone žvejojančių žvejybos laivų, plaukiojančių su šios Konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis nesančių šalių vėliavomis, veiklą. Komisijos narės atskirai arba kartu imasi šią Konvenciją ir tarptautinę teisę atitinkančių priemonių, kad tokius laivus atgrasytų nuo veiklos, kuria mažinamas Konvencijos rajone taikomų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas, ir praneša Komisijai apie visus su Susitariančiosiomis Šalimis nesančių Šalių žvejyba Konvencijos rajone susijusius veiksmus, kurių imtasi.

2. Atsižvelgdamos į 1982 m. konvencijos 116–119 straipsnius Komisijos narės gali atskirai arba kartu atkreipti kurios nors valstybės arba žvejybos subjekto, nesančio šios Konvencijos Susitariančiąja Šalimi, dėmesį į veiklą, kuri, Komisijos narės arba narių nuomone, daro poveikį šios Konvencijos tikslo įgyvendinimui.

3. Komisijos narės atskirai arba kartu prašo šios Konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis nesančių šalių, kurių laivai žvejoja Konvencijos rajone, tapti šios Konvencijos Šalimis arba sutikti visapusiškai bendradarbiauti įgyvendinant Komisijos priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

4. Kad užtikrintų atitiktį šios Konvencijos tikslui, Komisijos narės atskirai arba kartu siekia bendradarbiauti su Susitariančiąja Šalimi nesančia šalimi, kuri, kaip nustatyta, yra susijusi uosto valstybė arba rinkos valstybė.

33 straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

1. Nei viena šios Konvencijos nuostata nepažeidžiamos Susitariančiųjų Šalių teisės, jurisdikcija ir pareigos pagal tarptautinės teisės nuostatas, nustatytas 1982 m. konvencijoje arba 1995 m. susitarime.

2. Šia Konvencija nekeičiamos Susitariančiųjų Šalių teisės ir įpareigojimai pagal kitus susitarimus, atitinkančius šią Konvenciją ir netrukdančius kitoms Susitariančiosioms Šalims naudotis savo teisėmis ar vykdyti joms pagal šią Konvenciją tenkančius įpareigojimus.

34 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja, kad išvengtų ginčų, ir deda visas pastangas, kad ginčus išspręstų draugiškomis priemonėmis, pavyzdžiui, jei ginčas yra techninio pobūdžio, gali perduoti jį spręsti at hoc ekspertų grupei.

2. Visais atvejais, kai ginčų nepavyksta išspręsti 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, 1995 m. susitarimo VIII dalyje nustatytos ginčų sprendimo nuostatos Susitariančiųjų Šalių ginčams spręsti taikomos, mutatis mutandis.

3. 2 dalimi nedaromas poveikis Susitariančiųjų Šalių statusui pagal 1995 m. susitarimą arba 1982 m. konvenciją.

35 straipsnis

Pakeitimai

1. Siūlomų pakeitimų tekstas turi būti pateikiamas atsakingajam sekretoriui ne vėliau kaip prieš 90 dienų iki Komisijos posėdžio. Atsakingasis sekretorius šio teksto kopiją nedelsdamas išplatina visoms Komisijos narėms.

2. Tokius šios Konvencijos pakeitimų pasiūlymus priima Komisija dalyvaujančių ir balsuojančių už arba prieš Susitariančiųjų Šalių trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Priimtus pakeitimus depozitaras nedelsdamas perduoda visoms Susitariančiosioms Šalims.

3. Pakeitimas visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja praėjus šimtui dvidešimt dienų nuo perdavimo dienos, nurodytos depozitaro pranešime apie trijų ketvirtadalių visų Susitariančiųjų Šalių rašytinio pritarimo gavimą, išskyrus tuos atvejus, kai kuri nors Susitariančioji Šalis per 90 dienų nuo perdavimo dienos, nurodytos depozitaro pranešime apie tokį gavimą, praneša depozitarui apie savo prieštaravimą pakeitimui; tokiu atveju pakeitimas neįsigalioja nė vienai Susitariančiajai Šaliai. Prieštaravimą pakeitimui pateikusi Susitariančioji Šalis gali tą prieštaravimą bet kada atsiimti. Jei atsiimami visi pateikti prieštaravimai pakeitimui, pakeitimas visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja praėjus šimtui dvidešimt dienų nuo perdavimo dienos, nurodytos depozitaro pranešime apie paskutinio prieštaravimo atsiėmimo dokumento gavimą.

