27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/1

1.

2007 m. kovo 7 d. Komisija nusiuntė EDAPP Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių veiksmų pagal Geresnio duomenų apsaugos direktyvos įgyvendinimo darbo programą (3). Laikydamasis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 41 straipsnio, EDAPP pateikia šią nuomonę.

2.

Komunikate dar karta pakartojama, kad Direktyva 95/46/EB (4) yra labai svarbi kaip asmens duomenų apsaugos pagrindas, o direktyva ir jos įgyvendinimas aptariami trijuose skyriuose: „Praeitis“, „Dabartis“ ir „Ateitis“. Pagrindinė komunikato išvada yra tai, kad direktyva neturėtų būti keičiama. Direktyvos įgyvendinimas turėtų būti toliau gerinamas pasitelkiant kitus politinius dokumentus, kurių daugelis būtų neprivalomo pobūdžio.

3.

EDAPP nuomonėje laikomasi komunikato struktūros. Dar svarbiau tai, kad EDAPP pritaria pagrindinei Komisijos išvadai, jog direktyva neturėtų būti keičiama.

4.

Tačiau EDAPP laikosi šios nuomonės ir dėl pragmatinių priežasčių. EDAPP laikosi tokių pradinių prielaidų:

5.

Šios pradinės prielaidos yra esminės, kadangi reikia turėti galvoje, kad direktyva taikoma dinamiškame kontekste. Pirmiausia, Europos Sąjunga keičiasi: laisvas informacijos srautas tarp valstybių narių (ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių) tapo realybe ir ateityje jo svarba dar padidės. Antra, keičiasi visuomenė. Informacinė visuomenė vystosi, jai tampa būdinga vis daugiau ir daugiau stebėjimu grindžiamos visuomenės bruožų (5). Tai reiškia, kad siekiant visapusiškai patenkinamu būdu veikti šiomis naujomis aplinkybėmis vis labiau didėja veiksmingos asmens duomenų apsaugos poreikis.

6.

Komunikato įvertinime EDAPP visų pirma nagrinės šiuos aspektus, susijusius su šiais pokyčiais:

7.

2003 m. gegužės 15 d. pateiktoje Pirmojoje duomenų apsaugos direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje buvo pateikta Geresnio duomenų apsaugos direktyvos įgyvendinimo darbo programa ir 10 iniciatyvų, kurios turėjo būti įgyvendintos 2003–2004 m. Komunikate aprašoma, kaip buvo įgyvendinti visi šie veiksmai.

8.

Remiantis pagal darbo programą atlikto darbo analize, komunikate gerai įvertinti teigiami pokyčiai gerinant direktyvos įgyvendinimą. Komisijos įvertinime, kuris trumpai susumuojamas komunikato 2 skyriaus („Dabartis“) poskyrių pavadinimuose, iš esmės teigiama: įgyvendinimas pagerėjo, nors kai kurios valstybės narės dar tinkamai neįgyvendino direktyvos; kai kuriais atvejais skirtumai atsiranda neperžengiant pagal direktyvą suteiktos veiksmų laisvės ribos, tačiau šie skirtumai nekelia rimto pavojaus vidaus rinkai. Paaiškėjo, kad direktyvoje nustatyti teisiniai sprendimai yra pakankamai tinkami siekiant užtikrinti pagrindinę teisę į duomenų apsaugą, kartu atsižvelgiant į technologijų vystymąsi ir reikalavimus, kurie nustatomi dėl viešųjų interesų.

9.

EDAPP pritaria pagrindiniams šio teigiamo įvertinimo teiginiams. Visų pirma EDAPP pripažįsta, kad tarpvalstybinių duomenų srautų srityje nuveiktas nemažas darbas: trečiųjų šalių užtikrinamo adekvataus apsaugos lygio įvertinimas, naujos standartinės sutarčių sąlygos, įmonėms privalomų taisyklių priėmimas, svarstymai apie vienodesnį direktyvos 26 straipsnio 1 dalies aiškinimą ir pranešimų pagal 26 straipsnio 2 dalį tobulinimas — visa tai prisideda sudarant geresnes sąlygas atlikti tarptautinius asmens duomenų perdavimus. Tačiau Teisingumo Teismo praktika (6) parodė, kad šioje svarbioje srityje reikia daugiau dirbti, kad būtų atsižvelgta į pokyčius technologijų ir teisėsaugos srityse.

10.

Komunikate taip pat parodoma, kad direktyvos vykdymas ir informavimas yra pagrindiniai veiksniai skatinant geresnį įgyvendinimą ir jais turėtų būti toliau naudojamasi. Be to, keitimasis geriausia praktika ir derinimas pranešimų bei informacijos teikimo srityje yra sėkmingi pavyzdžiai, kaip sumažinti biurokratines procedūras ir įmonių patiriamas išlaidas.

11.

Praeities analizė taip pat patvirtina, kad įgyvendinimą pagerinti galima tik dalyvaujant įvairiems suinteresuotiems subjektams. Komisija, duomenų apsaugos institucijos ir valstybės narės yra pagrindinės daugelio atliekamų veiksmų dalyvės. Tačiau privačių subjektų vaidmuo tampa vis svarbesnis, ypač propaguojant savitvarką ir Europos elgesio kodeksus ar plėtojant privatumo didinimo technologijas.

12.

Komisijos išvada, kad dabartinėmis aplinkybėmis ir trumpuoju laikotarpiu neturėtų būti numatyta pasiūlymų keisti direktyvą, grindžiama keliomis priežastimis.

13.

Komisija iš esmės pateikia dvi priežastis, kuriomis grindžiama ši išvada. Pirma, direktyvos potencialas dar nėra visiškai išnaudotas. Vis dar įmanoma gerokai pagerinti direktyvos įgyvendinimą valstybių narių jurisdikcijų srityje. Antra, ji teigia, kad nors pagal direktyvą valstybėms narėms suteikiama veiksmų laisvė, nėra įrodymų, jog skirtumai neperžengiant tos veiksmų laisvės ribų sukeltų rimtą pavojų vidaus rinkai.

14.

Pasiremdama šiomis priežastimis, Komisija suformuluoja savo išvadą šitaip: ji paaiškina, kaip direktyva turėtų veikti, akcentuodama pasitikėjimo užtikrinimą, ir tada teigia, kad direktyva nustato standartą, yra neutrali technologijų atžvilgiu, ji ir toliau išlieka tvirtas ir tinkamas klausimų sprendimo pagrindas. (7)

15.

EDAPP palankiai vertina išvados formuluotę, tačiau laikosi nuomonės, kad šia išvadą galima būtų dar tvirčiau pagrįsti dviem papildomais aspektais:

16.

Fizinių asmenų pagrindinė teisė į savo asmens duomenų apsaugą yra pripažįstama Sąjungos pagrindinių teisių konvencijos 8 straipsnyje ir, inter alia, nustatyta 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje Nr. 108 dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu. Iš esmės direktyvoje nustatyta sistema, apimanti šios pagrindinės teisės apsaugos esminius elementus, suteikiant pagrindą Konvencijoje nurodytoms teisėms ir laisvėms bei jas plėtojant (8).

17.

Pagrindine teise demokratinėje visuomenėje siekiama bet kuriomis aplinkybėmis apsaugoti pilietį. Tokios pagrindinės teisės esminiai elementai neturėtų būti lengvai keičiami dėl visuomenės pokyčių ar valdančių vyriausybių politinių prioritetų. Pavyzdžiui, dėl teroristų organizacijų keliamo pavojaus visuomenei konkrečiais atvejais gali būti imtasi kitokių veiksmų, nes gali prireikti rimčiau sutrikdyti asmens pagrindinę teisę, tačiau tai negali paveikti esminių pačios teisės elementų ar ją atimti arba nepateisinamai apriboti privataus asmens galimybes ja pasinaudoti.

18.

Antra direktyvos savybė yra tai, kad joje numatoma skatinti laisvą informacijos srautą vidaus rinkoje. Taip pat šį antrą tikslą galima laikyti pagrindiniu vis labiau vystantis vidaus rinkai be vidaus sienų. Siekiant užtikrinti šios vidaus rinkos sukūrimą ir funkcionavimą, viena pagrindinių priemonių yra nacionalinių įstatymų esminių nuostatų suderinimas. Tai suteikia pagrindą valstybėms narėms pasitikėti viena kitos nacionalinės teisės sistemomis. Taip pat ir dėl šių priežasčių turėtų būti reikiamai apsvarstyta pakeitimų galimybė. Pakeitimai gali paveikti tarpusavio pasitikėjimą.

19.

Trečia direktyvos savybė yra tai, kad ji turi būti suvokiama kaip bendra sistema, kuria grindžiami konkretūs teisės dokumentai. Šie konkretūs dokumentai yra bendros sistemos įgyvendinimo priemonės, taip pat konkrečios sistemos, skirtos konkretiems sektoriams. Tokia konkreti sistema yra Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių, (2002/58/EB) (9). Jeigu įmanoma, dėl visuomenės pokyčių turėtų būti keičiamos įgyvendinimo priemonės ar konkrečios teisinės sistemos, bet ne bendra sistema, kuria jos yra grindžiamos.

20.

EDAPP nuomone, išvada šiuo metu nekeisti direktyvos taip pat yra logiška vadovaujantis bendrais gero administravimo ir teisės aktų leidybos politikos principais. Pasiūlymai dėl teisės aktų — nesvarbu, ar jais ketinama nustatyti naujas Bendrijos veiksmų sritis, ar iš dalies pakeisti galiojančias teisės priemones, — turėtų būti teikiami tik pakankamai įrodžius, kad jie yra būtini ir proporcingi. Pasiūlymas dėl teisės akto neturėtų būti teikiamas, jeigu tą patį rezultatą galima pasiekti kitomis, ne tokio plataus užmojo, priemonėmis.

21.

Dabartinėmis aplinkybėmis nebuvo parodyta, kad yra būtina ir proporcinga iš dalies keisti direktyvą. EDAPP primena, kad direktyvoje nustatoma bendra duomenų apsaugos pagal Bendrijos teisės aktus sistema. Pagal ją turi būti užtikrinta, viena vertus, asmenų teisių ir laisvių, visų pirma teisės į privatumą, apsauga tvarkant asmens duomenis ir, kita vertus, laisvas asmens duomenų srautas vidaus rinkoje.

22.

Tokia bendra sistema turėtų būti keičiama tik visiškai ją įgyvendinus valstybėse narėse, nebent būtų akivaizdu, kad direktyvos tikslų negalima pasiekti pagal esamą sistemą. EDAPP nuomone, Komisija — dabartinėmis aplinkybėmis — adekvačiai pagrindė, kad direktyvos potencialas dar nėra visiškai išnaudotas (žr. šios nuomonės III skyrių). Lygiai taip pat nėra įrodymų, kad tikslų negalima būtų pasiekti pagal esamą sistemą.

23.

Ateityje taip pat turėtų būti užtikrinta, kad duomenų apsaugos principais būtų veiksmingai apsaugoti fiziniai asmenys, atsižvelgiant į dinamišką kontekstą, kuriame taikoma direktyva (žr. šios nuomonės 5 punktą), ir šios nuomonės 6 punkte nurodytus aspektus: įgyvendinimo gerinimą, sąveiką su technologija, visuotinį privatumą ir jurisdikciją, duomenų apsaugą ir teisėsaugą, Reformų sutartį. Dėl šio poreikio visapusiškai taikyti duomenų apsaugos principus nustatomi standartai, kuriais vadovaujantis direktyva bus keičiama ateityje. EDAPP primena, kad ilgainiui pakeitimai atrodo neišvengiami.

24.

Būsimų priemonių turinio klausimu EDAPP jau šiame etape pateikia kelis elementus, kuriuos jis laiko esminiais būsimos duomenų apsaugos sistemos Europos Sąjungoje elementais. Šie elementai:

25.

Komunikate, kaip susijusi su naujų technologijų problemomis, minima vykdoma Direktyvos 2002/25/EB peržiūra ir galimas poreikis nustatyti konkretesnes taisykles, skirtas duomenų apsaugos klausimams, kylantiems dėl naujų technologijų, pavyzdžiui, interneto ir RDA, spręsti (10). EDAPP palankiai vertina šią peržiūrą ir tolesnius veiksmus, nors, EDAPP manymu, jie turėtų būti ne tik susiję su technologine plėtra, bet šiuose veiksmuose taip pat turėtų būti atsižvelgta į visą dinamišką kontekstą, o ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti įtraukta ir Direktyva 95/46/EB. Be to, šiems klausimams reikia skirti daugiau dėmesio. Deja, komunikate tam tikri klausimai neatsakyti:

EDAPP siūlo, kad Komisija nurodytų šiuos elementus.

26.

Prieš darant bet kokius pakeitimus ateityje, turi būti visapusiškai įgyvendintos dabartinės direktyvos nuostatos. Visapusiško įgyvendinimo pradžia — atitiktis direktyvos teisiniams reikalavimams. Komunikate minima (11), kad kai kurios valstybės narės neįtraukė į nacionalinę teisę kai kurių svarbių direktyvos nuostatų, ir visų pirma nurodomos nuostatos dėl priežiūros institucijų nepriklausomybės. Komisijos užduotis — stebėti atitiktį ir pasinaudoti savo įgaliojimais pagal EB sutarties 226 straipsnį, jei, jos manymu, tai yra reikalinga.

27.

Komunikate numatomas aiškinamasis komunikatas dėl kai kurių nuostatų — visų pirma nuostatų, dėl kurių pagal EB sutarties 226 straipsnį gali būti taikomos pažeidimų nagrinėjimo procedūros.

28.

Be to, direktyvoje pateikiami kiti įgyvendinimo gerinimo mechanizmai. Šiam tikslui visų pirma yra skirtos direktyvos 30 straipsnyje išvardytos 29 straipsnio darbo grupės užduotys. Jos yra skirtos ne tik direktyvoje nustatytų įpareigojimų vykdymui užtikrinti, bet ir įgyvendinimui valstybėse narėse skatinti užtikrinant aukštą ir suderintą duomenų apsaugos lygį. Atlikdama šį vaidmenį darbo grupė per kelerius metus parengė keletą nuomonių ir kitų dokumentų.

29.

EDAPP manymu, visapusiškas direktyvos įgyvendinimas apima šiuos du elementus:

EDAPP pabrėžia, kad abu elementai turėtų būti aiškiai atskirti dėl skirtingų teisinių pasekmių ir susijusių pareigų. Apskritai Komisija turėtų prisiimti visišką atsakomybę už pirmąjį elementą, o tuo tarpu darbo grupė turėtų atliktį pagrindinį vaidmenį, susijusį su antruoju elementu.

30.

Taip pat reikėtų dar aiškiau atskirti turimas priemones, siekiant geresnio direktyvos įgyvendinimo. Joms priskiriama:

31.

