Europos bendrijos ir Bosnijos ir Hercegovinos

SUSITARIMAS

dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

EUROPOS BENDRIJA (toliau – Bendrija)

ir

Bosnija ir Hercegovina,

NUSPRENDUSIOS stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, kuriuo siekiama veiksmingiau kovoti su nelegalia imigracija;

SIEKDAMOS šiuo susitarimu ir savitarpiškumo pagrindu nustatyti greitą ir veiksmingą asmenų, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo, buvimo ar gyvenimo Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje arba kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje narėje sąlygų, tapatybės nustatymo ir saugaus bei tvarkingo jų grąžinimo tvarką, taip pat bendradarbiaujant palengvinti tokių asmenų tranzitą;

PABRĖŽDAMOS, kad šiuo susitarimu neribojamos Bendrijos, Europos Sąjungos valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos teisės, įsipareigojimai ir atsakomybė, atsirandantys iš tarptautinės teisės, ypač 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šio susitarimo, kuriam taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinė dalis, nuostatos nėra taikomos Danijos karalystei pagal protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame susitarime:

a)	Susitariančiosios Šalys – Bosnija ir Hercegovina ir Bendrija;

b)	Bosnijos ir Hercegovinos pilietis – Bosnijos ir Hercegovinos pilietybę turintis asmuo, kaip nustatyta jos nacionalinės teisės aktuose;

c)	valstybės narės pilietis – bet kuris asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, kaip nustatyta Bendrijos;

d)	valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Danijos Karalystę;

e)	trečiosios šalies pilietis – bet kuris asmuo, turintis kitą nei Bosnijos ir Hercegovinos ar vienos iš valstybių narių pilietybę;

f)	asmuo be pilietybės – bet kuris pilietybės neturintis asmuo;

g)

leidimas gyventi – Bosnijos ir Hercegovinos arba vienos iš valstybių narių išduotas bet kokios rūšies leidimas, kuris suteikia asmeniui teisę gyventi jos teritorijoje. Tokiu leidimu nelaikomas laikinas leidimas likti jos teritorijoje, kol nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį arba leidimą gyventi;

h)	viza – Bosnijos ir Hercegovinos arba vienos iš valstybių narių išduotas leidimas arba priimtas sprendimas, reikalingas norint atvykti į jos teritoriją arba vykti per ją tranzitu. Ji neapima oro uosto tranzitinės vizos;

i)	prašančioji valstybė – valstybė (Bosnija ir Hercegovina arba viena iš valstybių narių), kuri pateikia readmisijos paraišką pagal šio susitarimo 7 straipsnį arba tranzito paraišką pagal 14 straipsnį;

j)	prašomoji valstybė – valstybė (Bosnija ir Hercegovina arba viena iš valstybių narių), kuriai pateikiama readmisijos paraiška pagal šio susitarimo 7 straipsnį arba tranzito paraiška pagal 14 straipsnį;

k)	kompetentinga institucija – bet kuri Bosnijos ir Hercegovinos arba vienos iš valstybių narių nacionalinės valdžios institucija, kuriai patikėta įgyvendinti šį susitarimą pagal šio susitarimo 19 straipsnio 1 dalies a punktą;

l)	tranzitas – trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės kelionė per prašomosios valstybės teritoriją, keliaujant iš prašančiosios valstybės į paskirties valstybę.

I SKIRSNIS

BOSNIJOS IR HERCEGOVINOS READMISIJOS ĮSIPAREIGOJIMAI

2 straipsnis

Savo piliečių readmisija

1.   Bosnija ir Hercegovina valstybės narės prašymu ir be jokių papildomų formalumų, išskyrus numatytus šiame susitarime, priima atgal į savo teritoriją visus asmenis, kurie netenkina arba jau nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo prašančiosios valstybės narės teritorijoje sąlygų, jei įrodoma arba remiantis pateiktais prima facie įrodymais pagrįstai manoma, kad tokie asmenys yra Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai.

2.   Bosnija ir Hercegovina taip pat priima atgal:

—	šio straipsnio 1 dalyje minėtų asmenų nepilnamečius nesusituokusius vaikus, nepriklausomai nuo jų gimimo vietos ar pilietybės, išskyrus atvejus, kai jie turi savarankišką teisę apsigyventi prašančiojoje valstybėje narėje,

—	šio straipsnio 1 dalyje minėtų asmenų sutuoktinius, turinčius kitą pilietybę, jei jie turi teisę atvykti ir būti arba įgyja teisę atvykti ir būti Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai jie turi savarankišką teisę apsigyventi prašančiojoje valstybėje narėje.

