a)

dėl nuolatinių valstybių narių pastangų dalyvaujančiųjų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose nuo 4 metų amžiaus yra daug – nors šiek tiek mažiau nei „ET 2020“ tikslas, – tačiau nevienodos galimybės ir kokybė tebėra iššūkis;

b)

2019 m. švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis sudarė 10,2 % – beveik pasiektas „ET 2020“ tikslas, Tačiau neįgaliųjų dalis sudaro 20,3 %, o tikimybė, kad užsienyje gimę mokiniai nebaigs mokyklos, yra didesnė už tokią tikimybę savo gimtojoje šalyje gimusių mokinių atveju (atitinkamai 22,2 % ir 8,9 %). Mokyklos nebaigia daugiau vaikinų nei merginų (atitinkamai 11,9 % ir 8,4 %), ir šis skirtumas per pastarąjį dešimtmetį iš esmės nesikeitė;

c)

2018 m. PISA tyrimo rezultatai rodo, kad ES nepasiekė „ET 2020“ tikslo sumažinti prastų mokymosi rezultatų pagrindinių įgūdžių srityje lygį iki mažiau nei 15 %. Tiesą sakant, visoje ES per pastarąjį dešimtmetį mokinių, kurių mokymosi rezultatai gamtos mokslų ir skaitymo srityje yra prasti, dalis padidėjo, o matematikos srityje padėtis nepasikeitė (ES-27 mastu: 22,5 % skaitymo, 22,9 % matematikos ir 22,3 % gamtos mokslų srityje). Ryškūs lyčių skirtumai, susiję su prastų mokymosi rezultatų lygiu, išlieka tik skaitymo srityje – čia prasčiau mokosi berniukai. Be to, iš išvadų matyti, kokia svarbi mokinių gerovei ir mokymosi rezultatams yra mokyklos aplinka;

d)

ES ir dauguma valstybių narių pasiekė „ET 2020“ tikslą, susijusį su tuo, kad tretinį išsilavinimą būtų įgiję 40 % asmenų. Tačiau visoje ES išlieka lyčių skirtumai, o mažiau galimybių turinčių studentų lūkesčiai, kad jie baigs tretinį mokslą, yra mažesni (43,4 %) nei kitų jų bendraamžių (82,3 %);

e)

per pastarąjį dešimtmetį pažanga didinant suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi programose buvo lėta, o dalyvavimo mastas valstybėse narėse tebėra labai nevienodas. 2019 m. mokymosi programose dalyvaujančių suaugusiųjų dalis ES-27 sudarė 10,8 %, t. y. šiek tiek daugiau, palyginti su 7,8 % 2010 m., tačiau vis dar toli nuo 15 % tikslo;

f)

socialinė ir ekonominė padėtis tebėra svarbiausias švietimo rezultatus ES lemiantis veiksnys, trukdantis didelei jaunimo daliai įgyti tinkamo lygio pagrindinius įgūdžius ir užkertantis kelią į viršų nukreiptam socialiniam judumui;

a)

sprendžiant didėjančios besimokančiųjų įvairovės klausimą ir didinant visų besimokančiųjų, įskaitant priklausančius nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, besimokančiųjų, kuriems kyla skurdo ir socialinės atskirties rizika, specialiųjų mokymosi poreikių turinčių besimokančiųjų, negalią turinčių asmenų, žemesnės kvalifikacijos / įgūdžių asmenų, migrantų kilmės asmenų, mažumoms priklausančių asmenų, taip pat besimokančiųjų, turinčių mažiau galimybių dėl jų geografinės padėties, lyties ir (arba) nepalankios socialinės ir ekonominės padėties, galimybes gauti kokybiškas įtraukaus švietimo ir mokymo paslaugas;

b)

skatinant visapusiškas nacionalinio ir regioninio lygmens mokymosi sėkmės strategijas, grindžiamas tvirtu tarpsektoriniu bendradarbiavimu visais lygmenimis, kad būtų skatinama sėkmingai užbaigti vidurinio (arba lygiaverčio) švietimo ir mokymo trajektorijas ir mažinti anksti iš švietimo ir mokymo sistemos pasitraukiančių bei prastai besimokančių asmenų skaičių, be kita ko, remiant visą įstaigą apimančio požiūrio laikymąsi ir daugiadalykį bendradarbiavimą mokymo įstaigose ir jų aplinkoje, pagal bendrą įtraukią į besimokančiuosius orientuotą švietimo ir mokymo viziją, skatinant kuo anksčiau pastebėti pasyvumo požymius, stiprinant individualiai pritaikytą orientavimą ir paramą rizikos grupėms priklausantiems besimokantiesiems, taip pat remiant ir skatinant tėvų, globėjų, šeimų ir bendruomenių įsitraukimą;