EDAPP siūlo Komisijai aiškiai nurodyti, kaip ji naudos šias įvairias priemones po to, kai ji parengs savo politiką vadovaudamasi šiuo komunikatu. Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat turėtų aiškiai atskirti savo ir darbo grupės pareigas. Bet kuriuo atveju sėkmę užtikrintų geras Komisijos ir darbo grupės bendradarbiavimas.

32.

Atskaitos taškas yra tai, kad direktyvos nuostatų formuluotė yra neutrali technologijų atžvilgiu. Komunikate neutralumo technologijų atžvilgiu akcentavimas siejamas su: daugeliu technologinių pokyčių, pavyzdžiui, internetu, trečiosiose šalyse teikiamomis prieigos paslaugomis, RFID ir garso bei vaizdo ir automatinio atpažinimo deriniu. Jame išskiriamos dvi veiksmų rūšys. Pirmąją sudaro konkrečios gairės, susijusios su duomenų apsaugos principų taikymu kintančioje technologijų taikymo srityje svarbų vaidmenį atliekant darbo grupei ir jos interneto darbo grupei (13). Antroji — konkretiems sektoriams skirti teisės aktai, kuriuos galėtų pasiūlyti pati Komisija.

33.

EDAPP palankiai vertina šį požiūrį kaip svarbų žingsnį. Tačiau ilgainiui gali prireikti kitų svarbesnių žingsnių. Šiuo komunikatu galėtų būti pasinaudota kaip tokio ilgalaikio požiūrio rengimo pradžia. Vykdant tolesnę veiklą, susijusią su šiuo komunikatu, EDAPP siūlo pradėti diskusiją dėl šio požiūrio. Toliau minimi punktai galėtų būti šio požiūrio elementai.

34.

Pirma, sąveika su technologijomis yra dvejopa. Viena vertus, dėl naujų vystomų technologijų gali prireikti padaryti duomenų apsaugos teisinės sistemos pakeitimus. Kita vertus, dėl poreikio užtikrinti veiksmingą asmens duomenų apsaugą gali prireikti naujų apribojimų ar tinkamų apsaugos priemonių, susijusių su tam tikrų technologijų naudojimu, o tai yra dar platesnio masto pasekmė. Tačiau naujos technologijos galėtų būti veiksmingai naudojamos ir jomis galėtų būti remiamasi didinant privatumą.

35.

Antra, gali prireikti tam tikrų konkrečių apribojimų, jei vyriausybinės institucijos naudos naujas technologijos savo viešojo pobūdžio užduotims vykdyti. Geras pavyzdys yra diskusijos sąveikos ir prieigos klausimais, kurios vyksta laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, susijusios su Hagos programos įgyvendinimu (14).

36.

Trečia, pastebima, kad vis dažniau naudojama biometrinė, DNR ir kita medžiaga. Konkretūs asmens duomenų, gautų iš šios medžiagos, naudojimo sunkumai gali turėti pasekmių duomenų apsaugos įstatymams.

37.

Ketvirta, reikia pripažinti, kad pati visuomenė keičiasi ir įgyja vis daugiau stebėjimu grindžiamos visuomenės bruožų (15). Būtini išsamūs debatai dėl šių pokyčių. Tokių debatų pagrindiniai klausimai būtų: ar šie pokyčiai neišvengiami, ar tai yra Europos teisės aktų leidėjo užduotis įsikišti į šį procesą ir nustatyti šių pokyčių ribas, ar ir kaip Europos teisės aktų leidėjas galėtų imtis veiksmingų priemonių ir t.t.

38.

Visuotinio privatumo ir jurisdikcijos aspektui komunikate skiriamas tik nedidelis vaidmuo. Todėl norima, kad Komisija toliau stebėtų tarptautinius forumus ir juose dalyvautų bei užtikrintų valstybių narių įsipareigojimų ir prievolių pagal direktyvą darną. Be to, komunikate nurodoma veikla, vykdoma siekiant supaprastinti tarptautinio duomenų perdavimo reikalavimus (žr. šios nuomonės III skyrių).

39.

EDAPP apgailestauja, kad komunikate šiam aspektui nesuteiktas svarbesnis vaidmuo.

40.

Šiuo metu direktyvos IV skyriuje (25–26 straipsniai) ne tik nustatomos bendros duomenų apsaugos taisyklės, bet ir įdiegiamas specialus duomenų perdavimo trečiosioms šalims režimas. Šis specialus režimas buvo tobulinamas ne vienerius metus siekiant teisingai suderinti asmenų, kurių duomenys turi būti perduoti trečiosioms šalims, apsaugą ir, inter alia, tarptautinės prekybos reikalavimus bei pasaulinių telekomunikacijų tinklų realijas. Ne tik Komisija ir darbo grupė (16), bet ir, pavyzdžiui, Tarptautiniai prekybos rūmai, atlikdami adekvatumo įvertinimus, taikydami standartines sutarčių sąlygas, įmonėms privalomas taisykles ir t.t., įdėjo daug pastangų, kad ši sistema veiktų.

41.

Sistemos taikymo internetui klausimu ypač svarbus buvo Teisingumo Teismo sprendimas Lindqvist byloje (17). Teismas atkreipia dėmesį į universalų informacijos internete pobūdį ir laikosi nuomonės, kad duomenų patalpinimas pačiame interneto puslapyje, net jeigu tokiu būdu šie duomenys tampa prieinami asmenims trečiosiose šalyse, turintiems techninių priemonių jais pasinaudoti, nelaikomas duomenų perdavimu trečiajai šaliai.

42.

Ši sistema — logiška ir būtina Europos Sąjungos teritorinių ribų pasekmė — nesuteiks visapusiškos Europos duomenų subjekto apsaugos tinklais susietoje visuomenėje, kurioje fizinės ribos nebėra svarbios (žr. šios nuomonės 6 punkte paminėtus pavyzdžius): informacija internete yra universalaus pobūdžio, tačiau Europos teisės aktų leidėjo jurisdikcija nėra universali.

43.

Reikės surasti praktinius sprendimus, kurie užtikrintų Europos duomenų subjektų apsaugą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių teritorinėse ribose. EDAPP — savo pastabose dėl Komisijos komunikato dėl strategijos, skirtos laisvės, saugumo ir teisingumo srities išorės aspektui — jau paragino Komisiją imtis aktyvaus vaidmens stiprinant asmens duomenų apsaugą tarptautiniu lygiu remiant dvišalius ir daugiašalius santykius su trečiosiomis šalimis ir bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis (18).

44.

Tokiems praktiniams sprendimams priskiriama:

45.

Nė vienas iš šių sprendimų nėra naujas. Tačiau būtinas projektas, kaip veiksmingai taikyti šiuos metodus pačiu efektyviausiu būdu ir kaip užtikrinti, kad duomenų apsaugos standartai — kurie Europos Sąjungoje laikomi pagrindinėmis teisėmis — taip pat būtų veiksmingi visoje tinklais susietoje visuomenėje. EDAPP ragina Komisiją ir labiausiai suinteresuotus subjektus pradėti rengti tokį projektą.

46.

Komunikate ypač daug dėmesio skiriama dėl viešųjų interesų nustatytiems reikalavimams, ypač saugumo srityje. Jame aiškinama direktyvos 3 straipsnio 2 dalis ir Teisingumo Teismo sprendimo byloje dėl PNR (19) pateiktas šios nuostatos aiškinimas bei direktyvos 13 straipsnis, inter alia, susijęs su Europos žmogaus teisių teismo praktika. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad kai Komisija nustatys pusiausvyrą tarp priemonių, skirtų saugumui užtikrinti ir neginčijamų pagrindinių teisių, ji užtikrins, kad asmens duomenys būtų apsaugoti, kaip garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje. Šis atskaitos taškas taip pat taikomas transatlantiniam dialogui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

47.

EDAPP manymu, svarbu, kad Komisija dar taip aiškiai, kaip išdėstyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, pakartotų Sąjungos įsipareigojimus pagal ES sutarties 6 straipsnį gerbti pagrindines teises. Šis pareiškimas yra dar svarbesnis dabar, Europos Sąjungai nusprendus, kad pagal Reformų sutartį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turėtų turėti privalomąją teisinę galią. Chartijos 8 straipsnyje nurodoma kiekvieno teisė į asmens duomenų apsaugą.

48.

Plačiai žinoma, kad teisėsaugos institucijoms prašant dažniau naudoti asmens duomenis kovojant su nusikalstamumu — jau nekalbant apie kovą su terorizmu — yra pavojus, kad piliečių apsaugos lygis taps žemesnis už lygį, užtikrinamą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir (arba) Europos Tarybos konvencijoje Nr. 108 (20). Šie susirūpinimą keliantys klausimai buvo akcentuoti 2007 m. balandžio 27 d. paskelbtoje trečiojoje EDAPP nuomonėje dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos.

49.

Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad direktyvoje numatytas apsaugos standartas taptų piliečių apsaugos pagrindu ir teisėsaugos prašymų srityje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Konvencijoje Nr. 108 numatomas minimalus apsaugos lygis, tačiau nenumatomas reikalingas tikslumas. Be to, siekiant numatyti tinkamą piliečių apsaugą buvo reikalingos papildomos priemonės. Šis poreikis buvo vienas pagrindinių veiksnių 1995 m. priimant direktyvą (21).

50.

Lygiai taip pat labai svarbu, kad šis apsaugos standartas būtų veiksmingai užtikrintas visomis aplinkybėmis, kai asmens duomenys yra tvarkomi teisėsaugos tikslais. Šiame komunikate nėra nagrinėjamas duomenų tvarkymas trečiojo ramsčio srityje, tačiau jame aptariama situacija, kai duomenys, renkami (ir tvarkomi) komerciniais tikslais, yra panaudojami teisėsaugos tikslais. Tokia situacija tampa vis labiau įprasta, nes policijos darbas vis labiau ir labiau priklauso nuo informacijos, kurią turi trečiosios šalys. Direktyva 2006/24/EB (22) gali būti suvokiama kaip geriausia šios tendencijos iliustracija: šioje direktyvoje elektroninių ryšių tiekėjai įpareigojami teisėsaugos tikslais (toliau) saugoti duomenis, kuriuos jie surinko (ir saugojo) komerciniais tikslais. EDAPP manymu, turėtų būti visapusiškai užtikrinama, kad asmens duomenys, surinkti ir tvarkomi direktyvos taikymo srityje, būtų tinkamai apsaugoti naudojant juos viešojo intereso tikslais, visų pirma saugumo ar kovos su terorizmu srityje. Tačiau tam tikrais atvejais pastariesiems tikslams direktyva gali būti netaikoma.

51.

Remiantis šiais pastebėjimais, Komisijai siūloma:

52.

Komunikate Komisija užsimena apie milžinišką Konstitucinės sutarties poveikį duomenų apsaugos sričiai. Iš tikrųjų Sutartis, kuri dabar vadinama Reformų sutartimi, bus ypač svarbi šioje srityje. Sutartimi bus panaikinta ramsčių struktūra, paaiškintos nuostatos dėl duomenų apsaugos (dabartinis EB sutarties 286 straipsnis), o Sąjungos pagrindinių teisių chartija, į kurios 8a straipsnį yra įtrauktos nuostatos dėl duomenų apsaugos, taps privalomu dokumentu.

53.

Tarpvyriausybinės konferencijos įgaliojimuose ypatingas dėmesys skiriamas duomenų apsaugai. 19 dalies f punkte iš esmės nurodomi trys aspektai. Pirma, bendros duomenų apsaugos taisyklės nepažeis pagal BUSP antraštinę dalį (dabartinį antrąjį ramstį) patvirtintų konkrečių taisyklių; antra, bus priimta deklaracija dėl duomenų apsaugos policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse (dabartinis trečiasis ramstis) ir trečia, į atitinkamus protokolus bus įtrauktos konkrečios nuostatos dėl atskirų valstybių narių pozicijų (šis aspektas yra daugiausia susijęs su konkrečia Jungtinės Karalystės pozicija dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose).

54.

Būtent šis antras aspektas (deklaracija) turės būti paaiškintas Tarpvyriausybinėje konferencijoje. Turi būti tinkamai apsvarstyti ramsčiais grindžiamos struktūros panaikinimo bei direktyvos dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose galimo taikymo padariniai, kad būtų užtikrintas kuo platesnis direktyvoje išdėstytų duomenų apsaugos principų taikymas. Šioje nuomonėje šis aspektas nebus toliau nagrinėjamas. Tarpvyriausybinei konferencijai pirmininkausiančiai valstybei narei skirtame laiške EDAPP pateikė pasiūlymų dėl deklaracijos (25).

55.

Komunikate nurodomos priemonės ir veiksmai, kurie gali būti naudojami siekiant ateityje geriau įgyvendinti direktyvą. EDAPP nori pateikti pastabų, kartu išnagrinėdamas komunikate nepaminėtas kitas papildomas priemones.

56.

Tam tikrais atvejais gali prireikti imtis konkrečių teisėkūros veiksmų ES lygiu. Visų pirma gali prireikti priimti sektorių teisės aktus, kad direktyvos principai būtų suderinti su klausimais, kylančiais dėl kai kurių technologijų, kaip tai buvo padaryta direktyvų dėl privatumo aspekto telekomunikacijų sektoriuje atveju. Turėtų būti atidžiai apsvarstytas konkrečių taisės aktų taikymas srityse, susijusiose su radijo dažninio atpažinimo RFID technologijų naudojimu.

57.

Stipriausia priemonė, paminėta komunikate, yra pažeidimų nagrinėjimo procedūra. Komunikate nurodoma viena konkreti susirūpinimą kelianti sritis — duomenų apsaugos institucijų nepriklausomumas ir jų galios, o apie kitas sritis tik bendrai užsimenama. EDAPP pritaria nuomonei, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros yra viena iš svarbiausių ir neišvengiamų priemonių, jei valstybės narės nenumato visapusiško direktyvos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo direktyvos įgyvendinimo termino praėjo beveik devyneri metai ir jau įvyko darbo programoje nustatytas struktūrinis dialogas. Tačiau iki šiol Teisingumo Teisme dar nebuvo iškelta nė viena byla dėl Direktyvos 95/46/EB pažeidimo.

58.

Visų įtariamo neteisingo ar nevisiško direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę (26) atvejų lyginamoji analizė ir aiškinamasis komunikatas, be abejonės, gali pagerinti Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmens darną. Tačiau dėl šių dokumentų rengimo, kuriam gali tekti skirti laiko ir pastangų, neturėtų būti atidedamos pažeidimų nagrinėjimo procedūros tose srityse, kuriose Komisija aiškiai nustatė neteisingo perkėlimo į nacionalinę teisę ar neteisingos praktikos atvejus.

59.

