|
KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo) |
|
|
Iniciatyvos pavadinimas |
Tikslinis ekologinės gamybos taisyklių (Reglamento (ES) 2018/848) pakeitimas |
|
Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius) |
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato B.4 skyrius „Ekologinis žemės ūkis“ |
|
Tikėtinas iniciatyvos tipas |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS |
|
Orientacinės datos |
2025 m. IV ketv. |
|
Papildoma informacija |
Europos Komisija. Ekologinis ūkininkavimas |
|
Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis. |
|
|
A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra |
|
Politinės aplinkybės |
|
Ekologinis ūkininkavimas yra svarbi Europos Sąjungos (ES) bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) dalis. Nuo 1992 m. ES lygmeniu nustatytas ekologiškai dirbamos žemės plotas nuolat augo ir šiandien siekia 11 proc. Vartotojai vis dažniau perka ekologiškus maisto produktus, kuriuos atpažįsta iš ES logotipo ir bendro ženklo. Siekdama paskatinti ekologinės gamybos sektoriaus augimą, Komisija ne tik finansiškai remia šį sektorių pagal BŽŪP, bet ir parengė ES ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą, kuriame ES šalys raginamos parengti savo nacionalines ekologinio ūkininkavimo strategijas. Svarbus ūkininkavimo vaidmuo pastaruoju metu dar labiau pabrėžtas 2025 m. priimtoje Komisijos žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje, o tai dar kartą patvirtina, kaip svarbu toliau remti šį sektorių pagal BŽŪP. Ekologiškų produktų gamyba ir ženklinimas reglamentuojami Reglamentu (ES) 2018/848. Jame nustatytos išsamios taisyklės, pagal kurias ekologinė gamyba ES laikoma aukščiausiu aplinkos atžvilgiu tvarios žemės ūkio gamybos standartu. Šiuo reglamentu nustatyti aukšti ES ekologinės gamybos standartai, kuriuos būtina išlaikyti. Tačiau, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ekologinės gamybos sektoriaus augimui bei konkurencingumui ir įgyvendinti tikslą supaprastinti reglamentavimo sistemą, kuri, kaip pabrėžiama Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje, daro poveikį ūkininkams ir visai žemės ūkio maisto produktų vertės grandinei, būtina peržiūrėti keletą esamų teisės aktų nuostatų. |
|
Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva |
|
Kad ES ekologinė gamyba taptų konkurencingesnė ir būtų užtikrintas prekybos ekologiškais produktais taisyklių pastovumas, reikia tikslingai pakoreguoti nuo 2022 m. galiojančias šiam sektoriui skirtas nuostatas (Reglamentą (ES) 2018/848) ir taip sukurti veiksmingesnę ir lengviau įgyvendinamą reglamentavimo sistemą. Pirma, Teismui priėmus sprendimą byloje „Herbaria II“, svarbu veiklos vykdytojams suteikti aiškumo ir tikrumo dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojamas ekologiškų produktų importas pagal lygiavertiškumo sistemą. Tai taip pat būtina siekiant užtikrinti, kad ES ekologinės gamybos logotipu vartotojai būtų patikimai informuojami apie ES rinkai tiekiamų produktų gamybos taisykles ir metodus. Antra, svarbu išvengti galimų prekybos ekologiškais produktais su 11 ES nepriklausančių šalių, kurių pripažinimas lygiavertiškumo tikslais baigia galioti 2026 m. gruodžio 31 d., sutrikimų. Iš tiesų, kad nenutrūktų visam ES ekologinės gamybos sektoriui naudingų atitinkamų pripažinimo sistemų taikymas, šį terminą būtina pratęsti. Galiausiai, nors pripažįstama, kad Reglamentas (ES) 2018/848 yra tvirtas patikimo ir augančio ES ekologinės gamybos sektoriaus pagrindas, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikri dabartinės reglamentavimo sistemos reikalavimai yra pernelyg sudėtingi. Tikslingai supaprastinant šiuos sudėtingus