EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016PC0052

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010

COM/2016/052 final - 2016/030 (COD)

Briuselis, 2016 02 16

COM(2016) 52 final

2016/0030(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2016) 25 final}
{SWD(2016) 26 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Šio reglamento projekto tikslas – užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų tinkamas priemones, kurios padėtų pasirengti dėl tiekimo sutrikimo arba išskirtinai didelio poreikio atsiradusio dujų trūkumo padariniams ir su jais tvarkytis. Užtikrinant dujų tiekimo saugumą atsakomybė pasiskirsto trimis lygmenimis. Pagrindinė atsakomybė už dujų tiekimą tenka gamtinių dujų įmonėms, kurios naudojasi rinkos mechanizmais. Jei valstybėje narėje atsiranda rinkos nepakankamumas, tos valstybės narės ir kitų to regiono valstybių narių kompetentingos institucijos atsako už tai, kad būtų imtasi tinkamų priemonių dujų tiekimui saugomiems vartotojams užtikrinti. Kitu lygmeniu atsakomybė tenka Europos Komisijai, kuri rūpinasi bendruoju koordinavimu ir užtikrina, kad taikomos priemonės būtų suderintos tarpusavyje.

Šiuo tikslu šio reglamento projekte siūloma stiprinti regioninį koordinavimą, o tam tikrus principus ir standartus nustatyti ES lygmeniu. Pagal siūlomą metodą valstybės narės, atlikdamos regioninius rizikos vertinimus, turėtų artimai bendradarbiauti savo regiono lygmeniu. Siekiant užtikrinti nuoseklumą visoje ES, regioniniai rizikos vertinimai bus atliekami remiantis visos ES lygmens imitaciniu bandymu, taikant bendrus standartus ir pagal konkretų scenarijų. Per regioninius rizikos vertinimus nustatytai rizikai mažinti skirtos priemonės bus nustatomos regioniniuose prevencinių veiksmų planuose ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, kurie vertinami tarpusavyje ir kuriuos tvirtina Komisija.

Siekiant užtikrinti, kad rizikos vertinimai ir planai būtų pakankamai išsamūs ir suderinti tarpusavyje, šiame reglamente pateikti privalomi šablonai, kuriuose išvardyti aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant rizikos vertinimą ir rengiant planus. Regioninis bendradarbiavimas turi būti stiprinamas, nes dujų tiekimo sutrikimas dažnai gali paveikti kelias valstybes nares tuo pat metu. Nacionaliniai rizikos vertinimai ir planai nėra pritaikyti tokioms situacijoms.

Šiuo reglamentu taip pat siekiama gerinti tiekimo standarto taikymą saugomų vartotojų (visų pirma namų ūkių) atžvilgiu ir infrastruktūros standarto (užtikrinančio galimybę tiekti dujas net jei didžiausia infrastruktūra nėra prieinama) taikymą. Reglamento nuostatomis sudaroma galimybė užtikrinti nuolatinį pajėgumą transportuoti abiem kryptimis. Galiausiai, reglamente siūloma įvesti papildomas dujų tiekimo sutarčių skaidrumo užtikrinimo priemones, nes šios sutartys gali turėti poveikį tiekimo saugumui ES.

Praėjus penkeriems metams nuo Reglamento (ES) Nr. 994/2010 priėmimo, dėl įtemptų Ukrainos ir Rusijos santykių dujų tiekimo saugumo klausimas išlieka ypatingai svarbus. Nacionaliniu ir ES lygmeniu dedamos pastangos padidinti dujų tiekimo saugumą 2015–2016 m. žiemą ir vėliau.

Stiprinant valstybių narių regioninį bendradarbiavimą naujų institucinių struktūrų kurti nereikės.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pagrindiniai su tiekimo saugumu susiję politikos dokumentai yra šie:

1. Europos energetinio saugumo strategija 1 ,

2. Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija 2 .

Siūlomo reglamento projektu įgyvendinami politikos pasiūlymai, pristatyti Energetikos sąjungos strategijoje ir Energetinio saugumo strategijoje.

Suderinamumas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis

Kadangi pasiūlymu pirmenybė teikiama rinka pagrįstoms priemonėms, juo papildomi energijos vidaus rinkos teisės aktai.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Reglamento projekte pateikiamos dujų tiekimo Europos Sąjungoje saugumo užtikrinimo priemonės. Taigi jo teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnis.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

ES veiksmai grindžiami SESV 194 straipsniu, kuriame pripažįstama, kad ES valstybių narių tiekimo saugumo politikai reikalingas tam tikro lygmens koordinavimas, skaidrumas ir bendradarbiavimas, kad tinkamai veiktų energijos rinka ir būtų užtikrintas saugus dujų tiekimas Europos Sąjungoje.

