Komisijos komunikatas
Gairės dėl nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, prisiimtų pagal teisėkūros programas, vertinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 133 straipsnio 5 dalį
Komisija nustatė, kad konkurencingumo skatinimas yra vienas iš pagrindinių prioritetų, kaip nurodyta konkurencingumo kelrodyje. () Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos klestėjimą ir saugumą ateityje, labai svarbu skatinti investicijas į novatoriškiausias įmones ir į strategiškiausius sektorius.
Reaguodama į pasaulinę finansų krizę, Europos Sąjunga pradėjo plataus masto prudencinės sistemos reformą, kad užtikrintų savo bankų sistemos atsparumą pagal Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtus tarptautinius standartus. Dėl šių reformų vykdymo ES bankų sistema dabar yra viena stabiliausių ir geriausiai kapitalizuotų pasaulyje. Dėl savo privalumų ir stabilumo ES bankų sistema gali atlikti svarbų vaidmenį remiant, be kita ko, novatoriškų įmonių ir strateginių sektorių finansavimą.
Nuosavas kapitalas dažnai yra vienintelis tvarus daugelio sparčiausiai augančių ES įmonių finansavimo šaltinis, nes jos dažnai neturi teigiamų pinigų srautų, reikalingų skolai tvarkyti, joms trūksta turto, kad galėtų skolintis pasinaudodamos užtikrintuoju finansavimu, arba jos negali gauti reitingo, arba kol kas neturi veiklos pajėgumų pasinaudoti viešosiomis vertybinių popierių rinkomis.
2025 m. kovo 19 d. Komunikate dėl santaupų ir investicijų sąjungos () Komisija įsipareigojo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad paskatintų ir plėtotų finansavimo ekosistemą, be kita ko, geriau pasinaudodama viešosiomis sistemomis, kad padėtų sutelkti privačiąsias investicijas sparčiai augančioms įmonėms ir šalinti kliūtis, kurios riboja Europos kapitalo, skirto Europos inovacijoms finansuoti, kiekį.
Remiantis teigiama jurisdikciją turinčių subjektų narių patirtimi ir pripažįstant itin svarbų vaidmenį, kurį viešojo ir privačiojo sektorių investicijos atlieka siekiant pagrindinių visuomenės gerovės tikslų, ir palankų jų rizikos ir grąžos profilį, Bazelio bankų priežiūros komiteto standartuose numatyta, kad nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, prisiimtoms pagal teisėkūros programas, gali būti priskirtas palankesnis rizikos koeficientas nei tas, kuris priskiriamas kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.
Laikantis Bazelio bankų priežiūros komiteto standartų, nuo 2025 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (KRR)() 133 straipsnio 5 dalį įstaigoms leidžiama taikyti palankią tvarką nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, prisiimtoms pagal teisėkūros programas, kuriomis siekiama skatinti konkrečius ekonomikos sektorius. Kad tokios teisėkūros programos būtų tinkamos finansuoti, jose turi būti numatytos didelės subsidijos ar garantijos įstaigų investicijoms, jose turi būti numatyta tam tikros formos valstybės priežiūra ir jose turi būti numatyti investicijų į nuosavą kapitalą apribojimai. Gavusios išankstinį kompetentingų institucijų leidimą, įstaigos gali taikyti palankią tvarką nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, prisiimtoms pagal teisėkūros programas, neviršijant tokių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų dalies, kuri kartu sudėjus neviršija 10 % įstaigos nuosavų lėšų.
Nuosekliai taikant šią nuostatą bus užtikrinta, kad ES bankų sektoriui nebūtų nepagrįstai trukdoma prisidėti prie ES strateginių prioritetų ir ES ekonomikos augimo ir kad būtų išsaugotas bendrosios rinkos stabilumas ir vienodos sąlygos. Be to, bendras ir skaidrus šios nuostatos supratimas paskatins tarpvalstybines investicijas ir konkurenciją, todėl įmonėms bus lengviau pritraukti nuosavo kapitalo finansavimą iš investuotojų visoje ES. Ši integracija stiprina bendrąją rinką, nes sujungia kapitalo rinkas ir skatina ekonomikos augimą bei inovacijas pagal santaupų ir investicijų sąjungos tikslus.
Siekdama šių tikslų, Komisija šio komunikato priedėlyje pateikia gaires dėl palankios prudencinės tvarkos taikymo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, prisiimtoms pagal ES, nacionalines ir regionines teisėkūros programas.