4. Bet kuriai valstybei, regioninei ekonominės integracijos organizacijai ar kitam 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam subjektui, tampantiems Konvencijos Šalimi po pakeitimo priėmimo pagal 2 dalį, iš dalies pakeista Konvencija tampa privaloma, kai tas pakeitimas įsigalioja pagal 3 dalį.

5. Depozitaras nedelsdamas praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie pritarimų pakeitimams gavimą, prieštaravimų pakeitimams gavimą arba prieštaravimų atsiėmimą, taip pat apie pakeitimų įsigaliojimą.

36 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas ir patvirtinimas

1. Šią Konvenciją gali pasirašyti:

a) valstybės, regioninė ekonominės integracijos organizacija ir kiti 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti subjektai, dalyvavę tarptautinėse konsultacijose dėl Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos įsteigimo; ir

b) bet kuri kita valstybė arba kitas 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas subjektas, turintys jurisdikciją greta Konvencijos rajono esančių vandenų atžvilgiu;

ir ją galima pasirašyti per 12 mėnesių nuo 2010 m. vasario pirmos dienos.

2. Šią Konvenciją pasirašiusios Šalys turi ją ratifikuoti, priimti arba patvirtinti.

3. Ratifikavimo, pripažinimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarui.

37 straipsnis

Prisijungimas

1. Pasibaigus Konvencijos pasirašymo laikotarpiui, prie jos gali prisijungti bet kuri valstybė, regioninė ekonominės integracijos organizacija arba kitas 36 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas ir bet kuri kita valstybė arba bet kuris kitas 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas subjektas, kurie yra suinteresuoti žuvininkystės ištekliais.

2. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus 30 dienų nuo ratifikavimo, prisijungimo, priėmimo arba patvirtinimo aštunto dokumento deponavimo pas depozitarą, jei Konvenciją ratifikavo, prie jos prisijungė, ją priėmė arba patvirtino:

a) bent trys pakrantės valstybės, esančios greta Konvencijos rajono, t. y. greta Konvencijos rajono dalies, esančios į rytus nuo 120° vakarų dienovidinio, ir jo dalies, esančios į vakarus nuo 120° vakarų dienovidinio; ir

b) bent trys valstybės, kurios nėra greta Konvencijos rajono esančios pakrantės valstybės ir kurių žvejybos laivai žvejoja Konvencijos rajone arba žvejojo Konvencijos rajone.

2. Jei praėjus trejiems metams nuo priėmimo ši Konvencija neįsigalioja pagal 1 dalį, ji įsigalioja po šešių mėnesių nuo ratifikavimo, prisijungimo, priėmimo arba patvirtinimo dešimto dokumento deponavimo arba pagal 1 dalį, pasirenkant ankstesnę datą.

3. Kiekvienai Konvenciją pasirašiusiajai Šaliai, kuri ją ratifikuoja, priima arba patvirtina po jos įsigaliojimo, ši Konvencija įsigalioja po 30 dienų nuo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo.

4. Kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri prie šios Konvencijos prisijungia po jos įsigaliojimo, ši Konvencija įsigalioja po 30 dienų nuo prisijungimo dokumento deponavimo.

5. Taikant šį straipsnį, žvejyba – tik 1 straipsnio 1 dalies g punkto i ir ii papunkčiuose apibūdinta veikla.

39 straipsnis

Depozitaras

1. Naujosios Zelandijos Vyriausybė yra šios Konvencijos ir jos pakeitimų depozitaras. Depozitaras visoms Konvenciją pasirašiusioms Šalims persiunčia patvirtintas jos kopijas ir šią Konvenciją įregistruoja pas Jungtinių Tautų Generalinį sekretorių pagal Jungtinių Tautų chartijos 102 straipsnį.

