L:2009:228:FULL

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - L:2009:228:FULL - EN

Document L:2009:228:FULL

Help

Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 228, 2009m. rugsėjis 01d.

Display all documents published in this Official Journal

HTML

PDF

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.228.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 228

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. rugsėjo 1d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 791/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
	*	2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 792/2009, kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės	3
	*	2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 793/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 595/2004, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles	7
		2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2009, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais	12
		2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 795/2009, kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.	14
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos direktyva 2009/115/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąją medžiagą metomilį ( 1 )	17

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Komisija
	2009/626/EB
*	2009 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas dėl pagalbos schemos C 2/08 (ex N 572/07), kuria iš dalies keičiama Airijos planuojama įgyvendinti jūrinių laivų tonažo mokesčio sistema (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 688) ( 1 )	20
	GAIRĖS
	Europos centrinis bankas
	2009/627/EB
*	2009 m. liepos 31 d. Europos centrinio banko gairės dėl valdžios finansų statistikos (nauja redakcija) (ECB/2009/20)	25
	SUSITARIMAI
	Taryba
*	Informacija dėl Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla įsigaliojimo	46


	(1) Tekstas svarbus EEE

LT	Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

1.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 791/2009

2009 m. rugpjūčio 31 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	40,3
	XS	37,6
	ZZ	39,0
0707 00 05	MK	33,2
	TR	96,4
	ZZ	64,8
0709 90 70	TR	106,5
0709 90 70	ZZ	106,5
0805 50 10	AR	104,8
	BR	122,7
	UY	119,3
	ZA	108,5
	ZZ	113,8
0806 10 10	EG	155,8
	TR	106,4
	ZZ	131,1
0808 10 80	AR	114,0
	BR	61,1
	CL	80,6
	CN	67,1
	NZ	83,9
	ZA	83,3
	ZZ	81,7
0808 20 50	AR	145,7
	TR	122,4
	ZA	88,8
	ZZ	119,0
0809 30	TR	133,9
0809 30	ZZ	133,9
0809 40 05	IL	93,9
0809 40 05	ZZ	93,9

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

1.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 792/2009

2009 m. rugpjūčio 31 d.

kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 247/2006, nustatantį specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams (1), ypač į jo 25 straipsnį,

atsižvelgdama į 2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1405/2006, nustatantį konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms, ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (2), ypač į jo 14 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (3), ypač į jo 192 straipsnio 2 dalį kartu su 4 straipsniu,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (4), ypač į jo 15 straipsnį,

atsižvelgdama į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (5), ypač į jo 142 straipsnio q punktą,

kadangi:

(1)

Komisija ir valstybės narės, visų pirma keisdamosi informacija su kompetentingomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimą, pradėjo visuotinai naudoti naująsias informacines ir ryšių technologijas, ir dokumentus vis dažniau saugo elektronine arba skaitmenine forma.

(2)

Komisija aktyviau stengiasi sukurti tokias kompiuterines sistemas, kurios leistų tvarkyti vidaus darbo tvarkos ir ryšių su BŽŪP įgyvendinime dalyvaujančių valdžios institucijų dokumentus bei valdyti procedūras elektroniniu būdu. Taip pat valstybės narės nacionaliniu lygiu sukūrė bendro BŽŪP valdymo reikalavimus atitinkančias kompiuterines sistemas.

(3)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į poreikį užtikrinti vieningą ir suderintą visų susijusių subjektų vykdomą BŽŪP valdymą, reikėtų sukurti teisinę sistemą ir nustatyti bendras informacinėms sistemoms, kurios buvo sukurtos tam, kad valstybės narės ir jų pagal BŽŪP paskirtos valdžios institucijos arba įstaigos galėtų teikti informaciją ir dokumentus Komisijai, taikomas taisykles.

(4)	Siekiant veiksmingo šių tikslų įgyvendinimo, reikėtų nustatyti šios teisinės sistemos taikymo sritį tiek teisės aktų, tiek susijusių dalyvių atžvilgiu.

(5)

Teisės aktų atžvilgiu reglamentuose (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 1405/2006, (EB) Nr. 1234/2007, (EB) Nr. 3/2008 ir (EB) Nr. 73/2009 ir jų įgyvendinimo nuostatose (toliau – BŽŪP reglamentai) nustatomi įvairūs valstybių narių įpareigojimai teikti Komisijai informaciją ir dokumentus, kurių reikia įgyvendinant šiuos reglamentus. Todėl turėtų būti atsižvelgiama į juos ir į jų specifines savybes.

(6)	Susijusių dalyvių atžvilgiu BŽŪP reglamentuose numatytais Komisijos ir valstybių narių bei jų kompetentingų valdžios institucijų ir įstaigų teisėmis ir įpareigojimais reikalaujama, kad būtų tiksliai nurodyti už veiksmų ir priemonių taikymą atsakingi asmenys ir valdžios institucijos.

(7)

BŽŪP reglamentuose paprastai numatyta, kad informacija būtų perduodama elektroniniu būdu arba naudojantis informacine sistema, tačiau taikytini principai nurodomi ne visada. Siekiant nuoseklumo ir patikimo valdymo bei supaprastinti vartotojų ir už tas sistemas atsakingų valdžios institucijų taikomas procedūras, pageidautina nustatyti visų informacinių sistemų sąrangos bendruosius principus.

(8)	Kad dokumentai būtų pripažįstami galiojančiais Komisijoje ir valstybėse narėse, reikėtų, jog dokumentų ir susijusių metaduomenų autentiškumas, vientisumas ir tinkamumas panaudoti ateityje būtų garantuojamas tokiam laikotarpiui, kurį reikalaujama juos saugoti.

(9)

Kad tai būtų užtikrinta, valdžios institucijos arba asmenys, įgalioti siųsti pranešimus, visada turėtų būti atpažįstami informacinėse sistemose pagal jiems suteiktus įgaliojimus. Už atpažinimo procesą turi būti atsakingos kiekviename BŽŪP reglamente nurodytos kompetentingos institucijos. Tačiau, siekiant patikimo valdymo, valstybėms narėms ir Komisijai turėtų būti palikta teisė pačioms nustatyti įgaliotųjų asmenų paskyrimo sąlygas, įgaliojimus suteikiant per vieną ryšių palaikymo įstaigą. Be to, turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis suteikiamos prieigos prie Komisijos įdiegtų informacinių sistemų teisės.

(10)

Atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį įeinančių įpareigojimų pranešti įvairovę, informacinės sistemos valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms bus diegiamos palaipsniui. Įpareigojimo pranešti naudojantis tomis informacinėmis sistemomis turėtų būti laikomasi, jei atitinkamose BŽŪP reglamentų nuostatose numatytas šio reglamento taikymas.

(11)

Dokumentai turėtų būti tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių. Tuo tikslu taikomos Bendrijos teisės aktuose, konkrečiai 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6), 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyvoje dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (7), 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (8), ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (9), nustatytos taisyklės.

(12)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto ir Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatytos taisyklės, taikomos teikiant informaciją ir dokumentus (toliau – dokumentai) naudojantis informacinėmis sistemomis, kaip to reikalaujama valstybių narių pranešimo Komisijai įpareigojimuose remiantis:

—	Reglamentu (EB) Nr. 247/2006 ir jo įgyvendinimo taisyklėmis;

—	Reglamentu (EB) Nr. 1405/2006 ir jo įgyvendinimo taisyklėmis;

—	Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 ir jo įgyvendinimo taisyklėmis;

—	Reglamentu (EB) Nr. 3/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėmis;

—	Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 ir jo įgyvendinimo taisyklėmis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

a) įpareigojimas pranešti– valstybių narių įpareigojimas teikti dokumentus Komisijai, kaip tai numatyta 1 straipsnyje nurodytuose Bendrijos teisės aktuose;

b) kompetentingos valdžios institucijos– valstybių narių paskirtos valdžios institucijos arba įstaigos pranešimo įpareigojimui vykdyti;

c) už informacijos sistemas atsakinga valdžios institucija– valdžios institucija, padalinys, įstaiga arba asmuo, kurie Komisijoje yra atsakingi už sistemos patvirtinimą ir naudojimą, ir kuris toje sistemoje yra nurodytas įgaliotu tai atlikti;

d) metaduomenys– duomenys, apibūdinantys dokumentų kontekstą, turinį ir struktūrą, taip pat jų tvarkymą ateityje.

II SKYRIUS

KOMISIJOS INFORMACINĖS SISTEMOS, PRIEIGOS TEISĖS IR DOKUMENTŲ AUTENTIŠKUMAS

3 straipsnis

Komisijos informacinės sistemos

Siekiant įvykdyti įpareigojimą pranešti, dokumentai turėtų būti teikiami Komisijai naudojantis informacinėmis sistemomis, įdiegtomis kompetentingose institucijose (toliau – informacinės sistemos) nuo tos dienos, kai atitinkamu įpareigojimu pranešti numatomas tų sistemų naudojimas remiantis šiuo reglamentu.

4 straipsnis

Prieigos teisės ir viena ryšių palaikymo įstaiga

1. Už prieigos teisių suteikimą ir įgaliotų naudotis informacijos sistemomis subjektų (toliau – vartotojų) tapatybės sertifikavimą atsakingos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos.

2. Prieigos prie sistemų atžvilgiu kiekviena valstybė narė:

skiria vieną ryšių palaikymo įstaigą, atsakingą už:

i)	kompetentingų valdžios institucijų suteiktų ir atnaujintų prieigos prie kiekvienos sistemos teisių ir sertifikuotos vartotojų, įgaliotų turėti prieigą prie sistemų, tapatybės tvirtinimą;

ii)	pranešimą Komisijai apie prieigos prie sistemų teisę turinčias kompetentingas valdžios institucijas ir vartotojus;

b)	praneša Komisijai apie paskirtos ryšių palaikymo įstaigos tapatybę ir kontaktinius duomenis.

Prieigos teises patvirtinus, jas aktyvuoja už informacines sistemas atsakinga valdžios institucija.

5 straipsnis

Dokumentų rengimas ir teikimas

1. Dokumentai rengiami ir teikiami laikantis informacinėse sistemose nustatytų procedūrų, naudojantis vartotojams tose informacinėse sistemose prieinamais pavyzdžiais arba metodais, prižiūrint valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai ir laikantis atitinkamos valdžios institucijos suteiktų prieigos teisių. Tie pavyzdžiai ir metodai turėtų būti iš dalies keičiami ir pateikiami po atitinkamos informacijos pateikimo susijusios sistemos vartotojams.

2. Force major ar išimtinių aplinkybių atveju, o ypač informacinei sistemai sugedus ar ilgam laikui nutrūkus ryšiui, valstybė narė Komisijai gali perduoti dokumentus spausdintine forma arba kitomis priimtinomis elektroninėmis priemonėmis. Teikiant dokumentus spausdintine forma arba kitomis elektroninėmis priemonėmis, būtina iš anksto, likus pakankamai laiko iki įpareigojimo pranešti termino pabaigos pateikti Komisijai motyvuotą pranešimą.

6 straipsnis

Dokumentų autentiškumas

Pagal šį reglamentą naudojantis informacine sistema pateikto ar laikomo dokumento autentiškumas yra pripažįstamas, jei dokumentą atsiuntęs asmuo yra tinkamai atpažįstamas ir jei dokumentas buvo parengtas ir pateiktas laikantis šio reglamento.

III SKYRIUS

DOKUMENTŲ VIENTISUMAS IR TINKAMUMAS NAUDOTI ATEITYJE IR ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

7 straipsnis

Dokumentų vientisumas ir tinkamumas naudoti ateityje

Informacinėse sistemose turėtų būti apsaugomas pateiktų ir laikomų dokumentų vientisumas.

Visų pirma, taikant jas, turėtų būti garantuojama, kad:

a)	kiekvieną vartotoją bus galima neabejotinai atpažinti; jose bus veiksmingos prieigos teisę kontroliuojančios priemonės siekiant apsaugoti nuo neteisėtos, tyčinės, ar neleidžiamos prieigos prie dokumentų, bylų, metaduomenų ir procedūros etapų ir jų panaikinimo, turinio ar buvimo vietos pakeitimo;

b)	jose bus fizinės apsaugos sistemos, apsaugančios nuo įsiterpimų ir aplinkai kenkiančių įvykių, ir priemonės, apsaugančios programas nuo elektroninių nusikaltimų;

c)	jose įvairiomis priemonėmis informacija bus apsaugota nuo neteisėtų pakeitimų; jose bus dokumentų vientisumo tikrinimo mechanizmai, leidžiantys patikrinti, ar dokumentuose laikui bėgant nebuvo padaryta pakeitimų;

d)	jose bus kiekvieno svarbaus procedūros etapo audito seka;

e)	jose laikomi duomenys bus apsaugoti tokioje aplinkoje, kuri yra saugi fiziniu ir programinės įrangos atžvilgiu, laikantis b punkto;

f)	jose bus patikimos duomenų formato konvertavimo ir perkėlimo procedūros, siekiant užtikrinti, kad su dokumentais bus galima susipažinti, ir kad jie bus įskaitomi visą reikalaujamą jų saugojimo laikotarpį;

g)	jose bus pakankamai išsamūs ir nauji funkciniai ir techniniai dokumentai apie sistemos veikimą ir savybes, ir kad organizacinės įstaigos, atsakingos už funkcines ir (arba) technines specifikacijas, galės su tokiais dokumentais bet kada susipažinti.

