Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document C:2010:223:FULL

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys, C 223, 2010m. rugpjūtis 18d.


    Display all documents published in this Official Journal
     

    ISSN 1725-521X

    doi:10.3000/1725521X.C_2010.223.lit

    Europos Sąjungos

    oficialusis leidinys

    C 223

    European flag  

    Leidimas lietuvių kalba

    Informacija ir prane_imai

    53 tomas
    2010m. rugpjūčio 18d.


    Prane_imo Nr.

    Turinys

    Puslapis

     

    I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

     

    NUOMONĖS

     

    Europos centrinis bankas

    2010/C 223/01

    2010 m. rugpjūčio 6 d. Europos centrinio banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas, susijusias su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (CON/2010/65)

    1

     

    IV   Pranešimai

     

    EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

     

    Europos Komisija

    2010/C 223/02

    Euro kursas

    5

    2010/C 223/03

    2010 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2007/623/EB, kuriuo įsteigiama aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė administracinei naštai mažinti

    6

     

    V   Nuomonės

     

    PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

     

    Europos Komisija

    2010/C 223/04

    Valstybės pagalba – Slovėnija – Valstybės pagalba C 13/10 (ex NN 17/10) – Galimos pagalbos priemonės įmonėms Elan d.o.o. ir Elan Marine d.o.o. – Kvietimas teikti pastabas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį ( 1 )

    8

    2010/C 223/05

    Jungtinės Karalystės Vyriausybės pranešimas dėl 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų ( 1 )

    15

     


     

    (1)   Tekstas svarbus EEE

    LT

     


    I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

    NUOMONĖS

    Europos centrinis bankas

    18.8.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 223/1


    EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

    2010 m. rugpjūčio 6 d.

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas, susijusias su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu

    (CON/2010/65)

    2010/C 223/01

    Įžanga ir teisinis pagrindas

    2009 m. lapkričio 12 d. Europos centrinis bankas (ECB) priėmė Nuomonę CON/2009/94 (1) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas, susijusias su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (toliau – pasiūlyta direktyva). 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas priėmė pasiūlytą direktyvą (2), kurią dabar turi formaliai priimti Europos Sąjungos Taryba. Ši nuomonė pateikta remiantis Europos Parlamento priimtos pasiūlytos direktyvos tekstu.

    ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalies paskutine pastraipa, pagal kurią ECB gali, inter alia, atitinkamoms Sąjungos institucijoms teikti nuomones jo kompetencijai priklausančiais klausimais. Šiuo atžvilgiu pasiūlytoje direktyvoje yra nuostatų, susijusių su Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniu nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 2 dalies pirmojoje įtraukoje, ir su ECBS indėliu, siekiant, kad būtų sklandžiai vykdoma politika, susijusi su finansų sistemos stabilumu, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

    1.   Bendros pastabos

    1.1.

    ECB yra susirūpinęs dėl to, kad pasiūlytos direktyvos I priedo 2 punkto c papunkčio ii dalyje numatoma pratęsti išlygos taikymą padengtų obligacijų (3), užtikrintų paskolomis, kurios užtikrintos įkeičiant gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, pozicijai. Išlygos pratęsimas nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. leidžia neribotai naudoti aukščiausio reitingo vienetus, kuriuos išleido pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas padengtų obligacijų grupėje. Be to, priimtame tekste nebelieka nuorodos į šiems vienetams būtiną geriausią kredito kokybę (4).

    1.2.

    Taigi pasiūlyta direktyva susijusi su KIPVPS atitinkančiomis padengtomis obligacijomis ir turtu užtikrintais vertybiniais popieriais, tinkamais Eurosistemos kredito operacijoms, kaip nustatyta 2000 m. rugpjūčio 31 d. Gairėse ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (5). Šiuo požiūriu, žvelgiant iš rizikos valdymo perspektyvos Eurosistemos įkaito sistema nustato griežtesnį režimą turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams lyginant su KIPVPS atitinkančiomis padengtomis obligacijomis, pvz., aukštesnius įvertinimo mažesne negu rinkos verte (haircuts) bei reitingo reikalavimus. Pasiūlytos direktyvos priėmimas galėtų paskatinti pinigų politikos kitas sandorių šalis kaupti turtu užtikrintus vertybinius popierius tokių padengtų obligacijų grupėje, taip pasinaudojant palankesniu režimu ir pažeidžiant Eurosistemos rizikos poziciją.

    1.3.

    ECB, nepažeisdamas savo pritarimo tam, kad reglamentavimu po truputį būtų mažinamas teisės aktų rėmimasis išorės reitingais, tuo pačiu metu yra susirūpinęs dėl nuorodos į šiems vienetams būtiną geriausią kredito kokybę panaikinimo, kadangi tai gali dar labiau pakenkti padengtų obligacijų rinkos patikimumui ir skaidrumui, ir galiausiai gali turėti pasekmių finansų stabilumui.

    1.4.

    Apskritai artimoje ateityje reguliavimu turėtų būti siekiama panaikinti išlygą ir nustatyti griežtus kriterijus turtui, kuris įtraukiamas į padengtų obligacijų grupę, kuriai i) nebūtų taikomi išorės reitingai, ir ii) kuri būtų pakankamai stipri išlaikyti rinkos pasitikėjimą padengtomis obligacijomis, suteikiant finansinėms institucijoms pakankamai laiko atitinkamiems jų veiklos modeliams pritaikyti. Nominalios neapmokėtos emisijos vertės ribos sumažinimas nuo 20 proc. iki 10 proc., kaip nurodyta pasiūlytos direktyvos I priedo 2 punkto c papunkčio i ir ii dalyse, gali būti vertinamas kaip teigiamas poslinkis šia kryptimi.

    2.   Redagavimo pasiūlymai

    Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą direktyvą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.

    Priimta Frankfurte prie Maino, 2010 m. rugpjūčio 6 d.

    ECB pirmininkas

    Jean-Claude TRICHET


    (1)  OL C 291, 2009 12 1, p. 1.

    (2)  P7_TA-PROV (2010) 0274.

    (3)  Kaip apibrėžta 1985 m. gruodžio 20 d. Direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo 22 straipsnio 4 dalyje (OL L 375, 1985 12 31, p. 3).

    (4)  Žr. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) VI priedo 68 punkto 3 papunktį (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

    (5)  OL L 310, 2000 12 11, p. 1.


    PRIEDAS

    Redagavimo pasiūlymai

    Europos Parlamento siūlomas tekstas

    ECB siūlomi pakeitimai (1)

    Pakeitimas

    VI priedo 68 punkto ii papunktis

    „ii)

    straipsnio 3 pastraipa pakeičiama taip:

    „Iki 2013 m. gruodžio 31 d. 10 proc. riba aukščiausiojo reitingo vienetams, kuriuos leidžia Prancūzijos „Fonds Communs de Créances“ arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, kaip nurodyta d ir e papunkčiuose, netaikoma, jeigu: i) vertybiniais popieriais padengtas gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas pateikė tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, arba tai pačiai centrinei įstaigai priklausanti bendrovė, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas (narystę vienoje grupėje arba jai priklausančioje bendrovėje būtina apibrėžti tuo metu, kai aukščiausiojo reitingo vienetai naudojami kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė); ir ii) tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, arba tai pačiai centrinei įstaigai priklausanti bendrovė, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, išlaiko visą pirmojo nuostolio segmentą, kuriuo užtikrinami šie aukščiausiojo reitingo vienetai. ki šio laikotarpio pabaigos ir ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija persvarsto šio delegavimo tinkamumą ir, jei reikia, panašaus vertinimo taikymo ir kitų formų padengtoms obligacijoms tinkamumą. Atsižvelgdama į šį persvarstymą Komisija gali, prireikus, priimti deleguotuosius aktus pagal 151 a straipsnyje nurodytą įgaliojimą ir šį laikotarpį pratęsti, padaryti delegavimą nuolatinį arba jį taikyti ir kitų formų padengtoms obligacijoms.“ “

