EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS REKOMENDACIJA

2021 m. gruodžio 2 d.

dėl Europos sisteminių kibernetinių incidentų koordinavimo tarp atitinkamų institucijų sistemos

(ESRV/2021/17)

(2022/C 134/01)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės sutartį (1), ypač į jos IX priedą,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (2), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalies b ir d punktus ir 16 bei 18 straipsnius,

atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės (3), ypač į jo 18–20 straipsnius,

kadangi:

(1)

kaip pažymėta Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijos ESRV/2013/1 (4) 4 konstatuojamojoje dalyje, galutinis makroprudencinės politikos tikslas yra prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, taip užtikrinant tvarų finansų sektoriaus įnašą į ekonomikos augimą. Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) yra atsakinga už Sąjungos finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą. Vykdydama savo įgaliojimus, ESRV turėtų prisidėti prie sisteminės rizikos finansiniam stabilumui, įskaitant riziką, susijusią su kibernetiniais incidentais, prevencijos ir mažinimo, ir pasiūlyti šios rizikos mažinimo būdus;

(2)

dideli kibernetiniai incidentai, atsižvelgiant į jų potencialą sutrikdant ypatingos svarbos finansinių paslaugų teikimą ir operacijų vykdymą, gali kelti sisteminę riziką finansų sistemai. Pirminis sukrėtimas gali sustiprėti dėl veiklos arba finansinio neigiamo poveikio plitimo arba dėl sumažėjusio pasitikėjimo finansų sistema. Jeigu finansų sistema negali absorbuoti šių sukrėtimų, finansiniam stabilumui kyla rizika ir šioje situacijoje gali kilti sisteminė kibernetinė krizė (5);

(3)

nuolat kintanti kibernetinių grėsmių padėtis ir neseniai padidėjęs didelių kibernetinių incidentų skaičius yra padidėjusios rizikos Sąjungos finansiniam stabilumui rodikliai. Per COVID-19 pandemiją išryškėjo svarbus technologijų vaidmuo, kurį jos atlieka sudarant sąlygas veikti finansų sistemai. Atitinkamos institucijos ir įstaigos savo techninę infrastruktūrą ir rizikos valdymo sistemas turi pritaikyti prie staiga padidėjusio nuotolinio darbo masto, dėl kurio finansų sistema apskritai tapo paveikesnė kibernetinėms grėsmėms, o nusikaltėliams atsirado galimybės kurti naujus veikimo būdus ir esamus veikimo būdus pritaikyti siekiant pasinaudoti susidariusia situacija (6). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kibernetinių incidentų, apie kuriuos pranešta ECB bankų priežiūros srityje, skaičius 2020 m. padidėjo 54 %, palyginti su 2019 m (7).;

(4)

įvykus dideliam, galbūt plataus masto, dideliu greičiu ir tempais plintančiam kibernetiniam incidentui, reikia, kad atitinkamos institucijos veiksmingai reaguotų, siekdamos sušvelninti galimas neigiamas pasekmes finansiniam stabilumui. Operatyvus atitinkamų institucijų veiksmų koordinavimas ir komunikacija Sąjungos lygmeniu gali padėti anksti nustatyti didelio kibernetinio incidento poveikį finansiniam stabilumui, išlaikyti pasitikėjimą finansų sistema ir apriboti neigiamų pasekmių išplitimą į kitas finansų įstaigas ir taip padėti užkirsti kelią tam, kad didelis kibernetinis incidentas nekeltų rizikos finansiniam stabilumui;

(5)

pagrindinis sukrėtimas atsiranda dėl naujoviškumo, palyginti su įprastomis finansų ir likvidumo krizėmis, su kuriomis paprastai susiduria atitinkamos institucijos. Bendrame rizikos vertinime, be finansinių aspektų, būtina aptarti veiklos sutrikimų mastą ir poveikį, nes jie gali turėti įtakos pasirenkant makroprudencines priemones. Be to, finansinis stabilumas taip pat gali turėti įtakos kibernetikos ekspertų sprendimui, susijusiam su poveikio veiklai mažinimo priemonėmis. Šiuo atveju reikalingas glaudus ir greitas koordinavimas ir atvira komunikacija inter alia siekiant gauti informacijos apie padėtį;

(6)

nepavykusio institucijų koordinavimo rizika išlieka ir ją reikia pašalinti. Atitinkamos Sąjungos institucijos turės koordinuoti savo veiklą tarpusavyje ir su kitomis institucijomis, pvz., Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), su kuriomis jos paprastai nebendrautų. Kadangi nemažai Sąjungos finansų įstaigų veikia pasauliniu mastu, tikėtina, kad didelis kibernetinis incidentas apims ne tik Sąjungos teritoriją arba gali būti pradėtas vykdyti už Sąjungos ribų, todėl atsaką į jį reikėtų koordinuoti pasauliniu mastu;

(7)

atitinkamos institucijos turi būti pasirengusios tokiai sąveikai. Priešingu atveju gali kilti rizika, kad jos imsis nesuderintų veiksmų, kurie prieštarauja arba kenkia kitų institucijų atsakui. Dėl tokio nepavykusio koordinavimo finansų sistema gali patirti dar didesnį sukrėtimą, kuris sumažintų pasitikėjimą finansų sistemos veikimu, o tai blogiausiu atveju keltų riziką finansiniam stabilumui (8). Todėl, siekiant šalinti finansiniam stabilumui dėl nepavykusio koordinavimo įvykus dideliam kibernetiniam incidentui kylančią riziką, reikėtų imtis būtinų veiksmų;

(8)

ESRV (2021) ataskaitoje Mitigating systemic cyber risk (9) nustatytas poreikis sukurti Europos sisteminių kibernetinių incidentų koordinavimo tarp atitinkamų Sąjungos institucijų sistemą (angl. pan-European systemic cyber incident coordination framework, toliau – EU-SCICF). EU-SCICF paskirtis turėtų būti padidinti atitinkamų institucijų parengties lygį, siekiant palengvinti koordinuotą atsaką į galimą didelį kibernetinį incidentą. ESRV (2021) ataskaitoje Mitigating systemic cyber risk numatyta, kad ESRV įvertina sistemos ypatumus, kurių prireiktų prima facie nesėkmingo koordinavimo rizikai pašalinti;

(9)

pagrindinis šios rekomendacijos tikslas – pasinaudoti viena iš Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlyme dėl Reglamento dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje (10) (toliau – DORA) nustatytų Europos priežiūros institucijų (EPI) funkcijų, t. y. palaipsniui sudaryti sąlygas veiksmingam Sąjungos lygmens koordinuotam atsakui įvykus dideliam tarpvalstybiniam informacijos ir ryšių technologijų (IRT) incidentui arba kilus susijusiai grėsmei, kuri daro sisteminį poveikį visam Sąjungos finansų sektoriui. Šio proceso metu bus sukurta atitinkamų institucijų EU-SCICF;

(10)

EU-SCICF turėtų būti siekiama ne pakeisti esamas sistemas, bet pašalinti bet kokias koordinavimo ir komunikavimo spragas tarp pačių atitinkamų institucijų ir su kitomis Sąjungos institucijomis bei kitais pagrindiniais dalyviais tarptautiniu lygmeniu. Šiuo atžvilgiu reikėtų įvertinti EU-SCICF vietą dabartinėje finansų krizės sistemoje ir išsamioje Sąjungos kibernetinių incidentų sistemoje. Dėl pačių atitinkamų institucijų koordinavimo pažymėtina, kad, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į finansų sektoriaus subjektų tinklo ir informacinių sistemų (TIS) bendradarbiavimo grupės funkcijas ir veiklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 (11), ir koordinavimo mechanizmus, kuriuos numatyta sukurti įsteigiant Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį, įskaitant ENISA dalyvavimą;

(11)

visų pirma pasiūlymu pradėti EU-SCICF rengimo darbus siekiama patvirtinti galimas EPI funkcijas, numatytas DORA pasiūlyme. DORA siūloma, kad „EPI, pasitarusios jungtiniame komitete ir bendradarbiaudamos su kompetentingomis institucijomis, Europos Centriniu Banku (ECB) ir ESRV, gali nustatyti mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas dalytis veiksminga praktika skirtinguose finansų sektoriuose, kad būtų didinamas informuotumas apie padėtį ir identifikuojami bendri kibernetiniai pažeidžiamumai ir rizika įvairiuose sektoriuose“ ir „gali parengti krizių valdymo ir nenumatytų atvejų užduotis, apimančias kibernetinių išpuolių scenarijus, siekdamos sukurti komunikacijos kanalus ir palaipsniui sudaryti sąlygas veiksmingam ES lygmens koordinuotam atsakui didelio tarpvalstybinio IRT incidento ar susijusios grėsmės, turinčios sisteminį poveikį visam Sąjungos finansų sektoriui, atveju“ (12). Tokios Europos sistemos kaip EU-SCICF dar nėra ir ją reikėtų sukurti ir plėtoti kartu su DORA;

(12)

atsižvelgiant į riziką finansiniam stabilumui Sąjungoje, kurią kelia kibernetinė rizika, parengiamuosius darbus, susijusius su EU-SCICF sukūrimu, reikėtų, kiek tai įmanoma, pradėti net prieš tai, kai bus visapusiškai taikoma jai sukurti reikalinga teisinė ir politinė sistema. Ši teisinė ir politinė sistema turėtų būti visiškai sukurta ir užbaigta pradėjus taikyti atitinkamas DORA nuostatas ir jos deleguotuosius aktus;

(13)

veiksminga komunikacija padeda atitinkamoms institucijoms gauti informacijos apie padėtį, taigi tai yra būtinoji sąlyga Sąjungos lygmens koordinavimui įvykus dideliems kibernetiniams incidentams. Šiuo atžvilgiu reikėtų apibrėžti komunikacijos infrastruktūrą, reikalingą atsakui į didelį kibernetinį incidentą koordinuoti. Tai reikštų poreikį nurodyti informacijos, kuria reikia dalytis, tipą, įprastus kanalus, naudojamus dalijantis tokia informacija, ir informacinius centrus, su kuriais tokia informacija reikėtų dalytis. Dalijantis informacija būtina laikytis galiojančių teisinių reikalavimų. Be to, atitinkamoms institucijoms gali prireikti apibrėžti veiksmų planą ir protokolus, kuriais reikia vadovautis, siekiant užtikrinti tinkamą institucijų, dalyvaujančių planuojant koordinuotą atsaką į didelį kibernetinį incidentą, koordinavimą;

(14)

sisteminės kibernetinės krizės atveju reikės pradėti visapusiškai bendradarbiauti nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Todėl EPI ir ECB informacinių centrų paskyrimas ir kiekvienos valstybės narės atitinkamų nacionalinių institucijų kaip informacinių centrų paskyrimas, apie kuriuos reikėtų pranešti EPI, gali būti numatytas siekiant EU-SCICF schemoje sukurti pagrindinius ryšių palaikymo punktus, kuriuos reikia informuoti didelio kibernetinio incidento atveju. Poreikį paskirti informacinius centrus reikėtų įvertinti EU-SCICF kūrimo metu, atsižvelgiant į paskirtą bendrąjį informacinį centrą tinklo ir informacinių sistemų saugumo klausimais pagal Direktyvą (ES) 2016/1148, kurį valstybės narės įsteigė siekdamos užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir TIS bendradarbiavimo grupe (13);

(15)

elgesys valdant krizę ir nenumatytų atvejų užduotys galėtų palengvinti EU-SCICF įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas institucijoms įvertinti jų pasirengimą ir parengtį sisteminei kibernetinei krizei Sąjungos lygmeniu. Tokios užduotys padėtų institucijoms įgyti patirties ir sudarytų sąlygas nuolat tobulinti ir plėsti EU-SCICF;

(16)

kuriant EU-SCICF labai svarbu, kad EPI kartu atliktų susijusius parengiamuosius darbus ir išnagrinėtų galimus pagrindinius sistemos elementus ir reikalingus išteklius bei poreikius, kad sistemą būtų galima plėtoti toliau. Paskui EPI galėtų imtis darbų, susijusių su preliminaria bet kokių kliūčių, dėl kurių galėtų sumažėti EPI ir atitinkamų institucijų gebėjimai sukurti EU-SCICF ir dalytis susijusia informacija per komunikacijos kanalus didelio kibernetinio incidento atveju, analize. Tokia analizė būtų svarbus žingsnis pagrindžiant bet kokius tolesnius veiksmus, susijusius su teisėkūra arba kitomis pagalbinėmis iniciatyvomis, kurių Europos Komisija gali imtis po DORA įgyvendinimo etapo,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1 SKIRSNIS

REKOMENDACIJOS

A rekomendacija. Europos sisteminių kibernetinių incidentų koordinavimo sistemos (EU-SCICF) sukūrimas

1.

Rekomenduojama, kad, kaip numatyta Europos Parlamento ir tarybos pasiūlyme dėl Reglamento dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje (toliau – DORA), Europos priežiūros institucijos (EPI) kartu per jungtinį komitetą ir drauge su Europos Centriniu Banku (ECB), Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis pradėtų rengtis palaipsniui kurti veiksmingą Sąjungos lygmens koordinuotą atsaką didelio tarpvalstybinio kibernetinio incidento arba susijusios grėsmės, kuri galėtų daryti sisteminį poveikį Sąjungos finansų sektoriui, atveju. Parengiamieji darbai, susiję su Sąjungos lygmens koordinuotu atsaku, turėtų apimti laipsnišką EPI, ECB, ESRV ir atitinkamų nacionalinių institucijų EU-SCICF kūrimą. Šiuo atveju taip pat reikėtų įvertinti išteklių reikalavimus, susijusius su veiksmingu EU-SCICF kūrimu.

2.

Rekomenduojama, kad EPI, atsižvelgdamos į A rekomendacijos 1 punktą ir pasikonsultavusios su ECB ir ESRV, nustatytų ir paskui išanalizuotų dabartines kliūtis, teisines ir kitas veiklos spragas, trukdančias veiksmingai kurti EU-SCICF.

B rekomendacija. EU-SCICF informacinių centrų sukūrimas

Rekomenduojama, kad EPI, ECB ir kiekviena valstybė narė iš savo atitinkamų nacionalinių institucijų turėtų paskirti pagrindinį informacinį centrą, apie kurį reikėtų pranešti EPI. Šis informacinių centrų sąrašas padės kurti sistemą ir, kai EU-SCICF bus sukurta, informacinius centrus ir ESRV reikėtų informuoti apie didelio kibernetinio incidento atvejį. Taip pat reikėtų numatyti koordinavimą tarp EU-SCICF ir paskirtojo bendrojo informacinio centro tinklo ir informacinių sistemų saugumo klausimais pagal Direktyvą (ES) 2016/1148, kurį valstybės narės įsteigė siekdamos užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir tinklo ir informacinių sistemų bendradarbiavimo grupe.

C rekomendacija. Tinkamos Sąjungos lygmens priemonės

Rekomenduojama, kad Komisija, remdamasi pagal A rekomendaciją atliktų analizių rezultatu, apsvarstytų tinkamas priemones, kurios būtų reikalingos veiksmingam atsako į sisteminius kibernetinius incidentus koordinavimui užtikrinti.