c)

dedant pastangas siekiant padėti visiems besimokantiesiems pasiekti bazinį pagrindinių įgūdžių, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, lygį, ypatingą dėmesį skiriant grupėms, kurioms kyla prastų mokymosi rezultatų ir ankstyvo pasitraukimo iš švietimo ir mokymo sistemos rizika, be kita ko, identifikuojant veiksmingas politikos reformas, kurios užtikrintų geresnius rezultatus pagrindinių įgūdžių srityje, konkrečiai dėl mokymo programos ir (arba) vertinimo, taip pat orientavimo visą gyvenimą, įstaigų ir darbuotojų gebėjimo būti novatoriškais ir kurti į besimokančiuosius orientuotus mokymosi metodus bei aplinkas;

d)

stengiantis užtikrinti, kad visi besimokantieji, be kita ko, itin gabūs besimokantieji, būtų tinkamai remiami ir iš jų būtų reikalaujama intelekto pastangų, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir pajėgumą, kartu apsaugant jų fizinę, emocinę ir psichologinę gerovę;

e)

švietimo ir mokymo įstaigose išlaikant saugią aplinką, kurioje nebūtų smurto, rasizmo, patyčių, patyčių kibernetinėje erdvėje, seksualinio priekabiavimo, seksizmo, žalingos retorikos, dezinformacijos, klaidingos informacijos ir visų formų diskriminacijos;

f)

skatinant saugią, malonią ir palaikančią mokymosi aplinką, be kita ko, internete, kurioje visi besimokantieji galėtų augti ir tobulėti tiek asmeniškai, tiek kaip bendruomenės nariai, ir jaustųsi gerbiami, vertinami ir pripažįstami pagal savo konkrečius gabumus bei poreikius, kartu nustatant pakankamai didelius lūkesčius visų besimokančiųjų atžvilgiu ir rūpinantis jų asmenine gerove;

g)

užtikrinant, kad švietimo ir mokymo įstaigų vidaus ir išorės kokybės užtikrinimo procesuose būtų atsižvelgiama į vienodų galimybių dalyvauti sudarymo visiems besimokantiesiems, jų įtraukties ir mokymosi sėkmės klausimus;

h)

pagal nacionalines ir regionines aplinkybes apsvarstant galimybę įgyvendinti veiksmingą orientavimo visą gyvenimą politiką, teikiant profesinį orientavimą ir galimybes ugdyti karjeros įgūdžius visais lygmenimis ir visų rūšių švietimo ir mokymo sistemoje, be kita ko, siekiant remti piliečių profesinės veiklos keitimą per visą gyvenimą;

i)

skatinant daugiakalbystę švietimo ir mokymo įstaigose vertinant besimokančiųjų kalbinę aplinką ir ja naudojantis, tokiu būdu ir gerinant mokymosi kalbos mokėjimą, ir remiant tolesnį kalbinių kompetencijų įgijimą;

j)

užtikrinant galimybes naudotis mokymosi galimybėmis ir įtraukia aplinka, taip pat teikiant individualiai pritaikytas paramos priemones mokymosi aplinkoje, kurioje kuo labiau didinamas negalią turinčių asmenų akademinis ir socialinis tobulėjimas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jų švietimui (7);

k)

stengiantis užkirsti kelią besimokančiųjų psichologiniams sunkumams ir remiant psichologinių sunkumų turinčius besimokančiuosius, be kita ko, prireikus suteikiant galimybę gauti profesionalią paramą;

a)

propaguoti bendrą Europos viziją, įskaitant pagrindines akademines vertybes, kuriomis prisidedama prie visų besimokančių asmenų, mokytojų, tyrėjų ir darbuotojų europinės tapatybės stiprinimo, taip suteikiant jiems būtinų žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kad jie galėtų paskatinti perėjimą prie tvaresnės, atsparesnės ir įtraukesnės Europos, bendradarbiauti ir bendrai kurti įvairių Europos ir pasaulio kultūrų, skirtingų kalbų, skirtingų valstybių, sektorių ir akademinių disciplinų žinias;

b)