Gairėmis nedaromas poveikis pagal valstybės pagalbos sistemą taikomoms taisyklėms ir procedūroms. Teisėkūros programomis, kurios nėra valstybės pagalba, vis tiek galėtų būti remiama investuojančioji įstaiga ir todėl jos galėtų būti laikomos didelėmis subsidijomis ir garantijomis 133 straipsnio 5 dalies tikslais, jeigu jos atitinka šiame komunikate išaiškintas jų sąlygas.
Kadangi KRR 133 straipsnio 5 dalyje nustatytos prudencinės tvarkos taikymas gali būti patvirtintas tik vykdant teisėkūros programas, komunikate paaiškinamos tikėtinos jų ypatybės. Taigi, teisėkūros programos yra sistemos, reglamentuojamos bendru susitarimu, kuriuo siekiama skatinti konkrečius sektorius, ir grindžiamos visuotinai taikomais aktais, pavyzdžiui, nacionaliniais įstatymais, ES reglamentais ir ES sprendimais, visų pirma susijusiais su ES biudžeto vykdymu. Priešingai, priemonės, kuriomis teikiamos subsidijos ar garantijos atskiriems paramos gavėjams, su darbu susijusios išmokos ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų įstatai neatitinka teisėkūros programos apibrėžties.
Atsižvelgiant į tai, kad šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama rizikos ribojimui, jis tebėra neutralus sektorių atžvilgiu, pripažįstant, kad sprendimas, kuriems sektoriams turėtų būti taikomos teisėkūros programos, tenka ES, nacionalinėms ir regionų valdžios institucijoms. Tai suteikia galimybę apimti programas, kuriomis remiamas strateginių ES prioritetų, įskaitant skaitmeninę, žaliąją ir socialinę pertvarką ir ES gynybos ir saugumo stiprinimą, finansavimas. Tai taip pat galėtų būti ES ir valstybių narių parengtos ir finansuojamos teisėkūros programos, kuriomis siekiama skatinti strategines investicijas trečiosiose šalyse. Trečiųjų šalių valdžios institucijų parengtos ir finansuojamos teisėkūros programos nepatenka į šio komunikato taikymo sritį.
Įstaigoms gali būti suteiktas leidimas taikyti KRR 133 straipsnio 5 dalyje nustatytą palankią tvarką ne tik nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, prisiimtoms pagal ES arba valstybės narės, kurioje jos turi veiklos leidimą, parengtas ir finansuojamas teisėkūros programas, bet ir kitų valstybių narių parengtas ir finansuojamas teisėkūros programas.
Kadangi pagal teisėkūros programas turi būti numatytos subsidijos ir garantijos, šiame komunikate paaiškinama, kad KRR 133 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas būtų įvykdytas, jeigu viešasis sektorius teiktų nuosavo kapitalo finansavimą, skolos finansavimą, dotacijas ir (arba) garantijas, kuriais užtikrinamas minimalus bendro investavimo lygis ir (arba) minimalus bendrą investavimą teikiančių įstaigų pozicijų vertės sumažinimas kiekvienos teisėkūros programos pradžioje. Įstaigos gali taikyti palankią prudencinę tvarką nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, prisiimtoms pagal teisėkūros programas, kuriomis vėliau pasiekiami žemesni bendro investavimo ir pozicijų vertės sumažinimo lygiai, jei viešojo sektoriaus dalyvavimas sumažėja dėl to, kad jos sėkmingai pritraukia privatų kapitalą.
Kadangi teisėkūros programose turi būti numatyta valstybės priežiūra, apimanti vykdomuosius įgaliojimus, tokios sistemos bus tinkamos tiek, kiek teisėkūros programose numatytos nediskriminacinės ir skaidrios tikrinimo procedūros ir priemonės, skirtos stebėti, ar viešoji finansinė parama naudojama atsižvelgiant į jų tikslus. Atsižvelgiant į teisinės ir institucinės aplinkos skirtumus visoje ES, komunikate nenumatyta jokių konkrečių priemonių tokiems tikslams pasiekti.
Kadangi KRR reikalaujama, kad į teisėkūros programas būtų įtraukti investicijų į nuosavą kapitalą apribojimai, komunikate pateikiamas nebaigtinis apribojimų pavyzdžių sąrašas.
Atsižvelgiant į EIB ir EIF parengtų ir remiamų teisėkūros programų, finansuojamų ir (arba) garantuojamų iš ES biudžeto, įgaliojimų pobūdį, finansavimo ir lėšų skyrimo tvarką ir patikimą valdymą, laikoma, kad jos atitinka šį komunikatą.
