KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2026 03 18

dėl novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių apibrėžimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)Komisijos komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ 1 primenama, kad inovacijos – labai svarbus konkurencingumo ir ekonomikos augimo Sąjungoje veiksnys;

(2)siekiant skatinti ekonomikos augimą ateityje, reikalingas naujas inovacijų lemiamu našumu pagrįstas konkurencingumo modelis. Labai svarbų vaidmenį kuriant ir komercializuojant novatoriškas technologijas atlieka novatoriškos įmonės, novatoriški startuoliai ir novatoriškos veiklą plečiančios įmonės (visų pirma giliųjų technologijų), todėl jie – kertinis inovacijomis pagrįstų ekonomikos modelių akmuo;

(3)savo komunikate „ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategija“ 2 Komisija paskelbė pasiūlysianti novatoriškų įmonių, startuolių ir veiklą plečiančių įmonių apibrėžtis;

(4)inovacijoms itin svarbios giliųjų technologijų, be kita ko, strateginių skaitmeninių technologijų, biotechnologijų ir švarių technologijų, įmonės, nes, naudodamosi avangardiniais moksliniais ir technologiniais proveržiais, jos kuria pritaikomo masto produktus bei veiklos šakas ir dažnai randa transformacinių sprendimų, darančių didelį ilgalaikį ekonominį ir socialinį poveikį. Todėl apibrėžtimis turėtų būti atsižvelgta į specifines giliųjų technologijų įmonių ypatybes, nes dėl jų mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos sudėtingumo, pagal teisės aktus privalomo validavimo ir technologijų brandos veiksnių jų plėtros ciklai paprastai yra ilgesni ir jiems reikia daugiau kapitalo;

(5)kelios valstybės narės yra priėmusios skirtingas teisines novatoriškų įmonių, startuolių ir veiklą plečiančių įmonių apibrėžtis, o Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014 3 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/695 4 atitinkamais šių teisės aktų tikslais yra nustatytos ir Sąjungos lygmens apibrėžtys;

(6)valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis yra kuriamos inovacijų politikos priemonės novatoriškoms įmonėms, novatoriškiems startuoliams ir novatoriškoms veiklą plečiančioms įmonėms remti. Nesant bendrų apibrėžčių, tokias priemones atskiros valstybės narės arba Sąjunga ir valstybės narės gali taikyti nevienodai. Todėl vienoje valstybėje narėje prie novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių priskirtos įmonės kitoje valstybėje narėje gali neturėti teisės naudotis panašiomis paramos sistemomis, o tai varžo tarpvalstybinę veiklą ir plėtrą bendrojoje rinkoje. Šis teisinis netikrumas gali būti viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių įmonės nesiryžta vykdyti veiklos ir kitose valstybėse narėse ar jos į jas perkelti. Vadovaujantis ES bendrosios rinkos be vidaus sienų logika ir siekiant, kad Sąjungos institucijos bei valstybės narės galėtų remtis tuo pačiu pagrindu, bendros novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių apibrėžtys padėtų užtikrinti, kad įmonėms visoje Sąjungoje būtų taikomos vienodos sąlygos;

(7)bendrų apibrėžčių reikia ir atsižvelgiant į stiprią nacionalinių ir Sąjungos priemonių, skirtų padėti novatoriškoms įmonėms, novatoriškiems startuoliams ir novatoriškoms veiklą plečiančioms įmonėms, sąveiką. Be to, jei Komisija, valstybės narės, Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF) taikytų tas pačias apibrėžtis, padidėtų novatoriškoms įmonėms, novatoriškiems startuoliams ir novatoriškoms veiklą plečiančioms įmonėms skirtų politikos priemonių suderinamumas, nuoseklumas ir veiksmingumas, todėl sumažėtų konkurencijos iškraipymo rizika, susijusi su nevienodomis galimybėmis gauti viešąją paramą 5 ;

(8)Komisija jau yra nustačiusi apibrėžtis, leidžiančias įmones klasifikuoti pagal dydį ir taip išskirti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), mažas vidutinės kapitalizacijos įmones (MVKĮ) ir dideles įmones. Novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių apibrėžtimis ši nusistovėjusi klasifikacija neturėtų būti niekaip kvestionuojama. Kai aktualu, novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių apibrėžtys turėtų būti grindžiamos nustatytais MVĮ ir MVKĮ apibrėžimo kriterijais, apimančiais dydžio ribines vertes ir struktūrines ypatybes;

