AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.DELEGUOTOJO AKTO BENDROSIOS APLINKYBĖS

1.nustatant didelę NŽNK riziką keliančias žaliavas, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, ir

2.sertifikuojant nedidelę NŽNK riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.

2.KONSULTACIJOS PRIEŠ PRIIMANT AKTĄ

Nuo 2019 m. vasario 8 d. iki kovo 8 d. su deleguotojo akto projektu buvo galima susipažinti Geresnio reglamentavimo portale, o visuomenės atstovai galėjo teikti savo pastabas. Be to, kovo 14 d. Energetikos GD svetainėje paskelbta ataskaita dėl tam tikrų maistinių ir pašarinių augalų auginimo plėtros pasaulyje padėties.

Per konsultacijas su visuomene gauta nemažai atsiliepimų, kurie padėjo išsiaiškinti pačių įvairiausių suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Komisija buvo aiškiai paraginta persvarstyti sertifikuotinų papildomų pradinių žaliavų ir 5 straipsnyje numatytų pagrindinių išimčių, susijusių su nedidelę NŽNK riziką keliančio kuro sertifikavimu, apimtį. Ypač didelės kritikos sulaukė finansinio papildomumo kriterijų taikymo išimtis, numatyta biodegalams, kurių pradinės žaliavos auginamos nenaudojamoje žemėje, ir smulkiųjų ūkių valdytojų gaminamiems biodegalams, nes dėl tokios išimties taikymo prie didelę NŽNK riziką keliančio kuro kategorijos galėtų būti nepriskiriamas tam tikras kuras ir dėl to kiltų NŽNK rizika. Keliose pateiktose pastabose išsakytas poreikis įtraukti tinkamus kiekvienos rūšies augalų produktyvumo faktorius – tuomet 3 straipsnyje pateikta formulė labiau atitiktų paskirtį ir ją būtų galima lengviau naudoti nustatant, kurios pradinės žaliavos turi būti priskiriamos prie didelę NŽNK riziką keliančio kuro kategorijos.

Atsižvelgiant į gautas pastabas, iš 5 straipsnio išbraukta bendra nuoroda į nenaudojamą žemę, kad išimtis būtų taikoma tik konkrečioms apleistos arba labai nualintos žemės kategorijoms. Taip pat pataisyta „smulkiųjų ūkių valdytojų“ apibrėžtis, siekiant užkirsti kelią galimam įmonių, kontroliuojančių tam tikrą skaičių smulkiųjų gamintojų, piktnaudžiavimui; papildoma sertifikuotina produkcija bus apskaičiuojama atsižvelgiant į dinaminį bazinį derlingumą, kuris geriau parodo faktinį produkcijos padidėjimą, viršijantį įprastinės veiklos scenarijaus prognozes. Taip pat peržiūrėta formulė: į ją įtraukti kiekvienos kategorijos augalų produktyvumo faktoriai.

Galiausiai, pakeista kelių konstatuojamųjų dalių redakcija, siekiant paaiškinti, kad: i) direktyvoje nustatytų tikslų geriausia siekti kiekvieną atitinkamą pradinę žaliavą vertinant iš pasaulinės, o ne atskirų šalių perspektyvos; ii) sertifikuotinas nedidelę NŽNK riziką keliantis kuras bet kuriuo atveju turės būti gautas dėl produkcijos padidėjimo viršijant įprastinės veiklos scenarijaus prognozes; iii) konkretus finansinio papildomumo, kurį reikia įrodyti, jei taikomos pradinių žaliavų produktyvumo didinimo priemonės, kriterijus pasirinktas pagal analogiją su jau taikomu Kioto protokolo švarios plėtros mechanizmu; iv) smulkiųjų ūkininkų atleidimas nuo pareigos įrodyti finansinį papildomumą grindžiamas jų didesnio potencialo pasiekti didesnį produktyvumą, palyginti su stambiais gamintojais, pripažinimu; v) investicijų į naują produkciją amortizacija labai svarbi nustatant papildomų priemonių taikymo laikotarpį, į kurį turėtų būti atsižvelgiama, ir vi) Komisija priims įgyvendinimo aktus, kuriais patikslins ir suvienodins nedidelę NŽNK keliančio kuro sertifikavimo taisykles. 

