6.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/1

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Socialiniu požiūriu tvari koncepcija gyvenimo lygiui kelti, ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti ir piliečių saugumui skaitmeniniame amžiuje užtikrinti“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos prašymu)

(2018/C 237/01)

Pranešėja:

Giulia BARBUCCI (IT-II)

Nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos prašymu	2017 m. rugsėjo 5 d. raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 2 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 15
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	187/16/10

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Įgyvendinant Europos, nacionalinių ir vietos institucijų politiką turėtų būti atsižvelgiama į socialinio tvarumo veiksnį taip pat kaip į ekonomikos ir aplinkos tvarumo veiksnius. Neseniai pateikti pasiūlymai dėl Europos socialinio aspekto (1), visų pirma Europos Komisijos pateiktas diskusijoms skirtas dokumentas ir Europos socialinių teisių ramstis suteikia išskirtinę galimybę skatinti Europos ir nacionaliniu lygmeniu integracinio augimo, užimtumo ir socialinės politikos srityje taikomų priemonių tvarumą. EESRK rekomenduoja, kad pasiūlymai, įtraukti į dabartinę Komisijos darbo programą, įskaitant socialinio teisingumo dokumentų rinkinį, teisingo skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo iniciatyvą ir EPS reformas, būtų pagrįsti Europos socialinio modelio tvarumo skatinimu.

1.2

Socialinėje srityje įgyvendinamų priemonių poveikio vertinimas turėtų būti vis tikslesnis jų socialinio tvarumo požiūriu ir paremtas jau esamomis stebėsenos sistemomis ir rodikliais. EESRK rekomenduoja institucijoms atlikti esamų ir naujų priemonių vertinimą (pradedant nuo rezultatų suvestinės, pridedamos prie socialinių teisių ramsčio) ir įsitikinti jų veiksmingumu, kad būtų galima tiksliau nustatyti siūlomos politikos poveikį piliečiams.

1.3

EESRK atkreipia dėmesį į 2017 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos socialinių teisių ramsčio išreikštą susirūpinimą dėl būtinybės atnaujinti esamus darbo ir socialinius standartus; šiuo požiūriu atėjus laikui EESRK pateiks savo indėlį dėl į 2018 m. Komisijos darbo programą įtraukto socialinio teisingumo dokumentų rinkinio. EESRK taip pat pabrėžia, kad darbo rinkose pagrindinės sąlygos turi būti tokios, kad būtų remiamos naujos ir įvairesnės karjeros galimybės ir kad visoje Europoje būtų didinamas užimtumas ir gerinami standartai darbuotojams, neatsižvelgiant į jų sutarčių sąlygas, taip pat skatinama didesnė geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų konvergencija; tai taip pat padėtų įveikti regionų skirtumus. EESRK pritaria Europos Parlamento rekomendacijai, kad Komisija ir socialiniai partneriai bendradarbiautų siekdami pateikti pasiūlymą priimti pagrindų direktyvą dėl deramų darbo sąlygų, taikomų visų formų užimtumui, išplečiant esamų minimaliųjų standartų taikymą naujų formų darbo santykiams.

1.4

EESRK pripažįsta, kad yra aiški sąsaja tarp konkurencingumo, našumo ir socialinio tvarumo: visi suinteresuotieji subjektai turi stengtis skatinti integracinį augimą ir kartu sudaryti palankias sąlygas įmonėms, kad būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų. Darbas vis dar yra pagrindinis veiksnys kuriant gerovę ir turtą; tačiau reikia iš naujo nustatyti principą, kad teisingesnę visuomenę galima sukurti tik skatinant įtraukesnį ir tvaresnį augimą ir darbo vietų kūrimą siekiant užtikrinti žmonėms deramas darbo sąlygas, tinkamą darbo užmokestį ir pensiją bei galimybę naudotis savo teisėmis. Konkurencingumas, našumas ir darbo teisės yra principai, kurie turėtų būti sugrąžinti ir harmoningai įtraukti į rengiamą darbo rinkos reguliavimo ir socialinių teisių politiką.

1.5

Komitetas supranta, kad demokratijai gali kilti pavojus, jei žmonės, vis dar stipriai jaučiantys griežto taupymo priemonių poveikį, neturės naudos iš augimo sukurto turto ir skaitmeninimo sukurto našumo.

1.6

EESRK rekomenduoja, kaip jau minėta kitose nuomonėse, toliau stengtis panaikinti regioninius skirtumus, susijusius su gyvenimo ir darbo sąlygomis Europos Sąjungoje. Didėjanti konvergencija turėtų būti ne šūkis, o visa apimantis principas, kurio turi būti laikomasi ir kuris turi būti įgyvendinamas visose ES politikos srityse, visų pirma finansų ir ekonomikos. Tikra integracija neįmanoma tol, kol egzistuoja tokie dideli Europos piliečių darbo užmokesčio ir jų realių galimybių naudotis socialinėmis teisėmis skirtumai. Šioje srityje esminį vaidmenį atlieka struktūriniai fondai, kurių vis daugiau lėšų turi būti skiriama regioniniams skirtumams panaikinti.

1.7

EESRK palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva (angl. Youth Guarantee), Įgūdžių tobulinimo kryptys (angl. Upskilling Pathways) ir kovos su ilgalaikiu nedarbu strategijos, ir ragina Europos bei nacionalines valdžios institucijas užtikrinti pakankamai išteklių siekiant palengvinti ir sutrumpinti pereinamąjį laikotarpį, taip pat tinkamai užtikrinti nuolatines pajamas (2), visų pirma nepalankiausioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms. EESRK taip pat rekomenduoja sukurti tinkamas sąlygas, kad būtų užtikrintas konkurencingumas, darbo vietų kūrimas ir sklandus perėjimas iš vienos darbo vietos į kitą, taikant socialinės apsaugos sistemas ir kitas papildomąsias priemones, kuriomis būtų atsižvelgta į darbuotojų bei įmonių poreikius.

1.8

EESRK rekomenduoja socialiniams partneriams visais lygmenimis plėtoti įtraukias kolektyvines derybas ir ragina juos apsvarstyti naujas priemones (taip pat ir kitoje Europos socialinių partnerių darbo programoje), kuriomis būtų siekiama padidinti moterų užimtumo skaitmeniniame sektoriuje galimybes siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, aktyviai ir tinkamomis priemonėmis ginti motinystę ir darbo pasaulyje sukurti veiksmingą lyčių lygybę užtikrinančias sąlygas. EESRK taip pat rekomenduoja visų lygmenų institucijoms, socialiniams partneriams ir organizuotai pilietinei visuomenei imtis suderintų veiksmų, kad vyrams ir moterims būtų užtikrintos vienodos sąlygos visose visuomenės gyvenimo srityse.

1.9

Be to, EESRK mano, kad socialinis tvarumas yra pagrįstas teisingomis ir veiksmingomis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis, suteikiamomis nuo pat ankstyvos vaikystės, visų pirma atsižvelgiant į galimą didelės gyventojų dalies atskirtį dėl jų skaitmeninės atskirties. EESRK rekomenduoja sprendimus priimantiems subjektams apsvarstyti priemones, kuriomis siekiama sumažinti įgūdžių stoką svarbiausiose skaitmeninės ekonomikos srityse, kadangi įgūdžiai labai svarbūs siekiant kelti kompetencijos ir Europos konkurencingumo lygį. Be to, labai svarbu užtikrinti skaitmeninio raštingumo programas asmenims, kurie dėl skaitmeninimo gali neturėti galimybės pasinaudoti socialinėmis teisėmis ir paslaugomis, visų pirma pagrindinėmis, ir rekomenduoja socialiniams partneriams bei institucijoms, bendradarbiaujant su organizuota pilietine visuomene, laiku imtis atitinkamų priemonių. Visų lygmenų valdžios institucijoms tenka uždavinys užtikrinti tinkamą skaitmeninę infrastruktūrą ir vis didesnę įtrauktį siekiant pašalinti galimus teritorinius ir aplinkos skirtumus.

2.   Socialinio tvarumo sąvoka skaitmeniniame ir globalizacijos amžiuje

2.1

Šioje tiriamojoje nuomonėje siekiama išanalizuoti socialinio tvarumo klausimą taikant holistinį požiūrį, pradedant jo apibrėžtimi ir baigiant politinių veiksmų poveikiu socialinėje, užimtumo ir ekonomikos srityse.

2.2

Globalizacijos poveikis, sunkūs ekonomikos krizės padariniai, mažas gimstamumas ir su juo susijęs Europos visuomenės senėjimas, taip pat menkas ekonomikos augimas daugelyje Europos Sąjungos šalių yra pagrindiniai aspektai, atliekantys svarbų vaidmenį nustatant dabartines socialines problemas.

2.3

Iš daugybės socialinių ir ekonominių rodiklių aiškiai matyti, kad, nors Europos ir nacionaliniu lygmeniu įgyvendinama politika, skirta krizei įveikti, buvo bandoma sumažinti pasaulinių veiksnių sukeltą nestabilumą, pernelyg dažnais atvejais padidėjo nelygybė ir atsirado naujų skirtumų (taip pat ir geografiniu požiūriu) tarp socialinių klasių, lyčių ir kartų. Todėl institucijos, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir organizuota pilietine visuomene, turi imtis veiksmų visais lygmenimis, kad parengtų šiems skirtumams ir nelygybei panaikinti skirtomis priemonėmis pagrįstą politiką, iš esmės užtikrinant didesnį užimtumą, paremtą tvariu ir labiau integraciniu augimu.

2.4

Tvarumo sąvoką sudaro trys pagrindiniai elementai: aplinkos, ekonomikos ir socialinis tvarumas. Šios trys sudedamosios dalys yra įtrauktos į ES sutartis ir atitinkamai integruotos į darnaus vystymosi sąvoką, kuria grindžiama Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų. Eurostatas savo 2017 m. ES pažangos siekiant DVT apžvalgoje pažymi, kad, nors padaryta didelė pažanga siekiant bendrų DVT aplinkos srityje (7 DVT „įperkama ir švari energija“, 12 DVT „atsakingas vartojimas ir gamyba“, 15 DVT „gyvybė Žemėje“, 11 DVT „tvarūs miestai ir bendruomenės“), pažanga siekiant labiau socialinio pobūdžio DVT kol kas menka (4 DVT „kokybiškas švietimas“, 5 DVT „lyčių lygybė“, 8 DVT „deramas darbas ir ekonomikos augimas“, 1 DVT „panaikinti skurdą“, 2 DVT „įveikti badą“ ir 10 DVT „sumažinti nelygybę“).

2.5

Nors apskritai pritariama socialinio tvarumo sąvokai, kuri apibrėžiama kaip gebėjimas užtikrinti, kad žmonių gerovės (saugumo, sveikatos, švietimo, demokratijos, dalyvavimo teisės, teisingumo) sąlygos būtų teisingai paskirstytos pagal visuomenės klases ir lytis, būtina patikslinti, kad ši sąvoka gali kisti priklausomai nuo konteksto, kuriame ji vartojama. Socialinis tvarumas turi būti įvestas ir įgyvendinamas kaip ir aplinkos bei ekonomikos tvarumas siekiant mažinti nelygybę.

2.6

Formuojant pastarųjų metų makroekonomikos politiką socialinis tvarumas buvo dažnai klaidingai suvokiamas kaip prieštaraujantis ekonomikos ir finansų tvarumui. Kaip pavyzdį galima paminėti struktūrines reformas, kurias skatino Europos institucijos ir įgyvendino nacionalinės vyriausybės po 2007–2008 m. finansų ir ekonomikos krizės. Nei institucijos, nei socialiniai partneriai neturėtų supriešinti konkurencingumo ir tvarumo. Iš tiesų įrodyta, kad, pavyzdžiui, tvarumo požiūriu pažangesnės įmonės yra konkurencingesnės tarptautiniu mastu. Be to, Europos Sąjunga turėtų nukreipti globalizacijos procesą darnaus vystymosi, kuris būtų naudingas įmonėms ir darbuotojams, įgyvendinimo kryptimi.

2.7

Kalbant apie įmonių vaidmenį, MVĮ atlieka ypač svarbų vaidmenį siekiant tvaraus ir integracinio augimo, kuris yra grindžiamas deramų darbo vietų kūrimu ir konkurencingumo skatinimu kartu atsižvelgiant į socialinį tvarumą.

2.8

Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir jos 17 tikslų yra veiklos sritis, kurioje turi būti suderintos inovacijos ir vystymosi darnumas susiejant pasaulines ir nacionalines iniciatyvas. Joje aiškiai teigiama, kad dabartinis vystymosi modelis yra nedarnus aplinkos, ekonomikos ir socialiniu požiūriu ir teigiama, kad darnumas nėra vien tik aplinkos apsaugos klausimas. Patvirtinamas integruotas požiūris, apimantis įvairius vystymosi aspektus. Norint įgyvendinti darbotvarkę reikia, kad aktyviai dalyvautų visi visuomenės nariai: institucijos, socialiniai partneriai, organizuota pilietinė visuomenė, mokslo bendruomenė ir universitetai ir būtų nustatytos veiksmingos vertinimo priemonės.

2.9

EESRK ne kartą pabrėžė, kad būtina sukurti tinkamą finansų ir makroekonomikos politikos sąsają su socialinėmis teisėmis, ir atkreipė dėmesį į šių teisių laikymosi trūkumus, kurie lemia vis didesnius skirtumus Sąjungoje. Visų pirma, socialinio tvarumo klausimas turi būti aiškiai susietas su vykstančiomis diskusijomis dėl pasiūlymų dėl būsimos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) struktūros ir daugiametės finansinės programos (DFP). Remiantis jau esamomis stebėsenos sistemomis ir rodikliais, reikėtų atlikti vis tikslesnį socialinėje srityje įgyvendinamų priemonių poveikio vertinimą jų socialinio tvarumo požiūriu.

2.10

EESRK mano, kad institucijoms taip pat teks uždavinys įvertinti jau esamas ir naujas priemones (pvz., prie Europos socialinių teisių ramsčio pridedamą rezultatų suvestinę) ir įsitikinti jų veiksmingumu, kad būtų galima tiksliau nustatyti su socialinėmis teisėmis susijusios politikos poveikį piliečiams.

2.11

Siekiant panaikinti ES regioninius skirtumus, kurie kai kuriais atvejais išryškėjo dėl ekonomikos krizės padarinių, reikės, be kita ko, skatinti naujas efektyvesnes išteklių naudojimo strategijas, ypač sutelkiant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas, kuriomis visų pirma būtų remiamas tvarus ekonomikos augimas ir kokybiškų darbo vietų kūrimas. EESRK savo nuomonėje dėl Socialinių investicijų poveikio užimtumui ir viešiesiems biudžetams (3) jau paragino Europos ekonomikos ir investicijų programos įgyvendinimui skirti 2 proc. BVP ir daugiau dėmesio skirti socialinėms investicijoms. Nauji finansiniai ištekliai turi būti nukreipti į šį investicijų planą, siekiant papildyti esamus Europos struktūrinius ir investicijų fondus.

3.   Europos socialinis modelis: tvarumas ir gyvenimo bei darbo sąlygų gerinimas

3.1

EESRK mano, kad Europos socialinis modelis yra unikali Europos tapatybės vertybė: taikant esamas gerovės sistemas, juo užtikrinamas aukštas socialinės apsaugos lygis ir pilietybės teisės visiems. Todėl Komitetas mano, kad reikėtų ne juo abejoti, o jį stiprinti. Todėl labai svarbu, kad Sąjungos politika būtų siekiama užtikrinti nuolatinį Europos piliečių gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą visose srityse, kaip nustatyta Sutartyse nuo pat Europos projekto įgyvendinimo pradžios.

3.2

Į dabartinę Europos Komisijos darbo programą įtrauktos tokios iniciatyvos kaip socialinio teisingumo dokumentų rinkinys (angl. Social fairness package) ir teisingo skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo iniciatyva, taip pat įgyvendinamos EPS reformos priemonės. EESRK rekomenduoja, kad šie pasiūlymai būtų pagrįsti Europos socialinio modelio tvarumo skatinimu (4).

3.3

EESRK mano, kad formuojant darbo rinkos politiką būtina rasti tinkamą kompromisą tarp socialinio tvarumo ir ekonomikos tvarumo. Per pastarąjį dešimtmetį padidėjo skirtumai ir nelygybė tarp Europos piliečių, susiję su galimybe gauti socialines paslaugas, galimybe patekti į darbo rinką ir netipinių darbo formų plitimu (kaip aiškiai matyti iš statistinių duomenų). Tai lėmė didesnį Europos gyventojų nesaugumo jausmą dėl galimybių pagerinti bendras gyvenimo sąlygas. Šis nuogąstavimas ypač būdingas jaunimui ir moterims, taip pat pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad labai svarbu skatinti migrantų integraciją į darbo rinką, nes jų indėlis į socialinės apsaugos sistemas dažnai lemia socialinės apsaugos sistemų stabilumą.

3.4

EESRK atkreipia dėmesį į 2017 m. sausio 19 d.Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos socialinių teisių ramsčio išreikštą susirūpinimą dėl būtinybės atnaujinti esamus darbo ir socialinius standartus; šiuo požiūriu atėjus laikui EESRK pateiks savo indėlį dėl į 2018 m. Komisijos darbo programą įtraukto socialinio teisingumo dokumentų rinkinio. EESRK taip pat pabrėžia, kad darbo rinkose pagrindinės sąlygos turi būti tokios, kad būtų remiamos naujos ir įvairesnės karjeros galimybės darbo rinkose ir kad visoje Europoje būtų didinamas užimtumas ir gerinami standartai darbuotojams, neatsižvelgiant į jų sutarčių sąlygas, taip pat skatinama didesnė geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų konvergencija; tai taip pat padėtų įveikti regionų skirtumus. EESRK pritaria Europos Parlamento rekomendacijai, kad Komisija ir socialiniai partneriai bendradarbiautų siekdami pateikti pasiūlymą priimti pagrindų direktyvą dėl deramų darbo sąlygų, taikomų visų formų užimtumui, išplečiant esamų minimaliųjų standartų taikymą naujų formų darbo santykiams.

3.5

EESRK daugelyje nuomonių nagrinėjo skaitmeninimo reiškinį ir jo poveikį darbo organizavimui ir užimtumui (5). Tačiau skaitmeninimo neturėtume vertinti vien tik užimtumo ir darbo rinkos požiūriais. Vis aktyvesnis naudojimasis skaitmeninėmis priemonėmis atnešė didelių pokyčių į mūsų kasdienį gyvenimą – asmeninius ir socialinius santykius ir net į santykį su politika, savanoriška veikla ir pilietiškumu. ES turėtų skatinti veiksmus ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą, ypač skaitmeninių įgūdžių ugdymo, srityje, siekdama spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą. Švietimo sistemos, įskaitant aukštąjį mokslą, profesinį mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, turi siekti pačių geriausių rezultatų, kad būtų sudarytos sąlygos pirmauti mokslinių tyrimų, inovacijų ir Europos idėjų, prekių ir paslaugų konkurencingumo srityje.

3.6

EESRK savo nuomonėse ne kartą pabrėžė, kad reikia ypač atsižvelgti į socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius. Reikia užtikrinti įtraukias socialinės apsaugos sistemas, kuriose ypatingas dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamų asmenų ir jų šeimų poreikiams, siekiant užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas, taip pat padėti susirasti kiekvieno asmens poreikius atitinkantį darbą ir išlaikyti darbo vietą.

3.7

Neįgalieji yra svarbiausia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir Europos strategijos dėl negalios tikslinė grupė. EESRK rekomenduoja dėti visas pastangas, kad būtų daroma reikšminga pažanga visose aštuoniose prioritetinėse veiksmų srityse, kuriomis siekiama JT konvencijoje užsibrėžtų tikslų: prieinamumo, dalyvavimo, lygybės, užimtumo, švietimo ir mokymo, socialinės apsaugos, sveikatos ir neįgaliųjų teisių puoselėjimo tarptautiniu lygmeniu. Kadangi skaitmeninimas daro įtaką visoms gyvenimo sritims, EESRK ragina ypatingą dėmesį skirti neįgaliesiems, kurie yra viena iš socialinių grupių, kuriai skaitmeninė transformacija gali daryti poveikį. Europos Sąjunga turėtų pasinaudoti daugeliu galimybių, kurių turi neįgalieji, siekiant skatinti jų įdarbinimą ir užtikrinti prieigą prie deramo darbo, kuris taip pat suteiktų jiems galimybę prisidėti prie socialinės apsaugos sistemų. Todėl EESRK rekomenduoja sukurti sąlygas aktyvesniam visą gyvenimą trunkančio mokymo ir profesinio perkvalifikavimo priemonių naudojimui neįgaliesiems naujų skaitmeninių profesijų srityje.

3.8

EESRK mano, kad labai svarbu įtraukti socialinio tvarumo klausimą į jaunesnėms kartoms ir Europos socialinio modelio ateičiai skirtą Europos politiką. Kovoti su vis didėjančiu jaunųjų kartų skepticizmu institucijų atžvilgiu (kurio didžiausią nerimą keliantis požymis yra itin žemas dalyvavimo rinkimuose aktyvumas), organizuotos pilietinės visuomenės, partijų ir profesinių sąjungų atžvilgiu, taip pat su jungimusi prie euroskeptikų ir kraštutinių dešiniųjų judėjimų galima tik skiriant daugiau Europos Sąjungos dėmesio Europos socialinio modelio ateičiai ir jo tvarumui. EESRK rekomenduoja Europos institucijoms ir nacionalinėms vyriausybėms įgyvendinti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti jaunimui skirtų darbo vietų skaičių ir gerinti jų kokybę, remti jaunimo judumą, užtikrinti deramas socialinės apsaugos galimybes ir skatinti švietimą bei mokymąsi visą gyvenimą visais lygmenimis. Tokios iniciatyvos kaip „Erasmus+“, Jaunimo garantijų iniciatyva ir visos kitos į Jaunimo užimtumo iniciatyvą (angl. Youth Employment Initiative) įtrauktos priemonės turi būti tinkamai finansuojamos ir įgyvendinamos.

3.9

EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti pajamų socialinį tvarumą, ypač pensinio amžiaus žmonėms. Labai svarbu, kad socialinės apsaugos sistemos (6) užtikrintų deramas gyvenimo sąlygas, kad žmonės nepatirtų skurdo. Daugelyje nuomonių EESRK pažymėjo, kad pensijų sistemos turi būti grindžiamos kartų solidarumu. Atsižvelgiant į nacionalinių sistemų įvairovę, pagrindinis EESRK siekis – didinti užimtumą, kuris padėtų užtikrinti tinkamai finansuojamas socialinės apsaugos sistemas. Asmenys, dirbantys pagal visų rūšių darbo sutartis, įskaitant vadinamąsias naujas darbo formas, susijusias su skaitmeninimu, turėtų turėti galimybę naudotis socialinės apsaugos sistemomis ir prie jų prisidėti (7).

3.10

Pastarosiose užimtumo srities iniciatyvose Europos Komisija daug dėmesio skyrė pereinamojo laikotarpio klausimui. Viena pastaraisiais metais didžiausią nerimą keliančių tendencijų – pailgėjęs laikotarpis nuo jaunimo studijų pabaigos iki pirmo įsidarbinimo, ypač kai kalbama apie jų pirmą pastovų darbą. Be to, ilgalaikių bedarbių ir priešpensinio amžiaus asmenų padėtis taip pat pablogėjo. EESRK labai palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva ir įgūdžių tobulinimo kryptys, pameistrystės kaip pagrindinės įsidarbinimo formos skatinimą pasitelkiant Europos pameistrystės aljansą, taip pat kovai su ilgalaikiu nedarbu skirtas iniciatyvas. Todėl EESRK ragina Europos ir nacionalines valdžios institucijas užtikrinti pakankamai išteklių siekiant palengvinti ir sutrumpinti pereinamąjį laikotarpį ir suteikti reikiamą mokymą, taip pat tinkamai užtikrinti nuolatines pajamas, visų pirma nepalankiausioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms ir tiems, kuriems sunku persikvalifikuoti, taip suteikiant jiems daugiau galimybių įsidarbinti. Be to, EESRK rekomenduoja sukurti įmonių konkurencingumui tinkamą aplinką, kartu užtikrinti sklandų perėjimą iš vienos darbo vietos į kitą taikant socialinės apsaugos sistemas ir kitas išorinio lankstumo priemones, kuriomis būtų atsižvelgta į darbuotojų bei įmonių poreikius.

3.11

EESRK mano, kad vienas pagrindinių socialinio tvarumo veiksnių yra visiška lyčių lygybė, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Eurostato duomenų ir daugelio kitų turimų rodiklių, nelygybė šioje srityje vis dar yra netoleruotina ir ne tik pažeidžia Sutartyse nustatytus lygybės principus, bet ir sudaro didelių kliūčių visapusiškam ES ekonomikos vystymuisi. EESRK palankiai vertina neseniai pradėtas iniciatyvas šioje srityje, visų pirma Komisijos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimo priemonių rinkinį, ir rekomenduoja socialiniams partneriams plėtoti įtraukias kolektyvines derybas visais lygmenimis ir apsvarstyti naujas priemones (taip pat ir kitoje Europos socialinių partnerių darbo programoje), kuriomis būtų siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, aktyviai ir tinkamomis priemonėmis ginti motinystę ir darbo pasaulyje sukurti sąlygas veiksmingai lyčių lygybei. EESRK taip pat rekomenduoja visų lygmenų institucijoms, socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei imtis suderintų veiksmų, kad vyrams ir moterims būtų užtikrintos vienodos sąlygos visose visuomenės gyvenimo srityse.

3.12

Daugelyje studijų ir tyrimų nagrinėjami nauji socialiniai pavojai, susiję su globalizacijos ir skaitmeninimo poveikiu darbo pasauliui. EESRK pritaria išreikštam susirūpinimui dėl didėjančio darbo rinkos susiskaidymo, automatizavimo ir skaitmeninimo, tačiau kartu mano, kad šie procesai, jeigu jie gerai valdomi, gali suteikti galimybę gerinti darbo sąlygas, palengvinti kai kuriuos varginančius darbus ir supaprastinti itin sudėtingas užduotis.

3.13

Vartotojų apsauga taip pat labai svarbi užtikrinant socialinį tvarumą, kadangi dėl skaitmeninimo keičiasi ir vartotojų vaidmuo. Europos politika šioje srityje visada turėtų būti atnaujinama ir užtikrinti veiksmingam su vartotojais susijusių problemų sprendimui būtinas priemones; ypatingą dėmesį reikėtų skirti dėl skaitmeninimo vykstantiems pokyčiams transporto, energetikos ir finansinių paslaugų sektoriuose.

3.14

Naujos nelygybės apraiškos ir socialinė rizika skaitmeniniame amžiuje iš dalies gali atsirasti dėl skaitmeninės atskirties reiškinio, t. y. dėl kai kurių gyventojų grupių reikalingų skaitmeninių įgūdžių turėjimo arba neturėjimo ir elementaraus skaitmeninio raštingumo, reikalingo prieigai prie informacijos ir paslaugų, kurios kartais yra esminės svarbos. EESRK mano, kad socialinis tvarumas taip pat yra pagrįstas teisingomis ir veiksmingomis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis, suteikiamomis nuo pat ankstyvos vaikystės. Tai būtina išankstinė sąlyga, visų pirma neįgaliesiems, ypač naujose skaitmeninėse profesijose. Per tokius mokymus turėtų būti atsižvelgiama į galimą didelės gyventojų dalies (ypač vyresnių žmonių, atokiose vietovėse gyvenančių ir skurstančių asmenų, migrantų, žemos kvalifikacijos asmenų ir kt.) atskirtį dėl skaitmeninės atskirties. Skaitmeniniame amžiuje būtina užtikrinti prieigą prie interneto, skaitmeninio raštingumo ugdymą asmenims, kuriems gresia nedarbas, ir suteikti jiems galimybę pasinaudoti savo teisėmis ir gauti socialines paslaugas, ypač pagrindines. Komitetas ragina socialinius partnerius ir institucijas, bendradarbiaujant su organizuota pilietine visuomene, nedelsiant imtis atitinkamų priemonių.

---

(1)  OL C 81, 2018 3 2, p. 145.

(2)  OL C 170, 2014 6 5, p. 23.

(3)  OL C 226, 2014 7 16, p. 21.

(4)  OL C 51, 2011 2 17, p. 20.

(5)  SOC/570 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 8); OL C 129, 2018 4 11, p. 7; OL C 434, 2017 12 15, p. 36; OL C 434, 2017 12 15, p. 30; OL C 173, 2017 5 31, p. 45; OL C 303, 2016 8 19, p. 54; OL C 13, 2016 1 15, p. 161; OL C 128, 2010 5 18, p. 74.

(6)  OL C 13, 2016 1 15, p. 40.

(7)  OL C 129, 2018 4 11, p. 7; OL C 84, 2011 3 17, p. 38; OL C 120, 2008 5 16, p. 66.

---

---

6.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/8

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Darbo ateitis – reikiamų žinių ir įgūdžių įgijimas siekiant patenkinti ateities darbo vietų poreikius“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos prašymu)

(2018/C 237/02)

Pranešėja:	Cinzia DEL RIO (IT-II)
Bendrapranešėjė:	Milena ANGELOVA (BG-I)

ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos prašymas pateikti nuomonę	2017 m. rugsėjo 5 d. raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 2 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 15
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	218/0/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Nepaliaujami ir greitai besikeičiantys naujų technologijų diegimo, skaitmeninimo ir robotizacijos procesai ne tik versle, bet ir viešajame sektoriuje daro reikšmingą poveikį gamybos sistemoms, darbo sąlygoms, organizaciniams darbo rinkos ir apskritai visuomenės modeliams.

1.2

Dėl naujosios pramonės revoliucijos gali didėti našumas, gerėti gyvenimo ir darbo kokybė, jeigu ją deramai papildys tinkamai derinama įvairių sričių politika, skirta integraciniam ir tvariam inovacijomis grindžiamam augimui skatinti. Darbo vietos pajus didelį poveikį: bus kuriama naujų darbo vietų, kai kurios bus pertvarkomos, o kitos bus sparčiai pakeistos. Kokybiškas pagrindinis ugdymas, taip pat aukštus standartus atitinkantis ir veiksmingas mokymas, mokymasis visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas bus būtinos priemonės, leisiančios ateityje pasinaudoti darbo vietų galimybėmis ir skatinti įmonių konkurencingumą.

1.3

Kad šiems spartiems technologiniams ir skaitmeniniams pokyčiams būtų pasirengta, į juos reaguojama ir atsižvelgiant į subsidiarumo principą, EESRK prašo Europos Komisijos (EK) ir valstybių narių kurti tikslinę politiką ir imtis toliau išvardytų konkrečių veiksmų, kad būtų pagerintos ir tinkamai pritaikytos jų švietimo ir mokymo sistemos, būtų bendrai kuriamos nacionalinės kompetencijų strategijos ir pripažįstama visų amžiaus grupių žmonių ir darbuotojų, taip pat įvairių sektorių atstovų, teisė į tinkamą mokymą: — pirmiausia užtikrinti, kad visi ES piliečiai turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką ikimokyklinį ugdymą, — nustatyti naujus bendrus švietimo ir mokymo lyginamuosius standartus siekiant sumažinti atotrūkį tarp ES šalių ir sustiprinti sanglaudą, — perorientuoti švietimą ir mokymą ir stiprinti profesinio rengimo ir mokymo sistemas siekiant užtikrinti, kad būtų sparčiai įgyjami reikalingi įgūdžiai, — atsižvelgiant į nacionalines darbo santykių sistemas, remti kolektyvines derybas ir socialinį dialogą, kad būtų galima numatyti ir pritaikyti įgūdžius prie technologinių ir skaitmeninių pokyčių ir plėtoti mokymą darbo vietoje, — skatinti švietimo įstaigų ir įmonių sąveiką, — pradėti kvalifikacijų kėlimo kampaniją didėjančiam mūsų darbo rinkų skaitmeninimui paremti, — parengti naujas priemones, pavyzdžiui, rezultatais grindžiamas paskatas, nustatyti naujus stebėsenos mechanizmus siekiant įvertinti pasiektus rezultatus, susijusius su skaitmenine ir mokymo visą gyvenimą aprėptimi, keistis nacionaline geriausia patirtimi, susijusia su mokymosi atostogomis, ir ES lygmeniu plėsti šios patirties dėl galimybių mokytis ir dalyvauti mokyme, kaupimą ir kt., siekiant į mokymo programas įtraukti visus: ir darbo ieškančius asmenis, ir darbuotojus, ypatingą dėmesį skiriant žemos kvalifikacijos ir suaugusiems darbuotojams, — visiems užtikrinti mokymą ir dalyvavimą jame taip, kad kartu gerėtų įmonių veiklos rezultatai, darbuotojų asmeninis ir profesinis tobulėjimas ir būtų išplėsta nestandartinių darbo vietų aprėptis (1); geriausiu atveju reikėtų išsamiau išanalizuoti, ar tokia individuali mokymosi teisė turėtų būti perkeliama, t. y. žmonės turėtų galėti šią teisę perkelti keisdami darbdavius ir persikeldami į kitą šalį, — imtis veiksmų siekiant įvertinti, ar reikalingos priemonės ir kokių priemonių reikia norint įtvirtinti teisę į apmokamas mokymosi atostogas, ir apsvarstyti ES priemones, kuriomis būtų siekiama, kad kai kurių valstybių narių geroji praktika, susijusi su minimaliais standartais, taikomais teisėms į mokymosi atostogas, taptų įprasta praktika (2), — sukurti vienodą Europos neformaliojo ir savaiminio mokymosi vertinimo ir patvirtinimo sistemą, — ES lygmeniu investuoti specialiai ir tikslingai skiriant lėšų, padedant pereinamuoju laikotarpiu ir nustatant naujus rezultatais grindžiamus tų lėšų paskirstymo kriterijus, — skatinti įmones keistis darbuotojais, siekiant paremti galimybes „keistis protais“ bei kurti keitimosi informacija ir geriausia patirtimi platformas.

1.4

Būsimi laimėjimai priklauso nuo įgūdžių (ne tik skaitmeninių, bet ir pagrindinių, techninių ir socialinių emocinių) papildomumo, o tam reikia veiksmingų mokyklų sistemų ir gerai parengtų mokytojų. Tačiau kuriant naujas darbo formas, kurios suvienija medžiagų gamybos procesus ir skaitmenines technologijas, svarbu išlaikyti į žmogų nukreiptą požiūrį.

1.5

Galiausiai EESRK prašo EK ir valstybių narių rasti būdų, kaip išvengti pažeidžiamų asmenų atskirties, padedant tiems, kurie nesugebės reaguoti į pokyčius ir didėjančius naujo technologijų amžiaus poreikius.

2.   Įžanga

2.1

Skaitmeninimas, automatizavimas ir nauji ekonomikos modeliai, pavyzdžiui, „Pramonė 4.0“, žiedinė ir dalijimosi ekonomika, paskatino atsirasti tiek internetines, tiek neinternetines naujas darbo formas, kurioms būdinga sujungti medžiagų gamybos procesus ir skaitmenines technologijas ir kurios daro didelį poveikį įmonių gamybos procesams, organizaciniams darbo rinkos modeliams, darbo sąlygoms, darbo sutarčių trukmei, socialinei apsaugai ir darbo santykiams.