(9)kad tos apibrėžtys atitiktų numatytą paskirtį, jos turėtų atspindėti skiriamąsias labai konkrečios įmonių grupės, t. y. novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių, ypatybes ir būti pagrįstos objektyviais kriterijais bei ribinėmis vertėmis. Todėl jas reikia grįsti lengvai taikomais kriterijais, tokiais kaip investicijos į inovacijų veiklą, įmonės amžius, dydis ar augimas;

(10)remiantis plačiai naudojamomis tarptautinėmis klasifikacijomis, inovacija turėtų būti apibrėžiama kaip naujas ar patobulintas produktas, paslauga ar procesas, reikšmingai besiskiriantis nuo ankstesnių versijų ir prieinamas potencialiems naudotojams;

(11)inovacijų veiklos vykdymo įrodymas gali būti mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmai, t. y. organizuota sąmoninga veikla, kurios tikslas – kurti naujas žinias ir naujus ar tobulesnius produktus, paslaugas ir procesus. Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla turėtų būti apibrėžiama remiantis plačiai naudojamais tarptautiniais klasifikatoriais 6 ir Sąjungos taisyklėmis. Strateginio įmonės įsipareigojimo vykdyti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą įrodymas gali būti į tą veiklą investuojami ištekliai, išreikšti arba veiklos išlaidų, arba pajamų dalimi; šis rodiklis paprastai vadinamas mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumu;

(12)Net ir į mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą neinvestuojanti įmonė gali būti novatoriška. Todėl įmonė novatoriška turėtų būti laikoma ir tuo atveju, jei ji gali įrodyti, kad per pastaruosius trejus metus sukūrė, šiuo metu kuria arba artimiausiu metu sukurs komercializuoti skirtus produktus, paslaugas ar veiklos procesus, kurie yra nauji arba gerokai tobulesni už pažangiausius tos veiklos šakos pavyzdžius ir kuriems būdinga technologinės arba pramoninės nesėkmės rizika;

(13)novatoriški startuoliai ir novatoriškos veiklą plečiančios įmonės turėtų būti apibrėžiami kaip novatoriškų įmonių pakategorės, nes būtent inovacijos yra pagrindinė skiriamoji ypatybė, galinti pateisinti kitokios politikos taikymą, tikslinę viešąją paramą ir palankesnį reguliavimą ir atskirianti juos nuo įprastų naujų ar sparčiai augančių įmonių, kurios plečiasi nekurdamos naujoviškų produktų, paslaugų, technologijų ar veiklos modelių;

(14)novatoriški startuoliai turėtų būti apibrėžiami taikant jų novatoriškumą nusakančius kriterijus ir dydžio bei amžiaus ribas. Siekiant užtikrinti kuo didesnį suderinamumą su Komisijos rekomendacija 2003/361/EB 7 , novatoriškas startuolis turėtų būti apibrėžiamas taikant toje rekomendacijoje nustatytus bendros balanso sumos ir apyvartos kriterijus, pagal kuriuos apibrėžiama mažoji įmonė. Tačiau didžiausią įdarbintų asmenų skaičių būtų tikslingiau padidinti iki 99 – tai daugeliui novatoriškų startuolių, ypač tų, kurie veikia giliųjų technologijų sektoriuje ir sektoriuose, kuriuose svarbus didelis mastas, leistų ankstyvuoju augimo etapu suburti didesnes įvairių sričių specialistų grupes. Tinkama novatoriškų startuolių amžiaus riba būtų dešimt metų – tokiu atveju būtų apimami ir tie (visų pirma giliųjų technologijų) startuoliai, kurių mokslinių tyrimų ir plėtros ciklai gali trukti ilgiau, kurių plėtros etapams gali reikėti daug kapitalo, kuriems gali reikėti pagal teisės aktus vykdyti validavimo procesus ir kurie pajamas gali pradėti gauti vėliau;