3.   Bosnija ir Hercegovina taip pat priima atgal asmenis, kurie, atvykę į valstybės narės teritoriją, atsisakė Bosnijos ir Hercegovinos pilietybės arba iš kurių buvo atimta pilietybė, išskyrus atvejus, kai ta valstybė narė tokiems asmenims pažadėjo suteikti savo pilietybę.

4.   Bosnijai ir Hercegovinai patenkinus readmisijos paraišką, kompetentinga Bosnijos ir Hercegovinos diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga nedelsdama ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduoda grąžintinam asmeniui grąžinti reikalingą kelionės dokumentą, galiojantį ne mažiau kaip 20 dienų. Jei dėl teisinių ar faktinių priežasčių atitinkamas asmuo iš pradžių išduoto kelionės dokumento galiojimo laikotarpiu negali būti perduotas, kompetentinga Bosnijos ir Hercegovinos diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga per 14 kalendorinių dienų išduoda naują kelionės dokumentą, kurio galiojimo trukmė tokia pati. Jei Bosnija ir Hercegovina per 14 kalendorinių dienų neišdavė naujo kelionės dokumento, laikoma, kad ji pripažįsta išsiuntimui naudojamą tipinį ES kelionės dokumentą (1).

5.   Jei grąžintinas asmuo be Bosnijos ir Hercegovinos pilietybės turi ir trečiosios šalies pilietybę, prašančioji valstybė narė atsižvelgia į grąžintino asmens valią būti grąžintam į savo pasirinktą valstybę.

3 straipsnis

Trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisija

1.   Bosnija ir Hercegovina valstybės narės prašymu ir be jokių papildomų formalumų, išskyrus numatytus šiame susitarime, priima atgal į savo teritoriją visus trečiosios šalies piliečius arba asmenis be pilietybės, kurie netenkina arba jau nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo prašančiosios valstybės narės teritorijoje sąlygų, jei įrodoma arba remiantis pateiktais prima facie įrodymais pagrįstai manoma, kad tokie asmenys:

a)	turi arba atvykimo metu turėjo Bosnijos ir Hercegovinos išduotą galiojančią vizą arba galiojantį leidimą gyventi; arba

b)	nelegaliai ir tiesiogiai atvyko į valstybių narių teritoriją po to, kai buvo pasilikę Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje arba vyko per ją tranzitu.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimas readmisijos įsipareigojimas negalioja, jei:

a)	trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės vyksta tik tranzitu per Bosnijos ir Hercegovinos tarptautinį oro uostą, neišeidamas iš jo tranzitinės salės; arba

b)

prašančioji valstybė išdavė vizą arba leidimą gyventi trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės prieš atvykstant į jos teritoriją arba į ją atvykus, išskyrus atvejus, kai: — tas asmuo turi Bosnijos ir Hercegovinos išduotą vizą arba leidimą gyventi, kurio galiojimo laikas ilgesnis, arba — prašančiosios valstybės narės išduota viza arba leidimas gyventi buvo gauti naudojant padirbtus ar suklastotus dokumentus arba pateikus klaidingą informaciją, arba — tas asmuo nesilaiko jokių su vizos išdavimu susijusių sąlygų.

3.   Bosnija ir Hercegovina valstybės narės prašymu taip pat priima atgal buvusius Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos piliečius, kurie neįgijo jokios kitos pilietybės, ir kurių gimimo vieta bei nuolatinė gyvenamoji vieta 1992 m. balandžio 6 d. buvo Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje.

4.   Bosnijai ir Hercegovinai patenkinus readmisijos paraišką, prašančioji valstybė narė asmeniui, dėl kurio readmisijos susitarta, išduoda išsiuntimui naudojamą tipinį ES kelionės dokumentą (1).

II SKIRSNIS

BENDRIJOS READMISIJOS ĮSIPAREIGOJIMAI

4 straipsnis

Savo piliečių readmisija

1.   Valstybė narė Bosnijos ir Hercegovinos prašymu ir be jokių papildomų formalumų, išskyrus numatytus šiame susitarime, priima atgal į savo teritoriją visus asmenis, kurie netenkina arba jau nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje sąlygų, jei įrodoma arba remiantis pateiktais prima facie įrodymais pagrįstai manoma, kad tokie asmenys yra tos valstybės narės piliečiai.