    „ii)

    straipsnio 3 pastraipa pakeičiama taip:

    „Iki 2013 m. gruodžio 31 d. 10 proc. riba aukščiausiojo reitingo vienetams, kuriuos leidžia Prancūzijos “Fonds Communs de Créances„ arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, kaip nurodyta d ir e papunkčiuose, netaikoma, jeigu: i) šie aukščiausiojo reitingo vienetai turi pripažintos IKVI kredito vertinimą, kuris priskiriamas geriausiai kredito vertinimo kategorijai, kurią IKVI suteikia padengtoms obligacijoms; ii) vertybiniais popieriais padengtas gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas pateikė tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, arba tai pačiai centrinei įstaigai priklausanti bendrovė, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas (narystę vienoje grupėje arba jai priklausančioje bendrovėje būtina apibrėžti tuo metu, kai aukščiausiojo reitingo vienetai naudojami kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė); ir iii) tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, arba tai pačiai centrinei įstaigai priklausanti bendrovė, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas, išlaiko visą pirmojo nuostolio segmentą, kuriuo užtikrinami šie aukščiausiojo reitingo vienetai. .““

    Paaiškinimas

    Dėl šioje nuomonėje išdėstytų priežasčių ECB yra susirūpinęs dėl panaikinto reikalavimo, kad aukščiausio reitingo vienetai turėtų pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI) suteiktą geriausią kredito vertinimo kategoriją, kadangi tai gali dar labiau pakenkti padengtų obligacijų rinkos patikimumui ir skaidrumui. Dėl šios priežasties ECB pataria vėl įrašyti šį reikalavimą. Tačiau artimoje ateityje turėtų būti siekiama panaikinti išlygą ir nustatyti griežtus kriterijus turtui, kuris įtraukiamas į padengtų obligacijų grupę, kuriai i) nebūtų taikomi išorės reitingai, ir ii) kuri būtų pakankamai stipri išlaikyti rinkos pasitikėjimą padengtomis obligacijomis. Todėl bet kokia nuoroda į galimą (neribotą) išlygos pratęsimą turėtų būti išbraukta.

    ECB supranta, kad pagal VI priedo 68 punkto i papunktį aukščiausio reitingo vienetai, naudojami kaip įkaitas, turi atitikti kredito kokybės 1 žingsnį. Tačiau tai nesumažina susirūpinimo dėl panaikinto reikalavimo, kad aukščiausio reitingo vienetai turėtų geriausią kredito vertinimo kategoriją, suteiktą pripažintos IKVI. Taip yra dėl to, kad reikalavimas dėl kokybės 1 žingsnio taikomas tik nominalios neapmokėtos emisijos vertės 10 proc. ribai, kuri taikoma, kai nėra naudojamasi išlyga. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad kredito kokybės 1–6 žingsnius kompetentingos institucijos nustato pagal Direktyvos 2006/48/EB 82 straipsnį, o tai reiškia tam tikrą diskreciją kredito kokybės atžvilgiu. Tačiau ECB supranta, kad sąvoka „geriausia kredito vertinimo kategorija“ yra apibrėžta siaurai.

    Pagal Europos Parlamento priimtą pasiūlytos direktyvos tekstą išlygos taikymas siejamas su dviem reikalavimais. Pagal pirmąjį reikalavimą vertybiniais popieriais padengtas gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas turi būti pateikęs tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso ir padengtų obligacijų emitentas. ECB mano, kad praktikoje šį reikalavimą gali būti sunku patikrinti. Pagal antrąjį reikalavimą tos pačios konsoliduotos grupės narys išlaiko visą pirmojo nuostolio segmentą, kuriuo užtikrinami šie aukščiausiojo reitingo vienetai. ECB mano, kad net jei pirmojo nuostolio segmentas išlaikomas grupėje, subjektai gali lengvai apeiti šį reikalavimą naudodami apsidraudimo nuo rizikos strategiją. Dėl šių priežasčių ECB nemano, kad šie reikalavimai patys savaime užtikrina pakankamą apsaugą, garantuojančią šio turto įtraukimą į padengtų obligacijų grupę. Tačiau ECB pripažįsta, kad reikalavimai suteikia tam tikrą apsaugos lygį obligacijų turėtojams, ypač jei kartu būtų taikoma vėl įrašyta nuoroda dėl aukščiausio reitingo vienetams būtinos geriausios kredito kokybės.


    (1)  Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.


    IV Pranešimai

    EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

    Europos Komisija

    18.8.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 223/5


    Euro kursas (1)

    2010 m. rugpjūčio 17 d.

    2010/C 223/02

    1 euro =


     

    Valiuta

    Valiutos kursas

    USD

    JAV doleris

    1,2860

    JPY

    Japonijos jena

    109,66

    DKK

    Danijos krona

    7,4492

    GBP

    Svaras sterlingas

    0,82300

    SEK

    Švedijos krona

    9,4330

    CHF

    Šveicarijos frankas

    1,3411

    ISK

    Islandijos krona

     

    NOK

    Norvegijos krona

    7,9065

    BGN

    Bulgarijos levas

    1,9558

    CZK

    Čekijos krona

    24,805

    EEK

    Estijos kronos

    15,6466

    HUF

    Vengrijos forintas

    279,50

    LTL

    Lietuvos litas

    3,4528

    LVL

    Latvijos latas

    0,7085

    PLN

    Lenkijos zlotas

    3,9709

    RON

    Rumunijos lėja

    4,2383

    TRY

    Turkijos lira

    1,9285

    AUD

    Australijos doleris

    1,4251

    CAD

    Kanados doleris

    1,3341

    HKD

    Honkongo doleris

    9,9919

    NZD

    Naujosios Zelandijos doleris

    1,8122

    SGD

    Singapūro doleris

    1,7424

    KRW

    Pietų Korėjos vonas

    1 512,72

    ZAR

    Pietų Afrikos randas

    9,3355

    CNY

    Kinijos ženminbi juanis

    8,7346

    HRK

    Kroatijos kuna

    7,2525

    IDR

    Indonezijos rupija

    11 526,27

    MYR

    Malaizijos ringitas

    4,0625

    PHP

    Filipinų pesas

    58,055

    RUB

    Rusijos rublis

    39,1144

    THB

    Tailando batas

    40,796

    BRL

    Brazilijos realas

    2,2499

    MXN

    Meksikos pesas

    16,2260

    INR

    Indijos rupija

    59,9500


    (1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


    18.8.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 223/6


    KOMISIJOS SPRENDIMAS

    2010 m. rugpjūčio 17 d.

    iš dalies keičiantis Sprendimą 2007/623/EB, kuriuo įsteigiama aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė administracinei naštai mažinti

    2010/C 223/03

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    kadangi:

    (1)

    Sprendimu 2007/623/EB (1) Komisija nustatytai trejų metų kadencijai įsteigė aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupę administracinei naštai mažinti (toliau – grupė).

    (2)

    Administracinės naštos mažinimą ir teisės aktų supaprastinimą Komisija laiko prioritetiniais uždaviniais, todėl iki 2012 m. turėtų būti įgyvendinta Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa.

    (3)

    Todėl turėtų būti atitinkamai pratęsti grupės ir jos narių įgaliojimai.

    (4)

    Grupė turėtų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su išorės suinteresuotosiomis šalimis bei Komisijos tarnybomis ir reguliariai bei struktūrizuotai keistis požiūriais ir patirtimi administracinės naštos klausimais su Generalinio sekretoriaus pavaduotoju ir Poveikio vertinimo valdybos pirmininku,

    NUSPRENDĖ:

    1 straipsnis

    Sprendimas C(2007) 4063 iš dalies keičiamas taip:

    1.

    2 straipsnis pakeičiamas taip:

    „2 straipsnis

    Grupės užduotis – patarti Komisijai įgyvendinant Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programą, kuria siekiama iki 2012 m. 25 % sumažinti dėl ES teisės aktų įmonėms tenkančią administracinę naštą, taip pat klausimais, susijusiais su Komisijos darbo programoje nustatytomis paprastinimo iniciatyvomis.