(15)novatoriškos veiklą plečiančios įmonės turėtų būti apibrėžiamos taikant jų novatoriškumą nusakančius kriterijus ir dydžio bei augimo dinamikos kriterijus, grindžiamus plačiai naudojamose klasifikacijose pateikiamos EBPO nustatytos augančių įmonių kiekybinės apibrėžties logika. Siekiant novatoriškas veiklą plečiančias įmones atskirti nuo labiau įsitvirtinusių įmonių, tikslinga nustatyti didžiausią biržinių bendrovių dydžio vertę, grindžiamą Rekomendacijoje (ES) 2025/1099 8 nustatyta ribine verte, pagal kurią apibrėžiamos mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės. Be to, siekiant užtikrinti, kad novatoriškų veiklą plečiančių įmonių apibrėžtis apimtų pakankamai brandžias įmones ir nesutaptų su novatoriškų startuolių apibrėžtimi, būtina taikyti minimalios apyvartos arba bendros balanso sumos kriterijų, grindžiamą atitinkamomis Rekomendacijoje 2003/361/EB 9 nustatytomis ribinėmis vertėmis, pagal kurias apibrėžiamos vidutinės įmonės,

REKOMENDUOJA:

1.Ši rekomendacija yra dėl novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių sąvokų, vartojamų Sąjungos politikoje, kuri taikoma Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje, apibrėžčių.

2.Valstybės narės, Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF) raginami:

(a)vartoti priede pateiktas apibrėžtis priimant novatoriškoms įmonėms, novatoriškiems startuoliams ir novatoriškoms veiklą plečiančioms įmonėms skirtas teisėkūros, politikos ar finansinės paramos priemones arba įgyvendinant jiems skirtas programas;

(b)vartoti priede pateiktas apibrėžtis siekiant rinkti duomenis apie novatoriškas įmones, novatoriškus startuolius ir novatoriškas veiklą plečiančias įmones.

3.Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms, EIB ir EIF.

4.Valstybių narių, EIB ir EIF prašoma pranešti Komisijai apie visas priemones, kurių jie ėmėsi šiai rekomendacijai įgyvendinti.

Priimta Briuselyje 2026 03 18

(1)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES konkurencingumo kelrodis“, COM(2025) 30 final, 2025 m. sausio 29 d.

(2)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategija“, COM(2025) 270 final, 2025 m. gegužės 28 d.

(3)    2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, (OL L 187, 2014 6 26, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/651/oj).

(4)    2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013, (OL L 170, 2021 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/695/oj).

(5)    Tai nedarytų poveikio papildomiems arba kitokiems reikalavimams, kurie gali būti nustatyti siekiant įgyvendinti būsimų politikos iniciatyvų tikslus.

(6)    Tokiomis kaip EBPO „Frascati Manual 2015. Guidelines for Collecting and Reporting Data on Research and Experimental Development“.

(7)    2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2003/361/oj).

(8)    2025 m. gegužės 21 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2025/1099 dėl mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties. OL L, 2025/1099, 2025 5 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2025/1099/oj .

(9)    2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (Tekstas svarbus EEE) (pranešta dokumentu Nr. C(2003) 1422). OL L 124, 2003 5 20, p. 36–41,    
ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2003/361/oj .

PRIEDAS

1.Įvadas

Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)veiklos sąnaudos – sąnaudos, kurias įmonė patiria vykdydama savo įprastą verslo veiklą ir kurios apima visas sąnaudas, ataskaitiniu laikotarpiu būtinas prekėms gaminti ir paslaugoms teikti, įskaitant tokias sąnaudas, kaip išlaidas personalui, medžiagas, rangovų paslaugas, ryšius, energiją, techninę priežiūrą, nuomą, administravimą, bet neįskaitant finansavimo ir mokesčių straipsnių;

(b)grynosios pardavimo pajamos – sumos, gautos už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas, atėmus pardavimo nuolaidas, pridėtinės vertės mokestį ir kitus su apyvarta tiesiogiai susijusius mokesčius;

(c)moksliniai tyrimai ir plėtra – darbas, priskiriamas fundamentinių tyrimų, pramoninių tyrimų ar eksperimentinės plėtros kategorijai, kaip atitinkamai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 2 straipsnio 84, 85 ir 86 punktuose ;

(d)įmonė – bet kokios teisinės formos ekonomine veikla užsiimantis subjektas, įskaitant reguliaria ekonomine veikla užsiimančias ūkines bendrijas arba asociacijas.