3.DELEGUOTOJO AKTO TEISINIAI ASPEKTAI

(a)didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijai 4 ;

(b)nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo bendrieji kriterijai;

(c)papildomumo priemonių konkretūs kriterijai;

(d)nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo audito ir patikros reikalavimai.

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) …/...

2019 03 13

kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Direktyva (ES) 2018/2001

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją 5 , ypač į jos 26 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą,

kadangi:

(1)siekiant spręsti netiesioginio žemės naudojimo keitimo (toliau – NŽNK) problemą, Direktyvoje (ES) 2018/2001 reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotąjį aktą, kuriuo būtų nustatyti didelę NŽNK riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijai ir nedidelę NŽNK riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo kriterijai. Tos nuostatos turėtų papildyti ataskaitą dėl tam tikrų pradinių žaliavų auginimo plėtros visame pasaulyje padėties (toliau – ataskaita dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros), pateiktą Europos Parlamentui ir Tarybai tą pačią dieną;

(2)žemės naudojimas netiesiogiai pasikeičia tuomet, kai maistiniams ar pašariniams augalams auginti anksčiau naudota žemė pradedama naudoti biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos reikmėms. Tokiais atvejais maisto ir pašarų gamybos poreikis išlieka, todėl žemės ūkio paskirties žemės plotai gali būti plečiami į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus (pavyzdžiui, miškus, šlapžemes ir durpynus) ir dėl to gali būti papildomai išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

(3)taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB 6 ir Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, į išmetamuosius teršalus, susidarančius dėl NŽNK, neatsižvelgiama;

(4)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1513 7 pripažįstama ne tik tai, kad dėl NŽNK susidaro išmetamųjų teršalų, bet ir tai (nors jų kiekį sunku tiksliai apskaičiuoti), kad dėl didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl NŽNK, kiekio gali būti prarasta visa nauda, susijusi su tuo, kad naudojant atskirus biodegalus, kurie nurodyti toje direktyvoje, ir skystuosius bioproduktus, išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ar jos dalis. Todėl joje nustatyta bendroji riba, taikytina to kuro, pagaminto iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukringų ir aliejinių augalų bei augalų, visų pirma energijos gamybos tikslais kaip pagrindiniai augalai auginamų žemės ūkio paskirties žemėje, kiekiui, kurį galima priskaičiuoti prie Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų tikslų. Ta riba – tokio kuro įnašas į kiekvienos valstybės narės geležinkelių ir kelių transporto sektoriaus galutinį energijos suvartojimą turi neviršyti 7 %;

(5)Direktyvoje (ES) 2018/2001 biodegalų ir biomasės kuro, pagaminto iš maistinių ir pašarinių augalų, naudojimo transporto sektoriuje apribojimas išlaikomas ir sutvirtinamas, nustatant konkrečias nacionalines bendro šių rūšių kuro įnašo, siekiant Sąjungos 2030 m. tikslo atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, ribas. Šios ribos nustatomos pagal 2020 m. nacionalinę to kuro įnašo į kiekvienos valstybės narės geležinkelių ir kelių transporto sektoriaus galutinį energijos suvartojimą dalį, numatant galimybę jas padidinti vienu procentiniu punktu, bet neviršijant 7 %;

(6)Direktyvoje (ES) 2018/2001 taip pat raginama nustatyti biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro, gaminamų iš maistinių ir pašarinių augalų, kurie kelia didelę NŽNK riziką ir kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, suvartojimo kiekvienoje valstybėje narėje 2019 m. konkrečią ribinę vertę. Nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki ne vėliau kaip 2030 m. jų įnašas turėtų būti palaipsniui sumažintas iki 0 %;

(7)nors plačiai pripažįstama, kad NŽNK kelia riziką dėl maistinių ir pašarinių augalų naudojimo kurui gaminti, mokslinė literatūra rodo, kad dėl NŽNK išmetamų teršalų kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių kurui gaminti naudojamų pradinių žaliavų rūšies, papildomo pradinių žaliavų poreikio, atsiradusio dėl biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimo, ir žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, pasaulinės apsaugos masto;