2 SKIRSNIS

ĮGYVENDINIMAS

1.   Apibrėžtys

Šioje rekomendacijoje taikomos tokios apibrėžtys:

a)	kibernetinis – susijęs su tarpusavyje sujungtos informacinės infrastruktūros, kurioje vyksta asmenų, procesų, duomenų ir informacinių sistemų sąveika, laikmena, esantis jos viduje arba perduodamas per ją (14);

b)	didelis kibernetinis incidentas – su IRT susijęs incidentas, galintis turėti didelį neigiamą poveikį tinklui ir informacinėms sistemoms, kurios padeda finansų sektoriaus subjektams vykdyti ypatingos svarbos funkcijas (15);

c)

sisteminė kibernetinė krizė – didelis kibernetinis incidentas, kuris Sąjungos finansų sistemoje sukelia tokio lygmens sutrikimą, dėl kurio gali atsirasti rimtos neigiamos pasekmės sklandžiam vidaus rinkos ir realiosios ekonomikos veikimui. Tokia krizė galėtų atsirasti dėl didelio kibernetinio incidento, kuris sukelia sukrėtimus įvairiuose kanaluose, įskaitant veiklos, konfidencialumo ir finansinį kanalus;

d)

Europos priežiūros institucijos (EPI) – Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (16), taip pat Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (17), ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (18);

e)	jungtinis komitetas – Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnį;

f)

atitinkamos nacionalinės institucijos – 1) valstybės narės kompetentinga arba priežiūros institucija, kaip nurodyta Sąjungos aktuose, į kuriuos nuoroda pateikta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje ir bet kuri kita nacionalinė kompetentinga institucija, kaip nurodyta Sąjungos aktuose, kuriais pavedamos užduotys EPI; 2) kompetentinga institucija, valstybėje narėje paskirta pagal: i) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (19) 4 straipsnį, nedarant poveikio konkrečioms užduotims, kurios ECB pavestos pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 (20); ii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 22 straipsnis (21); iii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2009/110/EB 37 straipsnis (22); iv) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 4 straipsnis (23); v) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (24) 3 straipsnio 1 dalies ee punkto pirma įtrauka; vi) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 909/2014 11 straipsnis (25); vii) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 648/2012 22 straipsnis (26); viii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnis (27); ix) Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnis; x) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 44 straipsnis (28); xi) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB 97 straipsnis (29); xii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB 30 straipsnis (30); xiii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/97 12 straipsnis (31); xiv) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2341 47 straipsnis (32); xv) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 22 straipsnis (33); xvi) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB (34) 3 straipsnio 2 dalis ir 32 straipsnis; xvii) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1011 (35) 40 straipsnis; xviii) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1503 (36) 29 straipsnis; 3) institucija, kuriai pavesta patvirtinti ir (arba) aktyvuoti makroprudencinės politikos priemones arba kitos finansinio stabilumo užtikrinimo užduotys, pvz., susijusios su pagalbine analize, be kita ko, įskaitant: i) paskirtąją instituciją pagal Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyrių arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (37) 458 straipsnio 1 dalį; ii) makroprudencinės priežiūros įstaigą, turinčią tikslus, susitarimus, užduotis, įgaliojimus, priemones, atskaitomybės reikalavimus ir kitus Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2011/3 nustatytus ypatumus (38);

g)	atitinkama institucija – 1) EPI; 2) ECB, atsižvelgiant į užduotis, pavestas jam pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 5 straipsnio 2 dalį; 3) atitinkama nacionalinė institucija.

2.   Įgyvendinimo kriterijai

Įgyvendinant šią rekomendaciją, taikomi šie kriterijai:

a)	tinkamą dėmesį reikėtų skirti poreikiui žinoti ir proporcingumo principui, atsižvelgiant į rekomendacijos tikslą ir turinį;

b)	turėtų būti įvykdyti su kiekviena rekomendacija susiję priede išvardyti konkretūs atitikties kriterijai.

3.   Tolesnių veiksmų tvarkaraštis

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnio 1 dalį adresatai privalo pranešti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV apie veiksmus, kurių jie ėmėsi šiai rekomendacijai įgyvendinti, arba pagrįsti bet kokį neveikimą. Adresatų prašoma tokį pranešimą dėl atitikties pateikti laikantis šių terminų:

1.

A rekomendacija a) Iki 2023 m. birželio 30 d., bet ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo DORA įsigaliojimo, EPI prašoma pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV tarpinę A rekomendacijos 1 dalies įgyvendinimo ataskaitą. b) Iki 2024 m. birželio 30 d., bet ne anksčiau kaip praėjus 18 mėnesių nuo DORA įsigaliojimo, EPI prašoma pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV galutinę A rekomendacijos 1 dalies įgyvendinimo ataskaitą. c) Iki 2025 m. birželio 30 d., bet ne anksčiau kaip praėjus 30 mėnesių nuo DORA įsigaliojimo, EPI prašoma pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV A rekomendacijos 2 dalies įgyvendinimo ataskaitą.

2.	B rekomendacija Iki 2023 m. birželio 30 d., bet ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo DORA įsigaliojimo, EPI, ECB ir valstybių narių prašoma pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV B rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą.

3.

C rekomendacija a) Iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet ne anksčiau kaip praėjus 12 mėnesių nuo DORA įsigaliojimo, Komisijos prašoma pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV C rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą, atsižvelgiant į EPI tarpinę ataskaitą, pateiktą pagal A rekomendacijos 1 dalį. b) Iki 2025 m. gruodžio 31 d., bet ne anksčiau kaip praėjus 36 mėnesių nuo DORA įsigaliojimo, Komisijos prašoma pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV C rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitas, atsižvelgiant į EPI ataskaitas, pateiktas pagal A rekomendaciją.

4.   Stebėsena ir vertinimas

1.

ESRV sekretoriatas: a) padės adresatams užtikrindamas koordinuotą pranešimų teikimą ir parengdamas atitinkamas formas, taip pat prireikus išsamiai aprašydamas procedūrą ir tolesnių veiksmų tvarkaraštį; b) patikrins, kokių tolesnių veiksmų ėmėsi adresatai, teiks pagalbą jiems paprašius ir Bendrajai valdybai teiks ataskaitas apie tolesnius veiksmus. Vertinimai bus pradedami tokia tvarka: i) per 12 mėnesių, įsigaliojus DORA dėl A ir B rekomendacijų įgyvendinimo; ii) per 18 mėnesių, įsigaliojus DORA dėl C rekomendacijos įgyvendinimo; iii) per 24 mėnesius, įsigaliojus DORA dėl A rekomendacijos įgyvendinimo; iv) per 36 mėnesius, įsigaliojus DORA dėl A rekomendacijos įgyvendinimo; v) per 42 mėnesių, įsigaliojus DORA dėl C rekomendacijos įgyvendinimo.

2.	Bendroji valdyba įvertins adresatų pranešimą apie veiksmus ir pateiktą pagrindimą ir, kai tinkama, gali nuspręsti, kad šios rekomendacijos nebuvo laikomasi ir kad adresatas nesugebėjo tinkamai pagrįsti savo neveikimo.

---

(1)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(2)  OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(3)  OL C 58, 2011 2 24, p. 4.

(4)  2013 m. balandžio 4 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2013/1 dėl makroprudencinės politikos tarpinių tikslų ir priemonių (OL C 170, 2013 6 15, p. 1).

(5)  Žr. Systemic cyber risk, ESRV, 2020 m. vasario mėn., galima rasti ESRV interneto svetainėje www.esrb.europa.eu

(6)  Žr. organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimą, Europolas, 2020 m., galima rasti Europolo interneto svetainėje www.europol.europa.eu

(7)  Žr. IT and cyber risk: a constant challenge, ECB, 2021 m., galima rasti ECB bankininkystės priežiūros interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu

(8)  Žr. Systemic cyber risk, ESRV, 2020 m. vasario mėn., galima rasti ESRV interneto svetainėje www.esrb.europa.eu

(9)  Žr. Mitigating systemic cyber risk, ESRV, 2021 m. (bus paskelbta).

(10)  COM/2020/595 final.

(11)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(12)  Žr. DORA pasiūlymo 43 straipsnio projektą.

(13)  Žr. informaciją apie Europos Komisijos TIS bendradarbiavimo grupę, kurią galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje ec.europa.eu

(14)  Žr. Cyber Lexicon, FSB, 2018 m. lapkričio 12 d., galima rasti FSB interneto svetainėje www.fsb.org

(15)  Žr. DORA pasiūlymo 3 straipsnio projekto 7 punktą.

(16)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(17)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(18)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(19)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(20)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(21)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(22)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(23)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).

(24)  COM/2020/593 final.

(25)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

(26)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(27)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(28)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(29)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(30)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(31)  2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (OL L 26, 2016 2 2, p. 19).

(32)  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37).

(33)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

(34)  2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

(35)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).

(36)  2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937 (OL L 347, 2020 10 20, p. 1).

(37)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(38)  2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2011/3 dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (OL C 41, 2012 2 14, p. 1).

Euro kursas (1)

2022 m. kovo 24 d.

(2022/C 134/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0978
JPY	Japonijos jena	133,71
DKK	Danijos krona	7,4397
GBP	Svaras sterlingas	0,83288
SEK	Švedijos krona	10,3555
CHF	Šveicarijos frankas	1,0225
ISK	Islandijos krona	141,20
NOK	Norvegijos krona	9,4923
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,720
HUF	Vengrijos forintas	374,44
PLN	Lenkijos zlotas	4,7421
RON	Rumunijos lėja	4,9489
TRY	Turkijos lira	16,2917
AUD	Australijos doleris	1,4668
CAD	Kanados doleris	1,3806
HKD	Honkongo doleris	8,5897
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5812
SGD	Singapūro doleris	1,4912
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 342,53
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,1478
CNY	Kinijos ženminbi juanis	6,9933
HRK	Kroatijos kuna	7,5745
IDR	Indonezijos rupija	15 778,31
MYR	Malaizijos ringitas	4,6396
PHP	Filipinų pesas	57,426
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,837
BRL	Brazilijos realas	5,3057
MXN	Meksikos pesas	22,1770
INR	Indijos rupija	83,8790

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Nuomonė susijungimų patariamojo komiteto pareikšta 2021 m. balandžio 30 d. posėdyje dėl preliminaraus sprendimo Byloje M.8181 „Merck“ / „Sigma-Aldrich“ projekto – Procedūra pagal 14 straipsnio 1 dalį

Pranešėjo valstybė narė – Rumunija

(2022/C 134/03)

Galutinė bylą nagrinėjusio pareigūno ataskaita (1)

Byla M.8181 – Merck / Sigma-Aldrich (procedūra pagal 14 straipsnio 1 dalį)

(2022/C 134/04)

I.   ĮŽANGA

1.

Ši ataskaita parengta dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (2) (toliau – Susijungimų reglamentas) 14 straipsnio 1 dalimi grindžiamo sprendimo projekto (toliau – sprendimo projektas). Sprendimo projekte daroma išvada, kad, Komisijai peržiūrint sandorį, pagal kurį įmonė „Merck KGaA“ (toliau – „Merck“) įgijo išimtinę įmonės „Sigma-Aldrich Corporation“ (toliau – „Sigma“) kontrolę (byla M.7435 – „Merck“ / „Sigma Aldrich“ (3), toliau – susijungimo peržiūra), įmonė „Sigma“ tyčia ir (arba) dėl aplaidumo pateikė Komisijai neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją. Sprendimo projekte nurodyta, kad atsakymuose į du Komisijos prašymus suteikti informaciją, pateiktus pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 2 dalį, ir galutinėje formoje RM, pateiktoje pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 802/2004 (4) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) 20 straipsnio 1a dalį, įmonė „Sigma“ pateikė neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją.

II.   PAGRINDINIAI FAKTAI

2.

2015 m. birželio 15 d., atlikusi susijungimo peržiūrą, Komisija paskelbė, kad sandoris, pagal kurį įmonė „Merck“ įsigijo įmonę „Sigma“, yra suderinamas su vidaus rinka, tačiau turi būti imtasi tam tikrų taisomųjų priemonių (toliau – sprendimas dėl susijungimo). Sprendimu dėl susijungimo patvirtintame taisomųjų priemonių rinkinyje buvo numatyta, kad EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje įmonės „Sigma“ vykdoma veikla turi būti perleista (toliau – perleidžiamas verslas). Įmonių „Merck“ ir „Sigma“ susitarimas galėjo būti sudarytas su sąlyga, kad perleidžiamo verslo pardavimo susitarimas bus pasirašytas su Komisijos patvirtintu tinkamu pirkėju.

3.

2015 m. spalio 19 ir 20 d. įmonės „Merck“ ir „Sigma“ susitarimą dėl perleidžiamo verslo pardavimo pasirašė su įmone „Honeywell International Inc.“ (toliau – „Honeywell“). Šio susitarimo priede pateiktas priedas, kuriame aiškiai nurodyta, koks turtas neįtraukiamas į įmonei „Honeywell“ įmonės „Sigma“ parduodamą verslą (toliau – Priedas dėl neįtraukiamo turto). Priede dėl neįtraukiamo turto nurodyta talpos uždarymo patento paraiška – iš esmės tai buvo nuoroda į įmonės „Sigma“ technologijos „iCap“ projektą. Pagal įmonių „Sigma“ ir „Metrohm AG“ bendrai vykdytą projektą sukurta technologija „iCap“ – išmani sandaraus butelių su skystosiomis cheminėmis medžiagomis uždarymo ir sujungimo su titravimo prietaisais sistema.

4.

2015 m. lapkričio 10 d. Komisija patvirtino, kad įmonė „Honeywell“ yra tinkamas perleidžiamo verslo pirkėjas, o 2015 m. lapkričio 18 d. įmonė „Merck“ sudarė įmonės „Sigma“ įsigijimo sandorį. 2015 m. gruodžio 15 d. įmonė „Honeywell“ sudarė perleidžiamo verslo įsigijimo sandorį.

5.

2016 m. vasario 10 d. už stebėseną atsakingas patikėtinis, paskirtas byloje M.7435 (toliau – už stebėseną atsakingas patikėtinis), informavo Konkurencijos generalinį direktoratą (toliau – Konkurencijos GD) apie įmonės „Honeywell“ reikalavimą įtraukti technologiją „iCap“ į perleidžiamą verslą. Pasak įmonės „Honeywell“, technologija „iCap“ buvo itin svarbi perleidžiamo verslo gyvybingumui ir buvo netinkamai įtraukta į Priedą dėl neįtraukiamo turto.

6.

2016 m. liepos 29 d. Komisija informavo įmonę „Merck“, kad dėl to, kad ji ir įmonė „Sigma“ jai pateikė galbūt neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją, ji vykdo procedūras ir ketina pagal Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalį skirti baudas.

III.   ADVOKATO PROFESINĖS PASLAPTIES APSAUGA

7.

2016 m. spalio 14 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį priėmė du sprendimus, kuriuose prašoma, kad įmonės „Merck“ ir „Sigma“ pateiktų duomenis apie 2015 m. tam tikrų savo darbuotojų rašytus e. laiškus (toliau – spalio mėn. sprendimai pagal 11 straipsnio 3 dalį) (5). Nors įmonės „Merck“ ir „Sigma“ tam tikrus dokumentus pateikė, Komisijos nuomone, jų atsakymas buvo neišsamus, visų pirma dėl to, kad šios įmonės reikalavo užtikrinti advokato profesinės paslapties apsaugą, o jos mastas laikytas per dideliu. Todėl 2016 m. gruodžio 1 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį priėmė du naujus sprendimus, kuriais paprašė suteikti informaciją, kurios įmonės „Merck“ ir „Sigma“ nepateikė atsakydamos į spalio mėn. sprendimus pagal 11 straipsnio 3 dalį (toliau – gruodžio mėn. sprendimai pagal 11 straipsnio 3 dalį) (6). 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio mėn. įmonės „Merck“ ir „Sigma“ pateikė atsakymus į gruodžio mėn. sprendimus pagal 11 straipsnio 3 dalį, o 2017 m. vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn. ir birželio mėn. pateikė patikslintą advokato profesine paslaptimi saugotinų dokumentų sąrašą.

8.

Tačiau Konkurencijos GD ir įmonė „Merck“ ir toliau nesutarė dėl šios reikalaujamos užtikrinti advokato profesinės paslapties apsaugos masto, todėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. pagal Sprendimo 2011/695/ES 4 straipsnio 2 dalies a punktą ji kreipėsi į bylą nagrinėjusį pareigūną su prašymu išnagrinėti jos reikalavimus advokato profesine paslaptimi apsaugoti tam tikrus dokumentus, kuriuos Komisija prašo pateikti per Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą (toliau – ginčijami dokumentai). 2017 m. lapkričio 7 d. įmonė „Merck“ pateikė ginčijamus dokumentus bylą nagrinėjančiam pareigūnui priimtinu saugiu formatu (7).

9.

Abu tuo metu bylą M.8181 nagrinėję pareigūnai nusprendė, kad vienas iš jų, J. Stragier, bylą nagrinėjančio pareigūno funkcijas vykdys nagrinėdamas pagal Sprendimo 2011/695/ES 4 straipsnio 2 dalies a punktą įmonės „Merck“ pateiktą prašymą, o kitas, W. Wils, bylą nagrinėjančio pareigūno funkcijas vykdys visais kitais tikslais ir neturės galimybės susipažinti su ginčijamais dokumentais.

10.