2.2

Naujos technologijos ir skaitmeninimas gali suteikti galimybes geresniam asmeniniam gyvenimui ir darbo sąlygoms ir užtikrinti didesnę jų pusiausvyrą, padidinti našumą ir paskatinti apskritai geresnių darbo vietų kūrimą, jeigu šie procesai bus papildyti požiūriu, kad pertvarka turi būti teisinga, ir juos lydės tinkamas politikos priemonių derinys, užtikrinant įtraukų ir tvarų inovacijų skatinamą augimą. Kai kurios esamos darbo vietos ir veiklos sritys pasikeis, kai kurios tradicinės darbo vietos išnyks ir bus kuriama naujų rūšių veikla. Visuose sektoriuose galima įžvelgti tris skirtingo derinio ir įvairaus intensyvumo reiškinius: kūrimą, pertvarką ir pakeitimą (3).

2.3

Diskutuojama, ar dėl šių naujų su darbo rinka susijusių aplinkybių bus prarasta darbo vietų, ar bus kuriamos naujos darbo vietos. EBPO duomenimis, užimtumo ir verslo modelių sutrikimai tam tikruose sektoriuose (gamybos, transporto, sveikatos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, finansų ir švietimo) bus nemenki. Esama pavojaus, kad bus panaikinta 9 proc. darbo vietų, nes galima automatizuoti daugiau kaip 70 proc. su jomis susijusių užduočių. Dar 25 proc. darbo vietų būtų galima pertvarkyti, nes galima automatizuoti tik pusę su jomis susijusių užduočių (4). Kartu skaitmeninimas gali sukurti naujų darbo vietų ne tik pramonės gamybos sektoriuje, bet ir paslaugų sektoriuje. Rezultatai priklausys nuo integruotos politikos darbotvarkės, viešųjų sprendimų ir įvairių sričių politikos, įgyvendinamos siekiant spręsti su naujais gamybos procesais ir verslo modeliais susijusius sunkumus, visų pirma kiek tai susiję su būtinų įgūdžių suteikimu jaunimui, taip pat darbo ieškančių žmonių ir esamų darbuotojų mokymu, kvalifikacijos kėlimu ir perkvalifikavimu. Tai, ar dėl šių naujų procesų ir skaitmeninimo galiausiai didės užimtumas, priklausys nuo to, kiek ES įmonėms ir darbuotojams pavyks prisitaikyti prie technologinių pokyčių, kaip socialiniai partneriai kartu spręs technologijų diegimo ir naudojimo ir organizacinių struktūrų pokyčių klausimus, kaip bus vykdomas darbuotojų mokymas ir kiek ES ir valstybės narės galės kurti palankią politinę ir reglamentavimo aplinką, siekdamos apsaugoti įmonių ir darbuotojų interesus (5). Šiame procese socialinių partnerių vaidmuo ir kompetencija bus labai svarbūs, o socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, teks vienas pagrindinių vaidmenų.

2.4

Naujų darbo formų keliami iššūkiai yra susiję nebe su inovacijų ir skaitmeninimo būtinybe, o veikiau su būtinybe užtikrinti, kad visi gautų tinkamą, aukštos kokybės švietimą ir mokymą, parengtą taip, kad žmonės galėtų sparčiai įgyti naujų žinių, įgūdžių ir kompetencijų. Kyla klausimas, kaip suderinsime robotus ir žmogaus intelektą kartu dirbtinio intelekto atžvilgiu, išlaikydami į žmogų orientuotą požiūrį ir skaitmenizuodami visus ekonomikos sektorius, įskaitant verslo vertės grandines (6).

2.5

Todėl, įgyvendinant aktyvią darbo rinkos politiką ir užtikrinant reglamentavimą, vienas svarbiausių klausimų – kaip perorientuoti švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, viena vertus, suderinant juos su darbdavių ir darbo rinkos poreikiais ir, kita vertus, siekiant didesnio ir geresnio įsidarbinamumo sparčiai kintančioje darbo rinkos aplinkoje, ir kaip pritaikyti mokymo ir švietimo modelių turinį prie suaugusių darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir jų perkvalifikavimo. Ši problema vienodai svarbi ir darbdaviams, ir darbuotojams, todėl jie ir darbo rinkos institucijos yra priversti labiau stengtis numatyti, planuoti, finansuoti veiksmus ir kurti strategijas.

2.6

EESRK norėtų paraginti Europos Komisiją ir valstybes nares spręsti rimtą problemą, susijusią su didėjančiu žmonių, kuriems trūksta reikalingo išsilavinimo ir kuriems vėliau nepavyksta neatsilikti nuo pokyčių tempo, skaičiumi, kuris gali lemti marginalizaciją.

3.   Dabartinė padėtis

3.1

ES institucijos ir tarptautinės organizacijos įgūdžių – įgytų tiek formaliojo švietimo sistemoje, tiek mokymo ir mokymosi visą gyvenimą procese – klausimui pastaruoju metu skyrė daug dėmesio ir nagrinėjo jį įvairiais aspektais, atsižvelgdamos į darbo pasaulyje sparčiai vykstančius pokyčius. Šioje nuomonėje naudojamasi duomenimis tik iš naujausių jų dokumentų.

3.2

Kelete šių dokumentų, kurie aptariami toliau, nagrinėjamas našumo klausimas ir daugiausia dėmesio skiriama dviem su juo susijusiems veiksniams – įgūdžiams ir naujiems darbo organizavimo modeliams. Visuose juose pritariama, kad vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai vienas pagrindinių sunkumų darbo rinkoje bus nustatyti, kokių naujų įgūdžių reikės darbuotojams. Neseniai aptarti kai kurie pasiūlymai ir naudingi geriausios patirties pavyzdžiai. EESRK norėtų pagirti Europos Komisijos pradėtą 2015–2016 m. kampaniją „E. įgūdžiai darbo vietoms“ ir paskelbtą E. įgūdžių manifestą. Komitetas rekomenduoja laikytis dešimties pagrindinių principų – tinkamų būsimos skaitmeninės politikos gairių (7), ir pakartoja su šiuo klausimu susijusių pastarųjų savo nuomonių (8) išvadas. Kita vertus, pagal Naują Europos įgūdžių darbotvarkę (9) buvo pradėta ES bendrųjų gebėjimų metmenų peržiūra, o 2016 m. gruodžio mėn. paskelbtas E. įgūdžių manifestas kartu su skaitmeninių kompetencijų peržiūra ir atnaujinimu yra svarbus šio proceso elementas. EESRK palankiai vertina neseniai patvirtintas dvi svarbias Europos Komisijos iniciatyvas – pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų ir komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (10); jame numatytas spartus išdėstytų gairių įgyvendinimas.

3.3

Dviejose pastarosiose EBPO ataskaitose (11) atkreipiamas dėmesys į darbo užmokesčio skirtumo ir kompiuterių naudojimo ryšį, kitaip tariant, į teigiamą technologinių pokyčių poveikį kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčiui, dėl kurio, tačiau, didėja darbo užmokesčio skirtumas, palyginti su žemos kvalifikacijos darbuotojais, atsiranda įvairių naujų reikalavimų darbo vietoms ir įgūdžiams, taip pat didėja visų pirma specialių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities įgūdžių, būtinų programavimui, ir bendrųjų ir papildomų IRT srities įgūdžių paklausa. EESRK taip pat vertina naujausią EBPO ataskaitą „Pagrindiniai su skaitmenine transformacija susiję G 20 susitikimo klausimai“ (angl. Key issues for digital transformation in the G20), nes joje pateikta išsami politikos uždavinių ir šios srities rekomendacijų analizė (12), ir norėtų atkreipti dėmesį į patikimų darbo santykių svarbą siekiant sėkmingai įgyvendinti G 20 ir ES lygmeniu priimtą politiką. Todėl EESRK taip pat pakartoja naujausių savo nuomonių ir tyrimų, ypač tų, kuriuose daugiausia nagrinėjamas skaitmeninimo poveikis tradicinėms įmonėms ir pramonės šakoms (13), būtinybė keisti darbo santykius (14), nestandartinių darbuotojų darbo sąlygų klausimas (15), užsakomųjų paslaugų ekonomikos poveikis (16), vyriausybių vaidmuo įgyvendinant politikos priemones ir mokymosi visą gyvenimą svarba ateičiai (17), išvadas ir juose pateikiamas rekomendacijas. EBPO rengia naująją darbo vietų kūrimo strategiją, kuri turi būti pradedama įgyvendinti kitąmet ir kurioje vienas skyrius bus skirtas įgūdžiams ir skaitmeninei atskirčiai. EESRK išreiškia tam tikrą susirūpinimą dėl nepakankamos vyriausybėms teikiamų politikos rekomendacijų, išdėstytų aptariamame dokumente, tikros pridėtinės vertės. Kadangi EBPO vis dar yra parengiamajame darbo vietų kūrimo strategijos rengimo etape, EESRK stebės, kaip vyksta diskusijos įgyvendinant įgūdžių strategiją, ypač turėdamas omenyje ateinantį birželio mėn. vyksiantį EBPO aukščiausiojo lygio susitikimą įgūdžių klausimais, ir prašo EK nagrinėti naujas bendras iniciatyvas.

3.4

Nors Pasaulio ekonomikos forumas pritaria ketvirtajai pramonės revoliucijai, remdamasis kai kuriomis prognozėmis, jis įspėja apie galimą riziką, kad iki 2020 m. galėtų būti prarasta apie 5 mln. darbo vietų 15 pagrindinių išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ir kad šiuo metu nenumatoma kuo jas pakeisti, ir kelia keletą svarstytinų klausimų dėl įgūdžių stabilumo, lyčių nelygybės pramonės sektoriuje ir darbo strategijų (18).

3.5

2016 m. kovo mėn. vykusiame trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Europos socialiniai partneriai prašė Europos Komisijos remti skaitmeninę ekonomikos ir darbo rinkų pertvarką ir bendradarbiauti ją vykdant, siekiant užtikrinti, kad darbo rinkos ir įgūdžių politikos priemonės būtų skirtos ir įmonėms, ir darbuotojams (19).

3.6

EESRK pritaria 2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucijai su rekomendacijomis Europos Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (20), visų pirma dėl etikos principų (žmonių sauga, sveikata ir saugumas, laisvė, privatumas, sąžiningumas ir orumas, apsisprendimas ir nediskriminavimas, asmens duomenų apsauga ir skaidrumas; būtinybė atnaujinti Europos Sąjungos teisinę sistemą papildant ją orientaciniais etikos principais, atitinkančiais robotikos srities sudėtingumą) ir švietimo bei užimtumo (Komisija raginama teikti didelę paramą visų amžiaus grupių, nepaisant užimtumo statuso, skaitmeniniams gebėjimams vystyti; būtinybė siekti, kad daugiau moterų domėtųsi skaitmenine karjera, pradėti atidžiau analizuoti ir stebėti laikotarpio vidurio ir ilgalaikes tendencijas užimtumo srityje, pabrėžti, kad svarbu numatyti pokyčius visuomenėje, visų pirma susijusius su užimtumu ir įgūdžių lankstumu; didelio robotikos ir dirbtinio intelekto potencialo keliose srityse pripažinimas).

3.7

Cedefop informaciniame pranešime „Žmonės, mašinos, robotai ir įgūdžiai“ (angl. People, machines, robots and skills (21)) teigiama, kad prieš darant išvadas dėl ateities svarbu suprasti, kaip įvairiai dėl technologijų keičiasi darbo pasaulis: darbo vietos pakeičiamos, kuriamos naujos darbo vietos, o kitos pertvarkomos; norint suprasti šio iššūkio mastą svarbu visuose sektoriuose atlikti suaugusių darbuotojų, darbo vietoje 2009–2014 m. patyrusių technologinių pokyčių, t. y. 43 proc. suaugusių darbuotojų visame pasaulyje, analizę.

3.8

EESRK norėtų priminti dvi naujausias praėjusių metų liepos mėn. paskelbtas savo nuomones dėl naujų darbo formų (22), visų pirma atkreipti dėmesį į socialinės apsaugos svarbą naujų darbo formų darbuotojams, pavyzdžiui, patalkos darbuotojams, ir naujų rūšių darbo aplinką, mokymosi visą gyvenimą svarbą ir ateities įgūdžių poreikį, pagrindinį socialinių partnerių ir kolektyvinių derybų vaidmenį, atsižvelgiant į nacionalinę teisę ir praktiką, ir apskritai pilietinės visuomenės vaidmenį ribojant neigiamą šių sparčių pokyčių poveikį ir stiprinant teigiamus aspektus.

3.9

Praėjusį mėnesį paskelbta Eurofound ataskaita „Nestandartinės užimtumo formos: naujausios tendencijos ir ateities perspektyvos“ (angl. Non-standard forms of employment: recent trends and future prospects (23)) yra svarbi, nes joje nagrinėjami nauji darbo metodai ir visų pirma įspėjama dėl socialinės apsaugos, pajamų, darbo valandų ir neaiškios pagal nestandartines sutartis dirbančių žmonių padėties. EESRK pritaria Eurofound pasiūlymams ir ragina sprendimus priimančius asmenis atkreipti dėmesį į šiuos klausimus, kuriuos Komitetas jau paminėjo pirmiau minėtuose dokumentuose.

4.   Ateitis jau čia: a) veiksmai ir pasiūlymai

4.1

Naujojoje sparčiai kintančioje darbo aplinkoje sunku teoriškai nustatyti naujas profesijas ir reikiamus įgūdžius. Paprastai darbo rinkoje, kurioje dažnai dalyvauja įmonės ir socialiniai partneriai, tikimasi, kad bus apibrėžiama nauja profesinė patirtis pagal darbo rinkos poreikius. Visų lygmenų kolektyvinės derybos, vedamos vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir praktika, ir įmonių lygmens darbuotojų dalyvavimo mechanizmai yra atitinkamos priemonės įgūdžių pokyčių ir mokymo poreikių klausimui spręsti, padėti numatyti šiuos pokyčius ir naujovėms skatinti.

4.2

Be to, EESRK pabrėžia tai, kad esama naujų metodų, pavyzdžiui, didelių duomenų kiekių analizė, kurie gali padėti sparčiai nustatyti pokyčių, susijusių su darbo rinkos poreikiais, požymius; šiais metodais papildomos tradicinės prognozavimo ir kitokios įgūdžių numatymo priemonės, be to, jie gali padėti geriau suprasti sparčiai kintančią įgūdžių paklausą, atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai diegiamos naujos technologijos.

4.3

Dėl nestandartinio užimtumo formų, kurių daugėja skaitmeninėje ekonomikoje, kyla būtinybė tam tikru mastu reguliuoti šią sritį, kad visiems būtų užtikrinta socialinė apsauga ir vienodos galimybės mokytis ir įgyti įgūdžių, įskaitant nestandartinius darbuotojus (24). Reikėtų išsamiau išanalizuoti, ar tokia individuali mokymosi teisė turėtų būti perkeliama, t. y. žmonės turėtų galėti šią teisę perkelti keisdami darbdavius ir persikeldami į kitą šalį.

4.4

EESRK mano, jog taip pat labai svarbu užtikrinti, kad darbuotojai aktyviau dalyvautų mokymosi visą gyvenimą programose, ir kartu su įmonėmis nustatytų tokį mokymo darbo vietoje turinį, kuris būtų naudingas ir darbuotojams, ir įmonėms. Investuojant į įvairias programas ir priemones, darbuotojams turėtų būti užtikrinamos vienodos galimybės dalyvauti su darbu susijusiuose mokymuose ir tęstiniame profesiniame mokyme. Be to, būtų galima išanalizuoti internetinių ir skaitmeninių mokymosi platformų galimybes, tačiau jų naudojimui turėtų pritarti socialiniai partneriai, laikantis darbo laiko ir darbuotojų laisvo laiko nuostatų. Svarbu pripažinti, kad mokymasis visą gyvenimą pagal pobūdį gali būti formalusis, neformalusis arba savaiminis. Bet koks mokymasis gali duoti papildomos naudos, jei atitinkami subjektai tinkamai jį parengia. Siekiant tobulinti ir įrodyti asmens įgūdžius ir gebėjimus svarbu patvirtinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus.

4.5

Labai svarbu, kad darbuotojai dalyvautų programose, kurias vykdant mokoma tinkamai naudoti technologijas įmonėje. Tai padės užtikrinti, kad darbuotojams būtų suteikta priemonių ir jie būtų mokomi, kad savo srityje galėtų valdyti technologijas, taip pat kad jie dalyvautų diegiant naujoves, taip užtikrinant, kad didinant darbuotojų sąmoningumą jų pokyčių baimė virstų asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybėmis.

4.6

EESRK pabrėžia, kad svarbu imtis konkrečių veiksmų siekiant padėti kuo greičiau pritaikyti nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų programas, kad mokymo programos ir mokymu darbo vietoje pagrįstos sistemos geriau atitiktų darbo rinkos poreikius, ir užtikrinti, kad mokymo ir švietimo sistemos būtų veiksmingai visiems pritaikytos, įskaitant darbuotojus, kuriems kyla atskirties pavojus dėl naujųjų skaitmeninių technologijų skatinamų užimtumo formų, pavyzdžiui, žemos kvalifikacijos darbuotojus, neįgaliuosius ir kaimo gyventojus vietovėse, kuriose plačiajuosčio ryšio skvarba yra kur kas mažesnė nei didmiesčiuose. Todėl būtina supaprastinti su tuo susijusias administracines procedūras tose valstybėse narėse, kurioms jos uždeda sunkią naštą. Kad šie tikslai būtų pasiekti, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Europos semestrą imtis praktinių priemonių, pavyzdžiui, ES lygmeniu taikyti naujus stebėsenos mechanizmus siekiant surinkti ir įvertinti duomenis apie nacionaliniu lygmeniu pasiektus rezultatus, susijusius su skaitmenine ir mokymo visą gyvenimą aprėptimi; nustatyti naujas gaires, kad ES lygmeniu būtų pasiektas naujas bendras pagrindinio išsilavinimo lygis ir parengtos skaitmeninių įgūdžių sistemos, taip pat siekti, kad atotrūkis tarp ES šalių nedidėtų; didinti šalių sąveiką dalyvaujant e. infrastruktūrų tinklų veikloje; nustatyti naujus rezultatais grindžiamus patikimus lėšų paskirstymo kriterijus ir užtikrinti paskatas siekiant pagerinti darną tarp valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų.

4.7

EESRK iš tiesų nerimauja dėl žemos kvalifikacijos asmenų, o, konkrečiau, dėl pažeidžiamų grupių, ateities Europoje. Jis baiminasi, kad gali nepavykti išspręsti šios problemos vien įgyvendinant iniciatyvą „Įgūdžių tobulinimo kryptys“. Kaip Cedefop neseniai įrodė (25), šios didelės grupės, kurią sudaro daugelio įvairių kategorijų palankių sąlygų neturintys asmenys, apibrėžtis yra sudėtinga ir menkai tyrinėta, o juk skaičiai kelia nerimą, pavyzdžiui, 2015 m. Europoje vienas iš keturių 25–64 m. suaugusiųjų (apie 64 mln. suaugusiųjų) vis dar turėjo tik žemą kvalifikaciją, o suaugusių gyventojų, kurių raštingumo įgūdžiai menki ir kurie prastai moka skaičiuoti, buvo atitinkamai 18 ir 20 proc. Remiantis Cedefop duomenimis, ši grupė yra mažiau linkusi dalyvauti mokymosi veikloje. Turėdamas omenyje tai, jog tyrimu įrodyta, kad investuoti į įgūdžių tobulinimą apsimoka, EESRK tikisi, jog Europos Komisija labiau stengsis užtikrinti, kad pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės, galėtų ir būtų skatinami dalyvauti suaugusiųjų švietimo iniciatyvose, kuriomis būtų siekiama išvengti jų atskyrimo nuo darbo rinkos pavojaus. Taip pat svarbu užmegzti ryšius su 55–64 m. amžiaus grupės darbuotojais, nes jie dažnai yra mažiausiai linkę dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose. EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu pritaikyti mechanizmus ir naujų technologijų programinę įrangą taip, kad jais galėtų naudotis ir neįgalieji.

4.8

Siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti su lyčių aspektu susijusioms priemonėms; nagrinėjamoje srityje išliekantys lyčių skirtumai gali reikšti, kad moterys galės mažiau pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse; dėl lankstesnio darbo gali didėti moterų užimtumas, tačiau taip pat gali būti daromas neigiamas poveikis jų darbo kokybei (26).

4.9

Kai nuolat vyksta sparčių pokyčių, labai svarbu visiems pasiūlyti daug įvairių galimybių mokytis, kad žmonės galėtų įgyti darbo rinkai tinkamų įgūdžių, kuriuos galėtų joje pritaikyti, atsižvelgiant į skaitmeninį naujojo pasaulio aspektą, ir visus apsaugoti nuo pavojaus būti išstumtiems iš darbo rinkos arba perkeltiems dirbti mažų garantijų formų darbą. Rengiant švietimo ir mokymo programas turėtų būti atsižvelgiama į darbuotojų lūkesčius ir darbo rinkų poreikius, kad įmonės galėtų augti, o žmonės galėtų rasti jų įgūdžius, lūkesčius ir kompetencijas atitinkantį darbą arba sėkmingai dirbti turimą darbą. Aktyvus darbuotojų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose ir mokyme darbo vietoje yra įmonių augimo ir konkurencingumo, darbuotojų įsidarbinamumo ir kokybiškų darbo vietų išsaugojimo condicio sine qua non.

4.10

EESRK taip pat pabrėžia, kad, siekiant gerinti įmonių veiklos rezultatus ir skatinti darbuotojų asmeninį ir profesinį tobulėjimą, svarbu teikti daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą ir skatinti labiau jomis naudotis. Reikėtų patvirtinti praktinių priemonių tam, kad visiems, atsižvelgiant į nustatytus poreikius, būtų užtikrinta galimybė mokytis visą gyvenimą (27) ir dalyvauti šiame procese, kuri turėtų būti suteikta taikant tinkamą išlaidų ir valdymo pasidalijimo tarp vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų principą ir bendradarbiaujant su viešojo ir privačiojo sektorių institucijomis bei socialiniais partneriais. EESRK norėtų pažymėti, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant įvertinti, ar reikia imtis priemonių ir kokių priemonių reikia norint įtvirtinti teisę į apmokamas mokymosi atostogas, ir kad vertėtų apsvarstyti galimybę patvirtinti ES priemones, kuriomis būtų siekiama, kad kai kurių valstybių narių geroji praktika, susijusi su minimaliais standartais, taikomais teisėms į mokymosi atostogas, taptų įprasta praktika (28). EESRK pabrėžia, kad, siekiant skatinti investuoti įmonių lygmeniu ir viešajame sektoriuje, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į profesinį rengimą ir mokymą, reikia vykdyti mūsų darbo rinkų didėjantį skaitmeninimą paremiančią kvalifikacijų kėlimo kampaniją.

4.11

Be to, EESRK pabrėžia, kad būtina visiems užtikrinti vienodas galimybes naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, visų pirma vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, kad naujieji technologiniai tikslai ne trukdytų, o veikiau būtų tikra ir labai svarbi galimybė visiems, be diskriminacijos ar kliūčių. Komitetas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares rasti priemonių, kuriomis visiems šioje „naujoje visuomenėje“ būtų užtikrinama tinkama parama, ir kartu užtikrinti, kad viešajame sektoriuje būtų išteklių, kurių reikia siekiant patenkinti šiuos poreikius. Visų pirma tiems, kuriems gresia prarasti darbą dėl automatizavimo, turėtų būti suteikta mokymo galimybė, leisianti jiems persikvalifikuoti.

4.12

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares, dalyvaujant socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, vystyti sistemas, kuriomis būtų suteikiama nemokamų galimybių mokytis, gauti profesinio mokymo kuponų arba dalytis tų asmenų, kurie negali susimokėti už paslaugas, patiriamomis išlaidomis. Tais atvejais, kai darbuotojams reikia papildomai mokytis, svarbu užtikrinti tokią darbo ir mokymosi laiko pusiausvyrą, kuri būtų priimtina ir darbuotojui, ir darbdaviui. Šiuo atžvilgiu EESRK dar kartą pabrėžia, kad svarbu nagrinėti mokymų organizavimo ir rengimo įvairiose valstybėse narėse patirtį, įskaitant, pavyzdžiui, daugybę metodų, taikomų darbo vietose, siekiant užtikrinti darbuotojų mokymąsi visą gyvenimą ir mokymosi atostogas, kurių dalis yra mokama, ir ja dalytis, ir tai turėtų būti skatinama ir remiama visoje Europos Sąjungoje.

4.13

Labai svarbu užtikrinti investicijų į integracinį augimą kokybę ir kurti kokybiškas darbo vietas. Todėl EESRK pabrėžia, kad, siekiant padėti pereiti prie technologinių pokyčių ir skaitmeninimo, reikia skirti pakankamai išteklių ir spręsti neatidėliotinos būtinybės įgyti atitinkamų įgūdžių ir kompetencijos ne tik darbo vietose, bet ir pasitelkiant veiksmingas mokymo sistemas klausimą, siekiant užtikrinti, kad įgūdžiai būtų nuolat pritaikomi. EESRK mano, kad pirmiausia reikia nustatyti konkrečias šiam pereinamajam laikotarpiui skirtas finansavimo eilutes ir įvertinti naujus rezultatais grindžiamus lėšų paskirstymo kriterijus.

4.14

EESRK taip pat prašo Europos Komisijos ir valstybių narių kaip papildomos priemonės kuo geriau panaudoti struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo, kurio prioritetai investuoti į žmogiškąjį kapitalą turi būti patvirtinti ir apsaugoti, lėšas gebėjimams pritaikyti. Europos Komisija ir valstybės narės, kartu su pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, turėtų sukurti bendrų kriterijų sistemą, siekiant abipusiškai suprasti naujus būtinus įgūdžius ir tikslus, atsižvelgiant, viena vertus, į visos Europos Sąjungos skirtumus ir į ne tik fizinių asmenų, bet ir darbo turinio judumą, ir, kita vertus, į reikalavimą užtikrinti vienodą perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo lygį siekiant skatinti ES šalių sanglaudą.

4.15

Tinkamai atnaujintos priemonės, pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandara ir Profesinių kvalifikacijų direktyvos įgyvendinimas, yra naudingos įgytų kvalifikacijų skaidrumui užtikrinti.

4.16

Skaitmeniniai įgūdžiai yra akivaizdžiai labai svarbūs vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai. Šiomis aplinkybėmis, pagrindiniams gebėjimams (ypač matematikos, fizikos, chemijos ir biologijos sričių), kurių taip pat mokomasi technikos ir profesinio rengimo institutuose, ir puikiems kalbos įgūdžiams turi būti suteikta nauja pripažinta vertė, nes be jų neįmanoma imtis tolesnių veiksmų siekiant įgyti labai specializuotų technologinių ir informatikos srities įgūdžių, reikalingų norint dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, kurioje skaitmeninimas ir robotika yra pagrindinės profesionalumo sąvokos.

4.17

Pagrindinės žinios yra itin svarbios, nes jos ugdo kritinį mąstymą, kuris būtinas pasirenkant informacijos šaltinius ir išmanant naujas technologijas. Vis tik daugiau dėmesio turėtų būti skiriama techniniams ir specialistų įgūdžiams, taip pat socialiniams emociniams įgūdžiams; pirmųjų reikia gamybos procesuose, o pastarieji gali padėti darbuotojams valdyti sudėtingas ir kintančias aplinkybes. Būsimi laimėjimai realiai priklauso nuo įgūdžių papildomumo. Kalbant apie socialinius emocinius įgūdžius, taip pat būtina tinkamai parengti mokytojus ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjus, ir padėti šeimoms suvokti jų svarbą.

4.18

EESRK remia požiūrį, kuriuo tvirtai akcentuojami socialiniai emociniai įgūdžiai, pavyzdžiui, sudėtingų problemų sprendimas, kritinis mąstymas, komandinis darbas, logiškas, naujoviškas ir lankstus mąstymas, kultūrų pažinimo kompetencija, virtualus bendradarbiavimas, kognityvinis lankstumas ir kt., nes tai pagrindiniai žmogaus socialinės raidos elementai, galintys padėti darbuotojams mąstyti savarankiškai, prieš prašant juos tapti kompetentingais skaitmeninių technologijų srityje. EESRK siūlo ypatingą dėmesį šios srities įgūdžių ugdymui skirti persvarstytoje Europos bendrųjų gebėjimų sistemoje.

4.19

Jaunimui mokykloje reikia teikti specialią informaciją apie darbo pasaulį ir pranešti apie švietimo, mokymo ir darbo galimybes, siekiant padėti jiems toliau vystytis ir siekti karjeros, tačiau orientavimas visą gyvenimą taip pat bus labai svarbus ateityje. Profesijos pasirinkimas – itin svarbus sprendimas. Teikiant pagalbą šiuo laikotarpiu – parodant esamų mokymo ir profesinės karjeros galimybių įvairovę – jauniems žmonėms suteikiama galimybė apsispręsti turint pakankamai informacijos.

4.20

Atsižvelgiant į tai, kiek mokyklos, universitetai ir mokymo įstaigos yra susiję su teritorija, kurioje jie yra, ir kokia jų misija, jie siūlo įvairių naujų žinių ir naujų mokymosi būdų. EESRK mano, kad šių institucijų vaidmenį ir veiklą svarbu susieti su centrinės ir vietos valdžios bei institucijų vaidmeniu, taip pat su darbo pasauliu. Šį procesą reikia skatinti ir remti pripažįstant pagrindinį pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinio dialogo, kuris turi būti plėtojamas pradedant nuo vietos ir teritorinio lygmenų, vaidmenį.

4.21

EESRK prašo Komisijos toliau tobulinti veiksmus siekiant rengti atnaujintą gerosios patirties registrą, kuris gali padėti sudaryti palankias sąlygas vedant ES masto diskusijas nustatyti gaires ir standartus remiantis profesinio mokymo srities geriausia patirtimi.

4.22

Vis svarbesni tampa gebėjimai, įgyti neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdais. 2015 m. priimtoje nuomonėje (29) EESRK pabrėžė, kad būtina dėti visas pastangas, kad nacionalinių kvalifikacijų sistema užtikrintų rezultatų patvirtinimą (pagal Tarybos rekomendaciją 2012/C 398/01 (30)) ir pabrėžtų esminį organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį šiame procese. Tinkamas rezultatų patvirtinimas (sudarytas iš nustatymo, identifikavimo, vertinimo ir sertifikavimo) suteiks pridėtinės vertės darbo rinkoje ir padės atkreipti dėmesį į pavienių specialistų informuotumą, t. y. savo gebėjimų išmanymą. Todėl itin svarbu skatinti užimtumo tarnybas ir privačias arba valstybines agentūras kur kas aktyviau dirbti šioje srityje. Rezultatų patvirtinimas turėtų būti prieinamas ir įperkamas, kad būtų naudingas ir darbuotojams, ir darbdaviams.

4.23

EESRK atkreipia dėmesį į dešimt prioritetinių Naujos įgūdžių darbotvarkės veiksmų: iniciatyva „Įgūdžių tobulinimo kryptys“, profesinis mokymas kaip prioritetinis pasirinkimas, bendrųjų gebėjimų metmenys, skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija, Europos kvalifikacijų sandara (EKS), trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo šablonas, sistema „Europass“, duomenų rinkimas siekiant spręsti protų nutekėjimo problemą, sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas ir galiausiai rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėsenos – visi jie yra naudingos priemonės siekiant suteikti žmonėms tinkamų gebėjimų.

4.24

Tinkamoms perėjimo sąlygoms ir aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumui užtikrinti reikia vienodai veiksmingų užimtumo tarnybų, kurios galėtų ne tik valdyti paklausą ir darbo vietų pasiūlą, bet ir siūlyti darbo ieškantiems asmenims orientavimo ir konsultavimo paslaugas. EESRK ragina valstybes nares daugiau investuoti ne tik į užimtumo tarnybų ir jų darbuotojų veiksmingumą, efektyvumą, bet ir jų pajėgumą, taip pat į priemonių, skirtų darbo rinkoje dar nedalyvaujantiems asmenims remti, kūrimą. Taip darbuotojams galėtų būti suteikta galimybė kreiptis į verslininkus, kurie galėtų suprasti, kokie jie svarbūs, ir vertinti jų gebėjimus vykstant teigiamam ilgalaikiam profesinio tobulėjimo ir įmonių konkurencijos didėjimo procesui.

4.25

Kalbant apie užimtumo galimybes, pažymėtina, jog labai svarbu, kad ES spręstų vadinamąją protų nutekėjimo problemą, dėl kurios kai kurios valstybės narės praranda savo aukštos kvalifikacijos žmogiškąjį kapitalą. Būtų labai gerai, jeigu judumas Europoje paskatintų šalis keistis protais, todėl padėtis turėtų pagerėti, o tai būtų naudinga visoms valstybėms narėms. Tačiau tikrovė yra kitokia. Tam tikros ES šalys, daugiausia Vakarų ir Šiaurės Europos, yra kur kas patrauklesnės mobiliesiems darbuotojams iš pažeidžiamiausių ir struktūriniu požiūriu mažiausiai išsivysčiusių šalių, daugiausia Rytų ir Pietų Europos, nes šiose šalyse yra daugiau galimybių įsidarbinti ir jos gali siūlyti didesnius atlyginimus. Šį masinį išvykimą iš esmės lemia „Pramonė 4.0“, apimanti ne tik gamybos, bet ir paslaugų bei mokslinių tyrimų sektorius, taip pat pokyčiai kitose srityse, pavyzdžiui, medicinos ir mokslinių tyrimų sektoriuose. Dėl to iš siunčiamųjų šalių išvyksta daug žmonių ir prarandama daug įgūdžių ir talentų, todėl mažėja šalių konkurencingumas ir investicijos į švietimą ir nacionalines mokestines pajamas (31). Kai kuriais atvejais aukštos kvalifikacijos mobiliesiems žmonėms priimančiosios šalies darbo rinkoje dažnai nepavyksta rasti jų kvalifikaciją atitinkančio darbo, todėl jie imasi darbų, kuriems atlikti jų įgyto išsilavinimo nereikia. Tokių atvejų galima išvengti, jei Europa skatintų įvairių valstybių narių įmones keistis specialistais. Apskritai ES lygmeniu reikia dėti daugiau pastangų skatinti konvergenciją, siekiant integracinio ekonominio, naujovėmis grindžiamo ir daug darbo vietų kuriančio augimo ir didesnės socialinės sanglaudos.