(8)mokslinė literatūra taip pat rodo, kad ypač didelis NŽNK poveikis biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro galimybėms sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būdingas aliejiniams augalams. Todėl plačiai pripažįstama, kad iš tokių pradinių žaliavų pagamintas atsinaujinančiųjų energijos išteklių kuras kelia didesnę NŽNK riziką. Tai atsispindi ir Direktyvos 2009/28/EB, ir Direktyvos (ES) 2018/2001 VIII priedo A dalyje. Ataskaitoje dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros, kurioje pateikiami naujausi geriausi turimi moksliniai duomenys apie maistinių ir pašarinių augalų auginimo teritorijos pasaulinę plėtrą į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, pripažįstama, kad šie augalai taip pat lemia didžiąją dalį maistinių ir pašarinių augalų auginimo teritorijos pasaulinės plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus;

(9)ataskaitoje dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros taip pat pabrėžiama, kad aliejinių augalų auginimo teritorijos plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus poveikis biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro galimybėms sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį priklauso nuo kelių veiksnių. Pavyzdžiui, absoliutusis ir santykinis teritorijos plėtros, kuri vertinama nuo konkrečių ataskaitinių metų, mastas (palyginti su bendru konkretaus augalo auginimo teritorijos plotu), šios teritorijos plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus dalis, taip pat vietovės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, tipas – itin svarbūs Direktyvos (ES) 2018/2001 taikymo tikslais nustatant tokios plėtros reikšmingumą. Todėl į šiuos veiksnius, taip pat į konkrečius produktyvumo veiksnius, susijusius su kiekviena augalų grupe, reikėtų atsižvelgti nustatant kriterijus, pagal kuriuos identifikuojami didelę NŽNK riziką keliantys biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus;

(10)atsižvelgiant į visus pirmiau pateiktus argumentus, įskaitant visą atitinkamą mokslinę informaciją ir tyrimus, įvairių pradinių žaliavų skirtumus, pasaulinį įvairių biržos prekių rinkų pobūdį ir jų veikimo būdą, susijusią nenumatyto ar priešingus rezultatus duodančio nukrypimo riziką arba nukreipiamąjį poveikį, santykinį išsamių duomenų prieinamumą, periodišką ir dažną tų duomenų peržiūrą, taip pat atitinkamus tarptautinius Europos Sąjungos įsipareigojimus, laikoma, kad šiuo reglamentavimo proceso etapu tinkamiausias, objektyviausias ir nešališkiausias metodas yra metodas, grindžiamas kiekvienos atitinkamos pradinės žaliavos vertinimu iš bendros pasaulinės perspektyvos, o ne atskirų šalių perspektyvos. Tai yra geriausias įmanomas reglamentavimo metodas, atsižvelgiant į skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius tikslus, kurių siekiama šiuo reglamentu. Tokiam metodui papildomo darnumo suteikia galimybė sertifikuoti nedidelę NŽNK riziką keliantį kurą;

(11)pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 26 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi taikyti šiame reglamente nustatytus didelę NŽNK riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijus. Jos turėtų tai daryti remdamosi priede pateikta informacija, kuri turi būti tikslinama pagal šį reglamentą. Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti ataskaitą dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros, kad būtų atsižvelgta į kintančias aplinkybes ir naujausius turimus mokslinius įrodymus. Prireikus priedas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(12)tam tikromis aplinkybėmis biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro, kurie paprastai laikomi keliančiais didelę NŽNK riziką, NŽNK poveikio galima išvengti, o susijusių pradinių žaliavų auginimas atitinkamoms auginimo teritorijoms gali net būti naudingas. Tokiems atvejams būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą būtų galima identifikuoti ir sertifikuoti kaip nedidelę NŽNK riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą. Sertifikuotiems nedidelę NŽNK riziką keliantiems biodegalams, skystiesiems bioproduktams arba biomasės kurui neturėtų būti taikoma didelę NŽNK riziką keliantiems biodegalams, skystiesiems bioproduktams arba biomasės kurui, kurie gaminami iš maistinių ir pašarinių augalų, nustatyta riba ir laipsniško mažinimo reikalavimas, jei jie atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje nustatytus susijusius tvarumo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus;