2018 m. rugpjūčio 1 d. bylą nagrinėjęs pareigūnas pagal Sprendimo 2011/695/ES 4 straipsnio 2 dalies a punktą pateikė už šią bylą atsakingam direktoriui ir įmonei „Merck“ preliminarią nuomonę dėl tam tikrų šios įmonės dokumentų konfidencialumo. Preliminarioje nuomonėje pažymėta, kad iš esmės dauguma bendrų įmonės „Merck“ argumentų buvo neteisingi arba perdėti, o kadangi daugelis konkrečių argumentų buvo nepakankamai pagrįsti, jų toliau nagrinėti remiantis 2017 m. rugpjūčio mėn. įmonės „Merck“ pateiktu prašymu nebuvo galima. 2018 m. rugsėjo 8 d. įmonė „Merck“ atsakė į preliminarią nuomonę ir užginčijo jos išvadas, tačiau paragino bylą nagrinėjusį pareigūną pasiūlyti, kokių atitinkamų veiksmų imtis, kad dėl klausimo, iškelto pagal Sprendimo 2011/695/ES 4 straipsnio 2 dalies a punktą, būtų priimtas „abipusiškai priimtinas sprendimas“. 2018 m. spalio 16 d. bylą nagrinėjęs pareigūnas pirmininkavo Konkurencijos GD ir įmonės „Merck“ susitikimui, kuriame buvo svarstoma, kaip išspręsti ginčą dėl dokumentų.

11.

2018 m. lapkričio 9 d. įmonė „Merck“ pritarė protokolui, pagal kurį Konkurencijos generaliniam direktoratui turėjo būti leidžiama su ginčijamais dokumentais susipažinti duomenų saugykloje (toliau – Protokolas). 2018 m. lapkričio 23 d. Konkurencijos GD, atlikęs peržiūrą pagal Protokole aprašytą procedūrą, išskyrė tam tikrus dokumentus, kuriais norėjo remtis atlikdamas tyrimą, ir paprašė įmonės „Merck“ atsisakyti reikalavimų dėl šių dokumentų apsaugos advokato profesine paslaptimi. Atsisakyti reikalavimų dėl vienų dokumentų įmonė „Merck“ sutiko, o dėl kitų nesutiko. 2019 m. gegužės 2 d. Konkurencijos GD bylą nagrinėjusios grupės nariai dalyvavo susitikime su įmonės „Merck“ juriskonsultu, per kurį šios grupės nariai pasižymėjo, kuriuos dokumentus įmonė „Merck“ ir toliau reikalavo apsaugoti advokato profesine paslaptimi. Šios pastabos į Komisijos bylos medžiagą įtrauktos tik dėl to, kad vėliau gali būti vykdoma procedūra dėl reikalavimų tuos dokumentus apsaugoti advokato profesine paslaptimi atmetimo (8).

IV.   PRIEŠTARAVIMO PAREIŠKIMAS IR PIRMASIS ŽODINIS BYLOS NAGRINĖJIMAS

12.

2017 m. liepos 7 d. Komisija pateikė įmonėms „Merck“ ir „Sigma“ prieštaravimo pareiškimą, o 2017 m. liepos 10 d. suteikė galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Prieštaravimo pareiškime Komisija padarė preliminarią išvadą, kad per susijungimo peržiūrą abi įmonės – įmonė „Sigma“ tyčia, o įmonė „Merck“ bent dėl aplaidumo – pažeidė Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalį, nes pateikė Komisijai neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją.

13.

Pradinis 2017 m. rugpjūčio 31 d. terminas Šalių pastaboms pateikti buvo kelis kartus pratęstas, visų pirma tam, kad Komisija galėtų nustatyti galimą baudų, kurios Šalims galėtų būti skirtos, jei jos sudarytų bendradarbiavimo susitarimą, intervalą. 2018 m. balandžio 30 d. Šalys pranešė Konkurencijos generaliniam direktoratui nenorinčios sudaryti bendradarbiavimo susitarimo Komisijos pasiūlytomis sąlygomis. Šalys tą pačią dieną pateikė rašytines pastabas dėl prieštaravimo pareiškimo (toliau – atsakymas į prieštaravimo pareiškimą) ir paprašė leisti išsamiau susipažinti su bylos medžiaga.

14.

Gavęs prašymą leisti išsamiau susipažinti su bylos medžiaga, Konkurencijos GD Šalims per kelis kartus pateikė papildomų dokumentų. Paskutiniai dokumentai Šalims išsiųsti 2018 m. spalio 5 d.

15.

Atsakyme į prieštaravimo pareiškimą Šalys paprašė suteikti galimybę išdėstyti savo argumentus žodinio bylos nagrinėjimo posėdyje. Žodinis bylos nagrinėjimas (toliau – pirmasis žodinis bylos nagrinėjimas) įvyko 2018 m. rugsėjo 11 d.

16.

2018 m. lapkričio 12 d. Šalys pateikė papildomą atsakymą į prieštaravimo pareiškimą, į kurią įtraukė pastabas, parengtas su bylos medžiaga susipažinus išsamiau.

V.   PAPILDOMAS PRIEŠTARAVIMO PAREIŠKIMAS IR ANTRASIS ŽODINIS BYLOS NAGRINĖJIMAS

17.

2020 m. birželio 30 d. Komisija priėmė papildomą prieštaravimo pareiškimą dėl įmonės „Sigma“. Papildomu prieštaravimo pareiškimu prieštaravimo pareiškimas buvo visiškai pakeistas: šiame išdėstytų įtarimų dėl įmonės „Merck“ nebeliko.

18.

Papildomame prieštaravimo pareiškime Komisija padarė preliminarią išvadą, kad per susijungimų peržiūrą neatskleidusi informacijos Komisijai apie technologiją „iCap“ įmonė „Sigma“ tyčia ar bent dėl aplaidumo pateikė neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją: a) kaip tai suprantama pagal Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalies b punktą – atsakymuose į du Komisijos prašymus, pateiktus pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 2 dalį, ir b) kaip tai suprantama pagal Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalies a punktą – pateikdama informaciją ir dokumentus Įgyvendinimo reglamento IV priede nurodytoje formoje RM.

19.

2020 m. liepos 7 d. įmonei „Sigma“ leista susipažinti su bylos medžiaga, o 2020 m. rugsėjo 15 d., t. y. per Konkurencijos GD nustatytą (ir pratęstą) terminą, ji pateikė rašytines pastabas dėl papildomo prieštaravimo pareiškimo (toliau – atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą).

20.

Atsakyme į papildomą prieštaravimo pareiškimą įmonė „Sigma“ paprašė suteikti galimybę išdėstyti argumentus žodinio bylos nagrinėjimo posėdyje. Šis žodinis bylos nagrinėjimas (toliau – antrasis žodinis bylos nagrinėjimas) įvyko 2020 m. lapkričio 13 d. (9)

VI.   ĮMONĖS „SIGMA“ TEIGINIAI DĖL NEPAKANKAMO NEŠALIŠKUMO

VI.1.   Įmonės „Sigma“ argumentai

21.

Tiek per pirmąjį, tiek per antrąjį žodinius bylos nagrinėjimus, taip pat atsakyme į prieštaravimo pareiškimą (10) ir atsakyme į papildomą prieštaravimo pareiškimą (11) įmonė „Sigma“ (ir „Merck“) tvirtino, kad tyrimas byloje M.8181 organizuotas tendencingai, todėl buvo pažeisti nešališkumo ir gero administravimo principai. Pasak įmonės „Sigma“, tendencingumą lemia tam tikros bylos aplinkybės: įtarimai, kad įmonė „Sigma“ bylą nagrinėjusiai grupei per susijungimo peržiūrą pateikė klaidinančią informaciją, ir tai, kad šiuos įtarimus tiria ta pati bylą nagrinėjanti grupė, kuri esą buvo tariamai klaidinančio elgesio auka (12). Atsakyme į papildomą prieštaravimo pareiškimą įmonė „Sigma“, remdamasi Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) nešališkumo srities jurisprudencija (13), nurodė, kad tyrimas šioje byloje buvo organizuotas taip, kad susidarė „stiprus įspūdis, kad tyrimas nebuvo objektyviai nešališkas“. Įmonė „Sigma“ taip pat tvirtino, kad iš tam tikrų tyrimo aspektų matyti, kad bylą nagrinėjusi grupė „galbūt nebuvo iki galo subjektyviai nešališka“. Savo argumentams pagrįsti įmonė „Sigma“ nurodė keletą faktų, kurie, pasak jos, patvirtina nuomonę, kad Komisija bylą tvarkė nepakankamai nešališkai: a. prieštaravimo pareiškime paminėtas įmonės „Sigma“ teisininko e. paštu siųstas vidaus laiškas apie tai, kad bylos tyrėjas yra „užsispyręs“ (14), nors tai nėra aiškiai susiję su bylos esme (15) , (16); b. 2017 m. liepos 6 d. Komisijos pranešimas spaudai apie tai, kad buvo priimtas prieštaravimo pareiškimas (17), ir jo teiginys, kad „[technologija „iCap“] buvo glaudžiai susijusi su perleidžiamu verslu ir galėjo gerokai padidinti pardavimus. Šios technologijos neįtraukus, perleisto verslo gyvybingumas sumažėjo“. Pasak įmonės „Sigma“, pranešimo spaudai formuluotė buvo netinkama, nes jame „padarytos tvirtos išvados dėl technologijos „iCap“ vaidmens perleidžiamam verslui, nepaliekant galimybės abejotinas aplinkybes aiškinti įmonės „Sigma“ (tuo metu taip pat ir įmonės „Merck“) naudai“ (18); c. rengdama prieštaravimo pareiškimą bylą nagrinėjusi grupė „su nederamu entuziazmu rėmėsi įrodymais, iš pirmo žvilgsnio pagrindžiančiais jos išvadas“, įskaitant tai, kad buvo nederamai remtasi įmonės „Honeywell“ pateikta informacija (19). Tuo pačiu klausimu pažymėtina, kad papildomame prieštaravimo pareiškime (pasak įmonės „Sigma“) bylą nagrinėjusi grupė taip pat „klaidingai įvertino dokumentus ir rinkos tyrimo rezultatus, susijusius su tariama MTP svarba“ (20); d. nors bylą nagrinėjusi grupė (pasak įmonės „Sigma“) iš pradžių pripažino, kad įsipareigojimų ir Priedo dėl neįtraukiamo turto, pateiktų įmonių „Merck“ ir „Honeywell“ pardavimo ir pirkimo sutartyje (21), tekstas yra aiškus, todėl tirti nelabai yra ką, ji informavo įmonę „Honeywell“ vis tiek svarstysianti, „kokių priemonių galima imtis“; (22) e. papildomas prieštaravimo pareiškimas leidžia manyti, kad „skirtingiems susijungimo peržiūros dalyviams taikomas dvejopas stropumo matas“ (23). Įmonė „Sigma“ tvirtinimu, nors papildomame prieštaravimo pareiškime ji laikoma padariusia vos ne nusikaltimą, nes neatskleidė informacijos apie „iCap“, iš bylą nagrinėjusios grupės (arba už stebėseną atsakingo patikėtinio) nesitikima, kad ji pastebės, jog technologija „iCap“ paminėta Priede dėl neįtraukiamo turto.

22.

Galiausiai įmonė „Sigma“ teigė, kad ši byla skiriasi nuo bylos GE / LM Wind (24): tą bylą nagrinėjęs pareigūnas savo galutinėje ataskaitoje (25) atmetė įmonės „General Electric“ argumentus, kad panaši tyrimo organizavimo tvarka (t. y. kai bylą nagrinėjanti grupė atsako ir už leidimų suteikimą, ir už klaidinančios informacijos tyrimą) kelia tendencingumo įspūdį (26). Galutinėje bylos GE / LM Wind ataskaitoje bylą nagrinėjęs pareigūnas padarė išvadą, kad įmonės „General Electric“ kaltinimai dėl objektyvaus tendencingumo nėra įtikinami, visų pirma dėl to, kad neatsižvelgta į „i) tai, kad, pasibaigus procedūrai, kurioje dalyvauja daug dalyvių, o ne tik už bylą atsakingi pareigūnai, galutinį sprendimą priima ne už bylą atsakingi pareigūnai, o Komisija, kaip institucija, veikianti per kolegiją, ir ii) susijusią vidaus stabdžių ir atsvarų sistemą, taikomą pagal Susijungimų reglamento 14 straipsnį vykdomose procedūrose“ (27). Pasak įmonės „Sigma“, ši byla skiriasi nuo bylos GE / LM Wind, nes a) iš įrodymų matyti, kad tyrimo organizavimo tvarka kėlė tendencingumo įspūdį; b) per pirmąjį žodinį bylos nagrinėjimą įmonė „Sigma“ išreiškė susirūpinimą dėl tendencingumo (priešingai nei įmonė „General Electric“) ir c) tai, kad byloje dalyvavo „daug dalyvių“, nesumažina tendencingumo įspūdžio, nes byloje M.8181 tyrimui „nuo pat pradžių vadovavo“ ją nagrinėjusi grupė. Įmonės „Sigma“ nuomone, tvirtinant galutinį sprendimą, ištaisyti akivaizdaus tendencingumo atvejus gali padėti Komisijos hierarchinė struktūra, tačiau tai nėra pakankama apsaugos priemonė, kai objektyvus tendencingumas veikia visą bylos nagrinėjimo struktūrą. Pasak įmonės „Sigma“, nė vienas iš „daugelio bylos dalyvių“ neatliko išsamios faktinių aplinkybių ir dokumentų peržiūros, kad galėtų susidaryti nepriklausomą ir pagrįstą nuomonę, ir turėjo remtis bylą nagrinėjusios grupės jiems pateikta informacija.

VI.2.   „Sigma“ argumentų analizė

VI.2.1.   Bendrieji principai

23.

Pirmiausia reikia priminti, kad Teismas ne kartą nurodė, jog Komisija nėra teismas, kaip tai suprantama pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį ir Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį (28). Teismas patvirtino, kad su Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsniu ir Chartijos 47 straipsniu suderinama ir Sąjungos taikoma peržiūros sistema (29).

24.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad įmonės „Sigma“ cituojama (14 išnašoje nurodyta) EŽTT jurisprudencija šiuo atveju nėra tiesiogiai aktuali, nes joje nagrinėjamas teismų nešališkumo reikalavimas. Įmonės „Sigma“ pozicijos nepatvirtina ir jos argumentai, grindžiami Sprendimu Ziegler: toje byloje Teismas iš esmės konstatavo, kad Komisijos sprendimus peržiūri Sąjungos teismai, o sistema, leidžianti teismams peržiūrėti Komisijos sprendimus, nustatyta Europos Sąjungos teisėje, todėl Komisija negali būti laikoma nei pažeidimo „auka“, nei „teisėja“, atsakinga už sankcijų už pažeidimą skyrimą (30).

25.

Tai anaiptol nereiškia, kad Komisijai (kaip administracinei institucijai) negalioja reikalavimas veikti nešališkai. Priešingai, atsižvelgiant į Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintą teisę į gerą administravimą, kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad jo reikalai būtų tvarkomi nešališkai. Šiuo atžvilgiu tampa svarbu išnagrinėti, ar šioje byloje Komisija veikė nešališkai. Kaip matyti iš Teismo jurisprudencijos, nešališkumo reikalavimas apima tiek subjektyvumo, tiek objektyvumo elementus (31).

VI.2.2.   Subjektyvaus nešališkumo analizė

26.

Įmonės „Sigma“ argumentai dėl subjektyvaus nešališkumo nėra itin įtikinami; kita vertus, turint omeny visus Komisijos sprendimų priėmimo proceso aspektus, dėl toliau aprašytų priežasčių menka tampa ir argumentų dėl bylą nagrinėjusios grupės faktinio tendencingumo reikšmė.

27.

Dėl pranešimo spaudai pažymėtina, kad net jei dalis teksto gali būti kritikuojama (dėl to, kad galėjo sudaryti įspūdį, jog Komisija dėl tam tikrų faktų vertinimo buvo susidariusi išankstinę nuomonę), įmonės „Sigma“ skundas vis dėlto nėra įtikinamas, nes pranešime spaudai aiškiai nurodyta, kad prieštaravimo pareiškimo išvados yra preliminarios (32). Tai, kad Komisijos pozicija pranešimo spaudai paskelbimo metu buvo preliminari ir kad galimybė abejotinas aplinkybes aiškinti atsakovo naudai egzistavo, iš tikrųjų puikiai iliustruoja tai, kad sprendimo projektas nėra skirtas įmonei „Merck“, nors prieštaravimo pareiškimas ir buvo dėl jos rengtas.

28.