8 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Šio reglamento nuostatos taikomos nepažeidžiant reglamentų (EB) Nr. 45/2001 ir (EB) Nr. 1049/2001, direktyvų 95/46/EB ir 2002/58/EB, ir remiantis jais priimtų nuostatų.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOJI NUOSTATA

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 42, 2006 2 14, p. 1.

(2) OL L 265, 2006 9 26, p. 1.

(3) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(4) OL L 3, 2008 1 5, p. 1.

(5) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

(6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(7) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(8) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(9) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

1.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/7

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 793/2009

2009 m. rugpjūčio 31 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 595/2004, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 85 ir 192 straipsnius kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

2004 m. kovo 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 595/2004, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles (2), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 258/2009 (3), nustatyta, kad, siekdamos prisidėti prie Komisijos atliekamos kvotų sistemos įgyvendinimo priežiūros ir, visų pirma, atsižvelgdamos į tai, kad iki 2010 ir 2012 m. Komisija turi pateikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, valstybės narės turi kasmet teikti ataskaitas apie kvotos panaudojimą, nepanaudotos kvotos paskirstymą gamintojams ir, jei aktualu, apie gamintojų mokėtino mokesčio rinkimą.

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1788/2003 (4), kurio taisyklės perkeltos į Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, pakeistas valstybių narių ir Komisijos vaidmuo pertekliaus mokesčio atžvilgiu, todėl Komisija nėra visiškai informuota apie renkant šį mokestį kylančius klausimus. Kadangi tokia informacija reikalinga išsamiam taikomos tvarkos ir jos taikymo vertinimui parengti, tikslinga, kad valstybės narės atitinkamą informaciją pateiktų už kiekvieną laikotarpį, pradedant nuo 2003–2004 m.

(3)	Kad valstybės narės galėtų atitinkamą informaciją perduoti vienodu būdu, būtina nustatyti pavyzdį, kuriame būtų išsamiai aprašyti teiktini duomenys.

(4)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 595/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 595/2004 iš dalies keičiamas taip:

27 straipsnio 4 dalis pakeičiama šiomis 4, 5 ir 6 dalimis:

„4. Valstybės narės kasmet iki spalio 1 d. pateikia Komisijai kvotų panaudojimo ir mokesčio rinkimo 12 mėnesių laikotarpiu, kuris baigiasi tų pačių kalendorinių metų kovo 31 d., ataskaitą. Valstybės narės atnaujintą ataskaitą Komisijai pateikia iki gruodžio 1 d., kad į ją būtų įtraukta turima susijusi naujausia informacija.

5. 4 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiama informacija apie nepanaudotos kvotos perskirstymą, įskaitant gamintojų, kuriems perskirstyta kvota, skaičių ir kvotų skyrimo pagrindą. Ataskaitoje valstybės narės pateikia bent IIa priedo 1 dalyje nurodytą informaciją. Jei ataskaita teiktina iki 2009 m. spalio 1 d., joje pateikiama su 2008–2009 m. ir 2007–2008 m. 12 mėnesių laikotarpiais susijusi informacija.

6. 4 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodoma kompetentingai institucijai iki atitinkamos datos sumokėto pertekliaus mokesčio suma, iki atitinkamos datos įnašą pertekliaus mokesčiui sumokėti mokėjusių gamintojų skaičius, atvejų, kai pertekliaus mokestis dar bus sumokėtas, skaičius bei atitinkama pertekliaus mokesčio suma ir atvejų, kai nustatyta, kad pertekliaus mokesčio surinkti neįmanoma dėl bankroto arba visiško gamintojų nemokumo, skaičius bei atitinkama pertekliaus mokesčio suma. Valstybės narės atitinkamą informaciją perduoda IIa priedo 2 dalyje nurodytu formatu. Iki 2009 m. spalio 1 d. teiktinoje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie kiekvienu 12 mėnesių laikotarpiu, pradedant nuo 2003–2004 m., surinktą mokestį arba, jei valstybės narės reglamentą pirmą kartą įgyvendino po 2003–2004 m., – informacija apie kiekvieną 12 mėnesių reglamento įgyvendinimo laikotarpį. Kiekvienoje paskesnėje ataskaitoje pateikiama atnaujinta informacija apie pertekliaus mokesčio, kuris, kaip nurodyta ankstesnėje ataskaitoje, dar nesumokėtas, mokėjimą.“

2.	Po II priedo įterpiamas IIa priedas, kurio tekstas pateiktas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 94, 2004 3 31, p. 22.

(3) OL L 81, 2009 3 27, p. 19.

(4) OL L 270, 2003 10 21, p. 123.

PRIEDAS

„IIa PRIEDAS

27 straipsnio 4 dalyje nurodyta ataskaita

1 DALIS

Su 12 mėnesių laikotarpiu, kuris baigiasi 20… m. kovo 31 d., susijusi informacija, įskaitant informaciją apie pristatymą ir tiesioginį pardavimą

1.	Turimą kvotą iki kvotos perskirstymo pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 79 straipsnį viršijusių gamintojų skaičius.

2.	1 dalyje nurodytų gamintojų produktų, kurie iki kvotos perskirstymo pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 79 straipsnį sudarė gamybos perviršį, ir tiesiogiai iki kvotos perskirstymo parduotų produktų kiekis (kilogramais).

3.	Turimos kvotos neišnaudojusių gamintojų skaičius.

4.	3 dalyje nurodytų gamintojų neišnaudotos kvotos kiekis (kilogramais).

5.	Visas gamintojų, kurie po neišnaudotos kvotos perskirstymo pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 79 straipsnį turi mokėti įnašą pertekliaus mokesčiui sumokėti, skaičius.

2 DALIS

A. NURODYTI PRISTATYTUS IR TIESIOGIAI PARDUOTUS PRODUKTUS

Laikotarpis	Visas gamintojų, kurie turi mokėti įnašą pertekliaus mokesčiui sumokėti, skaičius	Gamintojų, kurie kompetentingai institucijai sumokėjo visą mokėtiną pertekliaus mokestį, skaičius	Gamintojų, kurie kompetentingai institucijai dar nesumokėjo viso mokėtino pertekliaus mokesčio, skaičius	(d) stulpelyje nurodytų gamintojų, kurių mokėtinam pertekliaus mokesčiui išieškoti pradėtas administracinis procesas, skaičius	(d) stulpelyje nurodytų gamintojų, kurių mokėtinam pertekliaus mokesčiui išieškoti pradėtas teismo procesas, skaičius	(d) stulpelyje nurodytų gamintojų, kuriems priskaičiuotas pertekliaus mokestis ginčijamas teismo procese, skaičius	(d) stulpelyje nurodytų gamintojų, iš kurių, kaip nustatyta, pertekliaus mokesčio surinkti neįmanoma, skaičius	Kita (įrašyti pastabą)
(a)	(b)	(c)	(d)	(e)	(f)	(g)	(h)	(i)
2003–2004 m.
2004–2005 m.
2005–2006 m.
2006–2007 m.
2007–2008 m.
2008–2009 m.
2009–2010 m.
2010–2011 m.
2011–2012 m.
2012–2013 m.
2013–2014 m.
2014–2015 m.
Pastaba. (e)–(i) stulpeliuose paskirstoma (d) stulpelio suma.

B. NURODYTI PRISTATYTUS IR TIESIOGIAI PARDUOTUS PRODUKTUS

Laikotarpis	Visa atitinkamu laikotarpiu mokėtino pertekliaus mokesčio suma	Kompetentingai institucijai sumokėto pertekliaus mokesčio suma	Kompetentingai institucijai dar nesumokėto mokėtino pertekliaus mokesčio suma	(d) stulpelyje nurodytos mokėtino pertekliaus mokesčio sumos dalis, kuriai išieškoti pradėtas administracinis procesas	(d) stulpelyje nurodytos mokėtino pertekliaus mokesčio sumos dalis, kuriai išieškoti pradėtas teismo procesas	(d) stulpelyje nurodytos mokėtino pertekliaus mokesčio sumos dalis, dėl kurios ginčijama teismo procese	(d) stulpelyje nurodytos pertekliaus mokesčio sumos dalis, kurios, kaip nustatyta, surinkti neįmanoma	Kita (įrašyti pastabą)
(a)	(b)	(c)	(d)	(e)	(f)	(g)	(h)	(i)
2003–2004 m.
2004–2005 m.
2005–2006 m.
2006–2007 m.
2007–2008 m.
2008–2009 m.
2009–2010 m.
2010–2011 m.
2011–2012 m.
2012–2013 m.
2013–2014 m.
2014–2015 m.
Pastaba. (e)–(i) stulpeliuose paskirstoma (d) stulpelio suma.“

1.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 794/2009

2009 m. rugpjūčio 31 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2008–2009 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 945/2008 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 750/2009 (4).

(2)	Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 945/2008, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3) OL L 258, 2008 9 26, p. 56.

(4) OL L 213, 2009 8 18, p. 3.

PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	38,76	0,00
1701 11 90 (1)	38,76	3,28
1701 12 10 (1)	38,76	0,00
1701 12 90 (1)	38,76	2,98
1701 91 00 (2)	38,65	5,91
1701 99 10 (2)	38,65	2,74
1701 99 90 (2)	38,65	2,74
1702 90 95 (3)	0,39	0,29

(1) Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2) Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3) Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.

1.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/14

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 795/2009

2009 m. rugpjūčio 31 d.

kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)	Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 161, 1996 6 29, p. 125.

I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	16,03
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	84,38
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	36,77
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	36,77
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	89,37

(1) Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:

—	3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje,

—	2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2) Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.

II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

17.8.2009-28.8.2009

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)
	Paprastieji kviečiai (1)	Kukurūzai	Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės	Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (2)	Kietieji kviečiai, žemos kokybės (3)	Miežiai
Prekių birža	Minnéapolis	Chicago	—	—	—	—
Kotiruojama	152,52	88,59	—	—	—	—
FOB kaina JAV	—	—	153,48	143,48	123,48	55,13
Meksikos įlankos priedas	—	19,12	—	—	—	—
Didžiųjų ežerų priedas	6,18	—	—	—	—	—

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas:	17,54 EUR/t
Gabenimo išlaidos: Didieji ežerai–Roterdamas:	17,52 EUR/t

(1) Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(2) 10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(3) 30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

DIREKTYVOS

1.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/17

KOMISIJOS DIREKTYVA 2009/115/EB

2009 m. rugpjūčio 31 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąją medžiagą metomilį

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos priemonių pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 703/2001 (3) nustatytos Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos išsamios antrojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti dėl to, ar reikia įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Šiame sąraše yra metomilis. Komisijos sprendimu 2007/628/EB (4) buvo nuspręsta neįtraukti metomilio į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(2)

Pirminis pranešėjas, vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi, pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimo įprasta ir skubos tvarka (5), 14–19 straipsniuose.

(3)

Paraiška pateikta Jungtinei Karalystei, kuri Reglamentu (EB) Nr. 451/2000 buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Skubos tvarkai nustatytų terminų buvo laikytasi. Medžiagos specifikacija ir nurodytos paskirtys yra tokie pat, kaip ir Sprendime 2007/628/EB. Paraiška atitinka ir kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus esminius ir procedūrinius reikalavimus.

(4)	Jungtinė Karalystė įvertino pranešėjo pateiktą naują informaciją ir duomenis ir 2008 m. gegužės 15 d. parengė papildomą ataskaitą.

(5)

Valstybės narės ir EMST kartu peržiūrėjo papildomą ataskaitą ir 2008 m. gruodžio 19 d. pateikė Komisijai kaip EMST mokslinę metomilio ataskaitą (6). Šią ataskaitą valstybės narės ir Komisija apsvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2009 m. birželio 12 d. pateikė kaip Komisijos metomilio peržiūros ataskaitą.

(6)

Naujame valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinime ir naujose EMST išvadose daugiausia dėmesio skirta susirūpinimą kėlusiems faktams, dėl kurių medžiaga nebuvo įtraukta į sąrašą. Tos problemos – tai nepriimtinas poveikis operatoriui, neaiškus poveikio darbuotojams ir pašaliniams asmenims vertinimo pobūdis, didelis pavojus paukščiams, žinduoliams, vandens organizmams, bitėms ir netiksliniams nariuotakojams.

(7)

Pranešėjas naujame dokumentų rinkinyje pateikė naujų duomenų ir informacijos, todėl buvo atliktas naujas vertinimas, kuris buvo įtrauktas į papildomą ataskaitą ir EMST metomilio mokslinę ataskaitą. Buvo įrodyta, kad, be pirminiame dokumentų rinkinyje nurodytų priemonių, dėvint ir papildomas apsaugos priemones, galima pasiekti priimtiną poveikio operatoriui lygį. Be to, buvo paaiškinta, kad naudojant produktą iš naujo pateiktame dokumentų rinkinyje nurodytoms paskirtims, darbuotojams ir pašaliniams neturėtų kilti nepriimtino lygio pavojus. Galiausiai, jei bus naudojami mažiausi nustatyti medžiagos kiekiai ir bus taikomos tinkamos rizikos valdymo priemonės, pavojus paukščiams, žinduoliams, vandens organizmams, bitėms ir netiksliniams nariuotakojams bus priimtino lygio.

(8)	Taigi, remiantis pranešėjo pateiktais papildomais duomenimis ir informacija, konkrečias problemas, dėl kurių medžiaga nebuvo įtraukta, galima išspręsti. Kitų neišspręstų mokslinių klausimų neiškelta.