Todėl EDAPP ragina Komisiją tęsti direktyvos geresnį įgyvendinimą prireikus taikant pažeidimų nagrinėjimo procedūras. Atsižvelgdamas į tai, EDAPP pasinaudos savo intervencijos įgaliojimais Teisingumo Teisme, kad atitinkamais atvejais įsiterptų į pažeidimų nagrinėjimo procedūras, susijusias su Direktyvos 95/46/EB ar kitų asmens duomenų apsaugos sritį reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimu.

60.

Komisija taip pat nurodo aiškinamąjį komunikatą dėl kai kurių nuostatų, kuriame ji paaiškins savo nuomonę dėl direktyvos nuostatų, kurių įgyvendinimas yra probleminis ir dėl kurio todėl gali būti taikomos pažeidimų nagrinėjimo procedūros. Todėl EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija atsižvelgs į darbo grupės atliktą aiškinamąjį darbą. Iš tiesų svarbu, kad rengiant būsimą aiškinamąjį komunikatą būtų tinkamai atsižvelgta į darbo grupės poziciją ir su šia darbo grupe būtų deramai konsultuojamasi, siekiant į komunikatą įtraukti jos patirtį, įgytą taikant direktyvą nacionaliniu lygiu.

61.

Be to, EDAPP patvirtina esąs pasirengęs konsultuoti Komisiją visais klausimais, susijusiais su asmens duomenų apsauga. Tai taip pat taikoma tiems dokumentams, pavyzdžiui, Komisijos komunikatams, kurie nėra privalomi, tačiau kuriais siekiama apibrėžti Komisijos politiką asmens duomenų apsaugos srityje. Kad šios konsultacijos būtų veiksmingos, konsultacijos su EDAPP dėl komunikatų turėtų vykti prieš priimant aiškinamąjį komunikatą (27). Konsultacijos su 29 straipsnio darbo grupe bei EDAPP šiam komunikatui suteiks pridėtinės vertės ir kartu bus išlaikytas Komisijos nepriklausomumas savarankiškai sprendžiant dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, susijusių su direktyvos įgyvendinimu, oficialaus pradėjimo.

62.

EDAPP palankiai vertina tai, kad komunikate bus nagrinėjami tik keli straipsniai ir todėl bus sudarytos sąlygos skirti dėmesį jautresniems klausimams. Atsižvelgdamas į tai, EDAPP atkreipia Komisijos dėmesį į šiuos klausimus, kuriems aiškinamajame komunikate turi būti skirtas ypatingas dėmesys:

63.

Kitomis neprivalomomis priemonėmis turėtų būti aktyviai siekiama laikytis duomenų apsaugos principų, pirmiausia aplinkoje, kurioje taikomos naujos technologijos. Šios priemonės turėtų būti grindžiamos principu, kad į privatumą turi būti atsižvelgta jų projektavimo etape, užtikrinant, kad naujų technologijų struktūra būtų plėtojama ir kuriama tinkamai atsižvelgiant į duomenų apsaugos principus. Atsižvelgiant į tai, kad kompiuteriai sparčiai diegiami visose srityse, turėtų būti aktyviai propaguojami privatumo teisių nepažeidžiantys technologiniai produktai.

64.

Su šiuo aspektu yra glaudžiai susijusi būtinybė plėsti duomenų apsaugos teisės vykdymu suinteresuotų subjektų ratą. Kita vertus, EDAPP tvirtai remia duomenų apsaugos institucijų pagrindinį vaidmenį užtikrinant direktyvos principų vykdymą visapusiškai pasinaudojant savo įgaliojimais ir veiklos koordinavimo su 29 straipsnio darbo grupe mastą. Veiksmingesnis direktyvos vykdymas taip pat yra vienas iš Londono iniciatyvos tikslų.

65.

Kita vertus, EDAPP pabrėžia, kad reikėtų propaguoti privatų duomenų apsaugos principų vykdymą pasitelkiant savireguliavimą ir konkurenciją. Pramonės atstovai turėtų būti skatinami įgyvendinti duomenų apsaugos principus ir konkuruoti kuriant privatumo teisių nepažeidžiančius produktus bei paslaugas, kurie padėtų stiprinti jų poziciją rinkoje geriau tenkinant savo privatumo teises žinančių vartotojų lūkesčius. Šiuo atveju geras pavyzdys gali būti privatumo apsaugos ženklai, kurie galėtų būti tvirtinami prie produktų ar kuriais galėtų būti žymimos paslaugos, kurioms buvo taikyta sertifikavimo procedūra (29).

66.

EDAPP taip pat norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į kitas priemones, kurios, nors ir nepaminėtos komunikate, galėtų būti naudingos siekiant geriau įgyvendinti direktyvą. Tokių priemonių, kurios padėtų duomenų apsaugos institucijoms geriau užtikrinti duomenų apsaugos teisės vykdymą, pavyzdžiai yra šie:

67.

Galiausiai, EDAPP nurodo kitas priemones, kurios komunikate neminimos, tačiau kurias būtų galima panaudoti ateityje direktyvai pakeisti arba kurias būtų galima įtraukti į kitus horizontalius teisės aktus, pirmiausia į:

68.

Įvairūs instituciniai subjektai turi pareigų, susijusių su direktyvos įgyvendinimu. Valstybių narių priežiūros institucijos pagal direktyvos 28 straipsnį atsako už į nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama direktyva, taikymo stebėseną valstybėse narėse. 29 straipsniu įsteigiama priežiūros institucijų darbo grupė, o 30 straipsnyje išvardijamos jos užduotys. Pagal 31 straipsnį valstybių narių vyriausybių atstovų komitetas Komisijai teikia pagalbą, susijusią su įgyvendinimo priemonėmis Bendrijos lygiu (komitologijos komitetas).

69.

Pirmiausia reikia apibrėžti įvairių subjektų pareigas darbo grupėje (jos veikloje). 30 straipsnio 1 dalyje išvardijamos keturios darbo grupės užduotys, kurias galima apibendrinti kaip direktyvos taikymo nacionaliniu lygiu nagrinėjimą siekiant užtikrinti vienodą taikymą ir nuomonių apie pokyčius Bendrijos lygiu, įskaitant apsaugos lygį, pasiūlymus dėl teisės aktų ir elgesio kodeksus, teikimą. Šis sąrašas atspindi plačias darbo grupės pareigas duomenų apsaugos srityje, kuriuos papildomai iliustruoja darbo grupės per kelerius metus parengti dokumentai.

70.

Komunikate teigiama, kad darbo grupė „yra svarbiausia užtikrinant geresnį ir darnesnį įgyvendinimą“. EDAPP visapusiškai pritaria šiam pareiškimui, tačiau mano, kad taip pat būtina paaiškinti tam tikrus pareigų aspektus.

71.

Pirma, komunikate raginama stiprinti darbo grupės įnašą, kadangi nacionalinės institucijos turėtų stengtis suderinti savo nacionalinę praktiką su bendrais principais (30). EDAPP palankiai vertina šiuo teiginiu pateiktus ketinimus, tačiau įspėja dėl su pareigomis susijusios painiavos. Pagal EB sutarties 211 straipsnį Komisija turi užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų laikomasi Sutarties nuostatų ir priemonių, įskaitant priežiūros institucijų nustatytas priemones. Darbo grupė yra nepriklausomas patariamasis subjektas, todėl ji negali būti atsakinga už tai, kad nacionalinės institucijos taikytų jos nuomones.

72.

Antra, Komisija privalo suprasti, kad ji darbo grupėje atlieka įvairias funkcijas, kadangi ji yra ne tik darbo grupės narė, bet ir teikia jai sekretoriatą. Vykdydama antrąją funkciją — teikdama sekretoriato paslaugas, ji privalo remti darbo grupę tokiu būdu, kad ši galėtų nepriklausomai atlikti savo darbą. Tai iš principo apima du aspektus: Komisija privalo skirti būtinų išteklių, o sekretoriatas privalo dirbti laikydamasis darbo grupės ir jos pirmininko nurodymų, atitinkančių darbo grupės veiklos turinį bei apimtį ir siekiamų rezultatų pobūdį. Apskritai, Komisijos veikla vykdant kitas pagal EB teisę nustatytas pareigas neturėtų trukdyti jai teikti sekretoriatą.

73.

Trečia, nors darbo grupės prioritetus nustato pati darbo grupė, Komisija galėtų nurodyti, ko ji tikisi iš darbo grupės ir kaip, jos nuomone, būtų galima geriausiai panaudoti turimus išteklius.

74.

Ketvirta, EDAPP apgailestauja, kad komunikate aiškiai nenurodomas Komisijos ir darbo grupės funkcijų pasidalijimas. Jis ragina Komisiją darbo grupei pateikti dokumentą, kuriame būtų pateikti šie nurodymai. EDAPP siūlo į šį dokumentą įtraukti šiuos aspektus:

75.

EDAPP pritaria pagrindinei Komisijos išvadai, jog greitu metu direktyva neturėtų būti keičiama. Šią išvadą galėtų sustiprinti direktyvos pobūdis ir Sąjungos teisėkūros politika.

76.

EDAPP laikosi tokių pradinių prielaidų:

77.

Būtų galima svarstyti šiuos pagrindinius būsimų pakeitimų aspektus:

78.

EDAPP siūlo Komisijai tiksliai nustatyti komunikato 3 skyriuje nurodytos veiklos vykdymo grafiką, atitinkamo pranešimo apie direktyvos taikymą pateikimo terminą, numatomos veiklos įgyvendinimo įvertinimo sąlygas ir tolesnės veiklos vykdymo ateityje kryptis.

79.

EDAPP palankiai vertina požiūrį į technologijas, kaip vieną svarbiausių pirmųjų žingsnių, ir siūlo pradėti diskusiją dėl ilgalaikio požiūrio, įskaitant, inter alia, pagrindinius debatus dėl stebėjimu grindžiamos visuomenės kūrimo. Jis taip pat palankiai vertina vykdomą Direktyvos 2002/25/EB peržiūrą ir galimą poreikį nustatyti konkretesnes taisykles, skirtas duomenų apsaugos klausimams, kylantiems dėl naujų technologijų, pavyzdžiui, interneto ir RFID, spręsti. Vykdant šiuos veiksmus turėtų būti atsižvelgta į visą dinamišką kontekstą, o ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti įtraukta ir Direktyva 95/46/EB.

80.

EDAPP apgailestauja, kad visuotinio privatumo ir jurisdikcijos aspektui komunikate skiriamas tik nedidelis vaidmuo, ir prašo priimti praktinius sprendimus, kurie užtikrintų Europos duomenų subjektų apsaugą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių teritorinėse ribose, pavyzdžiui: toliau plėtoti duomenų apsaugos visuotinę sistemą; toliau plėtoti specialų duomenų perdavimo trečiosioms šalims režimą; su trečiosiomis šalimis sudaryti tarptautinius susitarimus dėl jurisdikcijos ar panašius susitarimus; investuoti į visuotinio reikalavimų laikymosi mechanizmus, pavyzdžiui, daugianacionalinių bendrovių taikomas įmonėms privalomas taisykles.

EDAPP ragina Komisiją ir labiausiai suinteresuotus subjektus pradėti rengti projektą šiuo klausimu.

81.

Teisėsaugos srityje EDAPP norėtų pasiūlyti Komisijai:

82.

Visapusiškas direktyvos įgyvendinimas reiškia, kad 1) bus užtikrinta, jog valstybės narės visapusiškai laikytųsi pagal europinę teisę nustatytų įpareigojimų ir 2) bus visapusiškai pasinaudota kitomis neprivalomomis priemonėmis, kurios galėtų padėti siekti aukšto ir suderinto duomenų apsaugos lygio. EDAPP prašo Komisijos aiškiai nurodyti, kaip ji naudos įvairias priemones ir kaip ji atskirs savo ir darbo grupės pareigas.

83.

Galimos šios priemonės:

84.

EDAPP ragina Komisiją darbo grupei pateikti dokumentą, kuriame būtų aiškiai nurodytas Komisijos ir darbo grupės funkcijų pasidalijimas, įskaitant šiuos aspektus:

85.

Reformų sutarties padariniai turi būti tinkamai apsvarstyti, kad būtų užtikrintas kuo platesnis direktyvoje nustatytų duomenų apsaugos principų taikymas. EDAPP savo pasiūlymus išdėstė Tarpvyriausybinei konferencijai pirmininkausiančiai valstybei narei skirtame laiške.

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/13

1.

Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001/EB 28 straipsnio 2 dalies, Komisija, norėdama gauti EDAPP nuomonę, pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos policijos biuro (EUROPOLO) įsteigimo. EDAPP mano, kad ši nuomonė turėtų būti paminėta pamatinio sprendimo preambulėje (3).

2.

Pasiūlymu daugiausia siekiama nustatyti naują ir lankstesnį Europolo teisinį pagrindą, o ne iš esmės pakeisti Europolo įgaliojimus ar veiklos kryptis. Europolas buvo įsteigtas 1995 m., valstybėms narėms priėmus konvenciją pagal ES sutarties K.6 straipsnį (dabar: 34 straipsnis) (4). Tokio pobūdžio konvencijoms trūksta lankstumo ir veiksmingumo dėl to, kad jas turi ratifikuoti visos valstybės narės; naujausia patirtis rodo, kad ratifikavimo procesas gali užtrukti keletą metų. Šio pasiūlymo aiškinamajame memorandume nurodyta, kad atitinkamai 2000 m. 2002 m. ir 2003 m. priimti trys protokolai, iš dalies keičiantys Europolo konvenciją, iki 2006 m. pabaigos dar nebuvo įsigalioję (5).

3.

Tačiau Europolo veikimui pagerinti pasiūlyme taip pat numatyta esminių pakeitimų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Europolui veikti, pasiūlymu išplečiami Europolo įgaliojimai ir į pasiūlymą įtraukiamos kelios naujos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, labiau pabrėžiamas Europolo ir kitų įstaigų (pavyzdžiui, Europos bendrijos/Europos Sąjungos įstaigų, valstybių narių ir trečiųjų šalių institucijų) keitimosi duomenimis klausimas. Pasiūlyme numatyta, kad Europolas turi imtis visų priemonių užtikrinti jo duomenų tvarkymo sistemų ir valstybių narių bei Europos bendrijos/Europos Sąjungos įstaigų duomenų tvarkymo sistemų sąveiką (pasiūlymo 10 straipsnio 5 dalis). Be to, jame numatyta, kad nacionaliniams padaliniams suteikiama tiesioginė prieiga prie Europolo informacinės sistemos.

4.

Be to, Europolo — pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį (trečias ramstis) įsteigtos įstaigos statusas turi pasekmių taikytiniems duomenų apsaugos įstatymams, kadangi Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 taikomas tik duomenų tvarkymui vykdant Bendrijos teisės taikymo sričiai priklausančią veiklą ir todėl iš esmės netaikomas Europolo vykdomoms duomenų tvarkymo operacijoms. Pasiūlymo V skyriuje pateikiamos konkrečios duomenų apsaugos ir duomenų saugumo taisyklės, kurias galima laikyti lex specialis, papildančiomis lex generalis — bendruosius duomenų apsaugos teisės aktus. Tačiau šie trečiajam ramsčiui priklausantys bendrieji teisės aktai dar nėra priimti (žr. 37–40 punktus).