2.Novatoriška įmonė

2.1.Novatoriška įmonė – įmonė, atitinkanti bent vieną iš šių kriterijų:

(a)bent vienais iš trejų ankstesnių finansinių metų ji patyrė mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų, kurios sudarė ne mažiau kaip 10 % visų jos veiklos sąnaudų arba ne mažiau kaip 5 % visų jos grynųjų pardavimo pajamų;

(b)siekdama komercializacijos tikslo, per pastaruosius trejus finansinius metus ji sukūrė, kuria arba artimiausioje ateityje kurs produktus, paslaugas ar verslo procesus, kurie yra nauji arba iš esmės patobulinti, palyginti su pažangiausiais jos pramonės sektoriaus laimėjimais, ir kurie susiję su technologinių ar pramoninių nesėkmių rizika.

2.2.Siekiant nustatyti 2.1 punkto a papunktyje nurodytų mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų sumą, į mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas turėtų būti įtrauktos šios išlaidos:

(a)išlaidos personalui – išlaidos mokslinių tyrimų arba plėtros projektams vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;

(b)išlaidos priemonėms ir įrangai, kuri naudojama mokslinių tyrimų ir plėtros projektams per jų vykdymo laikotarpį; jei tokios priemonės ir įranga nenaudojamos visą projektų trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projektų trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti;

(c)išlaidos pastatams ir žemei, atsižvelgiant į jų naudojimo mokslinių tyrimų ir plėtros projektams mastą ir trukmės laikotarpį; tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projektų trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus; išlaidos žemei, kurias sudaro komercinio perleidimo arba faktiškai patirtos kapitalo sąnaudos;

(d)išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių laikantis ištiestosios rankos principo, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų tik mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, išlaidos;

(e)papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros projektus.

3.Novatoriškas startuolis

Novatoriškas startuolis – įmonė, atitinkanti visus šiuos kriterijus:

(a)tai yra novatoriška įmonė, apibrėžta 2 punkte;

(b)tai yra savarankiška įmonė, apibrėžta 5.1 punkte;

(c)tai yra įmonė, kurioje dirba mažiau nei 100 asmenų ir kurios metinė apyvarta arba bendras metinis balansas, arba abu, neviršija 10 mln. EUR;

(d)ji veikia trumpiau nei 10 metų nuo registracijos.

4.Novatoriška veiklą plečianti įmonė

Novatoriška veiklą plečianti įmonė – įmonė, atitinkanti visus šiuos kriterijus:

(a)tai yra novatoriška įmonė, apibrėžta 2 punkte;

(b)tai yra savarankiška įmonė, apibrėžta 5.1 punkte;

(c)tai yra įmonė, kurios metinė apyvarta arba bendras balansas, arba abu, viršija 10 mln. EUR;

(d) tai yra įmonė, kurios vidutinis metinis darbuotojų skaičiaus arba pajamų padidėjimas per dvejus ankstesnius metus viršijo 20 %;

(e)ji atitinka bent vieną iš šių dviejų kriterijų:

i)tai yra įmonė, kurioje dirba mažiau nei 750 asmenų;

ii)ji nėra įtraukta į biržos sąrašus.

5.Įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas

5.1.Savarankiška įmonė – įmonė, kuri nepriskiriama prie įmonių partnerių, kaip apibrėžta 5.2 punkte, arba prie susijusių įmonių, kaip apibrėžta 5.5 punkte.

5.2.Įmonės partnerės – visos įmonės, kurios pagal 5.4 punktą neklasifikuojamos kaip susijusios įmonės, kai įmonė (pradinės grandies įmonė) viena arba kartu su kita ar kitomis susijusiomis įmonėmis, kaip apibrėžta 5.5 punkte, turi 25 % ar daugiau kitos įmonės (galutinės grandies įmonės) kapitalo arba balsavimo teisių.

5.3.Išskyrus 5.4 punkte nustatytus atvejus, įmonė nelaikoma novatorišku startuoliu ar novatoriška veiklą plečiančia įmone, jei 25 % ar daugiau kapitalo arba balsavimo teisių bendrai ar atskirai tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja viena ar daugiau viešųjų institucijų.