    Grupė visų pirma:

    rengdama konsultacijas internetu ir vietos seminarus valstybėse narėse patars dėl konsultantų siūlomų administracinės naštos mažinimo priemonių,

    Komisijai paprašius patars metodologiniais klausimais, kurie gali kilti įgyvendinant veiksmų programą,

    patars, kokius papildomus galiojančius teisės aktus, prireikus, būtų galima įtraukti į administracinės naštos mažinimo programą,

    patars Komisijai dėl tęstinės paprastinimo programos, visų pirma dėl didelį administracinės naštos mažinimo potencialą turinčių teisės aktų,

    padės Komisijai užtikrinti pažangą priimant pasiūlymus mažinti Tarybos ir Europos Parlamento administracinę naštą,

    iki 2011 m. lapkričio mėn. parengs ataskaitą apie gerąją valstybių narių patirtį kuo paprasčiau įgyvendinant ES teisės aktus.

    Įgaliojimai grupei suteikiami iki 2012 m. gruodžio 31 d.“

    2.

    3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

    „3 straipsnis

    1.   Komisija gali konsultuotis su grupe bet kokiu su Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programos įgyvendinimu ir Komisijos darbo programoje nustatyta tęstine paprastinimo programa susijusiu klausimu“.

    3.

    4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    4 straipsnis

    a)

    4 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

    „Grupės nariai skiriami iki 2012 m. gruodžio 31 d.“

    b)

    7 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

    „Narių vardai ir pavardės skelbiami Europos Komisijos Generalinio sekretoriato interneto svetainėje“.

    4.

    5 straipsnio 4 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

    „Europos Komisijos Generalinis sekretoriatas grupei teikia sekretoriato paslaugas“.

    5.

    7 straipsnis pakeičiamas taip:

    „7 straipsnis

    Taikymas

    Šis sprendimas taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.“

    2 straipsnis

    Šis sprendimas įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 30 d.

    Priimta Briuselyje 2010 m. rugpjūčio 17 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkas

    José Manuel BARROSO


    (1)  OL L 253, 2007 9 28, p. 40.


    V Nuomonės

    PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

    Europos Komisija

    18.8.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 223/8


    VALSTYBĖS PAGALBA – SLOVĖNIJA

    Valstybės pagalba C 13/10 (ex NN 17/10) – Galimos pagalbos priemonės įmonėms Elan d.o.o. ir Elan Marine d.o.o.

    Kvietimas teikti pastabas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį

    (Tekstas svarbus EEE)

    2010/C 223/04

    2010 m. gegužės 12 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Slovėnijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl minėtų priemonių.

    Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir šio rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas apie priemones, dėl kurių Komisija pradeda procedūrą, adresu:

    European Commission

    Directorate-General for Competition

    State aid Greffe

    Office: J-70, 03/225

    1049 Bruxelles/Brussel

    BELGIQUE/BELGIË

    Faks. +32 22961242

    Šios pastabos bus perduotos Slovėnijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

    SANTRAUKOS TEKSTAS

    I.   PROCEDŪRA

    2008 m. liepos 10 d. buvo gautas skundas dėl tariamos valstybės pagalbos įmonei Elan ski (Slovėnija). Slovėnijos valstybei pateikusi keletą prašymų suteikti informacijos, Komisija ištyrė tariamą priemonę. Be to, Komisija gavo išsamios informacijos iš skundo pateikėjo.

    II.   APRAŠYMAS

    Nagrinėjamos priemonės skirtos įmonei Elan Ski, gaminančiai slides, ir įmonei Elan Marine, gaminančiai jūrinius laivus. Abi įmonės įsteigtos regione, kuriam pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a punktą gali būti suteikta regioninė pagalba, ir visiškai priklauso įmonei Elan Skupina, kuri priklauso kelioms valstybės įmonėms. Elan Skupina ir jos dvi patronuojamosios įmonės keletą metų turėjo finansinių sunkumų. Taigi 2007 ir 2008 m. valstybės įmonės, kurioms priklauso Elan Skupina, suteikė jai dvi kapitalo injekcijas (po 10 mln. EUR), iš kurių maždaug 11,7 mln. EUR Elan Skupina skyrė įmonei Elan Ski. Likusi 8,3 mln. EUR suma pervesta įmonei Elan Marine.

    III.   VERTINIMAS

    Šios kapitalo injekcijos galėtų būti valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje. Jas suteikė valstybės įmonės, todėl panašu, kad jos priskirtinos Slovėnijos valstybei. Be to, šiomis kapitalo injekcijomis įmonei, kuri dėl esamos padėties negalėjo lengvai gauti kapitalo ir paskolos, galėjo būti suteiktas pranašumas. Jeigu nagrinėjamos priemonės yra valstybės pagalba, Komisija turi patikrinti, ar tokia pagalba galėtų būti suderinama su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 2 dalimi arba 3 dalimi. Komisija kol kas neturi pakankamai informacijos, kad galėtų prieiti prie išvados dėl nagrinėjamų priemonių suderinamumo.

    IV.   IŠVADA

    Remdamasi išdėstytais faktais, Komisija turi pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl pirmiau aprašytų priemonių.

    RAŠTO TEKSTAS

    „Komisija želi obvestiti Slovenijo, da je po proučitvi informacij o zgoraj navedenih ukrepih, ki jih je prejela od slovenskih organov, sklenila začeti postopek iz člena 108(2) Pogodbe o delovanju Evropske unije (1).

    1.   POSTOPEK

    (1)

    Nemški proizvajalec smuči Völkl je 10. julija 2008 vložil pritožbo v zvezi s pomočjo, ki jo je Republika Slovenija domnevno dodelila družbi Elan d.o.o. (v nadaljnjem besedilu: Elan Ski), slovenskemu proizvajalcu smuči.

    (2)

    Od takrat je Komisija slovenskim organom poslala več zahtev za informacije, na katere so se slovenski organi odzvali 14. oktobra 2008, 30. januarja 2010 in 22. februarja 2010. Komisija je novembra 2009 poslala zahtevo za informacije tudi pritožniku, na katero je ta odgovoril 5. marca 2010.

    2.   UPRAVIČENCI

    2.1   Elan Ski

    (3)

    Elan Ski je družba z omejeno odgovornostjo, dejavna na področju proizvodnje smučarske opreme. Sedež ima v Begunjah na Gorenjskem, v Sloveniji. Vsa območja Slovenije so upravičena do regionalne pomoči na podlagi člena 107(3)(a) Pogodbe o delovanju Evropske unije (2). Družba Elan Ski je leta 2007 zaposlovala približno 750 ljudi, zdi pa se, da se je število zaposlenih od takrat precej zmanjšalo.

    (4)

    Družba Elan Ski ima trenutno približno 9-odstotni delež na svetovnem trgu smuči. Sodi med šest največjih proizvajalcev smuči. Smuči v celoti proizvaja v Begunjah, sedež tovarne desk za deskanje na snegu pa je v Avstriji, kjer je letno proizvedenih 200 000 desk za deskanje na snegu, od katerih se jih le desetina proda z znamko Elan. Večina smuči se izvozi v Nemčijo in druge države EU, ZDA, Kanado in na Japonsko. Proizvodi družbe Elan Ski se tržijo v 46 državah po vsem svetu (3).

    (5)

    Družba Elan Ski je bila v državni lasti od leta 1940 do devetdesetih let prejšnjega stoletja. Leta 1990 je bilo podjetje Elan Ski v stečaju in je bilo prodano upnikom. Leta 1991 je podjetje Elan Ski postalo delniška družba, ki je bila leta 1992 prodana novi lastnici, hrvaški Privredni banki Zagreb. Na koncu devetdesetih let prejšnjega stoletja se je družba Elan Ski spet znašla v krizi, leta 2000 pa jo je kupila Slovenska razvojna družba, delniška družba v 100-odstotni državni lasti, ki je bila ustanovljena za sanacijo in prestrukturiranje podjetij, prenos lastništva podjetij in financiranje dolgoročnih investicij.