2. Depozitaras informuoja visas šią Konvenciją pasirašiusias Šalis ir Susitariančiąsias Šalis apie visus pasirašymus ir pagal 36 ir 37 straipsnį deponuotus ratifikavimo, prisijungimo, priėmimo ir tvirtinimo dokumentus ir apie Konvencijos ir jos pakeitimų įsigaliojimo datą.

40 straipsnis

Teritorijų dalyvavimas

1. Komisijos ir jos pagalbinių institucijų veikloje gali dalyvauti žuvininkystės ištekliais suinteresuotos regiono teritorijos, gavusios atitinkamą už jų tarptautinius reikalus atsakingų Susitariančiųjų Šalių leidimą.

2. Teritorijų dalyvavimo pobūdį ir mastą atskirose Komisijos darbo tvarkos taisyklėse nustato Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į tarptautinę teisę, kompetencijos pasiskirstymą klausimais, kuriems taikoma ši Konvencija, ir į tokios teritorijos gebėjimų vykdyti teises ir įpareigojimus pagal šią Konvenciją raidą. Šiose darbo tvarkos taisyklėse nustatoma teritorijų teisė dalyvauti visoje Komisijos ir jos pagalbinių institucijų veikloje, išskyrus teisę balsuoti arba blokuoti bendrą sutarimą dėl sprendimų arba rekomendacijų.

3. Nepažeisdamos 2 dalies visos tokios teritorijos turi teisę dalyvauti ir pasisakyti Komisijos ir jos pagalbinių institucijų posėdžiuose. Vykdydama savo funkcijas ir priimdama sprendimus Komisija atsižvelgia į visų dalyvių interesus.

41 straipsnis

Išstojimas

1. Susitariančioji Šalis gali išstoti iš šios Konvencijos, apie tai raštu pranešdama depozitarui, ir gali nurodyti išstojimo priežastis. Jei priežastys nenurodomos, tai nedaro poveikio išstojimo galiojimui. Išstojimas įsigalioja praėjus 1 metams nuo pranešimo gavimo dienos, išskyrus jei pranešime nurodyta vėlesnė data.

2. Išstojimas iš šios Konvencijos nedaro poveikio iš jos išstojančios Susitariančiosios Šalies finansiniams įsipareigojimams, prisiimtiems iki išstojimo įsigaliojimo.

3. Išstojimas iš šios Konvencijos nedaro poveikio iš jos išstojančios Susitariančiosios šalies pareigai vykdyti šioje Konvencijoje nustatytus įpareigojimus, kuriuos vykdyti ji privalo pagal tarptautinę teisę, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra Konvencijos Šalis.

42 straipsnis

Galiojimo pabaiga

Ši Konvencija automatiškai nutraukiama, jeigu ir kai po išstojimo iš Konvencijos Susitariančiųjų Šalių lieka mažiau nei 4.

43 straipsnis

Išlygos

Šios Konvencijos atžvilgiu netaikoma jokių išlygų arba išimčių.

44 straipsnis

Pareiškimai ir pranešimai

43 straipsniu neužkertamas kelias valstybei, regioninei ekonominės integracijos organizacijai arba 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam subjektui pasirašant, ratifikuojant arba prisijungiant prie šios Konvencijos daryti pareiškimus arba pranešimus, kad ir kaip jie būtų išdėstyti arba pavadinti, siekiant, inter alia, suderinti įstatymus ir teisės aktus su šios Konvencijos nuostatomis, su sąlyga, kad tokiais pareiškimais arba pranešimais nebūtų siekiama panaikinti arba pakeisti teisinį šios Konvencijos nuostatų poveikį, jas taikant tai valstybei, regioninei ekonominės integracijos organizacijai arba subjektui.