Labiau sujungiant ES dujų rinkas ir taikant koridoriaus principą 3 , kad jungiamuosiuose dujotiekiuose galėtų būti užtikrinti srautai priešinga kryptimi, reikia imtis koordinuotų priemonių. Jei nebus koordinuojamos, nacionalinės tiekimo saugumo priemonės gali neigiamai paveikti kitas valstybes nares arba tiekimo saugumą ES lygmeniu. Didelio dujų tiekimo ES sutrikimo rizika neapsiriboja nacionalinėmis sienomis ir gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti kelias valstybes nares. Tokios situacijos kaip 2012 m. šalčiai ir 2014 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė didžiulę koordinuotų veiksmų ir solidarumo svarbą. ES veiksmų būtinybė akivaizdi, nes įrodyta, kad pagal nacionalinius metodus priimtos priemonės nėra optimalios, o patys metodai pablogina krizės padarinius. Vienoje šalyje priimta priemonė gali lemti dujų trūkumą kaimyninėse šalyse. Pvz., 2012 m. vasario mėn. Bulgarijos įvesti elektros energijos eksporto apribojimai neigiamai paveikė Graikijos elektros energijos ir dujų sektorius.

Kol kas dar nepakankamai išnaudojamas veiksmingesnių ir pigesnių priemonių, įgyvendinamų bendradarbiaujant regiono mastu, potencialas, o tai nepalanku ES vartotojams. Remiantis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, dujų tiekimo saugumui itin svarbios ne tik gerai veikiančios rinkos, bet ir tinkamai koordinuojamos valstybių narių taikomos priemonės (ypač ekstremaliosiose situacijose), kurios gali smarkiai padidinti tiekimo saugumą. Geriau koordinuoti reikia ne tik nacionalines padarinių mažinimo priemones, taikomas ištikus ekstremaliajai situacijai, bet ir nacionalines prevencines priemones, kaip antai pasiūlymus, kaip geriau koordinuoti nacionalinio lygmens dujų laikymą ar suskystintų gamtinių dujų politiką, kurie gali būti strategiškai svarbūs kai kuriuose regionuose. Be to, į bendradarbiavimą turėtų būti įtrauktos specialios priemonės, skatinančios valstybių narių tarpusavio solidarumą tiekimo saugumo klausimais.

ES lygmens veiksmų gali prireikti ir tam tikrose situacijose (pvz., visą ES arba regioną apimančiose ekstremaliosiose situacijose), kuriose valstybės narės pačios pakankamo tiekimo ES saugumo užtikrinti negali, nes dėl veiksmų masto arba įgyvendinimo galimybių ES lygmeniu tai būtų padaryta geriau.

Proporcingumo principas

Reglamentas suformuluotas taip, kad būtų užtikrintas pakankamai aukštas pasirengimo lygis dar prieš krizei ištinkant ir kad nenumatytų įvykių, dėl kurių sutrinka dujų tiekimas, padariniai vartotojams būtų kuo mažesni. Šiuo tikslu juo siūloma stiprinti regioninį koordinavimą, o kai kuriuos principus ir standartus nustatyti ES lygmeniu. Siūlomas metodas grindžiamas artimu valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimu atitinkamame regione atliekant regioninio lygmens rizikos vertinimą. Siekiant užtikrinti nuoseklumą visoje ES, regioniniai rizikos vertinimai turi būti atliekami remiantis visos ES lygmens imitaciniu bandymu, taikant bendrus standartus ir pagal konkretų scenarijų. Per regioninius rizikos vertinimus nustatytai rizikai mažinti skirtos priemonės bus nustatomos regioniniuose prevencinių veiksmų planuose ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, kurie vertinami tarpusavyje ir kuriuos tvirtina Komisija.

Visiškas vienodinimas, kai visos priemonės nustatomos ES lygmeniu, reglamento projekte nesiūlomas.