    (6)

    Družba Elan Ski, ki je bila takrat družba z omejeno odgovornostjo, je bila potem prodana skupini Skimar (sedaj: Elan Skupina d.o.o., v nadaljnjem besedilu: Elan Skupina), ki je od takrat matična družba družbe Elan Ski. Družba Elan Ski je od leta 2006 zasebna družba z omejeno odgovornostjo.

    2.2   Elan Marine

    (7)

    Elan Marine d.o.o. (v nadaljnjem besedilu: Elan Marine) je družba z omejeno odgovornostjo, od leta 1949 dejavna na področju proizvodnje morskih plovil. Kot družba Elan Ski ima tudi družba Elan Marine sedež v Begunjah na Gorenjskem, v regiji, ki je upravičena do regionalne pomoči iz člena 107(3)(a) Pogodbe o delovanju Evropske unije. Družba Elan Marine je leta 2007 zaposlovala približno 420 ljudi, število zaposlenih pa se je od takrat zmanjšalo.

    2.3   Elan Skupina

    (8)

    Obe družbi, Elan Ski in Elan Marine, sta bili 15. februarja 2010 v 100-odstotni lasti družbe Elan Skupina. Holding ima še dve drugi hčerinski družbi, in sicer družbo Elan Inventa d.o.o. (servisni oddelek) in družbo Marine Nova d.o.o.

    (9)

    Družba Elan Skupina je 31. decembra 2007 zaposlovala približno 1 200 ljudi (trenutno zaposluje približno 800 ljudi).

    (10)

    Delničarji družbe Elan Skupina so večinoma v državni lasti. Lastniška struktura družbe Elan Skupina je bila januarja 2009 naslednja:

    Kapitalska družba pokojninskega in invalidskega zavarovanja, d.d. (v nadaljnjem besedilu: Kapitalska družba): Kapitalska družba je delniška družba, katere edini delničar je Republika Slovenija. Kapitalska družba je bila ustanovljena z namenom ustvarjanja dodatnega kapitala za pokojninsko in invalidsko zavarovanje z upravljanjem premoženja. Kapitalska družba je daleč največja delničarka družbe Elan Skupina in ima trenutno skoraj polovico njenih delnic (glej v nadaljevanju),

    poleg tega Kapitalska družba nadzira vložek Prvega pokojninskega sklada (ki je tudi državni sklad, v nadaljnjem besedilu: KAD-PPS),

    Družba za svetovanje in upravljanje, d.o.o. (v nadaljnjem besedilu: DSU), družba z omejeno odgovornostjo, ki je v 100-odstotni državni lasti in je dejavna na področju upravljanja in svetovanja,

    Triglav Naložbe, finančna družba, d.d. (v nadaljnjem besedilu: Triglav naložbe), finančna družba, ki je v 98-odstotni lasti Zavarovalnice Triglav (glej v nadaljevanju),

    Zavarovalnica Triglav, d.d., (v nadaljnjem besedilu: Zavarovalnica Triglav), družba, ki ponuja vse vrste neživljenjskega in življenjskega, zdravstvenega in nezgodnega zavarovanja in je v večinski lasti Zavoda za pokojninsko in invalidsko zavarovanje (v nadaljnjem besedilu: ZPIZ) ter Slovenske odškodninske družbe, d.d., ki sta v državni lasti.

    Razpredelnica 1:   Lastniška struktura januarja 2009

    Image

    (11)

    Do aprila 2008 je bila delničar družbe Elan Skupina tudi zasebna družba KD Kapital, finančna družba, d.o.o. (v nadaljnjem besedilu: KD Kapital).

    Razpredelnica 2:   Lastniška struktura ob različnih datumih

    Subjekt

    1. januar 2007

    Po 1. ukrepu

    (april 2008)

    Po 2. ukrepu

    (januar 2009)

    Kapitalska družba

    30,5 %

    47,3 %

    47,3 %

    KAD-PPS

    10,3 %

    10,3 %

    10,3 %

    DSU

    17,3 %

    17,3 %

    17,3 %

    Triglav Naložbe

    13,2 %

    13,2 %

    13,2 %

    Zavarovalnica Triglav

    11,9 %

    11,9 %

    11,9 %

    KD Kapital

    16,8 %

    0 %

    0 %

    Domnevno skupno državno lastništvo

    83,2 %

    100 %

    100 %

    3.   OPIS UKREPOV

    3.1   Dokapitalizacija leta 2007 (Ukrep 1)

    (12)

    Kot bo opisano v nadaljevanju, so se družba Elan Skupina in njeni hčerinski družbi leta 2007 soočale s težavami, banke upnice pa so zahtevale povečanje kapitala kot pogoj za nadaljnje financiranje.

    (13)

    Kapitalska družba se je 19. decembra 2006 odločila za dokapitalizacijo družbe Elan Skupina, zaradi česar so delničarji družbe Elan Skupina29. januarja 2007 podpisali ‚pismo o nameri‘ dokapitalizacije družbe v višini 10,225 milijona EUR. Vendar pa so delničarji 4. oktobra 2007 soglašali le s povečanjem kapitala. Vzrok zamude je bilo začetno nasprotovanje povečanju kapitala s strani družbe KD Kapital, takrat edinega zasebnega delničarja družbe Elan Skupina, zlasti zato, ker je nameravala Kapitalska družba imenovati nove člane v nadzorni odbor družbe Elan Skupina. Družba KD Kapital je imela v lasti 16,83 % delnic družbe Elan Skupina. Po poročanju medijev je družbo KD Kapital vznemiril poskus vplivanja slovenskih državnih organov na poslovne odločitve družbe Elan Skupina prek Kapitalske družbe  (4).

    (14)

    Družba KD Kapital je končno soglašala s povečanjem kapitala v višini 10,225 milijona EUR v zameno za možnost prodaje delnic, ki jo je družba izkoristila marca 2008, z učinkom od aprila 2008. Kapitalska družba je kupila delnice družbe KD Kapital in tako povečala svoj delež v družbi Elan Skupina z 41 % na 57 % (10 % delnic je bilo takrat v lasti družbe KAD-PPS).

    (15)

    Vpis delničarjev je bil izveden 15. novembra 2007 v sorazmerju z deležem lastniških delnic delničarjev. Kapitalska družba se je vpisala v sorazmerju s svojim lastnim deležem in deležem, s katerim upravlja v imenu KAD-PPS. Od 10,225 milijona EUR, s katerimi je bila dokapitalizirana družba Elan Skupina, je družba Elan Ski prejela 5,8 milijona EUR, družba Elan Marine pa 4,425 milijona EUR.

    3.2   Dokapitalizacija leta 2008 (Ukrep 2)

    (16)

    Junija/julija 2008 je uprava družbe Elan Skupina delničarje zaprosila za novo dokapitalizacijo v višini 25 milijonov EUR, in sicer za kritje nelikvidnosti v višini 14 milijonov EUR, za kritje izgub družbe Elan Skupina v višini 6,1 milijona EUR in za kapital za prestrukturiranje v višini 5 milijonov EUR. Poleg tega je morala družba Elan Skupina reprogramirati svoje dolgove do konca leta 2008. Dolgoročni načrt za družbo Elan Skupina je bil pripravljen junija 2008, 8. avgusta 2008 pa mu je sledil načrt okrevanja. Oba načrta sta vsebovala podobno finančno napoved za skupino in smučarski oziroma zimski del do leta 2012. V skladu z napovedjo bi začeli skupina oziroma družba Elan Ski ustvarjati dobiček od leta 2010 naprej. Družba Elan Marine bi začela ustvarjati dobiček od leta 2011. Oba načrta je pripravila skupina sama in ne neodvisni zunanji svetovalci.

    (17)

    Delničarji so menili, da so načrti neustrezni. Zato so 28. avgusta 2008 soglašali le z dokapitalizacijo v višini 10 milijonov EUR. Podlaga za povečanje kapitala je bil sporazum o reprogramiranju dolgov med družbo Elan Skupina in njenimi upniki do konca leta 2008. Vpis delničarjev je bil izveden 8. septembra 2008 v sorazmerju z deležem lastniških delnic delničarjev. Kapitalska družba se je vpisala v sorazmerju s svojim lastnim deležem in deležem, s katerim upravlja v imenu KAD-PPS.