4.26

Kitas svarbus nagrinėtinas klausimas yra darbuotojų sveikata ir sauga. Diegiant technologines naujoves sunkūs ir pavojingi darbai veikiausiai bus automatizuoti, todėl gerės darbo kokybė, tačiau gali atsirasti naujų patologijų, visų pirma susijusių su atskirtais (nuotoliniu būdu dirbančiais) darbuotojais. Europos, nacionaliniu ir pramonės lygmeniu vykstantis socialinis dialogas yra naudinga priemonė siekiant išsiaiškinti, ar darbuotojų sveikata ir jų privatus gyvenimas turi būti papildomai apsaugoti ir kokiu mastu tai turėtų būti daroma šiomis skaitmeninio judriojo ryšio visuotinio paplitimo sąlygomis ir kokios priemonės yra tinkamos šioje srityje. Todėl būtina nustatyti priemones, kaip tam užkirsti kelią, – vienas iš pavyzdžių yra vadinamoji teisė atsijungti; ši teisė buvo neseniai pripažinta Prancūzijoje ir tam tikrose ES šalyse yra įtraukiama į kai kurių sektorių ir įmonių lygmens susitarimus, tačiau ES lygmeniu ji dar nėra įvertinta. Šį klausimą reikia toliau vertinti ES lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad reikia laikytis darbo laiko nuostatų ir naujo požiūrio į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

4.27

Daiktų internetas, privatumas ir dideli duomenų kiekiai yra kiti itin svarbūs klausimai, kai sprendžiami susipažinimo su skaitmeniniais mokymo moduliais ir e. mokymosi priemonėmis bei šios srities duomenų apsaugos klausimai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vartotojų asociacijų vaidmenį, nes jos gali veiksmingai padėti kurti naujas priemones, kuriomis būtų sprendžiamos pagrindinės problemos, susijusios su būtinybe užtikrinti žmonėms teisę į privatumą, kai perkama internete ir naudojamasi internetinėmis mokymo paslaugomis (32).

5.   Ateitis jau čia: b) darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo geriausios patirties pavyzdžiai

5.1

Pripažinta geriausia patirtis apima atviruosius švietimo išteklius (t. y. skaitmeninę mokomąją medžiagą, kuria galima naudotis turint licencijas, kurias išduodant suteikiama galimybė pakartotinai naudoti, keisti ir platinti šią medžiagą) ir atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus (t. y. atvirus tinklo kursus, skirtus nuotoliniam mokymuisi). Nors ši geriausia patirtis atsirado palyginti neseniai, ji nėra nauja, tačiau šioje srityje svarbu daugiau konsultuoti ir teikti daugiau informacijos. Atvirieji švietimo ištekliai ir atviri masinio nuotolinio mokymo kursai gali būti svarbios priemonės siekiant suteikti galimybę gauti išsilavinimą ir mokytis efektyviai naudojant išteklius, nes tada žmonės gali suderinti profesinius ir šeimos įsipareigojimus.

5.2

EESRK mano, kad Europos e. kompetencijos sistema yra naudinga Europos lygmens priemonė: vartojant visoje Europoje suprantamą bendrą kalbą kompetencijai, įgūdžiams, žinioms ir kvalifikacijos lygmenims aprašyti joje nurodoma 40 kompetencijos sričių, taikytinų su IRT susijusioje darbo vietoje, įskaitant penkių kvalifikacijos lygmenų IRT specialistams, profesijoms ir organizacijoms taikomus įgūdžių ir žinių reikalavimus; ji sukurta siekiant patenkinti pavienių asmenų, įmonių ir kitų viešojo ir privačiojo sektorių organizacijų, visų pirma mokymo įstaigų ir įmonių, poreikius.

5.3

Kalbant apie profesinį mokymą įmonėje, pažymėtina, kad dualinės profesinio mokymo sistemos tokiose šalyse kaip Austrija, Vokietija, Danija ir Nyderlandai turi būti vertinamos kaip geriausios patirties pavyzdžiai, atsižvelgiant į tai, kad profesinio rengimo ir mokymo sistemas šiuo metu pritaikant prie naujojo skaitmeninio darbo pasaulio dalyvauja socialiniai partneriai (33).

5.4

EESRK mano, kad Ispanijos Fundación Estatal para la Formación en el Empleo (FUNDAE), Prancūzijos Organismes paritaires collecteurs agréés (OPCA) ir Italijos Fondi Interprofessionali per la Formazione Continua yra mokymo kursų darbo vietoje finansavimo srities geriausios patirties pavyzdžiai ir kad šie fondai labai padeda atnaujinti skaitmeninius darbuotojų įgūdžius.

5.5

Be to, pavienės mokymo sistemos taip pat gali būti naudingos, pavyzdžiui, Prancūzijoje taikomos šios sistemos: individuali mokymo sąskaita (pranc. Compte personnel de formation, CPF), individualios mokymosi atostogos (pranc. Congé Individuel de Formation, CIF), įgūdžių vertinimo atostogos (pranc. Congé bilan de compétences, CBC) ir įgytos patirties pripažinimo atostogos (pranc. Congé pour Validation des Acquis de l’Expérience, CVAE).

5.6

Italijoje yra dviejų rūšių mokymosi atostogos: pirmos rūšies mokymosi atostogos skirtos baigti mokyklą ir (arba) įgyti universitetinį išsilavinimą ir baigti mokymus, kuriuos rengia ne darbdaviai. Antros rūšies mokymosi atostogos skirtos ir dirbantiems asmenims, ir bedarbiams, jomis siekiama užtikrinti darbuotojams teisę į mokymąsi visą gyvenimą; darbuotojų nustatymo būdai, laikas, kurį jie gali skirti, ir jų gaunamos pajamos, nustatytos vedant kolektyvines derybas. Galiausiai Italijoje taip pat naudojamas profesinio mokymo kuponas (it. voucher formativo). Tai tam tikras atskiras mokymo veiklai skirtas fondas, skirtas žmonių įsidarbinamumui didinti rengiant profesionalius ir naujoviškus mokymo kursus.

5.7

Vokietija yra viena iš šalių, kuriose yra daugiausia darbo jėgos pasaulyje ir mažiausias nedarbo lygis: EBPO tyrimo duomenimis, užimtumo lygiui aukštas automatizavimo lygis poveikio neturi, nes darbuotojai yra išmokyti naudotis robotais ir atlieka kitus darbus, jei jų darbai robotizuojami. Tačiau kai kuriose srityse užimtumo paklausa yra mažesnė, todėl į darbo rinką ateinantys žmonės gali būti nepakankamai išmokyti ir jiems gali trūkti būtinų skaitmeninių įgūdžių, kad galėtų rasti darbą. Socialiniai partneriai iš Vokietijos nusprendė imtis veiksmų siekdami diegti naujoves ir pradėjo derėtis, kaip šiuos veiksmus įgyvendinti darbo rinkoje.

5.8

Prancūzijoje pernai buvo patvirtintas įstatymas dėl teisės atsijungti, o Italijoje šiuo klausimu vyksta diskusijos, kurios yra pripažintos kai kuriose kolektyvinėse sutartyse.

5.9

EESRK mano, kad pirmaisiais mokyklinio ugdymo ir mokymo etapais jaunuoliai turi ne tik gauti žinių apie darbo rinkos poreikius, bet ir būti mokomi, kaip tapti visaverčiais aktyviais piliečiais (34). Galiausiai kitas geriausios patirties pavyzdys yra pagrindinių programavimo principų kursų įtraukimas į daugelį Estijos pradinių mokyklų programų.

5.10

Neseniai paskelbtame Europos Komisijos šių metų leidinyje „Įmonių bendradarbiavimas su profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjais siekiant užtikrinti įgūdžių kokybę ir patrauklią ateitį“ (angl. Business cooperating with vocational education and training providers for quality skills and attractive future) (35) pranešama apie daugelį kelete valstybių narių taikomų įdomių geriausios patirties pavyzdžių, kurie, padarius reikiamus pakeitimus, galėtų būti naudingai pritaikomi ir kitose šalyse: — Austrijos projektas AQUA, kuriuo siekiama bedarbių įgūdžius suderinti su darbdavių, visų pirma MVĮ, poreikiais, — Danijos mokykla „Coop Food School“, kurios programos skirtos didėjančio darbuotojų trūkumo maisto pramonėje problemai spręsti, — Jungtinės Karalystės partnerystė „Tech Partnership“, užmegzta siekiant skatinti darbuotojų pasiūlą skaitmeniniuose sektoriuose, — Vokietijos dviejų studijų programos, skirtos įgūdžių trūkumui šalinti taikant principą „iš apačios į viršų“, — Italijos aukštojo technikos mokslo institutai, skirti nuolatiniam įgūdžių ugdymui vietos lygmens strateginiuose sektoriuose užtikrinti, — Nyderlandų kooperatinė organizacija „Techwise Twente“, siekianti užtikrinti, kad profesinio rengimo ir mokymo institutuose būtų mokoma tokių įgūdžių, kokių reikia aukštųjų technologijų sektoriuje, — Serbijos ir Vokietijos iniciatyva „Cooperative Education“, kuria siekiama tam tikruose sektoriuose, kuriuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų, padidinti tokių darbuotojų pasiūlą; — Lietuvos ir Latvijos projektas „Educate for Business“, kurį vykdant atnaujintos profesinio rengimo ir mokymo programos siekiant pritaikyti jas darbo rinkos poreikiams, — Suomijos „Valkeakoski Campus“, kuris glaudžiai bendradarbiauja su vietos įmonėmis, todėl profesinio rengimo ir mokymo programų studentai gali įgyti tinkamų skaitmeninių automatizavimo ir robotikos sričių įgūdžių, — Slovakijos, Čekijos ir Jungtinės Karalystės projektas „Step Ahead“, kuriuo siekiama užtikrinti, kad profesinio rengimo ir mokymo programų mokytojai mokytų tokių įgūdžių, kokių reikia darbo rinkoje, — Ispanijos statybos pramonės darbo fondas, skirtas darbuotojų įgūdžiams statybos pramonėje atnaujinti ir naujausioms pirminio profesinio rengimo mokymo programoms rengti, ir galiausiai — visuotinė iniciatyva „Nestlé YOUth“, kurią įgyvendinant suteikiama dualinio profesinio mokymo galimybių ir bendradarbiaujant su profesinio rengimo ir mokymo mokyklomis kuriamos mokymo programos. Įgyvendinant kiekvieną iš šių iniciatyvų daugiausia dėmesio skiriama vienam ar keliems aspektams, pavyzdžiui, pasiūlos ir paklausos derinimui, mokymuisi darbo vietoje, skaitmeniniams ir verslumo įgūdžiams, judumui ir socialinei įtraukčiai.

---

(1)  OL C 173, 2017 5 31, p. 45.

(2)  OL C 13, 2016 1 15, p. 161.

(3)  Kaip pranešė Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop). Žr. Cedefop, informacinis pranešimas People, machines, robots and skills, 2017 m.

(4)  EBPO (2017 m.) Darbo ir įgūdžių ateitis. Šis dokumentas pristatytas 2-ajame G 20 užimtumo darbo grupės posėdyje. 2017 m. vasario mėn. Žr. 8 psl.

(5)  Europos socialinių partnerių pareiškimas dėl skaitmeninimo, priimtas 2016 m. kovo 16 d. trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime.

(6)  Kaip viename iš savo trumpų pranešimų (žr. 1 išnašą) pažymėjo Cedefop, „technologinis nedarbas yra pasikartojanti tema, tačiau nedarbas skaitmeniniame amžiuje priklausys nuo žmogaus, o ne nuo dirbtinio intelekto“.

(7)  Principai išvardyti 2015 m. kovo mėn. Rygos e. įgūdžių deklaracijoje, kuri buvo paskelbta pradėjus vykdyti 2015–2016 m. kampaniją „E. įgūdžiai darbo vietoms“ ir paskelbus E. įgūdžių manifestą; plg. 2015 m. birželio mėn. Rygos išvadas.

(8)  OL C 434, 2017 12 15, p. 36; OL C 434, 2017 12 15, p. 30; OL C 173, 2017 5 31, p. 45; OL C 303, 2016 8 19, p. 54; OL C 13, 2016 1 15, p. 161; OL C 347, 2010 12 18, p. 1; OL C 128, 2010 5 18, p. 74; OL C 93, 2007 4 27, p. 38.

(9)  OL C 173, 2017 5 31, p. 45.

(10)  COM(2018) 24 ir COM(2018) 22.

(11)  T. Berger and C. Frey (2016 m.), Structural Transformation in the OECD: Digitalisation, Deindustrialisation and the Future of Work, OECD Social, Employment and Migration Working Papers, No. 193, OECD Publishing, Paris; ir EBPO (2016 m.), New Skills for the Digital Economy, OECD Digital Economy Papers, Nr. 258, OECD Publishing, Paryžius.

(12)  EBPO (2017 m.) Pagrindiniai skaitmeninės transformacijos klausimai G 20. Ataskaita parengta bendrai G 20 Vokietijos pirmininkavimo ir EBPO konferencijai. Rekomendacijų sąrašą žr. p. 145–149.

(13)  OL C 13, 2016 1 15, p. 161.

(14)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(15)  OL C 303, 2016 8 19, p. 54.

(16)  EESRK (2017 m.). „Skaitmeninimo ir užsakomųjų paslaugų ekonomikos poveikis darbo rinkai ir padariniai užimtumui bei darbo santykiams“. Tyrimą parengė Europos politikos studijų centro mokslinių tyrimų grupė.

(17)  OL C 173, 2017 5 31, p. 45.

(18)  Pasaulio ekonomikos forumas (2016 m.) Darbo vietų ateitis. Ketvirtosios pramonės revoliucijos užimtumo, įgūdžių ir darbo jėgos strategija. Pasaulinių iššūkių perspektyvinė ataskaita.

(19)  Žr. 2 išnašą.

(20)  2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (A8-0005/2017).

(21)  Žr. 3 išnašą.

(22)  OL C 434, 2017 12 15, p. 36 ir OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(23)  Eurofound (2017 m.). Non-standard forms of employment: Recent trends and future prospects (Nestandartinės užimtumo formos: naujausios tendencijos ir ateities perspektyvos). Eurofound, Dublinas.

(24)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(25)  CEDEFOP (2017 m.). Investing in skills pays off: The economic and social cost of low-skilled adults in the EU, 2017 m.

(26)  OECD (2017 m.) Perėjimas prie skaitmeninimo. Moterų darbo ateitis. Politikos santrauka dėl darbo ateities.

(27)  Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas“, COM(2006) 481 final.

(28)  OL C 13, 2016 1 15, p. 161.

(29)  OL C 13, 2016 1 15, p. 49.

(30)  2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo.

(31)  Schellinger, A. Brain Drain – Brain Gain: European Labour Markets in Times of Crisis, 2017 m. 2015–2017 m. Frydricho Ėberto fondo projektas, p. 88.

(32)  OL C 81, 2018 3 2, p. 102.

(33)  OL C 13, 2016 1 15, p. 57; OL C 143, 2012 5 22, p. 94.

(34)  Žr. EESRK nuomonę „Atnaujinta ES aukštojo mokslo darbotvarkė“, 1.2 punktas (OL C 81, 2018 3 2, p. 167).

(35)  Europos Komisija, Business cooperating with vocational education and training providers for quality skills and attractive future, Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017 m.

---

6.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/19

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kova su neteisėtu turiniu internete. Siekis didinti interneto platformų atsakomybę“

(COM(2017) 555 final)

(2018/C 237/03)

Pranešėjas:

Bernardo HERNÁNDEZ BATALLER

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2017 11 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 3 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 14
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	180/4/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Neteisėtas turinys internete yra sudėtingas horizontalaus pobūdžio klausimas, kurį reikia spręsti skirtingais aspektais atsižvelgiant į jo poveikio vertinimą ir suderinimą valstybių narių teisinėse sistemose. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kaip svarbu sukurti tinkamą ir subalansuotą platformų bendrojoje skaitmeninėje rinkoje reglamentavimo sistemą, kuri padėtų sukurti pasitikėjimo atmosferą tiek įmonėms, tiek vartotojams apskritai, o tai suteiktų jiems galimybę saugiai naudotis platformomis. Reikia taikyti tokius politinius reguliavimo ir savireguliacijos metodus, kurie būtų lankstūs, tvarūs ir sudarytų galimybę tiesiogiai reaguoti į problemas, ypač susijusias su neteisėto turinio nustatymo, tyrimo, pranešimo apie jį ir pašalinimo iš platformų procedūromis.

1.2

EESRK mano, kad reikia išlaikyti nustatomų kriterijų ir priemonių derėjimą su tuo, kas šiuo klausimu nurodyta jo ankstesnėse nuomonėse. Atspirties taškas turėtų būti nuostata, kad tai, kas neteisėta realiame pasaulyje, yra neteisėta ir virtualiame (internete). EESRK pabrėžia technologijų neutralumo ir nuoseklių taisyklių taikymo interneto ir ne interneto aplinkai lygiavertėse situacijose tiek, kiek tai reikalinga ir įmanoma, svarbą.

1.3

Labai svarbu užtikrinti kuo didesnę pusiausvyrą tarp neteisėtam turiniui numatytų apribojimų ir pagrindinių teisių užtikrinimo, įskaitant su skirtingo dydžio ir įvairią veiklą vykdančiomis interneto platformomis susijusius aspektus. EESRK ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant kovoti su didėjančiu smurtinių ir (arba) diskriminacinių pranešimų interneto platformose skaičiumi ir pabrėžia, kad skaitmeninėje erdvėje taip pat svarbu apsaugoti pažeidžiamus asmenis bei vaikus ir kovoti su įvairių formų rasizmu, seksizmu, terorizmo ir patyčių kurstymu.

1.4

Visų pirma reikia apsvarstyti vykdytinų veiksmų, susijusių su tomis interneto platformomis, kurių būstinės yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų, veiksmingumą. Be to, Komisija turėtų peržiūrėti ir, kiek įmanoma, susisteminti neteisėtą turinį, kad būtų galima įtraukti ir kitokį turinį, kuris nebuvo aiškiai nurodytas komunikate. Bet kuriuo atveju turėtų būti skatinama taikyti pagrindinius principus nustatymo, tyrimo, pranešimo ir pašalinimo procedūroms šiais atvejais: a) siekiant apsaugoti tarptautinėse konvencijose pripažintas teises, pavyzdžiui, skirtas apsaugoti: — nepilnamečius nuo skaitmeninio turinio, kuris gali prieštarauti Vaiko teisių konvencijos nuostatoms, — neįgaliuosius nuo skaitmeninio turinio, kuris gali prieštarauti Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms; b) siekiant užtikrinti, kad skaitmeniniame turinyje nebūtų diskriminacijos dėl lyties, ypač kad būtų taikomas vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir jų tiekimo, taip pat siekiant garantuoti lyčių lygybę ir žmogaus orumą reklamose; c) siekiant garantuoti ir užtikrinti, kad skaitmeninis turinys atitiktų Skaitmeninės darbotvarkės nuostatas, kad skaitmeninėje visuomenėje būtų padidintas saugumas ir sustiprintos vartotojų teisės; Komunikato tekste turėtų būti perteikta galima neteisėto turinio reikšmė bendrojoje rinkoje, kad būtų galima imtis būtinų prevencinių priemonių siekiant apsaugoti jos veikimą vadovaujantis principais, kuriais ji grindžiama.

1.5

Galiausiai Komitetas labai palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą pateikti šį komunikatą, kuriame iš esmės tinkamai sprendžiamas kovos su neteisėtu turiniu interneto platformose klausimas. Šiuo tikslu reikia svarstyti galimybę peržiūrėti Elektroninės komercijos direktyvos, Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos ir Klaidinančios ir lyginamosios reklamos direktyvos turinį, be kita ko, remiantis taisyklėmis, kurios būtų orientuotos į ateitį, technologiškai neutralios ir gyvybiškai svarbios Europos platformų vystymui, kad nekiltų neaiškumų ekonominės veiklos vykdytojams ir nebūtų apribota prieiga prie skaitmeninių paslaugų.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1

Interneto platformos yra informacinės visuomenės paslaugų teikėjo tipas ir atlieka tarpininkavimo konkrečioje skaitmeninėje ekosistemoje vaidmenį. Jos apima įvairiausius subjektus, susijusius su daugybės sričių ekonomine veikla, įskaitant elektroninę prekybą, žiniasklaidos priemones, paieškos sistemas, bendradarbiavimu grindžiamą vartojimą, ne pelno veiklą, kultūrinio turinio platinimą ir socialinius tinklus. Joms netaikoma jokia aiški ar tiksli apibrėžtis, nes ją suformuluoti sudėtinga dėl nuolat kintančio jų pobūdžio. Šiuo metu vidaus rinkoje jos atlieka svarbų vaidmenį, kuris ateityje tik didės.

2.2

Komisija jau svarstė interneto platformų klausimą bendrosios skaitmeninės rinkos (1) aspektu ir pripažino, kad šiuo metu svarbiausias ES uždavinys siekiant ateityje užtikrinti konkurencingumą pasaulyje yra veiksmingas inovacijų šiuose sektoriuose skatinimas kartu tinkamai apsaugant teisėtus vartotojų ir naudotojų interesus. Todėl ji buvo numačiusi persvarstyti direktyvų dėl telekomunikacijų, privatumo ir elektroninių ryšių nuostatas atsižvelgiant į OTT interneto ryšių paslaugų padėtį.

2.3

Dėl šio komunikato EESRK jau pateikė savo nuomonę (2), kurioje pabrėžė, kad daugelis interneto platformų yra svarbūs dalijimosi ekonomikos elementai, ir dar kartą patvirtino savo išvadas dėl dalijimosi ekonomikos, ypač dėl vartotojų apsaugos, darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų. Ji taip pat pabrėžė, kad reikia pašalinti reguliavimo sistemos susiskaidymo pavojų, ir išreiškė nuomonę, kad šiuo tikslu būtina ES laikytis nuoseklaus požiūrio.

2.4

Šiame komunikate Komisija imasi vadinamosios „kovos su neteisėtu turiniu internete“, siekdama padidinti interneto platformų atsakomybę, nustatyti tam tikrus principus ir gaires, kad interneto platformos intensyviau kovotų su neteisėtu turiniu internete bendradarbiaudamos su nacionalinėmis valdžios institucijomis, valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

2.4.1

Ketinama aktyviau taikyti gerąją praktiką, susijusią su neteisėto turinio prevencija, aptikimu, šalinimu ir prieigos prie jo panaikinimu, siekiant: a) užtikrinti veiksmingą šio turinio šalinimą; b) skatinti skaidrumą ir pagrindinių teisių apsaugą internete; c) paaiškinti platformoms jų atsakomybę, kai jos imasi veiksmingų priemonių aptikti ir šalinti neteisėtą turinį ar panaikinti prieigą prie jo – vadinamųjų „gerojo samariečio“ veiksmų.

2.4.2

ES teisinę sistemą sudaro privalomi ir neprivalomi standartai, visų pirma Elektroninės komercijos direktyva (3), kuria suderinamos sąlygos, kuriomis tam tikros platformos gali pasinaudoti atsakomybės už visoje bendrojoje rinkoje priglobiamą neteisėtą turinį išimtimis.

2.4.3

Šiuo metu Europos Sąjungoje nėra suderinto ir nuoseklaus metodo neteisėtam turiniui šalinti, kadangi tai, kas yra neteisėta, nustatoma konkrečiais ES lygmens teisės aktais, taip pat nacionalinės teisės aktais. Bet kuriuo atveju metodą labiau suderinus, kova su neteisėtu turiniu taptų veiksmingesnė ir būtų naudinga skaitmeninės rinkos plėtrai.

2.4.4

Komunikate nagrinėjama, kokius kriterijus reikėtų nustatyti interneto platformoms, kompetentingoms institucijoms ir naudotojams, kad neteisėtas turinys būtų aptiktas greitai ir veiksmingai. Mano, kad šiuo tikslu reikia sistemingai stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teismai būtų pajėgūs veiksmingai reaguoti į neteisėtą turinį internete, ir siekti glaudesnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo.

2.4.4.1

Taip pat mano, kad tam, kad neteisėtas turinys iš interneto būtų pašalinamas greičiau ir patikimiau, reikėtų sukurti „patikimų pranešėjų“ veiklą palengvinančius mechanizmus. Tai specializuoti subjektai, turintys specialią kompetenciją identifikuoti neteisėtą turinį, ir specialios tokiam turiniui internete aptikti ir identifikuoti skirtos struktūros. Komisija nagrinės, ar įmanoma ES lygmeniu susitarti dėl patikimiems pranešėjams taikomų kriterijų.

2.4.4.2

Dėl ryšių su naudotojais Komitetas mano, kad interneto platformos turėtų sukurti lengvai prieinamą ir patogų naudotis mechanizmą, leidžiantį naudotojams pranešti apie platformų priglobtą turinį, kuris, jų nuomone, yra neteisėtas.

2.4.4.3

Dėl aukštos pranešimų kokybės užtikrinimo mano, kad būtina sukurti veiksmingus mechanizmus, kurie padėtų pateikti pakankamai tikslius ir tinkamai pagrįstus pranešimus.

2.4.5

Interneto platformų iniciatyvių priemonių nustatymo reikalingumas vertinamas atsižvelgiant į atsakomybės išimtį ir technologijos naudojimą siekiant aptikti ir nustatyti neteisėtą turinį.

2.4.6

Neteisėto turinio šalinimas yra dar vienas iš aspektų, nagrinėjamų komunikate, kuriuo siekiama nustatyti patikimas apsaugos priemones, kuriomis būtų apribota rizika pašalinti teisėtą turinį. Komisija siekia užtikrinti greitą turinio pašalinimą ir teisėsaugos institucijų informavimą apie nusikaltimą. Taip pat siekia skatinti interneto platformų turinio politikos ir „pranešimo ir reagavimo“ procedūrų skaidrumą.

2.4.7

Dėl apsaugos priemonių siekiant išvengti pernelyg intensyvaus šalinimo ir piktnaudžiavimo sistema nustatymo Komisija nagrinėja pranešimo ginčijimą ir priemones prieš piktavališkus pranešimus ir kontrapranešimus.

2.4.8

Neteisėto turinio pakartotinio paskelbimo prevencijos klausimas sprendžiamas nagrinėjant galimybę imtis priemonių, kuriomis naudotojai būtų atgrasomi nuo to paties pobūdžio neteisėto turinio pakartotinio įkėlimo ir siekiama veiksmingai nutraukti tokio neteisėto turinio platinimą, ir raginama toliau naudoti ir plėtoti automatines technologijas siekiant vykdyti neteisėto turinio pakartotinio atsiradimo internete prevenciją, pavyzdžiui, įdiegiant automatinius pakartotinio įkėlimo filtrus.

2.4.9

Galiausiai šis komunikatas yra rekomendacinio pobūdžio, nekeičia galiojančios teisinės sistemos ir jame nėra teisiškai privalomų taisyklių. Jo pirminis tikslas yra pateikti gairių interneto platformoms, kaip jos galėtų atsakingai kovoti su priglobiamu neteisėtu turiniu. Be to, komunikatu siekiama išpopuliarinti sėkmingai patikrintas įvairioms neteisėto turinio formoms taikomas procedūras, skatinti glaudesnį platformų ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

EESRK atsižvelgia į šį komunikatą ir ragina Komisiją parengti programas ir imtis veiksmingų priemonių, kad būtų sukurta stabili ir darni teisinė sistema veiksmingam neteisėto turinio šalinimui. Be to, jis laikomas savalaikiu turint omenyje dabartinį skaitmeninių platformų poveikį kasdieniam gyvenimui, taip pat jų plataus naudojimo keliamą pavojų ir poveikį bendrajai skaitmeninei rinkai, kurios esmė – užkirsti kelią nacionalinių teisės aktų susiskaidymui ir pašalinti technines, teisines bei mokestines kliūtis siekiant sudaryti sąlygas įmonėms, piliečiams ir vartotojams visapusiškai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir paslaugomis. EESRK pabrėžia, jog būtina, kad interneto platformos kovotų su neteisėtu turiniu ir nesąžininga komercine praktika (pvz., bilietų į pramoginius renginius perpardavimu plėšikiškomis kainomis), taikydamos teisės aktų nuostatas, kurias papildytų veiksmingos savireguliavimo priemonės (pvz., nustatant labai aiškias naudojimosi sąlygas ir tinkamus mechanizmus, skirtus pakartotinai pažeidimus atliekantiems asmenims nustatyti, arba steigiant specializuotas turinio nuosaikumo užtikrinimo grupes ir atsekant neteisėtą turinį), arba imdamosi mišrių priemonių.

3.2

EESRK mano, kad reikėtų peržiūrėti ir susisteminti neteisėtą turinį, kad nebūtų apsiribota tik tuo, kuris nurodytas komunikate (terorizmo kurstymas, ksenofobiniai pasisakymai, kuriais viešai skatinama neapykanta ir smurtas, taip pat seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga). Būtų galima įtraukti ir kitus atvejus, pavyzdžiui, susijusius su akivaizdžiai kenkėjišku šmeižtu, žmogaus orumą pažeidžiančios medžiagos arba seksistinio turinio, kuriuo skatinamas smurtas dėl lyties, platinimu, siekiant ne parengti išsamų sąrašą, o nustatyti tokio turinio sisteminimo kriterijus. Todėl turėtų būti skatinama taikyti pagrindinius principus nustatymo, tyrimo, pranešimo ir pašalinimo procedūroms šiais atvejais: a) siekiant apsaugoti tarptautinėse konvencijose pripažintas teises, pavyzdžiui, skirtas apsaugoti: — nepilnamečius nuo skaitmeninio turinio, kuris gali prieštarauti Vaiko teisių konvencijos nuostatoms, — neįgaliuosius nuo skaitmeninio turinio, kuris gali prieštarauti Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms; b) siekiant užtikrinti, kad skaitmeniniame turinyje nebūtų diskriminacijos dėl lyties, ypač kad būtų taikomas vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir jų tiekimo, taip pat siekiant garantuoti lyčių lygybę ir žmogaus orumą reklamose; c) siekiant garantuoti ir užtikrinti, kad skaitmeninis turinys atitiktų Skaitmeninės darbotvarkės nuostatas, kad skaitmeninėje visuomenėje būtų padidintas saugumas ir sustiprintos vartotojų teisės;

3.3

EESRK pritaria tam, kad būtų sugriežtintos kovos su neteisėtu turiniu internete priemonės, visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečius ir pašalinti su neapykantos ir terorizmo kurstymu susijusį turinį, ir prašo atsižvelgti į būtinybę užkirsti kelią priekabiavimui ir smurtui prieš pažeidžiamus asmenis.

3.4

Taip yra nepaisant to, kad neteisėto turinio skaitmeninėje aplinkoje sąvoka teisiniu požiūriu skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje ir priklauso nuo kiekvieno asmens etinio požiūrio. Taigi galima pateikti pavyzdžių, kurie nėra tokie akivaizdūs, kaip paminėti pirmiau, kai neteisėto turinio vertinimas priklauso nuo konfliktų, kuriuose susikerta pagrindinės teisės, pavyzdžiui, žodžio laisvė ir kitos pripažintos teisės, aiškinimo ir sprendimo, todėl būtina užtikrinti, kad būtų kuo labiau suderintos teisės ir užkirstas kelias tokiems susikirtimams. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu imtis veiksmų prieš melagingų žinių skleidimą, todėl EESRK mano, kad interneto platformos turi suteikti vartotojams priemonių pranešti apie melagingas žinias tokiu būdu, kad būtų galima informuoti kitus naudotojus apie tai, jog buvo užginčytas turinio tikrumas. Be to, internetinės platformos galėtų plėtoti partnerystes su patikimais pranešėjais, t. y. sertifikuotomis faktų tikrinimo svetainėmis, siekiant sustiprinti vartotojų pasitikėjimą interneto turinio pagrįstumu.

3.5

Pavyzdžiui, rekomenduojama surūšiuoti neteisėto turinio atvejus taip, kad būtų kuo lengviau sukurti įvairiose valstybėse narėse taikomą bendrą koncepciją, kuri padėtų juos skirstyti pagal prioritetus ir vertinti. Šiuo atžvilgiu siūloma, be kita ko, aptarti šiuos klausimus: — nacionalinis saugumas (terorizmas, korupcija, prekyba narkotikais, prekyba ginklais, mokesčių vengimas ir pinigų plovimas), — nepilnamečių apsauga (pornografija, smurtas ir t. t.), — prekyba žmonėmis, prostitucija ir smurtas dėl lyties, įskaitant seksistinę reklamą, — žmogaus orumo apsauga (neapykantos ar diskriminacijos dėl rasės, lyties, ideologijos arba seksualinės orientacijos kurstymas), — ekonominis saugumas (sukčiavimas ir aferizmas, piratavimas ir klastojimas ir t. t.), — informacijos saugumas (nusikalstamas internetinis įsilaužimas, duomenų rinkimas komerciniais tikslais, konkurencijos vengimas, dezinformacija ir t. t.), — privatumo apsauga (elektroninis priekabiavimas, asmens duomenų filtravimas ir naudojimas, asmeninių pranešimų perėmimas, asmenų buvimo vietos nustatymas ir t. t.), — reputacijos apsauga (šmeižtas, neteisėta lyginamoji reklama ir t. t.), — intelektinė nuosavybė.

3.5.1

Taip pat būtina konceptualiai susieti sąvokas „neteisėtas turinys“ ir „pavojingas turinys“, kad būtų išvengta vienpusiško sąvokų aiškinimo.

3.6

Dėl galimų pasekmių ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į kai kurių skaitmeninių platformų ekonominės galios sutelkimą ir išskirtinai informacinio pobūdžio ir tik iš pažiūros teisėto turinio rengimo, tvarkymo ir sklaidos funkciją, turint omenyje, kad jos gali stengtis nuslėpti neteisėtus ir netgi pavojingus aspektus. Be to, tokia pati tvarka turi būti taikoma viskam, kas susiję su didžiaisiais duomenimis ir nauda, kurią gauna interneto platformos naudodamosi šiais duomenimis.

3.7

Be to, atsižvelgiant į šios problemos visuotinį pobūdį, reikia nurodyti galimybę optimaliai ir efektyviai analizuoti ir numatyti bendradarbiavimo ir abipusiškumo šioje srityje iniciatyvas vadovaujantis tokiais principais kaip informavimas, pasirinkimas, laipsniškas perdavimas, saugumas, duomenų vientisumas, prieinamumas ir įgyvendinimas.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Kalbant apie bendras aplinkybes, reikėtų pagalvoti apie galimybę persvarstyti Elektroninės komercijos direktyvą, priimtą 2000 m., taip pat Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, priimtą 2005 m., ir Reklamos direktyvą, priimtą 2006 m. Visų pirma reikėtų apsvarstyti su atsirandančiais naujais ekonomikos modeliais susijusius aspektus, taip pat tuos atvejus, kai nėra įprastų komercinių santykių, ir bet kuriuo atveju visoje Sąjungoje vienodai sustiprinti platformų atsakomybės už jose pateikiamą turinį režimą ir pašalinti jo įgyvendinimo spragas. Viso to tikslas – geriau užtikrinti teisinį tikrumą ir padidinti įmonių ir vartotojų pasitikėjimą.

4.1.1

Bet kuriuo atveju reikėtų imtis priemonių prieš interneto svetaines, kurios pažeidžia šias nuostatas, numatant galimybę blokuoti prieigą prie interneto svetainių taikant skaidrias procedūras, ir suteikti tinkamas apsaugos garantijas siekiant užtikrinti, kad būtų ribojama tai, kas būtina ir proporcinga, ir kad naudotojai būtų informuojami apie tokio apribojimo priežastį. Šios garantijos turėtų apimti ir žalos atlyginimo per teismą galimybę.