2.   Valstybė narė taip pat priima atgal:

—	šio straipsnio 1 dalyje minėtų asmenų nepilnamečius nesusituokusius vaikus, nepriklausomai nuo jų gimimo vietos ar pilietybės, išskyrus atvejus, kai jie turi savarankišką teisę apsigyventi Bosnijoje ir Hercegovinoje,

—	šio straipsnio 1 dalyje minėtų asmenų sutuoktinius, turinčius kitą pilietybę, jei jie turi teisę atvykti ir būti arba įgyja teisę atvykti ir būti prašomosios valstybės narės teritorijoje, išskyrus atvejus, kai jie turi savarankišką teisę apsigyventi Bosnijoje ir Hercegovinoje.

3.   Valstybė narė taip pat priima atgal asmenis, kurie, atvykę į Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją, atsisakė valstybės narės pilietybės arba iš kurių buvo atimta pilietybė, išskyrus atvejus, kai Bosnija ir Hercegovina tokiems asmenims pažadėjo suteikti savo pilietybę.

4.   Prašomajai valstybei narei patenkinus readmisijos paraišką, kompetentinga tos valstybės narės diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga nedelsdama ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduoda grąžintinam asmeniui grąžinti reikalingą kelionės dokumentą, galiojantį ne mažiau kaip 3 mėnesius. Jei dėl teisinių ar faktinių priežasčių atitinkamas asmuo iš pradžių išduoto kelionės dokumento galiojimo laikotarpiu negali būti perduotas, kompetentinga tos valstybės narės diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga per 14 kalendorinių dienų išduoda naują kelionės dokumentą, kurio galiojimo trukmė tokia pati.

5.   Jei grąžintinas asmuo be prašomosios valstybės narės pilietybės turi ir trečiosios šalies pilietybę, Bosnija ir Hercegovina atsižvelgia į grąžintino asmens valią būti grąžintam į savo pasirinktą valstybę.

5 straipsnis

Trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisija

1.   Valstybė narė Bosnijos ir Hercegovinos prašymu ir be jokių papildomų formalumų, išskyrus numatytus šiame susitarime, priima atgal į savo teritoriją visus trečiosios šalies piliečius arba asmenis be pilietybės, kurie netenkina arba jau nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje sąlygų, jei įrodoma arba remiantis pateiktais prima facie įrodymais pagrįstai manoma, kad tokie asmenys:

a)	turi arba atvykimo metu turėjo prašomosios valstybės narės išduotą galiojančią vizą arba galiojantį leidimą gyventi; arba

b)	nelegaliai ir tiesiogiai atvyko į Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją po to, kai buvo pasilikę prašomosios valstybės narės teritorijoje arba vyko per ją tranzitu.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimas readmisijos įsipareigojimas negalioja, jei:

a)	trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės vyksta tik tranzitu per prašomosios valstybės narės tarptautinį oro uostą, neišeidamas iš jo tranzitinės salės; arba

b)

Bosnija ir Hercegovina išdavė vizą arba leidimą gyventi trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės prieš atvykstant į jos teritoriją arba į ją atvykus, išskyrus atvejus, kai: — tas asmuo turi prašomosios valstybės narės išduotą vizą arba leidimą gyventi, kurio galiojimo laikas ilgesnis, arba — Bosnijos ir Hercegovinos išduota viza arba leidimas gyventi buvo gauti naudojant padirbtus ar suklastotus dokumentus arba pateikus klaidingą informaciją, arba — tas asmuo nesilaiko jokių su vizos išdavimu susijusių sąlygų.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje minimas įsipareigojimas dėl readmisijos taikomas valstybei narei, išdavusiai vizą arba leidimą gyventi. Jeigu vizą arba leidimą gyventi išdavė dvi ar daugiau valstybių narių, šio straipsnio 1 dalyje minimas readmisijos įsipareigojimas skiriamas ilgesnį laiką galiojantį dokumentą išdavusiai valstybei narei arba, jeigu vieno ar kelių dokumentų galiojimo laikas jau pasibaigęs – tai, kurios dokumentas dar galioja. Jeigu visų dokumentų galiojimo laikas jau yra pasibaigęs, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas readmisijos įsipareigojimas yra skirtas valstybei narei, išdavusiai dokumentą, kurio galiojimo pasibaigimo data yra vėliausia. Jei tokių dokumentų pateikti neįmanoma, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas readmisijos įsipareigojimas tenka valstybei narei, iš kurios teritorijos asmuo paskutinį kartą išvyko.