    (18)

    Od 10 milijonov EUR, s katerimi je bila dokapitalizirana družba Elan Skupina, je družba Elan Ski prejela 5,924 milijona EUR, družba Elan Marine pa 4,076 milijona EUR.

    (19)

    V skladu z informacijami, ki so jih zagotovili slovenski organi, v zadevnem obdobju ni bilo dodatnih povečanj kapitala skupine Elan Skupina.

    4.   OCENA

    (20)

    Šteje se, da sta morebitni upravičenki ukrepov družbi Elan Ski in Elan Marine. Dokapitalizirana je bila sicer družba Elan Skupina, vendar pa je ta družba dala sredstva družbi Elan Ski oziroma družbi Elan Marine (glej točki (15) in (18)). Zato sta ta dva subjekta morebitna upravičenca navedenih ukrepov. Komisija bo zato proučila, ali sta subjekta prejela državno pomoč v smislu člena 107 Pogodbe o delovanju Evropske unije (glej točko 4.2 v nadaljevanju), in če sta jo, ali bi takšna pomoč lahko bila združljiva z notranjim trgom (glej točko 4.3 v nadaljevanju). V ta namen je treba določiti, od kdaj je morebitni upravičenki treba šteti za podjetji v težavah (glej točko 4.1 v nadaljevanju).

    4.1   Podjetje v težavah

    (21)

    V skladu s točko 10 smernic Skupnosti o državni pomoči za reševanje in prestrukturiranje podjetij v težavah (5) (v nadaljnjem besedilu: smernice za reševanje in prestrukturiranje) se podjetje lahko šteje za podjetje v težavah, če ni zmožno preprečiti izgub, ki bi brez zunanjega posredovanja državnih organov kratkoročno ali srednjeročno skoraj gotovo ogrozile obstoj podjetja. Točka 10 smernic za reševanje in prestrukturiranje določa posebne okoliščine, v katerih se lahko za podjetje šteje, da je v težavah.

    (22)

    V tej fazi se šteje, da družbi Elan Ski oziroma Elan Marine ne izpolnjujeta meril točke 10 smernic za reševanje in prestrukturiranje. Čeprav se je obseg kapitala obeh družb v letih od 2006 do 2008 (6) zelo zmanjšal, se zdi da so obstajale zadostne rezerve za kritje izgub.

    (23)

    Vendar pa v skladu s točko 11 smernic za reševanje in prestrukturiranje ‚podjetje lahko velja za podjetje v težavah, tudi če ni izpolnjena nobena od okoliščin, določenih v točki 10, zlasti ob prisotnosti običajnih znakov podjetja v težavah (…). V vsakem primeru pa je podjetje v težavah upravičeno le takrat, ko lahko dokaže, da si z lastnimi sredstvi ali sredstvi lastnikov/delničarjev ali iz tržnih virov ne more opomoči‘.

    (24)

    Komisija meni, da se za merila iz točke 11 zdi, da jih družbi Elan Ski in Elan Marine dejansko izpolnjujeta. Družba Elan Ski je med letoma 2006 in 2008 (7) ustvarila znatno izgubo, družba Elan Marine je znatno izgubo ustvarila leta 2007 in 2008 (8), oba subjekta pa sta od leta 2005 beležila tudi podatke o vedno manjšem prometu (9). Poleg tega so težke razmere za vso skupino (10) (ki naj bi ji na podlagi dopisa uprave družbe Elan Skupina leta 2008 brez dokapitalizacije grozil stečaj) skupini preprečile, da bi subjektoma finančno pomagala z lastnimi sredstvi. To kaže na to, da sta družbi Elan Ski in Elan Marine vsaj leta 2007 in 2008 izpolnjevali merila iz točke 11 smernic za reševanje in prestrukturiranje iz leta 2004. Tako se lahko družbi Elan Ski in Elan Marine štejeta za podjetji v težavah vsaj leta 2007 in 2008.

    4.2   Obstoj državne pomoči

    (25)

    Člen 107(1) Pogodbe o delovanju Evropske unije določa, da je vsaka pomoč, ki jo dodeli država članica, ali kakršna koli vrsta pomoči iz državnih sredstev, ki izkrivlja ali bi lahko izkrivljala konkurenco z dajanjem prednosti posameznim podjetjem ali proizvodnji posameznega blaga, nezdružljiva z notranjim trgom, kolikor prizadene trgovino med državami članicami.

    4.2.1   Državna sredstva in odgovornost države

    (26)

    Da ukrep šteje za državno pomoč, se mora financirati iz državnih sredstev in zanj mora odgovarjati država. Poleg organov javne uprave lahko državno pomoč dodelijo tudi javna podjetja. Vendar pa je treba v zvezi s tem ugotoviti, ali javno podjetje glede določenega ukrepa deluje kot ‚država‘, in sicer, če ima država glede zadevnega ukrepa dejansko prevladujoč vpliv v tem podjetju. To pomeni, da so državna sredstva tista sredstva, ki so neposredno ali posredno pod nadzorom ali, z drugimi besedami, z njimi razpolaga država (11).

    (27)

    Kar zadeva Kapitalsko družbo, ki je bila glavna delničarka družbe Elan Skupina v času dokapitalizacij, slovenski državni organi menijo, da Kapitalska družba niti neposredno niti posredno ne uporablja proračunskih sredstev. Utemeljujejo, da se družba financira izključno iz dividend, plačil obresti in drugih prihodkov iz naložbenih in poslovnih dejavnosti. Poleg tega Kapitalske družbe ni mogoče opredeliti kot pravne osebe javnega prava.

    (28)

    Vendar pa se zdi, da je Kapitalska družba pod nadzorom države in jo je treba šteti za javno podjetje v smislu člena 2(b) direktive o preglednosti (12). Republika Slovenija je lastnica 100 % vpisanega kapitala Kapitalske družbe in obvladuje večino glasov. Slovenska vlada imenuje vse člane skupščine Kapitalske družbe in njenega nadzornega odbora. Predstavniki slovenske vlade so vabljeni na seje skupščine in nadzornega odbora. Upravni odbor imenuje skupščina, nadzoruje pa ga nadzorni odbor. Zato Komisija predhodno domneva, da se ukrepi Kapitalske družbe financirajo iz državnih sredstev in je zanje odgovorna država.

    (29)

    Kar zadeva ostale delničarje družbe Elan Skupina, ki so sodelovali pri dokapitalizaciji, se v tej fazi zdi, da so družbe KAD-PPS, DSU, Triglav Naložbe in Zavarovalnica Triglav tesno povezane z Republiko Slovenijo. Dejansko sta družbi DSU in KAD-PPS v 100-odstotni lasti Republike Slovenije. V drugih dveh družbah, tj. družbi Triglav Naložbe in družbi Zavarovalnica Triglav, se zdi, da ima država v lasti vsaj večino delnic (prek drugih družb). Slovenski državni organi pa o strukturi družb niso zagotovili podrobnih informacij. V tej fazi Komisija dvomi, da za ukrepe teh družb ni odgovorna Republika Slovenija.

    (30)

    Zato Komisija predhodno sklepa, da se ukrepi Kapitalske družbe financirajo iz državnih sredstev in je zanje odgovorna država. Na podlagi do zdaj razpoložljivih informacij se tudi glede ukrepov, ki so jih podprle družbe KAD-PPS, DSU, Triglav Naložbe in Zavarovalnica Triglav, zdi, da se financirajo iz državnih sredstev in zanje odgovarja država, kar se bo preverilo v formalnem postopku preiskave.

    4.2.2   Prednost

    (31)

    V skladu z načelom zasebnega vlagatelja v tržnem gospodarstvu je treba proučiti, ali pogoji posega dajejo gospodarsko prednost upravičencu, ki je ta v normalnih tržnih pogojih ne bi mogel dobiti.