Dėl įmonės „Sigma“ argumento, kad Komisija su nederamu entuziazmu siekė naudotis jos išvadas iš pirmo žvilgsnio pagrindžiančiais įrodymais, pažymėtina, kad įmonė „Sigma“, atrodo, prieštarauja tik tam, kad prieštaravimo pareiškime ir papildomame prieštaravimo pareiškime remiamasi (jos nuomone) netinkamais įrodymais, ir teigia, kad tai yra bylą nagrinėjusios grupės entuziazmo ir tendencingumo įrodymas. Tačiau prieštaravimo pareiškimo pagrindinis tikslas yra suteikti Šalims galimybę pateikti pastabų dėl Komisijos nagrinėjamos bylos, taip pat ir dėl įrodymų naudojimo. Teiginys, kad Komisija neteisingai naudojo įrodymus, savaime negali būti tendencingumo įrodymas. Net jei įmonė „Sigma“ būtų teisi tvirtindama, kad Komisija tam tikrus įrodymus aiškino neteisingai, tai savaime šališkumo neįrodo ir blogų blogiausia gali būti netinkamo dokumento aiškinimo požymis (33).

29.

Nėra įtikinamas ir šio sprendimo 21 punkto e papunktyje minėtas įmonės „Sigma“ argumentas dėl „dvejopo mato“, nes byloje M.8181 nagrinėjama, ar įmonė „Sigma“ tyčia arba dėl aplaidumo pateikė Komisijai neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją. Tai, ar bylą nagrinėjusi grupė galėjo pastebėti, kad technologija „iCap“ yra paminėta Priede dėl neįtraukiamo turto, išvadai dėl pažeidimo reikšmės neturi, be to, įmonė „Sigma“ nepaaiškina, kodėl tai yra tyrimo tendencingumo požymis. Ji nepaaiškina ir to, kodėl Komisijos rūpestingumo lygis vykdant savo pareigas šioje byloje turėtų prilygti įmonės „Sigma“ rūpestingumui, turint galvoje, kokios aplinkybės privedė prie šios bylos ir tai, kad įmonės „Sigma“ ir Komisijos turimos informacijos asimetrija yra ypač ryški (34).

30.

Bet kuriuo atveju, net jei būtų buvę pripažinta, kad įmonė „Sigma“ įrodė subjektyvų vieno ar kelių bylą nagrinėjusios grupės narių tendencingumą, to nebūtų pakakę norint įrodyti, kad Komisija, kaip institucija, buvo subjektyviai tendencinga, kaip, panašu, tvirtina įmonė „Sigma“ (35).

VI.2.3.   Objektyvaus nešališkumo analizė

31.

Teismas ne kartą konstatavo, jog tai, kad Komisija, kaip administracinė institucija, vykdo tyrimus ir skiria baudas, nėra nešališkumo reikalavimo pažeidimas, nes jos sprendimams taikoma Sąjungos teismų vykdoma teisminė peržiūra (36). Esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar šios bylos faktinės aplinkybės kaip nors skiriasi nuo kitų pagal konkurencijos teisę nagrinėtų bylų, kuriose Komisija veikė ir kaip tyrėja, ir kaip sprendimų priėmėja, arba ar yra užtikrintos „pakankamos garantijos, kad būtų išvengta bet kokių teisėtų abejonių dėl šališkumo“ (37).

32.

Pirmiausia reikėtų priminti, kad, nors bylą nagrinėjanti grupė per tyrimą neabejotinai atlieka svarbią funkciją, ji sprendimo dėl bylos baigties nepriima: tai yra Komisijos narių kolegijos pareiga (38). Be to, teiginiais dėl tokio pobūdžio tendencingumo neatsižvelgiama į Komisijos vidaus sprendimų priėmimo procedūrose taikomą stabdžių ir atsvarų sistemą. Priimant bet kokį sprendimą turi dalyvauti daug dalyvių (39). Įmonės „Sigma“ argumentas, jog tai, kad sprendimų priėmimo procese dalyvavo daug dalyvių, nėra „pakankama apsaugos priemonė“, nes jie „nevykdė išsamios faktinių aplinkybių ir dokumentų peržiūros, kad galėtų susidaryti nepriklausomą, informacija pagrįstą nuomonę“, šiuo atveju nėra įtikinamas. Šių dalyvių dalyvavimas padėjo sumažinti Komisijos nagrinėjamos bylos apimtį, nes papildomame prieštaravimo pareiškime (priešingai negu prieštaravimo pareiškime) jokie prieštaravimai įmonei „Merck“ nebebuvo nagrinėjami, o įmonei „Sigma“ suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus per antrąjį žodinį bylos nagrinėjimą. Per antrąjį žodinį bylos nagrinėjimą pateiktose pastabose įmonė „Sigma“ pati pripažino žodinio bylos nagrinėjimo proceso veiksmingumą (40), o tai rodo, kad ji sutinka, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra veiksmingas būdas šalims išdėstyti savo argumentus platesnei auditorijai nei bylą nagrinėjanti grupė, todėl bylos apimtis gali būti susiaurinama arba byla net gali būti nutraukiama.

33.

Įmonės „Sigma“ argumentų nepagrindžia ir sprendimai Ispanija / Taryba ir August Wolff (juos įmonė „Sigma“ citavo per antrąjį žodinį bylos nagrinėjimą ir (arba) atsakyme į papildomą prieštaravimo pareiškimą). Sprendime Ispanija / Taryba nagrinėtu atveju Ispanija užginčijo Tarybos sprendimą, kuriuo ši, atlikusi tyrimą ir remdamasi Komisijos rekomendacija, skyrė Ispanijai baudą už pateiktus klaidingus duomenis apie deficitą. Ispanija tvirtino, kad Komisija pažeidė objektyvaus nešališkumo reikalavimą, nes aptariamą tyrimą pavedė atlikti iš esmės tai pačiai grupei, kuri prieš tai vykdė reguliarius vizitus ir atliko vertinimus, kad patvirtintų tam tikrų duomenų (įskaitant duomenis apie deficitą), kuriuos Ispanija pateikė prieš prasidedant atitinkamai bylai, kokybę. Atmesdamas Ispanijos argumentus, kad objektyvus nešališkumas buvo pažeistas, Teismas pažymėjo, kad, pirma, tyrimas, po kurio Komisija pateikė rekomendaciją skirti baudą, ir vizitai bei deficito ir kitų duomenų kokybės vertinimai vykdomi skirtingais teisiniais pagrindais ir jais siekiama skirtingų tikslų (41). Todėl ankstesni vizitai ir duomenų kokybės vertinimai savaime nenulėmė to, kokią nuomonę Komisija galėjo susidaryti dėl minėtų duomenų klaidingumo (42). Antra, Teismas pažymėjo, kad atitinkamais reglamentais atitinkamam Komisijos departamentui (43) įgaliojimai priimti sprendimą pradėti tyrimo procedūrą nebuvo suteikti, jis nebuvo įpareigotas vykdyti tyrimą ar įgaliotas pateikti Tarybai rekomendaciją, kurią būtina pateikti atlikus tyrimą. Šie įgaliojimai buvo suteikti Komisijai – institucijai, veikiančiai kaip kolegialus organas. Todėl Teismas nusprendė, kad Komisijos darbuotojams per tyrimo procedūrą priskirtas vaidmuo negali būti laikomas turinčiu „lemiamą reikšmę“ šios procedūros eigai ar baigčiai (44).

34.

Sprendime August Wolff Teismas, remdamasis panašiais argumentais kaip Sprendime Ispanija / Taryba, padarė išvadą, kad apeliacine tvarka nagrinėjama procedūra neatitiko objektyvaus nešališkumo reikalavimo. Sprendime August Wolff nagrinėtas kompetentingos Vokietijos institucijos („BfArM“) kreipimasis į Žmonėms skirtų vaistų komitetą (toliau – Komitetas) dėl atsisakymo suteikti tam tikro vaisto rinkodaros leidimą. Klausimas dėl objektyvaus nešališkumo pažeidimo kilo dėl to, kad Komiteto paskirtas vyriausiasis pranešėjas Komiteto nuomonei parengti buvo iš Vokietijos ir dirbo institucijoje „BfArM“. Tuo metu, kai „BfArM“ kreipėsi į Komitetą, ji bylinėjosi su skundo pateikėjais dėl jos atsisakymo pratęsti vieno vaisto rinkodaros leidimą. Teismas laikėsi nuomonės, kad atliekant objektyvaus nešališkumo analizę svarbu tai, kad „BfArM“ ir Komitete vykdytomis procedūromis buvo siekiama to paties materialinio tikslo (45); šios procedūros taip pat buvo laikomos tokio paties pobūdžio procedūromis; tai, kad Komiteto pranešėjas prisiima svarbų vaidmenį rengiant nuomonę, kurią Komiteto prašoma parengti, ir per šią procedūrą jam tenka individuali atsakomybė ir tai, kad su Komiteto nuomone Komisija gali nesutikti tik išimtinėmis aplinkybėmis (46). Pasak Teismo, tokiomis aplinkybėmis nesusiję tretieji asmenys galėjo pagrįstai manyti, kad kreipdamasi į Komitetą „BfArM“ toliau nacionaliniu lygmeniu siekia savo interesų ir kad jos darbuotojų, dalyvaujančių Komitete vykstančioje procedūroje, elgesys gali būti šališkas (47).

35.

Remiantis minėtose bylose Teismo atlikta analize, daryti išvados, kad šioje procedūroje objektyvus nešališkumas buvo pažeistas, negalima. Tiek Sprendime Ispanija / Taryba, tiek Sprendime August Wolff Teismas konstatavo, kad pagrindinis aspektas, į kurį reikia atsižvelgti atliekant vertinimą, yra tai, kad abiejomis procedūromis, dėl kurių buvo pareikšti įtarimai dėl interesų konflikto, siekiama bendro tikslo. Sprendime August Wolff nagrinėtu atveju tiek Vokietijos, tiek Europos lygmens procedūrų paskirtis – išduoti leidimą prekiauti vaistu. Todėl Vokietijos pranešėjai per Europos lygmens procedūrą neišvengiamai kilo interesų konfliktas, nes jos nebuvo galima laikyti nešališka, kadangi jos darbdavys ne tik jau atsisakė išduoti prekybos leidimą, bet ir šiuo klausimu pradėjo bylinėtis su skundo pateikėjais. Kita vertus, sprendime Ispanija / Taryba Teismas pažymėjo, kad Komisijos tyrimo dėl tam tikrų klaidingų duomenų apie deficitą pateikimo ir ankstesnio reguliaraus tų duomenų kokybės vertinimo tikslai buvo skirtingi, todėl padaryta išvada, kad ankstesnis vertinimas Komisijos nuomonės vėlesniame tyrime dėl klaidingų duomenų pateikimo iš anksto nenulėmė.

36.

Pirmiau išdėstytus argumentus pritaikius šios bylos aplinkybėms, matyti, kad bylose M.7435 ir M.8181 tyrimo dalykas ir pobūdis yra skirtingi. Iš tiesų byloje M.7435 atlikto tyrimo tikslas buvo priimti sprendimą, ar leisti vykdyti susijungimą pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 1–3 dalis. O tyrimo byloje M.8181 tikslas buvo nustatyti, ar, atliekant peržiūrą pagal Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalį, įmonės „Merck“ ir (arba) „Sigma“ (dėl aplaidumo arba tyčia) pateikė Komisijai neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją. Neaišku, kodėl bylą M.7435 nagrinėjusios grupės atlikta peržiūra turėtų jai trukdyti veikti nešališkai byloje M.8181.

37.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Sprendime August Wolff Teismas atkreipė dėmesį į ypatingą pranešėjo svarbą priimant sprendimus toje byloje ir nurodė, kad jis „prisiima svarbų vaidmenį rengiant nuomonę“ ir yra „individualiai atsakingas“. Sprendime Ispanija / Taryba Teisingumo Teismas panašiai nagrinėjo, ar asmenų, kaltinamų šališkumu, vaidmuo turėjo „lemiamos reikšmės“ procedūros eigai ar baigčiai. Nors šią bylą nagrinėjusiai grupei teko svarbus vaidmuo vykdant tyrimą, ji nėra atsakinga už sprendimo priėmimą. Priešingai įmonės „Sigma“ teiginiui, kad „bylos M.8181 tyrimui nuo pat pradžių vadovavo bylą nagrinėjusi grupė“ (48), pažymėtina, kad lemiamą vaidmenį pakreipiant bylą kita linkme ir sumažinant galimo pažeidimo mastą, palyginti su tuo, kas buvo nurodyta prieštaravimo pareiškime, turėjo kiti dalyviai, o ne bylą nagrinėjusi grupė. Tai, žinoma, nėra tokios aplinkybės, kai Komisija tik išimtiniu atveju gali nesutikti su bylą nagrinėjančios grupės nuomone, kaip buvo Sprendime August Wolff nagrinėtomis aplinkybėmis.

38.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įmonės „Sigma“ argumentai dėl nepakankamo nešališkumo nėra įtikinami.

VII.   BAIGIAMOSIOS PASTABOS

39.

Pagal Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsnio 1 dalį priimamo sprendimo projekte nagrinėjami tik tie prieštaravimai, dėl kurių įmonei „Sigma“ buvo suteikta galimybė pareikšti savo poziciją.

40.

Apskritai galima konstatuoti, kad per šią procedūrą buvo užtikrinta galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis.

---

(1)  Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) (toliau – Sprendimas 2011/695/ES) 16 ir 17 straipsnius.

(2)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(3)  Šioje ataskaitoje įmonės „Sigma“ ir „Merck“ kartu vadinamos Šalimis.

(4)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 133, 2004 4 30, p. 1–39).

(5)  C(2016) 6772 (final) („Merck“), C(2016) 6771 final („Sigma“).

(6)  C(2016) 8202 (final) („Merck“), C(2016) 8210 (final) („Sigma“).

(7)  Įmonė „Merck“ iš pradžių prašė bylą nagrinėjusio pareigūno išnagrinėti jos reikalavimus advokato profesine paslaptimi apsaugoti 9 635 dokumentus, tačiau vėliau, kai bylą nagrinėjęs pareigūnas pateikė pirmąsias pastabas dėl advokato profesinės paslapties apsaugos masto pagal ES teisę, šis skaičius sumažintas iki 7 980 dokumentų.

(8)  Pagal Protokolą Komisija galėtų nuspręsti pradėti procedūrą dėl įmonės „Merck“ reikalavimų tam tikrus dokumentus apsaugoti advokato profesine paslaptimi atmetimo, jeigu įmonė „Merck“ toliau reikalautų apsaugoti tuos dokumentus, kurie, Komisijos nuomone, advokato profesine paslaptimi neturėtų būti saugomi. Sprendimu 2011/695/ES bylą nagrinėjančiam pareigūnui nesuteikiama teisė priimti sprendimų dėl reikalavimų apsaugoti advokato profesine paslaptimi – jam tėra leidžiama parengti kompetentingam Komisijos nariui skirtą pagrįstą rekomendaciją, neatskleidžiant galimai konfidencialaus dokumento turinio. Kadangi Konkurencijos GD ir įmonė „Merck“ sudarė susitarimą, bylą nagrinėjusiam pareigūnui tokios rekomendacijos pateikti nereikėjo.

(9)  Dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos antrasis žodinis bylos nagrinėjimas vyko nuotoliniu būdu, surengus saugią užšifruotą vaizdo konferenciją ir sukūrus slaptažodžiu apsaugotą virtualią erdvę, kurioje asmenys, kuriems per antrąjį žodinį bylos nagrinėjimą nereikėjo kalbėti, galėjo klausytis internetu transliuojamo posėdžio.

(10)  Atsakymas į prieštaravimo pareiškimą, 147, 148 ir 322 punktai.

(11)  Atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą, 284–294 punktai.

(12)  Atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą, 286 punktas.

(13)  Atsakymo į papildomą prieštaravimo pareiškimą 5.1 skirsnyje ir per antrąjį žodinį bylos nagrinėjimo posėdį įmonė „Sigma“ rėmėsi Sprendimo Ziegler / Komisija (C-439/11 P, EU:C:2011:815, toliau – Sprendimas Ziegler) 155 punktu, Sprendimo Ispanija / Europos Sąjungos Taryba (C-521/15, EU:C:2017:982, toliau – Sprendimas Ispanija / Taryba) 91 punktu, 1993 m. vasario 26 d. Sprendimo Padovani / Italija (13396/87) 25 punktu, 2014 m. kovo 4 d. Sprendimo Grande Stevens ir kiti / Italija (18640/10) 137 punktu ir 2012 m. liepos 24 d. Sprendimo Toziczka / Lenkija (29995/08) 36 punktu. Per antrąjį žodinio bylos nagrinėjimo posėdį „Sigma“ taip pat rėmėsi neseniai priimtu Sprendimu August Wolff ir „Remedia“ / Komisija (C-680/16 P, EU:C:2019:257, toliau – Sprendimas August Wolff). Atsakymo į papildomą prieštaravimo pareiškimą 282 punkte ir per antrąjį žodinį bylos nagrinėjimą įmonė „Sigma“ taip pat citavo kelis Anglijos ir Velso arba Jungtinės Karalystės teismų sprendimus, tačiau jų svarbos ES teisės traktuotei nepaaiškino.