4.   Valstybei narei patenkinus readmisijos paraišką, Bosnija ir Hercegovina asmeniui, dėl kurio readmisijos susitarta, išduoda grąžinimui būtiną kelionės dokumentą.

III SKIRSNIS

READMISIJOS PROCEDŪRA

6 straipsnis

Principai

1.   Pagal šio straipsnio 2 dalį prašomosios valstybės kompetentingai institucijai turi būti pateikiama readmisijos paraiška perduodant grąžintiną asmenį remiantis vienu iš 2–5 straipsniuose nurodytų įsipareigojimų.

2.   Readmisijos paraiškos nereikės tais atvejais, kai grąžintinas asmuo turi galiojantį kelionės dokumentą arba galiojančią asmens tapatybės kortelę ir, jei reikia, prašomosios valstybės išduotą galiojančią vizą arba galiojantį leidimą gyventi.

7 straipsnis

Readmisijos paraiška

1.   Kiek įmanoma, readmisijos paraiškoje turėtų būti ši informacija:

a)	išsami informacija apie grąžintiną asmenį (pvz., vardai, pavardės, gimimo data, ir – jei įmanoma – gimimo vieta, paskutinė gyvenamoji vieta) ir, tam tikrais atvejais, išsami informacija apie nepilnamečius nesusituokusius vaikus ir (arba) sutuoktinį;

b)	nurodytos priemonės, kuriomis bus pateikti įrodymai arba pateikti prima facie įrodymai dėl pilietybės, tranzito, trečiosios šalies piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos sąlygų, neteisėto atvykimo ir gyvenimo;

c)	grąžintino asmens nuotrauka.

2.   Kiek įmanoma, readmisijos paraiškoje taip pat turėtų būti ši informacija:

a)	patvirtinimas, nurodantis, kad perduotinam asmeniui gali prireikti pagalbos ar priežiūros su sąlyga, kad atitinkamas asmuo aiškiai pritarė tokiam tvirtinimui;

b)	bet kokia kita apsaugos, saugumo priemonė arba informacija apie asmens sveikatą, kuri gali būti būtina individualaus perdavimo atveju.

3.   Naudotina tipinė readmisijos paraiškos forma pridedama šio susitarimo 6 priede.

8 straipsnis

Su pilietybe susiję įrodymai

1.   Kaip su pilietybe susijusius įrodymus pagal 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį galima visų pirma pateikti šio susitarimo 1 priede išvardytus dokumentus, net jei jų galiojimo laikotarpis pasibaigęs. Jeigu tokie dokumentai pateikiami, valstybės narės ir Bosnija ir Hercegovina abipusiškai pripažįsta pilietybę nereikalaudamos tolesnio tyrimo. Pilietybė negali būti įrodoma pateikiant suklastotus dokumentus.

2.   Kaip prima facie įrodymus dėl pilietybės pagal 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį galima visų pirma pateikti šio susitarimo 2 priede išvardytus dokumentus, net jei jų galiojimo laikotarpis pasibaigęs. Jeigu tokie dokumentai pateikiami, valstybės narės ir Bosnija ir Hercegovina laiko, kad pilietybė nustatyta, išskyrus atvejus, kai jos gali įrodyti priešingai. Pilietybės prima facie įrodymais negali būti suklastoti dokumentai.

3.   Jei nei vieno iš 1 arba 2 priede išvardytų dokumentų pateikti neįmanoma, atitinkamos prašomosios valstybės kompetentinga diplomatinė arba konsulinė atstovybė paprašius nedelsdama ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo dienos apklausia grąžintiną asmenį siekdama nustatyti jo (jos) pilietybę.

9 straipsnis

Su trečiųjų šalių piliečiais ir asmenimis be pilietybės susiję įrodymai

1.   Įrodymas, kad yra 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos sąlygos, gali būti visų pirma pateikiamas bent viena šio susitarimo 3 priede išvardyta įrodymo priemone; negali būti įrodoma pateikiant suklastotus dokumentus. Valstybės narės ir Bosnija ir Hercegovina abipusiškai pripažįsta kiekvieną tokį įrodymą nereikalaudamos tolesnio tyrimo.

2.   Prima facie įrodymai, kad yra 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos sąlygos, gali būti visų pirma pateikiami šio susitarimo 4 priede išvardytomis įrodymo priemonėmis; negali būti įrodoma pateikiant suklastotus dokumentus. Jeigu tokie prima facie įrodymai pateikiami, valstybės narės ir Bosnija ir Hercegovina laiko sąlygas nustatytomis, jei jos negali įrodyti priešingai.