reikalavimus siekiama padidinti ES ekologinės gamybos konkurencingumą ir sumažinti reglamentavimo naštą. Nustatyta, kad tokie sudėtingi reikalavimai yra susiję su: ·taisyklėmis dėl putpelių auginimo, išlaukos po gydymo alopatiniais veterinariniais vaistais, penimiems naminiams paukščiams auginti skirtų paukštidžių ir galimybės naminiams paukščiams iki tam tikro amžiaus patekti į diendaržius; ·perdirbimo ir sandėliavimo patalpų valymo bei dezinfekavimo produktais ir medžiagomis; ·veiklos vykdytojų grupėms ir smulkiems nefasuotų ekologiškų produktų pardavėjams taikomais tinkamumo kriterijais. |
|
ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra) |
|
Teisinis pagrindas |
|
Teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija, naudodamasi savo iniciatyvos teise, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnyje, gali pateikti pasiūlymą dėl šio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pakeitimo, yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis. |
|
Praktinis ES veiksmų poreikis |
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente nustatytos ekologinės gamybos ir ženklinimo taisyklės patenka į pasidalijamosios ES ir jos valstybių narių kompetencijos sritį. ES mastu taikoma bendra ekologinės gamybos sistema labai svarbi sklandžiam bendrosios rinkos veikimui, nes ja užtikrinama, kad Europos vartotojai turėtų galimybę gauti tikrų ekologiškų maisto produktų, kurie visoje ES gaminami pagal tuos pačius standartus, ir sudaromos sąlygos ES laikytis bendros pozicijos derybose dėl prekybos. Norint pasiekti Reglamento (ES) 2018/848 tikslus, reikia suderinto ES požiūrio, kuris yra veiksmingesnis nei 27 nacionalinės sistemos. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį, ES turi geras galimybes sukurti tokią bendrą sistemą. Tai užtikrins vienodas sąlygas veiklos vykdytojams, palengvins laisvą ekologiškų produktų judėjimą ir sustiprins ES poziciją tarptautinėje prekyboje. |
|
B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai |
|
Šia iniciatyva siekiama suteikti tikrumo dėl ekologiškų prekių, kurios importuojamos pagal lygiavertiškumo sistemą, nustatant aiškias prekybos ekologiškais produktais su ES nepriklausančiomis šalimis taisykles ir užtikrinant pasitikėjimą ES ekologinės gamybos logotipu. Tiksliniais pakeitimais bus siekiama pašalinti nereikalingą naštą ir supaprastinti tam tikras pernelyg griežtas gamybos taisykles, susijusias, pavyzdžiui, su gyvūnų auginimu, perdirbimo ir sandėliavimo patalpų valymu bei dezinfekcija, veiklos vykdytojų grupių sudėtimi ir smulkiems pardavėjams taikomomis taisyklėmis, kaip išdėstyta pirmiau. Šia iniciatyva siekiama išlaikyti labai aukštus ES ekologinio ūkininkavimo standartus, skatinant jo plėtrą. |
|
Tikėtinas poveikis |
|
Tikimasi, kad iniciatyva turės tikslinį poveikį ekologinės gamybos sektoriui ir bus naudinga ūkininkams, įmonėms bei vartotojams. Taip pat tikimasi, kad įgyvendinant šią iniciatyvą ne tik bus suteiktas reikiamas tikrumas dėl ekologiškų prekių, kurios importuojamos pagal lygiavertiškumo sistemas, ir pratęstas ES nepriklausančių šalių pripažinimo lygiavertiškumo tikslais galiojimo terminas, bet ir kad ši iniciatyva bus naudinga ekologinės gamybos sektoriui, nes bus sumažintos išlaidos bei administracinė našta. Įgyvendinant šią iniciatyvą taip pat gali būti sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms bei kuriamos darbo vietos ekologinės gamybos sektoriuje, visų pirma kaimo vietovėse, ir prisidedama prie tvarios ir aplinkai palankios žemės ūkio praktikos plėtojimo. Be to, šios iniciatyvos poveikis ES prekybos partneriams bus minimalus. Manoma, kad ši iniciatyva didelio poveikio pagrindinėms teisėms ir lygybei neturės. Tačiau ji gali padėti padidinti vartotojų galimybes gauti ekologiškų produktų. Ji taip pat padės siekti įvairių darnaus vystymosi tikslų (DVT), įskaitant 2-ąjį DVT „Bado panaikinimas“, 8-ąjį DVT „Deramas darbas ir ekonomikos augimas“, 12-ąjį DVT „Atsakingas vartojimas ir gamyba“ ir 13-ąjį DVT „Klimato srities veiksmai“. |