4.1.2

Dėl neteisėto turinio aptikimo ir pranešimo apie jį komunikate nustatyta, kad nacionaliniai teismai ir nacionalinės valdžios institucijos gali imtis tarpinių ir kitų priemonių neteisėtam turiniui pašalinti arba jį užblokuoti. Tai turėtų būti papildyta priemonėmis, parengtomis vadovaujantis EESRK pateiktomis formuluotėmis dėl reglamente dėl vartotojų apsaugos institucijų bendradarbiavimo numatytų priemonių (4).

4.2

Be to, reikėtų sukurti mechanizmus, kurie padėtų nustatyti kaltininkus, taip pat reagavimo procedūras, suteikiančias galimybę anksčiau ar vėliau atšaukti leidimus, ir priemones, kurių reikia imtis kiekvienu atveju atsižvelgiant į aplinkybes ir turimą informaciją.

4.3

Be to, būtų galima išsamiai išnagrinėti leidžiamo turinio, susijusio su išankstiniais pranešimais, aspektus. Pavyzdžiui, būtų galima parengti neteisėtą turinį platinančių interneto platformų sąrašus, taip pat sąrašus tų platformų, kurios vysto gerąją praktiką ir yra oficialiai pripažintos; tai padėtų didinti konkurenciją dėl reputacijos ir vartotojų pasitikėjimą tinklu. Inovacijos skatina investicijas į mokslinius tyrimus, vystymąsi ir darbuotojų gebėjimų tobulinimą ir yra labai svarbios naujoms idėjoms ir inovacijoms kurti. Technologinės inovacijos turėtų būti naudojamos neteisėto turinio aptikimui, identifikavimui, šalinimui ir pakartotinio įkėlimo prevencijai taikomoms procedūroms, pavyzdžiui, informacijos tvarkymo ir dirbtinio intelekto, automatinio aptikimo ir filtravimo technologijų taikymo srityje, tačiau galiausiai turėtų būti užtikrinta, kad individualūs žmonių sprendimai būtų priimami ir veiksmai būtų vykdomi garantuojant pagrindines teises ir demokratines vertybes. Dar kartą patvirtindamas, kad reikia užtikrinti pusiausvyrą tarp pagrindinių teisių užtikrinimo ir neteisėto turinio apribojimo, EESRK pabrėžia, kad dabartinių automatinio filtravimo technologijų naudojimas neproporcingai suvaržo tarpininkų laisvę vykdyti savo veiklą, galutinių paslaugų gavėjų teisę į saviraiškos laisvę ir teisę į asmens duomenų apsaugą. Pramonė neturėtų būti verčiama taikyti tokį vieną visiems tinkamą sprendimą kaip automatiniai pakartotinio įkėlimo filtrai neatsižvelgiant į konkrečius MVĮ poreikius IT sektoriuje. Dabartinė geriausia automatinio filtravimo technologijos praktika rodo, jog būtina sistemingai taikyti žmogaus įsikišimo principą. Tai sistema, pagal kurią galutinius kontekstu pagrįstus sprendimus dėl mažesnio skaičiaus ginčytinų atvejų visada priima žmonės, siekiant sumažinti tikimybę, kad bus pažeista pagrindinė teisė į saviraiškos laisvę. Turėtų būti aiškiai nurodyta, kad dirbtinis intelektas neturi pakeisti žmonių sprendimų, kuriuos jie priima vadovaudamiesi etikos principais.

4.4

Dėl pranešimų Komitetas siūlo iškelti akreditavimo procedūrų taikymo patikimiems pranešėjams klausimą, o dėl „aukštos pranešimų kokybės užtikrinimo“ pažymi, kad pranešimus reikėtų skelbti viešai.

4.5

Kalbant apie iniciatyvias priemones, komunikate nepateikiamas aiškus pasiūlymas dėl aktyvių prevencijos ir perauklėjimo priemonių, kurios leistų imtis daugelio politikos iniciatyvų šioje srityje; toks patikslinimas labai svarbus siekiant integruotos ir veiksmingos kovos su neteisėtu skaitmeniniu turiniu.

4.6

Reikėtų numatyti priemones tiems atvejams, kai tenka persvarstyti priimtus sprendimus pakeičiant juos sprendimais grąžinti turinį, kuris buvo pašalintas per klaidą arba apie kurį buvo pranešta iš piktavališkų paskatų, visų pirma neteisminio ginčų sprendimo sistemas ir elgesio kodeksą, pagal kuriuos būtų numatytos sankcijos taisyklių nesilaikymo atveju. EESRK ragina sukurti veiksmingas skundų teikimo procedūras ir ginčų sprendimo sistemas, kad MVĮ ir vartotojai galėtų lengviau naudotis savo teisėmis.

4.7

Dėl neteisėto turinio šalinimo Komitetas siūlo padidinti pasiūlymų veiksmingumą įtraukiant aiškiai atgrasantį elementą, pavyzdžiui, viešai paskelbti priemones, priimtas užtikrinant atitinkamą teisinį tikrumą, nes tai, be kita ko, sustiprintų skaidrumo standartus, o tai yra būtina sąlyga siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tarp platformų, vartotojų ir kitų ekonominės veiklos vykdytojų reikia užtikrinti aukštą apsaugos lygį. Svarbu skatinti sistemos skaidrumą ir stiprinti pačių platformų tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat jų bendradarbiavimą su valdžios institucijomis siekiant intensyviau kovoti su neteisėtu turiniu.

4.8

Galiausiai konkrečiai vaikams skirti pasiūlymai turėtų būti išplėsti įtraukiant kitas pažeidžiamas suaugusiųjų grupes ir pritaikant juos pagal šių grupių pažeidžiamumo lygį.

---

(1)  2016 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Interneto platformos ir bendroji skaitmeninė rinka. Europos galimybės ir uždaviniai“, COM(2016) 288 final.

(2)  OL C 75, 2017 3 10, p. 119.

(3)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos, OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(4)  OL C 34, 2017 2 2, p. 100.

---

6.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/26

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2014–2020 m. programos „Copernicus“ laikotarpio vidurio vertinimas“

(COM(2017) 617 final)

(2018/C 237/04)

Pranešėjas:

Mindaugas Maciulevičius

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2018 1 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 3 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 14
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	178 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina iki šiol pasiektus programos „Copernicus“ rezultatus, kaip pranešė Komisija. Jau veikia itin tikslūs palydovai ir jie kiekvieną dieną siunčia kokybiškus pasaulinius Žemės stebėsenos duomenis.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad vertinant programos „Copernicus“ pasiektus laimėjimus, be ekonominio aspekto, reikėtų atsižvelgti į socialinį ir aplinkosaugos aspektus. ES yra įsipareigojusi siekti darnaus vystymosi tikslų ir, aiškiai ir labai ryžtingai prisiimdama Paryžiaus klimato kaitos konferencijos įsipareigojimus, yra viena iš pasaulinių kovos su klimato kaita lyderių, o programa „Copernicus“ yra svarbiausia sistema, užtikrinanti aiškius veiklos rezultatų ir laimėjimų vertinimo parametrus ir priemones ne tik ES lygmeniu, bet ir visame pasaulyje.

1.3.

Programoje „Copernicus“ ypač daug dėmesio skiriama klimato kaitos, aprūpinimo maistu, visuomenės sveikatos, nelaimių valdymo, prekybos žmonėmis, jūrų saugumo ir panašiems klausimams. ES pirmauja tikslių duomenų dėl klimato pokyčių, įvairių rūšių išmetamųjų dujų kiekio, žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės būklės bei padėties jūrose stebėsenos ir teikimo srityje. Be šių duomenų mokslininkai negalėtų suprasti minėtų problemų ir negalėtų siūlyti būdų, kaip sėkmingai kovoti su klimato kaita, tvariai gaminti maistą ir kt.

1.4.

Europos piliečiai nejaučia, kad programa „Copernicus“ iš tiesų jiems priklauso, ir nesididžiuoja ja. Europos piliečiai nežino apie programą „Copernicus“ ir jos naudą, nes dažnai jie nieko nežino apie Europos kosmoso programas apskritai. Programa ir pagal ją vykdoma veikla turėtų būti labiau matoma žiniasklaidai ir atvira pilietinei visuomenei bei aktyviems piliečiams. EESRK mano, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas apibrėžiant kosmoso strategijas ir programas yra būtinas.

1.5.

Galimas programos „Copernicus“ forumas turėtų būti atviras verslo, vartotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovams. Reikia tapti atviriems visuomenei ir sukurti tikrą Europos kosmoso bendruomenę. EESRK išreiškia susidomėjimą ir norą aktyviai dalyvauti tiek tiesiogiai, tiek su savo atstovaujamomis nacionalinėmis organizacijomis, taip suteikiant daug galimybių trūkstamoms jungtims, nustatytoms EESRK projekte „Kosmosas ir visuomenė“, užpildyti.

1.6.

Programos „Copernicus“ veiksmingumo nereikėtų vertinti vien pagal ekonominės veiklos rezultatus. Didžiausią šios programos vertę lemia aplinkosaugos ir socialiniai aspektai. Tai būtina priemonė siekiant kovoti su klimato kaita, užtikrinti tvarų pasaulio gyventojų aprūpinimą maistu, gelbėti gyvybes jūroje ir pan. Tai paslauga, kurios dėl nacionalinio saugumo klausimų ir esamo panašių paslaugų trūkumo kitur negalima įsigyti iš trečiųjų šalių. Tai mūsų atsakas į šias pasaulines problemas ir mūsų, kaip brandžios pasaulinės visuomenės, pasiryžimas jas spręsti.

1.7.

MVĮ ir labai mažų įmonių, startuolių ir nepriklausomų tyrėjų dalyvavimas siekiant sėkmingai panaudoti programos „Copernicus“ duomenis yra ypač svarbus. Šiame sektoriuje atsiranda naujų idėjų ir naujų panaudojimo sričių. Labai svarbu skatinti įvairių iniciatyvų plėtrą ir tobulinti galutiniams vartotojams skirtas priemones, nes tai kuria pridėtinę vertę. Programa „Horizontas 2020“ atlieka ir turėtų toliau atlikti svarbų vaidmenį. Ypač svarbi galimybė gauti finansavimą per Europos investicijų banką (EIB) ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF).

1.8.

EESRK ragina įvairius generalinius direktoratus Europos lygmeniu ir nacionalinės bei regioninės valdžios institucijas valstybių narių lygmeniu ryžtingiau skatinti programos „Copernicus“ nuoseklumą ir suderinamumą, jos žinomumą ir jos priemonių panaudojimą viešųjų paslaugų tikslais. Programos „Copernicus“ duomenis reikėtų nustatyti kaip nepriklausomą ir nacionalinį standartą Europos lygmeniu. Eurostatas turėtų būti labiau įtrauktas į pažangos ir programos „Copernicus“ teikiamos naudos vertinimą.

1.9.

Mažos vietos agentūros galėtų būti tinkama duomenų paskirstymo nacionaliniu lygmeniu priemonė, o programa „Copernicus“ – priemonė nacionalinės valdžios lygmeniu. Sukūrus vietos naudotojų bendruomenes, kurios apimtų vietos MVĮ, labai mažas įmones, startuolius ir nepriklausomus tyrėjus, kartu įtraukiant regionų valdžios institucijas, pilietinės visuomenės atstovus, švietimo įstaigas ir nepriklausomas bei viešąsias konsultacines tarnybas, tas visuomenės grupes, kurios tiesiogiai dirba su programa „Copernicus“, pavyzdžiui, ūkininkus, miškininkus ir aplinkosaugininkus, būtų galima toliau didinti programos „Copernicus“ duomenų panaudojimą ir skatinti pagal nacionalinius ypatumus pritaikytą jos veiklą.

1.10.

Labai svarbus yra švietimas programos „Copernicus“ srityje. EESRK palankiai vertina specialiai skirtas magistro studijų programas, pagal kurias remiami kai kurių Europos universitetų studentai, siekiantys „Copernicus“ studijų programos magistro laipsnio. EESRK ragina parengti specialią, platesnio užmojo programą, kuri apimtų visą reikiamą programos „Copernicus“ specialioms katedroms skirtą techninę paramą visuose atitinkamuose Europos universitetuose, profesinio mokymo įstaigose ir konsultavimo paslaugų teikimo centruose. Galimą programos „Copernicus“ panaudojimą kaip atskirą temą reikėtų įtraukti į visas susijusias studijų sritis, įskaitant žemės ūkį ir miškininkystę, inžineriją, aplinkos, jūrų studijas ir kt. Reikėtų atsižvelgti į esamų specialistų, įskaitant galutinius vartotojus, mokymo poreikius. Specialiąsias programas šiuo atveju galėtų užtikrinti nacionalinės nepriklausomos ir viešosios konsultacinės tarnybos.

1.11.

Netrukus sparti ir paprasta prieiga prie duomenų bus užtikrinama pradėsiančiomis veikti programos „Copernicus“ prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugomis (DIAS). Taip bus išvengta kelių itin svarbių problemų, susijusių su laiku, reikalingu „Copernicus“ duomenims atsisiųsti. EESRK taip pat ragina paspartinti nacionalinės teisės aktų reglamentuojamą in situ duomenų suderinamumą ir jų visišką prieinamumą. Standartizacija ir sąveikumas – būtina sąlyga visiškai programos „Copernicus“ sėkmei užtikrinti.

1.12.

Kvalifikuotų inžinierių ir technikų rengimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nauji profesiniai įgūdžiai, susieti su taikomųjų programų kūrimu, yra svarbiausias ES įsipareigojimas siekiant tvarios ir socialiai naudingos ekonomikos.

1.13.

Atsižvelgdamas į svarbius rezultatus ir jų kokybę, EESRK tikisi, kad pirmenybė bus suteikta Europos paleidimo įrenginiams. Sėkmingos misijos, tikslumas įgyvendinant programas ir nustatytų terminų laikymasis bei lankstumas naudojant naujuosius paleidimo įrenginius „Ariane 6“ ir „Vega C“ turėtų užtikrinti Europos kompetencijos centrams ilgalaikes sutartis. EESRK nepritaria protekcionizmo politikai, tačiau taip pat mano, kad taikant abipusiškumo principą Europos pramonę reikia apsaugoti nuo nesąžiningos praktikos.

1.14.

Taikant tikslines informuotumo didinimo ir informavimo programas, skirtas sektorių veiklos vykdytojams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sritims atsiveriančių galimybių sklaidai. Dėl sutaupytos energijos, mažiau suvartojamų trąšų ir pesticidų galima gerokai padidinti ir pagerinti žemės ūkio gamybą ir vandens apsaugą. Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos Afrikai programa, kurią taikant jau pasiekta puikių rezultatų, EERSK nuomone, turėtų būti stiprinama ir skleidžiama taip pat ir kituose besivystančiuose regionuose.

1.15.

EERSK palankiai vertina programos „Copernicus“ valdymo modelį, ypač vartotojų forumo, kuris turėtų būti atviras veiklos vykdytojų, tyrėjų ir pilietinės visuomenės atstovams, sukūrimą. Kitu „Copernicus“ reglamentu turėtų būti patvirtintas esamo atsakomybės paskirstymo pagal įgūdžius modelis, atskiriant techninę atsakomybę už kosminės dalies veiklą, pavestą Europos kosmoso agentūrai (EKA), nuo atsakomybės už paslaugas, pavestos įgaliotiesiems subjektams.

1.16.

Gerinant prieigos ir duomenų kokybę, kartu reikia aktyviau diegti plačiajuostį ryšį visoje Europoje, ypač kaimo ir periferinėse vietovėse, kurios dažnai nedomina privačių operatorių. Kad būtų galima maksimaliai pasinaudoti programos „Copernicus“ teikiamomis galimybėmis, būtinas veiksmingas bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimas. EESRK visiškai pritaria šiai Europos Komisijos iniciatyvai ir primygtinai ragina Parlamentą ir Tarybą paspartinti derybas dėl galutinio dar svarstomų priemonių patvirtinimo.

1.17.

Pirmenybė teikiama duomenų apsaugai nuo vis dažnesnių išpuolių ir rizikai, kurią kosmoso infrastruktūroms kelia kosminės šiukšlės. EESRK rekomenduoja stiprinti apsaugos priemones ir skatinti programas, kurių tikslas – pašalinti kosmines šiukšles ir nebeveikiančius palydovus (1). Europos Komisija turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas svarbus tarptautinis susitarimas.

1.18.

EESRK pasisako už didesnį finansų sistemos ir investuotojų įsitraukimą į su kosmosu susijusią veiklą, kurioje, išleidus specialiąsias „kosmoso obligacijas“, galėtų dalyvauti ir plačioji visuomenė. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mažųjų ir vidutinių įmonių ir startuolių finansavimui, kad būtų sukurta paslaugų ir novatoriškų taikomųjų programų. Naujausi susitarimai dėl visuotinio atšilimo švelninimo suteikia galimybę vykdyti naują ekonominę veiklą, susijusią su išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena.

1.19.

EESRK taip pat rekomenduoja išlaikyti ir galbūt didinti programos „Copernicus“, kuria ne tik skatinamas augimas ir plėtra, bet ir užtikrinamas Europos savarankiškumas ir nepriklausomumas savo teritorijos ir saugumo valdymo srityje bei skatinamos inovacijos, moksliniai tyrimai ir darnus vystymasis, finansavimą.

2.   Komisijos komunikatas

2.1.

Kosminė programos dalis 2014 m. balandžio mėn.–2017 m. balandžio mėn. laikotarpiu iš esmės atitinka prognozes, išskyrus 10 mėnesių vėlavimą paleidžiant „Sentinel 2 B“ dėl su rusišku paleidimo įrenginiu „Rokot“ susijusių problemų. Siekiant sumažinti vėlavimus, „Sentinel 2 B“ buvo paleistas į orbitą panaudojant „Vega“ paleidimo įrenginį, kurį bendradarbiaujant su EKA sukūrė IKA (Italijos kosmoso agentūra).

2.2.

Nuo 2017 m. kovo mėn. penkių orbitinių palydovų perduodamų duomenų kiekis smarkiai viršijo lūkesčius ir pasiekė 12 TB per dieną, kaip ir registruotų nemokamos duomenų paskirstymo svetainės naudotojų skaičius, kuris nuo prognozuotų 50 000 išaugo iki 85 000 (2).

2.3.

2017 m. spalio 13 d. buvo sėkmingai paleistas „Sentinel 5P“ siekiant kiekvieną dieną siųsti duomenis apie mūsų atmosferos sudėtį, stebėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ozono sluoksnį, sieros dioksido ir formaldehido bei vulkaninių pelenų ir anglies monoksido kiekį

2.4.

Nuo pat pradžių „Copernicus“ buvo naudinga bendradarbiauti su kitomis pagalbinėmis misijomis, nes tai itin svarbu siekiant gauti aukščiausios raiškos duomenų, kurių „Copernicus“ negali užtikrinti. Dėl šių misijų projektą buvo galima pradėti prieš paleidžiant pirmąjį palydovą „Sentinel“. Be duomenų iš paralelinių misijų, iš žemės, jūrų ar oro in situ jutiklių gaunami duomenys yra naudojami ir palyginami. Visuotinai pripažintas „Copernicus“ teikiamų duomenų tikslumas priklauso būtent nuo duomenų, kuriems taikoma kryžminė patikra su in situ jutiklių įrašytais duomenimis, patvirtinimo.

2.5.

Nuo pat pradžių „Copernicus“ buvo kuriama kaip į vartotojus orientuota paslauga, atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Tokiu požiūriu, kartu su atvirai prieinamų ir nemokamų duomenų naudojimu, užtikrinama vis didesnė programos sėkmė tarp paslaugos vartotojų ir operatorių.

2.6.

„Copernicus“ valdymas grindžiamas kompetencijų lavinimu.

2.6.1

Kosminės dalies koordinavimas ir įgyvendinimas buvo pavestas Europos kosmoso agentūrai (EKA) ir iš dalies Europos meteorologinių palydovų panaudojimo organizacijai (EUMETSAT).

2.6.2

Paslaugos yra pavestos Jungtiniam tyrimų centrui (JRC), Europos aplinkos agentūrai (EAA), Europos vidutinės trukmės orų prognozių centrui (ECMWF), tyrimų centrui „Mercator Océan“, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (FRONTEX), Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) ir ES palydovų centrui. Programos „Copernicus“ atitiktimi INSPIRE geoerdvinių duomenų programos standartams užtikrinamas veiksmingas visų pasiekiamų duomenų šaltinių panaudojimas.

2.7.

Komisija iki šiol pasiektus rezultatus – numatyto biudžeto vykdymą, vartotojų paklausos augimą ir bendradarbiavimą su institucijomis ir įstaigomis, prisidedančiomis prie paslaugų valdymo – vertina teigiamai.

2.8.

„Copernicus“ komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, ir vartotojų forumas bendradarbiauja su Komisija bendrojo programos valdymo srityje.

2.9.

Įgyvendinant specialiąsias programas, pavyzdžiui, „Copernicus Relays“ ir „Copernicus Academy“, kurioms pavesta organizuoti informavimo veiklą ir atlikti vietos pagalbos tarnybų funkciją, komunikacijos ir „Copernicus“ teikiamų galimybių sklaidos srityje pasiekta puikių rezultatų.

2.10.

Komisija sujungė pastangas kartu su EKA organizuojant metinį konkursą „Copernicus Masters“, kurio tikslas – skatinti inovacijas. „Copernicus“ startuolių programa apima ir startuoliams skirtą mokymo programą „Copernicus Accelerator“, būsimą programą „Copernicus Hackathons“ (parengiant 40 hakatonų per dvejus metus) ir programą „Copernicus Incubation“, pagal kurią per trejų metų laikotarpį bus finansuojama 60 startuolių.

2.11.

Būsimi svarbiausi Komisijos uždaviniai yra šie: — pateiktus duomenis paverčiant naujoviškais produktais ir paslaugomis, išnaudoti ekonominį „Copernicus“ potencialą, — užtikrinti būsimą programos stabilumą ir laisvą, visapusišką ir atvirą prieigą prie duomenų, — siekiant spręsti klimato kaitos ir darnaus vystymosi problemas ir kontroliuoti CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, žemės naudojimą, miškininkystę ir pokyčius Arktyje, visiškai įgyvendinti Europos kosmoso strategiją, — stiprinti saugumą, kurį „Copernicus“ gali užtikrinti sienų kontrolės ir jūrų stebėjimo priemonėmis.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina iki šiol pasiektus programos „Copernicus“ rezultatus, kaip pranešė Komisija. EESRK nuolat palaikė visą Europos kosmoso politiką, visų pirma dvi pagrindines programas „Galileo“ ir „Copernicus“: į ankstesnes Komiteto nuomonės šiuo klausimu (3) buvo išsamiai atsižvelgta Komisijos komunikate.

3.2.

EESRK mano, kad pagrindiniai programos tikslai buvo pasiekti, o tam tikrose srityse – viršyti.

3.3.

Dėl kasdien palydovų surenkamų duomenų kiekio ir kokybės „Copernicus“ yra viena iš pasaulyje pirmaujančių duomenų rengėjų, užtikrinanti Europos Sąjungos nepriklausomumą stebint savo teritoriją ir kartu teikianti kitoms pasaulio šalims tikslius ir nemokamus duomenis. Dėl netikėtos „Copernicus“ sėkmės atsirado tam tikrų duomenų srauto valdymo sunkumų. EESRK rekomenduoja greitai ir veiksmingai gerinti viešuosius atvirus centrus ir įvykdyti raginimą dėl spartaus metaduomenų atsisiuntimo.

3.4.

Pradėjus veikti DIAS sistemai, turėtų būti užtikrinamas prieigos sklandumas ir, suderinus su CORDA („Copernicus“ referencinių duomenų prieigos) sistema, pagerėti vartotojams teikiamų duomenų kiekybė ir kokybė. Pačius duomenis taip pat reikėtų įvertinti pagal debesuotumo veiksnį, nes didelė esamų duomenų dalis negalėjo būti sėkmingai panaudota dėl debesuotumo. Tai smarkiai sumažintų DIAS įrenginių veiklos ir nusidėvėjimo sąnaudas.

3.5.

EESRK pabrėžia, kad vertinant programos „Copernicus“ pasiektus laimėjimus, be ekonominių aspektų, reikėtų atsižvelgti į socialinius ir aplinkosaugos aspektus. ES įsipareigojusi siekti darnaus vystymosi tikslų ir, aiškiai ir labai ryžtingai prisiimdama Paryžiaus klimato kaitos konferencijos įsipareigojimus, yra viena iš pasaulinių kovos su klimato kaita lyderių, o programa „Copernicus“ yra svarbiausia sistema, užtikrinanti aiškius veiklos rezultatų ir laimėjimų vertinimo parametrus ir priemones ne tik ES lygmeniu, bet ir visame pasaulyje.

3.6.

Nepaisant pagirtinų Komisijos ir paskirtų paslaugų agentūrų iniciatyvų, nėra tinkamos ir suderintos viešosios komunikacijos politikos apie iš „Copernicus“ gaunamos informacijos teikiamą naudą. „Šimtai milijonų Europos piliečių nežino apie kosmoso naudą.“ EESRK ne kartą ragino sukurti visoms Europos kosmoso politikos kryptims skirtą pagrindinį kosmoso portalą. Tai turėtų būti pirmasis žingsnis steigiant Europos kosmoso bendruomenę, atkuriant teigiamą Europos anglių ir plieno bendrijos patirtį ir valdymo modelį, davusį pradžią Europos bendrijai.

3.7.

Viena iš Europos kosmoso strategijos prioritetinių sričių – skatinti darbą ir tvarų augimą. Pasitelkiant ekonominės veiklos vykdytojų, startuolių ir specialistų patirtį ir žinias apie rinką apdorojant duomenis ir kuriant naujas taikomąsias programas, galima prisidėti sparčiai tobulinant kasdien sukuriamų duomenų panaudojimą, o tai turi milžinišką teigiamo ekonominio, ekologinio ir socialinio poveikio potencialą.

3.8.

Programos „Copernicus“ valdymas su aiškiai priskirta Komisijai ir susijusioms agentūroms atsakomybe vertinamas teigiamai. Kitame „Copernicus“ reglamente reikėtų išlaikyti šią tinkamą pusiausvyrą, ir toliau kosminės dalies koordinavimą patikint EKA, o paslaugų valdymą – įgaliotiesiems subjektams.

3.9.

Kosmoso paslaugų vystymasis labai svarbus plėtojant žmonėms ir įmonėms skirtas skaitmenines paslaugas. „Copernicus“ paslaugos taip pat kasdien daugelyje sričių taikomos praktiškai: pavyzdžiui, ūkiai Austrijoje, savo laukuose panaudodami palydovinės stebėsenos sistemas, padidino derlių 26 proc., Nyderlanduose naudojant tą pačią sistemą buvo sumažintos angliavandenilių gręžimo, transporto ir logistikos išlaidos, o keliuose Europos miestuose, taip pat sumažėjus išlaidoms, oro taršos matavimų tikslumas padidėjo 60 proc (4).

3.10.

EESRK ragina spartinti plačiajuosčio ryšio diegimą visoje Europoje, visų pirma kaimo ir periferinėse vietovėse, kaip buvo patvirtinta bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje.

3.11.

EESRK ragina Komisiją ypač tvirtai įsipareigoti dėl įgūdžių ir naujų darbo vietų sklaidos. Profesinio mokymo kursų organizavimas turėtų būti remiamas pagal Europos programas. Išplitus tiksliajam žemės ūkiui bus surenkamas didesnis derlius, suvartojant mažiau vandens, trąšų ir pesticidų. Žemės ūkiui 4.0 bus labai naudinga galimybė naudoti žemės stebėjimo duomenis ir derinti juos su geografinės padėties duomenimis ir kitomis dabar jau pasiekiamomis technologijomis. Bus sukurta naujų profesijų, pavyzdžiui, teritorijų analitikų, kiberagronomų ir taikomųjų programų, skirtų klimato kaitai švelninti, kūrėjų.

3.12.

Pagrindinė sparčios plėtros, susijusios su Europos kosmoso programų atveriamomis galimybėmis, problema yra finansavimo, visų pirma MVĮ ir startuolių, problema.

3.13.

Kita didelė problema susijusi su elektroniniu saugumu, privatumu ir kosmoso infrastruktūros saugumu. Kasdienis gyvenimas vis labiau priklauso nuo iš kosmoso gaunamų duomenų panaudojimo. EESRK rekomenduoja stiprinti apsaugos priemones ir skatinti programas, kurių tikslas – pašalinti kosmines šiukšles ir nebeveikiančius palydovus (5). Infrastruktūros saugumui užtikrinti ES turėtų skatinti sudaryti svarbų tarptautinį susitarimą.

3.14.

Kad pilietinės visuomenės dalyvavimas būtų veiksmingas, atvirumas turėtų būti nauja paskata susiburti viešojo sektoriaus institucijoms ir privačiajam sektoriui. Dėl informacijos tarp įvairių viešųjų ir privačiųjų operatorių susiskaidymo MVĮ pirmiausia negali rimtai dalyvauti kuriant galimus sistemos panaudojimo būdus.

3.15.

EESRK palankiai vertina 2017 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kurios glaudžiai siejasi su aspektais, kuriuos ilgą laiką pabrėždavo Komitetas: privačių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir įsipareigojimas dėl išsamios informacijos teikimo, ilgalaikė vizija su pakankamais finansiniais ištekliais, novatoriškų įmonių kūrimas ir parama, didesnis Sąjungos nepriklausomumas ir vadovaujantis vaidmuo kosmoso politikos, kuriai dabar sunkumų kelia tradiciniai ir nauji konkurentai, srityje, į vartotojus orientuotas požiūris pagal nekarinę „Copernicus“ kontrolę ir valdymą ir tolesnis nemokamos, atviros ir prieinamos sistemos teikimas.

3.16.

Naujausiame tyrime Komisija 2017–2035 m. laikotarpio programos „Copernicus“ naudą vertina nuo 67 iki 131 mlrd. EUR. Tęsiant programą po 2021 m. bus gaunama pelno, kurio faktorius – nuo 11 iki 21, ir bus padedama sukurti 4 000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų per metus.

3.17.

EESRK pabrėžia Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos Afrikai programos svarbą ir naujausių ES ir Afrikos Sąjungos komisijos bendradarbiavimo susitarimų sėkmę. Programa „Copernicus“ grindžiamų labai naudingų žemės tvarkymo duomenų ir technologijų perdavimas, vandens išteklių nustatymas ir priežiūra ir žemės ūkio derliaus gerinimas turėtų būti pagrindinis didesnio ES įsipareigojimo Afrikai ir besivystančioms šalims ypatumas.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK patvirtina savo pageidavimą dalyvauti remiant ir skleidžiant iniciatyvas, siekiant informuoti pilietinę visuomenę apie „Copernicus“ sistemos kuriamą socialinį ir ekonominį potencialą ir naudą, kaip daroma Kosmoso ir visuomenės projekto, kurį jis ketina toliau įgyvendinti, atveju. Tikintis išskirtinės sėkmės iš tokių strateginių projektų kaip „Galileo“ ir ypač „Copernicus“, būtina sutelkti institucijas, agentūras, viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikimo įmones ir pilietinę visuomenę.

4.2.

EESRK pritaria Komisijos susirūpinimui dėl menko „ne kosmoso“ srities vartotojų dalyvavimo – aspekto, kuriam reikia skirti daug daugiau dėmesio nei buvo skiriama iki šiol. „Copernicus“ galėtų pakartoti teigiamą Europos GNSS agentūros (GSA) patirtį, pavesdama vienai institucijai būti atsakinga už informaciją ir įvairių „Copernicus“ paslaugų teikiamas galimybes. Sprendimas galėtų būti nauja agentūra.

4.3.

EESRK mano, kad vienas iš pagrindinių „Copernicus“ sėkmės rodiklių yra tas, kad tai yra į vartotojus orientuota programa, ir ypač palankiai vertina jos įtraukų valdymo modelį. Pirmą kartą į strateginę Sąjungos programą kartu su valstybėmis narėmis įtraukta vartotojų bendruomenė, kuri, pasitelkdama vartotojų forumą, gali priimti strateginius sprendimus. EESRK rekomenduoja, kad Europos asociacijų pasirinkti privatūs vartotojai kartu su valstybių narių paskirtais vartotojais taip pat nuolat dalyvautų forume. EESRK išreiškia norą dalyvauti forume. Vartotojų forumai turėtų būti atviri ir juose turėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau pilietinės visuomenės atstovų, taip pat ir nacionaliniu lygmeniu.

4.4.

In situ duomenų standartizacija ir sąveikumas – viena iš problemų, kurią reikia skubiai išspręsti. Tokie sunkumai kyla dėl skirtingo INSPIRE (6) direktyvos ir nesuderintų teisės aktų nacionaliniu lygmeniu. EESRK rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės įsipareigotų kuo greičiau užtikrinti esminį kalbų ir procesų suderinimą, kad būtų galima visiškai veiksmingai ir nemokamai naudotis duomenimis.

4.5.

EESRK mano, kad būtina įtraukti privačių investuotojų, Europos ir tarptautinės finansų sistemą ir investavimo fondus. Tinkamas sprendimas galėtų būti „kosmoso obligacijų“, kurias garantuotų Europos bankai, pavyzdžiui, EIB arba tarptautinės institucijos, pavyzdžiui, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB), sukūrimas įvairiems su kosmosu susijusiems projektams, įskaitant projektus besivystančiose šalyse.

4.6.

EESRK mano, kad trečiosioms šalims reikėtų taikyti abipusiškumo principą, ypač kiek tai susiję su paleidimo įrenginių panaudojimu. Pirmenybę reikėtų teikti Europos paleidimo įrenginiams, palaikantiems tiekimą artėjant paleidimo įrenginių „Ariane 6“ ir „Vega C“ paleidimui – tai Europos bendradarbiavimo rezultatas. Tai lankstūs paleidimo įrenginiai, pasirinkti iš visų galimų variantų. „Ariane 5“, veikiantis nuo 1996 m., kuriam registruoti 82 sėkmingi paleidimai, veiks iki 2023 m., ir jis buvo pasirinktas kaip Jameso Webbo teleskopo, „Hubble“ teleskopo įpėdinio, paleidimo įrenginys. Tarptautinė rinka labai konkurencinga ir kai kurios besivaržančių valstybių, kuriose esama protekcionizmo politikos, įmonės tam, kad artimiausiais metais gautų užsakymų, siūlo dempingo kainas.

4.7.

Be ekonominės ir socialinės veiklos, EESRK itin svarbiu laiko klausimą, kaip prisidedama prie kovos su prekyba žmonėmis, migrantų, kuriems gresia didelis pavojus, gelbėjimo ir ES sienų apsaugos, taikant veiksmingas kovos su terorizmu, kylančiu iš visų pirma karo niokojamų regionų Artimuosiuose Rytuose, priemones. Saugumas ir teritorijos gynyba tenkina vis didėjančius Europos piliečių reikalavimus.