45 straipsnis

Priedai

Priedai yra neatsiejama šios Konvencijos dalis, ir, jei aiškiai nenumatyta kitaip, darant nuorodą į šią Konvenciją daroma nuoroda ir į jos priedus.

TAI PATVIRTINDAMI toliau nurodyti atitinkamų Vyriausybių įgaliotieji asmenys pasirašė šią Konvenciją.

PASIRAŠYTA Oklende du tūkstančiai devintų metų lapkričio keturioliktą dieną vienu originaliu egzemplioriumi.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

KONVENCIJOS RAJONO DALYS, UŽ KURIAS ATSAKINGI RYTŲ IR VAKARŲ SUBREGIONINIAI VALDYMO KOMITETAI

1. Rytų subregioninis valdymo komitetas atsakingas už Konvencijos rajono dalies, esančios į rytus nuo 120° vakarų dienovidinio, išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių rengimą ir rekomendavimą Komisijai.

2. Vakarų subregioninis valdymo komitetas atsakingas už Konvencijos rajono dalies, esančios į vakarus nuo 120° vakarų dienovidinio, išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių rengimą ir rekomendavimą Komisijai.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

PERŽIŪROS GRUPĖ

Sudarymas

1. Pagal 17 straipsnio 5 dalį sudarytina peržiūros grupė formuojama taip:

a) ją sudaro trys nariai, skiriami iš pagal 1982 m. konvencijos VIII priedo 2 straipsnį MŽŪO parengto ir tvarkomo žuvininkystės srities ekspertų sąrašo arba kito panašaus atsakingojo sekretoriaus tvarkomo sąrašo. Į atsakingojo sekretoriaus tvarkomą sąrašą įtraukiami ekspertai, kurių kompetencija teisiniais, moksliniais ar techniniais išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, aspektais yra nustatyta ir bendrai pripažinta ir kurių reputacija teisingumo ir sąžiningumo atžvilgiu yra nepriekaištinga. Kiekviena Komisijos narė turi teisę skirti iki penkių ekspertų ir pateikia informaciją apie kiekvieno paskirto asmens susijusią kvalifikaciją ir patirtį;

b) Komisijos pirmininkas ir prieštaravimą sprendimui pateikusi Komisijos narė paskiria po vieną narį. Prieštaravimą pateikusios Komisijos narės skiriamo asmens vardas ir pavardė nurodomi atsakingajam sekretoriui pagal 17 straipsnio 2 dalies a punktą teikiamame prieštaravimo pareiškime. Komisijos pirmininko skiriamo asmens vardas ir pavardė prieštaravimą pateikusiai Komisijos narei pranešami per 10 dienų nuo prieštaravimo pateikimo termino pabaigos;

c) dėl trečiojo nario susitaria prieštaravimą pateikusi Komisijos narė ir Komisijos pirmininkas ir jį paskiria per 20 dienų nuo prieštaravimo pateikimo termino pabaigos; tas narys nėra prieštaravimą pateikusios Komisijos narės pilietis. Jei per šį terminą dėl trečiojo nario skyrimo susitarti nepavyksta, tą narį paskiria Nuolatinio arbitražo teismo Generalinis sekretorius, išskyrus jei susitariama, kad jį paskirs kitas asmuo arba trečioji valstybė;

d) laikoma, kad peržiūros grupės sudarymo diena yra trečiojo nario paskyrimo diena, o tas trečiasis narys yra peržiūros grupės pirmininkas.

2. Jei prieštaravimą sprendimui dėl tų pačių priežasčių pateikia daugiau nei viena Komisijos narė arba jei pagal 17 straipsnio 5 dalies d punktą susitariama, kad dėl skirtingų priežasčių pateikti prieštaravimai sprendimui gali būti nagrinėjami toje pačioje peržiūros grupėje, peržiūros grupę sudaro 5 nariai, paskirti iš 1 dalies a punkte nurodyto sąrašo, ir ji formuojama taip:

a) vieną narį pagal 1 dalies b punktą paskiria pirmąjį prieštaravimą pateikusi Komisijos narė, du narius per 10 dienų nuo prieštaravimo pateikimo termino pabaigos paskiria Komisijos pirmininkas, vienas narys per 15 dienų nuo prieštaravimo pateikimo termino pabaigos paskiriamas kitų prieštaravimą pateikusių Komisijos narių sutarimu ir vienas narys per 20 dienų nuo prieštaravimo pateikimo termino pabaigos paskiriamas visų prieštaravimą pateikusių Komisijos narių ir Komisijos primininko sutarimu. Jei per du paskutiniuosius nurodytus terminus nepavyksta susitarti dėl kurio nors iš atitinkamų dviejų paskutinių narių skyrimo, tuomet tą (tuos) narį (-ius), dėl kurio (-ių) susitarti nepavyko, paskiria Nuolatinio arbitražo teismo Generalinis sekretorius, išskyrus jei susitariama, kad jį arba juos paskirs kitas asmuo arba trečioji valstybė;

b) laikoma, kad peržiūros grupės sudarymo diena yra paskutinio nario paskyrimo diena. Peržiūros grupei pirmininkauja visų prieštaravimą pateikusių Komisijos narių ir Komisijos pirmininko sutarimu pagal a punktą paskirtas narys.

3. Nariai į laisvas peržiūros grupės narių vietas skiriami vadovaujantis pirmojo nario skyrimo tvarka.

Veikla

4. Peržiūros grupė nustato savo darbo tvarkos taisykles.

5. Peržiūros grupės posėdis sušaukiamas šios grupės nustatytoje vietoje ir jos nustatytu laiku per 30 dienų nuo jos sudarymo.

6. Bet kuri Komisijos narė gali peržiūros grupei pateikti memorandumą dėl svarstomo prieštaravimo, o peržiūros grupė kiekvienai tokiai Komisijos narei sudaro visas sąlygas būti išklausytai.

7. Išskyrus atvejus, kai dėl išskirtinių atitinkamo atvejo aplinkybių peržiūros grupė nusprendžia kitaip, peržiūros grupės išlaidos, įskaitant atlygį jos nariams, dengiamos taip:

a) 70 % padengia prieštaravimą pateikusi Komisijos narė arba, jei prieštaravimą pateikė daugiau nei viena Komisijos narė, ši procentinė išlaidų dalis joms padalijama po lygiai; ir

b) 30 % padengia Komisija iš savo metinio biudžeto.

8. Peržiūros grupės išvados ir rekomendacijos priimamos jos narių balsų dauguma. Bet kuris peržiūros grupės narys gali pateikti atskirą nuomonę arba pareikšti nesutikimą. Sprendimai dėl peržiūros grupės darbo tvarkos taip pat priimami jos narių balsų dauguma.

9. Peržiūros grupė per 45 dienas nuo sudarymo savo išvadas ir rekomendacijas perduoda atsakingajam sekretoriui pagal 17 straipsnio 5 dalį.

Išvados ir rekomendacijos

10. Į peržiūros grupės išvadas ir rekomendacijas atsižvelgiama taip:

Išvados dėl diskriminavimo

a) jei peržiūros grupė nustato, kad sprendimu, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, dėl jo formos arba turinio diskriminuojama (-os) prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės), o alternatyvių priemonių poveikis yra lygiavertis sprendimo, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, poveikiui, laikoma, kad alternatyvios priemonės yra lygiavertės šiam sprendimui ir yra privalomos atitinkamai (-oms) Komisijos narei (-ėms) vietoje to sprendimo;

