1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK dar kartą pakartoja savo poziciją dėl nagrinėjamo pasiūlymo dėl reglamento, išdėstytą nuomonėse 2018/05155 1 , 2020/02842 2 ir 2022/01131 3 , kurių išvados ir rekomendacijos pateikiamos toliau.

1.2EESRK mano, kad siekiant užtikrinti vienodą ir veiksmingą Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) priimtų išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą Europos Sąjungoje, būtina jas perkelti į Sąjungos teisę.

1.3Vis dėlto EESRK mano, kad nagrinėjamame pasiūlyme nenustatytas lankstus Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos priimtų taisyklių perkėlimo į Sąjungos teisę mechanizmas ir nesprendžiamas būtino kasmetinio šių taisyklių atnaujinimo klausimas.

1.4Komitetas pritaria tam, kad būtų sukurtas paprastesnis ir lankstesnis mechanizmas, todėl siūlo parengti vieno straipsnio reglamentą, kuriame būtų nustatyta, kad Europos Sąjunga privalo savo laivynui taikyti NAFO patvirtintas priemones.

1.5EESRK pabrėžia, kad yra rizikinga nustatyti deleguotųjų aktų sistemą, nes taip Komisijai būtų suteikiami įgaliojimai priimti teisės aktus netaikant įprastos procedūros.

2.Pagrindinės pasiūlymo dėl teisės akto nuostatos

2.1Pagrindinis pateikto pasiūlymo tikslas – į Sąjungos teisę perkelti 2022 m. rugsėjį vykusiame Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) metiniame susitikime priimtas išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones.

2.2Jis apima pakeitimus, susijusius su: naujomis vėliavos valstybių narių pareigomis dėl, mokslinių tyrimų planų teikimo, ir reikalavimais laivams, kad jie galėtų būti naudojami mokslinių tyrimų veikloje; bandomojo vilkimo, atliekamo žvejybos reiso metu pirmą kartą įplaukus į kvadratą, reguliavimu; paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos 3M kvadrate draudimo koregavimu; draudimu iškrauti, perkrauti ir laikyti laive arktinius ryklius ir kryžminiu NNN žvejybą vykdančių laivų, įtrauktų į kitų regioninių žvejybos valdymo organizacijų NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, įtraukimu į tokių laivų sąrašą.

2.3Pasiūlymu Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies keisti Reglamento (ES) 2019/833 nuostatas dėl valstybių narių pareigų, susijusių su mokslinių tyrimų planų teikimu, ir dėl reikalavimų laivams, kad jie galėtų vykdyti mokslinių tyrimų veiklą, jei tokias priemones NAFO ateityje iš dalies keis.

3.Bendrosios pastabos

3.1EESRK mano, kad siekiant užtikrinti vienodą paskutiniame metiniame NAFO susitikime priimtų išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių taikymą ES, būtina jas perkelti į Sąjungos teisę.

3.2Tačiau Komitetas mano, kad ši perkėlimo procedūra vis dar nėra grindžiama veiksmingu mechanizmu, nes šios priemonės kasmet keičiamos, o ES biurokratinis procesas yra labai lėtas, todėl NAFO priimtos taisyklės ir Sąjungos teisės aktai nuolat skiriasi.

3.3EESRK pakartoja, kad reikia taikyti spartesnę procedūrą, pavyzdžiui, 2019 m., 2020 m. ir 2022 m. Komiteto pasiūlytą procedūrą, kuriai taip pat pritarė susijusių valstybių narių ir sektorių institucijos. Tai būtų paprastas vieno straipsnio reglamentas, kuriame būtų išdėstytas Europos Sąjungos įsipareigojimas savo laivynui privalomai taikyti kasmet NAFO patvirtinamas taisykles. Į šį paprastą reglamentą bus įtraukta išlyga, kad jei NAFO priimta priemonė nesuderinama su ES teise, ji nebus taikoma tol, kol teisėkūros institucijos nesusitars šiuo klausimu.

3.4Komitetas dar kartą įspėja, kad tolesnis reglamento taikymas gali lemti prieštaringas taisykles arba bent jau teisinio netikrumo laikotarpius pačioms institucijoms ir įmonėms, kurios nežinos, ar jos turi laikytis ankstesnių ES galiojančių taisyklių ar naujų taisyklių. Be to, iškraipomas priemonių taikymas ne ES laivynų atžvilgiu.

3.5EESRK mano, kad vienintelis dalykas, kuris palengvins deleguotųjų aktų sistemos įdiegimą yra tas, kad Komisija, nustatydama taisykles, neprivalės laikytis įprastos procedūros.