Artimiau bendradarbiauti regioniniu lygmeniu (tam tikrus standartus nustačius ES lygmeniu) yra būtina, kad būtų galima tinkamai panaikinti esamos sistemos (nacionalinio rizikos vertinimo ir nacionalinių planų) trūkumus ir spręsti problemas regioniniu lygmeniu, be nereikalingo vadovavimo iš viršaus. Taigi reglamento projekte siūlomas metodas atitinka proporcingumo principą (taip pat žr. Poveikio vertinimo 34–46 psl. ir 50 psl.).

Priemonės pasirinkimas

Šioje srityje jau anksčiau priimtas teisės aktas – 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB. Siūlomo teisės akto tikslas – patobulinti ir sustiprinti esamame reglamente nustatytas priemones ir procedūras. Todėl nuspręsta, kad tinkamiausia priemonė yra reglamentas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Ex post vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros

Vykdydama Reglamento (ES) Nr. 994/2010 14 straipsnyje nustatytą stebėsenos įpareigojimą Komisija 2014 m. parengė ataskaitą 4 , kurioje įvertintas reglamento įgyvendinimas ir išdėstyti galimi tolesnio tiekimo saugumo gerinimo būdai. Ataskaitoje pateikiamas išsamus įvairių reglamente nurodytų priemonių vertinimas didžiausią dėmesį skiriant jų įgyvendinimui valstybėse narėse ir kiekvienos priemonės indėliui didinant tiekimo ES saugumą ir pasirengimą jo sutrikimams.

Ši ataskaita parodė, kad esamo reglamento įgyvendinimas jau nemažai padėjo padidinti dujų tiekimo Europoje saugumą – tiek pasirengimo sutrikimams, tiek padarinių mažinimo aspektu. Valstybės narės šiuo metu geriau pasirengusios atremti tiekimo krizę, nes privalo atlikti išsamų rizikos vertinimą ir remdamosi jo rezultatais parengti prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Valstybės narės taip pat padidino savo apsaugos lygį, nes turi laikytis visos ES lygmens tiekimo ir infrastruktūros standarto.

Tačiau ataskaita taip pat parodė, kad tebėra didelio pagrindo susirūpinimui dėl valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo (nes nacionalinės jų priemonės dažniausiai nėra tinkamos dujų tiekimo problemoms spręsti), tiekimo standarto taikymo saugomiems vartotojams (daugiausia namų ūkiams) ir infrastruktūros standarto taikymo. Be to, gamtinių dujų bendrovių ir ES nepriklausančių tiekėjų sudarytos dujų tiekimo sutartys nėra pakankamai skaidrios. Šie trūkumai neleidžia veiksmingai reaguoti ištikus krizei.

2014 m. vasarą atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad smarkiai sutrikus dujų tiekimui iš rytų (t. y. Rusijos) visa ES vis dar pajustų didelius padarinius. Kai kurie rajonai, ypač rytų Europoje, dėl dujų trūkumo vis dar susidurtų su didelėmis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis. Be to, 2012 m. dėl šalčių didmeninės kitos paros dujų kainos Europos dujų biržose pakilo daugiau kaip 50 proc., palyginti su iki šalčių buvusiu lygiu. Italijoje kainos pakilo nuo 38 EUR/MWh iki 65 EUR/MWh, o JK, Vokietijoje ir Austrijoje – nuo 23 EUR/MWh iki 38 EUR/MWh 5 .

Dabartinė padėtis susiklostė dėl įvairių skirtingo masto problemų, įskaitant elgsenos tendencijas (požiūrį į tiekimo saugumą išimtinai iš nacionalinės pozicijos), išorinius veiksnius (ES nepriklausančių tiekėjų elgseną) ir techninius sunkumus (tinkamos infrastruktūros stoką arba nepakankamą infrastruktūros apsaugą).

Šiame reglamente siūlomos priemonės nustatytiems trūkumams panaikinti.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Per 2015 m. sausio 15 d.–balandžio 8 d. vykusias viešas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais gauti 106 atsakymai. Tai gali būti laikoma labai plačia aprėptimi 6 . Nors didžioji dalis respondentų priklauso privačiajam sektoriui, vartotojams ir reguliavimo arba pramonės asociacijoms, dalyvavo ir gana daug viešojo sektoriaus institucijų atstovų.