įsteigti Europos tarpuniversitetinius centrus, grindžiamus įtrauktimi, lygybe, lyčių lygybe ir kompetencija mokymosi, mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, apimant plačią geografinę aprėptį visoje Europoje;

c)

prisidėti prie bendrų, integruotų ilgalaikių švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, taip pat paslaugų visuomenei, siekiant gerinti Europos aukštojo mokslo įstaigų kokybę, didinti patrauklumą, konkurencingumą bei aktualumą ir stiprinti žinių kvadratą. Aukštojo mokslo įstaigos telkia internetinius ir fizinius išteklius, kursus, ekspertines žinias, darbuotojus, duomenis ir infrastruktūrą, kad galėtų pasinaudoti savo pranašumais ir tapti atsparesnės;

d)

išnagrinėti naujus ir patrauklius mokytojų, darbuotojų ir tyrėjų įdarbinimo, atlygio, vertinimo ir profesionalizacijos būdus, siekiant geresnio švietimo, mokslinių tyrimų, vadovavimo ir verslumo pasiekimų pripažinimo ir pusiausvyros, taip skatinant geriausią įdarbinimo ir karjeros raidos praktiką, kartu atsižvelgiant į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ir iš naujo svarstant bei vertinant veiklos rezultatus;

e)

kurti vis stipresnius aljansus nagrinėjant galimybes bendrai registruoti studentus ir bendrai įdarbinti akademinės bendruomenės atstovus ir tyrėjus įvairiose nacionalinėse sistemose, kad jų karjera švietimo ir mokslinių tyrimų srityse taptų patrauklesnė, tvaresnė ir lankstesnė aljansuose;

f)

spręsti visuomenės ir gebėjimų poreikių Europoje uždavinius bendradarbiaujant ir steigiant Europos žinias kuriančias, tarpdisciplinines ir tarpvalstybines studentų ir akademinės bendruomenės atstovų, taip pat tyrėjų ir įmonių, inovacijų ir platesnių bendruomenių atstovų grupes. Bendradarbiaudamos su aplinkinėmis inovacijų ekosistemomis, aukštojo mokslo įstaigos rengia studentus, absolventus ir pradedančiuosius mokslo darbuotojus, kad kuo labiau padidintų jų įsidarbinimo galimybes, skatintų pasinaudoti siūlomomis galimybėmis ir taptų pokyčių siekiant dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos varomąja jėga, taip pat išplėstų ir sustiprintų doktorantūros ir mokymo po doktorantūros studijų programas, neapsiribojant akademiniu mokymu, kad, kai tikslinga, būtų įtraukti kitiems sektoriams vertingi universalieji įgūdžiai;

g)

dėti pastangas integruoti švietimą darnaus vystymosi labui į visus lygmenis ir disciplinas, vadovaujantis Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., propaguoti STEAM (6) (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) metodą ir didinti STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) sričių ir akademinės bei mokslinės karjeros patrauklumą, be kita ko, moterims;

h)

į mokymo programas įtraukti mišrias mobilumo formas, t. y. fizinį, kuris turi išlikti pagrindiniu formatu, mišrųjį (7) ir (arba) virtualųjį (8) mobilumą, kad būtų padidintas studentų ir absolventų mobilumas visais lygmenimis ir kad tarptautinimas savo šalyje taptų tikrove, atitinkančia kokybės standartus Europoje ir valstybėse narėse (9);

i)

užtikrinti, kad mokymasis visą gyvenimą aukštojo mokslo srityje taptų realybe, suteikiant įvairių švietimo galimybių ir diegiant novatoriškus ir į studentus orientuotus pedagogikos metodus, bendrai taikomus visuose Europos tarpuniversitetiniuose centruose, kuriuose įvairūs studentai gali kurti lanksčias mokymosi trajektorijas visais jų studijų ir karjeros lygmenimis. Nors mikrokredencialai (10) nenukrypsta nuo pagrindinio visos studijų programos principo ir nepažeidžia jo, jie galėtų padėti išplėsti mokymosi galimybes siekiant pritaikyti jas netradiciniams besimokantiems asmenims ir atsižvelgiant į naujų įgūdžių poreikį darbo rinkoje, užtikrinti, kad mokymosi patirtis būtų lankstesnė ir modulinė, remti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą ir įtraukti besimokančius asmenis, neatsižvelgiant į jų ankstesnę kvalifikaciją ar išsilavinimą, skatinant suteikti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybių, kartu užtikrinant kokybišką švietimą;