(9)

Įvairiais tyrimais nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kuriuose yra metomilio, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma toms naudojimo paskirtims, kurios buvo išnagrinėtos ir išsamiai aprašytos Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl metomilį tikslinga įtraukti į I priedą, siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(10)	Tačiau, siekiant pašalinti bet kokią tyčinio ar netyčinio apnuodijimo riziką, tikslinga reikalauti į augalų apsaugos produktus, kuriuose yra metomilio, dėti atstumiančių ir (arba) vimdančių medžiagų, ir leisti tokius produktus naudoti tik profesionalams.

(11)	Todėl Direktyvą 91/414/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies keisti.

(12)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 91/414/EEB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2010 m. sausio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų įstatymų ir kitų teisės aktų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(2) OL L 55, 2000 2 29, p. 25.

(3) OL L 98, 2001 4 7, p. 6.

(4) OL L 255, 2007 9 29, p. 40.

(5) OL L 15, 2008 1 18, p. 5.

(6) EMST mokslinė ataskaita (2008) 222 „Veikliosios medžiagos pesticido metomilio keliamos rizikos vertinimo peržiūros išvados“ (nauja versija pateikta 2008 m. gruodžio 19 d.).

PRIEDAS

Direktyvos 91/414/EEB I priedo lentelės pabaigoje įrašoma:

Nr.

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Įsigalioja

Įrašymo termino pabaiga

Konkrečios nuostatos

„Metomilis

CAS Nr. 16752–77–50

CIPAC Nr. 264

S-metil (EZ)-N-(metilkarbomoiloksi)tiacetimidatas

≥ 980 g/kg

2009 m. rugsėjo 1 d.

2019 m. rugpjūčio 31 d.

A DALIS

Galima leisti naudoti tik kaip insekticidą daržovėms, neviršijant 0,25 kg veikliosios medžiagos vienam hektarui per vieną kartą, be to, negalima naudoti daugiau kaip 2 kartus per sezoną.

Registracija suteikiama tik profesionaliems naudotojams.

B DALIS

Įgyvendinant VI priedo vienodus principus, atsižvelgiama į 2009 m. birželio 12 d. Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete priimtos metomilio peržiūros ataskaitos išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės privalo kreipti ypatingą dėmesį skirti:

—	operatoriaus saugai: naudojimo sąlygose turi būti nurodyta naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones. Ypač daug dėmesio turėtų būti skirta operatoriams, naudojantiems ant nugaros nešiojamą arba kitokį rankinį purškiklį,

—	paukščių apsaugai,

—	vandens organizmų apsaugai; prireikus registracijos sąlygose turėtų būti nustatytos rizikos mažinimo priemonės, pvz., apsauginės zonos, nuotekų mažinimas ir nutekėjimą mažinantys antgaliai,

—	netikslinių nariuotakojų organizmų, ypač bičių, apsaugai: turėtų būti taikomos rizikos mažinimo priemonės, kad būtų išvengta bet kokio sąlyčio su bitėmis.

Valstybės narės užtikrina, kad į produktus metomilio pagrindu būtų įdėta veiksmingų atstumiančių ir (arba) vimdančių medžiagų.

Registracijos sąlygose, jei reikia, numatomos kitos rizikos mažinimo priemonės.“

(1) Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatumą ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

1.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/20

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. vasario 25 d.

dėl pagalbos schemos C 2/08 (ex N 572/07), kuria iš dalies keičiama Airijos planuojama įgyvendinti jūrinių laivų tonažo mokesčio sistema

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 688)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/626/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

paraginusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal pirmiau nurodytą straipsnį (1),

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)	2007 m. spalio 3 d. ir lapkričio 19 d. elektroniniais laiškais Airijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie esamos tonažo mokesčio schemos N 504/02, kurią Komisija patvirtino 2002 m. gruodžio 11 d. (2), pakeitimą.

(2)	2008 m. sausio 16 d. raštu (3) Komisija pranešė Airijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pagalbos schemos pakeitimo.

(3)	Sprendimas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4)2008 m. gegužės 14 d. Airija pateikė pastabas 2008 m. vasario 29 d. Pastabų iš suinteresuotųjų šalių Komisija negavo.

2. IŠSAMUS PRIEMONĖS APRAŠYMAS

2.1. Esminės 2002 m. tonažo mokesčio nuostatos

(4)

2002 m. Airijos pradėta taikyti tonažo mokesčio schema yra „mokesčių schema, taikoma laivybos bendrovėms, užsiimančioms jūrų transportu. Reikalavimus atitinkančios bendrovės gali pasirinkti, kad jų laivybos veikla būtų apmokestinama pagal jų laivyno grynąjį tonažą, o ne pagal faktinį pelną. Reikalavimus atitinkančios bendrovės privalo pasirinkti taikyti šią tvarką per trejus metus nuo teisės akto įsigaliojimo dienos. Bendrovės, kurios pasirinko būti apmokestinamomis tonažo mokesčiu, turi laikytis šios tvarkos 10 metų (tonažo mokesčio laikotarpis).

Jeigu kelios reikalavimus atitinkančios Airijos bendrovės priklauso tai pačiai bendrovių grupei, jos visos turi pasirinkti taikyti tonažo mokesčio sistemą. Komercinė veikla, kuriai netaikomas tonažo mokestis, būtų apmokestinama remiantis įprastinėmis įmonių apmokestinimo nuostatomis.

Pagal […] tonažo mokesčio schemą reikalavimus atitinkančių laivybos bendrovių mokėtino mokesčio suma nustatoma remiantis jų reikalavimus atitinkančio laivyno grynuoju tonažu. Kiekvienam tonažo mokesčiu apmokestinamam laivui apmokestinamasis pelnas, gautas vykdant reikalavimus atitinkančią veiklą, nustatomas kaip fiksuota suma, apskaičiuojama remiantis jo grynuoju tonažu už kiekvieną 100 grynųjų tonų (angl. NT) ir kiekvieną prasidėjusį 24 valandų laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar laivas eksploatuojamas, ar ne:

iki ir įskaitant 1 000 grynųjų tonų	1,00 EUR už 100 NT
nuo 1 001 iki 10 000 grynųjų tonų	0,75 EUR už 100 NT
nuo 10 001 iki 25 000 grynųjų tonų	0,50 EUR už 100 NT
daugiau kaip 25 000 grynųjų tonų	0,25 EUR už 100 NT.

Tuomet tokiu būdu nustatytas pelnas apmokestinamas standartiniu Airijoje taikomu 12,5 % įmonių pelno mokesčiu.“ (5)

2.2. 2002 m. tonažo mokesčio schemoje numatytas apribojimas dėl terminuoto laivų frachtavimo

(5)

„Kad atitiktų [2002 m.] tonažo mokesčio schemos reikalavimus, bendrovė turi atitikti vieną iš išankstinių sąlygų, kad reikalavimus atitinkančių ir bendrovei nuosavybės teise priklausančių laivų dalis pagal tonažą būtų ne mažesnė nei 25 % visų reikalavimus atitinkančių laivų tonažo. Kad bendrovę būtų galima apmokestinti tonažo mokesčiu, reikalaujama, kad ji nefrachtuotų [taip pat ir pagal terminuotą laivų frachtavimo sutartį] daugiau kaip 75 % savo eksploatuojamų reikalavimus atitinkančių laivų grynojo tonažo. Bendrovių grupės atveju ši riba yra 75 % visų grupės narių, kurie yra reikalavimus atitinkančios bendrovės, visų eksploatuojamų reikalavimus atitinkančių laivų bendro grynojo tonažo. „Frachtuoti laivą“ reiškia jį išnuomoti su įgula, kurią parūpina frachtuotojas, priešingai negu laivo frachtavimo be įgulos atveju, kai nuomininkas įgula turi pasirūpinti pats.“ (6)

2.3. Pakeitimai, apie kuriuos pranešta

2.3.1. Apribojimo dėl terminuoto laivų frachtavimo panaikinimas

(6)

Airijos valdžios institucijos ketina panaikinti apribojimą dėl terminuoto laivų frachtavimo. Taigi, pagal šį pranešimą bendrovė ar bendrovių grupė galėtų pasinaudoti tonažo mokesčio schema, nei jei jai nuosavybės teise nepriklauso nė vienas laivas. Pasak Airijos valdžios institucijų, šį apribojimą reikia panaikinti dėl šių priežasčių:

a)	apsaugoti Airijoje įsikūrusias laivybos bendroves, kurios atitinka visus kitus galiojančius kvalifikacijos kriterijus, tačiau negali pasirinkti būti apmokestinamomis tonažo mokesčiu dėl to, kad jų terminuoto laivų frachtavimo veikla viršija leistinas ribas;

suteikti bendrovėms, kurioms taikomas Airijos tonažo mokestis (toliau – tonažo mokesčiu apmokestinamoms Airijos bendrovėms) ir vykdo tonažo mokesčiu apmokestinamą veiklą, papildomo lankstumo, kad šios galėtų pasinaudoti rinkos sąlygomis, kas priešingu atveju būtų laikoma tonažo mokesčio sąlygų pažeidimu;

c)	pasiekti, kad su laivynu, frachtuojamu pagal terminuotą laivų frachtavimo sutartį, susijusios sąlygos būtų taikomos tokia pat tvarka, kaip ir kitų valstybių narių;

d)	plėsti ant kranto vykdomą laivų valdymo veiklą;

e)	išvengti situacijų, kai tonažo mokesčiu apmokestinamos bendrovės perleidžia komercinę veiklą tonažo mokesčiu neapmokestinamoms bendrovėms ir galiausiai trečiųjų šalių laivų operatoriams arba kai uždraudžiama taikyti Airijos tonažo mokesčio tvarką už šio apribojimo pažeidimą.

2.3.2. Trukmė

(7)	Tonažo mokesčio teisės akto pakeitimas, apie kurį pranešta, bus taikomas tik gavus Komisijos patvirtinimą, tačiau jis įsigalioja jį įtraukus į nacionalinį teisės aktą 2006 m. sausio mėn.

(8)

Šiuo pakeitimu nepakeičiama tonažo mokesčio schemos trukmė: esama tonažo mokesčio tvarka galioja ne ilgiau kaip 10 metų ir nustoja galioti 2012 m. gruodžio 31 d. Paprastai, „reikalavimus atitinkančios bendrovės“ turės tik 36 mėnesius per kuriuos, tapusios reikalavimus atitinkančiomis bendrovėmis, t. y. bendrove, kuri apmokestinama Airijos įmonių pelno mokesčiu, eksploatuoja „reikalavimus atitinkančius laivus“ ir Airijoje vykdo reikalavimus atitinkančių laivų strateginį ir komercinį valdymą, gali pasirinkti pradėti taikyti tonažo mokesčio tvarką.

2.3.3. Pagalbos gavėjai

(9)

Pakeitimas bus taikomas visoms bendrovėms, kurios jau dabar gali taikyti tonažo mokesčio tvarką, ir toms reikalavimus atitinkančioms bendrovėms ar bendrovių grupėms, kurios:

a)	apmokestinamos Airijos įmonių pelno mokesčiu;

b)	gauna pelną vykdydamos „reikalavimus atitinkančią veiklą“ reikalavimus atitinkančiais laivais ir pasirenka būti apmokestinamomis tonažo mokesčiu ir

c)	Airijos teritorijoje vykdo reikalavimus atitinkančių laivų strateginį ir komercinį valdymą.

2.3.4. Biudžetas

(10)

Airijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į ankstesnį rinkos augimą, numato, kad pirmaisiais metais panaikinus apribojimą dėl terminuoto laivų frachtavimo, taikomą nuo 2006 m. sausio 1 d., regione bus prarasta 5,88 mln. eurų. Numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu (2007–2009 m.) pajamoms sumažėjus iki labiau tipiškos rinkos lygio ši suma taip pat sumažės maždaug iki 1,38 mln. eurų.

2.4. Sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą priežastys

(11)

Sprendime pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komisija išreiškė abejones, kad pakeitimai, apie kuriuos pranešė Airijos valdžios institucijos, gali prieštarauti Bendrijos valstybės pagalbos jūrų transportui gairėse (7) (toliau – Gairės) nustatytiems principams. Visų pirma, Komisija išreiškė abejones dėl Airijos sprendimo vienašališkai panaikinti apribojimą dėl didžiausio pagal jos tonažo mokesčio schemą leistino pagal terminuotą laivų frachtavimo sutartį frachtuojamų laivų skaičiaus suderinamumo. Komisija atkreipė dėmesį, kad visiškai panaikinus tokį apribojimą dėl terminuoto laivų frachtavimo tarp labiau ar mažiau patrauklių Bendrijos tonažo mokesčio schemų gali prasidėti konkurencija mokesčių srityje. Remiantis tuo, kad Gairėse pripažįstama, jog reikia atsižvelgti į tokią konkurenciją mokesčių srityje (8), Airijos valdžios institucijų siūlomas pakeitimas visiškai panaikinti apribojimą dėl terminuoto laivų frachtavimo gali prieštarauti „bendram interesui“, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, kuriuo grindžiamas leidimas taikyti tonažo mokesčius.

(12)	Be to, Komisija taip pat išreiškė abejonių dėl galimo planuojamos priemonės taikymo atgaline data. Taip gali nutikti, jeigu pagalba pagal pakeitimą, apie kurį pranešta, bus teikiama nuo 2006 m. sausio 1 d.