(13)biodegalai, skystieji bioproduktai ar biomasės kuras turėtų būti laikomi keliančiais nedidelę NŽNK riziką tik tuo atveju, jei jiems gaminti naudojamos pradinės žaliavos užaugintos taikant tinkamai patikrinamas produktyvumo didinimo, viršijant įprastinės veiklos scenarijaus prognozes, priemones. Be to, šios priemonės turėtų užtikrinti pradinių žaliavų tvarumą, atsižvelgiant į visus Direktyvoje 2009/28/EB arba Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus reikalavimus, susijusius su atsinaujinančiosios energijos tikslais;

(14)kaip teigiamo nedidelę NŽNK riziką keliančio kuro sertifikavimo poveikio papildoma garantija – į papildomas pradines žaliavas, kurios turi būti naudojamos nedidelę NŽNK riziką keliančiam kurui gaminti, turėtų būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jos gaunamos taikant konkrečios kategorijos priemones. Visų pirma reikėtų atsižvelgti tik į priemones, kurios yra finansiškai patrauklios dėl galimybės gauti su tokiu sertifikavimu susijusią finansinę naudą – pagal analogiją su finansinio papildomumo kriterijais, taikomais pagal Kioto protokolo švarios plėtros mechanizmą;

(15)be to, yra tikslinga netaikyti finansinio papildomumo kriterijaus papildomoms pradinėms žaliavoms, kurios auginamos apleistoje arba labai nualintoje žemėje, arba tokioms, kurias augina savarankiškai veiklą vykdantys smulkiųjų ūkių valdytojai. Tai iš esmės prilygtų nepagrįstai administracinei naštai, atsižvelgiant į didelį produktyvumo didinimo potencialą ir kliūtis, su kuriomis susiduriama finansuojant būtinas investicijas. Todėl, jei priemonės taikytos apleistoje ar labai nualintoje žemėje arba jas taikė savarankiškai veiklą vykdantys smulkiųjų ūkių valdytojai, neturėtų būti reikalaujama įrodyti, kad jos atitinka finansinio papildomumo kriterijus, nedarant poveikio reikalavimui auginti papildomas pradines žaliavas ir laikytis tvarumo kriterijų. Atsižvelgiant į statistinį darbą, nuveiktą atliekant kelis tyrimus, įskaitant Maisto ir žemės ūkio organizacijos parengtą duomenų apie smulkiųjų ūkių valdytojus rinkinį, šiame kontekste smulkiaisiais ūkiais laikomi mažesni nei 2 hektarų ūkiai;

(16)turėtų būti atsižvelgiama tik į faktinį esamų ar naujų projektų produktyvumo padidėjimą, nulemtą priemonių, kuriomis siekiama gauti papildomo derliaus. Todėl sertifikavimas turėtų būti pagrįstos trukmės ir apimties, kad būtų galima visiškai amortizuoti atitinkamas investicijas ir kad būtų galima įdiegti patikimas sertifikavimo veiksmingumo stebėsenos procedūras;

(17)siekiant užtikrinti sklandų biodegalų, skystųjų bioproduktų ar biomasės kuro sertifikavimą, ekonominės veiklos vykdytojams taikomos sertifikavimo taisyklės turėtų būti tinkamai parengtos ir patikimos. Šiose taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į savanoriškų nacionalinių arba tarptautinių schemų vaidmenį pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio naujos redakcijos tekstą, kuriuo reikalaujama didesnio pagal tas schemas atliekamų patikrų patikimumo, palyginti su atitinkamomis Direktyvos 2009/28/EB nuostatomis. Taikant savanoriškas schemas, kurios gali papildyti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 6 dalį Komisijos pripažįstamas nacionalines schemas, galima sertifikuoti nedidelę NŽNK riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ar biomasės kurą, kaip tai jau daroma patvirtinant atitiktį Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje nustatytiems tvarumo kriterijams;

(18)siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojų pateikta informacija būtų skaidri, tiksli, patikima ir apsaugota nuo sukčiavimo, reikėtų nustatyti bendras nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės degalų sertifikavimo taisykles, kuriose būtų numatytas deramas nepriklausomas ekonominės veiklos vykdytojų pateiktų pareiškimų auditas. Tokios taisyklės, įskaitant grupinio sertifikavimo taisykles, gali būti tikslinamos ir vienodinamos, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 8 dalį priimant įgyvendinimo aktus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi didelę NŽNK riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijai ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo kriterijai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)aliejiniai augalai – maistiniai ir pašariniai augalai, pvz., rapsai, alyvpalmės, sojos ir saulėgrąžos, kurie nėra krakmolingi augalai ir cukringi augalai, paprastai naudojami kaip pradinės žaliavos biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui gaminti;