5.

Galiausiai reikia paminėti tai, kad dėl tam tikrų kitų pakeitimų Europolo statusas bus labiau suderintas su kitų Europos Sąjungos įstaigų, įsteigtų pagal Europos bendrijos steigimo sutartį, statusą. Nors dėl to Europolo statusas iš esmės nepasikeičia, tai galima laikyti vienu pirmųjų, vilčių teikiančiu pokyčiu. Europolas bus finansuojamas Bendrijos biudžeto lėšomis, o Europolo personalui bus taikomi Bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatai. Tai sustiprina Europos Parlamento kontrolę (dėl jo statuso biudžeto sudarymo procedūroje) ir Teisingumo Teismo kontrolę (ginčuose dėl biudžeto ir klausimais dėl personalo). EDAPP turės įgaliojimus veikti tvarkant Bendrijos pareigūnų asmens duomenis (žr. 47 punktą).

6.

Šioje nuomonėje paeiliui bus nagrinėjami šie klausimai: esminiai pakeitimai (paminėti 3 punkte), taikytini duomenų apsaugos įstatymai (4 punktas) ir didėjantis Europolo ir Bendrijos įstaigų panašumas (5 punktas).

7.

Nuomonėje ypatingas dėmesys bus skirtas didėjančiai Europolo ir kitų Europos Sąjungos įstaigų, kurių priežiūrą dauguma atvejų vykdo EDAPP, keitimosi duomenimis svarbai. Todėl galima konkrečiai paminėti pasiūlymo 22, 25 ir 48 straipsnius. Šis sudėtingas klausimas kelia susirūpinimą dėl tikslo ribojimo principo ir duomenų apsaugos įstatymų bei priežiūros vykdymo tais atvejais, kai įvairios priežiūros įstaigos yra kompetentingos vykdyti atskirų Europos įstaigų priežiūrą atsižvelgiant į tai, kuriam ramsčiui jos priklauso. Kitas susirūpinimą keliantis klausimas — Europolo informacinės sistemos ir kitų informacinių sistemų sąveika.

8.

Šio pasiūlymo teisinė aplinka sparčiai kinta.

9.

Pirma, šis pasiūlymas yra viena iš daugelio su teisėkūros veikla susijusių priemonių policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje, kuria siekiama sudaryti palankesnes galimybes laikyti asmens duomenis ir jais keistis teisėsaugos tikslais. Kai kuriuos iš šių pasiūlymų Taryba jau priėmė, pavyzdžiui, 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinį sprendimą dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija (6), tuo tarpu kiti pasiūlymai nagrinėja dar nesibaigė.

10.

Pagrindinis šios teisės aktų kūrimo veiklos principas yra prieinamumo principas — naujas svarbus teisės principas, nustatytas 2004 m. lapkričio mėn. Hagos programoje. Pagal šį principą ES valstybės narės turėtų netrukdomai keistis kovai su nusikalstamumu reikalinga informacija.

11.

Vien tik prieinamumo principo neužtenka. Tam, kad policijos ir teisminės institucijos galėtų veiksmingai keistis informacija, būtinos papildomos teisinės priemonės. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija, kai kuriais atvejais nusprendžiama sukurti informacinę sistemą Europos lygiu ar ją tobulinti. Europolo informacinė sistema yra tokio pobūdžio sistema. EDAPP nagrinėjo pagrindinius tokių sistemų klausimus nuomonėje dėl Šengeno informacinės sistemos ir nuomonėje dėl šio pasiūlymo taip pat nagrinės kai kuriuos iš šių klausimų. Šie klausimai — prieigos prie sistemos suteikimas, sietis bei sąveika ir taikytinos duomenų apsaugos ir priežiūros taisyklės (7).

12.

Be to, pasiūlymas turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į naujausius pokyčius, pavyzdžiui, Europos Sąjungai pirmininkaujančios Vokietijos pateiktą iniciatyvą perkelti Priumo sutartį į ES teisinę sistemą.

13.

Antra, trečiojo ramsčio teisės aktai dėl duomenų apsaugos — būtina keitimosi asmens duomenimis sąlyga — (kaip nurodyta pirmiau) vis dar nėra priimti Priešingai, derybos Taryboje dėl pasiūlymo dėl pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos vyko gana sunkiai. Tarybai pirmininkaujanti Vokietija pareiškė, kad bus pateiktas pasiūlymas dėl naujo teksto (8), kuris iš esmės skirsis nuo Komisijos pasiūlyme pateikto požiūrio.

14.

Trečia, pasiūlymas tiesiogiai susijęs su pokyčiais dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai. Sutarties dėl Konstitucijos III-276 straipsnio nuostatos laikomos vienomis svarbiausių procese, kurį įgyvendinant Europolo vaidmuo ir užduotys bus palaipsniui išplėsti, ir Europolas bus palaipsniui įtrauktas į Europos institucinę sąrangą. Kaip nurodyta šio pasiūlymo aiškinamajame memorandume, minėtame straipsnyje pateikta Europolo ateities vizija. Šiame sprendime plėtojama ši vizija, atsižvelgiant į tai, kad vis dar neaišku, ar Sutarties dėl Konstitucijos nuostatos įsigalios, ir jeigu įsigalios, tai kada.

15.

Pasiūlymo 4 ir 5 straipsniuose bei I priede nustatyti Europolo įgaliojimai. Šie įgaliojimai visų pirma išplečiami įtraukiant nusikalstamumo sritį, kuri nebūtinai susijusi su organizuotu nusikalstamumu, numatant tą patį sunkių nusikaltimų sąrašą, kuris pateiktas Tarybos pamatiniame sprendime dėl Europos arešto orderio (9). Be to, Europolo vaidmuo buvo išplėstas taip, kad šiuo metu jo duomenų bazėse pateikiama privačių subjektų persiųsta informacija ir žvalgybos informacija.

16.

Pirmuoju atveju išplėtimas pirmu nurodytu atveju yra logiška policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose plėtojimo priemonė. EDAPP pripažįsta, kad dėl to būtų geriau suderinti teisės aktai, kuriais siekiama palengvinti policijos bendradarbiavimą. Suderinus teisės aktus, būtų ne tik pagerintos bendradarbiavimo sąlygos, bet ir piliečiams suteikta daugiau teisinio tikrumo bei leista veiksmingiau kontroliuoti policijos bendradarbiavimą, kadangi tos pačioms nusikaltimų kategorijoms taikomi įvairūs teisės aktai. EDAPP mano, kad įgaliojimus išplėsti buvo pasiūlyta atsižvelgiant į proporcingumo principą.

17.

Antruoju atveju išplėtimas atitinka policijos bendradarbiavimo naujausią tendenciją kadangi privačių bendrovių teisėsaugos tikslais surinktų duomenų naudojimas tampa vis svarbesnis. EDAPP pripažįsta, kad gali prireikti naudoti duomenis tokiu tikslu. Visų pirma kovojant su terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais teisėsaugos institucijoms gali prireikti prieigos prie visos svarbios informacijos, įskaitant privačių šalių turimos informacijos (10). Tačiau reikia nustatyti privačių šalių pateikiamos informacijos ir žvalgybos informacijos papildomas apsaugos priemones, inter alia siekiant užtikrinti šios informacijos tikslumą, kadangi tai yra komerciniais tikslais komercinėje aplinkoje surinkti asmens duomenys. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad ši informacija, prieš ją pateikiant Europolui, būtų surinkta ir tvarkoma teisėtai, atsižvelgiant į Direktyvą 95/46/EB įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus, ir kad Europolui būtų suteikta prieiga prie šios informacijos tik aiškiai nustatytomis sąlygomis ir numatant apribojimus: prieiga turėtų būti suteikta kiekvienu atveju atskirai konkrečiai nurodytais tikslais ir numatant teisminę kontrolę valstybėse narėse (11). Todėl EDAPP siūlo sprendimo tekste numatyti tokias sąlygas ir apribojimus.

18.

Europolo konvencijos 6 straipsnyje nustatytas ribojamojo pobūdžio požiūris į Europolo surinktos informacijos tvarkymą. Tvarkymas apsiriboja trimis sudedamosiomis dalimis: Europolo informacine sistema, analizei skirtomis darbo bylomis ir indeksų sistema. Pasiūlymo 10 straipsnio 1 dalyje šis požiūris pakeičiamas bendra nuostata, pagal kurią Europolas gali tvarkyti informaciją ir žvalgybos informaciją, jei tai būtina jo tikslams pasiekti. Tačiau pasiūlymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europolas gali tvarkyti asmens duomenis, kurie nėra pateikiami Europolo informacinėje sistemoje ir analizei skirtose darbo bylose, tik tomis sąlygomis, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, savo sprendimu nustato Taryba. EDAPP nuomone, šios nuostatos formuluotė yra pakankami tiksli, kad būtų apsaugoti duomenų subjektų teisėti interesai. 10 straipsnio 3 dalis turėtų būti papildyta 55 punkte siūloma nuostata dėl konsultavimosi su duomenų apsaugos institucijomis prieš Tarybai priimant tokį sprendimą.

19.

10 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė Europolui „tvarkyti duomenis, kad nustatytų, ar šie duomenys yra svarbūs“ prieštarauja proporcingumo principui. Formuluotė nėra labai tiksli, todėl yra pavojaus, kad duomenys būtų tvarkomi visiems kitiems aiškiai neapibrėžtiems tikslams.

20.

EDAPP suvokia, kad duomenis reikia tvarkyti ir tame etape, kai jų ryšys su Europolo užduočių atlikimu dar nėra nustatytas. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad asmens duomenys, kurių ryšys dar nenustatytas, būtų tvarkomi tik siekiant įvertinti jų ryšį, kad šis įvertinimas būtų atliktas per pagrįstą laiką ir kad tuo atveju, jei ryšys nepatikrintas, duomenys nebūtų tvarkomi teisėsaugos tikslais. Kitas sprendimo būdas ne tik pažeistų duomenų subjektų teises, bet ir kliudytų teisėsaugos veiksmingumui.

Todėl tam, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, EDAPP siūlo papildyti 10 straipsnio 2 dalį nuostata, nustatančią prievolę laikyti asmens duomenis atskirose duomenų bazėse, kol bus nustatytas jų ryšys su konkrečia Europolo užduotimi. Be to, reikia griežtai apibrėžti duomenų tvarkymo terminą, kuris bet kuriuo atveju negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai (12).

21.

Pagal 10 straipsnio 5 dalį turi būti imtasi visų priemonių, kad būtų užtikrinta sąveika su valstybių narių duomenų tvarkymo sistemomis ir Bendrijos bei Sąjungos įstaigų naudojamomis sistemomis. Europolo konvencijoje (6 straipsnio 2 dalis) nustatytas požiūris yra priešingas — prisijungti prie kitų automatizuoto duomenų tvarkymo sistemų yra draudžiama.

22.

Savo pastabose dėl Komisijos komunikato dėl Europos duomenų bazių sąveikos (13) EDAPP prieštaravo nuomonei, kad sąveika iš esmės yra techninis sprendimas. Jei duomenų bazių sąveika užtikrinama techninėmis priemonėmis, o tai reiškia, kad prieiga prie duomenų galima ir yra galimybė keistis duomenimis, atsiras spaudimas faktiškai išnaudoti šią galimybę. Tai kelia konkrečius pavojus, susijusius su tikslo ribojimo principo taikymu, nes duomenis galima lengvai panaudoti kitiems tikslams, nei duomenų rinkimui. EDAPP primygtinai reikalauja taikyti griežtas sąlygas ir garantijas tuo atveju, kai duomenų bazių sietis egzistuoja.

23.

Todėl EDAPP rekomenduoja į pasiūlymą įtraukti papildomą nuostatą, pagal kurią sietis būtų įmanoma tik priėmus sprendimą, reglamentuojantį šios sieties sąlygas ir garantijas, visų pirma dėl būtinybės susieti ir tikslų, kuriems bus naudojami asmens duomenys. Šis sprendimas turėtų būti priimtas pasikonsultavus su EDAPP ir jungtine priežiūros institucija. Tokia nuostata galėtų būti susijusi su pasiūlymo 22 straipsniu dėl santykių su kitomis įstaigomis ir agentūromis.

24.

Dėl 11 straipsnio 1 dalies EDAPP pažymi, kad buvo panaikintas nacionaliniams padaliniams nustatytas prieigos prie asmens duomenų, susijusių su potencialiais nusikaltėliais, (dar) nepadarusiais nusikaltimo, apribojimas. Šis apribojimas dabar nustatytas Konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią ribojama tiesioginė prieiga prie atitinkamų asmenų tapatybės duomenų.

25.

EDAPP nuomone, toks esminis pakeitimas nepagrįstas. Priešingai, šios konkrečios apsaugos priemonės, skirtos šiai asmenų kategorijai, visiškai atitinka Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos nustatytą požiūrį. EDAPP rekomenduoja nustatyti daugiau apsaugos priemonių prieigai prie duomenų apie asmenis, kurie (dar) nėra padarę nusikaltimo, ir bet kuriuo atveju nesušvelninti pagal Europolo konvenciją nustatytos apsaugos.

26.

Pagal iš dalies pakeistą Europolo konvencijos (14) 21 straipsnio 3 dalies tekstą poreikis toliau laikyti asmens duomenis apie 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis peržiūrima kasmet, o peržiūra patvirtinama dokumentais. Tačiau pagal pasiūlymo 20 straipsnio 1 dalį duomenys turi būti peržiūrimi per trejus metus nuo jų įvedimo. EDAPP nėra įsitikinęs, kad šis papildomas lankstumas yra būtinas, todėl rekomenduoja į pasiūlymą įtraukti nuostatą dėl prievolės duomenis peržiūrėti kasmet. Dar svarbiau iš dalies pakeisti pasiūlymą, kadangi pasiūlyme reikėtų numatyti prievolę reguliariai, o ne tik kartą kas trejus metus peržiūrėti laikomus duomenis.

27.

21 straipsnyje pateikiama bendroji nuostata, pagal kurią Europolas turi teisę gauti kompiuterizuotą prieigą prie duomenų kitose nacionalinėse ir tarptautinėse informacinėse sistemose ir jose atlikti tų duomenų paiešką. Šią prieigą galima suteikti kiekvienu atveju atskirai griežtai nustatytomis sąlygomis. Tačiau 21 straipsnyje nustatyta prieiga pernelyg plati, o tai nėra būtina Europolo užduotims atlikti. Todėl EDAPP remiasi 2006 m. sausio 20 d. nuomone dėl institucijoms, atsakingoms už vidaus saugumą, suteikiamos prieigos prie vizų informacinės sistemos (VIS). (15) EDAPP rekomenduoja atitinkamai iš dalies pakeisti pasiūlymo tekstą.