4.Konkrečios pastabos

4.1EESRK pripažįsta svarbų mokslinių tyrimų laivų vaidmenį stebint ir vertinant jūrų aplinkos būklę, visų pirma žuvininkystės požiūriu. Siekiant išsaugoti aplinką, labai svarbu tiksliai apibūdinti ekologines bendrijas atsižvelgiant į jų biologinę įvairovę ir mitybos tinklų struktūrą. Vietos žuvų gausa gali pasižymėti statistiškai reikšmingais, nuo sezono priklausančiais pokyčiais sugautų žuvų kiekyje, kurie nebūtinai atspindi biologinės įvairovės ir funkcinių mitybos ypatumų pokyčius 4 .

4.2Neseniai mokslo bendruomenė pradėjo taikyti novatorišką jūrų ekosistemos būklės stebėsenos ir vertinimo metodą, be kita ko, apimantį aplinkos DNR (eDNR) analizę ir modeliavimą. Pagal šį metodą nustatomi metodai ir koncepcijos, galintys padėti veiksmingai užtikrinti žuvininkystės valdymą ir vadybą 5 . EESRK pripažįsta, kad eDNR yra papildomi duomenys, suteikiantys naudingos informacijos apie mitybos tinklo ir jūrų ekosistemos būklę. Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie mokslinių tyrimų laivai per stebėjimo kampanijas renka eDNR, EESRK prašo atsižvelgti į eDNR rinkimą ir saugojimą, nes tai suteikia vertingos informacijos, kuri turi būti įtraukta į duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį.

4.3Dauguma šalių laikosi Nagojos protokolo, kuris įsigaliojo 2014 m. spalio 12 d. ir kuris grindžiamas Biologinės įvairovės konvencija, ramsčių. Pagal šį protokolą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla turi būti vykdoma laikantis taikytinų galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo (angl. access and benefit-sharing, ABS) taisyklių ir ji turi būti atsekama. Kai taikoma, prieš įgyvendinant bet kokią mokslinių tyrimų programą, pagal kurią reikalaujama naudoti ir perduoti genetinius išteklius, visos galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo procedūros turi būti vykdomos su kompetentingomis institucijomis, neatsižvelgiant į šalį tiekėją. Dauguma šalių pasirašė Nagojos protokolą ir tik nedaugelis iš jų dar turi jį ratifikuoti 6 .

4.4Pasiūlymu mokslinių tyrimų laivų operatoriams nustatomi įpareigojimai teikti tam tikrus prašomus duomenis, kurie gali būti netikslingi, kai dėl išorės veiksnių (pvz., oro sąlygų, iš palydovų gaunamos konkrečios informacijos apie maistingųjų medžiagų paskirstymą) būtina skubiai keisti stebėjimo kampanijas. Dėl kai kurių reikalavimų, pavyzdžiui, būtinybės turėti laive pakankamai ekspertinių žinių turintį stebėtoją ir įpareigojimo laivams nedelsiant pakeisti buvimo vietą priegaudos atveju, taip pat gali sumažėti proceso, kuriuo remiamas sveikų ir produktyvių jūrų ekosistemų išsaugojimas ir valdymas, veiksmingumas, ypač jei surinkta informacija neperduodama platesnei visuomenei.

4.5Kadangi veiklos procesą sunku pritaikyti prie teisės aktų reikalavimų ir atvirkščiai, EESRK pritaria pragmatiškesniam požiūriui, grindžiamam skaidria informacijos sklaida. Atsižvelgdamas į tai, EESRK siūlo ex post paskelbti ekspertų, kurie laikomi kompetentingais stebėtojais, gyvenimo aprašymus ir trumpą ataskaitą, kurioje būtų nurodytas buvimo vietos pakeitimo priegaudos atveju pagrindimas ir detalės. Viešai skelbiant šią informaciją būtų galima skatinti dalytis geriausia patirtimi ir gerinti susijusių suinteresuotųjų subjektų reputaciją.

2023 m. birželio 15 d., Briuselis

Oliver Röpke

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

(1)     OL C 159, 2019 10 5, p. 60 .

(2)     OL C 429, 2020 12 11, p. 279 .

(3)     OL C 290, 2022 7 29, p. 149 .

(4)     Blackman et al., Communications Biology (2022) 5:259 .

(5)     Gilbey et al., Marine Policy (2022), 124, 104331 .

(6)     https://www.cbd.int/abs/nagoya-protocol/signatories/ .