(2)nenaudojama žemė – plotai, kurie ne trumpiau kaip 5 metus iš eilės iki žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui gaminti, auginimo pradžios nebuvo naudojami maistiniams ir pašariniams augalams, kitiems energiniams augalams arba reikšmingam gyvuliams ganyti skirtų pašarų kiekiui auginti;

(3)apleista žemė – nenaudojama žemė, kuri anksčiau buvo naudojama maistiniams ir pašariniams augalams auginti, tačiau kurioje dėl biofizinių arba socialinių ir ekonominių apribojimų maistinių ir pašarinių augalų auginimas buvo nutrauktas;

(4)labai nualinta žemė – žemė, apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C dalies 9 punkte;

(5)papildomumo priemonė – žemės ūkio praktikos gerinimas, dėl kurio tvariai padidėja maistinių ir pašarinių augalų derlius žemėje, jau naudojamoje maistiniams ir pašariniams augalams auginti; taip pat visi veiksmai, dėl kurių nenaudojamoje žemėje (įskaitant apleistą žemę) tampa įmanoma auginti maistinius ir pašarinius augalus biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui gaminti;

(6)papildoma pradinė žaliava – papildomas maistinių ir pašarinių augalų, užaugintų aiškiai nustatytame plote, kiekis (palyginti su dinaminiu baziniu derlingumu), kurį tiesiogiai lėmė papildomumo priemonės taikymas;

(7)dinaminis bazinis derlingumas – vidutinis derlius iš nustatyto ploto, kuriame taikyta papildomumo priemonė, apskaičiuojamas vertinant 3 metų laikotarpį prieš pat metus, kuriais pradėta taikyti tokia priemonė, atsižvelgiant į vidutinį tam tikros pradinės žaliavos derliaus padidėjimą per ankstesnį dešimtmetį ir viso gyvenimo ciklo derlingumo kreives daugiamečių augalų atveju, neatsižvelgiant į derliaus svyravimus;

(8)žemė, kurioje yra didelių anglies sankaupų – šlapžemės, įskaitant durpynus, ir ištisai mišku apaugusios vietovės, suprantamos taip, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose;

(9)smulkiųjų ūkių valdytojai – ūkininkai, kurie savarankiškai vykdo žemės ūkio veiklą valdoje, kurios žemės ūkio paskirties žemės plotas yra mažesnis nei 2 hektarai ir kurią jie valdo nuosavybės, valdymo ar kitomis lygiavertėmis žemėvaldos teisėmis, ir kurie nėra įdarbinti bendrovės, išskyrus kooperatyvą, kuriam jie priklauso kartu su kitais smulkiųjų ūkių valdytojais, jei tokio kooperatyvo nekontroliuoja trečioji šalis; 

(10)daugiamečiai augalai – ne sėjomainos būdu auginami augalai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiamečių ganyklų augalus), kuriais žemė apsodinta daugiau nei penkeriems metams ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius.

3 straipsnis

Didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorijos plėtra reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijai

Nustatant didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančias pradines žaliavas, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus taikomi šie suvestiniai kriterijai:

(a)vidutinė metinė bendros pradinių žaliavų auginimo teritorijos plėtra nuo 2008 m. yra didesnė nei 1 % ir paveikia daugiau kaip 100 000 hektarų;

(b)tokios plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus dalis viršija 10 % ir apskaičiuojama pagal šią formulę:

Taikant a ir b punktuose nurodytus kriterijus remiamasi priede, pataisytame pagal 7 straipsnį, pateikta informacija.

4 straipsnis

Nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo bendrieji kriterijai

1.Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gali būti sertifikuojami kaip nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliantis kuras tik tuo atveju, jei tenkinami visi šie kriterijai:

(a)biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus;

(b)biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras yra pagaminti iš papildomų pradinių žaliavų, užaugintų taikant papildomumo priemones, atitinkančias konkrečius 5 straipsnyje nustatytus kriterijus;

(c)atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai tinkamai surenka ir deramai dokumentais pagrindžia įrodymus, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti papildomas pradines žaliavas ir pagrįsti pareiškimus dėl papildomų žaliavų auginimo.