Siekdama padidinti skaidrumą rinkos dalyviams visoje bendrojoje rinkoje ir padėti kompetentingoms institucijoms laiku priimti sprendimus pagal KRR 133 straipsnio 5 dalį, Komisija tvarkys teisėkūros programų, apie kurias pranešė valstybės narės, registrą. Registre taip pat bus išvardytos ES biudžeto, EIB ir (arba) EIF finansuojamos ir (arba) garantuojamos teisėkūros programos, kuriomis siekiama skatinti nuosavo kapitalo finansavimą ES įmonėse. Galutinį sprendimą dėl to, ar atskiros įstaigos gali taikyti KRR 133 straipsnio 5 dalyje nustatytą palankią tvarką, priima kompetentingos institucijos, kurios turi atsižvelgti į konkrečią tų įstaigų prudencinę padėtį.
Valstybės narės (tiek nacionalinių, tiek regioninių teisėkūros programų, įskaitant tas, kurias finansuoja jų atitinkami nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos) turėtų pranešti Komisijai kiekvienos teisėkūros programos, kurią jos prašo įtraukti į registrą, pavadinimą ir teisinį pagrindą, nurodyti pagrindines jos sąlygas ir pateikti paaiškinimą, iš kurio būtų matyti, kaip ji atitinka 133 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, kaip išsamiau išdėstyta šiame komunikate. Komisija pateiks standartizuotą pranešimo šabloną.
Šiame komunikate pateiktas KRR 133 straipsnio 5 dalies kriterijų aiškinimas turėtų būti mutatis mutandis taikomas draudimo ir perdraudimo įmonėms taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 su pakeitimais 173 straipsnio 1 dalį. ()
Šiomis gairėmis siekiama padėti valstybėms narėms, kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms taikyti KRR 133 straipsnio 5 dalį. Autoritetingai aiškinti Sąjungos teisę yra kompetentingas tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Priedėlis
1.Taikymo sritis
1.KRR 133 straipsnio 5 dalis taikoma „nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, prisiimtoms pagal teisėkūros programas, kuriomis siekiama skatinti konkrečius ekonomikos sektorius“.
Teisėkūros programos yra sistemos, pagal kurias konkrečiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms teikiama viešoji finansinė parama subsidijų ir garantijų forma, remiantis visuotinai ir abstrakčiai taikomu teisės aktu, pavyzdžiui, nacionaliniais įstatymais, ES reglamentais ir ES sprendimais, visų pirma susijusiais su biudžeto vykdymu.
2.Teisėkūros programų apibrėžties neatitinka šios priemonės: ad hoc viešosios intervencinės priemonės, skirtos individualioms situacijoms arba atskiriems paramos gavėjams, pavyzdžiui, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų investicijos į dideles biržines įmones; nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų įstatai; visai ekonomikai skirtos programos, pvz., su darbu susijusios išmokos; grynai privačios iniciatyvos be tiesioginės viešosios intervencijos, pvz., bankų sukurtos rizikos kapitalo schemos.
3.Komisija mano, kad programos, kuriomis ne tik tenkinami KRR 133 straipsnio 5 dalies a–c punktų reikalavimai, bet ir remiamas vienas ar daugiau konkrečių ekonomikos sektorių, pvz., išvardytų konkurencingumo kelrodyje arba plane „ReArm Europe“ / Parengties užtikrinimas iki 2030 m., patenka į teisėkūros programų sąvoką KRR 133 straipsnio 5 dalies tikslais.
4.Gali būti, kad ES arba nacionalinių valdžios institucijų iniciatyva kiti sektoriai gali būti laikomi tinkamais, kad jiems būtų skirtos teisėkūros programos.
2.Teisėkūros programų tinkamumo sąlygos taikant KRR 133 straipsnio 5 dalį
5.Taikant KRR 133 straipsnio 5 dalį, į teisėkūros programas turi būti įtrauktos finansinės ir teisinės priemonės, kuriomis mažinama investuojančiųjų įstaigų kredito rizika. Visų pirma pagal teisėkūros programas investicijoms į įstaigą turėtų būti teikiamos didelės subsidijos arba garantijos; turėtų būti numatyta valstybės priežiūra ir nustatyti investicijų į nuosavą kapitalą apribojimai.
6.Laikoma, kad EIB ir EIF parengtos ir remiamos programos, finansuojamos ir (arba) garantuojamos iš ES biudžeto, kuriomis siekiama skatinti nuosavo kapitalo finansavimą, atitinka KRR 133 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas, kaip nurodyta šiame komunikate. Ši prielaida nereiškia, kad programos, kurias administruoja kitos ES įstaigos arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos, kurie profesionaliai vykdo finansinę veiklą ir kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regionų ar vietos lygmens subjektas suteikė įgaliojimus vykdyti vystomąją arba skatinamąją veiklą, yra netinkamos, jeigu jos atitinka šiame komunikate nustatytus kriterijus.