2.5. Airijos pateiktos pastabos

(13)

2008 m. vasario 29 d. rašte Airija nurodė šiuos aspektus:

a)	rinkos sąlygos, dėl kurių Airija siekia panaikinti apribojimą dėl terminuoto laivų frachtavimo, turi įtakos ne tik Airijos laivų savininkams, bet ir Bendrijos bei trečiųjų šalių laivų savininkams. Nuo 2002 m. visame pasaulyje itin padidėjo skystų ir birių krovinių paklausa;

b)	terminuotas laivų frachtavimas suteikia papildomo lankstumo laivų savininkams, kad šie galėtų vykdyti su eksportuojančiomis ir importuojančiomis bendrovėmis sudarytas sutartis dėl šių krovinių;

c)	kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Danijoje, vyko panašūs pokyčiai.

3. VERTINIMAS

3.1. Pagalbos buvimas

(14)	Dėl pagalbos buvimo Komisija laikosi nuomonės, kad pakeitimas, apie kurį pranešta, niekaip nekeičia 2002 m. sprendimu N 504/02 (9) patvirtinto Airijos tonažo mokesčio sistemos priskyrimą valstybės pagalbai.

(15)

Net ir panaikinus apribojimą dėl terminuoto laivų frachtavimo, Airijos valdžios institucijos naudodamos valstybės išteklius toliau suteiks pranašumą ir palankias sąlygas tam tikroms įmonėms, nes ši priemonė skirta konkrečiai laivybos sektoriui. Toks pranašumas gali iškraipyti konkurenciją ir turėti įtakos valstybių narių prekybai, kadangi tokia laivybos veikla iš esmės vykdoma tarptautiniu lygmeniu. Dėl šių priežasčių 2002 m. Airijos tonažo mokesčio schemos pakeitimas, apie kurį pranešta, niekaip nekeičia jo priskyrimo valstybės pagalbai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Teisinis vertinimo pagrindas

(16)	Teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atliekamas priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumo vertinimas – Gairės.

3.3. Priemonės suderinamumas

(17)

Gairėse numatyta, kad „Valstybės pagalbos vykdant bendrą jūrų transporto politiką tikslas – skatinti Bendrijos laivynų konkurencingumą pasaulio laivybos rinkoje. Todėl mokesčių lengvatų schema paprastai turėtų būti susieta su Bendrijos vėliava. Tačiau išimtiniais atvejais mokesčių lengvatų schemoms gali būti pritariama, kai jos taikomos visam laivynui, kurį eksploatuoja laivų savininkas, įsisteigęs bendrovę valstybės narės teritorijoje, kurioje apmokestinama įmonių pelno mokesčiu, su sąlyga, kad galima įrodyti, jog strateginis ir komercinis laivų valdymas iš tiesų vykdomas toje teritorijoje ir kad vykdoma veikla yra labai naudinga Bendrijos ekonominei veiklai ir užimtumui. (10)“

(18)

Gairėse neminimas joks apribojimas, pagal kurį pagal terminuotą laivų frachtavimo sutartį nuomojamiems laivams negalėtų būti taikoma tonažo mokesčio schema. Ankstesniuose sprendimuose Komisija yra leidusi taikyti schemas, kurios skirtos bendrovėms, kurių nuosavybės teise priklausančių laivų (arba išnuomotų pagal nuomos be įgulos sutartį laivų) tonažo ir pagal terminuotą laivų frachtavimo sutartį arba vienam reisui išnuomotų laivų tonažo santykis neviršija 3:1 (11), 4:1 (12) arba 10:1 (13).

(19)

Šis santykis nustatytas tam, kad būtų išvengta situacijų, kai tonažo mokesčiu apmokestinamos bendrovės galiausiai taptų tiesiog jūrų laivų brokeriais ir nebūtų nė kiek atsakingos už įgulos valdymą ir jų eksploatuojamų laivų techninę priežiūrą. Jeigu tonažo mokesčiu apmokestinamos bendrovės eksploatuotų tik pagal terminuotą laivų frachtavimo sutartį arba vienam reisui išnuomotus laivus, jos prarastų įgulos valdymo ir laivų techninės priežiūros praktinę patirtį, o tai prieštarautų vienam iš Gairių 2.2 skirsnio pirmos pastraipos ketvirtojoje įtraukoje nustatytų tikslų, būtent – „išlaikyti ir gerinti jūrų laivybos praktinę patirtį“.

(20)

Taip pat būtų teisinga teigti, kad nustatant šį santykį buvo siekiama dar vieno Gairėse nustatyto tikslo – padėti nacionalinėms valdžios institucijoms kontroliuoti, kad su laivais, kuriems taikomas tonažo mokestis, susijusi ant kranto vykdoma veikla neperžengtų Bendrijos ir (arba) EEE ribų. Iš tiesų tikėtina, kad laivų, kuriems taikomas tonažo mokestis, savininkai patys vadovauja įgulai, kai laivai jiems priklauso nuosavybės teise arba kai jie juos nuomoja pagal nuomos be įgulos sutartį. Kai šios dvi veiklos vykdomos pačios bendrovės, mokesčių kontrolės institucijoms paprasčiau patikrinti, ar su šiais laivais susijusi ant kranto vykdoma veikla neperžengia Bendrijos ir (arba) EEE ribų. Taip siekiama Gairių 2.2 skirsnio pirmos pastraipos trečiojoje įtraukoje nustatyto tikslo prisidėti prie „valstybėse narėse įsisteigusių jūrų laivybos bendrovių grupių konsolidavimo“.

(21)

Tačiau visiškai panaikinus šį apribojimą įmonės, turinčios vien tik pagal terminuotą laivų frachtavimo sutartį arba vienam reisui nuomojamus laivus, galėtų pasinaudoti tonažo mokesčio tvarkos teikiamais privalumais. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija laikosi nuomonės, kad pakeitimas, apie kurį pranešta, neatitinka 19 ir 20 konstatuojamojoje dalyje minėtų tikslų. Komisija mano, kad turėtų būti išlaikytas bent 10:1 minimalus frachtuojamų ir nuosavybės teise priklausančių laivų santykis.

(22)

Jei nepasiekiami pirmiau minėti tikslai, Komisija mano, kad laivų frachtavimas turėtų prisidėti prie kito Gairių 2.2 skirsnio pirmos pastraipos antrojoje įtraukoje nustatyto tikslo – skatinti įregistruoti arba perregistruoti laivus į valstybių narių registrus. Galiausiai, net jei įgulos valdymas ir techninė laivų priežiūra atliekami ne Bendrijos ir (arba) EEE teritorijoje, Komisija galėtų sutikti, kad bendrasis interesas apsaugotas, jei konkretus laivas plaukia su Bendrijos ir (arba) EEE vėliava.

(23)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad pirmiau minėti tikslai bus pasiekti, jei bus įvykdytos šios sąlygos:

a)	frachtuojamas laivas registruotas Bendrijos arba EEE jūrų laivų registre; arba

b)	jo įgulos valdymas ir techninė priežiūra atliekami Bendrijos arba EEE teritorijoje.

(24)	Jei šios sąlygos įvykdytos, pirmiau minėti Gairių tikslai pasiekti.

(25)	Remiantis naujausia teismo praktika (14), pakeitimą, apie kurį pranešta, galima leisti taikyti nuo 2007 m. sausio 1 d. (pranešimo data), kad būtų išvengta jo taikymo atgaline data,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tonažo mokesčio schemos N 504/2002, kurią Komisija patvirtino 2002 m. gruodžio 11 d., pakeitimas, apie kurį pranešta, suderinamas su bendrąja rinka, jeigu laikomasi 2 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Ši schema gali būti taikoma nuo 2007 m. sausio 1 d.

2 straipsnis

Kiekviena tonažo mokesčiu apmokestinama bendrovė turi laikytis tokio minimalaus eksploatuojamų frachtuojamų laivų ir nuosavybės teise priklausančių laivų santykio – 10:1.

Kiekvienas konkrečios tonažo mokesčiu apmokestinamos bendrovės eksploatuojamas frachtuojamas laivas turi atitikti bent vieną šių sąlygų:

a)	frachtuojamas laivas registruotas Bendrijos arba EEE jūrų laivų registre;

b)	įgulos valdymas ir frachtuojamo laivo techninė priežiūra atliekami Bendrijos arba EEE teritorijoje.

3 straipsnis

Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Airija turi informuoti Komisiją apie priemones, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Airijai.

Priimta Briuselyje, 2009 m. vasario 25 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL C 117, 2008 5 14, p. 32.

(2) Sprendimas C (2002) 4371 galutinis.

(3) SG (2008) D/200091.

(4) OL C 117, 2008 5 14, p. 32.

(5) Sprendimas C (2002) 4371 galutinis, 3–6 punktai.

(6) Sprendimas C (2002) 4371 galutinis, 26 punktas.

(7) OL C 13, 2004 1 17, p. 3.

(8) Gairių 3.1. punktas. Bendrovių laivų savininkių apmokestinimas.

(9) Žr. šio sprendimo 2 išnašą.

(10) Gairių 3.1 punkto septinta pastraipa.

(11) Žr., pavyzdžiui, Komisijos sprendimą C 20/03, kurį galima rasti: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2003:145:0004:0047:FR:PDF Komisijos sprendimą N 572/02 oficialiąja kalba, kurį galima rasti: http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/transports-2002/n572-02.pdf

(12) 2002 m. kovo 12 d. Komisijos sprendimas (Valstybės pagalba N 563/01) oficialiąja kalba, kurį galima rasti: http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/transports-2001/n563-01.pdf

(13) Žr. dar nepaskelbtą Komisijos sprendimą C 58/08.

(14) Žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Bylos C-384/07 Wienstrom GmbH prieš Bundesminister für Wirtschaft und Arbeit sprendimą (dar nepaskelbtas), visų pirma, jo 26 pastraipą: „Jei apie planuojamą teikti pagalbą tinkamai pranešta Komisijai ir ji nepradėta teikti prieš Komisijai priimant sprendimą, ją galima teikti nuo sprendimo priėmimo momento, įskaitant, kai tinka, ir už tą laikotarpį iki sprendimo priėmimo, kurį apima priemonė, kuri buvo paskelbta suderinama.“

GAIRĖS

Europos centrinis bankas

1.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/25

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2009 m. liepos 31 d.

dėl valdžios finansų statistikos

(nauja redakcija)

(ECB/2009/20)

(2009/627/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau – ECBS statutas), ypač į jo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (2),

kadangi:

(1)

2005 m. vasario 17 d. Europos centrinio banko gairės ECB/2005/5 dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ir apsikeitimo statistine informacija valdžios finansų statistikos srityje Europos centrinių bankų sistemos viduje tvarkos (3) buvo ne kartą iš dalies keistos. Kadangi dabar reikia padaryti kitus dalinius šių gairių pakeitimus, siekiant aiškumo ir skaidrumo, jos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija.

(2)

Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams įvykdyti reikalinga išsami, t. y. apimanti visus sandorius, įskaitant sandorius, kuriuose valdžios sektorius veikia kaip Europos Sąjungos institucijų agentas, ir patikima valdžios finansų statistika (VFS), kad būtų galima atlikti ekonominę ir pinigų analizę.

(3)	Šiose gairėse nustatyta tvarka nedaro poveikio valstybių narių ir Bendrijos pareigoms ir kompetencijai.

(4)

Būtina nustatyti veiksmingą apsikeitimo VFS ECBS viduje tvarką, siekiant užtikrinti, kad ECBS turėtų savalaikę jos poreikius atitinkančią VFS ir kad ši statistika atitiktų nacionalinių centrinių bankų (NCB) parengtas tų pačių kintamųjų prognozes, nesvarbu, ar šią statistiką parengė NCB, ar kompetentingos nacionalinės institucijos.

(5)

Dalį informacijos, kuri yra būtina ECBS statistiniams reikalavimams VFS srityje įvykdyti, rengia ne NCB, o kitos kompetentingos nacionalinės institucijos. Todėl pagal šias gaires atliekant kai kuriuos uždavinius reikia, kad ECBS ir kompetentingos nacionalinės institucijos bendradarbiautų. 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (4) 4 straipsniu valstybės narės įpareigojamos veikti statistikos srityje ir visapusiškai bendradarbiauti su ECBS, kad garantuotų ECBS statuto 5 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą.

(6)

Reglamentu (EB) Nr. 479/2009 ir Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema (toliau – ESS 95 (5) paremti statistiniai šaltiniai netenkina ECBS poreikių valdžios sektoriaus skolos bei deficito ir skolos derinimo statistikos ir sandorių tarp valstybių narių ir ES biudžeto statistikos aprėpties ir savalaikiškumo požiūriu. Todėl būtina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos rengtų ir kitus duomenis.

(7)	Būtina nustatyti šių gairių priedų techninių dalinių pakeitimų veiksmingą priėmimo tvarką, jei tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitomybės naštai,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose gairėse:

1. dalyvaujanti valstybė narė– eurą įsivedusi valstybė narė;

2. nedalyvaujanti valstybė narė– euro neįsivedusi valstybė narė.

2 straipsnis

NCB statistinės atskaitomybės įsipareigojimai

1. NCB teikia VFS Europos centriniam bankui (ECB), kaip nurodyta I priede, kalendorinių metų pagrindu. Duomenys atitinka Reglamento (EB) Nr. 479/2009 ir ESS 95 principus ir apibrėžtis, kaip išsamiau išdėstyta II priede.

2. Išsamų duomenų rinkinį sudaro visi rodikliai, I priede nurodyti kaip pagrindiniai arba antraeiliai pajamų ir išlaidų statistikos, deficito ir skolos derinimo statistikos ir skolos statistikos rodikliai. Dalinius duomenų rinkinius sudaro bent pagrindiniai pajamų ir išlaidų statistikos, deficito ir skolos derinimo statistikos arba skolos statistikos rodikliai.