|
Būsima stebėsena |
|
Komisija stebės sektoriaus pažangą ir pokyčius, susijusius su tiksliniais pakeitimais, rengdama reguliarius susitikimus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotųjų subjektų atstovais (Ekspertų grupe ir Pilietinio dialogo grupe ekologinės gamybos klausimams). Kalbant apie ES nepriklausančių šalių taikomų taisyklių lygiavertiškumą, Komisija toliau užtikrins tinkamą tų šalių priežiūrą, kaip jau nustatyta Reglamento (ES) 2018/848 48 straipsnyje. |
|
C. Geresnis reglamentavimas |
|
Poveikio vertinimas |
|
Atsižvelgiant į tai, kad veiksmų reikia imtis skubiai, prie pasiūlymo bus pridėtas ir paskelbtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Šiame dokumente bus aprašytos siūlomos priemonės bei jų poveikis ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, remiantis išsamia grįžtamąja informacija, surinkta per tikslines konsultacijas su valstybėmis narėmis bei suinteresuotaisiais subjektais, ir grįžtamąja informacija, gauta paskelbus šį kvietimą teikti informaciją. Siūlomos priemonės bus tikslinės, jos nepakeis bendro teisės aktų veikimo ir nedarys poveikio ekologinės gamybos teisės aktų ir BŽŪP tikslams. Laikantis šio požiūrio užtikrinama, kad sprendimų priėmimo procesas būtų proporcingas bei veiksmingas ir kartu būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė. |
|
Konsultacijų strategija |
|
Komisija reguliariai keičiasi informacija su valstybėmis narėmis bei suinteresuotaisiais subjektais ir siekia sužinoti jų nuomonę, kuriuos ekologinės gamybos teisės aktų aspektus būtų galima pakeisti. 2024 m. nuomonę dėl ekologinės gamybos teisės aktų supaprastinimo pateikė ir Ateičiai tinkamo reglamentavimo platforma. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2025 m. I–II ketv. šiuo klausimu konsultavosi su valstybėmis narėmis (Ekologinės gamybos ekspertų grupe (GREX)) ir suinteresuotaisiais subjektais (Pilietinio dialogo ekologinio ūkininkavimo klausimams grupe (CDG)), kad gautų praktinės grįžtamosios informacijos. 2025 m. rugsėjo 24 d. buvo surengtas bendras GREX ir CDG posėdis, siekiant atlikti Reglamento (ES) 2018/848 testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. 2025 m. lapkričio mėn. planuojama surengti dialogą ekologinės politikos įgyvendinimo klausimais, kuriam pirmininkaus už žemės ūkį ir maisto sektorių atsakingas Komisijos narys Christophe’as Hansenas. Galiausiai su valstybėmis narėmis bei suinteresuotaisiais subjektais konsultuotasi ir ekologinio ūkininkavimo klausimais. Per tas konsultacijas daugiausia dėmesio skirta ekologinio ūkininkavimo aspektų supaprastinimui bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) kontekste. Ši iniciatyva grindžiama aktualumu, proporcingumu ir tinkamumu pagal paskirtį. Šio kvietimo teikti informaciją respondentai raginami pasidalyti faktine informacija ir dokumentiniais įrodymais (kiekybiniais arba kokybiniais), kuriais grindžiamas su pirmiau minėtais aspektais susijęs naštos mažinimo ir sąnaudų bei naudos vertinimas. Jų taip pat prašoma pasidalyti nuomonėmis dėl kitų ekologinės gamybos teisės aktų sistemos aspektų, kuriuos būtų galima supaprastinti. Visa konsultacijų veikla, įskaitant atsiliepimus į šį kvietimą teikti informaciją, bus įtraukta į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą ir jis bus pridėtas prie Komisijos teisės akto pasiūlymo. |