b) atsižvelgiant į d ir e punktus, jei peržiūros grupė nustato, kad sprendimu, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, dėl jo formos ar turinio diskriminuojama (-os) prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės), o alternatyvių priemonių poveikis būtų lygiavertis sprendimo, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, poveikiui, jei būtų padaryti specialūs pakeitimai, peržiūros grupė rekomenduos tuos pakeitimus padaryti. Gavusi peržiūros grupės išvadas ir rekomendacijas prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) per 60 dienų padaro atitinkamų alternatyvių priemonių pakeitimus pagal peržiūros grupės rekomendacijas arba pradeda ginčo sprendimo procedūrą pagal šią Konvenciją. Laikoma, kad alternatyvios priemonės yra lygiavertės sprendimui, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, tik padarius jų pakeitimus pagal peržiūros grupės rekomendacijas. Tokios alternatyvios priemonės su pakeitimais yra privalomos atitinkamai (-oms) Komisijos narei (-ėms) vietoje sprendimo. Jei prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) nusprendžia pradėti ginčo sprendimo procedūrą pagal šią Konvenciją, tuomet nei sprendimas, nei alternatyvios priemonės su pakeitimais nėra privalomos prieštaravimą pateikusiai (-usioms) Komisijos narei (-ėms), kol bus priimtas sprendimas pagal ginčo sprendimo procedūrą;

c) atsižvelgiant į d ir e punktus, jei peržiūros grupė nustato, kad sprendimu, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, dėl jo formos ar turinio nepagrįstai diskriminuojama prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės), o alternatyvių priemonių poveikis nėra lygiavertis sprendimo, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, poveikiui, tuomet prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) per 60 dienų priima peržiūros grupės rekomenduojamas priemones, kurių poveikis lygiavertis sprendimo, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, poveikiui arba pradeda ginčo sprendimo procedūrą pagal šią Konvenciją. Jei prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) priima peržiūros grupės rekomenduojamas priemones, laikoma, kad šios priemonės prieštaravimą pateikusiai (-usioms) Komisijos narei (-ėms) yra privalomos vietoje sprendimo. Jei prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) nusprendžia pradėti ginčo sprendimo procedūrą pagal šią Konvenciją, tuomet nei sprendimas, nei peržiūros grupės rekomenduojamos alternatyvios priemonės nėra privalomos prieštaravimą pateikusiai (-usioms) Komisijos narei (-ėms), kol bus priimtas sprendimas pagal ginčo sprendimo procedūrą;

d) jei peržiūros grupės pateikia išvadas arba rekomendacijas pagal b arba c punktus, prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) gali per 30 dienų nuo pranešimo apie tas išvadas ir rekomendacijas perdavimo dienos prašyti surengti neeilinį Komisijos posėdį. Neeilinį posėdį sušaukia pirmininkas per 45 dienas nuo tokio prašymo gavimo;

e) jei pagal d punktą sušauktame neeiliniame posėdyje peržiūros grupės pateiktos rekomendacijos patvirtinamos arba pakeičiamos, tuomet 60 dienų laikotarpis pagal b arba c punktus, atitinkamai numatytas toms pradinėms arba pakeistoms išvadoms ir rekomendacijoms įgyvendinti arba ginčų sprendimo procedūrai pradėti, prasideda nuo neeiliniame posėdyje priimto sprendimo perdavimo dienos. Jei neeiliniame Komisijos posėdyje priimamas sprendimas peržiūros grupės rekomendacijų netvirtinti arba nekeisti, bet atšaukti sprendimą, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, ir jį pakeisti nauju sprendimu arba pirminiu sprendimu su pakeitimais, tuomet naujasis arba pakeistas sprendimas Komisijos narėms tampa privalomas pagal 17 straipsnį;

Išvados dėl nesuderinamumo

f) jei peržiūros grupė nustato, kad sprendimas, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, yra nesuderinamas su šia Konvencija, 1982 m. konvencija arba 1995 m. susitarimu, tuomet pirmininkas per 45 dienas nuo pranešimo apie peržiūros grupės išvadas ir rekomendacijas perdavimo dienos sušaukia neeilinį Komisijos posėdį, kad sprendimas būtų persvarstytas atsižvelgiant į tas išvadas ir rekomendacijas;

g) jei neeiliniame Komisijos posėdyje sprendimas, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, atšaukiamas ir pakeičiamas nauju sprendimu arba ankstesniu sprendimu su pakeitimais, tuomet naujasis arba pakeistas sprendimas Komisijos narėms tampa privalomas pagal 17 straipsnį;