3.   Atvykimo, buvimo arba gyvenimo neteisėtumas nustatomi remiantis atitinkamo asmens kelionės dokumentais, kuriuose trūksta prašančiosios valstybės teritorijoje reikalingos vizos ar kitokio leidimo gyventi. Prašančiosios valstybės pareiškimas, kad atitinkamas asmuo neturi reikiamų kelionės dokumentų, vizos ar leidimo gyventi, taip pat yra neteisėto atvykimo, buvimo ar gyvenimo prima facie įrodymas.

4.   Įrodymai, kad yra 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos buvusių Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos piliečių readmisijos sąlygos, gali būti visų pirma pateikiami šio susitarimo 5a priede išvardytomis įrodymo priemonėmis; negali būti įrodoma pateikiant suklastotus dokumentus. Bosnija ir Hercegovina abipusiškai pripažįsta kiekvieną tokį įrodymą nereikalaudama tolesnio tyrimo.

5.   Prima facie įrodymai, kad yra 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos buvusių Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos piliečių readmisijos sąlygos, gali būti visų pirma pateikiami šio susitarimo 5b priede išvardytomis įrodymo priemonėmis; negali būti įrodoma pateikiant suklastotus dokumentus. Jeigu tokie prima facie įrodymai pateikiami, Bosnija ir Hercegovina laiko sąlygas nustatytomis, jei ji negali įrodyti priešingai.

6.   Jei nei vieno iš 5a ir 5b prieduose išvardytų dokumentų pateikti neįmanoma, Bosnijos ir Hercegovinos kompetentinga diplomatinė arba konsulinė atstovybė paprašius nedelsdama ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo dienos apklausia grąžintiną asmenį siekdama nustatyti jo (jos) pilietybę.

10 straipsnis

Terminai

1.   Prašomosios valstybės kompetentingai institucijai readmisijos paraiška turi būti pateikta ne vėliau kaip per metus nuo tada, kai prašančiosios valstybės kompetentinga institucija gavo informaciją, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės netenkina arba jau nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo sąlygų. Jeigu yra teisinių arba faktinių kliūčių laiku pateikti paraišką, prašančiosios valstybės prašymu terminas pratęsiamas, tačiau tik iki tol, kol tų kliūčių nebelieka.

2.   Į readmisijos paraišką turi būti atsakyta raštu per 10 kalendorinių dienų visais atvejais. Šis terminas prasideda readmisijos paraiškos gavimo dieną. Jei per šį terminą atsakymo nesulaukiama, laikoma, kad perdavimui pritarta.

3.   Jeigu yra teisinių arba faktinių kliūčių atsakyti į paraišką per 10 kalendorinių dienų, pateikus tinkamai motyvuotą prašymą šis terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip iki 6 kalendorinių dienų. Jei per pratęstą terminą atsakymo nesulaukiama, laikoma, kad perdavimas patvirtintas.

4.   Atsisakius patenkinti readmisijos prašymą, pateikiamos priežastys.

5.   Pritarus perdavimui arba, tam tikrais atvejais, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, atitinkamas asmuo perduodamas per tris mėnesius. Prašančiosios valstybės prašymu šis terminas gali būti pratęstas tiek, kiek reikia laiko teisinėms ar praktinėms kliūtims pašalinti.

11 straipsnis

Perdavimo tvarka ir vežimo būdai

1.   Prieš perduodamos asmenį, Bosnijos ir Hercegovinos ir atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos iš anksto sudaro susitarimus raštu dėl perdavimo datos, atvykimo vietos, galimos palydos ir kitos su perdavimu susijusios informacijos.

2.   Gali būti naudojamasi oro, jūrų arba sausumos transportu. Perduodant oro transportu, galima naudotis ne tik Bosnijos ir Hercegovinos arba valstybių narių nacionalinių vežėjų paslaugomis; perdavimas gali vykti naudojant tiek reguliariuosius, tiek užsakomuosius skrydžius. Jeigu perduodama su palyda, lydėti gali ne tik prašančiosios valstybės įgalioti asmenys, jei jie yra Bosnijos ir Hercegovinos arba bet kurios kitos valstybės narės įgalioti asmenys.

12 straipsnis

Klaidinga readmisija

1. Prašančioji valstybė priima atgal bet kokį prašomosios valstybės grąžinamą asmenį, jei per 3 mėnesius nuo atitinkamo asmens perdavimo nustatoma, kad netenkinami šio susitarimo 2–5 straipsniuose nurodyti reikalavimai.