(14)  Prieštaravimo pareiškimas, 351 išnaša.

(15)  Atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą, 290 punktas.

(16)  Kaip pripažįstama atsakyme į papildomą prieštaravimo pareiškimą, šis teiginys iš papildomo prieštaravimo pareiškimo buvo išbrauktas.

(17)  2017 m. liepos 6 d. Komisijos pranešimas spaudai „Mergers: Commission alleges Merck and Sigma-Aldrich, General Electric, and Canon breached EU merger procedural rules“, IP/17/1924 (toliau – pranešimas spaudai).

(18)  Atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą, 292 punkto a papunktis.

(19)  Pavyzdžiui, atsakymo į papildomą prieštaravimo pareiškimą 292 punkto e papunktyje įmonė „Sigma“ nurodo, kad „2016 m. pavasarį bylą nagrinėjusi grupė iš pradžių pritarė įmonės „Honeywell“ minčiai, kad „iCap“ yra pagrindinis projektas, o tai sukėlė abejonių byla, kai 2017 m. liepos 6 d. pateiktas prieštaravimo pareiškimas, abejonių tebekelia ir dabar <...>“.

(20)  Atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą, 292 punkto c papunktis.

(21)  Priede dėl neįtraukiamo turto nurodytas tam tikras turtas, kurio ketinta neįtraukti į įmonei „Honeywell“ perleidžiamą verslą. Į šį priedą dėl neįtraukiamo turto įtrauktas patentas dėl „iCap“.

(22)  Atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą, 292 punkto d papunktis.

(23)  Atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą, 293 punktas.

(24)  Byla M.8436 – General Electric Company / LM Wind Power Holding (procedūra pagal 14 straipsnio 1 dalį).

(25)  Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita General Electric Company / LM Wind Power Holding (14 straipsnis), 2020/C 24/05, OL C 24, 2020 1 24, p. 7–11 (toliau – galutinė ataskaita byloje GE / LM Wind).

(26)  Atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą, 295–302 punktai.

(27)  Galutinės ataskaitos byloje GE/LM Wind 17 punktas.

(28)  Žr. Sprendimo Musique Diffusion française ir kt. / Komisija, sujungtos bylos C-100/80–C-103/80, EU:C:1983:158, 7 punktą.

(29)  Žr. Sprendimo Otis / Komisija, C-199/11, EU:C:2012:684, 56–64 punktus ir Sprendimo Chalkor / Komisija, C-386/10 P, EU:C:2011:815, 67 punktą.

(30)  Žr. Sprendimo Ziegler 159 punktą.

(31)  Žr. Sprendimo Ziegler 155 punktą, Sprendimo Gorostiaga Atxalandabaso / Parlamentas, C-308/07 P, EU:C:2009:103, 46 punktą; generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Ispanija / Taryba, C-521/15, EU:C:2017:420, 97–115 punktus.

(32)  Pranešime spaudai konkrečiai nurodyta, kad „Komisija informavo Vokietijos įmones „Merck KGaA“ ir „Sigma-Aldrich“ apie savo preliminarią išvadą, kad, įmonei „Merck“ įsigyjant įmonę „Sigma-Aldrich“, įmonės pateikė neteisingą arba klaidinančią informaciją. <...> Komisija padarė preliminarią išvadą , kad įmonės „Merck“ ir „Sigma-Aldrich“ jai nepateikė analizei atlikti svarbios informacijos apie inovacijų projektą, aktualų tam tikroms laboratorinėms cheminėms medžiagoms“ (paryškinta papildomai).

(33)  Pagal analogiją su Sprendimo JCB Service / Komisija, T-67/01, EU:T:2004:3, 55 punktu.

(34)  Įmonės „Sigma“ argumentas, kad Komisija turėjo pastebėti, jog technologija „iCap“ paminėta Priede dėl neįtraukiamo turto, bet kuriuo atveju yra nesusijęs su faktais, galinčiais reikšti, kad pagal Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalį buvo padarytas pažeidimas. Net jei Komisija būtų pastebėjusi, kad technologija „iCap“ yra paminėta Priede dėl neįtraukiamo turto, tai nebūtų turėję jokios įtakos tam, ar įmonė „Sigma“ per susijungimo peržiūrą dėl aplaidumo ar tyčia pateikė neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją.

(35)  Pagal analogiją su Sprendimo ABB Asea Brown Boveri / Komisija, T-31/99, EU:T:2002:77, 104 punktu.

(36)  Žr. Sprendimo Ballore / Komisija, T-372/10, EU:T:2012:325, 66 punktą ir Sprendimo Enso Española / Komisija, T-348/94, EU:T:1998:102, 56–64 punktus.

(37)  Žr. Sprendimo Ziegler 155 punktą.

(38)  Pagal analogiją su Sprendimo Chronopost SA / Komisija, C-341/06, EU: C:2007:20, 54 punktu.

(39)  Svarbūs dalyviai (išskyrus bylą nagrinėjančią grupę) yra už konkurenciją atsakingas Komisijos narys, kuriam talkina jo kabineto nariai, Konkurencijos GD vyresnioji vadovybė, įskaitant Konkurencijos GD generalinį direktorių, atitinkamas Konkurencijos GD horizontaliojo koordinavimo skyrius, (tam tikrais atvejais) vyriausiojo ekonomisto grupė, Teisės tarnyba, „susijusios Komisijos tarnybos“, bylą nagrinėjantis pareigūnas ir Koncentracijų patariamasis komitetas. Be to, pagal šią sistemą taip pat numatyta galimybė atlikti „tarpusavio peržiūrą“ Komisijoje; ji šioje byloje atlikta.

(40)  Tiksliau, per žodinį bylos nagrinėjimą vienas iš įmonės „Sigma“ teisinių atstovų nurodė, kad „žodinio bylos nagrinėjimo posėdžiai yra veiksmingi“ (paryškinta papildomai) ir kad dabartinė byla „puikiai iliustruoja tokių posėdžių vertę“.

(41)  Tiksliau, ankstesni vizitai buvo vykdomi remiantis 2009 m. gegužės 25 d. Reglamento (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros (OL L 145, 2009, p. 1) 8 straipsnio 1 dalimi ir jais buvo siekiama sudaryti sąlygas atitinkamam Komisijos departamentui (Eurostatui) du kartus per metus įvertinti valstybių narių pateikiamų duomenų apie skolą ir deficitą kokybę. Tačiau tyrimo procedūra vykdyta pagal to paties reglamento 8 straipsnio 3 dalį, o jos tikslas buvo suteikti galimybę Komisijai atlikti visus tyrimus, kurie yra būtini siekiant nustatyti, ar minėti klaidingi duomenys pateikti tyčia, ar dėl didelio aplaidumo, jeigu Komisija nustato, kad yra rimtų požymių, kad pagal esamas faktines aplinkybes galima daryti išvadą, jog pateikti klaidingi duomenys. Sprendimo Ispanija / Taryba 96–98 punktai.

(42)  Žr. Sprendimo Ispanija / Taryba 100–101 punktus.

(43)  Tuo atveju – Eurostatui.

(44)  Žr. Sprendimo Ispanija / Taryba 102–104 punktus.

(45)  Tiksliau, nuspręsti dėl vaistų kokybės, saugumo ir veiksmingumo, prieš suteikiant leidimą prekiauti.

(46)  Žr. Sprendimo August Wolff 31–35 punktus.

(47)  Žr. Sprendimo August Wolff 38–39 punktus.

(48)  Atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą, 300 punktas.

KOMISIJOS SPRENDIMO SANTRAUKA

2021 m. gegužės 3 d.

Sprendimo dėl baudų skyrimo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 14 straipsnio 1 dalį santrauka

(Byla M.8181 – MERCK / SIGMA-ALDRICH (14 straipsnio 1 dalis)

(pranešta dokumentu Nr. C(2021) 2400)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2022/C 134/05)

2021 m. gegužės 3 d. Komisija, vadovaudamasi 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1) (toliau – Susijungimų reglamentas), ypač to reglamento 14 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą. Nekonfidencialus visas sprendimo tekstas bylos originalo kalba skelbiamas Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje šiuo adresu: http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm?clear=1&policy_area_id=2.

I.   PAGRINDINIAI FAKTAI

A.   Nagrinėjamos įmonės

(1)

„Sigma-Aldrich Corporation“ (toliau – „Sigma-Aldrich“, JAV) kuria, gamina ir tiekia gyvybės mokslų priemones, chemines medžiagas, analitinius reagentus bei laboratorinę įrangą ir teikia šios srities paslaugas. Po 2015 m. lapkričio 18 d. sudaryto sandorio įmonė „Sigma-Aldrich“ tapo įmonės „Merck“ patronuojamąja įmone.

(2)

„Merck KGaA“ (toliau – „Merck“, Vokietija) yra pasaulinė medicinos produktų ir cheminių medžiagų gamintoja. Tuo metu, kai įsigijo įmonę „Sigma-Aldrich“, įmonė „Merck“, greta kitų produktų ir paslaugų, kūrė laboratorines chemines medžiagas, įskaitant tirpiklius ir neorganines medžiagas, ir jomis prekiavo.

B.   Komisijos vykdoma kontrolinė susijungimų peržiūra

(3)

2014 m. rugsėjo 22 d. įmonės „Merck“ ir „Sigma-Aldrich“ (toliau kartu – Šalys) pagal sandorį pasirašė akcijų pirkimo sutartį, pagal kurią įmonė „Merck“, pirkdama vertybinius popierius, įgijo visos įmonės „Sigma-Aldrich“ kontrolę, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte (toliau – sandoris).

(4)

2015 m. balandžio 21 d. apie sandorį oficialiai pranešta Komisijai pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnį pateikta forma CO (2). Tą pačią dieną Komisija pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalį pradėjo pirmąjį rinkos tyrimo etapą.

(5)

2015 m. gegužės 13 d. Komisija Šalims pranešė, kad, remiantis pirmojo rinkos tyrimo etapo rezultatais ir Šalių pateikta informacija, sandorio aspektai, susiję su laboratorinėmis cheminėmis medžiagomis, ypač su EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje vykdoma veikla, gali kelti rimtų abejonių dėl jo suderinamumo su vidaus rinka (3).

(6)

2015 m. gegužės 22 d., siekdamos išsklaidyti rimtas abejones dėl EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje vykdomos veiklos, įmonės „Merck“ ir „Sigma-Aldrich“ oficialiai pateikė pradinius įsipareigojimus ir pradinę formą RM. Pradiniai įsipareigojimai prisiimti dėl EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje įmonės „Sigma-Aldrich“ vykdomos veiklos didžiosios dalies perleidimo (toliau – perleidžiamas verslas). Tą pačią dieną Komisija pradėjo pradinių įsipareigojimų vykdymo rinkoje tyrimą.

(7)

2015 m. gegužės 29 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 2 dalį nusiuntė Šalims prašymą suteikti informaciją (toliau – PSI I-3), įskaitant klausimus dėl pradinės formos RM turinio. 2015 m. birželio 2 d. Šalys atsakė į daugumą PSI I-3 klausimų.

(8)

2015 m. birželio 2 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 2 dalį nusiuntė Šalims dar vieną prašymą suteikti informaciją (toliau – PSI I-4), kuriame uždavė konkrečių klausimų apie mokslinių tyrimų ir plėtros (toliau – MTP) susitarimus ir apie EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje įmonės „Sigma-Aldrich“ vykdomoje veikloje dalyvaujančius darbuotojus. Šalys į PSI I-4 atsakė 2015 m. birželio 8 d.

(9)

Atsižvelgdamos į grįžtamąją informaciją, gautą per rinkos tyrimą, ir į Komisijos pastabas, Šalys patikslino ir iš dalies pakeitė pradinius įsipareigojimus. 2015 m. birželio 11 d. Komisijai pateikti galutiniai įsipareigojimai. 2015 m. birželio 12 d. Šalys pateikė galutinę formos RM versiją.

(10)

2015 m. birželio 15 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 dalį priėmė sprendimą, kuriuo sandoris paskelbtas suderinamu su vidaus rinka, jeigu bus įvykdytos galutiniuose įsipareigojimuose nurodytos sąlygos ir pareigos (toliau – sprendimas dėl patvirtinimo).

C.   Įvykiai po sprendimo dėl patvirtinimo priėmimo

(11)

Susitarimą įmonės „Merck“ ir „Sigma-Aldrich“ galėjo sudaryti su sąlyga, kad susitarimas dėl perleidžiamo verslo pardavimo bus pasirašytas su Komisijos patvirtintu tinkamu pirkėju.

(12)

2015 m. spalio 19 ir 20 d. įmonės „Merck“ ir „Sigma-Aldrich“ susitarimą dėl perleidžiamo verslo pardavimo pasirašė su įmone „Honeywell International Inc.“ (toliau – „Honeywell“). 2015 m. lapkričio 10 d. Komisija patvirtino, kad įmonė „Honeywell“ yra tinkamas perleidžiamo verslo pirkėjas, o 2015 m. lapkričio 18 d. įmonė „Merck“ sudarė įmonės „Sigma-Aldrich“ įsigijimo sandorį. 2015 m. gruodžio 15 d. įmonė „Honeywell“ sudarė perleidžiamo verslo įsigijimo sandorį.

(13)

2016 m. vasario mėn., vykstant verslo perleidimo procesui, Komisija sužinojo, kad į perleidžiamą verslą turėjo būti įtrauktas MTP projektas, kurį įmonė „Sigma-Aldrich“ vykdė kartu su įmone „Metrohm AG“ (toliau – „Metrohm“, Vokietija). Kalbama apie MTP projektą „iCap“. Remiantis gauta informacija, projektas „iCap“ buvo labai svarbus perleidžiamo verslo gyvybingumui ir buvo nepagrįstai nuo jo atskirtas.

II.   PAŽEIDIMO TYRIMO PROCEDŪRA

(14)

2016 m. liepos 29 d. Komisija nusiuntė Šalims raštą, kuriame pranešė, kad vykdomas tyrimas, po kurio pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 3 dalies a punktą sprendimas dėl patvirtinimo gali būti panaikintas, o pagal Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalį gali būti skirtos baudos (4).

(15)

2017 m. liepos 7 d. Komisija pateikė įmonėms „Merck“ ir „Sigma-Aldrich“ prieštaravimo pareiškimą, kuriame išdėstė savo preliminarią nuomonę, kad tiek įmonė „Merck“, tiek įmonė „Sigma-Aldrich“ tyčia („Sigma-Aldrich“) arba bent jau dėl aplaidumo („Merck“) Komisijai pateikė neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją.

(16)

Įmonės „Merck“ ir „Sigma-Aldrich“ atsakė į prieštaravimo pareiškimą 2018 m. balandžio 30 d. Atsakyme į prieštaravimo pareiškimą Šalys paprašė suteikti galimybę išdėstyti savo argumentus žodinio bylos nagrinėjimo posėdyje. Posėdis įvyko 2018 m. rugsėjo 11 d.

(17)

2020 m. birželio 30 d. Komisija priėmė papildomą prieštaravimo pareiškimą dėl įmonės „Sigma-Aldrich“. Papildomu prieštaravimo pareiškimu prieštaravimo pareiškimas buvo visiškai pakeistas: šiame išdėstytų įtarimų dėl įmonės „Merck“ nebeliko.

(18)

2020 m. rugsėjo 15 d. įmonė „Sigma-Aldrich“ atsakė į papildomą prieštaravimo pareiškimą. Atsakyme į papildomą prieštaravimo pareiškimą įmonė „Sigma-Aldrich“ paprašė suteikti galimybę išdėstyti savo argumentus žodinio bylos nagrinėjimo posėdyje. Posėdis įvyko 2020 m. lapkričio 13 d.

(19)

Su valstybėmis narėmis dėl sprendimo projekto konsultuotasi 2021 m. balandžio 30 d. Koncentracijų patariamojo komiteto posėdyje; Komitetas pateikė palankią nuomonę. Bylą nagrinėjusio pareigūno nuomonė apie procedūrą, pateikta 2021 m. balandžio 30 d. ataskaitoje, buvo palanki.

III.   SANTRAUKA

(20)

Pagal Susijungimų reglamentą įmonėms, kurios tyčia ar dėl aplaidumo pažeidžia Susijungimų reglamente nustatytus procedūrinius įsipareigojimus, Komisija gali skirti baudas.