h) jei neeiliniame Komisijos posėdyje pirminis sprendimas patvirtinamas, prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) per 45 dienas įgyvendina tą sprendimą arba pradeda ginčų sprendimo procedūrą pagal šią Konvenciją. Jei prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) nusprendžia pradėti ginčo sprendimo procedūrą pagalšią Konvenciją, tuomet sprendimas nėra privalomas prieštaravimą pateikusiai (-usioms) Komisijos narei (-ėms), kol bus priimtas sprendimas pagal ginčo sprendimo procedūrą;

Išvados dėl prieštaravimo nepagrįstumo

i) jei peržiūros grupė nustato, kad sprendimu, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) dėl jo formos ar turinio nediskriminuojama (-os) ir kad jis nėra nesuderinamas su šia Konvencija, 1982 m. konvencija arba 1995 m. susitarimu, tuomet prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės), atsižvelgdama (-os) į j punktą, per 45 įgyvendina sprendimą arba pradeda ginčų sprendimo procedūrą pagal šią Konvenciją. Jei prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) nusprendžia pradėti ginčo sprendimo procedūrą pagal šią Konvenciją, tuomet sprendimas nėra privalomas prieštaravimą pateikusiai (-usioms) Komisijos narei (-ėms), kol bus priimtas sprendimas pagal ginčo sprendimo procedūrą;

j) jei peržiūros grupė nustato, kad sprendimu, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, prieštaravimą pateikusi (-usios) Komisijos narė (-ės) dėl jo formos ar turinio nediskriminuojama (-os) ir kad jis nėra nesuderinamas su šia Konvencija, 1982 m. konvencija arba 1995 m. susitarimu, tačiau alternatyvių priemonių poveikis yra lygiavertis sprendimo poveikiui, ir Komisija turėtų jas priimti, tuomet prieštaravimą pateikusiai (-usioms) Komisijos narei (-ėms) alternatyvios priemonės tampa privalomos vietoje sprendimo, kol kitame posėdyje Komisija patvirtins, kad jos priimamos.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

TARP KONVENCIJOS RAJONO IR NACIONALINĖS JURISDIKCIJOS RAJONŲ MIGRUOJANČIO IŠTEKLIO BENDRO LEIDŽIAMO SUŽVEJOTI KIEKIO ARBA BENDRŲ LEIDŽIAMŲ ŽVEJYBOS PASTANGŲ NUSTATYMO IR TAIKYMO VISAME TO IŠTEKLIO PAPLITIMO RAJONE TVARKA

1. Pagal 23 ir 24 straipsnius pakrantės valstybės, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ir Komisijos narės, kurių laivai nacionalinės jurisdikcijos rajonuose arba gretimo Konvencijos rajono atviroje jūroje žvejoja tarp Konvencijos rajono ir nacionalinės jurisdikcijos rajono migruojantį žuvininkystės išteklį, pateikia Komisijai visus mokslinius, techninius ir statistinius duomenis, susijusius su tokiais žuvininkystės ištekliais, kad juos išnagrinėtų Mokslo komitetas ir prireikus Konvencijos taikymo ir technikos komitetas.

2. Pagal 10 straipsnį Mokslo komitetas įvertina tarp Konvencijos rajono ir nacionalinės jurisdikcijos rajonų migruojančio žuvininkystės išteklio būklę visame jo paplitimo rajone ir pateikia rekomendacijas Komisijai ir atitinkamam subregioniniam valdymo komitetui dėl tinkamo bendro leidžiamo sužvejoti kiekio arba bendrų leidžiamų žvejybos pastangų, taikomų visame to išteklio paplitimo rajone. Jei įmanoma, tokiose rekomendacijose turėtų būti apytikriai nurodoma, kokiu mastu būtų įgyvendintas (-i) Komisijos priimtos išteklių valdymo strategijos ar plano tikslas (-ai), nustačius skirtingą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba bendras leidžiamas žvejybos pastangas.