28.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad nuostata dėl prieigos prie nacionalinių duomenų bazių yra platesnė nei inter alia pasiūlymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata dėl informacijos perdavimo Europolui ir nacionaliniams padaliniams. Šiai prieigai bus taikomos ne tik šio Tarybos sprendimo nuostatos, ją taip pat reglamentuos nacionalinės teisės aktai dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo. EDAPP palankiai vertina tai, kad 21 straipsnyje yra numatyta nuostata dėl griežtesnių taisyklių taikymo. Be to, Europolo ir nacionalinėse duomenų bazėse esančių duomenų perdavimo, įskaitant Europolo turimą prieigą prie tų nacionalinių duomenų bazių, svarba yra kita priežastis, dėl kurios turi būti priimtas Tarybos pamatinis sprendimas dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos, kuris numato tinkamą apsaugos lygį.

29.

24 straipsnio 1 dalyje nustatytos dvi sąlygos, reglamentuojančios duomenų perdavimą, trečiųjų šalių valdžios institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms sąlygos: a) duomenis galima perduoti tik tuo atveju, jei tai būtina pavieniais atvejais siekiant kovoti su nusikalstamumu ir b) remiantis tarptautiniu susitarimu, užtikrinančiu, kad trečioji institucija užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį. 24 straipsnio 2 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į duomenis gaunančios institucijos užtikrinamą duomenų apsaugos lygį. EDAPP pripažįsta tokių išimčių būtinybę ir pabrėžia, kad išimtys turi būti taikomos griežtai, atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai ir tik išimtinėmis aplinkybėmis. 24 straipsnio 2 dalyje šios sąlygos apibūdintos tinkamai.

30.

29 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl teisės susipažinti su asmens duomenimis. Tai viena pagrindinių duomenų subjekto teisių, kuri įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 2 dalyje ir kurią taip pat garantuoja 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencija Nr. 108 bei 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15. Ši teisė yra sąžiningo ir teisėto asmens duomenų tvarkymo principo dalis ir yra skirta apsaugoti esminius duomenų subjekto interesus. Tačiau 29 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ši teisė ribojama, o tai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teiginius, yra nepriimtina.

31.

Pirma, 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal 29 straipsnio 2 dalį valstybėje narėje pateiktas prašymas suteikti teisę susipažinti su asmens duomenimis bus nagrinėjamas pagal 29 straipsnį ir valstybės narės, kurioje prašymas pateiktas, įstatymus ir procedūras. Dėl to nacionalinės teisės aktai gali apriboti teisės susipažinti su asmens duomenimis esmę ir taikymo sritį bei nustatyti procedūrinius suvaržymus. Rezultatas gali būti nepatenkinamas. Pavyzdžiui, prašymus suteikti teisę susipažinti su asmens duomenimis gali pateikti ir tie asmenys, kurių duomenų Europolas netvarko. Labai svarbu, kad teisė susipažinti su asmens duomenimis būtų taikoma ir tokiems prašymams. Todėl būtina užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktai, numatantys teisės susipažinti su asmens duomenimis apribojimus, nebūtų taikomi.

32.

EDAPP nuomone, 29 straipsnio 3 dalyje pateikiama nuoroda į nacionalinės teisės aktus turėtų būti išbraukta ir pakeista suderintomis taisyklėmis dėl taikymo srities, esmės ir tvarkos, pageidautina, Tarybos pamatiniame sprendime dėl asmens duomenų apsaugos arba, jei būtina, Tarybos sprendime.

33.

Be to, 29 straipsnio 4 dalyje išvardytos priežastys, dėl kurių duomenų subjektui, pareiškusiam norą pasinaudoti teise susipažinti su jo asmens duomenimis, kuriuos tvarko Europolas, šią teisę atsisakoma suteikti. Pagal 29 straipsnio 4 dalį šią teisę atsisakoma suteikti, jeigu susipažinus su duomenimis „galėtų kilti pavojus“ konkretiems interesams. Ši formuluotė yra daug platesnė nei Europolo konvencijos 19 straipsnio 3 dalies formuluotė, pagal kurią šią teisę atsisakoma suteikti tik „jei toks atsisakymas yra būtinas“.

34.

EDAPP rekomenduoja laikytis griežtesnės Europolo konvencijos teksto formuluotės. Taip pat būtina užtikrinti, kad duomenų valdytojas būtų įpareigotas pateikti atsisakymo priežastis tokiu būdu, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą tokios išimties taikymo kontrolę. Šis principas aiškiai nustatytas Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R (87) 15. Komisijos pasiūlyme pateikta formuluotė nepriimtina, nes ji nėra teisinga teisės susipažinti su asmens duomenimis esminio pobūdžio atžvilgiu. Šios taisyklės išimtys galimos tik tuo atveju, jei jos būtinos kitam esminiam interesui apsaugoti, kitaip tariant, jei dėl suteiktos teisės susipažinti su asmens duomenimis kiltų pavojus šiam kitam interesui.

35.

Galiausiai vertėtų nurodyti ne mažiau svarbų aspektą — teisė susipažinti su asmens duomenimis suteikiama tik taikant 29 straipsnio 5 dalyje nustatytą konsultacijų mechanizmą. Pagal šį mechanizmą teisė susipažinti su asmens duomenimis suteikiama tik po konsultacijų su visomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, o teisė susipažinti su analizei skirtų darbo bylų duomenimis — Europolo ir visų valstybių narių, kurios dalyvauja atliekant analizę ar yra tiesiogiai su ja susijusios, bendru sutarimu. Šis mechanizmas de facto panaikina teisės susipažinti su asmens duomenimis esminį pobūdį. Teisė susipažinti su asmens duomenimis turėtų būti įtvirtinta bendru principu ir gali būti ribojama tik griežtai nustatytomis aplinkybėmis. Vietoj to, pagal pasiūlymo nuostatas teisė susipažinti su asmens duomenimis būtų suteikta tik po konsultacijų ir bendru sutarimu.

36.

Europolas yra Europos Sąjungos, bet ne Bendrijos institucija ar įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 3 straipsnyje. Dėl šios priežasties reglamentas iš esmės netaikomas Europolo tvarkomiems asmens duomenims, išskyrus konkrečias situacijas. Todėl pasiūlymo V skyriuje nustatytas sui generis duomenų apsaugos režimas, kuris be kita ko grindžiamas taikytinais bendraisiais duomenų apsaugos teisės aktais.

37.

Pasiūlyme pripažįstamas bendrųjų duomenų apsaugos teisės aktų poreikis. Pasiūlymo 26 straipsnyje numatyta, kad Europolas taiko Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos principus kaip lex generalis. Ši nuoroda į (pasiūlymą) dėl Tarybos pamatinio sprendimo pakeičia Europolo konvencijos 14 straipsnio 3 dalyje pateiktą nuorodą į 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvenciją Nr. 108 ir 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. R (87).

38.

EDAPP palankiai vertina pasiūlymo 26 straipsnį. Ši nuostata labai svarbi duomenų apsaugos veiksmingumui bei dėl nuoseklumo priežasčių, kadangi ja sudaromos palankesnės sąlygos keistis asmens duomenimis, o tai taip pat vertinga teisėsaugos tikslais. Tačiau turėtų būti užtikrintas dviejų dokumentų suderinamumas, kas nėra akivaizdu, atsižvelgiant į tai, kad:

Atsižvelgiant į derybų Taryboje dėl šio pamatinio sprendimo, kurios, tikėtina, bus grindžiamos Vokietijos pasiūlymu, rezultatus, dabartinį pasiūlymą gali prireikti papildyti papildomomis apsaugos priemonėmis. Šį klausimą būtina įvertinti vėlesniame etape, kai derybų dėl Tarybos pamatinio sprendimo rezultatai bus aiškesni.

39.

EDAPP akcentuoja, kad šis Tarybos sprendimas neturėtų būti priimtas, kol Taryba nepriims duomenų apsaugos teisės akto, garantuojant tinkamą duomenų apsaugos lygį, kuris atitiktų EDAPP išvadas, išdėstytas dviejose nuomonėse dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo (16).

40.

Todėl EDAPP pabrėžia du konkrečius Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo aspektus, kurie yra ypač svarbūs gerinant duomenų subjektams suteiktą apsaugą Europolui tvarkant jų asmens duomenis. Pirma, pasiūlymu suteikiamos galimybės diferencijuoti duomenų tvarkymą pagal duomenų tikslumo ir patikimumo laipsnį. Nuomonėmis grindžiami duomenys atskiriami nuo faktais grindžiamų duomenų. Toks aiškus „nepatvirtintų duomenų“ ir „patvirtintų duomenų“ atskyrimas yra svarbus aspektas siekiant laikytis duomenų kokybės pricipo. Antra, pasiūlyme atskiriamos duomenų apie asmenis, kategorijos atsižvelgiant į galimą šių asmenų dalyvavimą baudžiamojoje veikoje.

41.

Todėl Europolo veiklai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. Visų pirma Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 taikomas Europolo personalui; šis klausimas bus nagrinėjamas 47 punkte. Antra (šis klausimas nagrinėjamas šios nuomonės IV dalyje), šis reglamentas bus taikomas keitimusi duomenimis su Bendrijos įstaigomis bent šioms įstaigoms siunčiant duomenis Europolui. Svarbūs Bendrijos įstaigų pavyzdžiai — pasiūlymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos.

42.

Galima tikėtis, kad šios įstaigos turės pakankamai reguliariai siųsti asmens duomenis Europolui. Tai darydamos Bendrijos institucijos ir įstaigos turės vykdyti visus įsipareigojimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 45/2001, visų pirma susijusius su tvarkymo teisėtumu (reglamento 5 straipsnis), išankstine patikra (27 straipsnis) ir konsultavimusi su EDAPP (28 straipsnis). Todėl kyla klausimų dėl Reglamento (EB) Nr. 45/2001 7, 8 ir 9 straipsnių taikymo. Tikėtina, kad 9 straipsnis gali būti taikomas ir Europolui, kuris nėra Bendrijos institucija ar įstaiga ir kuriam netaikoma Direktyva 95/46/EB. Tokiu atveju Europolo suteiktos apsaugos adekvatumas turėtų būti vertinamas pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnio 2 dalį taip pat kaip kitų tarptautinių organizacijų ar trečiųjų šalių. Dėl šio sprendimo atsirastų neaiškumų ir be to jis neatitiktų pasiūlymo pagrindinio tikslo — Europolo statusą labiau suderinti su pagal EB sutartį įsteigtų institucijų ir įstaigų statusu. Būtų geriau Europolą laikyti Bendrijos įstaiga jam tvarkant Bendrijos įstaigų pateiktus duomenis. EDAPP siūlo 22 straipsnį papildyti šia pastraipa: „Kai asmens duomenis perduoda Bendrijos institucijos ar įstaigos, Europolas laikomas Bendrijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 7 straipsnyje.“

43.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas keitimuisi asmens duomenimis su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Šiuo metu Europolas ir OLAF keičiasi informacija remdamiesi abiejų įstaigų administraciniu susitarimu. Šiame susitarime numatytas keitimasis strategine ir techninio pobūdžio informacija, tačiau nėra numatytas keitimasis asmens duomenimis.

44.

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo yra kitokio pobūdžio. 22 straipsnio 3 dalyje numatytas toks pats keitimasis informacija, įskaitant asmens duomenis, kaip tai daro OLAF ir valstybių narių kompetentingos institucijos (17). Keičiamasi tik informacija apie sukčiavimą, aktyvią ir pasyvią korupciją bei pinigų plovimą. OLAF ir Europolas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į tyrimo slaptumo ir duomenų apsaugos reikalavimus. OLAF bet kuriuo atveju turi užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytą apsaugos lygį.

45.

Be to, pasiūlymo 48 straipsnyje nustatyta, kad Europolui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 (18). OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus Europole ir todėl turi teisę tiesiogiai ir iš anksto nepranešusi gauti visą Europolo turimą informaciją (19). EDAPP nuomone, šios nuostatos taikymo sritis yra neaiški:

46.

Vis dėlto ši nuostata netaikoma ir neturėtų būti taikoma ne Europole atliekamiems pažeidimų tyrimams, apie kuriuos Europolo tvarkomi duomenys galėtų suteikti papildomos informacijos. Tokiais atvejais pakaktų nuostatų dėl keitimosi informacija, įskaitant asmens duomenis, pagal 22 straipsnio 3 dalį. EDAPP rekomenduoja šiuo atžvilgiu patikslinti pasiūlymo 48 straipsnio taikymo sritį.

47.

Europolo personalui bus taikomi Tarnybos nuostatai. Tvarkant Europolo personalo asmens duomenis, siekiant nuoseklumo ir nediskriminavimo turėtų būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 45/2001 pagrindinės taisyklės ir taisyklės dėl priežiūros. Pasiūlymo 12 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad reglamentas taikomas asmens duomenų, visų pirma Europolo personalo asmens duomenų, tvarkymui. EDAPP nuomone, šios nuostatos paaiškinimo konstatuojamosiose dalyse nepakanka. Bendrijos akto konstatuojamosios dalys yra neprivalomo pobūdžio ir jose neturi būti norminių nuostatų (20). Siekiant visapusiškai užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymą, paties sprendimo tekstas, pavyzdžiui 38 straipsnis, turėtų būti papildytas nauja dalimi, kurioje būtų nurodyta, kad Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 taikomas Europolo personalo asmens duomenų tvarkymui.

48.

Pasiūlymu nesiekiama Europolo veiklos priežiūros sistemą iš esmės pakeisti jungtinei priežiūros institucijai suteiktu centriniu vaidmeniu. Atsižvelgiant į siūlomą teisės aktą priežiūros įstaiga bus įsteigta pagal pasiūlymo 33 straipsnį. Vis dėlto padarius kai kuriuos Europolo statuso ir veiklos pakeitimus, EDAPP dalyvavimas bus apribotas, nors jis ir vykdys užduotis, susijusias su Europolo personalu. Dėl šios priežasties pasiūlymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jungtinė priežiūros institucija turi bendradarbiauti su EDAPP ir kitomis priežiūros institucijomis. Ši nuostata atspindi EDAPP pareigą bendradarbiauti su jungtine priežiūros institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 46 straipsnio f punkto ii įtrauką. EDAPP palankiai vertina šią nuostatą, kadangi ji yra naudinga priemonė, skatinanti laikytis nuoseklaus požiūrio duomenų priežiūrą visoje ES, neatsižvelgiant į ramstį.

49.