(21)

Konkrečiai, Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija gali savo sprendimu skirti įmonėms baudas, neviršijančias 1 proc. bendros jų apyvartos, „kai tyčia ar dėl [aplaidumo]: a) jie (jos) pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją pateiktame dokumente <...>; b) jie (jos) pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją atsakydami į pagal 11 straipsnio 2 dalį pateiktą prašymą“.

(22)

Remiantis per procedūrą surinktų įrodymų visuma, sprendimu pripažįstama, kad įmonei „Merck“ įsigyjant įmonę „Sigma-Aldrich“ ši pažeidė Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalį. Todėl sprendimu įmonei „Sigma-Aldrich“ pagal Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalies a ir b punktus skiriama bauda.

IV.   ĮMONĖS „SIGMA-ALDRICH“ PADARYTI PAŽEIDIMAI

A.   „iCap“

(23)

„iCap“ yra pažangi butelių uždarymo technologija, kurią įmonė „Sigma-Aldrich“ sukūrė bendradarbiaudama su laboratorinių prietaisų gamintoja „Metrohm“. Naudojant technologiją „iCap“ buteliai su skysta chemine medžiaga yra sandariai uždaromi, o cheminė medžiaga sujungiama su prietaisu. Todėl, naudojant technologiją „iCap“, apribojama užteršimo rizika ir užtikrinama duomenų keitimosi tarp prietaiso ir butelio galimybė.

(24)

Remiantis Komisijos tyrimu, įmonė „Sigma-Aldrich“ i) planavo technologiją „iCap“ taikyti buteliams su tirpikliais ir neorganinėmis medžiagomis ir ii) numatė, kad technologija „iCap“ reikšmingai padidins įmonės pardavimus ir dalis atitinkamose rinkose.

B.   14 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas pildant formą RM

(25)

Įmonė „Sigma-Aldrich“ (ir „Merck“) kartu su galutiniais įsipareigojimais pateikė Komisijai formą RM.

(26)

Formos RM 5.3 skirsnyje aiškiai reikalaujama pateikti „visų planuojamų naujovių arba naujų produktų ir paslaugų“, susijusių su perleidžiamu verslu, sąrašą ir juos aprašyti. Šiame skirsnyje turi būti nurodytos visos planuojamos su perleidžiamu verslu susijusios naujovės arba nauji produktai.

(27)

Pildydama formos RM 5.3 skirsnį įmonė „Sigma-Aldrich“ turėjo atskleisti informaciją apie technologiją „iCap“. Technologija „iCap“, naudojama kartu su tirpikliais ir neorganinėmis medžiagomis, buvo „planuojamas naujas produktas“. Be to, „iCap“ buvo inovacijų projektas. Be to, technologija „iCap“ buvo specialiai sukurta tūriniams titravimo tirpalams, Karlo Fišerio titravimo tirpalams ir HPLC tirpikliams, o jie visi sudarė i) perleidžiamo verslo dalį ir ii) didžiąją dalį EEE parduodamų produktų, kuriems buvo galima naudoti technologiją „iCap“.

(28)

Pildydama formos RM 5.3 skirsnį įmonė „Sigma-Aldrich“ neatskleidė informacijos apie technologiją „iCap“. Vietoj to įmonė „Sigma-Aldrich“ pažymėjo, kad „artimiausiu metu neplanuojama naujų produktų ar naujovių, susijusių su“ perleidžiamu verslu.

(29)

Komisija daro išvadą, kad neatskleidusi informacijos apie technologiją „iCap“ ir nurodžiusi, kad naujų produktų ar naujovių neplanuoja, įmonė „Sigma-Aldrich“ formos RM 5.3 skirsnyje pateikė neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją, taip pažeisdama Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalies a punktą.

C.   14 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas atsakant į PSI I-3

(30)

2015 m. gegužės 29 d. Komisija nusiuntė Šalims prašymą suteikti informaciją (PSI I-3). PSI I-3 klausime Nr. 6 Šalių prašyta aprašyti visus skirtumus tarp perleidžiamo verslo ir EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje „Sigma-Aldrich“ vykdomos veiklos.

(31)

Atsakant į PSI I-3 klausimą Nr. 6 informacija apie technologiją „iCap“ turėjo būti atskleista. Technologija „iCap“ buvo sukurta tūrinio titravimo tirpalams, Karlo Fišerio titravimo tirpalams ir HPLC tirpikliams, taigi, buvo EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje įmonės „Sigma-Aldrich“ vykdomos veiklos dalis. Tačiau technologija „iCap“ į perleidžiamą verslą nebuvo įtraukta. Taigi, dėl jos perleidžiamas verslas skyrėsi nuo EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje įmonės „Sigma-Aldrich“ vykdomos veiklos.

(32)

Atsakydama į PSI I-3 klausimą Nr. 6 įmonė „Sigma-Aldrich“ neatskleidė informacijos apie „iCap“. Vietoj to įmonė „Sigma-Aldrich“ aiškiai nurodė kitą turtą, neįtrauktą į perleidžiamą verslą (pvz., džiovintus bevandenius tirpiklius). Šis atsakymas galiausiai buvo įtrauktas į formos RM 5.12 skirsnį.

(33)

Komisija daro išvadą, kad, neatskleidusi informacijos apie technologiją „iCap“ ir pateikusi kito į perleidžiamą verslą neįtraukto turto sąrašą, įmonė „Sigma-Aldrich“ atsakyme į PSI I-3 klausimą Nr. 6 pateikė neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją, taip pažeisdama Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalies b punktą.

D.   14 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas atsakant į PSI I-4

(34)

2015 m. birželio 2 d. Komisija nusiuntė Šalims prašymą suteikti informaciją (PSI I-4). PSI I-4 klausimuose Nr. 12, 13 ir 16 Šalių paprašyta išsamiau aprašyti MTP veiklą arba funkcijas, susijusias su EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje įmonės „Sigma-Aldrich“ vykdoma veikla (įskaitant MTP susitarimus ir darbuotojus).

(35)

Atsakant į PSI I-4 12, 13 ir 16 klausimus informacija apie technologiją „iCap“ turėjo būti atskleista. Įmonių „Sigma-Aldrich“ ir „Metrohm“ susitarimas dėl technologijos „iCap“ MTP sudarytas dėl EEE vykdomos tirpiklių ir neorganinių medžiagų srities veiklos. Su technologija „iCap“ dirbo ir už tirpiklių bei neorganinių medžiagų MTP buvo atsakingi vienuolika įmonės „Sigma-Aldrich“ darbuotojų.

(36)

Atsakydama į PSI I-4 klausimus Nr. 12, 13 ir 16 įmonė „Sigma-Aldrich“ neatskleidė informacijos apie technologiją „iCap“. Vietoj to įmonė „Sigma-Aldrich“ pažymėjo, kad „nėra sudariusi jokių oficialių MTP susitarimų dėl dabartinės EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje vykdomos veiklos“ ir kad „neturi jokių specialių MTP išteklių, skirtų kokiems nors tirpikliams ir neorganinėms medžiagoms, išskyrus ribotai testuojamiems [kokybės kontrolė]“. Šis atsakymas galiausiai buvo įtrauktas į formos RM 5.4 skirsnį.

(37)

Komisija daro išvadą, kad, neatskleidusi informacijos apie technologiją „iCap“ ir nurodžiusi, kad nėra sudariusi MTP susitarimų ir neturi beveik jokių specialių MTP išteklių, skirtų EEE tirpiklių ir neorganinių medžiagų srityje vykdomai veiklai, įmonė „Sigma-Aldrich“ atsakymuose į PSI I-4 klausimus Nr. 12, 13 ir 16 pateikė neteisingą ir (arba) klaidinančią informaciją, taip pažeisdama Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalies b punktą.

E.   Įmonės „Sigma-Aldrich“ atsakomybė

(38)

Remdamasi per procedūrą surinktų įrodymų (įskaitant to meto įmonės „Sigma-Aldrich“ dokumentus) visuma, Komisija daro išvadą, kad įmonė „Sigma-Aldrich“: a) žinojo (arba negalėjo nežinoti), kad prašoma suteikti informacija (PSI I-3, PSI I-4 ir formoje RM) buvo būtina ir svarbi Komisijai vertinant sandorį, ir b) žinojo (arba negalėjo nežinoti), kad Komisijai pateikta informacija yra neteisinga ir (arba) klaidinanti.

(39)

To, kas išdėstyta pirmiau, pakanka, kad būtų įrodyta, jog įmonė „Sigma-Aldrich“ negalėjo nežinoti apie savo elgesio pobūdį, taigi tyčia ar bent jau dėl aplaidumo padarė pažeidimą.

(40)

Taip pat reikėtų pažymėti (nors tai nėra būtina siekiant pripažinti atsakomybę už pažeidimą pagal Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalį), kad iš Komisijos bylos medžiagos matyti, jog neteisingos ir (arba) klaidinančios informacijos pateikimas buvo dalis įmonės „Sigma-Aldrich“ strategijos, kuria buvo siekiama išvengti „iCap“ perdavimo perleidžiamo verslo pirkėjui.

V.   BAUDA

(41)

Komisija mano, kad už tris IV skirsnyje nurodytus įmonės „Sigma-Aldrich“ padarytus pažeidimus turėtų būti skirta viena bauda. Kiekvienas iš šių pažeidimų susijęs su atskiru PSI klausimu arba formos RM skirsniu, tačiau visa informacija buvo pateikta vertinant pasiūlytus įsipareigojimus.

(42)

Nustatydama baudos dydį Komisija atsižvelgė į šiuos dalykus: a) tai, kad įmonės „Sigma-Aldrich“ pažeidimai savo pobūdžiu yra sunkūs, nes sutrukdė Komisijai gauti informacijos, kuri buvo reikalinga koncentracijai (ir jos pokyčiams, jeigu būtų prisiimti įsipareigojimai) įvertinti; b) tai, kad įmonės „Sigma-Aldrich“ pažeidimai yra ypač šiurkštūs, nes ji veikė tyčia ar bent jau dėl aplaidumo; tai, kad neteisinga ir (arba) klaidinanti informacija yra susijusi su MTP projektu (o Komisija neturi kito būdo gauti informacijos apie MTP projektus); tai, kad technologija „iCap“ buvo svarbi perleidžiamam verslui; c) tai, kad įmonės „Sigma-Aldrich“ pažeidimai yra vienkartiniai; ir d) tai, kad šioje byloje atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

(43)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tikslinga, proporcinga ir atgrasanti bauda už įmonės „Sigma-Aldrich“ padarytus Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalies a ir b punktų pažeidimus yra 7 500 000 EUR.

VI.   IŠVADA

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių sprendime daroma išvada, kad už Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalies a ir b punktų pažeidimus įmonei „Sigma-Aldrich“ turėtų būti skirta bauda.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  Komisija peržiūrėjo sandorį nagrinėdama bylą M.7435 – „Merck“ / „Sigma-Aldrich“.

(3)  Visais atvejais, kai šiame sprendime minima EEE, EEE apima ir Jungtinę Karalystę (toliau – JK). Nors 2020 m. vasario 1 d. pagal Susitarimo dėl išstojimo 92 straipsnį (OL L 29, 2020 1 31, p. 7) JK išstojo iš ES, Komisija ir toliau yra kompetentinga, vykdydama iki pereinamojo laikotarpio pabaigos pradėtas administracines procedūras, taikyti Sąjungos teisę Jungtinės Karalystės atžvilgiu.

(4)  2016 m. spalio 24 d. įmonės „Sigma-Aldrich“ ir „Metrohm“ suteikė įmonei „Honeywell“ technologijos „iCap“ licenciją, o vėliau, 2016 m. gruodžio 5 d., remiantis diskusijomis su įmone „Honeywell“, licencija buvo iš dalies pakeista.

Kroatijos energetikos reguliavimo agentūros pranešimas dėl dujų tiekėjo, kurio paslaugomis naudojamasi kraštutiniu atveju, atrankos viešojo konkurso, skelbiamo pagal Dujų rinkos įstatymo (Oficialusis leidinys Nr. 18/18 ir 23/20) 61 ir 62 straipsnius.

(2022/C 134/06)

2022 m. vasario 18 d. paskelbtas viešasis dujų tiekėjo, kurio paslaugomis naudojamasi kraštutiniu atveju, atrankos konkursas.

Papildomi dujų tiekėjo, kurio paslaugomis naudojamasi kraštutiniu atveju, atrankos viešojo konkurso dokumentai skelbiami oficialioje Kroatijos energetikos reguliavimo agentūros interneto svetainėje (www.hera.hr).

Italijos pranešimo apie Reglamento Nr. 1008/2008 19 straipsnio 2 dalies taikymą reglamentuojant oro eismo paskirstymą tarp Milano Malpensos ir Milano Linatės oro uostų

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 134/07)

2022 m. vasario 22 d. Komisija gavo pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (1) 19 straipsnio 3 dalį pateiktą Italijos pranešimą apie dekreto, kuriuo iš dalies keičiamos oro eismo paskirstymo tarp Milano Malpensos ir Milano Linatės oro uostų taisyklės (2), projektą. Siūlomomis taisyklėmis, kai jos bus priimtos ir įsigaliojusios, oro eismas tarp minėtų oro uostų bus paskirstomas taip:

„1.

Oro vežėjai gali vykdyti reguliarius skrydžius siauro fiuzelažo orlaiviais tarp Milano Linatės oro uosto ir kitų Europos Sąjungos oro uostų arba oro uostų, priklausančių valstybei, sudariusiai su Europos Sąjunga vertikaliojo tipo susitarimą, reglamentuojantį jos oro susisiekimo paslaugas, ir taip pat esančių 1 500 km spinduliu (matuojant pagal ortodrominio maršruto metodą) nuo Milano Linatės oro uosto, neviršijant nustatytų Milano Linatės oro uosto veiklos pajėgumų. Šiais maršrutais gali skristi tik šie oro vežėjai: a) oro vežėjai, kurie pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 2 straipsnio 10 ir 11 dalis apibrėžiami kaip Bendrijos oro vežėjai ir kurie atitinka kompetentingų aviacijos institucijų pagal tą reglamentą nustatytus reikalavimus; b) vežėjai, kuriuos šalis paskyrė oro susisiekimo paslaugoms teikti pagal tos šalies ir Europos Sąjungos sudarytą vertikaliojo tipo susitarimą, jeigu maršrutas susijęs su oro uostu, esančiu 1 500 km spinduliu (matuojant pagal ortodrominio maršruto metodą) nuo Milano Linatės oro uosto.

2.	Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalies nuostatų, leidžiama platinti ir pardavinėti bilietus bei vežti keleivius tik tiesioginiais maršrutais tarp Milano Linatės oro uosto ir oro uostų, esančių 1 dalyje apibrėžtose geografinėse ribose.“

Komisija kviečia suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas per 20 dienų nuo šio komunikato paskelbimo šiuo adresu:

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (E1 skyrius. Aviacijos politika)

MOVE-TRAFFIC-DISTRIBUTION-RULES@ec.europa.eu

---

(1)  OL L 293, 2008 10 31, p. 3.

(2)  2000 m. kovo 3 d. Transporto ir laivybos ministro dekretas Nr. 15

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(BylaM.10378 – VUB / SLOVENSKA SPORITELNA / TATRA BANKA / 365.BANK / CSOB / JV)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 134/08)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10531 – Santander/Mapfre/JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 134/09)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10594 – SECURITAS / STANLEY SECURITY)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 134/10)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10584 – LUFTHANSA / VW / JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 134/11)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10678 - AIP / MACQUARIE / ABERDEEN / ONIVIA)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 134/12)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10583 – CPP INVESTMENTS / VOTORANTIM / JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 134/13)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2022/C 134/14)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„Valašský frgál“

ES Nr.: PGI-CZ-0805-AM01-2020 8 28

SKVN ( ) SGN (X)

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Sdružení Valašské lidové tradice (Valachijos asociacijos liaudies tradicijos)

Pavla Stoklasová, Velké Karlovice 326

756 06 Velké Karlovice

Tel. + 420 736136364

El. paštas stoklasova.pavla@seznam.cz

Teisėtas interesas grindžiamas tuo, kad ši asociacija (pareiškėjas) yra „Valašský frgál“ teisėta gamintoja ir šio pavadinimo vartotoja, jos nariai veikia nustatytoje teritorijoje.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Čekijos Respublika

3.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

☐ Produkto pavadinimas

☒ Produkto aprašymas

☐ Geografinė vietovė

☐ Kilmės įrodymas

☒ Gamybos būdas

☐ Ryšys su geografine vietove

☐ Ženklinimas etiketėmis

☐ Kita (turi būti nurodyta)

4.   Pakeitimo (-ų) rūšis

☒ Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

☐ Produkto su registruota SKVN arba SGN pakeitimas, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

5.   Pakeitimas (-ai)

I.   Produkto aprašymo pakeitimai:

1.   pakeitimas

i.

