KOMISIJOS REKOMENDACIJA
2026 03 18
dėl novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių apibrėžimo
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,
kadangi:
(1)Komisijos komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ 1 primenama, kad inovacijos – labai svarbus konkurencingumo ir ekonomikos augimo Sąjungoje veiksnys;
(2)siekiant skatinti ekonomikos augimą ateityje, reikalingas naujas inovacijų lemiamu našumu pagrįstas konkurencingumo modelis. Labai svarbų vaidmenį kuriant ir komercializuojant novatoriškas technologijas atlieka novatoriškos įmonės, novatoriški startuoliai ir novatoriškos veiklą plečiančios įmonės (visų pirma giliųjų technologijų), todėl jie – kertinis inovacijomis pagrįstų ekonomikos modelių akmuo;
(3)savo komunikate „ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategija“ 2 Komisija paskelbė pasiūlysianti novatoriškų įmonių, startuolių ir veiklą plečiančių įmonių apibrėžtis;
(4)inovacijoms itin svarbios giliųjų technologijų, be kita ko, strateginių skaitmeninių technologijų, biotechnologijų ir švarių technologijų, įmonės, nes, naudodamosi avangardiniais moksliniais ir technologiniais proveržiais, jos kuria pritaikomo masto produktus bei veiklos šakas ir dažnai randa transformacinių sprendimų, darančių didelį ilgalaikį ekonominį ir socialinį poveikį. Todėl apibrėžtimis turėtų būti atsižvelgta į specifines giliųjų technologijų įmonių ypatybes, nes dėl jų mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos sudėtingumo, pagal teisės aktus privalomo validavimo ir technologijų brandos veiksnių jų plėtros ciklai paprastai yra ilgesni ir jiems reikia daugiau kapitalo;
(5)kelios valstybės narės yra priėmusios skirtingas teisines novatoriškų įmonių, startuolių ir veiklą plečiančių įmonių apibrėžtis, o Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014 3 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/695 4 atitinkamais šių teisės aktų tikslais yra nustatytos ir Sąjungos lygmens apibrėžtys;
(6)valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis yra kuriamos inovacijų politikos priemonės novatoriškoms įmonėms, novatoriškiems startuoliams ir novatoriškoms veiklą plečiančioms įmonėms remti. Nesant bendrų apibrėžčių, tokias priemones atskiros valstybės narės arba Sąjunga ir valstybės narės gali taikyti nevienodai. Todėl vienoje valstybėje narėje prie novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių priskirtos įmonės kitoje valstybėje narėje gali neturėti teisės naudotis panašiomis paramos sistemomis, o tai varžo tarpvalstybinę veiklą ir plėtrą bendrojoje rinkoje. Šis teisinis netikrumas gali būti viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių įmonės nesiryžta vykdyti veiklos ir kitose valstybėse narėse ar jos į jas perkelti. Vadovaujantis ES bendrosios rinkos be vidaus sienų logika ir siekiant, kad Sąjungos institucijos bei valstybės narės galėtų remtis tuo pačiu pagrindu, bendros novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių apibrėžtys padėtų užtikrinti, kad įmonėms visoje Sąjungoje būtų taikomos vienodos sąlygos;
(7)bendrų apibrėžčių reikia ir atsižvelgiant į stiprią nacionalinių ir Sąjungos priemonių, skirtų padėti novatoriškoms įmonėms, novatoriškiems startuoliams ir novatoriškoms veiklą plečiančioms įmonėms, sąveiką. Be to, jei Komisija, valstybės narės, Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF) taikytų tas pačias apibrėžtis, padidėtų novatoriškoms įmonėms, novatoriškiems startuoliams ir novatoriškoms veiklą plečiančioms įmonėms skirtų politikos priemonių suderinamumas, nuoseklumas ir veiksmingumas, todėl sumažėtų konkurencijos iškraipymo rizika, susijusi su nevienodomis galimybėmis gauti viešąją paramą 5 ;
(8)Komisija jau yra nustačiusi apibrėžtis, leidžiančias įmones klasifikuoti pagal dydį ir taip išskirti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), mažas vidutinės kapitalizacijos įmones (MVKĮ) ir dideles įmones. Novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių apibrėžtimis ši nusistovėjusi klasifikacija neturėtų būti niekaip kvestionuojama. Kai aktualu, novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių apibrėžtys turėtų būti grindžiamos nustatytais MVĮ ir MVKĮ apibrėžimo kriterijais, apimančiais dydžio ribines vertes ir struktūrines ypatybes;
(9)kad tos apibrėžtys atitiktų numatytą paskirtį, jos turėtų atspindėti skiriamąsias labai konkrečios įmonių grupės, t. y. novatoriškų įmonių, novatoriškų startuolių ir novatoriškų veiklą plečiančių įmonių, ypatybes ir būti pagrįstos objektyviais kriterijais bei ribinėmis vertėmis. Todėl jas reikia grįsti lengvai taikomais kriterijais, tokiais kaip investicijos į inovacijų veiklą, įmonės amžius, dydis ar augimas;
(10)remiantis plačiai naudojamomis tarptautinėmis klasifikacijomis, inovacija turėtų būti apibrėžiama kaip naujas ar patobulintas produktas, paslauga ar procesas, reikšmingai besiskiriantis nuo ankstesnių versijų ir prieinamas potencialiems naudotojams;
(11)inovacijų veiklos vykdymo įrodymas gali būti mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmai, t. y. organizuota sąmoninga veikla, kurios tikslas – kurti naujas žinias ir naujus ar tobulesnius produktus, paslaugas ir procesus. Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla turėtų būti apibrėžiama remiantis plačiai naudojamais tarptautiniais klasifikatoriais 6 ir Sąjungos taisyklėmis. Strateginio įmonės įsipareigojimo vykdyti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą įrodymas gali būti į tą veiklą investuojami ištekliai, išreikšti arba veiklos išlaidų, arba pajamų dalimi; šis rodiklis paprastai vadinamas mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumu;
(12)Net ir į mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą neinvestuojanti įmonė gali būti novatoriška. Todėl įmonė novatoriška turėtų būti laikoma ir tuo atveju, jei ji gali įrodyti, kad per pastaruosius trejus metus sukūrė, šiuo metu kuria arba artimiausiu metu sukurs komercializuoti skirtus produktus, paslaugas ar veiklos procesus, kurie yra nauji arba gerokai tobulesni už pažangiausius tos veiklos šakos pavyzdžius ir kuriems būdinga technologinės arba pramoninės nesėkmės rizika;
(13)novatoriški startuoliai ir novatoriškos veiklą plečiančios įmonės turėtų būti apibrėžiami kaip novatoriškų įmonių pakategorės, nes būtent inovacijos yra pagrindinė skiriamoji ypatybė, galinti pateisinti kitokios politikos taikymą, tikslinę viešąją paramą ir palankesnį reguliavimą ir atskirianti juos nuo įprastų naujų ar sparčiai augančių įmonių, kurios plečiasi nekurdamos naujoviškų produktų, paslaugų, technologijų ar veiklos modelių;