3. Vadovaudamiesi šių gairių II priedo 1 skirsnyje sektoriams ir subsektoriams nustatytomis metodologinėmis apibrėžtimis, NCB teikia duomenis šiai gairių II priedo 2 skirsnio statistikai:

a)	pajamų ir išlaidų statistikai, kuri apima I priedo 1A, 1B ir 1C lentelėse nurodytą statistiką;

b)	deficito ir skolos derinimo statistikai, kuri apima I priedo 2A ir 2B lentelėse nurodytą statistiką;

c)	skolos statistikai, kuri apima I priedo 3A ir 3B lentelėse nurodytą statistiką.

4. Duomenys apima laikotarpį nuo 1995 m. iki tų metų, su kuriais susijęs perdavimas (metai t-1).

5. Teikiant duomenis apie deficitą/perteklių, skolą, pajamas, išlaidas ir nominalųjį bendrąjį vidaus produktą (BVP), kartu turi būti nurodomos revizijų priežastys, kai revizijų nulemtas deficito/pertekliaus pokyčio dydis yra bent 0,3 % BVP arba revizijų nulemtas skolos, pajamų, išlaidų arba nominaliojo BVP pokyčio dydis yra bent 0,5 % BVP.

3 straipsnis

ECB statistinės atskaitomybės įsipareigojimai

1. Remdamasis NCB pateiktais duomenimis, ECB tvarko „VFS duomenų bazę“, kuri apima euro zonos ir ES suvestinius duomenis. ECB išplatina VFS duomenų bazę nacionaliniams centriniams bankams.

2. NCB pažymi savo statistinę informaciją, nurodydami, kam ji gali būti prieinama. ECB į tokį žymėjimą atsižvelgia platindamas VFS duomenų bazę.

4 straipsnis

Savalaikiškumas

1. Išsamius duomenų rinkinius NCB pateikia du kartus per metus – iki balandžio 15 d. ir iki spalio 15 d.

2. Dalinius duomenų rinkinius NCB pateikia savo iniciatyva, tarp dviejų pirmoje dalyje nurodytų ataskaitinių datų, kai sužinoma nauja informacija. Kai teikiamas dalinis duomenų rinkinys apima tik pagrindinius rodiklius, NCB taip pat gali pateikti antraeilių rodiklių įverčius.

3. ECB išplatina VFS duomenų bazę NCB mažiausiai kartą per mėnesį, ne vėliau kaip kitą ECB darbo dieną po to, kai ECB galutinai nustato paskelbimo datą.

5 straipsnis

Bendradarbiavimas su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis

1. Kai tam tikrų arba visų 2 straipsnyje aprašytų duomenų šaltiniai yra ne NCB, o kompetentingos nacionalinės institucijos, NCB stengiasi užmegzti su šiomis institucijomis tinkamos formos bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta nuolatinė duomenų perdavimo struktūra siekiant įvykdyti ECBS standartus ir reikalavimus, nebent toks pats rezultatas jau yra pasiektas remiantis nacionalinės teisės aktais.

2. Jeigu taip bendradarbiaujant NCB negali įvykdyti 2 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl to, kad kompetentinga nacionalinė institucija nesuteikė NCB būtinos informacijos, ECB ir NCB apsvarsto su šia institucija, kaip šią informaciją būtų galima padaryti prieinama.

6 straipsnis

Perdavimo ir kodavimo standartai

NCB ir ECB naudoja III priede nurodytus standartus 2 ir 3 straipsniuose aprašytiems duomenims perduoti ir koduoti. Šis reikalavimas netrukdo naudoti tam tikrų kitų statistinės informacijos perdavimo ECB priemonių, kaip sutarto atsarginio varianto.

7 straipsnis

Kokybė

1. ECB ir NCB kontroliuoja ir skatina ECB teikiamų duomenų kokybę.

2. ECB vykdomoji valdyba kasmet teikia ECB valdančiajai tarybai ataskaitą apie metinę VFS kokybę.

3. Ataskaitoje aptariama bent duomenų aprėptis, jų atitikties atitinkamoms apibrėžtims mastas ir revizijų dydis.

8 straipsnis

Supaprastinta dalinių pakeitimų tvarka

Atsižvelgdama į Statistikos komiteto nuomonę, ECB vykdomoji valdyba turi teisę atlikti šių gairių priedų techninius dalinius pakeitimus, jeigu tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitomybės naštai.

9 straipsnis

Įsigaliojimas ir Gairių ECB/2005/5 panaikinimas

1. Šios gairės įsigalioja praėjus dviem dienoms nuo jų priėmimo.

2. Gairės ECB/2005/5 panaikinamos.

3. Nuorodos į Gaires ECB/2005/5 laikomos nuorodomis į šias gaires.

10 straipsnis

Adresatai

Šios gairės taikomos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2009 m. liepos 31 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

(2) OL L 310, 1996 11 30, p. 1.

(3) OL L 109, 2005 4 29, p. 81.

(4) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(5) Pateikta Reglamento (EB) Nr. 2223/96 A priede.

I PRIEDAS

DUOMENŲ ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

Pagrindiniai rodikliai yra paryškinti, o kiti rodikliai yra antraeiliai. Šie rodikliai apibūdina valdžios sektorių, jeigu nenurodyta kitaip. „Skola, iš jos kintama palūkanų norma“ – skola tose finansinėse priemonėse, kurių atkarpos mokėjimai nėra iš anksto nustatyta pagrindinės sumos procentinė dalis, bet priklauso nuo trečiosios šalies nustatytų palūkanų arba pelningumo normos arba nuo kito rodiklio.

Pajamų ir išlaidų statistika

1A lentelė

Rodiklis	Nr. ir tiesinis sąryšis
Deficitas (–) arba perteklius (+)	1 = 2 – 5
Visos pajamos	2 = 3 + 4
Visos einamosios pajamos	3 = 11
Visos kapitalo pajamos	4 = 33
Visos išlaidos	5 = 6 + 7
Visos einamosios išlaidos	6 = 23
Visos kapitalo išlaidos	7 = 35
Pirminis deficitas (–) arba perteklius (+)	8 = 9 + 10
Deficitas (–) arba perteklius (+)	9 = 1
Mokėtinos palūkanos	10 = 28
Visos einamosios pajamos	11 = 12 + 15 + 17 + 20 + 22
Tiesioginiai mokesčiai	12
iš jų mokėtini bendrovių	13
iš jų mokėtini namų ūkių	14
Netiesioginiai mokesčiai	15
iš jų pridėtinės vertės mokestis (PVM)	16
Socialinės įmokos	17
iš jų faktinės darbdavių socialinės įmokos	18
iš jų darbuotojų socialinės įmokos	19
Kitos einamosios pajamos	20
iš jų gautinos palūkanos	21
Pardavimai	22
Visos einamosios išlaidos	23 = 24 + 28 + 29 + 31
Einamieji pervedimai	24 = 25 + 26 + 27
Socialinės išmokos	25
Mokėtinos subsidijos	26
Kiti mokėtini einamieji pervedimai	27
Mokėtinos palūkanos	28
Kompensacija darbuotojams	29
iš jos darbo užmokestis	30
Tarpinis vartojimas	31
Bendrosios santaupos	32 = 11 – 23
Visos kapitalo pajamos	33
iš jų kapitalo mokesčiai	34
Visos kapitalo išlaidos	35 = 36 + 37 + 38
Investicijos	36
Kiti grynieji nefinansinio turto įsigijimai	37
Mokėtini kapitalo pervedimai	38
Deficitas (–) arba perteklius (+)	39 = 1 = 40 + 41 + 42 + 43
Centrinės valdžios deficitas (–) arba perteklius (+)	40
Regioninės valdžios deficitas (–) arba perteklius (+)	41
Vietinės valdžios deficitas (–) arba perteklius (+)	42
Socialinės apsaugos fondų deficitas (–) arba perteklius (+)	43
Memorandumo straipsniai
Faktinės socialinės įmokos	44
Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra	45

1B lentelė

Rodiklis	Nr. ir tiesinis sąryšis
Valstybės narės įmokos į Europos Sąjungos biudžetą	1 = 2 + 4 + 5 + 7
Netiesioginiai mokesčiai, gautini į ES biudžetą	2
iš jų ES biudžeto gautas PVM	3
Einamojo tarptautinio bendradarbiavimo įmokos, valdžios mokėtinos į ES biudžetą	4
Įvairūs einamieji pervedimai, valdžios mokėtini į ES biudžetą	5
iš jų ES ketvirtieji nuosavi ištekliai	6
Kapitalo pervedimai, valdžios mokėtini į ES biudžetą	7
ES išlaidos valstybėje narėje	8 = 9 + 10 + 11 + 12 + 13
Iš ES biudžeto mokėtinos subsidijos	9
Einamieji pervedimai, mokėtini valdžiai iš ES biudžeto	10
Einamieji pervedimai, mokėtini ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto	11
Kapitalo pervedimai, mokėtini valdžiai iš ES biudžeto	12
Kapitalo pervedimai, mokėtini ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto	13
Grynosios įplaukos iš ES biudžeto (neto gavėjas +, neto mokėtojas -)	14 = 8 – 1
Memorandumo straipsnis
Nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos	15

1C lentelė

Rodiklis	Nr. ir tiesinis sąryšis
Galutinio vartojimo išlaidos	1 = 2 + 3 = 4 + 5 + 6 + 7 + 8 + 9 – 10
Individualaus vartojimo išlaidos	2
Kolektyvinio vartojimo išlaidos	3
Kompensacija darbuotojams	4 = [1A.29] (1)
Tarpinis vartojimas	5 = [1A.31]
Socialiniai pervedimai natūra, atlikti per rinkos gamintojus	6
Pagrindinio kapitalo vartojimas	7
Sumokėti produkcijos mokesčiai, atėmus gautas subsidijas	8
Grynasis likutinis perteklius	9
Pardavimai	10 = [1A.22]
Memorandumo straipsnis
Galutinio vartojimo išlaidos praėjusių metų kainomis	11
Deficitas (–) arba perteklius (+)	12 = [1A.1]
Mokėtinos palūkanos	13 = [1A.10]
Palūkanos, įskaitant atsiskaitymus pagal apsikeitimo sandorius ir išankstinius palūkanų normų sandorius	14
Perviršinio deficito procedūros deficitas (–) arba perteklius (+)	15 = 12 + 13 – 14
Universaliosios mobiliųjų telekomunikacijų sistemos pajamos	16
Skola	17 = [3A.1]
Bendrasis vidaus produktas (BVP) einamosiomis kainomis	18
BVP praėjusių metų kainomis	19
Valdžios investicijos praėjusių metų kainomis	20

Deficito ir skolos derinimo statistika

2A lentelė

Rodiklis	Nr. ir tiesinis sąryšis
Deficitas (–) arba perteklius (+)	1 = [1A.1]
Finansinių ir nefinansinių sąskaitų derinimas	2 = 1 – 3
Grynieji sandoriai finansiniu turtu ir įsipareigojimais	3 = 4 – 15
Sandoriai finansiniu turtu (konsoliduota)	4 = 5 + 6 + 7 + 8 + 9 + 13
Sandoriai valiuta ir indėliais	5
Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – trumpalaikiai ir ilgalaikiai vertybiniai popieriai	6
Sandoriai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis	7
Sandoriai paskolomis	8
Sandoriai akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais	9
Privatizavimai	10
Kapitalo įvedimai	11
Kita	12
Sandoriai kitu finansiniu turtu	13
iš jų sukaupti, bet dar nesumokėti mokesčiai ir socialinės įmokos	14
Sandoriai įsipareigojimais (konsoliduota)	15 = 16 + 17 + 18 + 19 + 20 + 22
Sandoriai valiuta ir indėliais	16
Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – trumpalaikiai vertybiniai popieriai	17
Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – ilgalaikiai vertybiniai popieriai	18
Sandoriai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis	19
Sandoriai paskolomis	20
iš jų iš centrinio banko gautos paskolos	21
Sandoriai kitais įsipareigojimais	22
Sandoriai skolos priemonėmis (konsoliduota) = valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis	23 = 16 + 17 + 18 + 20 23 = 25 + 26 + 27 23 = 2 – 1 + 4 – 19 – 22
Sandoriai ilgalaikėmis skolos priemonėmis	24
Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis nacionaline valiuta	25
Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis dalyvaujančia užsienio valiuta (2)	26
Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis nedalyvaujančia užsienio valiuta	27
Kiti srautai	28 = 29 + 32
Vertinimo poveikis skolai	29 = 30 + 31
Užsienio valiutos laikymo pelnas ir nuostoliai	30
Kitoks vertinimo poveikis – nominali vertė	31
Kiti skolos apimties pokyčiai	32
Skolos pokytis	33 = 23 + 28 33 = 2 – 1 + 4 – 19 – 22 + 28

2B lentelė

Rodiklis	Nr. ir tiesinis sąryšis
Sandoriai skolos priemonėmis – nekonsoliduota	1 = 2 + 3 + 4 + 5 + 6
Sandoriai valiuta ir indėliais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota	2
Sandoriai trumpalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota	3
Sandoriai ilgalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota	4
Sandoriai iš centrinio banko gautomis paskolomis	5
Sandoriai kitomis paskolomis (įsipareigojimai) – nekonsoliduota	6
Konsoliduojantys sandoriai	7 = 8 + 9 + 10 + 11
Konsoliduojantys sandoriai – valiuta ir indėliai	8 = 2 – [2A.16]
Konsoliduojantys sandoriai – trumpalaikiai vertybiniai popieriai	9 = 3 – [2A.17]
Konsoliduojantys sandoriai – ilgalaikiai vertybiniai popieriai	10 = 4 – [2A.18]
Konsoliduojantys sandoriai – paskolos	11 = 6 – ([2A.20] – [2A.21])