5.4.Nukrypstant nuo 5.2 punkto, įmonė gali būti laikoma savarankiška (neturinčia įmonės partnerės), net jeigu 25 % arba daugiau jos kapitalo ar balsavimo teisių turi toliau nurodyti investuotojai, jeigu tie investuotojai atskirai arba bendrai nėra susiję, kaip apibrėžta 5.5 dalyje, su ta įmone:

(a)viešos investicinės korporacijos, rizikos kapitalo arba privataus akcinio kapitalo fondai, asmenys arba asmenų grupės, reguliariai vykdantys rizikos kapitalo investavimo veiklą, investuojantys nuosavą kapitalą į nebiržines įmones (neformalūs investuotojai arba „verslo angelai“), jeigu tų neformalių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma yra mažesnė kaip 5 000 000 EUR;

(b)universitetai ar pelno nesiekiantys mokslinių tyrimų centrai;

(c)instituciniai investuotojai, įskaitant regioninės plėtros fondus;

(d)savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių vietovėse gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų.

5.5.Susijusios įmonės – įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš šių santykių:

(a)viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą;

(b)viena įmonė turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių;

(c)viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą poveikį pagal su ta įmone sudarytą sutartį arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą;

(d)viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Preziumuojama, kad lemiamo poveikio nėra, jei 5.4 punkte išvardyti investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja valdant tą įmonę, ir tai nepaveikia jų, kaip akcininkų, teisių.

5.5.1.Įmonės, susietos kokiais nors 5.5 punkte nurodytais santykiais per vieną ar daugiau kitų įmonių arba kurį nors iš 5.4 punkte nurodytų investuotojų, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis.

5.5.2.Įmonės, susietos 5.5 punkte nurodytais santykiais per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose. Šiame punkte „gretimoji rinka“ – produkto ar paslaugos rinka, esanti gretimoje pradinėje ar galutinėje grandyje prie atitinkamos rinkos.

Įmonės gali deklaruoti, kad turi savarankiškos įmonės, įmonės partnerės ar susijusios įmonės statusą, taip pat paskelbti duomenis apie 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas ribas.

5.5.3.Jeigu alternatyvaus investavimo fondas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 2 4 straipsnio 1 dalies a punkte, investavo į įmonę, šio priedo 5.5 punkto tikslais susijusiomis įmonėmis neturėtų būti laikoma:

(a)ta įmonė ir tas alternatyvaus investavimo fondas;

(b)ta įmonė ir to alternatyvaus investavimo fondo valdytojas;

(c)ta įmonė ir kita įmonė, į kurią investavo tas alternatyvaus investavimo fondas.

Pirma šio punkto pastraipa taikoma, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)alternatyvaus investavimo fondas ir jo valdytojas bei atitinkamos įmonės tvarko atskirus apskaitos įrašus;

(b)alternatyvaus investavimo fondas ir jo valdytojas turi iš anksto nustatytą investavimo strategiją pasitraukti iš atitinkamos įmonės ar įmonių, be kita ko, realizuodami savo vertę parduodant įmonę ar kitomis priemonėmis.

Deklaruoti galima net tuo atveju, jei kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kas jį valdo; tokiu atveju įmonė gali gera valia deklaruoti, kad gali teisėtai preziumuoti, jog kita įmonė arba bendrai kelios susijusios įmonės neturi 25 % arba daugiau kapitalo ar balsavimo teisių. Tokios deklaracijos nedaro poveikio nacionalinėse arba Sąjungos taisyklėse numatytoms patikroms ir tyrimams.

6.Duomenys, pagal kuriuos apskaičiuojamas darbuotojų skaičius, finansinės sumos ir ataskaitinis laikotarpis

6.1.Darbuotojų skaičiui ir finansinėms sumoms apskaičiuoti imami vėliausio patvirtinto ataskaitinio laikotarpio duomenys, ir jie apskaičiuojami metams. Atsižvelgiama į paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos duomenis. Apskaičiuojant apyvartą, iš gautos sumos išskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis ir kiti netiesioginiai mokesčiai.

6.2.Jeigu pagal paskutinės metinio ataskaitinio laikotarpio dienos duomenis įmonė viršijo 2 punkte nustatytą darbuotojų skaičiaus ribą ar finansines viršutines ribas arba nusileido žemiau jų, toks faktas nenulemia novatoriškos įmonės statuso netekimo ar įgijimo, jeigu tos ribos neviršijamos du ataskaitinius laikotarpius iš eilės.