    (32)

    Najprej je treba preveriti, ali je Republika Slovenija pri dokapitalizaciji družbe Elan Skupina delovala kot oseba zasebnega prava, saj je po poročanju slovenskih državnih organov vsaj Kapitalska družba kot takšna sodelovala z drugimi delničarji družbe pri sprejemanju ukrepov.

    Kar zadeva prvi ukrep, edina očitno nedržavna delničarka družbe Elan Skupina, družba KD Kapital, ni bila zainteresirana za sodelovanje. Na koncu je družba KD Kapital sodelovala le zato, ker ji je Kapitalska družba zagotovila možnost odkupa njenih delnic po zajamčeni ceni. Zaenkrat ni informacij o ceni. Zato pri dokapitalizaciji družbe Elan Skupina zasebni delničar ni sodeloval pod enakimi pogoji z javnimi delničarji. Poleg družbe KD Kapital in Kapitalske družbe so k dokapitalizaciji prispevali le delničarji, ki so v večinski državni lasti. Prispevki takšnih delničarjev se ne morejo upoštevati pri odločanju o tem, ali je bil ukrep sprejet na način, kot bi ga sprejele osebe zasebnega prava. Zato Komisija dvomi, da je bil prvi ukrep izveden na način, kot bi ga izvedle osebe zasebnega prava, kot utemeljujejo slovenski državni organi.

    Pri drugem ukrepu se zdi, da ni sodelovala nobena družba zasebnega prava. Kapitalska družba in drugi delničarji, ki so sodelovali pri drugem ukrepu, so vsaj v večinski državni lasti. Zato Komisija v tej fazi, tako kot pri prvem ukrepu, dvomi, da je Republika Slovenija preko Kapitalske družbe in drugih javnih delničarjev delovala na način, kot bi delovala oseba zasebnega prava.

    (33)

    Nadalje je treba upoštevati, da bi zasebni vlagatelj na trgu poskusil povečati donos iz svojih sredstev v skladu z okoliščinami in svojimi interesi, in sicer celo v primeru naložb v podjetje, katerega delničar je že (13). S stališča zasebnega vlagatelja na trgu obstaja vrsta drugih kazalcev, ki zbujajo dvom v naložbe družbe Elan Skupina in s tem družbe Elan Ski oziroma družbe Elan Marine.

    Zaenkrat se zdi, da prvi ukrep ni temeljil na poslovnem načrtu ali drugih informacijah o prihodnjih donosih naložb.

    Kar zadeva drugi ukrep, sta bila dolgoročni načrt in načrt okrevanja pripravljena, preden so se delničarji odločili glede dokapitalizacije. Vendar pa so sami delničarji družbe Elan Skupina menili, da so načrti neustrezni, kar kaže, da so bili načrti nezanesljivi glede vizije prihodnjih donosov naložb.

    Zdi se, da sta bili družbi Elan Ski in Elan Marine v težavah vsaj v času dokapitalizacij.

    Družba Elan Skupina je delničarje najprej prosila za še večjo dokapitalizacijo, kot pa je bila dejansko izvedena.

    Svetovni trg smuči se zmanjšuje. Dejansko se je svetovna prodaja smuči od zime 1991–1992 do zime 2008–2009 skoraj prepolovila, in sicer s 6 milijonov na 3,2 milijona smuči letno.

    (34)

    Poleg tega je treba upoštevati, da se lahko večinski delničar, ki vpiše potrebni kapital za zagotovitev preživetja podjetja, ki se začasno sooča s težavami, a je sposobno ponovno doseči dobiček, po možnosti po reorganizaciji, šteje za zasebnega vlagatelja v tržnem gospodarstvu, ki namerava zavarovati svojo preteklo naložbo (14). V tej fazi ni mogoče spregledati, da to velja za dokapitalizaciji v družbi Elan Skupina oziroma njenih hčerinskih družbah, čeprav dvom ostaja, saj naj bi bili vsi trije subjekti v težavah že več let.

    (35)

    Zato Komisija dvomi, da sta bila ukrepa izvedena v skladu z načelom zasebnega vlagatelja v tržnem gospodarstvu. Poleg tega sta bili dokapitalizacij deležni le dve določeni družbi, kar pomeni, da sta bili selektivni. Komisija zato meni, da sta ukrepa pomenila selektivno prednost za upravičenki.

    4.2.3   Izkrivljanje konkurence in vpliv na trgovino

    (36)

    Komisija meni, da sta ukrepa slovenskih državnih organov v korist družb Elan Ski in Elan Marine verjetno izkrivila konkurenco in vplivala na trgovino med državami članicami z zagotavljanjem prednosti pred drugimi konkurenti, ki takšne pomoči niso prejeli. Države članice med seboj vsekakor trgujejo na področjih smučarske opreme in morskih plovil, na katerih delujeta upravičenki.

    4.2.4   Sklepna ugotovitev glede obstoja državne pomoči

    (37)

    Komisija na podlagi navedenih argumentov na tej stopnji meni, da sta zadevna ukrepa lahko vsebovala državno pomoč za družbi Elan Ski in Elan Marine v smislu člena 107(1) Pogodbe o delovanju Evropske unije.

    4.3   Združljivost pomoči

    (38)

    Ukrepi državne pomoči se lahko štejejo za združljive z notranjim trgom na podlagi izjem iz člena 107(2) in 107(3) Pogodbe o delovanju Evropske unije.

    (39)

    Zaenkrat slovenski državni organi še niso zagotovili informacij o združljivosti ukrepov, saj so menili, da ukrepa nista pomenila državne pomoči. Ker pa sta bila zadevna ukrepa izvedena v korist podjetij v težavah, je Komisija predhodno ocenila njuno združljivost na podlagi smernic za reševanje in prestrukturiranje. Poleg tega je presojala, ali bi lahko bila ukrepa združljiva z notranjim trgom kot regionalna pomoč. Komisija zaenkrat glede združljivosti na kateri koli drugi podlagi nima nobenih dokazov.

    4.3.1   Smernice za reševanje in prestrukturiranje

    (40)

    Na podlagi teh smernic so do pomoči upravičena le podjetja v težavah. Kot je bilo opisano zgoraj, se lahko družba Elan Ski in družba Elan Marine v času dokapitalizacij štejeta za podjetji v težavah. Načeloma podjetje, ki pripada večji poslovni skupini, običajno ni upravičeno do pomoči, razen če je mogoče dokazati, da je vzrok težav v podjetju samem in te niso posledica samovoljnega prerazporejanja stroškov v skupini ter da so težave prehude, da bi jih lahko odpravila skupina sama (točka 13 smernic za reševanje in prestrukturiranje). Ker je bila v času sprejetja ukrepov (opisano zgoraj) v težavah tudi matična družba družb Elan Ski in Elan Marine, in sicer družba Elan Skupina, Komisija šteje pogoje točke 13 za izpolnjene. Zdi se, da sta družbi Elan Ski in Elan Marine upravičeni do pomoči za reševanje in prestrukturiranje.

    (41)

    V skladu s točko 25(a) smernic za reševanje in prestrukturiranje, je lahko pomoč za reševanje le v obliki poroštev za posojilo ali v obliki posojil. Zato se zadevni dokapitalizaciji ne moreta šteti za pomoč za reševanje.

    (42)

    Glede pomoči za prestrukturiranje smernice za reševanje in prestrukturiranje (v točki 31 in naslednjih) zahtevajo predložitev trdnega načrta za prestrukturiranje, ki omogoča obnovo sposobnosti preživetja podjetja. Pomoč mora biti omejena na najnižjo potrebno vsoto. V zvezi s tem mora upravičenec prispevati lastna sredstva za plačilo stroškov prestrukturiranja. Poleg tega smernice za reševanje in prestrukturiranje v izogib neupravičenim izkrivljanjem konkurence določajo izravnalne ukrepe.

    (43)

    V tej fazi se zdi, da navedeni pogoji glede zadevnih ukrepov niso izpolnjeni.