Skolos statistika

3A lentelė

Rodiklis	Nr. ir tiesinis sąryšis
Skola	1 = 2 + 3 + 4 + 5 + 6 = 7 + 12 = 13 + 14 + 15 = 16 + 17 = 19 + 20 + 22 = 24 + 25 + 26 + 27
Skola – valiuta ir indėliai (įsipareigojimai)	2
Skola – trumpalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)	3
Skola – ilgalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)	4
Skola – iš centrinio banko gautos paskolos (įsipareigojimai)	5
Skola – kitos paskolos (įsipareigojimai)	6
Skola valstybės narės rezidentams	7 = 8 + 9 + 10 + 11
Skola centriniam bankui	8
Skola kitoms pinigų finansinėms institucijoms	9
Skola kitoms finansinėms institucijoms	10
Skola kitiems valstybės narės rezidentams	11
Skola valstybės narės nerezidentams	12
Skola, išreikšta nacionaline valiuta	13
Skola, išreikšta dalyvaujančia užsienio valiuta	14
Skola, išreikšta nedalyvaujančia užsienio valiuta	15
Trumpalaikė skola	16
Ilgalaikė skola	17
iš jos kintama palūkanų norma	18
Skola, iki kurios grąžinimo termino liko iki vienerių metų	19
Skola, iki kurios grąžinimo termino liko nuo vienerių iki penkerių metų	20
iš jos kintama palūkanų norma	21
Skola, iki kurios grąžinimo termino liko daugiau kaip penkeri metai	22
iš jos kintama palūkanų norma	23
Centrinės valdžios skolos dalis	24 = [3B.7] – [3B.15]
Regioninės valdžios skolos dalis	25 = [3B.9] – [3B.16]
Vietinės valdžios skolos dalis	26 = [3B.11] – [3B.17]
Socialinės apsaugos fondų skolos dalis	27= [3B.13] – [3B.18]
Memorandumo straipsniai
Vidutinis iki skolos grąžinimo termino likęs laikas	28
Skola – nulinės atkarpos obligacijos	29

3B lentelė

Rodiklis	Nr. ir tiesinis sąryšis
Skola (nekonsoliduota)	1 = 7 + 9 + 11 + 13
Konsoliduojantys elementai	2 = 3 + 4 + 5 + 6 = 8 + 10 + 12 + 14 = 15 + 16 + 17 + 18
Konsoliduojantys elementai – valiuta ir indėliai	3
Konsoliduojantys elementai – trumpalaikiai vertybiniai popieriai	4
Konsoliduojantys elementai – ilgalaikiai vertybiniai popieriai	5
Konsoliduojantys elementai – paskolos	6
Centrinės valdžios skola	7
iš jos kitiems valdžios subsektoriams	8
Regioninės valdžios skola	9
iš jos kitiems valdžios subsektoriams	10
Vietinės valdžios skola	11
iš jos kitiems valdžios subsektoriams	12
Socialinės apsaugos fondų skola	13
iš jos kitiems valdžios subsektoriams	14
Memorandumo straipsniai
Kitų valdžios subsektorių vienetų skola centrinei valdžiai	15
Kitų valdžios subsektorių vienetų skola regioninei valdžiai	16
Kitų valdžios subsektorių vienetų skola vietinei valdžiai	17
Kitų valdžios subsektorių vienetų skola socialinės apsaugos fondams	18

(1) [x.y] reiškia y rodiklio numerį x lentelėje.

(2) Turi būti pateikiama už metus iki valstybei narei tampant dalyvaujančia valstybe nare.

II PRIEDAS

METODOLOGINĖS APIBRĖŽTYS

1. Sektorių ir subsektorių apibrėžtis

ESS 95 sektoriai ir subsektoriai

		Valstybiniai	Nacionaliniai privatūs	Užsienio kontroliuojami
Visa ekonomika	S.1
Nefinansinės korporacijos	S.11	S.11001	S.11002	S.11003
Finansinės korporacijos	S.12
Centrinis bankas	S.121
Kitos pinigų finansinės institucijos	S.122	S.12201	S.12202	S.12203
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus	S.123	S.12301	S.12302	S.12303
Finansinės pagalbinės įmonės	S.124	S.12401	S.12402	S.12403
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai	S.125	S.12501	S.12502	S.12503
Valdžios sektorius	S.13
Centrinė valdžia	S.1311
Regioninė valdžia	S.1312
Vietinė valdžia	S.1313
Socialinės apsaugos fondai	S.1314
Namų ūkiai	S.14
Ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams	S.15
Likęs pasaulis	S.2
ES	S.21
ES valstybės narės	S.211
ES institucijos	S.212
Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos	S.22

2. Rodiklių apibrėžtis (1)

lentelė

1.	Deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.1] yra lygus S.13 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).

2.	Visos pajamos [1A.2] yra lygios visoms einamosioms pajamoms [1A.3], pridėjus visas kapitalo pajamas [1A.4].

3.	Visos einamosios pajamos [1A.3] yra lygios visoms einamosioms pajamoms [1A.11].

4.	Visos kapitalo pajamos [1A.4] yra lygios visoms kapitalo pajamoms [1A.33].

5.	Visos išlaidos [1A.5] yra lygios visoms einamosioms išlaidoms [1A.6], pridėjus visas kapitalo išlaidas [1A.7].

6.	Visos einamosios išlaidos [1A.6] yra lygios visoms einamosioms išlaidoms [1A.23].

7.	Visos kapitalo išlaidos [1A.7] yra lygios visoms kapitalo išlaidoms [1A.35].

8.	Pirminis deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.8] yra lygus deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.9], pridėjus mokėtinas palūkanas [1A.10].

9.	Deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.9] yra lygus deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.1].

10.	Mokėtinos palūkanos [1A.10] yra lygios mokėtinoms palūkanoms [1A.28].

11.	Visos einamosios pajamos [1A.11] yra lygios tiesioginiams mokesčiams [1A.12], pridėjus netiesioginius mokesčius [1A.15], socialines įmokas [1A.17], kitas einamąsias pajamas [1A.20], pardavimus [1A.22].

12.	Tiesioginiai mokesčiai [1A.12] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir t. t. mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 išteklių.

13.	Tiesioginiai mokesčiai, iš jų mokėtini bendrovių [1A.13] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir t. t. mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 išteklių ir S.11 bei S.12 panaudojimo.

14.	Tiesioginiai mokesčiai, iš jų mokėtini namų ūkių [1A.14] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir t. t. mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 išteklių ir S.14 panaudojimo.

15.	Netiesioginiai mokesčiai [1A.15] yra lygūs gamybos ir importo mokesčiams (D.2), įrašytiems tarp S.13 išteklių.

16.	Netiesioginiai mokesčiai, iš jų pridėtinės vertės mokestis (PVM) [1A.16] yra lygūs pridėtinės vertės pobūdžio mokesčiams (D.211), įrašytiems tarp S.13 išteklių.

17.	Socialinės įmokos [1A.17] yra lygios socialinėms įmokoms (D.61), įrašytoms tarp S.13 išteklių.

18.	Socialinės įmokos, iš jų faktinės darbdavių socialinės įmokos [1A.18] yra lygios faktinėms darbdavių socialinėms įmokoms (D.6111), įrašytoms tarp S.13 išteklių.

19.	Socialinės įmokos, iš jų darbuotojų socialinės įmokos [1A.19] yra lygios darbuotojų socialinėms įmokoms (D.6112), įrašytoms tarp S.13 išteklių.

20.

Kitos einamosios pajamos [1A.20] yra lygios pajamoms iš turto (D.4), pridėjus ne gyvybės draudimo reikalavimus atlyginti žalą (D.72), einamąjį tarptautinį bendradarbiavimą (D.74), įvairius einamuosius pervedimus (D.75), įrašytus tarp S.13 išteklių, išskyrus palūkanų (D.41) S.13 išteklius, kurie taip pat yra S.13 panaudojimas, pridėjus gautas kitas subsidijas gamybai (D.39), kurios yra S.13 panaudojimas.

21.	Kitos einamosios pajamos, iš jų gautinos palūkanos [1A.21] yra lygios palūkanoms (D.41), įrašytoms tarp S.13 išteklių ir visų sektorių, išskyrus S.13, panaudojimo.

22.	Pardavimai [1A.22] yra lygūs rinkos produkcijai (P.11), pridėjus produkciją savo galutiniam vartojimui (P.12), mokėjimus už kitą ne rinkos produkciją (P.131), įrašytus tarp S.13 išteklių.

23.	Visos einamosios išlaidos [1A.23] yra lygios einamiesiems pervedimams [1A.24], pridėjus mokėtinas palūkanas [1A.28], kompensaciją darbuotojams [1A.29], tarpinį vartojimą [1A.31].

24.	Einamieji pervedimai [1A.24] yra lygūs socialinėms išmokoms [1A.25], pridėjus mokėtinas subsidijas [1A.26], kitus mokėtinus einamuosius pervedimus [1A.27].

25.

Socialinės išmokos [1A.25] yra lygios socialinėms išmokoms, išskyrus socialinius pervedimus natūra (D.62), pridėjus socialinius pervedimus natūra, susijusius su išlaidomis produktams, kurie tiekiami namų ūkiams per rinkos gamintojus (D.6311 + D.63121 + D.63131), įrašytus tarp S.13 panaudojimo, pridėjus įvairius einamuosius pervedimus (D.75), įrašytus tarp S.13 panaudojimo ir S.15 išteklių.

26.	Mokėtinos subsidijos [1A.26] yra lygios subsidijoms (D.3), įrašytoms tarp S.13 išteklių.

27.

Kiti mokėtini einamieji pervedimai [1A.27] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir t. t. mokesčiams (D.5), pridėjus kitus produkcijos mokesčius (D.29), pajamas iš turto (D.4), išskyrus palūkanas (D.41), pridėjus grynąsias ne gyvybės draudimo įmokas (premijas) (D.71), einamąjį tarptautinį bendradarbiavimą (D.74), įrašytus tarp S.13 išteklių, pridėjus įvairius einamuosius pervedimus (D.75), įrašytus tarp S.13 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.15, išteklių.

28.	Mokėtinos palūkanos [1A.28] yra lygios palūkanoms (D.41), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.

29.	Kompensacija darbuotojams [1A.29] yra lygi kompensacijai darbuotojams (D.1), įrašytai tarp S.13 panaudojimo.

30.	Kompensacija darbuotojams, iš jos darbo užmokestis [1A.30] yra lygi darbo užmokesčiui (D.11), įrašytam tarp S.13 panaudojimo.

31.	Tarpinis vartojimas [1A.31] yra lygus tarpiniam vartojimui (P.2), įrašytam tarp S.13 panaudojimo.

32.	Bendrosios santaupos [1A.32] yra lygios visoms einamosioms pajamoms [1A.11], atėmus visas einamąsias išlaidas [1A.23].

33.	Visos kapitalo pajamos [1A.33] yra lygios gautiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip visų sektorių, išskyrus S.13, mokėtinas kapitalo pervedimas.

34.	Visos kapitalo pajamos, iš jų kapitalo mokesčiai [1A.34] yra lygios kapitalo mokesčiams (D.91), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

35.	Visos kapitalo išlaidos [1A.35] yra lygios investicijoms [1A.36], pridėjus kitus grynuosius nefinansinio turto įsigijimus [1A.37], mokėtinus kapitalo pervedimus [1A.38].

36.	Investicijos [1A.36] yra lygios bendrajam pagrindinio kapitalo formavimui (P.51), įrašytam tarp S.13 turto pokyčių.

37.	Kiti grynieji nefinansinio turto įsigijimai [1A.37] yra lygūs atsargų pokyčiams (P.52), pridėjus grynąjį vertybių įsigijimą (P.53), grynąjį nefinansinio nesukurto turto įsigijimą (K.2), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių.

38.	Mokėtini kapitalo pervedimai [1A.38] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip visų sektorių, išskyrus S.13, gautinas kapitalo pervedimas.

39.

Deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.39] yra lygus deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.1] ir yra lygus centrinės valdžios deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.40], pridėjus regioninės valdžios deficitą (–) arba perteklių (+) [1A.41], vietinės valdžios deficitą (–) arba perteklių (+) [1A.42], socialinės apsaugos fondų deficitą (–) arba perteklių (+) [1A.43].

40.	Centrinės valdžios deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.40] yra lygus S.1311 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).

41.	Regioninės valdžios deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.41] yra lygus S.1312 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).

42.	Vietinės valdžios deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.42] yra lygus S.1313 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).

43.	Socialinės apsaugos fondų deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.43] yra lygus S.1314 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).

44.	Faktinės socialinės įmokos [1A.44] yra lygios faktinėms socialinėms įmokoms (D.611), įrašytoms tarp S.13 išteklių.

45.	Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra [1A.45] yra lygios socialinėms išmokoms, išskyrus socialinius pervedimus natūra (D.62), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.

lentelė

Valstybės narės įmokos į ES biudžetą [1B.1] yra lygios netiesioginiams mokesčiams, gautiniems į ES biudžetą, pridėjus einamąjį tarptautinį bendradarbiavimą (D.74), valdžios mokėtiną į ES biudžetą [1B.4], įvairius einamuosius pervedimus (D.75), valdžios mokėtinus į ES biudžetą [1B.5], kapitalo pervedimus (D.9), valdžios mokėtinus į ES biudžetą [1B.7].