3. Pagal 12 straipsnį ir remdamasis Mokslo komiteto rekomendacijomis bei atitinkamomis Konvencijos taikymo ir technikos komiteto rekomendacijomis, atitinkamas subregioninis valdymo komitetas pateikia Komisijai rekomendacijas dėl žuvininkystės išteklio bendro leidžiamo sužvejoti kiekio arba bendrų leidžiamų žvejybos pastangų, taikomų visame jo paplitimo rajone, ir dėl tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad bendras leidžiamas sužvejoti kiekis arba bendros leidžiamos žvejybos pastangos nebūtų viršijami.

4. Pagal 16 ir 20 straipsnius ir remdamasi Mokslo komiteto, atitinkamo subregioninio valdymo komiteto ir atitinkamomis Konvencijos taikymo ir technikos komiteto rekomendacijomis Komisija nustato žuvininkystės išteklio bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba bendras leidžiamas žvejybos pastangas, taikomus visame jo paplitimo rajone, ir priima tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad bendras leidžiamas sužvejoti kiekis arba bendros leidžiamos žvejybos pastangos nebūtų viršijami.

5. Kalbant apie Trachurus murphyi (Peru stauridžių) išsaugojimą ir valdymą, Komisija, vadovaudamasi 20 straipsniu, prireikus pirmiausia siekia nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį, nepažeisdama kitų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurias, jos manymu, reikia priimti siekiant užtikrinti šio žuvininkystės išteklio išsaugojimą ir tausų naudojimą.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

ŽVEJYBOS SUBJEKTAI

1. Įsigaliojus šiai Konvencijai, visi žvejybos subjektai, kurių laivai žvejojo ar ketina žvejoti žuvininkystės išteklius, pateikdami depozitarui raštišką dokumentą gali pareikšti tvirtą įsipareigojimą laikytis šios Konvencijos sąlygų ir visų kitų pagal ją priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Toks įsipareigojimas įsigalioja po 30 dienų nuo įsipareigojimo dokumento gavimo dienos. Bet kuris toks žvejybos subjektas gali atsisakyti tokio įsipareigojimo, pateikdamas raštišką depozitarui adresuotą pranešimą. Įsipareigojimas nustoja galioti praėjus 1 metams nuo pranešimo gavimo dienos, išskyrus jei pranešime nurodyta vėlesnė data.

2. Bet kuris 1 dalyje nurodytas žvejybos subjektas, pateikdamas depozitarui raštišką dokumentą, gali pareikšti tvirtą įsipareigojimą laikytis šios Konvencijos sąlygų, net jei ji būtų iš dalies pakeista pagal 35 straipsnio 3 dalį. Šis įsipareigojimas įsigalioja nuo 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų dienų arba nuo šioje dalyje nurodyto raštiško pranešimo gavimo dienos, pasirenkant vėlesnę datą.

3. Žvejybos subjektas, pareiškęs tvirtą įsipareigojimą laikytis šios Konvencijos nuostatų ir pagal ją atsižvelgiant į 1 dalį priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, privalo laikytis Komisijos narių įpareigojimų ir gali dalyvauti Komisijos veikloje, įskaitant sprendimų priėmimą, pagal šios Konvencijos nuostatas. Įgyvendinant šią Konvenciją, darant nuorodas į Komisiją arba Komisijos nares, daroma nuoroda ir į tokį žvejybos subjektą.

4. Jeigu ginče dalyvauja žvejybos subjektas, kuris pareiškė tvirtą įsipareigojimą laikytis šios Konvencijos sąlygų pagal šį priedą, ir jeigu ginčo negalima išspręsti draugiškai, bet kurios ginčo Šalies prašymu ginčas perduodamas galutiniam ir privalomam arbitražui pagal atitinkamas Nuolatinio arbitražo teismo taisykles.

5. Su žvejybos subjekto dalyvavimu susijusios šio priedo nuostatos taikomos tik siekiant įgyvendinti šią Konvenciją.

--------------------------------------------------