2.1.Didelės subsidijos ir garantijos investicijoms į įstaigą
7.KRR 133 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta, kad teisėkūros programose turėtų būti numatomos „didelės subsidijos arba garantijos, be kita ko, daugiašalių plėtros bankų, viešųjų plėtros kredito įstaigų, kaip apibrėžta 429a straipsnio 2 dalyje, arba tarptautinių organizacijų, investicijoms į įstaigą“.
8.Terminas „subsidijos“ reiškia finansuojamas viešąsias intervencijas, pvz., dotacijas, nuosavą kapitalą ir skolos finansavimą, o terminas „garantijos“ – nefinansuojamas viešąsias priemones. KRR 133 straipsnio 5 dalies tikslais nei subsidijos, nei garantijos neturi atitikti KRR trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytų reikalavimų, kad būtų laikomos tinkamomis.
9.KRR 133 straipsnio 5 dalies tikslais subsidijos ir garantijos gali būti laikomos didelėmis skirtingomis sąlygomis: a) jei teisėkūros programoje numatytas bendras investavimas į fondus, investuojančius į nuosavą kapitalą, kai viešoji dalis sudaro ne mažiau kaip 10 % visos fondo sumos, arba b) jei viešojo sektoriaus bendras investavimas sudaro ne mažiau kaip 10 % subjekto, atitinkančio atitinkamos teisėkūros programos reikalavimus, kapitalo, ir (arba) c) jei taikant viešąją intervenciją įstaigų pozicijų vertė sumažėja bent 20 %. Atitiktis tokioms sąlygoms turėtų būti įvertinta per pirmąjį kiekvienos teisėkūros programos finansavimo etapą. Tolesniuose kiekvienos teisėkūros programos etapuose viešojo sektoriaus bendro investavimo lygis ir (arba) įstaigų pozicijų vertės sumažėjimas gali skirtis, jei jie atspindi teigiamus investicijų rezultatus arba padidėjusį investuotojų skaičių.
10.Jei subsidijos ir garantijos teikiamos pagal teisėkūros programas, atitinkančias šiame komunikate pateiktą apibrėžtį, su valstybės pagalbos sistema suderinamos subsidijos ir garantijos turėtų būti automatiškai laikomos tinkamomis pagal KRR 133 straipsnio 5 dalies a punktą.
11.Reikalavimus atitinkantys subsidijų ir garantijų teikėjai yra KRR 133 straipsnio 5 dalies a punkte išvardyti subjektai ir kiti ES viešojo sektoriaus subjektai, pvz., ES įstaigos ir institucijos, valstybių narių centrinės ir regionų valdžios institucijos, taip pat ES ir nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos.
12.Kai taikytina, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos, kurioms taikomas KRR, gali taikyti 100 % rizikos koeficientą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurias jie prisiima pagal teisėkūros programas, kurioms jie teikė subsidijas ir (arba) garantijas, su sąlyga, kad laikomasi visų 133 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, kaip nurodyta šiame komunikate, ir gautas išankstinis atitinkamų kompetentingų institucijų patvirtinimas.
13.Subsidijos ir garantijos gali būti teikiamos investuojančiosioms įstaigoms arba subjektams, į kuriuos investuojama, be kita ko, per bendro investavimo struktūras arba tarpininkavimo priemones, įsteigtas ES pagal ES arba nacionalines teisėkūros programas.
2.2.Valstybės priežiūra
14.KRR 133 straipsnio 5 dalies b punkte reikalaujama, kad į teisėkūros programas būtų įtraukta „tam tikros formos valstybės priežiūra“.
15.133 straipsnio 5 dalyje valstybė reiškia valdžios institucijas, turinčias kokius nors vykdomuosius įgaliojimus, įskaitant valstybių narių centrinės ir regionų valdžios institucijas, Europos Komisiją, Europos ir nacionalines viešąsias finansų įstaigas, agentūras ir įstaigas.
16.Valdžios institucijos ar agentūros, kurioms pavesta vykdyti priežiūrą, nebūtinai yra subsidijų ir garantijų teikėjos pagal teisėkūros programą.
17.Teisėkūros programose turėtų būti nustatyti griežti ir skaidrūs paramos gavėjų atrankos kriterijai ir tikrinimo procedūros.
18.Valstybės priežiūra taip pat turėtų būti vykdoma po tikrinimo procedūros, kad būtų galima nuolat patvirtinti teigiamą investicijų atranką, be kita ko, periodiškai stebint jų rezultatus arba jų nuolatinę atitiktį susijusios teisėkūros programos kriterijams.