2.Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti įrodymai apima bent informaciją apie papildomumo priemones, taikytas auginant papildomas pradines žaliavas, nustatytus plotus, kuriuose šios priemonės taikytos, ir vidutinį derlių iš žemės, kurioje tos priemonės taikytos 3 metų laikotarpiu prieš pat metus, kuriais pradėta taikyti papildomumo priemonė.

5 straipsnis

Papildomumo priemonės

1.Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gali būti sertifikuojami kaip nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliantis kuras tik tuo atveju, jei:

(a)papildomoms pradinėms žaliavoms auginti naudojamos papildomumo priemonės atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

i)jos tampa finansiškai patrauklios arba nėra kliūčių jas įgyvendinti tik dėl to, kad iš papildomų pradinių žaliavų pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gali būti priskaičiuojami prie Direktyvoje 2009/28/EB arba Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytų atsinaujinančiosios energijos tikslų;

ii)jas taikant galima auginti maistinius ir pašarinius augalus apleistoje žemėje arba labai nualintoje žemėje;

iii)jas taiko smulkiųjų ūkių valdytojai;

(b)papildomumo priemonės taikomos ne anksčiau kaip 10 metų prieš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimą pripažįstant juos nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančiu kuru.

6 straipsnis

Nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimui taikytini audito ir patikros kriterijai

1.Nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo reikmėms ekonominės veiklos vykdytojai:

(a)teikia patikimą informaciją, kuria patvirtinami jų pareiškimai dėl tinkamo visų 4 ir 5 straipsniuose nustatytų reikalavimų įvykdymo;

(b)užtikrina, kad būtų atliktas deramas nepriklausomas pateiktos informacijos auditas ir garantuotas tinkamas skaidrumas, atsižvelgiant į poreikį atlikti viešąją audito metodo patikrą, ir

(c)pateikia atliekamo audito įrodymų.

2.Atliekant auditą patikrinama, ar ekonominės veiklos vykdytojų pateikta informacija yra tiksli, patikima ir apsaugota nuo sukčiavimo.

3.Kad įrodytų, jog biodegalų, skystųjų bioproduktų ar biomasės kuro siunta turi būti laikoma keliančia nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką, ekonominės veiklos vykdytojai naudoja Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą masės balanso sistemą. Siekiant įrodyti atitiktį 4–6 straipsniuose nustatytiems kriterijams, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnį gali būti taikomos savanoriškos schemos.

7 straipsnis

Stebėsena ir peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. peržiūri visus svarbius ataskaitos dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros aspektus, visų pirma duomenis apie pradinių žaliavų auginimo plėtrą, taip pat įrodymus, susijusius su veiksniais, pateisinančiais 5 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl smulkiųjų ūkių valdytojų taikymą, ir, jei reikia, iš dalies pakeičia šį reglamentą. Ši patikslinta ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai ir ja remiantis taikomi 3 straipsnyje nustatyti kriterijai.

Vėliau Komisija, atsižvelgdama į aplinkybes ir naujausius turimus mokslinius įrodymus, peržiūri ataskaitoje pateiktus duomenis.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 03 13

(1)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

(2)    Kertant miškus ir sausinant durpynus išsiskiria medžiuose ir dirvožemyje sukauptas CO2.

(3)    Ataskaita netrukus bus paskelbta šioje svetainėje:     https://ec.europa.eu/energy/en/topics/renewable-energy/biofuels/sustainability-criteria

(4)    Plėtros reikšmingumas nustatomas taikant formulę, kurioje atsižvelgiama į išmesto ŠESD kiekio sumažėjimą, sietiną su biodegalais, pagamintais iš tam tikrų žaliavų, užaugintų žemėje, kurioje yra didelių anglies sankaupų, ir į išmetamų ŠESD kiekį, kurį netiesiogiai nulėmė tie patys biodegalai, kaip paaiškinta ataskaitoje dėl tam tikrų maistinių ir pašarinių augalų auginimo plėtros visame pasaulyje padėties. 

(5)    OL L 328, 2018 12 21, p. 82.

(6)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

(7)    2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 239, 2015 9 15, p. 1).

PRIEDAS