2.	Netiesioginiai mokesčiai, gautini į ES biudžetą [1B.2] yra lygūs gamybos ir importo mokesčiams (D.2), įrašytiems tarp S.212 išteklių.

3.	Netiesioginiai mokesčiai, gautini į ES biudžetą, iš jų į ES biudžetą gautas PVM [1B.3] yra lygūs pridėtinės vertės pobūdžio mokesčiams (D.211), įrašytiems tarp S.212 išteklių.

4.	Einamojo tarptautinio bendradarbiavimo įmokos, valdžios mokėtinos į ES biudžetą [1B.4] yra lygios einamajam tarptautiniam bendradarbiavimui (D.74), įrašytam tarp S.212 išteklių ir S.13 panaudojimo.

5.	Įvairūs einamieji pervedimai, valdžios mokėtini į ES biudžetą [1B.5] yra lygūs įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), įrašytiems tarp S.212 išteklių ir S.13 panaudojimo.

Įvairūs einamieji pervedimai, valdžios mokėtini į ES biudžetą, iš jų ES ketvirtieji nuosavi ištekliai [1B.6] yra lygūs bendruoju nacionaliniu produktu (BNP) grindžiamiems ketvirtiesiems nuosaviems ištekliams (ESS 95 4.138 dalis), įrašytiems kaip įvairūs einamieji pervedimai (D.75) tarp S.212 išteklių ir S.13 panaudojimo.

7.	Kapitalo pervedimai, valdžios mokėtini į ES biudžetą [1B.7] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip S.212 gautinas kapitalo pervedimas.

ES išlaidos valstybėje narėje [1B.8] yra lygios subsidijoms (D.3), mokėtinoms iš ES biudžeto [1B.9], pridėjus kitus einamuosius pervedimus (D.7), mokėtinus valdžiai iš ES biudžeto [1B.10], kitus einamuosius pervedimus (D.7), mokėtinus ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.11], kapitalo pervedimus (D.9), mokėtinus valdžiai iš ES biudžeto [1B.12], kapitalo pervedimus (D.9), mokėtinus ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.13].

9.	Iš ES biudžeto mokėtinos subsidijos [1B.9] yra lygios subsidijoms (D.3), įrašytoms tarp S.212 išteklių.

10.	Einamieji pervedimai, mokėtini valdžiai iš ES biudžeto [1B.10] yra lygūs einamajam tarptautiniam bendradarbiavimui (D.74), pridėjus įvairius einamuosius pervedimus (D.75), įrašytus tarp S.13 išteklių ir S.212 panaudojimo.

11.	Einamieji pervedimai, mokėtini ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.11] yra lygūs įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), įrašytiems tarp S.212 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.

12.	Kapitalo pervedimai, mokėtini valdžiai iš ES biudžeto [1B.12] yra lygūs gautiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir tarp S.212 turto pokyčių.

13.	Kapitalo pervedimai, mokėtini ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.13] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.212 turto pokyčių ir tarp visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

14.	Grynosios įplaukos iš ES biudžeto [1B.14] yra lygios grynosioms valdžios įplaukoms iš ES biudžeto, pridėjus grynąsias ne valdžios sektoriaus vienetų įplaukas iš ES biudžeto.

15.	Nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos [1B.15] yra ta rinkos produkcijos (P.11) dalis, įrašyta tarp S.13 išteklių, kuri yra iš ES biudžeto sumokėtos nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos.

lentelė

1.	Galutinio vartojimo išlaidos [1C.1] yra lygios galutinio vartojimo išlaidoms (P.3), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.

2.	Individualaus vartojimo išlaidos [1C.2] yra lygios individualaus vartojimo išlaidoms (P.31), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.

3.	Kolektyvinio vartojimo išlaidos [1C.3] yra lygios kolektyvinio vartojimo išlaidoms (P.32), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.

4.	Kompensacija darbuotojams [1C.4] yra lygi [1A.29].

5.	Tarpinis vartojimas [1C.5] yra lygus [1A.31].

6.	Socialiniai pervedimai natūra, atlikti per rinkos gamintojus [1C.6] yra lygūs socialiniams pervedimams natūra, susijusiems su išlaidomis produktams, kurie tiekiami namų ūkiams per rinkos gamintojus (D.6311 + D.63121 + D.63131), įrašytiems tarp S.13 panaudojimo.

7.	Pagrindinio kapitalo vartojimas [1C.7] yra lygus pagrindinio kapitalo vartojimui (K.1), įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

8.	Sumokėti produkcijos mokesčiai, atėmus gautas subsidijas [1C.8] yra lygūs kitų produkcijos mokesčių (D.29) mokėjimams, įrašytiems tarp S.13 panaudojimo, atėmus gautas kitas subsidijas gamybai (D.39), įrašytas tarp S.13 panaudojimo.

9.	Grynasis likutinis perteklius [1C.9] yra lygus S.13 grynajam likutiniam pertekliui (B.2n).

10.	Pardavimai [1C.10] yra lygūs [1A.22].

11.	Galutinio vartojimo išlaidos praėjusių metų kainomis [1C.11] yra lygios grandine susietai galutinio vartojimo išlaidų (P.3) apimčiai, įrašytai tarp S.13 panaudojimo praėjusių metų kainomis.

12.	Deficitas (–) arba perteklius (+) [1C.12] yra lygus deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.1].

13.	Mokėtinos palūkanos [1C.13] yra lygios mokėtinoms palūkanoms [1A.10].

14.	Palūkanos, įskaitant atsiskaitymus pagal apsikeitimo sandorius ir išankstinius palūkanų normų sandorius [1C.14] yra lygios perviršinio deficito procedūros (PDP) palūkanoms (PDP D.41), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.

15.	PDP deficitas (–) arba perteklius (+) [1C.15] yra lygus S.13 PDP grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (PDP B.9).

16.	Universaliosios mobiliųjų telekomunikacijų sistemos pajamos [1C.16] yra lygios pajamoms, gaunamoms iš trečiosios kartos mobiliųjų telefonų licencijų pardavimo, įrašytoms kaip nefinansinio turto netekimas remiantis Eurostato sprendimu dėl mobiliųjų telefonų licencijų paskirstymo.

17.	Skola [1C.17] yra lygi skolai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 479/2009.

18.	Bendrasis vidaus produktas (BVP) einamosiomis kainomis [1C.18] yra lygus BVP (B.1*g) rinkos kainomis.

19.	BVP praėjusių metų kainomis [1C.19] yra lygus grandine susietai BVP apimčiai (B.1*g) praėjusių metų kainomis.

20.	Valdžios investicijos praėjusių metų kainomis [1C.20] yra lygios grandine susietai bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (P.51) apimčiai, įrašytai tarp S.13 turto pokyčių, palyginamosiomis kainomis.

lentelė

1.	Deficitas (–) arba perteklius (+) [2A.1] yra lygus [1A.1].

2.	Finansinių ir nefinansinių sąskaitų derinimas [2A.2] yra lygus deficitui (–) arba pertekliui (+) [2A.1], atėmus grynuosius sandorius finansiniu turtu ir įsipareigojimais [2A.3].

3.	Grynieji sandoriai finansiniu turtu ir įsipareigojimais [2A.3] yra lygūs sandoriams dėl grynojo finansinio turto įsigijimo [2A.4], atėmus grynuosius įvykusius sandorius įsipareigojimais [2A.15].

Sandoriai finansiniu turtu (konsoliduota) [2A.4] yra lygūs sandoriams valiuta ir indėliais (F.2) [2A.5], pridėjus sandorius vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas (F.33) [2A.6], sandorius išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (F.34) [2A.7], sandorius paskolomis (F.4) [2A.8], sandorius akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (F.5) [2A.9], sandorius kitu finansiniu turtu [2A.13], įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

5.	Sandoriai valiuta ir indėliais (turtas) [2A.5] yra lygūs grynajam valiutos ir indėlių (F.2) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – trumpalaikiai ir ilgalaikiai vertybiniai popieriai (turtas) [2A.6] yra lygūs grynajam vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.33) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

7.	Sandoriai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (turtas) [2A.7] yra lygūs gryniesiems mokėjimams už išvestines finansines priemones (F.34), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

8.	Sandoriai paskolomis (turtas) [2A.8] yra lygūs naujoms valdžios sektoriaus suteiktoms paskoloms (F.4), atėmus grąžinimus valdžios sektoriui, įrašytoms tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

9.	Sandoriai akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (turtas) [2A.9] yra lygūs grynajam akcijų ir kitų nuosavybės vertybinių popierių (F.5) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių.

10.

Privatizavimai (grynieji) [2A.10] yra lygūs sandoriams akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir S.11 arba S.12 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie vykdomi tuo metu, kai S.13 atsisako kontroliuoti skolininko vienetą arba imasi jį kontroliuoti (ESS 95 2.26 dalis) (2); tokius sandorius S.13 gali vykdyti tiesiogiai su skolininko vienetu arba su kitu kreditoriaus vienetu.

11.

Kapitalo įvedimai (grynieji) [2A.11] yra lygūs sandoriams akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir S.11 arba S.12 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie nėra vykdomi tuo metu, kai S.13 atsisako kontroliuoti skolininko vienetą arba imasi jį kontroliuoti, ir yra S.13 vykdomi tiesiogiai su skolininko vienetu.

12.

Kita [2A.12] yra lygu sandoriams akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir S.11, S.12 arba S.14 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie nėra vykdomi tuo metu, kai S.13 atsisako kontroliuoti skolininko vienetą arba imasi jį kontroliuoti, ir nėra S.13 vykdomi tiesiogiai su skolininko vienetu, o yra vykdomi su kitu kreditoriaus vienetu.

13.

Sandoriai kitu finansiniu turtu [2A.13] yra lygūs grynajam piniginio aukso ir specialiųjų skolinimosi teisių (F.1) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių, pridėjus grynąjį draudimo techninių atidėjinių (F.6) įsigijimą, kitas gautinas sąskaitas (F.7), įrašytus tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

14.

Sandoriai kitu finansiniu turtu, iš jų sukaupti, bet dar nesumokėti mokesčiai ir socialinės įmokos [2A.14] yra lygūs kitų gautinų sąskaitų daliai (F.7 turtas), susijusiai su mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, įrašytais D.2, D.5, D.6 ir D.91, atėmus faktiškai surinktų mokesčių sumas, įrašytas tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

15.

Sandoriai įsipareigojimais (konsoliduota) [2A.15] yra lygūs sandoriams valiuta ir indėliais (F.2) [2A.16], pridėjus sandorius trumpalaikiais vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.331) [2A.17], sandorius ilgalaikiais vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.332) [2A.18], sandorius išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (F.34) [2A.19], sandorius paskolomis (F.4) [2A.20], sandorius kitais įsipareigojimais [2A.22], įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

16.	Sandoriai valiuta ir indėliais (įsipareigojimai) [2A.16] yra lygūs grynajam valiutos ir indėlių (F.2) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

17.

Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – trumpalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) [2A.17] yra lygūs grynajam trumpalaikių vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.331), kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, įsigijimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

18.

Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – ilgalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) [2A.18] yra lygūs grynajam ilgalaikių vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.332), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, įsigijimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

19.	Sandoriai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (įsipareigojimai) [2A.19] yra lygūs grynosioms įplaukoms iš išvestinių finansinių priemonių (F.34), įrašytoms tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

20.	Sandoriai paskolomis (įsipareigojimai) [2A.20] yra lygūs paimtoms naujoms paskoloms (F.4), atėmus esamų paskolų grąžinimus, įrašytoms tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

21.	Sandoriai paskolomis, iš jų iš centrinio banko gautos paskolos [2A.21] yra lygūs sandoriams paskolomis (F.4), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir S.121 turto pokyčių.

22.	Sandoriai kitais įsipareigojimais [2A.22] yra lygūs gryniesiems prisiimtiems įsipareigojimams draudimo techniniuose atidėjiniuose (F.6), pridėjus kitas mokėtinas sąskaitas (F.7), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.

23.

Sandoriai skolos priemonėmis (konsoliduota) [2A.23] yra lygūs gryniesiems prisiimtiems įsipareigojimams valiuta ir indėliais (F.2) [2A.16], pridėjus vertybinius popierius, išskyrus akcijas ir išvestines priemones [2A.17 ir 2A.18] (F.33), ir pridėjus paskolas (F.4) [2A.20]. Tai taip pat vadinama valdžios sektoriaus skolinimosi poreikiu.

24.	Sandoriai ilgalaikėmis skolos priemonėmis [2A.24] yra lygūs gryniesiems prisiimtiems įsipareigojimams skolos priemonėmis [2A.23], kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai.

25.	Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis nacionaline valiuta [2A.25] yra lygūs gryniesiems prisiimtiems įsipareigojimams skolos priemonėmis [2A.23], išreikštomis valstybės narės teisėta mokėjimo priemone.

26.

Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis dalyvaujančia užsienio valiuta [2A.26] yra lygūs gryniesiems prisiimtiems įsipareigojimams skolos priemonėmis [2A.23], išreikštomis ekiu, pridėjus skolos priemones, išreikštas eurais prieš valstybei narei įsivedant eurą, ir skolos priemones, išreikštas dalyvaujančios valstybės narės teisėta mokėjimo priemone prieš jai tampant dalyvaujančia valstybe nare. Tai neapima nacionalinės valiutos [2A.25].