    Zaenkrat so slovenski državni organi predložili dele dveh t. i. načrtov prestrukturiranja, in sicer dolgoročnega načrta za družbo Elan Skupina in ‚program prestrukturiranja‘, za katerega pa se zdi, da ne izpolnjuje vseh pogojev iz smernic za reševanje in prestrukturiranje.

    Ni jasno, ali je bila pomoč omejena na najnižjo potrebno vsoto.

    Poleg tega iz informacij, ki so bile predložene Komisiji, ne izhaja, da bi upravičenki prispevali lastna sredstva. Celo nasprotno, edina delničarka družbe Elan Skupina, ki ni bila povezana z državo, družba KD Kapital, je v zvezi s prvim ukrepom zmanjšala svoj delež.

    Informacij o izravnalnih ukrepih ni. Komisija bi pri vrednotenju takšnih ustreznih ukrepov upoštevala tudi tržno strukturo.

    (44)

    Upoštevati je treba tudi, da mora biti pomoč za reševanje in prestrukturiranje usklajena z načelom o enkratni pomoči (‚enkrat in zadnjič‘), kot je določeno v točki 72 in naslednjih točkah smernic za reševanje in prestrukturiranje, in sicer, da se nova pomoč za reševanje ali prestrukturiranje ne sme dodeliti, če je bila pomoč za reševanje ali prestrukturiranje dodeljena že prej. Ni jasno, ali so družba Elan Skupina in njeni hčerinski družbi Elan Ski in Elan Marine že izkoristile pomoč za reševanje ali prestrukturiranje.

    (45)

    Na podlagi navedenega Komisija dvomi, da bi lahko bila ukrepa združljiva s pomočjo za prestrukturiranje.

    4.3.2   Regionalna pomoč

    (46)

    Kot je že bilo navedeno, imata družbi Elan Ski in Elan Marine sedež v regiji, ki je upravičena do regionalne pomoči iz člena 107(3)(a) Pogodbe o delovanju Evropske unije. Zaenkrat ni jasno, ali se lahko dokapitalizaciji štejeta za regionalno pomoč, združljivo z notranjim trgom, saj se zdi, da sta bili obe upravičenki v času dodelitve pomoči v težavah, in zato nista upravičeni do regionalne pomoči.

    (47)

    Zato Komisija po prvi proučitvi zadeve dvomi, da bi se lahko ukrepa štela za regionalno pomoč, združljivo z notranjim trgom.

    5.   SKLEPNA UGOTOVITEV

    (48)

    Komisija se je na podlagi navedenega odločila začeti formalni postopek preiskave na podlagi člena 108(2) Pogodbe o delovanju Evropske unije v zvezi z zadevnima ukrepoma.

    Odločitev

    Glede na zgoraj navedeno in v skladu s postopkom iz člena 108(2) Pogodbe o delovanju Evropske unije Komisija poziva Slovenijo, da predloži svoje pripombe in zagotovi vse informacije, ki bi lahko pomagale pri oceni pomoči, v enem mesecu od datuma prejema tega dopisa. Informacije morajo zlasti vsebovati:

    informacije glede družb DSU, Triglav naložbe oziroma Zavarovalnica Triglav:

    prosimo, zagotovite informacije, kakšen odstotni delež družb DSU, Triglav naložbe in Zavarovalnica Triglav je v neposredni ali posredni lasti Republike Slovenije. Če obstajajo tudi drugi delničarji navedenih družb, prosimo, zagotovite informacije o tem, ali so v neposrednem ali posrednem lastništvu Republike Slovenije,

    prosimo, na kratko opišite način sprejemanja odločitev v družbah DSU, Triglav naložbe in Zavarovalnica Triglav ter razloge, ki jih morata upravni in nadzorni odbor upoštevati pri sprejetju posamezne odločitve,

    prosimo, predložite odločitve upravnega in nadzornega odbora družb DSU, Triglav naložbe in Zavarovalnica Triglav o dveh dokapitalizacijah družbe Elan Skupina (takrat družbe Skimar) in zapisnike sej, na katerih so bile navedene odločitve sprejete,

    prosimo, opišite, kdo je odgovoren za imenovanje nadzornega odbora družb DSU, Triglav naložbe in Zavarovalnica Triglav. Poleg tega, prosimo, predložite seznam članov nadzornega odbora in seznam njihovih položajev v slovenskih organih javne uprave;

    informacije glede nakupa delnic družbe KD Kapital v družbi Elan Skupina s strani Kapitalske družbe:

    prosimo, zagotovite informacije o ceni, ki jo je Kapitalska družba plačala družbi KD Kapital za njen 16,83-odstotni delež v družbi Skimar aprila 2008, in kopijo pogodbe o možnosti prodaje delnic,

    poleg tega, prosimo, zagotovite zapisnik 116. seje nadzornega odbora Kapitalske družbe, na kateri je bil dosežen sporazum o sklenitvi pogodbe o možnosti prodaje delnic med Kapitalsko družbo in družbo KD Kapital.

    Komisija poziva slovenske državne organe, da takoj posredujejo izvod tega dopisa morebitnemu prejemniku pomoči.

    Komisija bi želela opomniti Slovenijo, da ima člen 108(3) Pogodbe o delovanju Evropske unije odložilni učinek, in opozoriti na člen 14 Uredbe Sveta (ES) št. 659/1999, ki določa, da se lahko od prejemnika izterja vsa nezakonita pomoč.

    Komisija opozarja Slovenijo, da bo zainteresirane stranke obvestila z objavo tega dopisa in njegovega povzetka v Uradnem listu Evropske unije. Obvestila bo tudi vse zainteresirane stranke v državah članicah Efte, ki so podpisnice sporazuma EGP, z objavo obvestila v Dodatku EGP k Uradnemu listu Evropske unije, z izvodom tega dopisa pa bo obvestila tudi nadzorni organ Efte. Vse zainteresirane stranke bodo pozvane, da oddajo svoje pripombe v enem mesecu od datuma objave tega obvestila.“


    (1)  Z učinkom od 1. decembra 2009 sta člena 87 in 88 Pogodbe ES postala člen 107 oziroma člen 108 Pogodbe o delovanju Evropske unije. Določbe novih členov so vsebinsko povsem enake prejšnjima členoma. V tej odločitvi je treba sklicevanje na člena 107 in 108 Pogodbe o delovanju Evropske unije razumeti kot sklicevanje na člen 87 oziroma 88 Pogodbe ES, kadar je to primerno.

    (2)  Smernice o državni regionalni pomoči za 2007–2013, UL C 54, 4.3.2006, str. 13.

    (3)  Informacije s slovenske vladne spletne strani: http://www.slovenia.si/

    (4)  Kleine Zeitung, 23. avgusta 2007, ‚Elan rutscht immer tiefer in die roten Zahlen‘ (Elan še naprej drsi v rdeče številke).

    (5)  Smernice Skupnosti o državni pomoči za reševanje in prestrukturiranje podjetij v težavah (UL C 244, 1.10.2004, str. 2), podaljšane s Sporočilom Komisije o podaljšanju smernic Skupnosti o državni pomoči za reševanje in prestrukturiranje podjetij v težavah (UL C 156, 9.7.2009, str. 3).

    (6)  Elan Ski: kapital 31.12.2006: 36,5 milijona EUR; 31.12.2007: 25,3 milijona EUR; 31.12.2008: 24,1 milijona EUR; Elan Marine: kapital 31.12.2006: 5,6 milijona EUR; 31.12.2007: 5,3 milijona EUR; 31.12.2008: 3,6 milijona EUR.

    (7)  Neto izguba leta 2006: 0,472 milijona EUR; 2007: 6,674 milijona EUR; 2008: 12,971 milijona EUR.

    (8)  Neto dobiček leta 2006: 1,2 milijona EUR; neto izguba leta 2007: 0,305 milijona EUR; 2008: 10,214 milijona EUR.