2. Tokiais atvejais procesinės šio susitarimo nuostatos taikomos mutatis mutandis, o prašomoji valstybė taip pat perduoda visą turimą informaciją apie tikrąją priimtino atgal asmens tapatybę ir tautybę.

IV SKIRSNIS

TRANZITO OPERACIJOS

13 straipsnis

Principai

1.   Valstybės narės ir Bosnija ir Hercegovina turėtų leisti trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės vykti tranzitu tik tais atvejais, kai tokių asmenų negalima tiesiogiai grąžinti į paskirties valstybę.

2.   Bosnija ir Hercegovina leidžia trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės tranzitą, jeigu to prašo valstybė narė, o valstybė narė suteikia leidimą trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės tranzitui, jeigu to prašo Bosnija ir Hercegovina, jei užtikrinama tolesnė kelionė per galimas kitas tranzito valstybes bei paskirties valstybės readmisija.

3.   Bosnija ir Hercegovina arba valstybė narė gali neleisti vykti tranzitu:

a)

jei rizikuojama, kad paskirties valstybėje arba kitoje tranzito valstybėje trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės gali būti kankinamas, su juo gali būti elgiamasi arba jis gali būti baudžiamas nežmoniškai ar žeminančiai, jam gali būti įvykdyta mirties bausmė arba jis gali būti persekiojamas dėl savo rasės, religijos, tautybės, priklausymo kokiai nors socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų; arba

b)	jei prašomojoje valstybėje arba kitoje tranzito valstybėje trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės bus taikomos baudžiamosios sankcijos; arba

c)	dėl visuomenės sveikatos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos arba kitų prašomosios valstybės nacionalinių interesų.

4.   Bosnija ir Hercegovina arba valstybė narė gali atšaukti bet kurį išduotą leidimą, jeigu vėliau susidaro arba išaiškėja šio straipsnio 3 dalyje minimos aplinkybės, kurios trukdo vykdyti tranzito operaciją, arba jeigu nebegali būti užtikrinta tolesnė kelionė galimose tranzito valstybėse arba paskirties valstybės readmisija. Tokiu atveju prašančioji valstybė prireikus ir nedelsdama susigrąžina trečiosios šalies pilietį arba asmenį be pilietybės.

14 straipsnis

Tranzito tvarka

1.   Tranzito operacijų paraiška turi būti pateikta raštu prašomosios valstybės kompetentingai institucijai ir joje turi būti ši informacija:

a)	tranzito rūšis (oro, jūrų ar sausumos transportu), kitos galimos tranzito valstybės ir numatoma galutinė paskirties vieta;

b)	išsami informacija apie atitinkamą asmenį (pvz., vardas, pavardė, mergautinė pavardė, kiti asmens naudojami vardai (kiti vardai, kuriais asmuo žinomas) arba slapyvardžiai, gimimo data, lytis ir, jei įmanoma, gimimo vieta, pilietybė, kalba, kelionės dokumento rūšis ir numeris);

c)	numatoma atvykimo vieta, perdavimo laikas ir galimas palydos naudojimas;

d)	pareiškimas, kad prašančiosios valstybės nuomone yra laikomasi 13 straipsnio 2 dalies sąlygų ir kad nėra žinoma priežasčių, dėl kurių prašymas pagal 13 straipsnio 3 dalį galėtų būti atmestas.

Tranzito operacijų paraiškoms naudojama bendra forma pateikta šio susitarimo 7 priede.

2.   Prašomoji valstybė per 5 kalendorines dienas raštu informuoja prašančiąją valstybę apie leidimą vykdyti tranzito operaciją ir patvirtina atvykimo vietą bei numatomą priėmimo laiką, arba informuoja ją apie sprendimą neleisti vykti tranzitu bei nurodo tokio atsisakymo priežastis.

3.   Jeigu tranzito operacija vyksta oro transportu, grąžintinas asmuo ir galima palyda atleidžiami nuo prievolės gauti oro uosto tranzitinę vizą.

4.   Prašomosios valstybės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į abipuses konsultacijas, dalyvauja tranzito operacijose, visų pirma prižiūrėdamos atitinkamus asmenis bei sudarydamos tam tinkamas sąlygas.

V SKIRSNIS

IŠLAIDOS

15 straipsnis

Pervežimo ir vykimo tranzitu išlaidos

Nepažeisdama kompetentingų institucijų teisės susigrąžinti su readmisija susijusias išlaidas iš priimtino atgal asmens arba trečiųjų šalių, prašančioji valstybė apmoka visas su readmisija ir tranzito operacijomis pagal šį susitarimą susijusias transporto išlaidas iki galutinės paskirties valstybės sienos.