6.3.Naujai įsteigtų įmonių, kurių ataskaitos dar nepatvirtintos, naudotini duomenys yra išvedami pagal per finansinius metus apskaičiuotą bona fide įvertį.

7.Darbuotojų skaičius

7.1.Darbuotojų skaičius atitinka visą darbo dieną konkrečioje įmonėje arba jos vardu visus ataskaitinius metus dirbančių darbuotojų skaičių (metiniai darbo vienetai). Ne visus metus išdirbusių asmenų, ne visą darbo dieną, neatsižvelgiant į jos trukmę, dirbusių asmenų ir sezoninių darbuotojų darbas sudaro metinių darbo vienetų dalis. Darbuotojų skaičių sudaro:

(a)darbuotojai;

(b)asmenys, dirbantys įmonei pavaldžioje įmonėje ir pagal nacionalinę teisę laikomi tokios įmonės darbuotojais;

(c)savininkai vadovai;

(d)partneriai, įmonėje vykdantys reguliarią veiklą ir gaunantys iš įmonės finansinės naudos.

7.2.Gamybinę praktiką atliekantys asmenys arba studentai, besimokantys profesijos pagal gamybinės praktikos ar profesinio mokymo sutartis, į darbuotojų skaičių neįtraukiami. Į motinystės ar vaiko priežiūros atostogų trukmę neatsižvelgiama.

8.Įmonės duomenų nustatymas

8.1.Savarankiškos įmonės duomenys, įskaitant darbuotojų skaičių, nustatomi remiantis tik tos įmonės ataskaitų duomenimis.

8.2.Įmonių partnerių arba susijusių įmonių, kaip apibrėžta 5 punkte, turinčios įmonės duomenys, įskaitant darbuotojų skaičių, nustatomi pagal įmonės ataskaitų duomenis ir kitus įmonės duomenis arba, jei yra, pagal įmonės konsoliduotųjų ataskaitų duomenis ar pagal konsoliduotųjų ataskaitų, į kurias įmonė įtraukta konsoliduojant, duomenis.

Prie šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytų duomenų pridedami įmonės partnerės – artimiausios pradinės grandies įmonės arba galutinės grandies įmonės – duomenys. Duomenys pridedami proporcingai kapitalo arba balsavimo teisių (pasirenkant didesnį skaičių) procentinei daliai. Kryžminės kapitalo dalių nuosavybės atveju imama didesnė procentinė dalis.

Prie šio punkto pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų duomenų pridedama įmonės, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su konkrečia įmone, 100 % duomenų, jei tie duomenys nėra jau įtraukti į ataskaitas konsolidavimo metu.

8.3.Taikant 8.2 punktą, konkrečios įmonės įmonių partnerių duomenys yra gaunami iš jų ataskaitų ir kitų duomenų (jei yra, konsoliduotų). Prie tų duomenų pridedama 100 % įmonių, susijusių su tomis įmonėmis partnerėmis, duomenų, nebent jų duomenys jau yra įtraukti į ataskaitas konsolidavimo metu.

Taikant 8.2 punktą, su konkrečia įmone susijusių įmonių duomenys yra gaunami iš jų ataskaitų ir kitų duomenų (jei yra, konsoliduotų). Prie tų duomenų pridedami pro rata tos susijusios įmonės bet kokių galimų įmonių partnerių – artimiausių pradinės grandies įmonių arba galutinės grandies įmonių – duomenys, nebent tų duomenų procentinė dalis, bent jau proporcinga procentinei daliai, nurodytai 8.2 punkto antroje pastraipoje, jau yra įtraukta į konsoliduotąsias ataskaitas.

8.4.Jei įmonės konsoliduotose ataskaitose nėra duomenų apie darbuotojų skaičių, šis skaičius apskaičiuojamas proporcingai sudedant jos įmonių partnerių duomenis ir pridedant įmonių, su kuriomis konkreti įmonė susijusi, duomenis.

(1)    2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. Tekstas svarbus EEE. OL L 187, 2014 6 26, p. 1–78, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/651/oj  

(2)    2025 m. gegužės 21 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2025/1099 dėl mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties. OL L, 2025/1099, 2025 5 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2025/1099/oj .