---

(1)  OL C 327, 2013 11 12, p. 38.

(2)  2018 m. sausio 17 d. buvo 118 000 registruotų vartotojų.

(3)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, sukuriančio Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL C 221, 2005 9 8, p. 33); Žemės stebėjimo programa (GMES) (OL C 339, 2010 12 14, p. 14); Žemės stebėjimo ir stebėsenos programos kosminė dalis (OL C 44, 2011 2 11, p. 153); Europos Žemės stebėsenos programa (GMES) (OL C 299, 2012 10 4, p. 72); programa „Copernicus“ (OL C 67, 2014 3 6, p. 88); Europos kosmoso strategija (OL C 209, 2017 6 30, p. 15).

(4)  Socio-economic impact of Copernicus in the EU by sector.

(5)  OL C 327, 2013 11 12, p. 38.

(6)  INSPIRE direktyva.

---

6.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/32

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Proporcinga intelektinės nuosavybės gynimo sistema šiuolaikinėms visuomenės problemoms spręsti“

(COM(2017) 707 final)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairės“

(COM(2017) 708 final)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „ES požiūris į esminius standartų patentus“

(COM(2017) 712 final)

(2018/C 237/05)

Pranešėja:

Franca SALIS-MADINIER (FR-II)

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2018 1 18
Teisinis pagrindas	SESV 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 3 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 14
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	180/0/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Inovacijų sąjunga yra viena iš svarbiausių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Todėl labai svarbu skatinti inovacijas Europos Sąjungoje remiant valstybių narių įmones.

1.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Komisijos tikslams suderinti teisines sistemas ir 2004 m. Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvos (INTG direktyva) aiškinimą (1); direktyvoje nustatytos taikytinos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės, kurios būtinos intelektinės nuosavybės teisių (INT) užtikrinimui civiliniuose procesuose ir atlygintinos žalos, kurią patiria INT turėtojai valstybėse narėse, apskaičiavimo taisyklės.

1.3

Komitetas pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti gerovę Europoje, INT turėtojų interesus ir vartotojų saugumą ir sveikatą, svarbu apsaugoti bendrus visos visuomenės interesus teisingai paskirstant sukurtą pridėtinę vertę įvairiems su intelektine nuosavybe susijusiems subjektams.

1.4

EESRK pritaria FRAND (angl. fair, reasonable and non-discriminatory) principams, susijusiems su esminiais standartų patentais (ESP). Komitetas mano, kad panašūs principai taip pat gali būti perkelti ir mutatis mutandis taikomi autoriaus teisėms, gretutinėms teisėms, patentams, prekių ženklams, dizainui ir t. t.

1.5

Komitetas rekomenduoja techninių standartų principus papildyti socialiniais standartais siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp privačiojo sektoriaus subjektų ir viešojo sektoriaus investuotojų, kurie veikia viešojo intereso labui.

1.6

Visų pirma Komitetas ragina siekti pusiausvyros tarp teisingo autorių teisių pripažinimo ir kuriamų inovacijų, kurios gali būti tikrai naudingos visai visuomenei. Neketindamas apriboti pagrindinės teisės naudotis teisinės sistemos užtikrinamomis privačių asmenų teisėmis, Komitetas pažymi, kad tuo atveju, jei privataus asmens interesai prieštarauja viešajam interesui, arbitražas turi būti palankus pastarajam.

1.7

EESRK ragina priimti reglamentą, kuriuo jauni mokslo darbuotojai būtų skatinami pasinaudoti savo žiniomis ir įgūdžiais naujiems verslo projektams pradėti. Europos Sąjungos valstybės narės turi visų pirma priimti priemones (pvz., prieinamos kainos), kurios sudaro sąlygas jauniems verslininkams plėtoti novatoriškus projektus.

1.8

EESRK mano, kad kovojant su klastojimu svarbu teisingai nustatyti (2) suinteresuotuosius subjektus (verslininkai, kūrėjai, išradėjai, menininkai (3), vartotojai (4), tarpininkai, teisių turėtojai (5) ir kt.) atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių pobūdį (patentai ir dizainas) ir šie subjektai turi kartu nuspręsti, kas yra intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.

1.9

Siekiant kovoti su klastojimu, reikia užtikrinti vartotojų informuotumą ir ugdyti didesnę jų socialinę atsakomybę nematerialiosios nuosavybės atžvilgiu, kad ji taptų tokia pati, kokios paprastai laikomasi materialiosios nuosavybės atžvilgiu, tačiau kalbant apie autorių teises neturėtų būti pažeista jų teisė į kopijavimą asmeniniam naudojimui. EESRK labai palankiai vertina Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ir Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro žiniasklaidos kampanijas, skirtas didinti informuotumą apie INT pažeidimus, ir ateityje rems pasiūlymus stiprinti ir atnaujinti šias kampanijas.

1.10

Komitetas mano, kad atvirojo kodo principas turi būti tinkamai taikomas viešiesiems moksliniams tyrimams. Atvirojo kodo sąvoka ir principas praktiškai taikomi universitetinių mokslinių tyrimų centruose, todėl reikėtų sukurti atitinkamą teisinį pagrindą.

1.11

Komitetas pritaria tam, kad būtų išplėstas EUIPO vaidmuo.

1.12

Geresniam konfliktų valdymui užtikrinti EESRK rekomenduoja sukurti Europos tarpininkavimo tinklą, kuris vykdytų veiklą atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus.

1.13

Siekiant geriau užtikrinti intelektinės nuosavybės teises, Komitetas pritaria visoms Komisijos rekomendacijoms, kurių tikslas – pagerinti teisinio forumo sistemą.

2.   Komisijos pasiūlymas

2.1

Intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos yra viena pagrindinių inovacijų ir ekonomikos augimo skatinimo priemonių ir sudaro sąlygas įmonėms, kūrėjams ir išradėjams gauti pelno iš savo investicijų į žinias ir kūrybą. Atlikus tyrimus apskaičiuota, kad sektoriai, kuriuose reikšminga dalis tenka intelektinės nuosavybės teisėms (INT), sukuria apie 42 proc. Europos Sąjungos (ES) BVP (kurio vertė kasmet – apie 5,7 trln. EUR), sudaro 38 proc. visų darbo vietų ir iki 90 proc. ES eksporto (6).

2.2

Skaitmeninė revoliucija suteikė daug naujų galimybių, tačiau ES INT taip pat iškilo nauja ir didesnė rizika, nes atsirado daugiau sąlygų suklastotų prekių ir turinio judėjimui internete, todėl vartotojams sunku atskirti suklastotas prekes nuo tikrų ir teisėtų, be to sudėtingiau nustatyti nusikaltėlius. Dėl šių priežasčių išaugo bendras intelektinės nuosavybės (IN) pažeidimų skaičius.

2.3

Šiandien suklastotos ir piratinės prekės sudaro 2,5 proc. pasaulinės prekybos ir ES pramonė smarkiai dėl to nukenčia, visų pirma sektoriai (7), kuriuose ES įmonės pirmauja pasaulyje.

2.4

Šiuo priemonių rinkiniu Komisija siekia dar labiau pagerinti INT taikymą ir gynimą ES valstybėse narėse, prie ES sienų ir tarptautiniu mastu. Rinkinį sudaro: — komunikatas „Proporcinga intelektinės nuosavybės gynimo sistema šiuolaikinėms visuomenės problemoms spręsti“ (COM(2017) 707 final), — komunikatas, kuriame pateikiamos gairės, kaip taikyti Direktyvą dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (INTG direktyva) (COM(2017) 708 final), — Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateiktas INTG direktyvos įvertinimas (SWD(2017) 431 final ir SWD(2017) 432 final), — komunikatas dėl esminių standartų patentų (COM(2017) 712 final), — Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl Susitarimo memorandumo dėl suklastotų prekių pardavimo internetu įvertinimo (SWD(2017) 430 final).

2.5

Pakete numatytos priemonės suskirstytos į keturias pagrindines dalis: 1) priemonės, padėsiančios IN suinteresuotiesiems subjektams pasinaudoti vienoda, teisinga ir veiksminga teisminio vykdymo sistema ES; 2) veiksmai, kuriais remiamos pramonės iniciatyvos, skirtos kovoti su INT pažeidimais; 3) iniciatyvos, kurių tikslas – stiprinti muitinės ir kitų valdžios institucijų gebėjimus ginti INT; 4) priemonės, kuriomis siekiama stiprinti pastangas kovoti su INT pažeidimais visame pasaulyje, skatinant gerąją patirtį ir stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Komisijos pasiūlyti dokumentai yra svarbūs ir apima daug su intelektinės nuosavybės teise susijusių aspektų. EESRK pasiūlymų tikslas – nustatyti veiksmus ir pateikti rekomendacijas INT apsaugai sustiprinti, atsižvelgiant į institucinius EESRK įgaliojimus, kurie iš esmės susiję su socialiniais ir ekonominiais aspektais.

3.2

Visi trys Komisijos dokumentai turėtų būti vertinami kaip visuma ir apimti visus intelektinės nuosavybės teisės aspektus. Kadangi konsultacijoje sutelkiamas dėmesys į susitarimo memorandumą ir gana siaurą EPS ir FRAND principų aiškinimą, esama pavojaus, kad konsultacijos apsiribos tik inovacijomis skaitmeniniame pasaulyje. Tuo tarpu Komitetas savo pastabomis ir rekomendacijomis nori atkreipti dėmesį į visus intelektinės nuosavybės teisės aspektus.

3.3

EESRK pritaria Komisijos susirūpinimui dėl galimo skaitmeninimo poveikio INT, tačiau siūlo su intelektinės nuosavybės teisėmis, kūrybiškumu ir inovacijomis susijusius klausimus svarstyti atsižvelgiant į visus teisinius ir socialinius aspektus, kad šios teisės būtų geriau apsaugotos.

3.4

Šiais pasiūlymais INT srityje Komisija siekia stiprinti ekonomikos augimą ir didinti užimtumą Europoje. Komitetas pritaria šiems tikslams, tačiau mano, kad visos inovacijos ir kūrybiniai produktai yra žmogaus ir grupės, kuriai priklauso kūrėjas ar išradėjas, kūrybinio darbo rezultatas. Kūrybiškumas – tai išskirtinė žmogiška savybė ir ji yra būtina išankstinė inovacijų sąlyga.

3.5

EESRK rekomenduoja nustatyti aiškesnę Europos teisių perleidimo tarp įvairių suinteresuotųjų subjektų sistemą. Atsižvelgiant į galiojančius nacionalinius ir Europos teisės aktus, šioje konsultacijoje dėl INTG direktyvos neturi būti konkrečiai apibrėžta, kas yra teisių turėtojai, pavyzdžiui, kūrėjai, įmonės, tarpininkai ar leidėjai, nes jie yra apibrėžti ES ir nacionaliniuose materialinės teisės aktuose dėl INT, o ne INTG direktyvoje.

3.5.1

Intelektinės nuosavybės teisė apima labai įvairius aspektus (autorių ir gretutines teises, patentus, prekių ženklus, pramoninį dizainą, geografines nuorodas ir t. t.). Galiausiai, jei norime sukurti Europos bendrąją rinką, turime siekti bendro supratimo ir pasistengti tiksliau apibrėžti sąvoką „teisių turėtojas“ sudarant sąlygas diskutuoti visiems suinteresuotiesiems subjektams, apsvarstyti savo interesus ir išspręsti ginčus. Komitetas rekomenduoja siekti geresnio suderinamumo nacionaliniu ir Europos lygmeniu, kad būtų išvengta interesų konfliktų ar dviprasmybių.

3.6

EESRK mano, kad net jeigu direktyva negalės būti sukurta darni visoje Europoje taikytina sistema, ji gali labiau paskatinti valstybes nares nustatyti pagrindinius suderinimo principus, pavyzdžiui, parengiant konkrečius ir kiekvienai intelektinės nuosavybės teisei pritaikytus kodeksus. EESRK tvirtai remia tai, kad INT būtų taikomi etikos principai: sąžiningumo, proporcingumo ir nediskriminavimo.

3.7

EESRK remia Europos Komisijos prieigos prie duomenų iniciatyvas. Akivaizdu, kad Europos intelektinės nuosavybės teisės strategija yra svarbi masto ekonomijos požiūriu ir suteikia naujų ekonomikos augimo ir užimtumo galimybių.

3.8

Ekonomikos procesas vyksta tarp produktus kuriančio asmens ir juos įsigyjančio vartotojo. Į šių subjektų santykius įsiterpia labai įvairi ekonominė veikla, kurią vykdant visiems interesams turi būti skirtas tinkamas dėmesys. Vartotojas yra šio proceso pabaigoje. Jis dažnai nukenčia dėl klastojimo ir piratavimo, nes sumoka per didelę kainą už suklastotus produktus.

3.8.1

Vykstant skaitmeniniams procesams buvo sukurta daug inovacijų. Skaitmeniniame sektoriuje inovacijų sparta yra labai didelė. Todėl kyla problemų dėl saugumo ir konfidencialumo, o intelektinės nuosavybės teisių apsauga tampa daug sudėtingesnė, tačiau įmanoma. Turi būti teisingai nustatytos visos šalys, ypač veikiančios interneto erdvėje, kad būtų galima atskleisti neteisėtą prekybą vykdančias fiktyvias paskyras.

3.8.2

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymams dėl licencijavimo ir dėl teisių gynimo. Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad pasiūlymuose dėl interesų konfliktų sprendimo Komisija apsiriboja tik ginčų sprendimu (Bendras patentų teismas) ir nesiūlo konkrečių priemonių, pavyzdžiui, sukurti tarpininkavimo centrą, kuris padėtų suinteresuotiesiems subjektams tarpusavyje spręsti ginčus remiantis bendromis teisės taisyklėmis ir pradėti dialogą prieš kreipiantis į teismą.

3.8.3

Komitetas atliko analizę ir mano, kad speciali platforma gali suteikti didelę pridėtinę vertę. Tinkama priemonė, pavyzdžiui, INT platforma, kurios statusas, pageidautina, būtų pripažintas oficialiai, gali organizuoti ir koordinuoti neteisminį suinteresuotųjų subjektų atstovų dialogą tarpininkavimo, arbitražo ir susitaikymo tikslais. Šių tikslų platforma padėtų siekti sudarydama sąlygas suinteresuotiesiems subjektams kartu aptarti jiems rūpimas problemas ir skirtingas pozicijas ir pasiūlyti priimti atitinkamus elgesio kodeksus.

3.8.4

Platforma galėtų kaupti geriausios praktikos pavyzdžius Europoje ir pasiūlyti kitiems jais pasinaudoti. Pats EESRK atstovauja visai pilietinei visuomenei, kuri plėtoja dialogą Europoje ir valstybėse narėse, tačiau šis atstovavimas išlieka palyginti bendro pobūdžio ir turėtų būti sudarytos galimybės glaudesniems ryšiams su konkrečiomis profesinėmis grupėmis, pavyzdžiui, rašytojais, žurnalistais ir leidėjais, taip pat mokslo darbuotojais ir institutais, kad būtų galima tinkamai nustatyti intelektinės nuosavybės teisių turėtojus ir išvengti ginčų.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Inovacijos Europoje

4.1.1

Inovacijos yra vienas svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų. Turi būti skatinamos ir apsaugomos Europos įmonių inovacijos. Daug inovacijų projektų plėtoja pradedančios įmonės ir MVĮ. Šios įmonės dažnai turi silpną finansinį pagrindą, todėl didžiosios įmonės jas gali lengvai įsigyti ir ilgainiui jas perkelti į kitus žemynus. Tokiu atveju Europa negali pasinaudoti jų kuriama ekonomine pridėtine verte ir užimtumo galimybėmis.

4.1.2

Europoje didėja MVĮ skaičius ir tai nėra palanku tradicinėms didžiosioms įmonėms. Kartais tradicinės įmonės uždaromos, tuo pačiu metu kai pradedami įgyvendinti nauji verslo projektai. Tradicinėse įmonėse pagrindinis inovacijų veiksnys – pereinamieji procesai. Šiame procese ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbuotojų galimybėms neatsilikti nuo įvykių iš anksto parengiant tinkamas profesinio mokymo priemones.

4.2   Etiniai principai

4.2.1

EESRK ragina Komisijos siūlomus FRAND principus esminiams standartų patentams ir sąžiningumo standartus mutatis mutandis taikyti ir kitose intelektinės nuosavybės teisių srityse. Tačiau taikant FRAND principus būtina griežtai laikytis teisinių patentų teisės apribojimų. Principų negalima tiesiog pradėti taikyti kituose sektoriuose, kiekvienu konkrečiu atveju jie turi būti įvertinti ir aptarti atskirai (8).

4.2.2

Be to, atvirojo kodo principas turėtų būti taikomas nesudarant kliūčių viešiesiems moksliniams tyrimams. Valdžios institucijos dažnai finansuoja mokslinius tyrimus. Prieš paskelbiant mokslinius tyrimus nušviečiančius straipsnius specializuotuose žurnaluose, juos turi įvertinti tos pačios srities specialistai (tarpusavio vertinimas), kurie pateikia kritinį mokslininkų darbų vertinimą. Šiais žurnalais galima naudotis universitetiniuose tyrimų centruose naudojantis pasauliniais skaitmeniniais tinklais, pavyzdžiui, Web of Science. Kad galėtų šiais tinklais naudotis universitetai turi mokėti dideles sumas. Prieigos prie jų turinio kaina turėtų būti prieinama ir universitetai neturėtų mokėti dar kartą, kad studentai galėtų susipažinti su ankstesnių tyrimų dokumentais. Toks viešųjų lėšų panaudojimo dubliavimasis nėra veiksmingas ir prieštarauja sąžiningumo ir racionalaus naudojimo principams.

4.3   Socialinė apsauga

4.3.1

85 proc. išradimų sukuria darbuotojai. Tai svarbus iššūkis Komisijai, kuri siekia sukurti proporcingą intelektinės nuosavybės gynimo sistemą, kad galėtų spręsti šiuolaikines visuomenės problemas (9). Komitetas pabrėžia, kad kūrybinių darbuotojų socialinė apsauga yra svarbus aspektas siekiant užtikrinti šią pusiausvyrą. Ji galėtų gerokai sustiprinti menininkų ir mokslininkų padėtį.

5.   Priemonės geresnei suinteresuotųjų subjektų interesų apsaugai ir valdymui

5.1   Sutelkti suinteresuotuosius subjektus (10)

5.1.1

Laikantis tarpsektorinio požiūrio, gerosios patirties pavyzdžiai gali būti perkelti į kitus sektorius: pavyzdžiui, žurnalistams atstovaujančios organizacijos gali derėtis su profesinėmis leidėjų organizacijomis dėl autorių teisių perleidimo už teisingą atlygį, taip pat dėl tolesnio jų tekstų naudojimo skaitmeninėse taikomosiose programose. Žurnalistai galės sudaryti susitarimus dėl spaudos laisvės principų, informatorių apsaugos, dėl duomenų privatumo taisyklių, autorių teisių, ir t. t.

5.1.2

Siekiant sukurti patikimą teisinę sistemą, visi suinteresuotieji subjektai turi bendrai susitarti dėl INT perleidimo taisyklių ir vykdyti tvirtus susitarimus, kurie būtų sudaryti atsižvelgiant į konkrečią padėtį, sektoriaus ypatumus ir į atitinkamos nuosavybės teisės sritį.

5.1.3

INT platforma, skirta suinteresuotųjų subjektų konsultacijoms ir dialogui, galėtų nustatyti pasiektų susitarimų taikymo aprėptį. Europa turi ilgalaikes konsultacijų tradicijas ieškoti pusiausvyros tarp nacionalinių ir Europos interesų. Šis konsultacijų forumas galėtų taip pat atlikti tarpininko vaidmenį sutelkdamas diskusijoms subjektus, atstovaujančius autoriams, mokslininkams, menininkams, NVO, socialiniams partneriams (profesinėms sąjungoms ir darbdaviams), universitetams, profesinėms organizacijoms, tarpininkams ir valdžios institucijoms, kad jie dalyvautų teisiniame forume ir bendradarbiautų su Komisija ir Europos institucijomis, tokiomis kaip EUIPO ir stebėsenos centras.

5.2   Organizuoti ir informuoti vartotojus

5.2.1

Norint spręsti klastojimo problemas, būtina informuoti vartotojus rengiant žiniasklaidos kampanijas, kurių tikslas – siekti, kad būtų labiau gerbiamos nematerialaus turto nuosavybės teisės, tačiau kalbant apie autorių teises neturėtų būti pažeista jų teisė į kopijavimą asmeniniam naudojimui. Be to, šios kampanijos turėtų didinti vartotojų informuotumą apie konkrečių suklastotų produktų keliamą riziką jų sveikatai ir saugai.

5.3   Stiprinti teisminio vykdymo sistemų veiksmingumą

5.3.1

EESRK palankai vertina tai, kad Komisija (11), siekdama sustiprinti teisminio vykdymo sistemų veiksmingumą, paragino valstybes nares „sistemingai skelbti teismo sprendimus“ ir suteikti svarbų vaidmenį EUIPO ir stebėsenos centrui. Komisijai turi priimti sprendimą, kuri struktūra yra tinkamiausia organizuoti suinteresuotųjų subjektų diskusijas INT platformoje, jei tai leidžia užtikrinti didesnį Europos intelektinės nuosavybės teisių politikos nuoseklumą ir tinkamumą Europos bendrajai rinkai. EESRK taip pat mano, kad reikėtų apsvarstyti, ar galima sukurti kitas alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) priemones siekiant užtikrinti sąžiningumo principų taikymą.

5.3.2

Nenorėdamas daryti poveikį intelektinės nuosavybės teisių apsaugai baudžiamosios teisės priemonėmis, kurių Komisija neapsvarstė ES lygmeniu, EESRK remia Komisijos darbą siekiant pagerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos padėtį pasaulyje. Šiuo tikslu reikėtų geriau koordinuoti Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) ir EUIPO veiklą.

6.   Komisijos komunikato vertinimas

6.1

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos rekomendacijos iš esmės susijusios su teisine sritimi.

6.2

Nedarant įtakos teisingumo vykdymui, būtų tikslinga sukurti stipresnę teisinio tarpininkavimo tarp suinteresuotųjų subjektų sistemą, kad būtų galima parengti taikinimo pasiūlymus. Taikinimo procedūra galima išspręsti skirtingų šalių konfliktus ir išvengti sudėtingų, brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių teisminių procedūrų. Šis principas jau taikomas bendrojoje patentų sistemoje, kurioje yra sukurtas arbitražo ir tarpininkavimo centras. EESRK remia Komisijos pastangas toliau nagrinėti šį klausimą kartu su EUIPO ir teigiamai vertina ir palaiko pasiūlymą šį principą taikyti ir kitose intelektinės nuosavybės teisių srityse.

6.3

Komitetas pritaria Komisijos pramonei skirtam raginimui imtis būtinų deramo atidumo veiksmų, siekiant kovoti su IN pažeidimais. Tačiau visų pirma būtų naudinga pateikti konkrečių institucinių priemonių, kurios leistų pakviesti visus suinteresuotuosius subjektus pradėti bendrą dialogą ir jį (jei jis jau pradėtas, pvz., susitarimo protokolo forma) pratęsti ir nustatyti teisėtus intelektinės nuosavybės teisių turėtojus. Turi būti tobulinami ir plėtojami savanoriški susitarimai, kuriuose dalyvauja teisių turėtojai, interneto platformos, interneto reklamos kūrėjai, siuntėjai ir finansinių paslaugų teikėjai.

---

(1)  OL L 195, 2004 6 2, p. 16.

(2)  COM(2017) 707 final, 3 psl., 1 punktas: „priemonės, padėsiančios IN suinteresuotiesiems subjektams pasinaudoti vienoda, teisinga ir veiksminga teisminio vykdymo sistema ES.“

(3)  COM(2017) 708 final įžanga (antras sakinys) ir 4 pastraipa: „Taip yra todėl, kad Direktyvoje numatytas minimalus derinimas“ (2 straipsnio nuostatos leidžia nustatyti teisių turėtojams palankesnes priemones).

(4)  COM(2017) 712 final, 1 psl., 1 pastraipos antras sakinys.

(5)  COM(2017) 707 final, 3 psl. pirma pastraipa: „[…] užtikrinant, kad patentų savininkams būtų atlyginta už jų investicijas į mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą ir standartizavimo veiklą, ir kad tokiu būdu jie būtų skatinami parengti geriausių technologijų standartus […]“.

(6)  EUIPO, „Intelektinės nuosavybės teisės joms imliose pramonės šakose ir ES ekonominės veiklos rezultatai“, 2016 m.

(7)  Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, 5 proc. viso importo į ES yra suklastotos ir piratinės prekės, o tokios neteisėtos prekybos vertė – apie 85 mlrd. EUR. Žr. 1.6 punktą.

(8)  Žr. 1.6 punktą

(9)  COM(2017) 707 final.

(10)  Žr. 3.8.1 punktą.

(11)  COM(2017) 707 final, p. 6.

---

6.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/38

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2019–2020 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“

[COM(2017) 698 final – 2017/312 (NLE)]

(2018/C 237/06)

Pranešėjas:

Jacques LEMERCIER

Konsultavimasis	Europos Komisija 2018 1 18 Europos Sąjungos Taryba 2018 1 10
Teisinis pagrindas	Euratomo sutarties 106 a straipsnis ir SESV 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 3 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 14
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	178/0/7

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Į 2019–2020 m. Euratomo programą perkeliama 2014–2018 m. Euratomo programos mokslinių tyrimų veikla ir programos yra visiškai suderintos. Komisijos pasiūlyme pateikiama labai nedaug pakeitimų. Jie daugiausia susiję su biudžetu ir jais siekiama užtikrinti programos tęstinumą.

1.2

EESRK atkreipia dėmesį į šiuos pakeitimus, atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones šia tema (1).

1.3

Euratomo finansuojamais branduolių dalijimosi moksliniais tyrimais pirmiausia siekiama padidinti branduolinių technologijų saugą. EESRK mano, kad branduolinės saugos aspektams turi būti skiriama kuo daugiau dėmesio. Radioaktyvių ilgaamžių branduolinių atliekų mažinimas ir saugojimas, daliųjų medžiagų kontrolė ir radiacinė sauga taip pat turėtų būti prioritetai. Apie šias mokslinių tyrimų sritis turi būti diskutuojama Europos branduolinės energetikos forume (angl. ENEF), kuriame yra atstovaujama pilietinei visuomenei, įskaitant EESRK.

1.4

Komitetas pakartoja ir patvirtina savo ankstesnėse nuomonėse išdėstytos pozicijos esmę, kad turi būti išsaugotos ir didinamos žinios apie branduolines technologijas, jų naudojimą ir pasekmes. Kadangi Euratomo BTMV bendroji programa atlieka koordinavimo vaidmenį telkiant išteklius ir integruojant bendras pastangas, ji sukuria labai svarbią Europos pridėtinę vertę (2).

1.5

EESRK taip pat primena savo pageidavimą, kad Europos Komisija ir toliau skatintų plačiau naudoti neiškastinių atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir iš naujo nustatytų branduolinės energijos dalį valstybių narių energijos rūšių derinyje.

1.6

Po daugelyje Europos elektrinių įvykusių incidentų dabar jau yra akivaizdu, kad subranga yra nesaugumo veiksnys užtikrinant atominių elektrinių priežiūrą. EESRK mano, kad subrangos sutarčių sudarymas turėtų būti ribojamas ir labai išsamiai apibrėžtas.

1.7

EESRK prašo šiems klausimams skirti ypatingą dėmesį svarstant „Brexit“ klausimą ir Jungtinei Karalystei de facto pasitraukiant iš Europos atominės energijos bendrijos sutarties.

2.   Svarbiausios Komisijos komunikato nuostatos

2.1

Komisijos pasiūlymo tikslas – priimti naują reglamentą, kuriuo būtų pratęsiama visa mokslinių tyrimų veikla, vykdoma pagal Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013 dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“.

2.2

Pasiūlymu dėl 2019–2020 m. Euratomo programos papildoma programa „Horizontas 2020“. Jame nustatytas tiesioginiams ir netiesioginiams veiksmams finansuoti skirtas biudžetas, išdėstyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) tikslai ir nurodytos MTTP paramos priemonės.

2.3

Pagal Euratomo sutarties 7 straipsnį dabartinė (2014–2018 m.) Euratomo programa sudaryta ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad programa būtų toliau sklandžiai įgyvendinama 2019–2020 m. Toks požiūris leis užtikrinti didesnį suderinamumą su programos „Horizontas 2020“ tvarkaraščiu. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad Euratomo programomis ir programa „Horizontas 2020“ siekiama vienas kitą papildančių tikslų.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos išvadas dėl 2014–2018 m. Euratomo programos tarpinio vertinimo, ypač į tai, kad Komisijos atliktose analizėse „nepateikta jokių galutinių išvadų, dėl kurių būtų suabejota 2014–2018 m. programos strategija ir formatu arba reikėtų pasiūlyti peržiūrėti programos taikymo sritį, veiklą arba įgyvendinimo būdą 2019–2020 m.“.

3.2

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. spalio mėn. – 2017 m. sausio mėn. viešos konsultacijos, surengtos siekiant papildyti tarpinį 2014–2018 m. Euratomo programos vertinimą ir pasiūlymą dėl 2019–2020 m. Euratomo programos parodė, kad iš esmės programa vertinama teigiamai: 80 proc. konsultacijų dalyvių sutiko arba visiškai sutiko, kad programa yra svarbi. Be to, dalyviai itin palankiai įvertino rezultatus, pasiektus švietimo ir mokymo, atliekų tvarkymo mokslinių tyrimų, taip pat eksploatuojamų reaktorių saugos ir branduolių sintezės mokslinių tyrimų srityse. Tačiau atrodo, kad programa nepadarė sverto poveikio privačiojo sektoriaus investicijoms.

3.3

Galiausiai Komisija įsipareigojo užtikrinti, kad rengiant 2019–2020 m. Euratomo darbo programą ar vykdant įprastą Euratomo programos priežiūros ir valdymo veiklą bus atsižvelgta į įvairių suinteresuotųjų subjektų pateiktas rekomendacijas, o rekomendacijos dėl ilgesnio laikotarpio aspektų bus išnagrinėtos kitos Euratomo programos ex ante poveikio vertinime, kuris bus atliktas pagal naują daugiametę finansinę programą (laikotarpiu po 2020 m.).

3.4

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir, atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones šia tema, išreiškia pritarimą Komisijos pasiūlymui.

3.5

Atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones EESRK pabrėžia, kad Euratomo finansuojamais branduolių dalijimosi moksliniais tyrimais pirmiausia siekiama padidinti branduolinių technologijų saugą. EESRK mano, kad branduolinės saugos aspektams turi būti skiriama kuo daugiau dėmesio. Radioaktyvių ilgaamžių branduolinių atliekų mažinimas ir saugojimas, daliųjų medžiagų kontrolė ir radiacinė sauga taip pat turėtų būti prioritetais.

3.6

Komitetas dar kartą pabrėžia, kad turi būti išsaugotos ir didinamos žinios apie branduolines technologijas, jų naudojimą ir pasekmes. Kadangi Euratomo BTMV bendroji programa atlieka koordinavimo vaidmenį telkiant išteklius ir integruojant bendras pastangas, ji sukuria labai svarbią Europos pridėtinę vertę (3).

---

(1)  OL C 34, 2017 2 2, p. 66, OL C 181, 2012 6 21, p. 111 ir OL C 318, 2011 10 29, p. 127.

(2)  OL C 181, 2012 6 21, p. 111 ir OL C 318, 2011 10 29, p. 127.

(3)  OL C 181, 2012 6 21, p. 111 ir OL C 318, 2011 10 29, p. 127.

---

6.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/40

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl:

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“

[COM(2017) 566 final]

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens

[COM(2017) 567 final – 2017/0248 (CNS)]

Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011 dėl tam tikrų sandorių Bendrijos viduje neapmokestinimo PVM

[COM(2017) 568 final – 2017/0249 (NLE)]

Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema

[COM(2017) 569 final – 2017/0251 (CNS)]

(2018/C 237/07)

Pranešėjas:	Giuseppe GUERINI
Bendrapranešėjis:	Krister ANDERSSON

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2017 10 23 Europos Komisija 2017 11 17, 2017 12 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 2 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 14
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	185/9/7

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad dabartinė ES pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema yra labai suskaidyta ir sudėtinga, ir sukurdama verslui bereikalingą administracinę naštą ir prekybos kliūtis, sumažina ir iškreipia prekybą ir investicijas.

1.2.

EESRK mano, kad PVM sistema turėtų būti siekiama sudaryti geresnes sąlygas tinkamam vidaus rinkos veikimui. Visų pirma, PVM sistema turi būti ne tokia susiskaidžiusi ir efektyviau administruojama, ypač kalbant apie tarpvalstybinę prekybą, ir turėtų būti modernizuota atsižvelgiant į didėjančią globalizaciją ir ekonomikos skaitmeninimą.

1.3.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiryžimą sumažinti PVM nepriemoką, taip pat neseniai priimtą Direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis, kuri suteikia galimybę dalyvauti Europos prokuratūrai tais atvejais, kai sukčiavimas PVM viršija 10 mln. EUR.

1.4.

EESRK mano, kad mokesčių administratoriai turėtų ištirti, kaip būsimos technologijos galėtų prisidėti prie kovos su sukčiavimu PVM. Skaitmeninės technologijos, užtikrindamos būtiną skaidrumą, gali būti naudinga priemonė tiek verslininkų, tiek mokesčių administratorių administracinei naštai supaprastinti. Pirmiausia valstybės narės turėtų sukurti atitinkamus forumus, kuriuose būtų keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais pajamų surinkimo srityje, ir žiniomis, kaip sukurti technologijas, kurios padėtų tinkamai surinkti mokesčius tarpvalstybinės prekybos atvejais. Reikėtų apsvarstyti, ar nevertėtų nuodugniai ištirti galimybę prabangos prekes apmokestinti aukštesniu PVM tarifu. Efektyvios PVM kompensavimo sistemos ir mokesčių formos bei procesai turėtų būti aptariami kartu su racionalizuotomis sistemomis, skirtomis keistis informacija apie sukčiautojus. Europos Komisija turėtų padėti steigti tokius institucinius forumus ir tokiu būdu prisidėti prie ekonomikos augimo didinimo ir prarandamų pajamų mažinimo.

1.5.

EESRK mano, kad vieno langelio principas yra gyvybiškai svarbi, paskirties vieta grindžiamos sistemos dalis. Todėl yra sveikintinos tokios Komisijos iniciatyvos kaip siūlomas vieno langelio principu grindžiamos mini sistemos išplėtimas B2C („verslas vartotojui“) paslaugoms ir B2C prekybai prekėmis, vykdomai tiek Bendrijos viduje, tiek iš Bendrijai nepriklausančių šalių.

1.6.

EESRK ragina visas susijusias institucijas pertvarkyti PVM sistemą, išnagrinėti, kaip kuo greičiau įgyvendinti bendrą sistemą tiek paslaugoms, tiek prekėms, tokiu būdu palengvinant numatomas problemas, kylančias dėl dviejų sistemų (vienos, skirtos prekėms, kitos – paslaugoms) egzistavimo. EESRK tokį pokytį laikytų teigiamu tiek, kiek jis neprieštarautų mokesčių neutralumo principui.