VI SKIRSNIS

DUOMENŲ APSAUGA IR ĮTAKOS NEDARYMO SĄLYGA

16 straipsnis

Duomenų apsauga

Asmens duomenys pranešami tik tada, kai toks pranešimas yra būtinas tam, kad konkrečiu atveju Bosnijos ir Hercegovinos arba valstybės narės kompetentingos institucijos įgyvendintų šį susitarimą. Asmens duomenų apdorojimą ir tvarkymą konkrečiu atveju reglamentuoja Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinės teisės aktai, o kai duomenų valdytojas yra valstybės narės kompetentinga institucija – Direktyvos 95/46/EB (2) ir šia direktyva vadovaujantis tos valstybės narės priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatos. Papildomai taikomi tokie principai:

a)	asmens duomenys turi būti tvarkomi sąžiningai ir teisėtai;

b)	įgyvendinant šį susitarimą, asmens duomenys turi būti renkami tiksliai nusakytu, aiškiu ir teisėtu tikslu ir nei pranešančioji, nei gaunančioji institucija negali jų tvarkyti tokiu būdu, kuris būtų nesuderinamas su tuo tikslu;

c)

asmens duomenys turi būti pakankami, tinkami ir jų neturi būti pernelyg daug tam tikslui, dėl kurio jie renkami ir (arba) toliau tvarkomi; visų pirma apie asmenį teikiama informacija yra tik tokia, kuri susijusi su: — išsamia informacija apie perduotiną asmenį (pvz., vardai, pavardės, bet kurios buvusios pavardės ir vardai, kiti asmens naudojami vardai (kiti vardai, kuriais asmuo žinomas) arba slapyvardžiai, lytis, civilinis statusas, gimimo data ir vieta, dabartinė ir ankstesnė pilietybė), — asmens pasu, tapatybės kortele arba vairuotojo pažymėjimu (numeris, galiojimo laikas, išdavimo data, išduodanti institucija, išdavimo vieta), — sustojimo vietomis ir kelionės maršrutais, — kita informacija, kurios reikia perduotino asmens tapatybei nustatyti arba readmisijos reikalavimams išnagrinėti pagal šį susitarimą;

d)	asmens duomenys turi būti tikslūs ir, kai būtina, atnaujinami;

e)	asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, kuri leistų nustatyti duomenų subjektus per ne ilgesnį nei būtina laiką, numatytą tam tikslui, dėl kurio duomenys buvo renkami arba dėl kurio jie yra toliau tvarkomi;

f)

pranešančioji institucija ir gaunančioji institucija imasi visų įmanomų priemonių, kad būtų atitinkamai užtikrinamas asmens duomenų taisymas, ištrynimas ar blokavimas tada, jei tvarkymas neatitiktų šio straipsnio nuostatų, o visų pirma – jei tie duomenys būtų nepakankami, netinkami, netikslūs arba tvarkymo tikslu jų būtų pernelyg daug. Tai apima pranešimą kitai šaliai apie bet kokį taisymą, trynimą ar blokavimą;

g)	paprašius, gaunančioji institucija praneša pranešančiajai institucijai apie perduotų duomenų panaudojimą ir apie iš jų gautus rezultatus;

h)	asmens duomenys gali būti perduodami tik kompetentingoms institucijoms. Perduodant toliau kitoms įstaigoms, reikia pranešančiosios institucijos išankstinio sutikimo;

i)	pranešančioji ir gaunančioji institucija yra įpareigotos pasirašyti raštišką protokolą apie asmens duomenų perdavimą ir gavimą.

17 straipsnis

Įtakos nedarymo sąlyga

1.   Šis susitarimas neriboja Bendrijos, valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos teisių, įsipareigojimų ir atsakomybės, numatytų tarptautinėje teisėje, visų pirma:

—	1951 m. liepos 28 d. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Protokolu dėl pabėgėlių statuso,

—	tarptautinėse konvencijose, nustatančiose valstybę, atsakingą už pateiktų paraiškų dėl prieglobsčio suteikimo svarstymą,

—	1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje,

—	1984 m. gruodžio 10 d. Konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą,

—	tarptautinėse konvencijose dėl ekstradicijos ir tranzito,

—	daugiašalėse tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose dėl užsienio piliečių readmisijos.