Specifikacijų 4.2 punkto 1 dalis a. Po 1 dalies septinto sakinio turėtų būti įterpti šie du sakiniai: „Kai pyragai platinami parduoti suvartoti iš karto, jie taip pat gali būti vežami nesupakuoti tinkamose talpyklose, kad būtų išlaikyta kokybė ir higiena, laikantis galiojančiuose teisės aktuose nustatytų ženklinimo etiketėmis reikalavimų. Jų negalima perpakuoti; atvežus juos galima tik tiesiogiai parduoti.“ b. Priežastys: šiuo pakeitimu reaguojama į vartotojų paklausą (turguose ir mugėse), kad nesupakuoti produktai būtų parduodami vartoti iš karto, taip pat sudarant galimybę surinkti visą pyragą „Valašský frgál“ iš atskirų dalių su skirtingais viršutiniais sluoksniais.

ii.

Bendrojo dokumento 3.2 punkto šešta pastraipa a. Pirmasis šeštos pastraipos sakinys turi būti pakeičiama įterpiant „platinami parduoti vartoti iš karto“, taip pat po pakeisto pirmos pastraipos pirmo sakinio turėtų būti įrašyti du nauji sakiniai: „Nesupakuoti pyragai turi būti vežami tinkamose talpyklose, siekiant išlaikyti kokybės ir higienos reikalavimus, taip pat laikantis galiojančiuose teisės aktuose nustatytų ženklinimo etiketėmis reikalavimų. Jų negalima perpakuoti; atvežus juos galima tik tiesiogiai parduoti.“ b. Nauja šeštos pastraipos formuluotė: „Gamybos vietoje ir vežami parduoti pyragai, kai yra platinami parduoti vartoti iš karto, gali būti parduodami nesupakuoti. Nesupakuoti pyragai turi būti vežami tinkamose talpyklose, siekiant išlaikyti kokybės ir higienos reikalavimus, taip pat laikantis galiojančiuose teisės aktuose nustatytų ženklinimo etiketėmis reikalavimų. Jų negalima perpakuoti; atvežus juos galima tik tiesiogiai parduoti.“ c. Priežastys: Žr. I dalies pirmą pakeitimą ir i punkto b papunkčio antrą pakeitimą

2.   pakeitimas

i.

Specifikacijos 4.2 punkto „Savybės“ šešta įtrauka ir atitinkamai specifikacijos 4.5 punkto „Įvairių viršutinių sluoksnių gaminimo metodai“ šešta dalis (susijusi su iš mėlynių gaminamais viršutiniais sluoksniais) a. Šešta įtrauka turėtų būti iš dalies keičiama įterpiant „tai taip pat taikoma iš braškių, spanguolių ir miško uogų gaminamiems viršutiniams sluoksniams“; „savybės atitinka naudojamų vaisių rūšį“ ir „tai taip pat taikoma iš braškių, spanguolių ir miško uogų gaminamiems viršutiniams sluoksniams.“ turėtų būti papildoma 6 dalies pabaigoje (susijusioje su iš mėlynių gaminamiems viršutiniams sluoksniams). b. Priežastys: Viršutiniams sluoksniams naudojamų vaisių asortimentas turi būti išplėstas dėl naujovėmis grindžiamos vartotojų paklausos ir geresnių galimybių gauti žaliavų.

ii.

Bendrojo dokumento 3.2 punkto trečia pastraipa, taip pat atitinkamai Bendrojo dokumento 3.3 punkto dešimta pastraipa a. 3.2 punkto trečios pastraipos pirmame sakinyje skliausteliuose vaisių sąrašas turi būti papildytas žodžiais: „braškės, spanguolės, miško uogos“. b. 3.3 punkto dešimtos pastraipos pirmas sakinys turi būti iš dalies pakeistas papildant šiais žodžiais: „tai taip pat taikoma iš braškių, spanguolių ir miško uogų gaminamiems viršutiniams sluoksniams“. c. Priežastys: žr. I dalies antro pakeitimo i punkto b papunktį.

3.   pakeitimas

i.

4.2 punktas „Sudėtis“, pirmasis specifikacijos sakinys a. Žodžiai „pusiau rupūs“ ir „arba smulkaus malimo, pusiau rupių ir rupių miltų“ turėtų būti išbraukti. b. Priežastys: paprastai gamintojai naudoja skirtingas kvietinių miltų rūšis, nedarydami įtakos galutinio produkto savybėms, todėl siekiant aiškumo informacija apie kvietinių miltų rūšis turėtų būti išbraukta.

ii.	Bendrojo dokumento 3.3 punkto pirma pastraipa a. Žodžių junginys „pusiau rupūs kvietiniai miltai ir (arba) trijų rūšių miltų (smulkaus malimo, pusiau rupių ir rupių)“ turėtų būti išbraukti. b. Priežastys: žr. I dalies trečią pakeitimo i punkto b dalį.

4.   pakeitimas

i.	Specifikacijų 4.2 ir kiti punktai a. Todėl visame dokumente žodis „saldiklis“ pakeičiamas žodžių junginiu „natūralus saldiklis (fruktozė). b. Priežastys: dėl terminologijos tikslumo ir aiškumo viena iš žaliavų (saldiklio rūšis) turi būti suvienodinta visame dokumente.

ii.	Bendrojo dokumento 3.3 ir kiti punktai a. Todėl visame dokumente žodis „saldiklis“ pakeičiamas žodžių junginiu „natūralus saldiklis (fruktozė). b. Priežastys: žr. I dalies ketvirto pakeitimo i punkto b papunktį.

5.   pakeitimas

i.

Specifikacijų 4.2 ir kiti punktai a. Visame dokumente po termino „kiaušinio tryniai“ turėtų būti rašoma „arba visi kiaušiniai“. b. Priežastys: atsižvelgiant į dėl dabartinių specifikacijų atsirandančius atskirų gamintojų šeimos receptų skirtumus, negalima atmesti, kad gali būti naudojamas visas kiaušinis, nors tai daroma gana retai, nes juos naudojant galutinės produkto savybės nepakeičiamos

ii.	Bendrojo dokumento 3.3 ir kiti punktai a. Visame dokumente po termino „kiaušinio tryniai“ turėtų būti rašoma „arba visi kiaušiniai“. b. Priežastys: žr. I dalies penkto pakeitimo i punkto b papunktį.

6.   pakeitimas

i.

4.2 punkto „Sudėtis“ pirmasis specifikacijos sakinys a. Žodžiai „vaisių sultys (citrinų, obuolių, kriaušių)“ turėtų būti perkelti ir įterpti po pirmo sakinio kaip antras sakinys, laikantis tokios formuluotės: „Galima pridėti vaisių sulčių (citrinų, obuolių, kriaušių).“ b. Priežastys: Siekiant užtikrinti nuoseklumą su punkto „Sudėtis“ pirmuoju sakiniu, sudedamųjų dalių sąrašą reikia iš dalies pakeisti. Be to, atsižvelgiant į dėl dabartinių specifikacijų atsirandančius atskirų gamintojų šeimos receptų skirtumus, vaisių sulčių naudojimo taisykles reikia iš dalies pakeisti. Skirtumai atsiranda dėl 4.2 punkto „Sudėtis“ paskutinio sakinio dabartinės formuluotės.

ii.

Bendrojo dokumento 3.3 punkto pirma pastraipa a. Žodžiai „vaisių sultys (citrinų, obuolių, kriaušių)“ turėtų būti perkelti ir įterpti po pirmo sakinio kaip antras sakinys, laikantis tokios formuluotės: „Galima pridėti vaisių sulčių (citrinų, obuolių, kriaušių).“ b. Priežastys: Žr. I dalies šešto pakeitimo i punkto b papunktį.

7.   pakeitimas

i.

Specifikacijos 4.2 punktas „Sudėtis“ a. Žodžiai „visas tešlos svoris“ visoje pastraipoje turėtų būti keičiami žodžiais „visas miltų svoris“. b. Priežastys: įregistravus geografinę nuorodą, griežtų tešlai pagaminti naudojamų žaliavų proporcijų patikrinimų metu nustatyta formali klaida – atsižvelgiant į galutinį tešlos svorį, tešlos gamybai naudojamų atskirų žaliavų proporcijos nurodomos klaidingai. Iš tikrųjų jos turėtų būti nurodomos atsižvelgiant į miltų svorį. Žaliavų proporcijos turi atitikti miltų proporcijas, kitaip tešla būtų netinkama naudoti.

ii.	Bendrojo dokumento 3.3 punkto antra pastraipa a. Žodžiai „visas tešlos svoris“ visoje pastraipoje turėtų būti keičiami žodžiais „visas miltų svoris“. b. Priežastys: žr. I dalies septinto pakeitimo i punkto b papunktį.

II.   Su „Gamybos būdu“ susiję pakeitimai

1.   pakeitimas

i.

Specifikacijų 4.5 punkto 1 dalies paskutinis sakinys a. Po 1 dalies paskutinio sakinio turėtų būti įterpti šie du sakiniai: „Kai pyragai platinami parduoti vartoti iš karto, jie taip pat gali būti vežami nesupakuoti tinkamose talpyklose, kad būtų išlaikyta kokybė ir higiena, laikantis galiojančiuose teisės aktuose nustatytų ženklinimo etiketėmis reikalavimų. Jų negalima perpakuoti; atvežus juos galima tik tiesiogiai parduoti.“ b. Priežastys: žr. I dalies penkto pakeitimo i punkto b papunktį.

2.   pakeitimas

i.

Specifikacijos 4.5 punkto „Įvairių viršutinių sluoksnių gamybos metodas“ trečia pastraipa (susijusi su iš morkų gaminamu viršutiniu sluoksniu) a. Antras sakinys turi būti papildytas šiuo tekstu: „arba priklausomai nuo vietos papročių, tiktai geriamojo vandens“. b. Dabar antro sakinio formuluotė turėtų būti tokia: „Įpilama cukraus arba natūralaus saldiklio ir pieno arba, priklausomai nuo vietos papročių, tiktai geriamojo vandens ir mišinys užverdamas.“ c. Priežastys: atsižvelgiant į dėl dabartinių specifikacijų atsirandančius atskirų gamintojų šeimos receptų skirtumus, taisyklės dėl tam tikrų viršutinio sluoksnio sudedamųjų dalių naudojimo turi būti pakeistos.

3.   pakeitimas

i.

Specifikacijos 4.5 punkto „Įvairių viršutinių sluoksnių gamybos metodas“ šešta pastraipa (susijusi su iš mėlynių gaminamu viršutiniu sluoksniu) a. Visa pastraipos formuluotė turėtų būti pakeista. b. Ankstesnis tekstas: „Iš mėlynių gaminamas viršutinis sluoksnis – kepimui tinkamo mėlynių džemo ir šviežių, troškintų arba užšaldytų mėlynių derinys, kuris tepamas ant mėlynių džemo.“ c. Nauja formuluotė (kartu su šios paraiškos antru pakeitimu, pateiktu skiltyje „Produkto aprašymo pakeitimai“): „Mėlynių viršutinis sluoksnis gaminamas iš šviežių, troškintų arba užšaldytų mėlynių, kurios gali būti užtepamos ant kepti tinkamo džemo, taip pat tai galima taikyti iš braškių, spanguolių ir miško uogų gaminamiems viršutiniams sluoksniams.“ d. Priežastys: viršutiniams sluoksniams naudojamų vaisių asortimentas turi būti išplėstas dėl naujovėmis grindžiamos vartotojų paklausos ir geresnių galimybių gauti žaliavų. Be to, atsižvelgiant į dabartinių specifikacijų lemiamus atskirų gamintojų šeimos receptų skirtumus, atsirandančius dėl šeimos ir vietos tradicijų ir kintančio kepėjų bei jų pirkėjų socialinio statuso, šios rūšies viršutinio sluoksnio sudedamųjų dalių naudojimo taisyklės turi būti pakeistos.

4.   pakeitimas

i.

Specifikacijos 4.5 punkto „Įvairių viršutinių sluoksnių gamybos metodas“ septinta pastraipa (susijusi su iš abrikosų gaminamu viršutiniu sluoksniu) a. Visa pastraipos formuluotė turėtų būti pakeista. b. Nauja formuluotė: „Abrikosų viršutinis sluoksnis gaminamas iš šviežių, troškintų arba užšaldytų abrikosų, supjaustytų į mažesnius gabalėlius, kuris gali būti užtepamas ant kepti tinkamo džemo.“ c. Priežastys: žr. II dalies trečio pakeitimo i punkto d papunktį.

5.   pakeitimas

i.

Specifikacijos 4.5 punkto „Įvairių viršutinių sluoksnių gamybos metodas“ vienuolikta pastraipa (susijusi su iš morkų gaminamu viršutiniu sluoksniu) a. Antrame sakinyje žodis „pridedama“ turi būti pakeistas žodžių junginiu „gali būti pridedama“. b. Priežastys: atsižvelgiant į dėl dabartinių specifikacijų atsirandančius atskirų gamintojų šeimos receptų skirtumus, šiam viršutiniam sluoksniui taikomas taisykles reikia pakeisti. Skirtumai atsiranda dėl 4.2 punkto „Sudėtis“ paskutinio sakinio dabartinės formuluotės.

ii.

Bendrojo dokumento 3.3 punkto penkiolikta pastraipa a. Žodis „aguonų“ turėtų būti perkeltas ir įterptas penkioliktos pastraipos pabaigoje laikantis tokios formuluotės: „galima įdėti aguonų.“ b. Nauja formuluotė: Iš morkų gaminamas viršutinis sluoksnis: šviežios morkos, cukrinių runkelių cukrus arba natūralus saldiklis, vanilinis cukrus, sviestas, augaliniai riebalai, augalinis aliejus, smulkaus malimo kvietiniai miltai, geriamasis vanduo, maltas cinamonas, druska; galima įdėti aguonų. c. Priežastys: žr. I dalies penkto pakeitimo i punkto b papunktį.

III.   Redakciniai pakeitimai

1.   pakeitimas

Atsižvelgiant į naują Bendrojo dokumento formą, Bendrojo dokumento 5 punktas buvo pertvarkytas išbraukiant pasikartojančią informaciją ir patikslinant visą tekstą pagal naują formą. Tai visiškai formalus pakeitimas; Specifikacija niekaip nekeičiama.

2.   pakeitimas

Atsižvelgiant į teisės akto pakeitimus, Bendrojo dokumento numeraciją reikia suderinti su dabartine forma.

3.   pakeitimas

Specifikacijos 2 punkte „Grupė“ reikia pakeisti grupės pavadinimą, kontaktinį adresą ir kontaktinę informaciją.

IV.   Pakeitimai, susiję tik su Bendruoju dokumentu

1.   pakeitimas

Bendrojo dokumento 3 punktas „Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje“

a.	Pirmame sakinyje turėtų būti įterptas žodis „pjaustymas“ .

b.

Nauja formuluotė: „Visi etapai, nuo tešlos ruošimo (dėl naudojamo metodo (tešlai naudojamos mielės) tarp atskirų gamybos etapų negali būti jokio uždelsimo) ir viršutinio sluoksnio užtepimo iki pyrago kepimo ir jo pjaustymo bei pakavimo, privalo vykti nustatytoje geografinėje vietovėje, siekiant užtikrinti kokybę ir laikytis higienos reikalavimų.“

c.	Priežastys: šis patikslinimas reikalingas siekiant pašalinti reikšmingus neaiškumus, nes dėl loginės pyragų apdorojimo sekos informacija apie pjaustymą yra labai svarbi apibrėžiant visą pyragų gamybos procesą, o tai atitinka 4.5 punkto 1 dalies keturioliktą sakinį.

2.   pakeitimas

Bendrojo dokumento 3 punktas „Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės“

a.	Turėtų būti pridedamas šis sakinys: „Iš karto vartoti skirtus pyragus galima parduoti nesupakuotus.“

b.	Priežastys: šį pakeitimą būtina atlikti dėl specifikacijos 4.2 punkto 1 dalies septinto sakinio formuluotės ir pirmo pakeitimo, susijusio su šios paraiškos I dalimi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„VALAŠSKÝ FRGÁL“

ES Nr.: PGI-CZ-0805-AM01 – 2020 08 28

SKVN ( ) SGN (X)

1.   SKVN arba SGN pavadinimas (-ai)

„Valašský frgál“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Čekijos Respublika

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis (kaip nurodyta XI priede)

2.3 klasė.

Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Tai apvalus 30–32 cm skersmens pyragas, šnekamojoje kalboje dar vadinamas „vdolek“, „pecák“ arba „lopaťák“. Šis pyragas gaminamas iš aukštos kokybės mielinės tešlos, kuri padengiama viršutiniu sluoksniu.

Iškeptas pyragas yra aukso spalvos, o viršutinio sluoksnio spalva priklauso nuo jo rūšies. Viršutinio sluoksnio paviršius gali būti padengtas šviesiais trupiniais, kuriuos galima apibarstyti meduolių trupiniais ar maltu cinamonu arba apšlakstyti sviestu ir pabarstyti cukrumi.

Viršutiniam sluoksniui naudojamos kriaušės, varškės sūris, aguonos, povidla (džemas), vaisiai (slyvos, obuoliai, mėlynės, abrikosai, braškės, spanguolės, miško uogos), riešutai, kopūstai (švieži arba rauginti), morkos ir kaliaropės. Viršutinis sluoksnis sudaro 42–48 proc. viso produkto.

Pyragas dedamas ant apskrito popierinio pagrindo ir dažniausiai pakuojamas į nuo šilumos susitraukiančią pakuotę arba kitokią rinkoje naudojamą maisto produktams skirtą pakuotę. Jį galima pakuoti ir į kartonines, plastikines ar medines dėžutes arba riebalų nepraleidžiančio popieriaus pakuotes.

Pakavimo rūšys: visas pyragas – 600–700 g; pusė pyrago – 300–350 g; ketvirtis pyrago – 150–175 g.

Gamybos vietoje ir platinami parduoti vartoti iš karto pyragai gali būti parduodami nesupakuoti. Nesupakuoti pyragai turi būti vežami tinkamose talpyklose, siekiant išlaikyti kokybės ir higienos reikalavimus, taip pat laikantis galiojančiuose teisės aktuose nustatytų ženklinimo etiketėmis reikalavimų. Jų negalima perpakuoti, atvežus juos galima tik tiesiogiai parduoti.

Pyragas „Valašský frgál“ gali būti parduodamas ir užšaldytas. Užšaldymo procesas nekeičia produkto savybių. Į šaldiklį dedamas jau supakuotas pyragas. Užšaldytą produktą galima laikyti – 18 °C ar mažesnėje temperatūroje devynis mėnesius. Atšildžius produktą rekomenduojama suvartoti per 24 val. Reikiama su galiojimo laiku ir laikymo sąlygomis susijusi informacija nurodoma ant pakuotės.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Tešlai gaminti naudojamos šios žaliavos: kvietiniai miltai, cukrinių runkelių cukrus arba natūralus saldiklis (fruktozė), augaliniai riebalai ar augalinis aliejus arba lydyti kiaulių taukai, arba sviestas, pasterizuoti arba švieži kiaušinių tryniai arba pasterizuoti arba švieži visi kiaušiniai, pieno milteliai, šviežias pienas arba geriamasis vanduo, kepimo mielės ir druska. Šiais laikais leidžiama pridėti tešlai purumo suteikiančios medžiagos, kad produktas išliktų šviežias. Galima pridėti vaisių sulčių (citrinų, obuolių, kriaušių).

Pagrindinė sudedamoji dalis – miltai. Kitų sudedamųjų dalių svorio proporcijos privalo būti tokios: riebalų (augalinių riebalų ar aliejaus arba lydytų kiaulės taukų, arba sviesto) – ne mažiau nei 20 proc. viso miltų svorio, cukraus arba natūralaus saldiklio (fruktozės) – ne mažiau kaip 10 proc. viso miltų svorio (jei naudojamas natūralus saldiklis, kiekis priklauso nuo jo saldumo), kiaušinių trynių arba visų kiaušinių – ne mažiau kaip 5 proc. viso miltų svorio. Vaisių sulčių, mielių, druskos ir kitų skonio suteikiančių žaliavų kiekis priklauso nuo atskirų gamintojų naudojamo recepto.

Prieš kepant viršutinis sluoksnis privalo sudaryti maždaug 42–48 proc. viso „Valašský frgál“ svorio.

Įdarui pagaminti naudojamos šios žaliavos:

iš kriaušių gaminamas viršutinis sluoksnis: kriaušių džemas, pagamintas iš džiovintų kriaušių, slyvų džemas arba vaisių džemas, džiovinti obuoliai, tarkuoti meduoliai, etiloksihidrato pagrindo kvapioji medžiaga (toliau – kvapioji medžiaga), malti tikrieji anyžiai, vanilinis cukrus, geriamasis vanduo;

iš varškės sūrio gaminamas viršutinis sluoksnis: minkštas varškės sūris, cukrinių runkelių cukrus arba natūralus saldiklis, pasterizuoti arba švieži kiaušinių tryniai arba pasterizuoti ar švieži visi kiaušiniai, geriamasis vanduo, razinos, vanilinis cukrus arba vanilinis pudingas, vaisių sultys (pasirinktinai), augalinis aliejus, kvapioji medžiaga, muskato kevalo milteliai, varškės sūrio stabilizatorius, miško uogos;

iš aguonų gaminamas viršutinis sluoksnis: maltos aguonos, cukrinių runkelių cukrus arba natūralus saldiklis, pieno milteliai arba šviežias pienas, geriamasis vanduo, augaliniai riebalai, smulkaus malimo kvietiniai miltai, vanilinis cukrus, razinos, džiūvėsėliai, maltas cinamonas, kvapioji medžiaga;

iš povidla (džemo) gaminamas viršutinis sluoksnis: slyvų povidla (džemas), vanilinis cukrus arba natūralus saldiklis, geriamasis vanduo, kvapioji medžiaga;

iš obuolių gaminamas viršutinis sluoksnis: tarkuoti arba troškinti obuoliai, cukrinių runkelių cukrus arba natūralus saldiklis, vanilinis cukrus, maltas cinamonas, smulkinti riešutai, razinos, geriamasis vanduo;

iš riešutų gaminamas viršutinis sluoksnis: malti riešutai (graikiniai, lazdyno riešutai arba jų mišinys), cukrinių runkelių cukrus arba natūralus saldiklis, smulkaus malimo kvietiniai miltai, pienas, sviestas, augaliniai riebalai arba augalinis aliejus, džiūvėsėliai, abrikosų džemas, geriamasis vanduo, razinos, vanilinis cukrus, kvapioji medžiaga;

iš morkų gaminamas viršutinis sluoksnis: šviežios morkos, cukrinių runkelių cukrus arba natūralus saldiklis, vanilinis cukrus, sviestas, augaliniai riebalai, augalinis aliejus, smulkaus malimo kvietiniai miltai, geriamasis vanduo, maltas cinamonas, druska; galima įdėti aguonų.

iš mėlynių gaminamas viršutinis sluoksnis: šviežios, troškintos ar užšaldytos mėlynės, mėlynių džemas; Tai taip pat taikoma iš braškių, spanguolių ir miško uogų gaminamiems viršutiniams sluoksniams.

iš abrikosų gaminamas viršutinis sluoksnis: švieži, troškinti ar užšaldyti abrikosai, abrikosų džemas;

iš slyvų gaminamas viršutinis sluoksnis: šviežios, troškintos arba užšaldytos slyvos, slyvų džemas (povidla), maltos aguonos, cukrinių runkelių cukrus arba natūralus saldiklis;

iš kopūstų gaminamas viršutinis sluoksnis: supjaustyti švieži arba gerai nuskalauti rauginti kopūstai, cukrinių runkelių cukrus arba natūralus saldiklis, sviestas arba augaliniai riebalai ar augalinis aliejus, smulkaus malimo kvietiniai miltai, geriamasis vanduo, malti juodieji pipirai, druska;

iš kaliaropių gaminamas viršutinis sluoksnis: šviežios kaliaropės, cukrinių runkelių cukrus arba natūralus saldiklis, sviestas arba augaliniai riebalai ar augalinis aliejus, smulkaus malimo kvietiniai miltai, citrinų arba obuolių sultys, geriamasis vanduo, malti juodieji pipirai, šviežios arba džiovintos petražolės, druska.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi etapai, nuo tešlos ruošimo (dėl naudojamo metodo (tešlai naudojamos mielės) tarp atskirų gamybos etapų negali būti jokio uždelsimo) ir viršutinio sluoksnio užtepimo iki pyrago kepimo ir jo pjaustymo bei pakavimo, privalo vykti nustatytoje geografinėje vietovėje, siekiant užtikrinti kokybę ir laikytis higienos reikalavimų. Viršutinis sluoksnis gali būti gaminamas ne tik nustatytoje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pjaustyti ir pakuoti gamintojo patalpose būtina dėl produkto, kuris skirtas suvartoti per trumpą laiką, pobūdžio ir siekiant išlaikyti kokybę. Jei pagamintas produktas būtų vežamas nesupakuotas, jo kokybė suprastėtų dėl įtrūkimų ar formos pakitimų arba dėl higienos reikalavimų pažeidimo. Be to, prie produkto pakuotės reikia priklijuoti etiketę, kurioje nurodoma su gamintoju susijusi informacija, produkto sudėtis ir visa kita privaloma informacija, kuria užtikrinama, kad produktas pagamintas nustatytoje vietovėje, ir kuria remiamasi per bet kokį galimą patikrinimą. Pyragus, skirtus suvartoti iš karto, galima parduoti nesupakuotus.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Pyrago „Valašský frgál“ gamintojai ant produkto pakuotės privalo aiškiai nurodyti pavadinimą „Valašský frgál“. Vartotojų informavimo, tikrinimo įstaigų atliekamų patikrų ir produkto atsekamumo tikslais ant pakuotės taip pat bus nurodomas saugomos geografinės nuorodos logotipas. Jei šis produktas parduodamas nesupakuotas, pardavimo vietoje turi būti aiškiai nurodyta, kad pyragas „Valašský frgál“ parduodamas ten ir turi atitikti galiojančiuose teisės aktuose nustatytus ženklinimo etiketėmis reikalavimus.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Valachija – Čekijos Respublikos pietryčiuose esantis geografinis regionas. Ją sudaro šios savivaldybės (iš rytų į vakarus): Velké Karlovice, Horní Bečva, Čeladná, Kunčice pod Ondřejníkem, Kozlovice, Měrkovice, Tichá, Vlčovice, Kopřivnice, Štramberk, Lichnov, Veřovice, Mořkov, Hodslavice, Straník, Kojetín, Loučka, Bernartice, Hůrka, Starojická Lhota, Vysoká, Hustopeče, Milotice, Špičky, Skalička, Horní Tešice, Rouské, Všechovice, Provodovice, Komárno, Podhradní Lhota, Rajnochovice, Držková, Rusava, Lukoveček, Fryšták, Mladcová, Zlín-Prštné, Zlín-Jaroslavice, Březnice, Želechovice, Lípa, Zádveřice, Vizovice, Slopné, Haluzice, Vlachovice, Vrbětice, Popov, Jestřábí, Štítná nad Vláří, Bylnice, Brumov, Nedašov, Nedašova Lhota, Študlov, Střelná, Francova Lhota, Valašská Senice, Hovězí, Halenkov and Nový Hrozenkov.

5.   Ryšys su geografine vietove

Ši paraiška grindžiama ir produkto ypatumais, ir geru jo vardu visoje Valachijoje ir už jos ribų. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie didelius pyragus, vadinamus „vdolek“ arba „frgál“, randami nuo 1826 m. leistame J. H. A. Gallašo metraštyje „Bromatologia moravo-rustica“ . Jame pateikiama informacijos apie kvietinių ar ruginių miltų pyragus, padengtus varškės sūriu, vaisių džemu (povidla) arba užtepu, gaminamu iš šiam regionui būdingų troškintų ir sutrintų džiovintų kriaušių, kurie gaminami tik nustatytoje Valachijos geografinėje vietovėje.

„Valašský frgál“ gaminamas pagal tradicinius nustatytos geografinės vietovės receptus, rastus rašytiniuose šaltiniuose nuo 1826 m. Šio išskirtinio pyrago kepimo tradicija ypač susijusi su Valachijoje vykstančiais šventiniais renginiais, pvz., vestuvėmis, krikštynomis, Kalėdomis, Velykomis ir derliaus nuėmimu. Neturtingos šeimos jį valgydavo tik per Kalėdas. Turtingesnės šeimos jį valgydavo ir sekmadieniais. Toks pyrago dydis (30–32 cm skersmens) nusistovėjo todėl, kad buvo naudojamas visas ližės, skirtos duonai į krosnį pašauti, paviršius. Šie pyragai dažniausiai buvo kepami iš namuose gaminamų žaliavų, ypač džiovintų vaisių, varškės sūrio, namie maltų miltų, sviesto, lydytų kiaulių taukų, sėmenų aliejaus, kiaušinių ir pieno.

Populiariausia rūšis – „Valašský frgál“, kurio viršutinis sluoksnis gaminamas iš džiovintų kriaušių. Paprastai prie kiekvieno Valachijoje esančio pastato augdavo kriaušė. Labiausiai paplitusi kriaušių rūšis buvo ovesňanka, kurios vaisiai, nors ir maži, buvo sultingi ir labai saldūs. Kitos kriaušių rūšys, ypač tos, kurios sunoksta rudens mėnesiais, taip pat buvo tinkamos džiovinti. Jas visada reikėdavo palikti nokti iki pirmųjų šalnų. Tada nesmulkintos kriaušės būdavo lėtai džiovinamos džiovinimo kameroje, kaitinamoje malkomis (geriausia vaismedžių). Būdavo labai svarbu kriaušes visiškai išdžiovinti ir tada laikyti pastogėse pakabintuose pintuose krepšiuose. Receptai, kaip iš džiovintų kriaušių gaminti džemą ir kaip daryti šiuos didelius pyragus su įvairiais viršutiniais sluoksniais, buvo perduodami iš kartos į kartą keletą amžių.

„Valašský frgál“ skiriasi nuo kitų pyragų visų pirma dėl šių savybių:

– dėl tešlos ruošimo metodo ir jos sudėties: pirmiausia visos skystos sudedamosios dalys išplakamos iki vientisos masės. Po to pilami išlydyti riebalai ir viskas vėl suplakama iki vientisos masės. Tik tada dedamas paruoštas raugas, o paskui pamažu dedama miltų, taip formuojant vientisą tešlą, kuri maišoma tol, kol pasirodo burbulai (joje yra daug oro). Tešla turi būti nelipni,

—	dėl apvalios formos, išgaunamos tešlą kočiojant viena ranka ritinamu kočėlu, kuris taip pat kilęs iš Valachijos. Tolygiai kočiojant nuo vidurio link kraštų, tešla ne tik tampa plona, bet iškepta būna tanki, minkšta ir smulkios tekstūros,

—

dėl to, kad Valachijoje „frgál“ viršutinis sluoksnis gaminamas tik iš vienos rūšies užtepo. Tai yra tradicinis šio pyrago gamybos būdas. Istoriniuose šaltiniuose taip pat teigiama, kad ant „frgál“ niekada nebūna daugiau nei vienos rūšies viršutinio sluoksnio. Būdingiausias viršutinis sluoksnis gaminamas iš džiovintų kriaušių.

—	dėl kito būdingo pyrago „Valašský frgál“ bruožo – viršutinis sluoksnis sudaro didelę pyrago dalį – apie 42–48 proc. jo svorio prieš kepant.

19-ajame amžiuje šių pyragų geras vardas pasklido iki pat sostinės Prahos. 19-ojo amžiaus pabaigoje Holešovicėse, Prahoje, buvo surengta nacionalinė paroda, į kurią su daugybe kitų produktų iš Valachijos buvo atvežti ir šie pyragai – ten jie sulaukė didelio pasisekimo. „Valašský frgál“ išlaikė savo gerą vardą iki šių dienų (daug informacijos galima rasti internete, regioninėje ir nacionalinėje spaudoje, taip pat turistų vadovuose) ir parodose bei mugėse laimėjo įvairių apdovanojimų (2006 ir 2008 m. – „Zlatá Salima“, 2006, 2007 ir 2008 m. – „Perla Zlínska“, 2006 m. – „Trendy“, 2006 m. – „HIT 2006 Moderní obchod“, 2007 m. – „Značka kvality KLASA“).

Nuoroda į produkto specifikacijos paskelbimą

https://isdv.upv.cz/doc/vestnik/2021/vestnik_UPV_202108.pdf#page=187

„Věstník“ Nr. 8, 2021 02 24, 187 p., et seq.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.