2.3.Investicijų į nuosavą kapitalą apribojimai
19.KRR 133 straipsnio 5 dalies c punkte nustatyta, kad teisėkūros programose turi būti numatomi „investicijų į nuosavą kapitalą apribojimai, pvz., įmonių, į kurias įstaiga investuoja, dydžio ir rūšių, leistinų nuosavybės dalių dydžio, geografinės vietos ir kitų atitinkamų veiksnių, ribojančių galimą investicijos riziką investuojančiai įstaigai, apribojimai.“
20.Pavyzdžiui, siekiant laikytis KRR 133 straipsnio 5 dalies c punkto, į teisėkūros programas gali būti įtrauktas vienas ar keli iš šių apribojimų:
(1)absoliučios ir santykinės investicijų dydžio viršutinės ribos;
(2)investicijų sutelkimas į ES įsisteigusias įmones;
(3)investicijų sutelkimas į įmones, atitinkančias MVĮ, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių, startuolių ar veiklą plečiančių įmonių apibrėžtį;
(4)orientavimasis į diversifikuotą įmonių portfelį pagal investicijas į nuosavą kapitalą, atsižvelgiant į įmonių skaičių, geografinį pasiskirstymą ir (arba) investicijų metus;
(5)ne pari passu susitarimai.
3.Stebėsena ir vykdymo užtikrinimas
21.KRR 133 straipsnio 5 dalyje kompetentingoms institucijoms pavedama suteikti įstaigoms išankstinį leidimą priskirti 100 % rizikos koeficientą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, prisiimtoms pagal reikalavimus atitinkančias teisėkūros programas.
22.Įstaigos turėtų prašyti kompetentingos institucijos leidimo, kai ketina pirmą kartą taikyti 100 % rizikos koeficientą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, prisiimtoms pagal kiekvieną atskirą teisėkūros programą. Nedarant poveikio kompetentingų institucijų kompetencijai ir įgaliojimams, išankstinis patvirtinimas neturėtų būti reikalingas vėliau keičiant nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, prisiimtų pagal teisėkūros programą, kurioms buvo suteiktas išankstinis patvirtinimas, dydį ir (arba) sudėtį.
23.133 straipsnio 5 dalyje numatyta apsaugos priemonė, kad nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikomas 100 % rizikos koeficientas pagal reikalavimus atitinkančias programas, neviršytų 10 % įstaigos nuosavų lėšų. Pagal KRR apibrėžtį reikalavimas turėtų būti apskaičiuojamas taip: vardiklį sudaro nuosavos lėšos, suprantamos kaip įstaigos 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo suma; tokio reikalavimo skaitiklį sudaro visos nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, prisiimtos pagal teisėkūros programas, atitinkančias KRR 133 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Įstaigos turėtų galėti įrodyti, kad laikosi šio reikalavimo, kai prašo išankstinio leidimo ir kiekvieną kartą, kai kompetentingos institucijos to pareikalauja vykdydamos savo priežiūros įgaliojimus.
24.Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, prisiimtos pagal teisėkūros programas ir viršijančios 10 % nuosavų lėšų ribą, turėtų būti įvertintos pagal riziką kaip įprastos.
25.Siekdama užtikrinti skaidrumą kompetentingoms institucijoms ir rinkos dalyviams, Komisija tvarkys viešą teisėkūros programų registrą. Tai netrukdo kompetentingoms institucijoms atlikti atskirų kiekvienos įstaigos prašymų ir jų prudencinės situacijos vertinimų. Registro paskirtis – taip pat padėti kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus per trumpą laiką.
26.Valstybės narės (taip pat savo atitinkamų nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų vardu) turėtų pranešti Komisijai apie teisėkūros programas, kurias jos prašo įtraukti į pirmiau minėtą registrą. Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti, kad procesas būtų paprastas, Komisija pateiks pranešimo šabloną. Pranešime turėtų būti nurodytas teisėkūros programos pavadinimas, pagrindinės jos sąlygos ir paaiškinta, kodėl ji atitinka 133 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, kaip nurodyta šiame komunikate.
27.Siekiant išsamumo ir skaidrumo, minėtame registre taip pat turėtų būti išvardytos EIB arba EIF parengtos ir remiamos arba iš ES biudžeto finansuojamos ir (arba) garantuojamos programos, kuriomis siekiama skatinti nuosavo kapitalo finansavimą.
28.Komisija peržiūrės šį komunikatą per ketverius metus nuo jo paskelbimo, visų pirma atsižvelgdama į atsiliepimus iš kompetentingų institucijų priežiūros patirties.