2.   Jokia šio susitarimo nuostata negali užkirsti kelio asmens grįžimui, laikantis kitų formalių ar neformalių susitarimų nuostatų.

VII SKIRSNIS

ĮGYVENDINIMAS IR TAIKYMAS

18 straipsnis

Jungtinis readmisijos komitetas

1.   Susitariančiosios Šalys teikia viena kitai abipusę pagalbą dėl šio susitarimo taikymo ir aiškinimo. Šiuo tikslu jos įsteigia Jungtinį readmisijos komitetą (toliau – komitetas), kurio užduotis pirmiausia bus:

a)	kontroliuoti, kaip taikomas šis susitarimas;

b)	nuspręsti dėl įgyvendinimo susitarimų, būtinų tam, kad šis susitarimas būtų taikomas vienodai;

c)	reguliariai keistis informacija apie įgyvendinimo protokolus, sudarytus tarp atskirų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos pagal 19 straipsnį;

d)	rekomenduoti šio susitarimo ir jo priedų pakeitimus.

2.   Komiteto sprendimai Susitariančiosioms Šalims yra privalomi.

3.   Komitetą sudaro Bendrijos ir Bosnijos ir Hercegovinos atstovai; Bendrijai atstovauja Komisija.

4.   Komitetas posėdžiauja prireikus vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu.

5.   Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

19 straipsnis

Įgyvendinimo protokolai

1.   Valstybės narės arba Bosnijos ir Hercegovinos prašymu Bosnija ir Hercegovina ir valstybė narė sudaro įgyvendinimo protokolą, kuriame nustatomos taisyklės dėl:

a)	kompetentingų institucijų paskyrimo, sienos perėjimo punktų ir pasikeitimo informacija apie ryšių palaikymo centrus;

b)	asmenų grąžinimo su palyda, įskaitant trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės tranzito su palyda, sąlygų;

c)	priemonių ir dokumentų, kurie papildo išvardytuosius šio susitarimo 1–5 prieduose.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo protokolai įsigalioja tik po to, kai apie juos pranešama 18 straipsnyje nurodytam readmisijos komitetui.

3.   Bet kurią su viena iš valstybių narių parengto įgyvendinimo protokolo nuostatą Bosnija ir Hercegovina sutinka taikyti ir santykiuose su bet kuria kita valstybe nare pastarajai paprašius.

20 straipsnis

Ryšys su valstybių narių dvišalėmis readmisijos sutartimis arba susitarimais

Šio susitarimo nuostatos yra viršesnės už bet kurios dvišalės sutarties arba susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos, kuri(s) buvo sudaryta(s) arba gali būti sudaryta(s) pagal 19 straipsnį tarp atskirų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos, nuostatas, jei tokios sutarties ar susitarimo nuostatos nesuderinamos su šio susitarimo nuostatomis.

VIII SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Teritorinis taikymas

1.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, šis susitarimas taikomas teritorijoje, kurioje taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, ir Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje.

2.   Šis susitarimas netaikomas Danijos Karalystės teritorijoje.

22 straipsnis

Įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas

1.   Susitariančiosios Šalys ratifikuoja arba patvirtina šį susitarimą, laikydamosi savo atitinkamų procedūrų.

2.   Šis susitarimas įsigalioja pirmą antrojo mėnesio dieną nuo tos dienos, kurią Susitariančiosios Šalys viena kitai praneša apie šio straipsnio 1 dalyje minėtų procedūrų užbaigimą.

3.   Šis susitarimas sudaromas neribotam laikotarpiui.

4.   Kiekviena Susitariančioji Šalis gali visiškai arba iš dalies laikinai sustabdyti šio susitarimo įgyvendinimą trečiosios šalies piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu saugumo, viešosios tvarkos užtikrinimo arba visuomenės sveikatos apsaugos sumetimais, apie tai oficialiai pranešusi kitai Susitariančiajai Šaliai ir iš anksto pasikonsultavusi su 18 straipsnyje minimu komitetu. Sustabdymas įsigalioja antrą dieną nuo tokio pranešimo dienos.

5.   Kiekviena Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį susitarimą apie tai oficialiai pranešusi kitai Susitariančiajai Šaliai. Šis susitarimas baigiamas taikyti po šešių mėnesių nuo tokio pranešimo datos.

23 straipsnis

Priedai

1–7 priedai yra sudėtinė šio susitarimo dalis.

---

(1)  Atitinkantis 1994 m. lapkričio 30 d. ES Tarybos rekomendacijoje nurodytą formą.

(2)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).