1.7.

EESRK pabrėžia mokesčio neutralumo tarp įvairių bendrovių svarbą, nurodydamas, kad PVM mokėjimai neturėtų daryti neigiamo poveikio kai kurių įmonių likvidumui. Atsižvelgiant į tai, būtų reikalaujama, kad prekių importuotojai PVM turėtų sumokėti, kai šios prekės faktiškai pateikiamos rinkai, o ne iš karto, kai jos įvežamos ir saugomos.

1.8.

Dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos nuomone, ši koncepcija yra svarbi pereinant prie PVM sistemos, grindžiamos paskirties šalies principu, ir sutinka, kad įmonės, kurių patikimumas mokesčių srityje yra įrodytas, turėtų galėti pasinaudoti atitinkamomis supaprastinimo priemonėmis.

1.9.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad prireiks laiko, kol valstybės narės susitars dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens sistemos ir dėl to, kad ši sistema būtų taikoma daugumai įmonių, o kadangi pasiūlyme numatyti greiti sprendimai yra labai svarbūs PVM sistemos veikimui, EESRK norėtų paraginti valstybes nares taikyti šiuos greitus sprendimus visoms įmonėms, kol nesukurta galutinė patvirtinto apmokestinamojo asmens sistema.

1.10.

Atsižvelgiant į tam tikras išimtis, kai Bendrijos vidaus sandoriai neapmokestinami PVM, įtrauktas į pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 282/2011, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos prašymas Komisijai supaprastinti ir išaiškinti išimčių teisinę sistemą, yra naudinga priemonė siekiant sumažinti sukčiavimą ir mažinti MVĮ tenkančias su reikalavimų laikymusi susijusias sąnaudas.

1.11.

EESRK mano, jog svarbu, kad Komisija atliktų išsamų reguliavimo poveikio vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, įskaitant kiekybiniu požiūriu, praktinį PVM veiksmų plano, kaip visumos, poveikį individams, įmonėms ir mokesčių institucijoms.

1.12.

EESRK norėtų dar kartą pažymėti, jog reikėtų dėti visas pastangas, kad galutinė PVM sistema būtų įgyvendinta per pagrįstą laikotarpį; kitu atveju, kyla pavojus, kad gali būti neįgyvendinti ar tik iš dalies įgyvendinti nurodyti tikslai, pakenkta vidaus rinkai ir Europos įmonėms bei vartotojams.

2.   Įžanga ir aplinkybės

2.1.

Savo komunikate „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“, kuris buvo paskelbtas 2016 m. balandžio 7 d., Komisija pateikė veiksmų planą, kuriuo siekiama modernizuoti ES PVM sistemą, ir konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu.

2.2.

Visų pirma, veiksmų plane numatyta: i) modernizuoti PVM sistemą, pritaikant ją prie naujų skaitmeninių technologijų; ii) padaryti, kad MVĮ būtų lengviau laikytis PVM taisyklių; iii) suformuoti PVM tarifų nustatymo politiką; iv) sumažinti PVM nepriemoką valstybėse narėse ir spręsti mokestinio sukčiavimo problemą.

2.3.

Kadangi tarpvalstybinė prekyba ES sudaro daugiau kaip 4,1 trln. EUR (eksportas) ir 3,9 trln. EUR (importas), veikianti PVM sistema yra ypač svarbi visiems Europos piliečiams.

2.4.

2016 m. gruodžio 1 d. Komisija paskelbė du pasiūlymus: dėl PVM, taikomo tarpvalstybinei e. prekybai (1) ir kitą dėl e. leidiniams taikomų PVM tarifų (2).

2.5.

2016 m. gruodžio 21 d., siekdama sumažinti sukčiavimą PVM ir atsižvelgdama į kai kurių valstybių narių prašymus, Komisija paskelbė pasiūlymą dėl laikino bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, kurių vertė viršija 10 000 EUR.

2.6.

2017 m. spalio mėn. Europos Komisija paskelbė naują priemonių rinkinį PVM srityje. Šį rinkinį sudaro: i) pasiūlymas iš dalies pakeisti dabartinę PVM direktyvą 2006/112/EB, įvedant patvirtinto apmokestinamojo asmens sąvoką ir kai kurias taisomąsias priemones (3); ii) priemonės, padėsiančios pagrindą laipsniškam perėjimui prie apmokestinimo paskirties valstybėje narėje ir paprastai nustatomo tiekėjo prievolės principo (4); iii) pasiūlymas iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 282/2011 siekiant suderinti ir supaprastinti taisykles, taikomas prekių vežimo bendrijos viduje įrodymui atleidimo nuo PVM tikslais (5); iv) pasiūlymas iš dalies pakeisti reglamentą dėl nacionalinių valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo PVM srityje (6).

2.7.

Konkrečiai, Komisija pateikė keturis greitus sprendimus siekiant sumažinti administracinę naštą įmonėms taikant dabartinę sistemą. Šie keturi greiti sprendimai yra: i) PVM taisyklių supaprastinimas įmonėms, kurios prekes veža iš vienos valstybės narės į kitą, kur jos turi būti laikomos prieš tiekiant vartotojui, kuris yra žinomas iš anksto; ii) taisyklių, susijusių su grandininių sandorių situacijomis supaprastinimas ir suderinimas; iii) krovinių vežimo tarp dviejų valstybių narių įrodymo supaprastinimas. Šie supaprastinimai taikomi tik įmonėms, turinčioms patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą. Ketvirtas greitas sprendimas, susijęs su prekybos partnerių PVM mokėtojo kodu, įtraukiamu į elektroninę ES PVM informacijos mainų sistemą (VIES), bus prieinamas patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą turinčioms ir tokio statuso neturinčioms įmonėms.

2.8.

Ateityje Komisija ketina laipsniškai pakeisti dabartines pereinamojo laikotarpio priemones dėl prekybos tarp valstybių narių apmokestinimo galutiniu susitarimu, paremtu prekių apmokestinimo paskirties šalyje principo taikymu, priėmus keletą teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų ir atlikus laipsniškų pertvarkymų.

3.   Bendrosios pastabos. Kova su sukčiavimu ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas

3.1.

EESRK mano, kad dabartinė PVM sistema yra pernelyg suskaidyta ir sudėtinga, ir todėl, sukurdama verslui didelę ir bereikalingą administracinę naštą ir prekybos kliūtis, sumažina ir iškreipia prekybą ir investicijas.

3.2.

EESRK mano, kad PVM sistema turėtų būti siekiama sudaryti geresnes sąlygas tinkamam vidaus rinkos veikimui. Visų pirma, PVM sistema turi būti ne tokia suskaidyta ir efektyviau administruojama, ypač kalbant apie tarpvalstybinę prekybą, ir turėtų būti modernizuota atsižvelgiant į didėjančią ekonomikos globalizaciją ir skaitmeninimą.

3.3.

Be to, Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad sukčiavimas PVM srityje yra didelė problema, – preliminariais duomenimis dėl sukčiavimo prarandama 151 mlrd. EUR pajamų – kuriai spręsti reikia imtis praktinių ir vis veiksmingesnių priemonių, galinčių sumažinti neteisėtą praktiką, tačiau nedarančių neigiamo poveikio bendrosios rinkos konsolidacijai (7).

3.4.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiryžimą sumažinti PVM nepriemoką, taip pat neseniai priimtą Direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis, kuri suteikia galimybę dalyvauti Europos prokuratūrai tais atvejais, kai sukčiavimas PVM viršija 10 mln. EUR.

3.5.

Todėl svarbu pirmenybę teikti tikslui užtikrinti tikrą vidaus rinką ir kovoti su sukčiavimu, pasiekiant greitų apčiuopiamų rezultatų šioje srityje, glaudžiau bendradarbiaujant mokesčių administratoriams mainų srityje ir kurti duomenų bazes, platformas ir paslaugas, skirtas duomenų mainams tarp įvairių nacionalinių valdžios institucijų, siekiant užtikrinti efektyvų mokesčių taisyklių vykdymą. Visų pirma, EESRK ragina Komisiją ir nacionalinius mokesčių administratorius kasdien glaudžiau ir intensyviau bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos reikalavimų laikymasis ir sumažintos tiek įmonių, tiek ir mokesčių administratorių administracinės sąnaudos. Be to, Europos Komisija ir mokesčių administratoriai turėtų, bendradarbiaudami su organizuota pilietine visuomene ir kitomis suinteresuotomis šalims, tirti, kaip būsimos technologijos galėtų padėti kovoti su sukčiavimu PVM, kadangi skaitmeninės technologijos, užtikrindamos būtiną skaidrumą, gali būti naudinga priemonė tiek įmonių, tiek mokesčių administratorių administracinei naštai supaprastinti.

3.6.

EESRK pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia sukurti atitinkamus forumus, kuriuose būtų keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais pajamų surinkimo srityje, ir žiniomis, kaip sukurti technologijas, kurios padėtų deramai surinkti mokesčius tarpvalstybinės prekybos atveju. Visų pirma, efektyvios PVM grąžinimo sistemos ir mokesčių formos bei procesai turėtų būti aptariami kartu su efektyviomis sistemomis, skirtomis keistis informacija apie sukčiautojus. Europos Komisija turėtų padėti steigti tokius institucinius forumus ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo ir prarandamų pajamų mažinimo.

4.   Paskirties šalies principas ir tarifai

4.1.

Kaip teigiama nuomonėje dėl PVM veiksmų plano (8), EESRK mano, kad atlikus dabartinės sistemos nuodugnią pertvarką, turėtų būti sukurta galutinė PVM sistema, kuri būtų ne tik aiški, patikima ir išsami, bet ir proporcinga įmonių atžvilgiu bei pritaikyta prie sparčių ekonomikos ir rinkų pokyčių.

4.2.

Šiame kontekste Komitetas pritaria pasiūlymui pasirinkti paskirties šalies principą kaip galutinės PVM sistemos pagrindą, nes tgy sumažinti ES rinkos iškraipymus.

4.3.

Vieno langelio principas yra gyvybiškai svarbi paskirties vieta grindžiamos sistemos dalis. Todėl yra sveikintinos tokios Komisijos iniciatyvos kaip siūlomas vieno langelio principu grindžiamos mini sistemos išplėtimas B2C (verslas vartotojui) paslaugoms ir B2C prekybai prekėmis, vykdomai tiek Bendrijos viduje, tiek iš Bendrijai nepriklausančių šalių. Be tinkamai veikiančios vieno langelio principo sistemos, grindžiamos buveinės šalies auditais, be keičiamo masto paprastinimo ir galimybės kompensuoti patirtą pirkimo PVM iš visų valstybių narių, be bet kurios paskirties šalies principu grindžiamos sistemos ženkliai padidėtų administracinė našta, ypač MVĮ.

4.4.

EESRK pabrėžia mokesčio neutralumo tarp įvairių bendrovių svarbą, nurodydamas, kad PVM mokėjimai neturėtų daryti neigiamo poveikio kai kurių įmonių likvidumui. Atsižvelgiant į tai, būtų reikalaujama, kad prekių į konkrečias nacionalines rinkas importuotojai PVM turėtų sumokėti, kai šios prekės faktiškai pateikiamos rinkai, o ne iš karto, kai jos įvežamos ir saugomos, kol pateks į prekybą.

4.5.

Kalbant apie veiksmų plano pirmą etapą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas tam tikrų prekių tiekimui, EESRK ragina visas PVM sistemos pertvarkymo procese dalyvaujančias institucijas išnagrinėti, kaip kuo greičiau įgyvendinti bendrą sistemą, tiek paslaugoms, tiek prekėms, tokiu būdu palengvinant prognozuojamas problemas, kurios kiltų dėl dviejų sistemų (vienos, skirtos prekėms, kitos – paslaugoms) egzistavimo.

4.6.

Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninėje ekonomikoje skiriamoji riba tarp prekių ir paslaugų tampa vis neaiškesnė ir gali toliau mažėti, kadangi technologijos vystosi daug sparčiau nei atitinkamų institucijų kuriamos taisyklės. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją atsižvelgti į šį klausimą ir galbūt jį spręsti vykdant PVM sistemos reformą.

4.7.

EESRK mano, kad PVM tarifų politika, kurios laikosi Komisija savo veiksmų plane ir kuria siekiama suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo lengvatinių tarifų srityje, iš esmės turėtų būti suderinta su paskirties šalies principu, turint omenyje, kad pagal šią sistemą tikėtinas mažesnis prekybos iškraipymas.

4.8.

Tačiau suteikus valstybėms narėms daugiau laisvės nustatant savo tarifus, visa sistema neturėtų tapti susiskaidžiusi ar pernelyg sudėtinga. Todėl būtinas proporcingumas, kad įgyvendinimo sistema būtų aiški ir nuspėjama, visų pirma tai svarbu MVĮ, ir siekiant mažinti ekonominės veiklos vykdytojams taikomų reikalavimų laikymosi sąnaudas apskritai (9).

4.9.

Tai reiškia, kad išimtys turėtų būti leidžiamos tik ypatingais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kad būtų užtikrinta vienoda ir nuspėjama reglamentavimo sistema.

4.10.

Kalbant apie galimas išimtis, Komitetas mano, jog tikslas remti socialines inovacijas ir stiprinti Europos socialinių teisių ramstį, kuriam pritaria Komisija, galėtų pateisinti lengvatinių tarifų taikymą socialinėms įmonėms ir socialinių paslaugų sektoriui, remiantis konkrečiomis iniciatyvomis, kurių nuspręstų imtis valstybės narės šiuo tikslu pagal naują teisinę sistemą, reguliuojančią PVM.

4.11.

Svarbu, kad būtų sukurtas informacijos paieškos internete įrankis, kad įmonės galėtų stebėti skirtingas 28 valstybių narių tarifų sistemas. Šis įrankis turi būti lengvai prieinamas, patikimas ir, pageidautina, visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

5.   Patvirtintas apmokestinamasis asmuo

5.1.

Dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos nuomone, ši koncepcija yra svarbi pereinant prie PVM sistemos, grindžiamos paskirties šalies principu, ir sutinka, kad įmonės, kurių patikimumas mokesčių srityje yra įrodytas, turėtų galėti pasinaudoti atitinkamomis supaprastinimo priemonėmis.

5.2.

Nors patvirtinto apmokestinamojo asmens koncepcija ir atvirkštinio apmokestinimo taikymas gali būti reikšmingas palengvinimas įmonėms, manome, jog tam, kad įmonės, ypač MVĮ, galėtų kreiptis dėl šio statuso įgijimo, būtina, kad visose valstybėse narėse būtų įgyvendinti suderinti, aiškūs ir proporcingi kriterijai ir taisyklės, kad patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas galėtų būti suteiktas kuo didesniam skaičiui suinteresuotųjų subjektų.

5.3.

Kadangi prireiks nemažai laiko, kol valstybės narės susitars dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso ir kol ši sistema bus pradėta taikyti didžiajai daugumai įmonių, ir kadangi pasiūlyme numatyti greiti sprendimai yra labai svarbūs PVM sistemos veikimui, EESRK norėtų paraginti valstybes nares taikyti šiuos sprendimus visų įmonių atžvilgiu, kol nesukurta galutinė patvirtinto apmokestinamojo asmens sistema.

5.4.

EESRK taip pat sutinka, kad, siekiant kuo geriau pasinaudoti apmokestinamojo asmens statusu, turi būti sukurtos tinkamai parengtos elektroninės saugojimo sistemos, kurios turėtų būti lengvai prieinamos nacionaliniams mokesčių administratoriams.

5.5.

Tačiau atsižvelgiant į dabartinės redakcijos Komisijos pasiūlymą, negalima pateikti nuodugnesnio ir išsamesnio šios koncepcijos įvertinimo, kadangi ji vis dar miglota, ir neaišku, kokios bus praktinės jos įgyvendinimo pasekmės.

5.6.

Todėl šiuo etapu EESRK norėtų tik pažymėti, kad patvirtinto apmokestinamojo asmens priemonė turėtų būti papildyta aiškiais ir skaidriais įgyvendinimo kriterijais. Šiuo požiūriu reikėtų pažymėti, kad nustačius kriterijus, panašius į tuos, kuriais reglamentuojama įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo sistema, patvirtinto apmokestinamojo asmens sistema ir greiti sprendimai galėtų būti prieinami tik labai mažai daliai verslo bendruomenės. Kyla pavojus, kad patvirtinto apmokestinamojo asmens sistema būtų prieinama labai nedideliam įmonių skaičiui.

5.7.

Šią koncepciją, ypač pirmuoju įgyvendinimo etapu, turi atidžiai stebėti Europos Komisija, kad patvirtinto apmokestinamojo asmens koncepcijos privalumai mokesčių supaprastinimo ir reikalavimų laikymosi paprastumo požiūriu nesumažintų teisinio tikrumo ir reguliavimo vienodumo vidaus rinkoje.

5.8.

Atsižvelgiant į pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 282/2011, susijusį su tam tikromis išimtis, taikomomis Bendrijos vidaus sandoriams, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos prašymas Komisijai supaprastinti ir išaiškinti išimčių teisinę sistemą, yra, greičiausia, naudinga priemonė siekiant sumažinti sukčiavimą ir MVĮ patiriamas reikalavimų laikymosi sąnaudas.

6.   Tolesni veiksmai ir galutinės pastabos

6.1.

Apskritai, EESRK mano, jog svarbu, kad Komisija atliktų išsamų reguliavimo poveikio vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, įskaitant kiekybiniu požiūriu, praktinį PVM veiksmų plano, kaip visumos, poveikį individams, įmonėms ir mokesčių administratoriams.

6.2.

Galiausia, EESRK pažymi, kad – remiantis savo ankstesne nuomone dėl PVM veiksmų plano (10), – yra svarbu įgyvendinti visas veiksmų plano dalis kaip nedalomą visumą.

6.3.

EESRK dar kartą norėtų pažymėti, kad reikėtų dėti visas pastangas, kad galutinė PVM sistema būtų įgyvendinta per pagrįstą laikotarpį; kitu atveju, kyla pavojus, kad gali būti neįgyvendinti ar tik iš dalies įgyvendinti nurodyti tikslai, pakenkta vidaus rinkai ir Europoje veiklą vykdančioms įmonėms.

---

(1)  COM(2016) 757 final.

(2)  COM(2016) 758 final.

(3)  COM(2017) 567 final.

(4)  COM(2017) 566 final.

(5)  COM(2017) 568 final.

(6)  COM(2017) 569 final.

(7)  Žr. EESRK nuomonę dėl PVM – Leidžianti nukrypti nuostata – atvirkštinis apmokestinimas, ypač 1.2–3.2. punktai – OL C 288, 2017 8 31, p. 52.

(8)  OL C 389, 2016 10 21, p. 43.

(9)  Žr. EESRK nuomonę dėl PVM veiksmų plano (OL C 389, 2016 10 21, p. 43), 3.1.6 ir 3.1.7 punktai.

(10)  OL C 389, 2016 10 21, p. 43.

---

6.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/46

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bankų sąjungos sukūrimas“

[COM(2017) 592 final]

(2018/C 237/08)

Pranešėjas:	Carlos TRIAS PINTÓ
Bendrapranešėjis:	Daniel MAREELS

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2017 11 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 2 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 14
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	180/3/4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria nuo 2012 m. priimtoms priemonėms, kurios įnešė lemiamą indėlį užtikrinant finansinį stabilumą ir nutraukė žalingus bankų sistemos ir viešųjų finansų ryšius.

1.2.

Todėl palankiai vertiname ir taip pat raginame konkrečiai įgyvendinti Europos Komisijos siūlomą naują priemonių rinkinį, skirtą ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS) sukurti ir siekti optimalios valiutos zonos, įveikiant dabartinį priešinimąsi ir kuo skubiau patikslinant trečiojo bankų sąjungos ramsčio sukūrimo nuostatas, laipsniškai mažinant finansinę riziką ir ja dalijantis. Faktiškai, sukūrus bankų sąjungą – ir kapitalo rinkų sąjungą – turėtų būti įmanoma sukurti visapusišką finansinę sąjungą, kuri yra vienas iš pagrindinių EPS ramsčių.

1.3.

Konkrečiau kalbant, EESRK pritaria įvairiems siūlomiems tikslams, skirtiems stiprinti bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) ir bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM), sudaryti palankesnes sąlygas laipsniškam finansinės rizikos mažinimui ir galiausiai atverti kelią visos Europos indėlių garantijų sistemai, kuri ne tik užtikrintų likvidumą, bet ir galėtų prisiimti nuostolius ir būtų galutinis bankų sąjungos trečiojo ramsčio elementas.

1.4.

Kad tai būtų įmanoma, reikės tuo pat metu toliau dėti pastangas siekiant finansų sektoriuje dalytis mokumo ir likvidumo rizika ir ją mažinti. Komitetas dar kartą patvirtina savo ankstesnę poziciją šiuo klausimu, išdėstytą jo nuomonėje dėl pasiūlymų dėl Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS). Šalia kitų šios srities klausimų, svarbiausia vieta darbotvarkėje, be abejonės, turi ir toliau būti skiriama neveiksnių paskolų klausimui, ypač dabar, kai ekonomika vėl auga.

1.5.

Atsižvelgiant į tai, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams pradiniai pasiūlymai dėl Europos indėlių garantijų sistemos vis dar nedavė rezultatų, veikiausiai būtų naudinga laikytis kitokio požiūrio. Šis komunikatas suteikia galimybę surengti platesnio masto diskusijas ir taikyti laipsniško EIGS įgyvendinimo požiūrį, kurį remia Komitetas. Svarbu neprarasti pagreičio įgyvendinant bankų sąjungą ir atsižvelgti į išvadas, kurių buvo prieita derybų metu. Bet kuriuo atveju Komitetas mano, jog būtina, kad EIGS ir atitinkamos rizikos mažinimo priemonės būtų svarstomos ir įgyvendinamos nedelsiant, tuo pat metu ir veiksmingai pagal aiškų ir konkretų tvarkaraštį.

1.6.

Komitetas pritaria sprendimui pirmajame etape tiktai užtikrinti likvidumą, metams bėgant padengiant vis didesnę jo trūkumo dalį. Be to, visapusiškas dėmesys turėtų būti tebeskiriamas nacionalinėms indėlių garantijų sistemoms, kurios yra atsakingos už nuostolių padengimą; iš tiesų tam, kad būtų galima vėliau kuo sklandžiau pereiti prie antrojo etapo ir didinti abipusį pasitikėjimą, Komiteto manymu, svarbu imtis skubių veiksmų siekiant kiek įmanoma toliau suderinti nacionalines sistemas. Taip pat svarbu spręsti paveldo ir neatsakingo elgesio rizikos klausimus.

1.7.

Antrajame etape numatomas nuostolių padengimas, tačiau perėjimas nėra automatiškas. Komiteto nuomone, siūlomo oficialaus sprendimo pagrindimas turėtų būti kiek įmanoma platesnio masto, todėl atrodo tikslinga, kad šį sprendimą priimtų ne tik Komisija, bet kartu ir Taryba bei Parlamentas.

1.8.

Iš esmės laipsniškai didinamas EIGS tenkantis nuostolių padengimas yra teigiamas dalykas, tačiau didesnį dėmesį dera skirti šios sistemos įgyvendinimo mechanizmams.

1.9.

Apskritai komunikatas kai kuriais klausimais yra suformuluotas labai abstrakčiai ir pasiūlymams taikomos „tam tikros sąlygos“. Tai neabejotinai suteikia galimybių tęsti diskusijas, tačiau kartais dėl to nukenčia ryžtingumas. Be to, keletas svarbių aspektų yra praleisti arba šiek tiek nutylimi. Komitetas ragina skubiai daryti pažangą kartu su visais suinteresuotaisiais subjektais ir sukonkretinti šiuos pasiūlymus. Be to, valstybės narės turi prisiimti atsakomybę ir toliau vykdyti darbą, susijusį su anksčiau priimtomis priemonėmis, visų pirma indėlių garantijų sistemų srityje. Tai labai svarbu, ypač taikant laipsnišką metodą, kaip nurodyta šiame komunikate.

1.10.

Atsižvelgiant į siekį sukurti visos Europos indėlių garantijų sistemą, nepaprastai svarbu, kad nedelsiant pradėtų veikti Europos valiutos fondas, kuris atliktų užkardos funkciją bendram pertvarkymo mechanizmui kaip paskutinis skolintojas. Be to, EESRK tvirtai remia ir numatomas šio organo funkcijas atlaikant vadinamuosius asimetrinius sukrėtimus.

1.11.

Bankų sąjungos ramsčių tobulinimas bei stiprinimas ir bendro taisyklių sąvado taikymas turi būti suderinti su finansų sektoriaus įgyvendinamais 2030 m. darnaus vystymosi tikslais ir Paryžiaus įsipareigojimais dėl klimato kaitos, taip sudarant palankesnes sąlygas kapitalo poreikiams, susijusiems su investicijomis į žaliąją ekonomiką ir įvairiomis ilgalaikėmis nesudėtingomis „įtraukaus skolinimo“ operacijomis, kaip antai hipotekos paskolomis, visų pirma tomis, kurios susiejamos su energijos vartojimo efektyvumu, fotovoltinių plokščių įrengimu ir pan.

1.12.

Be to, naują paskatą imtis veiksmų siekiant sukurti ir pagyvinti bankų sąjungą ir pagerinti Europos piliečių finansinę ir skaitmeninę įtrauktį, siekiant strateginių ES tikslų, suteikia finansinių paslaugų technologijos („FinTech“) ir kitos finansinės inovacijos (pavyzdžiui, blokų grandinės technologija ir išmaniosios sutartys). Pagal dabartinę 2030 m. darnaus vystymosi tikslų formuluotę finansinė įtrauktis jau padeda siekti septynių iš 17 tikslų, o skaitmeninė įtrauktis, kuri gali užtikrinti finansinę įtrauktį arba naujoje aplinkoje jai kelti pavojų, tiesiogiai ar netiesiogiai daro poveikį beveik visiems tikslams.

1.13.

Kaip jau minėta įvairiose nuomonėse, EESRK dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą siekti įvairove pasižyminčios finansų ekosistemos, kai dideli visos Europos rinkos dalyviai veikia kartu su mažais ir vidutinio dydžio bankais ir kitais nebankiniais subjektais, kurie vienodomis sąlygomis patikimai finansuoja realiąją ekonomiką gerokai mažesnės sisteminės rizikos aplinkoje. Geriausi priešnuodžiai nuo būsimų finansų krizių – įvairovė, skaidrumas ir tvarumas.

1.14.

EESRK nuomone, šiuo metu absoliučiai būtina skatinti euro zonai nepriklausančių šalių dalyvavimą. Be to, kiekvienas iš trijų bankų sąjungos ramsčių turėtų padėti stiprinti pasaulinę finansų sistemą, didindami bendradarbiavimą Europos ir tarptautiniu lygmeniu pagal jos reguliavimo sistemą ir dalijantis patirtimi, visų pirma su 30 ES nepriklausančių šalių, kurių valiutos yra grindžiamos euru, įskaitant prancūzakalbes Afrikos šalis.

2.   Istorinė perspektyva, bendrosios aplinkybės ir naujo komunikato santrauka

2.1.

Didysis nuosmukis, kuris prasidėjo prieš dešimt metų, eurui buvo didelis išbandymas ir didesniu ar mažesniu mastu daug kainavo euro zonos šalims. Finansinio gelbėjimo operacijos atitinkamai turėjo neigiamo poveikio valstybių rizikai.

2.2.

Šalinant struktūrinius trūkumus, susijusius su euro projekto neužbaigtumu, 2012 m. buvo sukurta bankų sąjunga, kurios tikslas – sukurti vieningą ir integruotą finansinę sistemą, skirtą veiksmingam pinigų politikos įgyvendinimui, užtikrinti tinkamą rizikos paskirstymą tarp valstybių narių ir atkurti pasitikėjimą euro zonos bankų sistema. Remiantis teigiamais Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos pokyčiais ir ES valstybių narių biudžetine politika buvo padaryta pažanga kuriant ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS). Dabartinis iššūkis – įvesti eurą visose 27 ES valstybėse narėse ir užbaigti kurti bankų sąjungos trečiąją ramstį.

2.3.

Kylant populistinėms grėsmėms ir didėjant rizikai, kad bus krypstama į nacionalizmą, o tai daugiausia vyksta dėl didėjančių skirtumų, kurių susidarė dėl asimetrinių sukrėtimų euro zonoje, politiniu mastu plačiai sutariama, kad būtina užbaigti kurti finansinę sąjungą (bankų ir kapitalo rinkų sąjungą), siekiant apsaugoti ES finansinį stabilumą ir teritorinį vientisumą nuo, kaip apibūdino Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker, nacionalizmo „nuodų“.

2.4.

Kitas naujas didelis iššūkis yra susijęs su finansinių paslaugų technologijomis („FinTech“) ir kitomis finansų infrastruktūros inovacijomis, kurioms iki šiol pavyko išvengti finansinės priežiūros. 2017 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikate „Priežiūros integracijos gilinimas siekiant kintančioje aplinkoje sustiprinti kapitalo rinkų sąjungą ir finansinę integraciją“ nurodyta, kad „[k]uriant finansinę sąjungą reikia ne tik išnaudoti visas finansinių inovacijų galimybes, bet ir valdyti naują riziką“. Paskelbta, kad veiksmų planas bus pateiktas 2018 m. pradžioje (1).

2.5.

Pažanga kuriant bankų sąjungą, kuri buvo pasiekta nustačius bendro priežiūros mechanizmo (BPM) (2) reguliavimo, kontrolės ir sankcijų taikymo užduotis ir įsteigus bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPM) – o tai yra, kartu su bendru taisyklių sąvadu, išdėstytu Bankų sąjungos kūrimo gairėse, svarbiausi pasiekimai – prarado pagreitį per kelerius metus, kai atsirado ekonomikos atsigavimo požymių, nes euro zonos partneriai nusprendė veikiau atsisakyti finansinės integracijos sukuriamos sinergijos nei dalytis rizika.

2.6.

Todėl paskelbta labai daug įvairių pareiškimų ir pasiūlymų, kurie paskatino pažangą, tačiau neužtikrino rizikos mažinimo ir rizikos paskirstymo. ES teisės aktų leidėjai dar nepateikė pakankamai konkrečių atsakymų, kaip užbaigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, visų pirma dėl: 2014 m. direktyvos, kurią Taryba sustiprino 2017 m. (3), laikymosi, 2015 m. lapkričio mėn. pateikto pasiūlymo dėl reglamento, iš dalies ir toliau kuriamos kapitalo rinkų sąjungos, paskelbto „Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų plano“ (2017 m.), naujų priemonių dėl neveiksnių paskolų mažinimo (4) ir pan.

2.7.

Pirmiau minėtame 2015 m. pasiūlyme dėl reglamento numatoma laipsniškai ir progresyviai kurti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS). Pirmajame etape būtų naudojama perdraudimo sistema, vėliau būtų pereinama prie laipsniškai didinamos bendros sistemos (bendras draudimas) ir galiausiai trečiajame etape būtų pasiekta, kad nuo 2024 m. visą riziką padengia EIGS. Kartu su šiuo projektu Komisija paskelbė keletą priemonių, skirtų rizikai bankų sąjungoje mažinti. Deja, derybos kol kas nebuvo sėkmingos.

2.8.

Be to, vis dar reikia tęsti darbą dėl nacionalinių indėlių garantijų sistemų (IGS), kurios galėtų padėti žengti į priekį. Be kita ko, kyla problemų dėl vis dar išliekančių nemažų skirtumų valstybėms narėms įgyvendinant Indėlių garantijų sistemų direktyvos taisykles ir būtinybės gerinti informacijos mainus ir nacionalinių indėlių garantijų sistemų koordinavimą skatinančias priemones (5).

2.9.

Siekiant išeiti iš aklavietės, kuri susidarė tarp teisėkūros institucijų, šiame komunikate sugriežtinamas gelbėjimui privačiomis lėšomis taikomas kriterijus ir siūloma, pirma, įvesti bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonę ir, antra, sukurti išsamesnį veiksmų planą dėl Europos indėlių garantijų sistemos, pradedant nuo perdraudimo (siūlant laipsnišką trūkstamo likvidumo padengimą, kai bendras fondas finansuojamas bankų įnašais), o po to, antrajame etape, pereinant prie bendro draudimo, dėl kurio gali būti keliama sąlyga, kad būtų pakankamai apribota su neveiksniomis paskolomis susijusi rizika (6). Šiuo tikslu siūloma pirmoji papildoma priemonė, kuria siekiama sumažinti įmonių nemokumo tikimybę taikant restruktūrizavimo procedūras, o kartu taip pat stengiamasi kuo anksčiau pradėti taikyti nuostatas dėl neveiksnių paskolų persvarstant BPM reglamentą. 2017 m. viduryje paskelbtame Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“ taip pat pranešama apie trumpalaikes priemones antrinei neveiksnių paskolų rinkai sukurti (7). Tai galiausiai reiškia, kad turi būti padaryta pakankama pažanga mažinant riziką bankų sektoriuje.

2.10.

Antroji papildoma priemonė yra susijusi su bankų turimų valstybės garantuotų skolų diversifikavimu. Šioje srityje gali būti naudingi valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai, kurie kartu suteiktų papildomų garantijų. Atsižvelgdama į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) atliekamą darbą, Komisija 2018 m. pradžioje ketina paskelbti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

2.11.

Taigi visos rizikos pasidalijimo priemonės turi būti pradėtos taikyti iki 2019 m. pavasario, kad galėtų prasidėti įgyvendinimo etapas, pradedant teisėkūros institucijų susitarimu dėl 2016 m. lapkričio mėn. bankų sektoriaus dokumentų rinkinio pagrindinių elementų ir didele pažanga dėl likusios dalies, o vėliau paaiškinant esamas kontrolės galias, siekiant sumažinti su neveiksniomis paskolomis susijusią riziką, ir priimant pasiūlymą dėl investicinių įmonių vertinimo.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Šiuo metu, kai euro zonos šalių ekonomika vėl auga ir taip pat didėja bankų finansavimas ekonomikai, laikas padidinti mūsų finansų sistemos atsparumą ir užtikrinti, kad galimos finansų krizės nesukeltų dar didesnio rinkos susiskaidymo (8) ir netaptų dar vienu brangiai kainuojančiu euro ir visos Europos integracijos išbandymu.

3.2.

Siekiant šio tikslo labai svarbu sukurti „visą riziką padengiantį“ bendrą indėlių garantijų fondą, kad būtų galima užbaigti kurti Europos Sąjungos finansinę struktūrą ir pašalinti dabartinius neatitikimus tarp, pirma, bankų priežiūros ir pertvarkymo (kurie yra centralizuoti) ir, antra, nacionalinių indėlių garantijų sistemų (kurios nėra suderintos). Šiuo tikslu taip pat turi būti padaryta pakankama pažanga mažinant riziką bankų sektoriuje.

3.3.