27.	Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis nedalyvaujančia užsienio valiuta [2A.27] yra lygūs gryniesiems prisiimtiems įsipareigojimams skolos priemonėmis [2A.23], neįtrauktiems į [2A.25] arba [2A.26].

28.	Kiti srautai [2A.28] yra lygūs vertinimo poveikiui skolai [2A.29], pridėjus kitus skolos apimties pokyčius [2A.32].

29.	Vertinimo poveikis skolai [2A.29] yra lygus užsienio valiutos laikymo pelnui ir nuostoliams [2A.30], pridėjus kitokį vertinimo poveikį – nominalią vertę [2A.31].

30.	Užsienio valiutos laikymo pelnas ir nuostoliai [2A.30] yra lygūs skolos [3A.1] nominaliam laikymo pelnui arba nuostoliams (K.11), kurių vertė kinta konvertavus į nacionalinę valiutą dėl valiutos kurso pokyčių.

31.	Kitoks vertinimo poveikis – nominali vertė [2A.31] yra lygus skolos pokyčiui [2A.33], atėmus sandorius skolos priemonėmis (konsoliduota) [2A.23], užsienio valiutos laikymo pelną ir nuostolius [2A.30], kitus skolos apimties pokyčius [2A.32].

32.	Kiti skolos apimties pokyčiai [2A.32] yra lygūs kitiems įsipareigojimų apimties pokyčiams (K.7, K.8, K.10 ir K.12), klasifikuojamiems kaip valiuta ir indėliai (AF.2), vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (AF.33) arba paskolos (AF.4), kurie nėra S.13 turtas.

33.	Skolos pokytis [2A.33] yra lygus skolai [3A.1] t metais, atėmus skolą [3A.1] t-1 metais.

lentelė

Sandoriai skolos priemonėmis – nekonsoliduota [2B.1] yra lygūs sandoriams valiuta ir indėliais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.2], pridėjus sandorius trumpalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.3], sandorius ilgalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.4], sandorius iš centrinio banko gautomis paskolomis [2B.5], sandorius kitomis paskolomis (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.6].

2.	Sandoriai valiuta ir indėliais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.2] yra lygūs sandoriams valiuta ir indėliais (F.2), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

Sandoriai trumpalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.3] yra lygūs sandoriams vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.33), kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

Sandoriai ilgalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.4] yra lygūs sandoriams vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.33), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.

5.	Sandoriai iš centrinio banko gautomis paskolomis [2B.5] yra lygūs sandoriams paskolomis (F.4), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir S.121 turto pokyčių.

6.	Sandoriai kitomis paskolomis (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.6] yra lygūs sandoriams paskolomis (F.4), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.121, turto pokyčių.

7.	Konsoliduojantys sandoriai [2B.7] yra lygūs sandoriams skolos priemonėmis – nekonsoliduota [2B.1], atėmus sandorius skolos priemonėmis (konsoliduota) [2A.23].

8.	Konsoliduojantys sandoriai – valiuta ir indėliai [2B.8] yra lygūs sandoriams valiuta ir indėliais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.2], atėmus konsoliduotus sandorius valiuta ir indėliais (įsipareigojimai) [2A.16].

Konsoliduojantys sandoriai – trumpalaikiai vertybiniai popieriai [2B.9] yra lygūs sandoriams trumpalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.3], atėmus konsoliduotus sandorius vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – trumpalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) [2A.17].

10.

Konsoliduojantys sandoriai – ilgalaikiai vertybiniai popieriai [2B.10] yra lygūs sandoriams ilgalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.4], atėmus konsoliduotus sandorius vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – ilgalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) [2A.18].

11.	Konsoliduojantys sandoriai – paskolos [2B.11] yra lygūs sandoriams kitomis paskolomis (įsipareigojimai) – nekonsoliduota [2B.6], atėmus (konsoliduoti sandoriai paskolomis (įsipareigojimai) [2A.20] minus konsoliduoti sandoriai paskolomis, iš jų iš centrinio banko gautos paskolos [2A.21]).

lentelė

1.	Skola [3A.1] yra lygi skolai [1C.17].

2.	Skola – valiuta ir indėliai (įsipareigojimai) [3A.2] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai valiutos ir indėlių (AF.2) priemonėje.

3.	Skola – trumpalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) [3A.3] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (AF.33), kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, priemonėje.

4.	Skola – ilgalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) [3A.4] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (AF.33), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, priemonėje.

5.	Skola – iš centrinio banko gautos paskolos (įsipareigojimai) [3A.5] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai paskolų (AF.4) priemonėje, kuri yra S.121 turtas.

6.	Skola – kitos paskolos (įsipareigojimai) [3A.6] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai paskolų (AF.4) priemonėje, kuri nėra S.121 turtas.

7.	Skola valstybės narės rezidentams [3A.7] yra lygi skolai centriniam bankui [3A.8], pridėjus skolą kitoms pinigų finansinėms institucijoms [3A.9], skolą kitoms finansinėms institucijoms [3A.10], skolą kitiems valstybės narės rezidentams [3A.11].

8.	Skola centriniam bankui [3A.8] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.121 turtas.

9.	Skola kitoms pinigų finansinėms institucijoms [3A.9] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.122 turtas.

10.	Skola kitoms finansinėms institucijoms [3A.10] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.123, S.124 arba S.125 turtas.

11.	Skola kitiems valstybės narės rezidentams [3A.11] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.11, S.14 arba S.15 turtas.

12.	Skola valstybės narės nerezidentams [3A.12] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.2 turtas.

13.	Skola, išreikšta nacionaline valiuta [3A.13] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, išreikštai valstybės narės teisėta mokėjimo priemone.

14.

Skola, išreikšta dalyvaujančia užsienio valiuta [3A.14] yra lygi – iki valstybė narė tapo dalyvaujančia valstybe nare – tai skolos [3A.1] daliai, išreikštai vienos iš dalyvaujančių valstybių narių teisėta mokėjimo priemone (išskyrus nacionalinę valiutą [3A.13]), pridėjus skolą, išreikštą ekiu arba eurais.

15.	Skola, išreikšta nedalyvaujančia užsienio valiuta [3A.15] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, neįtrauktai į [3A.13] arba [3A.14].

16.	Trumpalaikė skola [3A.16] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau.

17.	Ilgalaikė skola [3A.17] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai.

18.	Ilgalaikė skola, iš jos kintama palūkanų norma [3A.18] yra lygi tai ilgalaikės skolos [3A.17] daliai, kurios palūkanų norma yra kintama.

19.	Skola, iki kurios grąžinimo termino liko iki vienerių metų [3A.19] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, iki kurios grąžinimo termino liko vieneri metai arba mažiau.

20.	Skola, iki kurios grąžinimo termino liko nuo vienerių iki penkerių metų [3A.20] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, iki kurios grąžinimo termino liko nuo vienerių iki penkerių metų.

21.	Skola, iki kurios grąžinimo termino liko nuo vienerių iki penkerių metų, iš jos kintama palūkanų norma [3A.21] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, iki kurios grąžinimo termino liko nuo vienerių iki penkerių metų [3A.20], kurios palūkanų norma yra kintama.

22.	Skola, iki kurios grąžinimo termino liko daugiau kaip penkeri metai [3A.22] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, iki kurios grąžinimo termino liko daugiau kaip penkeri metai.

23.	Skola, iki kurios grąžinimo termino liko daugiau kaip penkeri metai, iš jos kintama palūkanų norma [3A.23] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, iki kurios grąžinimo termino liko daugiau kaip penkeri metai [3A.22], kurios palūkanų norma yra kintama.

24.	Centrinės valdžios skolos dalis [3A.24] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie nėra S.1311 turtas, atėmus S.1311 turtą, kuris yra S.13 įsipareigojimai, išskyrus S.1311 [3B.15].

25.	Regioninės valdžios skolos dalis [3A.25] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie nėra S.1312 turtas, atėmus S.1312 turtą, kuris yra S.13 įsipareigojimai, išskyrus S.1312 [3B.16].

26.	Vietinės valdžios skolos dalis [3A.26] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie nėra S.1313 turtas, atėmus S.1313 turtą, kuris yra S.13 įsipareigojimai, išskyrus S.1313 [3B.17].

27.	Socialinės apsaugos fondų skolos dalis [3A.27] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie nėra S.1314 turtas, atėmus S.1314 turtą, kuris yra S.13 įsipareigojimai, išskyrus S.1314 [3B.18].

28.	Vidutinis iki skolos grąžinimo termino likęs laikas [3A.28] yra lygus vidutiniam iki grąžinimo termino likusiam laikui, apskaičiuotam pagal nesumokėtas sumas, išreikštam metais.

29.	Skola – nulinės atkarpos obligacijos [3A.29] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai nulinės atkarpos obligacijų forma, t. y. obligacijų be atkarpos išmokų, kurių palūkanos yra pagrįstos skirtumu tarp kainų išpirkimo ir emisijos metu.

lentelė

1.	Skola – nekonsoliduota [3B.1] yra lygi S.13 įsipareigojimams, įskaitant tuos, kurie yra S.13 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

2.	Konsoliduojantys elementai [3B.2] yra lygūs S.13 įsipareigojimams, kurie tuo pačiu metu yra S.13 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

3.	Konsoliduojantys elementai – valiuta ir indėliai [3B.3] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai valiutos ir indėlių (F.2) priemonėje.

4.	Konsoliduojantys elementai – trumpalaikiai vertybiniai popieriai [3B.4] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.33), kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, priemonėje.

5.	Konsoliduojantys elementai – ilgalaikiai vertybiniai popieriai [3B.5] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.33), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, priemonėje.

6.	Konsoliduojantys elementai – paskolos [3B.6] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai paskolų (F.4) priemonėje.

7.	Centrinės valdžios skola [3B.7] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie nėra S.1311 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

8.	Centrinės valdžios skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.8] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie yra S.1312, S.1313 arba S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

9.	Regioninės valdžios skola [3B.9] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie nėra S.1312 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

10.	Regioninės valdžios skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.10] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie yra S.1311, S.1313 arba S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

11.	Vietinės valdžios skola [3B.11] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie nėra S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

12.	Vietinės valdžios skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.12] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie yra S.1311, S.1312 arba S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

13.	Socialinės apsaugos fondų skola [3B.13] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie nėra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

14.	Socialinės apsaugos fondų skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.14] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1311, S.1312 arba S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

15.	Kitų valdžios subsektorių vienetų skola centrinei valdžiai [3B.15] yra lygi S.1312, S.1313 arba S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1311 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

16.	Kitų valdžios subsektorių vienetų skola regioninei valdžiai [3B.16] yra lygi S.1311, S.1313 arba S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1312 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

17.	Kitų valdžios subsektorių vienetų skola vietinei valdžiai [3B.17] yra lygi S.1311, S.1312 arba S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

18.	Kitų valdžios subsektorių vienetų skola socialinės apsaugos fondams [3B.18] yra lygi S.1311, S.1312 arba S.1313 įsipareigojimams, kurie yra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].

(1) [x.y] reiškia y rodiklio numerį x lentelėje.

(2) Po to skolininko vienetas perklasifikuojamas iš subsektoriaus S.11001 arba S.12x01 į subsektorių S.11002/3 arba S.12x02/3, arba atvirkščiai.

III PRIEDAS

PERDAVIMO IR KODAVIMO STANDARTAI

Perduodami statistinę informaciją elektroniniu būdu, kaip nurodyta 2 ir 3 straipsniuose, NCB ir ECB naudoja EXDI priemonę. Duomenų bylos bus koduojamos SDMX-EDI (GESMES/TS) žinutės formatu. Kiekviena laiko eilutė pateikiama naudojant toliau nurodytą ECB_GST1 raktų šeimą.

ECB_GST1 raktų šeima

Numeris	Pavadinimas	Aprašymas	Kodų sąrašas
1	Dažnumas	Perduodamų laiko eilučių dažnumas	CL_FREQ
2	Atskaitinga erdvė	Raidinis skaitmeninis dviejų simbolių duomenis teikiančios šalies arba junginio ISO šalies kodas	CL_AREA_EE
3	Koregavimo rodiklis	Šis matmuo nurodo, ar buvo koreguotos laiko eilutės, pavyzdžiui, dėl sezoniškumo ir (arba) darbo dienų	CL_ADJUSTMENT
4	Naudojimo arba kreditoriaus / turto sektorius	Sektorius, kuriam rodiklis yra naudojimas / turto pokytis	CL_SECTOR_ESA
5	Straipsnis	Laiko eilučių rodiklis	CL_GOVNT_ITEM_ESA
6	Išteklių arba skolininko / įsipareigojimų sektorius	Sektorius, kuriam rodiklis yra ištekliai / įsipareigojimų ir grynosios vertės pokytis	CL_SECTOR_ESA
7	Vertinimas	Naudotas vertinimo metodas	CL_GOVNT_VALUATION
8	Eilutės vienetas	Rodiklio ir kitų savybių, apie kurias teikiami duomenys, vienetas	CL_GOVNT_ST_SUFFIX

SUSITARIMAI

Taryba

1.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/46

Informacija dėl Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla įsigaliojimo

Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla įsigaliojo 2009 m. liepos 1 d., tą pačią dieną užbaigus Susitarimo 11 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą.

Top