Kaip minėta anksčiau, šiame pasiūlyme nenumatomi jokie esminiai priežiūros sistemos pakeitimai. Tačiau dėl šio pasiūlymo platesnio konteksto gali reikėti iš esmės apsvarstyti būsimą Europolo priežiūros sistemą. Galima nurodyti du konkrečius aspektus. Pirma, Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (21) 44–47 straipsniuose numatyta SIS II priežiūros nauja struktūra. Antra, svarstant Tarybos pamatinį sprendimą dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos pirmininkaujanti Vokietija paskelbė, kad ji svarsto Europos informacinių sistemų trečiojo ramsčio srityje, įskaitant Europolą, priežiūros naują struktūrą.

50.

Pasak EDAPP, ši nuomonė nėra tinkama proga priežiūros sistemos esminiams pakeitimams svarstyti. SIS II priežiūros sistema yra tinklo sistema, kuri priklauso pirmajam ramsčiui, todėl ji netiktų Europolui kaip trečiojo ramsčio, susijusio su Bendrijos institucijų, pirmiausia Komisijos ir Teisingumo Teismo, ribota kompetencija, įstaigai. Neturint apsaugos priemonių pagal trečiąjį ramstį, vis tiek reikės konkrečios priežiūros sistemos. Pavyzdžiui, 31 straipsnis yra skirtas asmenų skundams. Be to, pirmininkaujančios Vokietijos paskelbtų idėjų dėl Europos informacinių sistemų priežiūros naujos struktūros įgyvendinimas tebėra labai ankstyvame etape. Galiausiai, esama sistema veikia gerai.

51.

Todėl EDAPP pastabose daugiausia dėmesio bus skirta EDAPP vaidmeniui, susijusiam su Europolo ir kitų Europos Sąjungos įstaigų keitimusi asmens duomenimis. Nuostatos dėl šio keitimosi duomenimis yra pasiūlymo naujas svarbus aspektas. 22 straipsnio 1 dalyje minimi FRONTEX, Europos centrinis bankas, ENNSC (22) ir OLAF. Visas šias įstaigas prižiūri EDAPP. 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Europolas gali sudaryti darbo susitarimus su šiomis įstaigomis, kuriuose gali būti numatytas keitimasis asmens duomenimis. OLAF atveju šiais duomenimis gali būti keičiamasi net nesudarius darbo susitarimų (22 straipsnio 3 dalis). Šiuo atžvilgiu taip pat svarbus 45 ir 46 punktuose nagrinėjamas pasiūlymo 48 straipsnis.

52.

Reikėtų užtikrinti, kad EDAPP galėtų naudotis pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 suteiktais įgaliojimais Bendrijos įstaigų perduodamų duomenų atžvilgiu. Tai ypač svarbu tais asmens duomenų perdavimo atvejais, kai, kaip siūloma pirmiau, Europolas bus laikomas Bendrijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 7 straipsnyje. Todėl dar svarbiau glaudžiai bendradarbiauti su jungtine priežiūros institucija pagal 33 straipsnį.

53.

EDAPP norėtų pateikti dvi papildomas rekomendacijas dėl duomenų subjektų teisių, susijusių su tais duomenimis:

54.

Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, EDAPP turėtų glaudžiai bendradarbiauti su jungtine priežiūros institucija bent tada, kai bus sudaryti susitarimai su Bendrijos įstaigomis dėl keitimosi duomenimis. Tai viena iš svarbiausių sričių, kurioje bus vykdomi abipusiai įsipareigojimai bendradarbiauti.

55.

10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba priima sprendimą dėl Europolo atliekamo asmens duomenų tvarkymo tam tikrų sistemų kūrimo sąlygų. EDAPP rekomenduoja šią nuostatą papildyti įpareigojimu prieš priimant tokį sprendimą konsultuotis su EDAPP ir jungtine priežiūros institucija.

56.

22 straipsnyje nagrinėjami Europolo ir kitų įstaigų bei agentūrų, susijusių su Bendrija ar Sąjunga, santykiai. Šiame straipsnyje paminėti bendradarbiavimo santykiai gali būti grindžiami darbo susitarimais ir būti susiję su keitimusi asmens duomenimis. Dėl šios priežasties sudarant 22 straipsnyje numatytus susitarimus turėtų būti konsultuojamasi su EDAPP ir jungtine priežiūros institucija, tiek, kiek šie susitarimai yra susiję su Bendrijos institucijų ir įstaigų tvarkomų asmens duomenų apsauga. EDAPP rekomenduoja atitinkamai iš dalies pakeisti pasiūlymo tekstą.

57.

25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatomos įgyvendinimo taisyklės, reglamentuojančios keitimąsi duomenimis su kitomis įstaigomis ir agentūromis, susijusiomis su Bendrija ar Sąjunga. EDAPP rekomenduoja prieš priimant tokias taisykles konsultuotis ne tik su jungtine priežiūros institucija, bet ir EDAPP, laikantis Bendrijos teisėje nustatytos praktikos, kad Bendrijos įstaigos konsultuojasi su EDAPP pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 1 dalį.

58.

EDAPP palankiai vertina 27 straipsnį, kuriame pateikiama nuostata dėl duomenų apsaugos pareigūno, kuriam inter alia pavedama savarankiškai užtikrinti nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir jų laikymąsi. Ši funkcija Bendrijos institucijose ir įstaigose buvo sėkmingai įdiegta Bendrijos lygiu Reglamentu (EB) Nr. 45/2001. Europole duomenų apsaugos pareigūno funkcija taip pat vykdoma, tačiau tinkamas teisinis pagrindas iki šiol nėra nustatytas.

59.

Siekiant užtikrinti sėkmingą duomenų apsaugos pareigūno funkcijų vykdymą, ypač svarbu teisiškai veiksmingai garantuoti jo nepriklausomumą. Dėl šios priežasties Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 straipsnyje pateikiamos kelios šį tikslą užtikrinančios nuostatos. Duomenų apsaugos pareigūnas skiriamas tam tikram laikotarpiui ir gali būti atleistas tik išimtinėmis aplinkybėmis. Jam skiriamas reikalingas personalas ir biudžetas. Vykdydamas savo pareigas ji negali priimti jokių nurodymų.

60.

Deja, šios nuostatos nėra įtrauktos į šį pasiūlymą, išskyrus nuostatas dėl nurodymų priėmimo. Todėl EDAPP primygtinai rekomenduoja įtraukti garantijas dėl duomenų apsaugos pareigūno nepriklausomumo, pavyzdžiui, specialias apsaugos priemones dėl duomenų apsaugos pareigūno skyrimo bei atleidimo ir jo nepriklausomumo nuo Valdybos. Šios nuostatos būtinos duomenų apsaugos pareigūno nepriklausomumui užtikrinti. Be to, šios nuostatos Europolo duomenų apsaugos pareigūno statusą labiau suderintų su Bendrijos institucijų duomenų apsaugos pareigūnų statusu. Galiausiai, EDAPP pabrėžia, kad pasiūlymo 27 straipsnio 5 dalis, kurioje Europolo valdyba raginama priimti įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias tam tikrus duomenų apsaugos pareigūno funkcijų vykdymo aspektus, iš esmės yra netinkama priemonė duomenų apsaugos pareigūno nepriklausomumui garantuoti. Turi būti atsižvelgta į tai, kad Europolo duomenų apsaugos pareigūnas visų pirma turi būti nepriklausomas.

61.

Yra dar viena priežastis, dėl kurios Tarybos sprendimo nuostatas dėl duomenų apsaugos pareigūno būtina suderinti su Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 straipsniu. Kadangi šis reglamentas taikomas Europolo personalo asmens duomenims (žr. 47 punktą), šių klausimų atžvilgiu Europolo duomenų apsaugos pareigūnui taip pat bus taikomas šis reglamentas. Bet kuriuo atveju duomenų apsaugos pareigūnas turėtų būti skiriamas pagal reglamento reikalavimus.

62.

Be to, EDAPP rekomenduoja Europolui taikyti Bendrijos įstaigoms nustatytą išankstinės patikros sistemą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 45/2001 27 straipsnyje. Paaiškėjo, kad išankstinės patikros sistema yra veiksminga priemonė ir atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų užtikrinant duomenų apsaugą Bendrijos institucijose ir įstaigose.

63.

Galiausiai, Europolo duomenų apsaugos pareigūnui būtų naudinga dalyvauti esamame duomenų apsaugos pareigūnų tinkle pirmojo ramsčio srityje, net jei duomenų apsaugos pareigūnas vykdo veiklą, susijusią su Europolo personalu. Tai taip pat padėtų užtikrinti požiūrį į duomenų apsaugos klausimus, kuris būtų panašus į požiūrį, kurio laikosi Bendrijos įstaigos, ir visiškai atitiktų pasiūlymo 16 konstatuojamojoje dalyje suformuluotą tikslą — bendradarbiauti su Europos įstaigomis ir agentūromis užtikrinant adekvatų duomenų apsaugos lygį laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001. EDPAPP rekomenduoja pasiūlymo konstatuojamąsias dalis papildyti sakiniu, kuriame būtų nustatytas tikslas laikytis šio bendro požiūrio. Šis sakinys galėtų būti išdėstytas taip: „Vykdydamas savo užduotis duomenų apsaugos pareigūnas bendradarbiaus su pagal Bendrijos teisę paskirtas duomenų apsaugos pareigūnais.“

64.

EDPAPP supranta, jog reikia naujo ir lankstesnio Europolui taikomo teisinio pagrindo, tačiau atkreipia ypatingą dėmesį į esminius pakeitimus, taikytinus duomenų apsaugos įstatymus ir didėjantį Europolo bei Bendrijos įstaigų panašumą.

65.

Esminių pakeitimų srityje EDPAPP rekomenduoja:

66.

Šis Tarybos sprendimas neturėtų būti priimtas, ko Taryba nepriims duomenų apsaugos teisės akto, garantuojant tinkamą duomenų apsaugos lygį, kuris atitiktų EDAPP išvadas, išdėstytas dviejose nuomonėse dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo. Nuomonėmis grindžiami duomenys turėtų būti atskirti nuo faktais grindžiamų duomenų. Turėtų būti atskiriamos duomenų apie asmenis kategorijos atsižvelgiant į galimą šių asmenų dalyvavimą baudžiamojoje veikoje.

67.

EDAPP siūlo 22 straipsnį papildyti šia pastraipa: „Kai asmens duomenis perduoda Bendrijos institucijos ar įstaigos, Europolas laikomas Bendrijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 7 straipsnyje.“

68.

Pasiūlymo 48 straipsnis dėl OLAF atliekamų tyrimų neturėtų būti taikomas ne Europole atliekamiems pažeidimų tyrimams, apie kuriuos Europolo tvarkomi duomenys galėtų suteikti papildomos informacijos. EDAPP rekomenduoja patikslinti pasiūlymo 48 straipsnio taikymo sritį.

69.

Siekiant visapusiškai užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymą, sprendimo tekstas turėtų būti papildytas pastraipa, kurioje būtų nurodyta, kad Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 taikomas Europolo personalo asmens duomenų tvarkymui.

70.

Dviejų nuostatų dėl duomenų subjektų teisių (30 straipsnio 2 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies) taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad jos būtų taikomos EDAPP prižiūrimos Bendrijos įstaigos perduodamiems duomenims siekiant užtikrinti, kad Europolas ir ši Bendrijos įstaiga reaguotų panašiai.

71.

Į 10 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnį ir 25 straipsnio 2 dalį turėtų būti įtraukta (tikslesnė) nuostata dėl konsultavimosi su duomenų apsaugos institucijoms.

72.

Todėl EDAPP primygtinai rekomenduoja įtraukti garantijas dėl duomenų apsaugos pareigūno nepriklausomumo, pavyzdžiui, specialias apsaugos priemones dėl duomenų apsaugos pareigūno skyrimo bei atleidimo ir jo nepriklausomumo nuo Valdybos laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/22

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/24

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/31

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4889 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/31

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4885 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/32

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4836 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/32

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4822 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/33

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/34

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Europos Komisijos produkto ir geografinės teritorijos, kuriems poveikį padarė kartelis, vertinimu, pateiktu sprendimo projekte.

2.

Patariamasis komitetas sutinka, kad Europos Komisija faktus vertina kaip susitarimą ir (arba) suderintus veiksmus, kaip apibrėžta Sutarties 81 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su Europos Komisijos nuomone, kad pažeidimas buvo vienas tęstinis pažeidimas, ypač laikotarpiu po patikrinimų, atliktų 2001 m. kovo ir balandžio mėn.

4.

Patariamasis komitetas pritaria Europos Komisijos sprendimo projektui dėl sprendimo adresatų, ypač dėl atsakomybės priskyrimo atitinkamų grupių pagrindinėms bendrovėms.

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Europos Komisija dėl prašymų atleisti nuo baudos arba ją sumažinti vertinimo ir jų klasifikavimo.

6.

Patariamasis komitetas sutinka nutraukti procedūrą prieš FNAS.

7.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/34

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl baudų bazinių dydžių.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl bazinio dydžio padidinimo atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl bazinio dydžio sumažinimo atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes.

4.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl baudos dydžių sumažinimo pagal 1996 m. Pranešimą dėl baudų neskyrimo arba sumažinimo kartelių bylose.

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl galutinių baudų dydžių.

6.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/35

1.

ELPA valstybių atstovas sutinka su Europos Komisijos produkto ir geografinės teritorijos, kuriems poveikį padarė kartelis, vertinimu, pateiktu sprendimo projekte.

2.

ELPA valstybių atstovas sutinka, kad Europos Komisija faktus vertina kaip susitarimą ir (arba) suderintus veiksmus, kaip apibrėžta Sutarties 81 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje.

3.

ELPA valstybių atstovas sutinka su Europos Komisijos nuomone, kad pažeidimas buvo vienas tęstinis pažeidimas, ypač laikotarpiu po patikrinimų, atliktų 2001 m. kovo ir balandžio mėn.

4.

ELPA valstybių atstovas pritaria Europos Komisijos sprendimo projektui dėl sprendimo adresatų, ypač dėl atsakomybės priskyrimo atitinkamų grupių pagrindinėms bendrovėms.

5.

ELPA valstybių atstovas sutinka su Europos Komisija dėl prašymų atleisti nuo baudos arba ją sumažinti vertinimo ir jų klasifikavimo.

6.

ELPA valstybių atstovas sutinka nutraukti procedūrą prieš FNAS.

7.