Pažanga rizikos mažinimo srityje yra neatsiejama nuo pažangos indėlių apsaugos srityje, todėl Komitetas dar kartą patvirtina principus, kuriuos jis jau yra išdėstęs dėl pradinių pasiūlymų dėl EIGS (9). Konkrečiai kalbant, buvo nurodyta, kad abi priemones reikės įgyvendinti vienodai, taikant iš tikrųjų tokius pat įrankius ir metodus, nes tam tikri esminiai ir svarbūs šių priemonių tikslai, susiję su bankų sąjungos stiprinimu ir sukūrimu, yra bendri. Todėl siekiant realios pažangos, Komiteto nuomone, būtina užtikrinti, kad EIGS ir atitinkamos rizikos mažinimo priemonės būtų svarstomos ir įgyvendinamos nedelsiant, tuo pat metu ir veiksmingai pagal aiškų ir praktišką tvarkaraštį. Taip pat labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas siekti pažangos, kad toliau būtų kuriama ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS), kurios pagrindinė dalis yra bankų sąjunga.

3.4.

Kartu su kitomis iniciatyvomis, susijusiomis su rizikos mažinimu, svarbiu darbotvarkės punktu, be abejonės, privalo išlikti neveiksnių paskolų klausimas (10) ir ypač nevienodas jų pasiskirstymas šalyse. Kaip neseniai buvo pareikšta, apskritai padaryta pažanga, tačiau vidurkiai – dar ne viskas (11). Greta bankų, kurie ryžtingai sprendžia šį klausimą ar bent jau juda teisinga kryptimi, vis dar yra ir tokių, kurie neigia šią problemą arba jos nešalina pakankamai atkakliai. Dabar, kai ekonomika vėl auga, būtina šį klausimą nagrinėti prioritetine tvarka, siekiant spręsti ir paveldo, ir ateities klausimus. Būtina pasiekti realių rezultatų vietoje. Tai gyvybiškai svarbu, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant bankų sąjungos trečiąjį ramstį.

3.5.

Palyginti su 2015 m. pateiktais pasiūlymais dėl EIGS, šis komunikatas suteikia galimybę surengti platesnio masto diskusijas dėl Europos indėlių garantijų sistemos ir laipsniškesnio jos įgyvendinimo metodo. Šiuo metu, kai svarbu neprarasti pagreičio įgyvendinant bankų sąjungą ir atsižvelgti į per derybas padarytas išvadas, naujas Komisijos požiūris yra realistiškas ir Komitetas gali jam pritarti.

3.6.

Komitetas pritaria sprendimui pirmajame etape tiktai užtikrinti likvidumą, o tai reiškia, kad šiuo etapu nuostolius dengs nacionalinės indėlių garantijų sistemos. Kad tolesnis perėjimas į kitą etapą be reikalo netaptų sudėtingas, taip pat siekiant abipusio pasitikėjimo, Komiteto nuomone, svarbu nuo pat pradžių aiškiai nurodyti, kad privaloma imtis tolesnių veiksmų siekiant kiek įmanoma suderinti nacionalines sistemas, kad būtų pašalinti dideli neatitikimai tarp valstybių narių. Taip pat svarbu spręsti paveldėtas problemas ir neatsakingo elgesio rizikos klausimus.

3.7.

Kalbant apie perėjimą nuo perdraudimo etapo (žr. pirmiau) prie bendro draudimo etapo, kuris priklauso nuo tam tikrų sąlygų, Komiteto nuomone, sprendimo dėl perėjimo pagrindimas turėtų būti kiek įmanoma platesnio masto, todėl atrodo tikslinga, kad šį sprendimą turėtų priimti ne tik Komisija, bet kartu ir Taryba bei Parlamentas (12).

3.8.

Be to, būtina kiek įmanoma aiškiau išdėstyti sąlygas, kurios bus taikomos ir perėjimo prie bendro draudimo etapo metu, ir po jo (13), kai bus padengiamas tiek likvidumo trūkumas, tiek ir nuostoliai. Pasiūlymas tai didinti laipsniškai (14) yra geras, tačiau kartu kelia susirūpinimą, kad dabartinis tekstas vis dar yra per daug bendro pobūdžio ir pernelyg neaiškus, todėl lieka per daug galimybių skirtingam aiškinimui ir diskusijoms. Šiuo klausimu nuo pat pradžių reikia suteikti daugiau gairių ir tikrumo.

3.9.

Apskritai verta pažymėti, kad plėtojant šią plačią koncepciją komunikatas kai kuriais klausimais yra suformuluotas labai abstrakčiai ir pasiūlymai pateikiami sąlygiškai. Viena vertus, tai suteikia veiksmų laisvę, kuri galėtų būti naudinga būsimose derybose su valstybėmis narėmis, taip pat jų tarpusavio derybose, kita vertus, tai reiškia, kad tekstas atrodo gana neapibrėžtas (15) ir ne visada yra toks aiškus, kaip tikėtasi. Keletas svarbių aspektų yra praleisti arba nutylimi, įskaitant institucinių apsaugos sistemų vaidmens pripažinimą, į kurį Komitetas jau anksčiau yra atkreipęs dėmesį (16). Siekiant išspręsti šiuos klausimus, dabar svarbu bendradarbiauti su visais kitais suinteresuotaisiais subjektais (įskaitant Tarybą, Parlamentą, valstybes nares, Komisiją ir pan.), kad būtų sparčiai daroma pažanga ir pateikta konkretesnių pasiūlymų.

3.10.

EESRK primygtinai ragina teisės aktų leidėjus pasinaudoti 2017 m. gruodžio 6 d. paskelbtu išsamiu priemonių rinkiniu, kuriuo siekiama sustiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą (17), kad būtų sparčiau pasiektas bendras sutarimas.

3.11.

EESRK pritaria ECB ketinimui užtikrinti, kad bankai siūlytų suderintas paslaugas visose ES valstybėse narėse (18) ir taip galėtų pasinaudoti didesnės rinkos privalumais. Jis ragina tas valstybes nares, kurios dar nėra įsivedusios bendros valiutos, prisijungti prie bendro priežiūros mechanizmo (BPM) – tai būtų pirmas žingsnis visiško jų integravimosi į euro zoną link.

3.12.

ES finansinės struktūros sukūrimas turi būti neatsiejamas nuo skaitmeninės ir finansinės įtraukties, laikantis 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. EESRK pabrėžia potencialų bankų vaidmenį, kurį jie, būdami tarpininkais tarp sąmoningų santaupų ir socialiai atsakingų investicijų, gali atlikti kovojant su klimato kaita ir įgyvendinant trylika iš septyniolikos DVT. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atidžiai peržiūrėti 2017 m. gruodžio 7 d. finalizuotas reformas pagal susitarimą „Bazelis III“, siekiant užtikrinti, kad nebūtų sumažintas Europos bankų skolinimas tose srityse, kurios yra itin svarbios tvaraus finansavimo požiūriu.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK pritaria Komisijos siūlomoms priemonėms, kuriomis siekiama apriboti riziką priežiūros, pertvarkymo ir indėlių garantijų srityse (galimai pereinant nuo perdraudimo prie bendro draudimo).

4.2.

EESRK pabrėžia, kad lygiagrečiai su EIGS kūrimo procesu turėtų būti vykdomas nacionalinių indėlių garantijų sistemų suderinimas. EESRK primygtinai ragina Komisiją parengti iniciatyvą, kuri sudarytų sąlygas nacionaliniams indėlių fondams prisidėti prie Europos sistemos struktūros užbaigimo, užtikrinant vienodas sąlygas nesisteminės svarbos subjektams (19). EESRK remia nacionalinės IGS teisę taikyti alternatyvias priemones nepažeidžiant konkurencijos taisyklių, kaip buvo nurodyta Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų 2014/49/ES 11 straipsnyje.

4.3.

EESRK tvirtai pritaria, kad reikia kuo skubiau įvesti bendro pertvarkymo mechanizmo fiskalinio stabilumo priemonę, pasinaudojant kredito linija pagal Europos stabilumo mechanizmą, kaip siūlo, pavyzdžiui, Koordinuotų veiksmų darbo grupė.

4.4.

EESRK pritaria tam, kad būtų stiprinami priežiūros įgaliojimai pagal bendrą priežiūros mechanizmą, taip pat pagal teisės aktais nustatytas (I ramsčio) prudencines fiskalinio stabilumo priemones, siekiant suderintai spręsti neveiksnių paskolų klausimą. Šiuo požiūriu Komisija turėtų įrodyti, kad, turėdamos naujus priežiūros įgaliojimus, kompetentingos institucijos gali daryti įtaką bankų atidėjinių politikai, taikomai neveiksnių paskolų atžvilgiu.

4.5.

Pirmiau minėti prudenciniai reguliavimo apsaugos mechanizmai turėtų būti taikomi kiekviename banke proporcingai jo sisteminės rizikos profiliui, dažnai susietam su jo verslo modeliu. Tai reikštų, kad mažiems ir vidutinio dydžio bankams, kuriuose nesusidaro pernelyg didelė rizika, būtų taikomi adekvatūs reikalavimai ir jie nebūtų „pernelyg griežtai reguliuojami“.

4.6.

Be to, EESRK rekomenduoja, kad bankams keliamiems kapitalo reikalavimams būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į žaliąją ekonomiką (20) ir būtų apsvarstytas papildomas kapitalo apmokestinimas, kai investuojama į „rudąją“ ekonomiką. BPM šioje srityje turėtų vykdyti specialią priežiūrą.

4.7.

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę numatyti daugiau novatoriškų elementų teisės aktuose dėl neveiksnių paskolų, išnagrinėjant, ar didesnis vaidmuo galėtų tekti privataus kredito draudimo paslaugoms, kurios atlieka trejopą funkciją – prevencijos, kompensavimo ir išieškojimo, ir kurios diegiant finansines inovacijas yra vis labiau susijusios su bankais. Savo ataskaitose ECB prieina prie išvados, kad tam tikrų rūšių riziką, pavyzdžiui, palūkanų normos riziką, tinkamai valdo dauguma Europos kredito įstaigų. Be to, reikėtų pažymėti, kad JAV rizikingų hipotekos paskolų krizę įveikė tada, kai Federalinis rezervas perdraudikams taip pat užtikrino likvidumą.

4.8.

Galiausiai EESRK, kaip ir įvairiose ankstesnėse nuomonėse, ragina užtikrinti tokias konkurencijos sąlygas, kurios būtų sąžiningos ir neutralios technologijų ir verslo modelių požiūriu. Šioje nuomonėje jis dar kartą ragina sudaryti vienodas veiklos sąlygas vykdant priežiūros užduotis. Tai reiškia, kad reikia atlikti daugiau patikrų dėl šešėlinės bankininkystės, investicinių įmonių ir „FinTech“ bendrovių, remiantis pagrindiniu principu „vienoda rizika, vienodos taisyklės, vienoda priežiūra“. Priėmus taisykles dėl šių naujų veiklų, dėl kurių dažnai iškeliamos teismo bylos, bus padidintos finansinės įtraukties galimybės, nedarant neigiamo poveikio vartotojų apsaugai.

---

(1)  COM(2017) 542 final (4 skirsnis ir toliau, 11 psl.).

(2)  Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013 (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(3)  2017 m. birželio 16 d. Taryba pasiekė susitarimą dėl bankų kreditorių hierarchijos nemokumo bylose, priėmus direktyvą, kuria remdamosi valstybės narės gali nustatyti tiesioginę neužtikrintų indėlių subordinaciją, pagal kurią tokie indėliai būtų „gelbėjami“ bankų žlugimo atveju.

(4)  COM(2018) 37 final

(5)  Žr. komunikato 12 psl.

(6)  Nepaisant teigiamų pokyčių, 2016 m. pabaigoje Europos bankai savo balansuose turėjo dvigubai daugiau pagal riziką įvertinto turto (vidutiniškai 19,1 proc. visoje ES, 18,8 proc. – euro zonoje) nei Jungtinių Amerikos Valstijų bankai (Japonijos bankų rodiklis yra maždaug viduryje tarp šių dviejų grupių), nors krizės pradžioje 2008 m. šie Europos rodikliai buvo geresni nei šių kitų dviejų galingų veikėjų. Be to, neveiksnių paskolų procentinė dalis tebėra tris kartus didesnė nei JAV ir Japonijoje.

(7)  Žr. COM(2017) 292 final, visų pirma 5 prioritetinį veiksmą.

(8)  Bankai sumažino savo riziką, kylančią dėl kitų valstybių narių, o tarpvalstybiniai mokėjimai vis dar sudaro tik 7 proc.

(9)  OL C 177, 2016 5 18, p. 21.

(10)  „Neveiksnios paskolos“.

(11)  Interviu su Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos pirmininke Danièle Nouy leidinyje Público, 2017 m. gruodžio 11 d. Žr. https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/interviews/date/2017/html/ssm.in171211.en.html

(12)  Nesumažinant svarbaus vaidmens, kurį šioje srityje atlieka priežiūros institucijos.

(13)  Žr. komunikato 3 punktą.

(14)  Apskritai šiuo metu siūloma, kad nuostolius padengtų nacionalinės indėlių garantijų sistemos ir Europos indėlių garantijų sistema pagal laipsniškai didėjantį apskaičiavimo metodą, pradedant 30 proc. EIGS įnašu pirmaisiais bendro draudimo etapo metais.

(15)  Dauguma aspektų yra aprašyti tariamąja nuosaka: žr. dviejų etapų Europos indėlių garantijų sistemos įgyvendinimo aprašyme nuolat vartojamus žodžius „būtų“ ir „galėtų“ (10 ir paskesni punktai).

(16)  OL C 177, 2016 5 18, p. 21.

(17)  COM (2017) 821 final.

(18)  OL C 434, 2017 12 15, p. 51.

(19)  Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 bendras priežiūros mechanizmas taikomas tik sisteminės svarbos kredito įstaigoms.

(20)  Argumentai už „žaliojo rėmimo koeficientą“ – teigiama sisteminė žaliosios veiklos vertė, mažinanti ilgalaikę riziką aplinkai, ir būtinybė integruoti teigiamą išorinį poveikį. Žr. http://www.finance-watch.org/our-work/publications/1445 ir https://ec.europa.eu/info/publications/180131-sustainable-finance-report_en.

---

6.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/53

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl:

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą

[COM(2017) 825 final – 2017/0334 (COD)]

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatos, susijusios su struktūrinių reformų parama valstybėse narėse

[COM(2017) 826 final – 2017/0336 (COD)]

(2018/C 237/09)

Pranešėjas:	Mihai IVAŞCU
Bendrapranešėjis:	Stefano PALMIERI

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2017 12 14 Europos Sąjungos Taryba, 2017 12 21 ir 2018 1 31
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 ir 177 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 2 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 14
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	183/2/9

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria pasiūlymui padidinti Struktūrinių reformų rėmimo programos (SRRP) biudžetą ir įtraukti specialią reformų įgyvendinimo priemonę reformų įsipareigojimams remti. Pirmenybė turėtų būti skiriama toms reformoms, kurios turi tiesioginį šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms.

1.2.

EESRK, atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones, remia struktūrines reformas, kuriomis siekiama socialinės ir ekonominės plėtros, įskaitant institucinių gebėjimų stiprinimą administracinei kokybei gerinti. Tokios reformos turėtų būti skirtos konkrečiai šaliai ir demokratiškai remiamos, išvengiant vieno visiems tinkančio požiūrio visose valstybėse narėse.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad struktūrinės reformos daro teigiamą poveikį ne tik tuo atveju, kai viešosios išlaidos sumažinamos socialiai atsakingu būdu, bet ir tada, kai, siekiant pagerinti valstybių narių biudžeto pusiausvyrą nuo vidutinės trukmės iki ilgojo laikotarpio, trumpuoju laikotarpiu jos padidinamos.

1.4.

SRRP biudžeto padidinimas sveikintinas, tačiau jis yra nepakankamas atsižvelgiant į didėjantį valstybių narių prašymų skaičių. Vien 2018 m. pateiktų prašymų skaičius siūlomą biudžetą viršija penkis kartus.

1.5.

Kita vertus, EESRK mano, kad labai svarbu tai, kad Europos Komisija skaidriai (ko pasigendama šiame pasiūlyme) pristatytų savo ketinimus dėl naujo SRRP biudžeto paskirstymo ir nustatytų aiškius atrankos kriterijus.

1.6.

EESRK pabrėžia, kad struktūrinių reformų rėmimo programos finansinis paketas turi būti didinamas taip, kad nenukentėtų kitų, ne mažiau svarbių fondų biudžetai.

1.7.

Svarbiausia – aiški strategija ES lygmeniu. Taip būtų galima stebėti vystymosi kiekvienoje valstybėje narėje pažangą ir mastą, taip pat būtų pristatomos lėšų paskirstymo ateities gairės atsižvelgiant į konvergencijos kriterijus. Taip pat reikėtų paspartinti dalijimąsi geriausios patirties pavyzdžiais užtikrinant reikiamą Europos Komisijos teikiamą techninę paramą.

1.8.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, kurios ruošiasi prisijungti prie euro zonos. Šio proceso spartinimas yra būtinas Europos Sąjungos ateičiai, kaip savo pranešime apie Europos ateitį išdėstė Jean-Claude Juncker (1).

1.9.

EESRK siūlo nustatyti taisyklę, pagal kurią finansavimas neturėtų būti skiriamas toms valstybėms narėms, kurios, priimdamos sprendimą dėl daugiamečių reformų įsipareigojimų planų (2), visapusiškai netaikė partnerystės principo ir realiai neįtraukė socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų. Partnerystės principo taikymas yra ypač svarbus užtikrinant reformų, pagrįstų faktiniais duomenimis, susijusiais su realia kiekvienos valstybės narės ekonomine padėtimi, įgyvendinimą.

1.10.

EESRK pritaria ketinimui numatyti naują reformų įgyvendinimo priemonę su specialiu finansavimo mechanizmu daugiametėje finansinėje programoje po 2020 m.

1.11.

EESRK rekomenduoja, kad kai kurios konkrečios SRRP reformos būtų finansuojamos ir susietos su nauja reformų įgyvendinimo priemone, ypač kai kalbama apie prisijungimą prie euro zonos ar reformas, kuriomis toliau galėtų būti didinama Europos integracija.

2.   Įvadas ir bendrosios pastabos

2.1.

2017 m. gruodžio mėn. paskelbtame Ekonominės ir pinigų sąjungos dokumentų rinkinyje Europos Komisija pateikė du konkrečius pasiūlymus dėl reglamentų, kurie turi būti priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą: vienu siekiama stiprinti Struktūrinių reformų rėmimo programą tam, kad būtų skatinama visoms valstybėms narėms teikiama techninė parama ir nustatyta speciali darbo tvarka euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms jų konvergencijos procese remti (3), kitu numatomi tiksliniai Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimai tam, kad būtų išplečiama galimybė pasinaudoti dabartinių Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklos lėšų rezervo suma nacionalinėms reformoms remti (4).

2.2.

EESRK gavo iš viso keturis atskirus prašymus pateikti nuomonę dėl kiekvieno iš šių dviejų pasiūlymų dėl reglamentų, du iš jų gauti iš Europos Parlamento ir du – iš Tarybos. Todėl šios nuomonės tikslas – išdėstyti EESRK požiūrį į šiuos du pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, atsakant į konkrečius institucinius prašymus ir nedarant poveikio tolesniam Komiteto darbui, susijusiam su kitais Komisijos EPS rinkinio dokumentais.

2.3.

EESRK mano, kad reformų įgyvendinimo priemonė galėtų būti svarbi priemonė, padedanti valstybėms narėms, kurių turimų struktūrinių lėšų panaudojimo rezultatai nėra geri, geriau jomis pasinaudoti ir sumažinti ekonominius skirtumus socialiai atsakingu būdu.

2.4.

Ypač svarbi nauja reformų įgyvendinimo priemonė, skirta valstybių narių reformų įsipareigojimams pagal Europos semestrą remti. Pirmenybė turėtų būti skiriama toms reformoms, kurios turi tiesioginį šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms. Tačiau EESRK ragina aktyviai ir visapusiškai kontroliuoti įgyvendinimo pagal Europos semestrą eigą.

3.   Pasiūlymai remti struktūrines reformas valstybėse narėse

3.1.

EESRK primena, kad labai svarbu, kad priimdamos sprendimą dėl struktūrinių reformų strategijos, kurią norėtų skatinti, ir Europos semestro stebėjimo procese, valstybės narės užtikrintų, kad būtų taikomas partnerystės principas ir realiai dalyvautų socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos. Siekiant užtikrinti, kad tikras principo taikymas vyktų visose valstybėse narėse, EESRK siūlo nustatyti taisyklę, pagal kurią finansavimas neturėtų būti skiriamas toms valstybėms narėms, kurios, priimdamos sprendimą dėl daugiamečių reformų įsipareigojimų planų, visapusiškai neįtraukė pilietinės visuomenės organizacijų.

3.2.

Po SRRP pristatymo 2017 m., 16 valstybių narių išreiškė ketinimą pasinaudoti jos finansavimu. Buvo skirtas 22,5 mln. EUR biudžetas, o 271 prašymas viršijo 80 mln. EUR numatytas lėšas. 2018 m. Komisija pasiūlė 30,5 mln. EUR biudžetą. Tačiau 24 valstybės narės pateikė 444 prašymus, kurie iš viso viršijo 150 mln. EUR.

3.3.

EESRK palankiai vertina didesnį Struktūrinių reformų rėmimo programos finansavimą, bet, atsižvelgdamas į valstybių narių pateiktų prašymų skaičių, abejoja priemonės veiksmingumu.

3.4.

EESRK rekomenduoja struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą padidinti taip, kad nenukentėtų kitų, ne mažiau svarbių fondų biudžetai.

3.5.

EESRK mano, kad labai svarbu, kad Komisija skaidriai pristatytų savo ketinimus dėl naujo SRRP biudžeto paskirstymo tam, kad kiekviena valstybė narė pagal savo vykdomas reformas turėtų galimybę gauti teisingą teikiamos paramos dalį.

3.6.

Europos Komisija turi nustatyti aiškias ir objektyvias taisykles, pagal kurias būtų atrenkamos iš ES biudžeto finansuotinos reformos, kartu užtikrinant, kad visoms valstybėms narėms būtų sudarytos vienodos finansavimo sąlygos. Be to, reformos, kurioms skiriamas finansavimas, turėtų atitikti ES strategiją ir turėtų būti griežtai kontroliuojamos visą Europos semestrą.

3.7.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės jau turi savo reformų iniciatyvas, EESRK rekomenduoja, kad SRRP daugiausia dėmesio būtų skiriama toms priemonėmis, kurios labiausiai atitiktų konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.

3.8.

Būtina atsiminti, kad valstybės narės gali pačios finansuoti reformas, o ši SRRP skatinimo priemonė iš Europos Komisijos biudžeto neturėtų reikšti, kad valstybės narės turėtų kliautis tik ES finansavimu. Visos ekonominės ir pinigų sąjungos veikimas grindžiamas subsidiarumu ir kiekvienos valstybės narės atsakingais veiksmais.

3.9.

Atsižvelgdamas į ribotus išteklius, EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų remti tas reformas ir priemones, kurios galėtų turėti didinamąjį poveikį pačių valstybių narių vykdomiems veiksmams.

3.10.

Vadovaudamasis savo ankstesnėmis nuomonėmis, EESRK remia struktūrines reformas, kuriomis siekiama socialinės ir ekonominės plėtros: daugiau ir geresnių darbo vietų, gamybos ir paslaugų sektorių konkurencingumo ir konkurencijos, administracinės ir institucinės kokybės, gerų ir efektyvių viešųjų paslaugų ir aplinkos tvarumo (5). Tokios reformos turėtų būti pritaikytos konkrečiai šaliai, atitikti nacionalines reformų programas (angl. NRPs) užtikrinant demokratinę paramą, o ne laikantis vieno visiems tinkančio požiūrio visose valstybėse narėse.

3.11.

Atsižvelgdamas į sutartimis prisiimtą beveik visų valstybių narių įsipareigojimą įsivesti eurą, EESRK rekomenduoja, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas toms reformoms, kuriomis siekiama išplėsti euro zoną, ir, jei įmanoma, šiems tikslams turėtų būti skiriamas papildomas finansavimas.

3.12.

Europos Sąjunga turi daugiau galimybių nei pačios valstybės narės stebėti euro zonai nepriklausančių valstybių pažangą. Proceso metu reikėtų dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, ir EESRK rekomenduoja šiuo tikslu sukurti specialią komunikacijos platformą.

4.   Pasiūlymas sukurti naują reformų įgyvendinimo priemonę, susijusią su struktūrinių reformų parama valstybėse narėse

4.1.

Pripažindamas tai, kad sąvoka „struktūrinė reforma“ tapo labai plati, EESRK džiaugiasi, kad ji apibrėžta pasiūlyme dėl reglamento.

4.2.

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis tam, kad ištirtų visus galimus būdus siekti fiskalinio ir biudžeto tvarumo. Kai kurioms reformoms galėtų prireikti daugiau viešųjų išlaidų trumpuoju laikotarpiu tam, kad būtų įgyvendinti nauji procesai ir veikla, kuriais būtų taupomi ištekliai arba surenkama daugiau pajamų vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu. Todėl patartina atkreipti dėmesį ne tik į trumpalaikes sąnaudų mažinimo priemones, bet taip pat į biudžeto pajamų didinimo būdus.

4.3.

EESRK palankiai vertina į daugiametę finansinę programą po 2020 m. pasiūlytą įtraukti naują reformų įgyvendinimo priemonę, ir mano, kad, siekdamos didesnės Sąjungos integracijos ir konvergencijos, Europos institucijos turi labai glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis. EESRK ragina aktyviai ir visapusiškai kontroliuoti įgyvendinimo pagal Europos semestrą eigą.

4.4.

Nepaisant to, kad Europos semestras ir kaip jo dalis parengtos šalių ataskaitos yra puiki pagrindinė reformų rėmimo programos vertinimo priemonė, EESRK mano, kad reikia sukurti naujų priemonių, skirtų pažangai deramai įvertinti. Šios priemonės turėtų būti pritaikytos konkretiems ekonominiams kiekvienos valstybės narės reikalavimams.

4.5.

EESRK pritaria laikinam sprendimui finansuoti naujos reformų įgyvendinimo priemonės bandomąjį etapą panaudojant veiklos lėšų rezervą. Šiuo pasiūlymu neturėtų būti trukdoma esamiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams (ESI fondams), ir jam turėtų būti skirtas atskiras biudžetas.

4.6.

Kiekvienos valstybės narės pažanga turėtų būti greitai stebima per Europos semestrą. Teikiamose ataskaitose turėtų būti aiškiai parodoma padaryta pažanga ir tolesni biudžeto poreikiai.

4.7.

Atsižvelgdamas į tai, kad naujoji reformų įgyvendinimo priemonė papildytų savanorišką SRRP priemonėmis teikiamą techninę paramą, EESRK rekomenduoja, kad kiekvienu atveju konkrečios SRRP reformos būtų finansuojamos ir susietos su nauja reformų įgyvendinimo priemone, ypač kai kalbama apie prisijungimą prie euro zonos ar reformas, kuriomis toliau galėtų būti didinama Europos integracija.

---

(1)  Pranešimas apie 2017 m. Sąjungos padėtį.

(2)  2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).

(3)  COM(2017) 825 final.

(4)  COM(2017) 826 final.

(5)  Pavyzdžiui, verslo aplinkos gerinimo, bendrovių bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų finansavimo, bendrovių, sektorių ir ekonomikos našumo didinimo, geros kokybės darbo vietų su didesniu atlyginimu kūrimo skatinimo, tuo pačiu metu laikinų ir nestabilių darbo vietų su žemu darbo užmokesčiu mažinimo, kolektyvinių derybų ir socialinių partnerių jose savarankiškumo stiprinimo bei socialinio dialogo vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis stiprinimo, viešojo administravimo institucijų, kad jos taptų veiksmingesnės ekonominės ir socialinės plėtros požiūriu ir skaidresnės visuomenei, pertvarkymo, darbuotojų švietimo ir mokymo sistemų kokybės, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir rezultatus visoms socialinėms grupėms, skatinimo.

---

6.7.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/57

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

[COM(2017) 677 final – 2017/0305 (NLE)]

(2018/C 237/10)

Pranešėjas: Michael McLOUGHLIN

Konsultavimasis	Tarybos prašymas pateikti nuomonę, 2017 12 1
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 29 straipsnio 1 dalis ir 148 straipsnio 2 dalis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2017 1 24
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 2 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 15
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	159/43/15

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK teigiamai vertina užimtumo politikos gairių projektą ir jų suderinimą su Europos socialinių teisių ramsčiu. Komitetas mano, kad gairėse būtų galima numatyti daugiau veiksmų siekiant iš tiesų patenkinti su ramsčiu siejamus lūkesčius.

1.2.

Užimtumo politikos gairės turi padėti pasiekti geresnę pusiausvyrą tarp makroekonominių taisyklių ir socialinės Europos, kaip numatyta 2015 m. penkių pirmininkų pranešime „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“ (1). EESRK mano, kad makroekonominės ir socialinės padėties konvergencijos klausimą reikia spręsti tada, kai atsiranda ekonomikos atsigavimo požymių.

1.3.

EESRK kartoja savo raginimą parengti tinkamą socialinių investicijų dokumentų rinkinį įgyvendinant 2 proc. BVP vertės Europos ekonomikos augimo ir investicijų programą (2).

1.4.

Komitetas atkreipia dėmesį į daugelį bendrosios užimtumo ataskaitos (3) išvadų, kurios rodo, kad užimtumas ES valstybėse narėse, regionuose ir visuomenės grupėse atsigauna nevienodai.

1.5.

EESRK pritaria tam, kad ramstyje ir užimtumo politikos gairėse labiau akcentuojamas poveikis ir įgyvendinimas, naudojantis socialinių rodiklių suvestine, o prireikus – kitomis priemonėmis. Su šiais klausimais susijęs poveikis turėtų būti įtrauktas į ES valstybių narių ir ES diskusijų ir planavimo procesą dėl ES lėšų skyrimo.

1.6.

5 gairės nuostatomis dėl naujoviškų darbo formų turėtų būti užtikrinta, kad tai nebūtų siejama su didesniu darbo nestabilumu, nes kartais galima padaryti tokią prielaidą. Priemonės, kurios remia sklandų perėjimą darbo rinkose, įskaitant tinkamas darbuotojų saugumo nuostatas, padėtų užtikrinti, kad naujos darbo formos suteiktų sąžiningų užimtumo galimybių.

1.7.

Gairėse numatytas mokesčių naštos perkėlimas nuo darbo jėgos kitiems šaltiniams yra teigiamas dalykas, tačiau jose reikia aiškiau nurodyti kitus galimus šaltinius. EESRK parengė keletą nuomonių dėl agresyvaus mokesčių planavimo, sukčiavimo ir mokesčių slėpimo bei aplinkosaugos mokesčių (4), kurie taip pat gali būti alternatyvus pajamų šaltinis, kurį būtų galima pasiūlyti šiose gairėse.

1.8.

6 gairėje, EESRK nuomone, turi ir toliau būti konkrečiai minimas ESF.

1.9.

7 gairėje būtina pripažinti, kad nešališkas ginčų sprendimas taikomas visose srityse, o ne tik nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju. Alternatyvios ginčų sprendimo priemonės neturėtų atimti suinteresuotųjų subjektų teisių kreiptis į teismus.

1.10.

8 gairėje reikia ir toliau išsaugoti veiksmus jaunimo nedarbui mažinti, visų pirma užtikrinti finansavimą Jaunimo garantijų iniciatyvai ir toliau plėtoti Įgūdžių garantijos iniciatyvą.

1.11.

8 gairėje ir toliau dėmesio centre turi būti ilgalaikis nedarbas, kuris gali tapti darbo jėgos šaltiniu esant įtemptai padėčiai darbo rinkoje.

1.12.

Neįgalių asmenų padėtis turi būti vertinama pagal teisėmis grindžiamą požiūrį, kartu užimtumo srityje taikant praktines integracijos priemones, ypač daug dėmesio skiriant kovai su diskriminacija, kaip nustatyta Sutartyse.

1.13.

Į kiekvieną gairę reikia įtraukti lyčių lygybės nuostatas ir itin daug dėmesio būtina skirti mažo darbo užmokesčio klausimams, šalinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus.

1.14.

Gairėse turėtų būti konkrečiai paminėti migrantai ir pabėgėliai.

1.15.

EESRK primena savo poziciją dėl teisės aktuose numatyto pensinio amžiaus didinimo, kad faktinis amžius pirmiausia turėtų būti panašus į teisinį amžių (5). Jis taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti pensijų sistemų tvarumą valstybėse narėse sprendžiant problemas, susijusias su ilgėjančia gyvenimo trukme, poveikį pensijų finansavimu turinčiais pokyčiais darbo rinkoje ir atitinkamo pensijų lygio užtikrinimu.

1.16.

EESRK palankiai vertina aiškumą, kad euro zonos šalims ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms bus taikomos tos pačios nuostatos tiek ramsčio, tiek užimtumo politikos gairių atveju.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1.

ES politikos priemonių derinyje užimtumo gairės rengiamos nuo 1997 m. Jų teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 148 straipsnis (6): „Taryba […] kasmet parengia gaires, į kurias valstybės narės atsižvelgia vykdydamos savo užimtumo politiką“.

2.2.

1997 m. gairės buvo vienas iš pirmųjų atviro ES politikos koordinavimo metodo pavyzdžių, kai savanoriškas tikslo siekimo metodas nustatomas su griežtomis ataskaitų teikimo ir tarpusavio vertinimo sistemomis. Dabar gairės yra susietos su bendromis ekonominės politikos gairėmis pagal SESV 121 straipsnį.

2.3.

Kartu su lapkričio mėn. pateiktu 2018 m. užimtumo politikos gairių projektu paskelbtas bendros užimtumo ataskaitos projektas (7), kuriame nurodomi atlikti svarbūs moksliniai tyrimai ir duomenys apie užimtumo padėtį visoje ES. Ataskaitoje teigiama, kad bendra užimtumo padėtis ES gerėja, jaunimo ir ilgalaikis nedarbas mažėja, o strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtas 75 proc. užimtumo rodiklis yra beveik pasiektas ES mastu, tačiau ne visose valstybėse narėse. Tačiau pagerėjimo lygis įvairiose valstybėse narėse, regionuose ir visuomenės grupėse labai skiriasi. Daug žmonių savo gyvenime vis dar nemato ekonomikos atsigavimo požymių. Svarbūs pažymėtini klausimai taip pat yra sukurtų darbo vietų kokybė ir didėjantis dirbančiųjų skurdas.

2.4.