j)

skatinti praktinę ir (arba) darbo vietoje įgytą patirtį, kurią remtų išorės mentoriai, kad būtų puoselėjamas verslumo ugdymas ir skatinamas pilietinis aktyvumas;

k)

subalansuoti studentų mobilumą, darbuotojų mobilumą ir protų apykaitą aljansuose;

l)

kurti naują, įtraukesnę ir novatoriškesnę mokymosi aplinką, kuri būtų skirta visiems besimokantiems asmenims, įskaitant palankių sąlygų neturinčius ir netradicinius besimokančius asmenis, ir padėtų stiprinti Europos aukštojo mokslo sistemų kokybę ir socialinį aspektą;

m)

prisidėti prie Europos aukštojo mokslo įstaigų mokslinių tyrimų ir inovacijų aspektų stiprinimo parengiant bendrą darbotvarkę, bendrą infrastruktūrą ir išteklius, skatinant kritinę masę, stiprinant žmogiškąjį kapitalą ir įtraukiant neakademinius subjektus į mokymą ir mokslinius tyrimus, susiejant juos su aplinkinėmis inovacijų ekosistemomis, piliečiais ir visuomene;

n)

skatinti Europos universitetų tinklų iniciatyvą kaip novatoriško mokymo ir mokslinių tyrimų bandomąsias terpes, įskaitant akademinės karjeros vertinimo ir atlygio sistemas, kuriose, inter alia, atsižvelgiama į atvirojo mokslo praktiką, mokymo kokybę, žinių perdavimą ir informavimo veiklą; geresnes darbo stažo sistemas ir geresnį karjeros valdymą bei įvairinimą ir atvirojo mokslo principų ir praktikos, įskaitant Europos atvirojo mokslo debesiją ir atvira prieiga pagrįstos leidybos infrastruktūrą, dalijimąsi žiniomis ir duomenimis, taip pat atvirą bendradarbiavimą, priėmimą;

o)

skatinti patvirtinti Europos mokslininkų chartiją ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksą (11) ir jų įgyvendinimo mechanizmus, įskaitant tyrėjams skirtą žmogiškųjų išteklių strategiją (HRS4R) ir EURAXESS, Tarybos išvadas dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo ir būsimą EMTE talentų platformą, kuriais siekiama skatinti Europos tyrėjų karjeros raidos praktiką, taikomą įvairioms karjeros galimybėms;

p)

skatinti visapusiškai išnaudoti ES puikius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sektoriuose, remiant aukštos kvalifikacijos ir konkurencingus Europos tyrėjus, didinti kompetenciją mokslinių tyrimų srityje ir stiprinti žinių perdavimo ir inovacinius pajėgumus Europoje, užtikrinant glaudesnes sąsajas su programa „Europos horizontas“, taip pat skatinti karjeros galimybes tarpvalstybiniu, įvairių disciplinų ir sektorių mastu;

q)

padėti nustatyti kliūtis, trukdančias visapusiškai išnaudoti Europos universitetų tinklų iniciatyvos teikiamas galimybes, ir, kiek įmanoma, pasiūlyti visai aukštojo mokslo sistemai naudingus sprendimus, kurie būtų priimti teisiškai atsakingo sprendimų priėmimo lygmeniu;

r)

rodyti pavyzdį Europos aukštojo mokslo transformacijos, tolesnio pagrindinių Bolonijos įsipareigojimų įgyvendinimo, įskaitant automatinį kvalifikacijų ir mobilumo užsienyje laikotarpių pripažinimą, srityse ir susieti EŠE ir EMTE, užtikrinant visapusišką sinergiją su EAME;

s)

prisidėti prie kompetencijos didinimo mokslinių tyrimų srityje ir švietimo kokybės didinimo, be kita ko, tarptautiniame kontekste, taip prisidedant prie Europos aukštojo mokslo sektoriaus konkurencingumo visuotinėse lenktynėse dėl talentų, be kita ko, pasitelkiant aukštojo mokslo įstaigų tarptautinimą, bendradarbiavimą siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, pagrindinių akademinių vertybių ir bendrų Europos vertybių puoselėjimą, bendradarbiavimą kovojant su užsienio kišimusi, mokslinių tyrimų vertinimo sistemų ir karjeros reformą ir užtikrinant mokslinių tyrimų rezultatų bei intelektinio turto apsaugą laikantis atvirosios prieigos ir atvirųjų duomenų principų ES lygmeniu.