ELPA valstybių atstovas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/36

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/38

—

techninės priemonės ir darbuotojai, kuriuos konkurso dalyvis skirs skraidyti šiuo maršrutu,

—

darbuotojų skaičius, kvalifikacija ir pareigos bei, jei reikia, kiek darbuotojų konkurso dalyvis galėtų įdarbinti papildomai,

—

naudojamų orlaivių rūšys ir, jei reikia, jų registracijos numeriai,

—

konkurso dalyvio oro vežėjo licencijos kopija,

—

jei licenciją vykdyti skrydžius išduota ne Prancūzija, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės, konkurso dalyvis, be kita ko, turės patikslinti:

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/42

—

techninės priemonės ir darbuotojai, kuriuos konkurso dalyvis skirs skraidyti šiuo maršrutu,

—

darbuotojų skaičius, kvalifikacija ir pareigos bei, jei reikia, kiek darbuotojų konkurso dalyvis galėtų įdarbinti papildomai,

—

naudojamų orlaivių rūšys ir, jei reikia, jų registracijos numeriai,

—

konkurso dalyvio oro vežėjo licencijos kopija,

—

jei licenciją vykdyti skrydžius išduota ne Prancūzija, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės, konkurso dalyvis, be kita ko, turės patikslinti:

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/45

1.

2007 m. spalio 19 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „The Goldman Sachs Group, Inc.“ (toliau — „Goldman Sachs“, JAV) pirkdama vertybinius popierius įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visą įmonės „LOMO Group“ (toliau — „LOMO“, Vokietija) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32-2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.4911 — Goldman Sachs/LOMO šiuo adresu:

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/46

1.

2007 m. spalio 22 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „SAP AG“ (toliau — „SAP“, Vokietija) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Business Objects S.A.“ (toliau — „BO“, Prancūzija (JAV)) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4944 — SAP/Business Objects šiuo adresu:

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/47

1.

2007 m. spalio 19 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „SC-Beteiligungsgesellschaft mbH“ (toliau — SCB, Vokietija), kontroliuojama „JP Morgan Chase & Co.“ (toliau — „JP Morgan Chase“, JAV) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Süd-Chemie AG“ (toliau — „Süd-Chemie“, Vokietija) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4899 — SCB/Süd-Chemie šiuo adresu:

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/48

(1)

2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (3) nustatytos taisyklės dėl suinteresuotų šalių dalyvavimo tokioje procedūroje.

(2)

Procedūros šalys gali būti pasirengusios pripažinti, kad buvo EB sutarties 81 straipsnį pažeidžiančio kartelio narėmis, ir pripažinti dėl to atsiradusią savo atsakomybę, jeigu jos gali pagrįstai tikėtis Komisijos numatomų išvadų dėl jų dalyvavimo darant pažeidimą bei dėl galimų baudų lygio ir pritarti tokioms išvadoms. Prireikus Komisija turėtų turėti galimybę atskleisti toms šalims prieštaravimus, kuriuos ji ketina joms pareikšti, remdamasi byloje esančiais įrodymais, ir baudas, kurios joms gali būti skirtos. Tokiu ankstyvu atskleidimu suinteresuotoms šalims turėtų būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę apie prieštaravimus, kuriuos Komisija numato joms pareikšti, taip pat apie jų galimą atsakomybę.

(3)

Kai Komisija pareiškimu dėl prieštaravimų pritaria šalių rašytiniams susitarimo pareiškimams, o šalys savo atsakymuose į pareiškimą dėl prieštaravimų patvirtina, kad pareiškimas dėl prieštaravimų atitinka jų rašytinių pareiškimų turinį, Komisija turėtų turėti galimybę iš karto priimti sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius, pasikonsultavusi su Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamuoju komitetu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 14 straipsnį.

(4)

Todėl turėtų būti nustatyta susitarimo procedūra, kad Komisija, susitardama su šalimis, turėtų galimybę sparčiau nagrinėti kartelių bylas.

(5)

Patirtis parodė, kad sistemingas nekonfidencialių pareiškimo dėl prieštaravimų versijų teikimas skundų pareiškėjams gali sukelti neigiamų pasekmių procedūros šalių norui bendradarbiauti su Komisija. Nors skundų pareiškėjai ir toliau turėtų būti glaudžiai susiję su procedūra bei jiems turėtų būti apie ją pranešama raštu ir jie turėtų turėti galimybę raštu pareikšti savo nuomonę apie procedūros pobūdį ir dalyką, tačiau Komisija turėtų spręsti, kaip tokia rašytinė informacija turėtų būti suteikta konkrečioje byloje.

(6)

Taigi Reglamentas (EB) Nr. 773/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija gali nuspręsti inicijuoti bylos nagrinėjimą sprendimui priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 III skyrių bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau, kaip ankstesnę iš tokių datų: išankstinio vertinimo, nurodyto minėto reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, arba pareiškimo dėl prieštaravimų paskelbimo diena, arba prašymo šalims išreikšti savo suinteresuotumą pradėti susitarimo diskusijas pateikimo diena, arba pranešimo pagal minėto reglamento 27 straipsnio 4 dalį paskelbimo diena.“

2.

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kai Komisija paskelbia pareiškimą dėl prieštaravimų, susijusį su klausimu, kuriuo ji gavo skundą, ji raštu praneša pareiškėjui apie procedūros pobūdį bei dalyką ir nustato terminą, per kurį pareiškėjas gali raštu pateikti savo požiūrį. Komisija taip pat gali pateikti pareiškėjui nekonfidencialios pareiškimo dėl prieštaravimų versijos kopiją.“

3.

10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija informuoja suinteresuotas šalis apie joms pateiktus prieštaravimus. Kiekvienai šaliai, kuriai pareiškiami prieštaravimai, raštu pateikiamas pareiškimas dėl prieštaravimų.“

4.

Įterpiamas toks 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Susitarimo procedūra kartelių bylose

1.   Komisija, pradėjusi procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, šalims gali nustatyti tam tikrą terminą, per kurį šalys raštu gali pareikšti, ar pasirengusios dalyvauti susitarimo diskusijose, kad galėtų potencialiai pateikti susitarimo pareiškimus. Komisija neprivalo atsižvelgti į atsakymus, gautus pasibaigus tam terminui.

Jeigu dvi arba daugiau šalių, priklausančių tai pačiai įmonei, nurodo, kad jos nori dalyvauti susitarimo diskusijose pagal pirmą pastraipą, šios šalys paskiria bendrus atstovus jų vardu dalyvauti diskusijose su Komisija.

2.   Komisija susitarimo pareiškimus ketinančioms pateikti šalims gali pranešti apie:

Jeigu susitarimo diskusijos pasiekia etapą, kuriame pirmiau minėta informacija atskleidžiama prašymo pagrindu arba kitaip suteikiama galimybė šalims su ja susipažinti, Komisija gali nustatyti terminą, per kurį šalys gali įsipareigoti taikyti susitarimo procedūrą, pateikdamos rašytinius susitarimo pareiškimus, kuriuose išreikšti susitarimo diskusijų rezultatai ir pripažinimas, kad jos dalyvavo darant EB sutarties 81 straipsnio pažeidimą, taip pat savo atsakomybės pripažinimas. Komisija neprivalo atsižvelgti į rašytinius susitarimo pareiškimus, gautus pasibaigus tam terminui.

3.   Kai šalims pateiktu pareiškimu dėl prieštaravimų pritariama jų rašytinių susitarimo pareiškimų turiniui, per Komisijos nustatytą terminą suinteresuotos šalys rašytiniame atsakyme į pareiškimą dėl prieštaravimų patvirtina, kad joms adresuotas pareiškimas dėl prieštaravimų atitinka jų rašytinių susitarimo pareiškimų turinį. Po to Komisija gali iš karto priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius, pasikonsultavusi su Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamuoju komitetu pagal Reglamento Nr. 1/2003 14 straipsnį.“

5.

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija, prieš konsultuodamasi Patariamajame komitete, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1/2003 14 straipsnio 1 dalyje, suteikia šalims, kurioms ji pateikia pareiškimą dėl prieštaravimų, galimybę būti išklausytoms.“

6.

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„1.   Komisija suteikia šalims, kurioms ji pateikia pareiškimą dėl prieštaravimų, galimybę paaiškinti savo argumentus žodiniame išklausyme, jei jos to pageidauja savo pareiškimuose raštu.

2.   Tačiau pateikdamos savo rašytinius susitarimo pareiškimus šalys Komisijai patvirtina, kad jos prašytų suteikti galimybę paaiškinti savo argumentus žodiniame išklausyme tik tuo atveju, jeigu pareiškimu dėl prieštaravimų nepritariama jų rašytinių susitarimo pareiškimų turiniui.“

7.

15 straipsnyje įterpiama tokia 1a dalis:

„1a.   Pradėjusi procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį Komisija prireikus atskleidžia įrodymus, patvirtinančius numatomus prieštaravimus šalims, norinčioms pateikti rašytinius susitarimo pareiškimus, kad suteiktų galimybę joms tai padaryti. Todėl šalys, pateikdamos savo susitarimo pareiškimus, patvirtina Komisijai, kad gavusios pareiškimą dėl prieštaravimų prašys suteikti galimybę susipažinti su byla tik tuo atveju, jeigu pareiškimu dėl prieštaravimų nebus pritariama jų rašytinių susitarimo pareiškimų turiniui.“

8.

17 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnio 3 dalis pakeičiamos taip:

„1.   Nustatydama 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 10a straipsnio 1 dalyje, 10a straipsnio 2 dalyje, 10a straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje numatytus terminus Komisija atsižvelgia į laiką, reikalingą parengti ir pateikti dokumentus, ir į bylos skubumą.

3.   3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 10a straipsnio 1 dalyje, 10a straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje numatyti terminai turi būti ne trumpesni kaip dvi savaitės. 10a straipsnio 3 dalyje numatytas terminas turi būti ne trumpesnis kaip viena savaitė.“

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/51

1.

Šiame pranešime nustatyta sistema, pagal kurią atlyginama už bendradarbiavimą vykstant procedūrai, pradėtai siekiant taikyti EB sutarties 81 straipsnį (1) kartelių bylose. Susitarimo procedūra gali būti sudaromos sąlygos Komisijai nagrinėti daugiau bylų turint tuos pačius išteklius, taigi puoselėjamas viešasis interesas dėl Komisijos užtikrinimo veiksmingo ir savalaikio baudimo, taip pat didinamas bendras atgrasymas. Šiame pranešime numatytas bendradarbiavimas skiriasi nuo savanoriško įrodymų teikimo, kuriuo paskatinamas arba pagelbėjamas Komisijos tyrimas ir kuris numatytas Komisijos pranešime dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (2) (toliau — Pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo). Jeigu įmonės pasiūlytas bendradarbiavimas patenka į abiejų Komisijos pranešimų taikymo sritį, už jį gali būti atitinkamai bendrai atlyginta (3).

2.

Kai procedūros šalys pasirengusios pripažinti, kad buvo EB sutarties 81 straipsnį pažeidžiančio kartelio narėmis, ir pripažinti dėl to atsiradusią savo atsakomybę, jos taip pat gali prisidėti prie atitinkamo sprendimo priėmimo procedūros pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (4) 7 ir 23 straipsnius pagreitinimo, laikydamosi šiame pranešime nurodytos tvarkos ir naudodamosi jame numatytais teisių apsaugos mechanizmais. Nors Komisija, kaip tyrimo institucija ir Sutarties sergėtoja, kuri yra įgaliota priimti vykdymo sprendimus, kurių teisminę kontrolę atlieka Bendrijos teismai, ir nesideri dėl Bendrijos teisės pažeidimo egzistavimo ir atitinkamos sankcijos, tačiau ji gali atlyginti už šiame pranešime apibūdintą bendradarbiavimą.

3.

2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (5) nustatytos pagrindinės praktinės taisyklės dėl procedūros tvarkos konkurencijos teisės pažeidimo bylose, įskaitant taisykles, taikomas susitarimo atveju. Šiuo atžvilgiu Reglamente (EB) Nr. 773/2004 Komisijai suteikiama teisė spręsti, ar taikyti susitarimo procedūrą kartelių bylose, taip pat užtikrinama, kad šalims nesuteikiama galimybė pasirinkti susitarimo procedūros.

4.

Veiksmingas Bendrijos konkurencijos teisės vykdymas yra suderinamas su visapusiška pagarba šalių teisei į gynybą, kuri yra pagrindinis Bendrijos teisės principas, į kurį reikia atsižvelgti visais atvejais, o visų pirma konkurencijos teisės pažeidimo procedūrose, kuriose gali būti skirtos baudos. Todėl taisyklėmis, nustatytomis Komisijos procedūros tvarkai, siekiant vykdyti EB sutarties 81 straipsnį, reglamentuoti, turėtų būti užtikrinta, kad suintereuotoms įmonėms ir įmonių asociacijoms administracinėje procedūroje suteikiama galimybė veiksmingai pareikšti savo požiūrį dėl Komisijos pateiktų faktų, prieštaravimų ir aplinkybių teisingumo ir tinkamumo (6).

5.

Komisija išlaiko teisę savo nuožiūra nustatyti, kuriose bylose gali būti tinkama tirti šalių suinteresuotumą dalyvauti susitarimo diskusijose, taip pat spręsti dėl jų pradėjimo ar nutraukimo arba konkrečiai susitarti. Šiuo atveju galima atsižvelgti į tikimybę su susijusiomis šalimis per pagrįstą terminą pasiekti bendrą susitarimą dėl galimų prieštaravimų atsižvelgiant, pavyzdžiui, į tokius veiksnius: susijusių šalių skaičių, iš anksto numatomus nesuderinamus požiūrius dėl atsakomybės nustatymo, faktų ginčijimo mastą. Be to, bus apsvarstytos galimybės pasiekti procedūrinį veiksmingumą atsižvelgiant į padarytą bendrą susitarimo procedūros pažangą. Taip pat gali būti taikomos kitos aplinkybės, pavyzdžiui, galimo precedento nustatymas. Komisija gali pradėti susitarimo diskusijas tik gavusi susijusių šalių rašytinį prašymą.

6.

Nors procedūros šalys neturi teisės susitarti, jeigu, Komisijos nuomone, byloje iš esmės gali būti tinkama susitarti, ji tirs visų tos pačios procedūros šalių suinteresuotumą susitarti.

7.

Procedūros šalys ir jų teisiniai atstovai jokiai kitai įmonei arba trečiajai šaliai jokioje jurisdikcijoje negali atskleisti diskusijų, kuriose siekdami susitarimo jie dalyvavo, turinio arba dokumentų, su kuriais siekdami susitarimo jie turėjo galimybę susipažinti, turinio, nebent jiems Komisija iš anksto suteikė aiškiai išreikštą leidimą. Dėl bet kurio šios tvarkos pažeidimo Komisija gali neatsižvelgti į įmonės prašymą taikyti susitarimo procedūrą ir bet kuris šios tvarkos pažeidimas gali būti sunkinanti aplinkybė, kaip apibrėžta Komisijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (7) (toliau — Baudų gairės) 28 punkte.

8.

Jeigu Komisija svarsto sprendimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir (arba) 23 straipsnį priėmimą, reikia iš anksto nustatyti juridinius asmenis, kuriems už EB sutarties 81 straipsnio pažeidimą gali būti skirtos baudos, ir pripažinti juos procedūros šalimis.