2017 m. lapkričio mėn. Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime kaip tarpinstitucinė deklaracija buvo priimtas Europos socialinių teisių ramstis (8). Faktiškai šis ramstis yra politinė deklaracija, kuria ES įpareigojama laikytis 20 pagrindinių principų. Jis iš tiesų rodo naują visaapimantį ES įsipareigojimą siekti socialinės Europos. Prie socialinių teisių ramsčio pridedama socialinių rodiklių suvestinė, kurioje yra 14 pagrindinių rodiklių, skirtų užimtumo ir socialinėms tendencijoms įvertinti.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Europos Sąjunga per savo istoriją nuolat, nors ne visada sėkmingai, siekė išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinių teisių ir ekonomikos augimo tikslų, taikydama Sutarčių nuostatų, teisės aktų ir privalomos teisinės galios neturinčių socialinės politikos priemonių derinį ir kurdama bendrąją rinką. Pasaulinė ekonomikos krizė paskatino įgyvendinti didelio masto ekonomikos reformą, kuria siekta atitolinti egzistencinę euro krizę. Daugelio nuomone, ES įsipareigojimas vykdyti socialinę politiką nuo Jacques Delors vadovaujamos Komisijos laikų nuolat silpnėja. Be to, akivaizdų politinį ir socialinį poveikį padarė ekonomikos krizė ir susijusios griežto taupymo priemonės. Kai kurie netgi įžvelgia daugiau ar mažiau tiesioginį ryšį su populizmu ir „Brexit“. Būtinybei grįžti prie ekonominės integracijos ir tinkamos socialinės politikos konvergencijos buvo oficialiai pritarta 2015 m. penkių pirmininkų pranešime „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“ (9). 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje (10) naratyvas šiek tiek pasikeitė, daugiau dėmesio skiriant lygioms galimybėms, kokybiškoms darbo vietoms ir būtinybei įvertinti paskirstomąjį reformų poveikį. Tai labai teigiamas dalykas.

3.2.

Europos socialinių teisių ramstis (ESTR) yra naujas dalykas ir EESRK jau išreiškė savo susirūpinimą dėl to, kad ramsčio ir jo būsimo įgyvendinimo srityje trūksta aiškumo. Nereikėtų kartoti praeities klaidų, susijusių su pagrindinių politinių įsipareigojimų vykdymu, įgyvendinant politiką, kuria siekiama užtikrinti Europos Sąjungos piliečių gerovę. EESRK ramstį nagrinėjo dviejose (11) 2017 m. nuomonėse, kuriose jis labai teigiamai įvertino principus bei teises, kartu ir ramsčio, kaip naujos konvergencijos valstybėse narėse kelrodžio, vaidmenį, ir paragino visas šalis užtikrinti jų įgyvendinimą ir veiksmingumą. Į tai atsižvelgdamas, Komitetas taip pat ragino suteikti daugiau aiškumo dėl ramsčio ir jo praktinio veikimo. Ramstis neturi teisinės galios ir nėra įtrauktas į Sutartis. Komitetas taip pat nurodė, kad visų pirma ramsčiu turėtų būti skatinamas „dabartinis ES socialinis acquis ir visapusiškas bei tinkamas jo įgyvendinimas“. Pabrėžiant pilietinės visuomenės vaidmenį, ypač socialinių partnerių vaidmenį įgyvendinant užimtumo ir darbo rinkos politiką, nuomonėse taip pat atkreipiamas dėmesys į aktualius užimtumo klausimus šiose srityse: — tinkamos pusiausvyros tarp ekonominių ir socialinių aspektų užtikrinimas, — darbas ateityje, — itin nepalankioje padėtyje esančių grupių integravimas į darbo rinką, — užimtumas ir kokybiškų darbo vietų kūrimas, — naujų ir įvairesnių karjeros galimybių skatinimas, — „įgūdžių garantijos“ būtinybė, — būtinybė užtikrinti, kad faktinis pensinis amžius būtų panašesnis į teisės aktuose nustatytą amžių, — tikslas, kad žmonės ilgiau dirbtų, derinamas su požiūriu į gyvenimo ciklą, apimančiu geras darbo sąlygas, — sąžiningas darbuotojų judumas ir sąžiningos darbo sąlygos visiems, — socialinių investicijų poreikis, — būtinybė siekti įdiegti privalomą minimalią socialinę apsaugą, — Europos semestro vaidmuo ir ypač būtinybė vienodai vertinti užimtumo bei socialinius tikslus ir makroekonomikos siekius, — būtinybė ESIF lėšas tikslingai skirti socialinėms investicijoms, — ne euro zonos šalių padėtis.

3.3.

Šioje nuomonėje užimtumo politikos gairės ir susiję klausimai nagrinėjami atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį. Iš tiesų, gairių atnaujinimas taip pat paremtas ramsčiu ir Komisijos taikoma jo metodika. Daugeliu atžvilgių užimtumo gairės gali būti, be kita ko, vertinamos kaip geras pirmasis ramsčio išbandymas. EESRK turi išnagrinėti gaires atsižvelgdamas į savo ankstesnes, dėl ramsčio priimtas pozicijas.

3.4.

Komitetas jau pabrėžė užimtumo politikos gairių poveikio ir įgyvendinimo klausimus savo ankstesnėse šios srities nuomonėse, parengtose 2015 m. ir anksčiau (12). Šios nuomonės taip pat yra svarbios vertinant užimtumo politikos gaires ramsčio požiūriu. Europos socialinių teisių ramsčiui numatyta 14 punktų rodiklių suvestinė, pagal kurią matuojama pažanga, kad būtų galima įsitikinti ramsčio veiksmingumu. Tačiau kai kurie iš šių rodiklių nėra nauji ir jau buvo įtraukti į 2013 m. užimtumo politikos rodiklių suvestinę. Pagirtina, kad rodiklių suvestinė apima ramstį, tačiau būtų svarbu, kad bendri matavimai virstų išsamesniais valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo elementais. Taip pat būtų galima iškelti klausimą, ar užimtumo politikos gairės pakankamai apims tam tikrą aspektą ar grupę, kurie nėra aiškiai įtraukti į ramstį arba rodiklių suvestinę.

3.5.

Užimtumo politikos gairės toliau taikomos pagal atvirąjį koordinavimo metodą, o ramstis įgyvendinamas derinant „švelniąją“ teisę ir ES teisės aktus. Gairių atveju tokia padėtis buvo visą laiką, todėl dėl šios priežasties jų veiksmingumas nesumažėjo. Kadangi ką tik sukurtam ramsčiui teikiamas itin didelis politinis prioritetas, galime įsivaizduoti, kad tai bus jaučiama ir užimtumo politikos gairių atveju, tačiau ilgainiui taip gali būti ne visada.

3.6.

Be to, Komitetas savo naujausioje nuomonėje dėl ramsčio atkreipė dėmesį į tai, kad reikia patobulinti rodiklių suvestinę ir kad būtinas ir ekonominis, ir socialinis Europos semestras (13). Makroekonominių reikalų priežiūros ir užimtumo bei socialinės politikos ryšys yra itin svarbus. Pastebimas neatitikimas tarp požiūrio į užimtumą ir labai griežtų teisinių galių, kurios valdo eurą, pavyzdžiui, šešių dokumentų rinkinys ir dviejų dokumentų rinkinys kartu su fiskaliniu susitarimu. EESRK vis dar laikosi nuomonės, kad, nepaisant pažangos ramsčio srityje ir užimtumo politikos gairių įtraukimo į bendras ekonominės politikos gaires, vis dar esama galimybių labiau suderinti šiuos du elementus. EESRK pakartoja savo susirūpinimą dėl užimtumo politikos gairių ir bendrų ekonominės politikos gairių konvergencijos stygiaus (14). Penkių pirmininkų pranešime, kuriame primygtinai raginama Europoje pasiekti socialinį AAA reitingą, taip pat pasisakoma už didesnę ekonominių ir socialinių aspektų konvergenciją. Gairių pakeitimai ir rodiklių suvestinės taikymas sudaro sąlygas toliau derinti politiką su ramsčiu ir tai yra teigiamas dalykas, tačiau tai nėra didelė pažanga atsižvelgiant į bendrą poreikį pasiekti socialinių ir makroekonominių aspektų konvergenciją. Netgi gali kilti klausimas, ar tam tikros ekonominės politikos gairės neprieštarauja užimtumo gairėms.

3.7.

Siekiant didinti užimtumo gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio veiksmingumą itin svarbų vaidmenį gali atlikti konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (15). Jos suteikia svarbią galimybę formuoti nacionalinę politiką laikantis gairių ir ramsčio principų, kad būtų pasiekta bendrų rezultatų. Nepaisant visoje Europoje gerėjančios padėties, vis dar išlieka skirtumų tarp skirtingų ES valstybių narių, regionų ir įvairių gyventojų grupių darbo rinkoje. Konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, rengiamomis pagal užimtumo politikos gaires, turėtų būti siekiama mažinti šiuos skirtumus ir šiuo tikslu didinti bei orientuoti išteklius.

3.8.

Europos socialinių teisių ramstis buvo skirtas visoms valstybėms narėms, nors jis buvo sukurtas euro zonai (16), taigi ramsčio principais ir socialinių rodiklių suvestinės rodikliais bus remiamasi ir formuluojant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, skirtas visoms šalims, o tai yra palankiai vertintinas dalykas.

3.9.

Nuo ankstesnių gairių labai susidomėta „Įgūdžių garantijos“ idėja. Ši koncepcija, kuri paremta Jaunimo garantijų iniciatyvos metodu ir kuri tam tikru mastu buvo aprašyta Komisijos komunikate „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (17), visų pirma yra skirta žemos kvalifikacijos suaugusiesiems, kad jie įgytų raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžių ir vidurinį išsilavinimą (18).

3.10.

Ateityje ir toliau bus svarbus ramsčio ir užimtumo politikos gairių finansavimas ES fondų lėšomis. Greitai prasidės derybos dėl kitos daugiametės finansinės programos ir be abejonės kils didelių iššūkių, visų pirma formuojant biudžetą po „Brexit“. Komitetas išdėstė savo poziciją šiuo klausimu nuomonėje „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra“, kurioje teigiama: „Dėl šios Europos pridėtinės vertės būtinas platus politinis sutarimas, kuriuo būtų remiami ES veiksmai, galintys užtikrinti konkrečią naudą ES piliečiams“ (19).

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Komisija aiškiai pakeitė užimtumo politikos gaires, kad jos būtų suderintos Europos socialinių teisių ramsčiu. Tai labai teigiamas dalykas. Iš esmės vis dar išlieka aktualios 2015 m. EESRK nuomonėje dėl užimtumo politikos gairių (20) išdėstytos išvados ir rekomendacijos. Tačiau pastabas dėl keleto konkrečių klausimų reikia atnaujinti.

4.2.

Šiuo metu ekonominė padėtis ES šalyse toliau gerėja, tačiau dar reikia įgyvendinti daug daugiau veiksmų, visų pirma skirtų valstybėms narėms, regionams ir visuomenės grupėms, kurie patiria daugiau sunkumų, o tai dar labiau sustiprina argumentą, kad reikia stiprinti socialinę politiką, kuri atitiktų Europos socialinių teisių ramstį.

4.3.

EESRK anksčiau palankiai įvertino Komisijos socialinių investicijų dokumentų rinkinį (21), nes manė, kad jis galėtų svariai prisidėti keičiant politikos kryptį skatinant tvarų ekonomikos augimą ir didinant visuomenės atsparumą. Komitetas ragino įgyvendinti 2 proc. BVP vertės Europos ekonomikos ir investicijų programą ir „užtikrinti, kad Europos semestro koordinavimo procese daugiau dėmesio būtų skiriama socialinėms investicijoms“. EESRK pakartoja šį prašymą svarstydamas dabartines užimtumo politikos gaires ir ragina iš dalies pakeisti jų tekstą siekiant atsižvelgti į šią idėją.

Dabartinė ekonominė ir darbo rinkos padėtis iš tiesų skatina dėmesį vėl sutelkti į socialines investicijas.

4.4.

EESRK dabar dar geriau suvokia darbo rinkos ir konkrečių visuomenės grupių padėtį tiek vertinant darbo jėgos pasiūlą, tiek siekiant vienodesnių rezultatų. EESRK nuolat pateikia pastabų dėl daugelio tokių žmonių, kurie tebėra svarbūs užimtumo politikos gairių požiūriu, padėties. Komisijos aiškinamojo memorandumo dėl užimtumo politikos gairių 8 dalyje pateikta speciali nuoroda į Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (22). Tai – 2008 m. parengtas dokumentas, todėl jį gali tekti peržiūrėti siekiant jį suderinti su ramsčiu ir užimtumo politikos gairėmis, nes nuolat augant įtampai darbo rinkoje bus sukurta galimybių tokioms asmenų grupėms.

5.   Gairės

5.1.

Kelete vietų gairės specialiai performuluotos siekiant jas suderinti su ramsčiu arba dėl kitų priežasčių. 5 gairėje nurodoma, kad valstybės narės dabar turėtų „remti naujoviškas darbo formas, kuriomis atsakingai sukuriama darbo vietų visiems galimybių“. Nors naujos darbo formos ir inovacijos sudaro palankias sąlygas augimui, jos taip pat gali turėti neigiamo poveikio žmonėms, jeigu dėl jų padaugėja mažų garantijų darbo. Reikia rasti pusiausvyrą, kad būtų išnaudota neabejotina nauda ekonomikos augimui, verslumui ir užimtumui. Kartu būtina tinkamai įvertinti naujų darbo formų poveikį (23). Užimtumo politikos gairėmis turėtų būti siekiama su šiomis naujomis darbo formomis siejamas tendencijas paversti sąžiningomis užimtumo galimybėmis, grindžiamomis sklandaus perėjimo darbo rinkoje galimybėmis ir atitinkamų nuostatų dėl darbuotojų saugumo pusiausvyra. Šios gairės nuostatomis dėl naujoviškų darbo formų turėtų būti užtikrinta, kad tai nebūtų siejama su didesniu darbo nestabilumu, nes kartais galima padaryti tokią prielaidą. Priemonės, kurios remia sklandų perėjimą darbo rinkose, įskaitant tinkamas darbuotojų saugumo nuostatas, padėtų užtikrinti, kad naujos darbo formos suteiktų sąžiningų užimtumo galimybių. Neseniai priimtoje nuomonėje savo iniciatyva (24) EESRK ragino valdžios institucijas apibrėžti darbdavio ir darbuotojo sąvokas, įpareigoti fizinius asmenis mokėti socialinio draudimo įmokas, susieti elektronines socialinio draudimo ir mokesčių duomenų bazes ir ieškoti naujų sprendimų, kaip būtų galima finansuoti socialinės apsaugos sistemas.

5.2.

Kalbant apie inovatyvias darbo formas, daugiau dėmesio reikėtų skirti jų susiejimui su tendencijomis, susijusiomis su ES skaitmenine darbotvarke ir žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu, pavyzdžiui, skaitmeninimu ir žaliosiomis darbo vietomis. Kadangi valstybės narės raginamos skatinti socialines inovacijas, Komitetas atkreipia dėmesį į kai kuriuos vertingus socialinių inovacijų modelius, kuriems buvo skirta 2017 m. EESRK pilietinės visuomenės premija (25).

5.3.

Kalbant apie verslumą ir labai mažų bei mažųjų įmonių kūrimą ir augimą, Komitetas pritaria, kad tai reikia skatinti ir puoselėti į verslumą orientuotą mąstyseną (26). Būtų naudinga nustatyti rodiklį, pagal kurį būtų matuojamos verslumui palankios sąlygos.

5.4.

Svarstydamas Komisijos pasiūlymus dėl Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės, EESRK savo nuomonėje (27) atkreipė dėmesį į daugybę iššūkių, pavyzdžiui, tai, kad „reikia daugiau novatoriškų sprendimų švietimo ir gebėjimų ugdymo srityse“, remiant Įgūdžių garantijos iniciatyvą, ir suteikti tinkamą bei didesnį finansavimą ir visuotinę galimybę tuo naudotis.

5.5.

5 gairėje taip pat nurodomas „sąžiningas darbo užmokestis, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis“ ir raginama „užtikrinti tinkamo lygmens minimalaus darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdami į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui“. Palyginti su ankstesnėmis gairėmis, taip rodomas didesnis dėmesys mažo darbo užmokesčio ir dirbančiųjų skurdo problemoms, tačiau EESRK tebemano, kad reikia aiškiai apibrėžti „kokybiškų darbo vietų“ sąvoką. Šiuo požiūriu būtų naudinga, pavyzdžiui, didinti kolektyvinių sutarčių veiksmingumą plečiant jų aprėptį. Kartu būtina ir labai svarbu visapusiškai laikytis subsidiarumo principo ir gerbti savarankišką socialinių partnerių vaidmenį.

5.6.

Komitetas mano, kad per daug akcentuojamos kliūtys pasiūlos požiūriu, tačiau lygiaverčio dėmesio neskiriama socialinių investicijų ir ekonomikos augimo poreikiui. Gairėse numatytas mokesčių naštos perkėlimas nuo darbo jėgos kitiems šaltiniams yra teigiamas dalykas, tačiau jose reikia aiškiau nurodyti kitus galimus šaltinius. EESRK parengė keletą nuomonių dėl agresyvaus mokesčių planavimo, sukčiavimo ir mokesčių slėpimo bei aplinkosaugos mokesčių (28), kurie taip pat galėtų būti alternatyvus pajamų šaltinis, kurį būtų galima pasiūlyti šiose gairėse.

5.7.

Palankiai vertinama 6 gairėje pateikiama nuoroda į technologijų ir aplinkos srities pokyčius; vertėtų išsamiau aprašyti ir žaliojo ekonomikos augimo potencialą. Be to, naujas įsipareigojimas „užtikrinti mokymų teisių perkėlimą keičiant profesinę veiklą“ turėtų padidinti judumą. Kad tai būtų padaryta, EESRK pabrėžia būtinybę užtikrinti deramą pragyvenimą mokymosi laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, kur jis vyksta. Taip pat reikėtų išnagrinėti kai kuriose ES valstybėse narėse taikomas priemones, pavyzdžiui, dotacijas, paskolas, kolektyvines sutartis dėl mokamų mokymosi atostogų arba kitas nuostatas, kuriomis būtų siekiama, kad kai kurių valstybių narių geroji praktika, susijusi su minimaliais standartais, taikomais teisėms į mokymosi atostogas, taptų įprasta praktika. Komitetas palankiai vertina naują 6 gairės formuluotę dėl ne formaliojo švietimo sistemoje įgytų įgūdžių pripažinimo ir suaugusiųjų dalyvavimo lanksčioje tęstinio mokymo sistemoje bei jiems skirtų aktyvesnių veiksmų. Nuveiktas tam tikras darbas siekiant išplėsti 6 gairės nuostatas dėl moterų užimtumui kylančių kliūčių, apimant daugiau grupių ir nuostatas išdėstant neutraliau lyties atžvilgiu. Komitetas primygtinai ragina šioje srityje veikti atsargiai, kad nebūtų prarastas specialus dėmesys lyčių lygybei. Palankiai vertinamos nuostatos dėl darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo ir tam tikru mastu šioje srityje daroma pažanga. Šiuo požiūriu EESRK kartoja, kad pritaria Komisijos pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, įskaitant mokamas atostogas dėl šeiminių priežasčių ir priežiūros atostogas, kaip nurodyta neseniai priimtoje nuomonėje (29) (tokios nuorodos trūksta paskutinėje 6 gairės pastraipoje). Komitetas mano, kad 6 gairėje turėtų išlikti konkreti nuoroda į Europos socialinį fondą.

5.8.

7 gairėje patobulinta formuluotė dėl mažų garantijų darbo sąlygų ir lanksčių darbo sąlygų. Tai ypač pasakytina apie nuostatą, kad turėtų būti „užtikrinta tinkama darbuotojų apsauga ir sveika, saugi ir gerai pritaikyta darbo aplinka“. Tačiau nuostata dėl „įdarbinimo aplinkos“ neturėtų būti siekiama sumažinti darbo teisėje numatytos apsaugos. Gana nemažai pakeistos nuostatos dėl aktyvių darbo rinkos priemonių ir viešųjų užimtumo tarnybų. Jos vertinamos labai teigiamai ir atitinka šios srities geriausią praktiką. Atsižvelgiant į šiai sričiai teikiamą svarbą, pavyzdžiui, EBPO, būtų naudinga jai skirti daugiau dėmesio konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų procese. Komitetas palankiai vertina naują formuluotę dėl socialinio dialogo, tačiau dar kartą kartoja savo nuomonę dėl socialinio dialogo nevienodumo skirtingose ES šalyse ir šioje srityje padaryto ekonominės krizės poveikio, kuris daugelyje valstybių narių nebuvo pašalintas.

5.9.

Nuostatos dėl galimybės pasinaudoti veiksmingu ir nešališku ginčų sprendimu turėtų būti taikomos visuotinai, o ne vien tik neteisėto atleidimo iš darbo atveju. Tačiau turi būti išsaugotos suinteresuotųjų subjektų teisės kreiptis į teismus tais atvejais, kai alternatyvus ginčų sprendimas buvo nesėkmingas. Reikia įtraukti nuorodą į darbuotojų dalyvavimą, pavyzdžiui, tokiais klausimais kaip darbo laikas. Be to, nors bedarbio išmokos neturėtų būti paskata nedirbti, tai neturėtų pažeisti jų funkcijos užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį bedarbiams. Be to, nuostatos dėl paprastesnių sąlygų dirbti kitoje valstybėje turi būti suderintos su nuostatomis, skirtomis užtikrinti sąžiningą elgesį su darbuotojais ir išvengti socialinio dempingo.

5.10.

Yra šalių, kuriose socialinis dialogas yra mažiau išplėtotas, o kai kuriose valstybėse šioje srityje dėl krizės netgi pažengta atgal. Palankiai vertiname Europos Komisijos pastangas aktyviau bendradarbiauti su socialiniais partneriais įgyvendinant Europos semestrą. Atsižvelgdamas į esminę socialinio dialogo svarbą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir vykdant veiksmus pagal užimtumo politikos gaires ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, EESRK kartoja savo raginimą socialinį dialogą vesti visose valstybėse narėse ir primygtinai ragina visus nacionalinio ir Europos lygmens politinius veikėjus stiprinti, o ne silpninti kolektyvinių derybų struktūras visais lygmenimis. Be to, Komisija padarė pažangą įtraukiant pilietinę visuomenę į konkrečių šalių ataskaitų procesą ir tai yra teigiamas dalykas, kuris turėtų būti toliau plėtojamas.

5.11.

8 gairėje naujai suformuluotos bendresnės socialinės nuostatos. Teigiamai vertinamas įsipareigojimas atstovauti nepakankamai atstovaujamoms grupės, taip pat nuostatos dėl tinkamo dydžio minimalių pajamų. Tačiau būtų labai naudinga pateikti nuorodą, kaip tokios minimalios pajamos apskaičiuojamos, visų pirma paminint darbą, susijusį su orientaciniais biudžetais. 8 gairėje taip pat turėtų būti kalbama apie geresnes galimybes visų rūšių darbuotojams gauti socialinę apsaugą, nepriklausomai nuo jų statuso. Palankiai vertinamos šioje gairėje išdėstomos tolesnės nuorodos į dirbančiųjų skurdą ir konkrečiai išvardijamos konkrečios socialinės paslaugos, nes tai gaires susieja su socialinės politikos visuma, laikantis ramsčio nuostatų ir dar kartą paremiant EESRK raginimą dėl socialinių investicijų. Nors Komitetas šioje nuomonėje kartoja savo poziciją dėl pensinio amžiaus, teigiamai vertinamos šiuo metu gairėse pateikiamos nuostatos dėl „priemonių, kuriomis ilginamas darbinis amžius“, tačiau turėtų būti aišku, kad toks ilginimas yra savanoriškas. EESRK atėjus laikui pareikš savo nuomonę dėl Europos Komisijos požiūrio į galimybę gauti socialinę apsaugą.

5.12.

Vis dar susirūpinimą kelia padėtis, susijusi su jaunimo nedarbu ir dideliu nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (angl. NEET) skaičiumi, ir šią problemą itin sudėtinga išspręsti. 2017 m. Europos užimtumo ir socialinių tendencijų apžvalgoje (30) konkrečiai pabrėžiama, kad ekonomikos krizė padarė neproporcingai didelį poveikį jaunimui ir, kaip atrodo, ekonomikos atsigavimas nepakankamai prisideda prie šios tendencijos pakeitimo. Jaunimo garantijų iniciatyva, remiama pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir ESF, suteikė paskatų pagal politinius įsipareigojimus gana sparčiai imtis veiksmų, tačiau dar lieka neišspręstų klausimų. Kaip dažnai būna, buvo skirtas minimalus finansavimas, o daug išteklių nebuvo nauji. Bus svarbu užtikrinti, kad naujos lėšos (Jaunimo užimtumo iniciatyva) būtų bent jau išlaikytos tame pačiame lygmenyje. Būtų svarbu jaunimo nedarbo rodiklius išlaikyti dėmesio centre net ir jiems gerėjant, nes dažnai reikia imtis struktūrinių reformų siekiant užtikrinti, kad tai nebūtų visuomenės grupė, kuri pirmoji nukentės kito sukrėtimo atveju. Reikia daugiau mokslinių tyrimų siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp gerėjančių jaunimo užimtumo rodiklių (jeigu jų yra) ir faktinių priemonių, kurių buvo imtasi pagal garantijos iniciatyvą. Taip pat reikėtų įvertinti intervencinių priemonių kokybę ir nevienodus jaunimo nedarbo pokyčius atsižvelgiant į garantijos iniciatyvą. EESRK jau anksčiau ragino šiai sričiai nuolat skirti daug dėmesio Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose (ESIF) ir suteikti svarbesnį vaidmenį jaunimo organizacijoms ir socialiniams partneriams siekiant rezultatų vietoje (31).

5.13.

Kaip dažnai būna, ilgalaikiams bedarbiams reikia daugiausiai laiko grįžti į darbo rinką, kai padėtis joje pagerėja. Šiuo tikslu reikės specialių priemonių, pavyzdžiui, lanksčios darbo rinkos, atitinkamų mokymų ir asmeninių profesinio orientavimo paslaugų. Renkant statistinius duomenis reikėtų atkreipti dėmesį į darbo paieškomis nusivylusius ir darbo jėgai minimaliai priskiriamus darbuotojus, kurie į statistiką dažnai neįtraukiami. Gerėjanti padėtis darbo rinkoje gali pritraukti šias grupes vėl aktyviai ieškoti darbo, tačiau joms reikia tikslingos ir konkrečios paramos, o nacionalinės sistemos turi atremti šį iššūkį; šioje srityje vėlgi būtų naudinga akcentuoti socialines investicijas. Itin palankiai vertinama Užimtumo komiteto rodiklių sistema, taikoma Tarybos rekomendacijai dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (32) stebėti, ji ir toliau privalo būti naudojama šio komiteto darbe ir ją turi peržiūrėti EPSCO taryba.

5.14.

Gairėse reikia konkrečiai nurodyti migrantų ir pabėgėlių poreikius ir padėtį (33).

5.15.

Susirūpinimą ir toliau kelia vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai ir pernelyg didelė moterų, dirbančių mažai apmokamą darbą, dalis ir jie turi būti nagrinėjami gairėse ne tik svarstant darbuotojų pasiūlos klausimą. Veiksmai šioje srityje yra glaudžiai susiję su deramo darbo sąvoka ir minimaliomis pajamomis, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio gairių procese. Šiuo požiūriu taip pat bus svarbios iniciatyvos dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo ir vaikų priežiūros. Neseniai priimtoje EESRK nuomonėje (34) dėl Komisijos pasiūlymų dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros šie pasiūlymai vertinami kaip svarbus pirmas žingsnis. Tai sritis, kurioje reikia imtis veiksmų pagal visas gaires ir iš tiesų pagal visus ramsčio aspektus, nes joje sąveikauja keletas skirtingų politikos sričių.

5.16.

Šiuo metu itin svarbia modernios užimtumo politikos dalimi laikomi žmonių su negalia užimtumo klausimai, todėl palankiai vertinamos gairėse pateikiamos nuorodos į juos, nors jos yra minimalios ir galėtų būti ryžtingesnės. EESRK savo veikloje nuolat atsižvelgia į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. CRPD) ir mano, kad šioje srityje yra svarbi 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (35). Šioje srityje bendras pagrindas yra 2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. 4-asis Europos neįgaliųjų parlamentas neseniai priimtoje rezoliucijoje dėl strategijos ateities (36) pabrėžė daugelį neįgaliesiems kylančių su užimtumu ir socialinių teisių ramsčiu susijusių problemų. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į ES sutarties nuostatas dėl diskriminacijos, kurios taikomos visoms grupėms, ir pataria nesieti „pažeidžiamų grupių“ su diskriminacijos sąvoka.

5.17.

EESRK nemano, kad pailginus teisės aktais nustatytą pensinį amžių būtų galima išspręsti su demografiniais iššūkiais susijusias problemas. Mums reikia ilgesnį profesinį gyvenimą ir kartų solidarumą skatinančių iniciatyvų, paremtų veiksminga augimo ir užimtumo politika. Mums reikia tikros „aktyvaus senėjimo“ politikos, kad būtų galima taikyti gerų darbo sąlygų, sveikatos ir saugos bei darbo laiko politiką ir didinti dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Mes taip pat turime didinti vyresnio amžiaus žmonių, kurie anksti išeina iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų, darbo intensyvumo, ankstyvo atleidimo ar neturėtų galimybių mokytis ar sugrįžti į darbo rinką, užimtumo lygį (37).

5.18.

Socialiniai partneriai turi derėtis dėl darbo sąlygų, pavyzdžiui, darboviečių pritaikymo prie vyresnio amžiaus darbuotojų įgūdžių ir sveikatos būklės, atsižvelgiant į tam tikrų darbų sunkumą, sudarant geresnes sąlygas toliau mokytis, vykdant geresnę negalios prevenciją, sudarant galimybes paprasčiau derinti profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą bei pašalinant teisines ar kitokias kliūtis, trukdančias ilgiau likti darbo rinkoje.

5.19.

EESRK primena savo poziciją dėl teisės aktuose numatyto pensinio amžiaus didinimo, kad faktinis amžius pirmiausia turėtų būti panašus į teisinį amžių (38). Tačiau kartu pabrėžia poreikį užtikrinti pensijų sistemų tvarumą valstybėse narėse sprendžiant problemas, susijusias su ilgėjančia gyvenimo trukme, poveikį pensijų finansavimu turinčiais pokyčiais darbo rinkoje ir atitinkamo pensijų lygio užtikrinimu.

5.20.

EESRK mano, kad vis dėlto reikėtų išlaikyti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemas, taikomas darbuotojams, ilgai dirbusiems sunkų ar pavojingą darbą arba savo profesinę veiklą pradėjusiems labai anksti. EESRK nepritaria automatiniam pensinio amžiaus koregavimui, nei dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, nei dėl demografinių pokyčių.

6.   Bendrieji klausimai

6.1.

Derybose dėl būsimo ES biudžeto būtina gerokai padidinti investicijas į socialinę infrastruktūrą, nes, kaip neseniai nurodė Komitetas (39), tai turi daugialypį teigiamą poveikį darbo rinkoms ir biudžetams. Tai visų pirma susiję su investicijomis į žmogiškąjį kapitalą, kurios turi būti numatytos bendrame biudžete, jei norime, kad ES pasiektų savo pačios iškeltus tikslus būti visame pasaulyje konkurencinga ekonomine erdve, turinčia socialinį AAA reitingą, taip pat ir pagal užimtumo prioritetus.

6.2.

Reikia stebėti, kokias struktūrines reformas įgyvendino valstybės narės ir kurios iš jų padarė realų teigiamą poveikį užimtumo, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityse. 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje (40) Komisija nurodo Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP) (41). EESRK palankiai vertina šią iniciatyvą ir norėtų, kad būtų pateikta informacijos apie užimtumo ir švietimo reformas, kurios buvo atliktos pagal šią programą, taip pat apie socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimo lygį.

---

(1)  Penkių pirmininkų pranešimas „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, 2015 m. birželio 22 d.

(2)  OL C 226, 2014 7 16, p. 21.

(3)  2018 m. bendros užimtumo ataskaitos projektas.

(4)  EESRK nuomonė savo iniciatyva „Turtinė nelygybė Europoje“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 1); EESRK tiriamoji nuomonė „Bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimas“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 65, OL C 434, 2017 12 15, p. 18, OL C 71, 2016 2 24, p. 42).

(5)  OL C 84, 2011 3 17 p. 38, OL C 299, 2012 10 4, p. 115.

(6)  SESV.

(7)  2018 m. bendros užimtumo ataskaitos projektas.

(8)  Europos socialinių teisių ramstis.

(9)  Penkių pirmininkų pranešimas.

(10)  2018 m. metinė augimo apžvalga.

(11)  OL C 125, 2017 4 21, p. 10 ir nuomonė „Socialinio aspekto ir Europos socialinių teisių ramsčio poveikis Europos Sąjungos ateičiai“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 145).

(12)  OL C 332, 2015 10 8, p. 68.

(13)  EESRK nuomonė „Socialinio aspekto ir Europos socialinių teisių ramsčio poveikis Europos Sąjungos ateičiai“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 145).

(14)  OL C 458, 2014 12 19, p. 1, OL C 173, 2017 5 31, p. 73.

(15)  Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

(16)  Žr. Europos socialinių teisių ramsčio preambulę.

(17)  Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė.

(18)  Žr. 2016 m. Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems.

(19)  OL C 75, 2017 3 10, p. 63.

(20)  OL C 332, 2015 10 8, p. 68.

(21)  OL C 226, 2014 7 16, p. 21.

(22)  2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (OL L 307, 2008 11 18, p. 11).

(23)  Žr. OL C 303, 2016 8 19, p. 54.

(24)  EESRK nuomonė dėl tvarių socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemų skaitmeniniame amžiuje (OL C 129, 2018 4 11, p. 7).

(25)  Šia premija buvo apdovanoti išskirtiniai projektai, kuriuos įgyvendinant padedama į darbo rinką integruotis nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms, pavyzdžiui, migrantų kilmės asmenims, neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, nuo darbo rinkos atskirtoms moterims, jaunimui ir skurstantiems žmonėms. Žr. EESRK tinklalapį, skirtą 2017 m. pilietinės visuomenės premijai.

(26)  OL C 332, 2015 10 8, p. 20.

(27)  OL C 173, 2017 5 31, p. 45.

(28)  EESRK nuomonė savo iniciatyva „Turtinė nelygybė Europoje“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 1); EESRK tiriamoji nuomonė „Bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimas“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 65, OL C 434, 2017 12 15, p. 18, OL C 71, 2016 2 24, p. 42).

(29)  EESRK tiriamoji nuomonė „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 44).

(30)  2017 m. Europos užimtumo ir socialinių tendencijų apžvalga.

(31)  OL C 268, 2015 8 14, p. 40.

(32)  Užimtumo komiteto ilgalaikio nedarbo rodiklių sistemą.

(33)  OL C 264, 2016 7 20, p. 19.

(34)  Nuomonė „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 44).

(35)  OL L 303, 200012 2, p. 16.

(36)  Europos neįgaliųjų forumo (angl. EDF) Rezoliucija dėl 2020–2030 m. Europos strategijos dėl negalios, kurią 2017 m. gruodžio 6 d. priėmė 4-asis Europos neįgaliųjų parlamentas; taip pat žr. 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo.

(37)  OL C 451, 2014 12 16, p. 109.

(38)  OL C 299, 2012 10 4, p. 115.

(39)  OL C 271, 2013 9 19, p. 91.

(40)  2018 m. metinė augimo apžvalga.

(41)  SRRP.

---