    (9)  Elan Ski: promet leta 2005: 66 milijonov EUR; 2006: 48 milijonov EUR; 2007: 40 milijonov EUR; 2008: 38 milijonov EUR; 2009: 36 milijonov EUR; Elan Marine: promet leta 2006: 31,8 milijona EUR; 2007: 38,6 milijona EUR; 2008: 25,9 milijona EUR.

    (10)  Poleg dveh morebitnih upravičenk je imela izgubo tudi njuna materinska družba Elan Skupina, in sicer 8,4 milijona EUR leta 2007 in 12 milijonov EUR leta 2008. Na podlagi do zdaj razpoložljivih informacij je bila ta izguba posledica slabega poslovanja družbe Elan Ski.

    (11)  Zadeva C-482/99, Francoska republika proti Komisiji (Stardust Marine), Recueil 2002, str. I-4397.

    (12)  Direktiva Komisije 2006/111/ES z dne 16. novembra 2006 o preglednosti finančnih odnosov med državami članicami in javnimi podjetji ter o finančni preglednosti znotraj določenih podjetij (UL L 318, 17.11.2006, str. 17).

    (13)  Zadeva T-228/99, WestLB proti Komisiji, Recueil 2003, str. II-435.

    (14)  Glej zadevo C-303/88, Italijanska republika proti Komisiji – državna pomoč podjetjem na področju tekstila in oblačil (ENI Lanerossi), Recueil 1991, str. I-1433.


    18.8.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 223/15


    Jungtinės Karalystės Vyriausybės pranešimas dėl 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų

    (Tekstas svarbus EEE)

    2010/C 223/05

    Jungtinės Karalystės pranešimas apie neeilinį gavybos jūros sektoriuje 103/1 leidimų išdavimą

    Energetikos ir klimato kaitos departamentas

    1998 m. Naftos įstatymas (The Petroleum Act 1998)

    Gavybos jūroje leidimai

    1.

    Energetikos ir klimato kaitos valstybės sekretorius kviečia suinteresuotuosius asmenis teikti gavybos jūroje, Jungtinės Karalystės kontinentinio šelfo sektoriuje 103/1, leidimų paraiškas.

    2.

    Šis sektorius pažymėtas Energetikos ir klimato kaitos departamente saugomame žemėlapyje, kurį šio pranešimo galiojimo laikotarpiu galima pamatyti pirmadienį–penktadienį 9.15–16.45 val., iš anksto susitarus Tel. +44 3000686042.

    3.

    Išsami pasiūlymo informacija, įskaitant išteklių ploto žemėlapį ir informaciją apie leidimus, leidimuose nurodytas sąlygas, paraiškos teikimo informaciją, pateikta Energetikos plėtros skyriaus interneto svetainėje (žr. toliau).

    4.

    Visos paraiškos bus vertinamos pagal 1995 m. Leidimų dėl angliavandenilių išgavimo direktyvos (angl. Hydrocarbons Licensing Directive Regulations 1995) (S.I. 1995 Nr. 1434) taisykles ir atsižvelgiant į nuolatinį operatyvios, nuodugnios, veiksmingos ir saugios paieškos poreikį, siekiant nustatyti Jungtinės Karalystės naftos ir dujų išteklius deramai atsižvelgiant į aplinkosaugos klausimus.

    Paraiškos

    5.

    Bus priimamos tik vidaus zonų leidimų paraiškos. Paraiškos vertinamos pagal šiuos kriterijus:

    a)

    pareiškėjo finansinis tinkamumas ir finansinis pajėgumas vykdyti leidime nurodytą veiklą pradiniame etape, įskaitant veiksmų programą, pateiktą siekiant įvertinti visas sektoriaus zonos galimybes;

    b)

    pareiškėjo techninis tinkamumas vykdyti leidime nurodytą veiklą pradiniame etape, įskaitant sektoriaus angliavandenilių išgavimo galimybių nustatymą. Vertinant techninį tinkamumą, iš dalies bus atsižvelgiama į analizės, susijusios su sektoriumi, kokybę;

    c)

    pareiškėjo pasiūlytas būdas vykdyti leidime nurodytą veiklą, įskaitant veiksmų programos, pateiktos siekiant įvertinti visas zonos, dėl kurios buvo pateikta paraiška, galimybes, kokybę;

    d)

    jeigu pareiškėjas turi arba turėjo pagal 1998 m. Naftos įstatymą išduotą leidimą arba kitą leidimą, kurį galima laikyti išduotu pagal tą teisės aktą, bus nagrinėjama, ar pareiškėjas veiksmingai ir atsakingai vykdė leidime nurodytą veiklą.

    6.

    Siūlomas kiekvienos pareiškėjų grupės veiklos vykdytojas (įskaitant bendroves, kurios yra vienintelis pareiškėjas) privalo pateikti savo bendrosios aplinkos politikos, kurią jis įgyvendins vykdydamas leidime nurodytą veiklą jūrinėse zonose, deklaraciją.

    7.

    Valstybės sekretorius leidimus išduos tik tuo atveju, jei jis bus pasirengęs tuo pat metu patvirtinti pareiškėjo pasirinktą veiklos vykdytoją. Prieš patvirtindamas veiklos vykdytoją, valstybės sekretorius turi įsitikinti, kad kandidatas sugebės planuoti ir vykdyti gręžimo operacijas, t. y. turės pakankamai patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų, taikys tinkamas procedūras ir metodus, turi reikiamą valdymo struktūrą, yra užmezgęs ryšius su rangovais ir turi bendrą bendrovės strategiją. Vertindamas siūlomą veiklos vykdytoją, valstybės sekretorius atsižvelgia ir į naują paraiškoje nurodytą informaciją, ir į duomenis apie kandidato veiklą Jungtinėje Karalystėje ir užsienyje.

    Rekomendacijos

    8.

    Išsamesnė su šiuo pasiūlymu susijusi informacija pateikta Energetikos plėtros skyriaus svetainėje: http://www.og.decc.gov.uk/

    Leidimai

    9.

    Išskyrus atvejus, kai reikalaujama atlikti konkretaus sektoriaus aplinkos vertinimą (žr. 12 punktą), kai valstybės sekretorius siūlo leidimą pagal šį kvietimą, toks pasiūlymas pateikiamas per dvylika mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo datos.

    10.

    Valstybės sekretorius neprisiima atsakomybės už jokias išlaidas, kurias patiria pareiškėjas svarstydamas paraiškos pateikimą arba ją pateikdamas.

    Poveikio aplinkai vertinimas

    11.

    Pagal Direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo reikalavimus valstybės sekretorius atliko strateginį poveikio aplinkai vertinimą, susijusį, be kitų dalykų, su siūloma zona.

    Strateginio poveikio aplinkai vertinimo rezultatai pateikti Energetikos ir klimato kaitos departamento strateginio poveikio aplinkai vertinimo interneto svetainėje: http://www.offshore-sea.org.uk/consultations/Offshore_Energy_SEA/index.php

    12.

    Leidimai pagal šį kvietimą bus išduodami: a) jei pagal leidimą atliekama veikla neturėtų daryti didelio poveikio specialiai saugomai teritorijai arba specialiai apsaugos teritorijai; arba b) jei pagal Buveinių direktyvą atlikto atitinkamo vertinimo metu nustatyta, kad veikla neturės neigiamo poveikio tokioms specialiai saugomoms teritorijoms arba specialioms apsaugos teritorijoms; arba c) nustačius, kad veikla gali turėti tokį neigiamą poveikį, tik tokiu atveju, jei i) leidimą reikėtų išduoti dėl įpareigojančių priežasčių, susijusių su viršesniu visuomenės interesu, ii) bus taikomos atitinkamos kompensacinės priemonės ir iii) nėra jokių kitų alternatyvų.

    13.

    Leidimų administravimas. Energy Development Unit (EDU), Department for Energy and Climate Change, 3 Whitehall Place, London, SW1A 2AW, UNITED KINGDOM, Tel. +44 3000686042, Faks. +44 3000685129.

    Energetikos plėtros skyriaus interneto svetainė: http://www.og.decc.gov.uk/


    Top