9.

Šiuo tikslu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį tokio sprendimo priėmimo procedūra gali būti pradėta bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau negu Komisija susijusioms šalims pateikia pareiškimą dėl prieštaravimų. Reglamento (EB) Nr. 773/2004 2 straipsnio 1 dalyje toliau nurodyta, kad, jeigu, Komisijos nuomone, tinkama tirti šalių suinteresuotumą pradėti susitarimo diskusijas, ji pradės procedūrą ne vėliau negu ankstesnę iš šių datų: diena, kai ji pateikia pareiškimą dėl prieštaravimų, arba diena, kai ji paprašo šalių raštu išreikšti savo suinteresuotumą pradėti susitarimo diskusijas.

10.

Pradėjus procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, tik Komisija kompetentinga taikyti EB sutarties 81 straipsnį atitinkamoje byloje (8).

11.

Jeigu, Komisijos nuomone, tinkama tirti šalių suinteresuotumą dalyvauti susitarimo diskusijose, ji pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10a straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį nustatys ne trumpesnį negu dviejų savaičių terminą, per kurį tos pačios procedūros šalys turėtų raštu pareikšti, ar jos ketina dalyvauti susitarimo diskusijose, kad vėliau galėtų pateikti susitarimo pareiškimus.

12.

Visos tai pačiai įmonei priklausančios procedūros šalys, kurios numato galimybę pateikti susitarimo pareiškimą, kuriuo prašoma dalyvauti susitarimo diskusijose, bet kada, tačiau ne vėliau negu iki 11 punkte nurodyto termino pabaigos, turėtų paskirti bendrus atstovus, kurie būtų tinkamai įgalioti veikti jų vardu.

13.

Komisija gali neatsižvelgti į bet kurią paraišką atleisti nuo baudų arba jas sumažinti, pateiktą pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo, remdamasi tuo, kad ji buvo pateikta pasibaigus 11 punkte nurodytam terminui.

14.

Jeigu kai kurios procedūros šalys prašo susitarimo diskusijų ir atitinka 11 ir 12 punktuose nurodytus reikalavimus, Komisija gali nuspręsti taikyti susitarimo procedūrą palaikant dvišalius Komisijos konkurencijos generalinio direktorato ir susitarimo kandidatų ryšius.

15.

Komisija išlaiko diskreciją vykstant procedūrai nustatyti dvišalių susitarimo diskusijų su kiekviena įmone tinkamumą ir tempą. Pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10a straipsnio 2 dalį (9) tai, atsižvelgiant į padarytą bendrą susitarimo diskusijų pažangą, apima dvišalių susitarimo diskusijų tvarkos ir sekos nustatymą, taip pat informacijos, įskaitant Komisijos byloje esančius įrodymus, naudojamus numatomiems prieštaravimams ir galimai baudai nustatyti, atskleidimo laiko nustatymą (10). Informacija bus atskleista tinkamu susitarimo diskusijų momentu.

16.

Dėl tokio ankstyvaus informacijos atskleidimo, vykstant susitarimo diskusijoms, pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10a straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 1a dalį šalims bus suteikta galimybė sužinoti pagrindinius elementus, į kuriuos jau atsižvelgta, pavyzdžiui, įtariamus faktus, tų faktų klasifikavimą, įtariamo kartelio sunkumą ir trukmę, atsakomybės nustatymą, galimų baudų dydžio apskaičiavimą (11), taip pat įrodymus, naudojamus galimiems prieštaravimams nustatyti (12). Dėl to šalys galės veiksmingai ginti savo požiūrį dėl joms galimai pareikštinų prieštaravimų ir priimti pagrįstą sprendimą dėl susitarimo.

17.

Kai dėl padarytos susitarimo diskusijų pažangos pasiekiamas bendras supratimas dėl galimų prieštaravimų apimties ir galimų baudų, kurias gali skirti Komisija, apimties, Komisija gali nustatyti galutinį bent XXX darbo dienų terminą, per kurį įmonė turi pateikti galutinį rašytinį susitarimo pareiškimą pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10a straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį. Terminas gali būti pratęstas gavus pagrįstą prašymą. Prieš nustatant tokį terminą, šalys turės teisę prašyti, kad joms būtų atskleista 16 punkte nurodyta informacija. Jeigu šalis pateiks pagrįstą prašymą, Komisijos tarnybos taip pat tuo metu suteiks jai galimybę susipažinti su bet kurio byloje nurodyto dokumento, su kuriuo galima susipažinti, nekonfidencialiomis versijomis, jeigu jos mano, kad tai pateisinama siekiant šaliai suteikti galimybę įvertinti savo padėtį dėl bet kurio kito su karteliu susijusio aspekto, ir jeigu nekeliamas pavojus 5 punkte nurodytam procedūriniam veiksmingumui (13).

18.

Bet kuriuo susitarimo procedūros momentu šalys gali kreiptis į bylą nagrinėjantį pareigūną dėl klausimų, kurie gali kilti dėl tinkamo proceso. Bylą nagrinėjančio pareigūno pareiga — užtikrinti, kad vykstant konkurencijos procedūrai būtų atsižvelgta į veiksmingą teisės į gynybą įgyvendinimą.

19.

Jeigu susijusios šalys nepateikia susitarimo pareiškimo, tada galutinio sprendimo priėmimo procedūra jų atžvilgiu vyks pagal bendrąsias nuostatas, pateiktas Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje, o ne pagal susitarimo procedūrą reglamentuojančias nuostatas.

20.

Susitarimo procedūrą pasirinkusios šalys turi pateikti oficialų prašymą susitarti rašytinio susitarimo pareiškimo forma. Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10a straipsnio 2 dalyje numatytame rašytiniame susitarimo pareiškime turėtų būti:

21.

Šalių pateikti su sutarimu susiję pripažinimai ir patvirtinimai yra jų įsipareigojimo bendradarbiauti po susitarimo procedūros vykstant skubiam bylos nagrinėjimui išraiška. Tačiau tie pripažinimai ir patvirtinimai yra sąlyginiai — Komisija turi pritarti šalių susitarimo prašymui, įskaitant numatomą maksimalų bylos dydį.

22.

Todėl rašytinius susitarimo prašymus pateikusios šalys negali jų vienašališkai atsiimti, nebent Komisija nesutinka su susitarimo prašymais pritardama rašytiniams susitarimo pareiškimams pirmiausia pareiškime dėl prieštaravimų, o galiausiai galutiniame sprendime (šiuo klausimu žr. 27 ir 29 punktus). Būtų laikoma, kad pareiškimu dėl prieštaravimų pritariama rašytiniams susitarimo pareiškimams, jeigu jame nurodytas jų turinys, susijęs su kartelio apibūdinimu, įmonės vaidmeniu jame ir jo teisiniu kvalifikavimu. Be to, kad būtų laikoma, jog galutiniu sprendimu pritariama rašytiniams susitarimo pareiškimams, juo taip pat turėtų būti skiriama bauda, neviršijanti juose nurodyto maksimalaus dydžio.

23.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10 straipsnio 1 dalį rašytinio pareiškimo dėl prieštaravimų pateikimas kiekvienai šaliai, kuriai pareiškiami prieštaravimai, yra privalomas parengiamasis žingsnis prieš priimant bet kokį galutinį sprendimą (15). Todėl Komisija pateiks pareiškimą dėl prieštaravimų taip pat vykstant susitarimo procedūrai (16).

24.

Kad šalys galėtų veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą, Komisija, prieš priimdama galutinį sprendimą, turėtų išklausyti jų požiūrį apie joms pareikštus prieštaravimus bei juos patvirtinančius įrodymus ir atsižvelgti į juos, prireikus, pataisydama savo pirminius tyrimo rezultatus (17). Komisija turi galėti ne tik priimti arba atmesti vykstant administracinei procedūrai šalių pareikštus atitinkamus argumentus, bet taip pat atlikti savo pačios šalių pateiktų klausimų tyrimą, kad arba atmestų tokius prieštaravimus, jeigu įrodoma, kad jie nepagrįsti, arba papildytų ir iš naujo įvertinų savo argumentus fakto ir teisės klausimais, kad paremtų savo prieštaravimus (18).

25.

Prieš pareiškimo dėl prieštaravimų pateikimą susijusios šalys, pateikdamos oficialų susitarimo prašymą rašytinio susitarimo pareiškimo forma, suteikia Komisijai galimybę veiksmingai atsižvelgti į jų nuomonę (19) dar rengiant pareiškimą dėl prieštaravimų, o ne tik prieš konsultuojantis su Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamuoju komitetu (toliau — Patariamasis komitetas) arba prieš priimant galutinį sprendimą (20). Taigi šalims pateiktas pareiškimas dėl prieštaravimų prireikus gali būti parengtas remiantis susitarimo pareiškimų turiniu, o atsižvelgiant į tai galimos baudos dydis gali būti sumažintas (21).

26.

Jeigu pareiškimu dėl prieštaravimų pritariama šalių susitarimo pareiškimams, susijusios šalys per bent vienos savaitės terminą, nustatytą Komisijos pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10a straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį, turėtų į jį atsakyti, paprasčiausiai (aiškiai) patvirtindamos, kad pareiškimas dėl prieštaravimų atitinka jų susitarimo pareiškimų turinį ir kad todėl jos toliau lieka įsipareigojusios taikyti susitarimo procedūrą. Jeigu Komisija tokio atsakymo negauna, ji gali neatsižvelgti į įmonės prašymą taikyti susitarimo procedūrą.

27.

Komisija turi teisę priimti pareiškimą dėl prieštaravimų, kuriuo nepritariama šalių susitarimo pareiškimams. Tokiu atveju bus taikomos Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje pateiktos bendrosios nuostatos. Susitarimo pareiškime šalių pateikti pripažinimai būtų laikomi atšaukti ir negalėtų būti naudojami prieš bet kurią iš procedūros šalių. Taigi susijusios šalys nebebūtų įpareigotos savo susitarimo pareiškimų ir joms būtų nustatytas terminas, per kurį jos galėtų iš naujo pateikti savo gynybos argumentus, įskaitant galimybę prašyti žodinio išklausymo ir prašyti, kad būtų suteikta galimybė susipažinti su byla, jeigu jos to pageidautų.

28.

Šalims atsakius į pareiškimą dėl prieštaravimų ir taip patvirtinus savo įsipareigojimą susitarti, Reglamente (EB) Nr. 773/2004 numatyta Komisijos teisė be jokio kito procedūrinio veiksmo priimti tolesnį galutinį sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir (arba) 23 straipsnį, pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 14 straipsnį. Visų pirma tai reiškia, kad tos šalys negali prašyti žodinio išklausymo arba prašyti suteikti galimybę susipažinti su byla po to, kai jų susitarimo pareiškimams pritariama pareiškimu dėl prieštaravimų (22) pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 12 straipsnio 2 dalį (23) ir 15 straipsnio 1a dalį (24).

29.

Komisija turi teisę priimti galutinę poziciją, kuri skiriasi nuo pareiškime dėl prieštaravimų, kuriuo pritariama šalių rašytiniams susitarimo pareiškimams, pateiktos pirminės pozicijos, arba atsižvelgdama į Patariamojo komiteto pateiktus argumentus, arba dėl kitų aplinkybių siekdama galutinio Komisijos nepriklausomumo šiuo atžvilgiu (25). Tačiau jeigu Komisija ketina tęsti ta linkme, ji praneš šalims apie šį ketinimą ir pateiks joms naują pareiškimą dėl prieštaravimų, kad sudarytų sąlygas jų gynybai pagal bendrąsias procedūros taisykles (26). Todėl šalims būtų suteikta teisė susipažinti su byla, prašyti žodinio išklausymo ir atsakyti į pareiškimą dėl prieštaravimų. Susitarimo pareiškimuose šalių pateikti pripažinimai būtų laikomi atšaukti ir negalėtų būti naudojami prieš bet kurią iš procedūros šalių.

30.

Galutinis baudos dydis konkrečioje byloje nustatomas sprendimu, kuriuo nustatomas pažeidimas ir skiriama sankcija pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius.

31.

Pagal Komisijos praktiką faktas, kad vykstant administracinei procedūrai įmonė bendradarbiavo su Komisija pagal šį pranešimą, bus nurodytas bet kuriame sprendime, ir taip bus paaiškinti baudos dydžio motyvai.

32.

Jeigu Komisija nuspręstų atlyginti šaliai už susitarimą pagal šį pranešimą, ji sumažins baudos dydį XX % po to, kai bus pritaikyta 10 % riba atsižvelgiant į Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gaires (27), o bet koks konkretus padidinimas šalių atžvilgiu siekiant atgrasymo (28) neviršys rezultato, gauto padauginus iš dviejų.

33.

Tais atvejais, kai susitariama su paraiškų sumažinti baudą pateikėjais, jiems skirtos baudos sumažinimas bus lygus atlygio, susijusio su paraiškų sumažinti baudą, ir atlygio už susitarimą sumai.

34.

Šis pranešimas taikomas visoms byloms, nagrinėjamoms Komisijos jį skelbiant oficialiajame leidinyje arba po jo paskelbimo.

35.

Komisijos nuomone, paprastai viešas dokumentų ir rašytinių arba įrašytų pareiškimų, gautų pagal šį pranešimą, atskleidimas pažeistų kai kuriuos viešuosius arba privačiuosius interesus, pavyzdžiui, apsaugą patikrinimų ir tyrimų atveju pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (29) 4 straipsnį, net po sprendimo priėmimo.

36.

Komisijos priimtus galutinius sprendimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 gali peržiūrėti Teismai pagal EB sutarties 230 straipsnį. Be to, kaip numatyta EB sutarties 229 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1/2003 31 straipsnyje, Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnį priimtus sprendimus, kuriais nustatomos sankcijos.

—

„Komisija, prieš konsultuodamasi Patariamajame komitete, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1/2003 14 straipsnio 1 dalyje, suteikia šalims, kurioms ji pateikia pareiškimą dėl prieštaravimų, galimybę būti išklausytoms.“ (Reglamento (EB) Nr. 773/2004 11 straipsnio 1 dalis).

—

„Komisija, prieš priimdama sprendimus, kaip numatyta 7, 8, 23 straipsniuose ir 24 straipsnio 2 dalyje, suteikia įmonėms ar įmonių asociacijoms, esančioms Komisijos nagrinėjamos bylos subjektu, galimybę būti išklausytoms klausimais, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimus. Komisija grindžia savo sprendimus tik tais prieštaravimais, dėl kurių suinteresuotos šalys galėjo pareikšti pastabų. Pareiškėjai turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą.“ (Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis).

27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/58

Produkto pavadinimas

Apibūdinimas

Geografinė vietovė

Kilmės įrodymas

Gamybos būdas

Ryšys su geografine vietove

Ženklinimas etiketėmis

Nacionaliniai reikalavimai