Rengiant konsultacijas atsižvelgta į dvigubą esamo reglamento struktūrą, kurią sudaro prevencinės ir poveikio mažinimo priemonės. Klausimais apie prevenciją siekta sužinoti, ar reikia tobulinti galiojančias teisės nuostatas. Tačiau iš atsakymų į juos buvo galima šiek tiek spręsti ir apie požiūri į naujas idėjas, ypač dėl priemonių taikymo tiekimo standartui pasiekti. Klausimais apie padarinių mažinimą siekta nustatyti, ar valstybės narės pasirengusios tvarkytis su ekstremaliosiomis situacijomis ir ar tai darydamos jos teikia pirmenybę veiksmingiems koordinuotiems sprendimams, o ne paiso išimtinai nacionalinių interesų ir savo priemonėmis sukelia priešingą poveikį kaimyninėse šalyse.

Konsultacijų rezultatai parodė, kad dauguma viešųjų institucijų daugiausia dėmesio skyrė valstybių narių bendradarbiavimo trūkumams, tuo tarpu privačios bendrovės ir asociacijos primygtinai siūlė tiekimo saugumo problemas spręsti visų pirma rinkos priemonėmis. Komisija atsižvelgė į šias nuomones ir pasiūlė tiekimo saugumo riziką mažinti artimesniu regioniniu bendradarbiavimu ir rinka pagrįstomis priemonėmis. Į įvairias suinteresuotųjų subjektų nuomones taip pat atsižvelgta vertinant politikos galimybes ir nagrinėjant jų poveikį Poveikio vertinimo 6 ir 7 skirsniuose.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengiant šį pasiūlymą įvairiais klausimais konsultuotasi su išorės konsultantais. Atliktas galimų dujų laikymo po žeme priemonių ir jų poveikio tyrimas 7 , o Jungtinis tyrimų centras padėjo atlikti analizes poveikio vertinimui pagrįsti. Kito tyrimo, kuriuo palyginti ES derybinių galių didinimo gamtinių dujų rinkose metodai 8 , rezultatai panaudoti nagrinėjant kai kurių politikos galimybių aspektus, susijusius su tiekimo standarto taikymu (bendrosios pirkimo sistemos).

Poveikio vertinimas

Visos siūlomos priemonės paremtos poveikio vertinimu.

2015 m. gruodžio 16 d. Poveikio vertinimo taryba pateikė teigiamą nuomonę.

Poveikio vertinime nagrinėtos keturios politikos galimybės:

1. Griežtesnis įgyvendinimas ir neprivalomos priemonės

2. Geresnis koordinavimas ir individualiai pritaikyti sprendimai

3. Geresnis koordinavimas ir kai kurių principų ir (arba) standartų nustatymas ES lygmeniu

4. Visiškas suderinimas

1 ir 2 galimybės atmestos dėl prastų efektyvumo ir veiksmingumo rezultatų. Jos nėra pakankamos dabartinės sistemos trūkumams, nustatytiems atlikus ex post vertinimą (2014 m. parengta ataskaita) ir 2014 m. vasarą atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, sumažinti.

Kai kurie 4 galimybės metodai yra efektyvesni nei 1 ir 2 galimybių, tačiau kiti nėra efektyvesni nei 3 galimybės metodai. Be to, jie daugiau kainuoja ir kai kurie jų gali turėti priešingą poveikį. Todėl 4 galimybė taip pat atmesta.

Priimtas galutinis sprendimas pasirinkti 3 galimybę, kurią sudaro veiksmingiausių priemonių rinkinys. Ši galimybė tinkamiausia tiek efektyvumo, tiek veiksmingumo požiūriu. Buvo svarstomi tokie poveikio aspektai.

1. Išlaidos ir poveikis kainoms

Bendras poveikis išlaidoms ir kainoms bus labai nedidelis. Kai kurie pasiūlymai suformuluoti taip, kad būtų išvengta nereikalingų išlaidų ir išnaudota priemonių sinergija tiekimo saugumui padidinti. Tai turėtų padėti visiems vartotojams sumažinti bendrąsias tiekimo saugumo sistemos išlaidas. Dėl tokių priemonių kaip regioniniai rizikos vertinimai, regioniniai planai arba nuostatos dėl sutarčių išlaidos smarkiai nepadidės. Gali padidėti administracinė našta.

Išlaidoms poveikį gali turėti tokios politikos priemonės kaip N–1 skaičiavimų patobulinimas ir su srautu priešinga kryptimi susiję įpareigojimai. Tačiau vargu, ar dėl N–1 standarto formulės patikslinimo standartą atitinkanti valstybė ims jo nebeatitikti (ir turės imtis privalomų investicijų). Norint atitikti N–1 standartą išlieka galimybė imtis poreikio valdymo priemonių. Patikslinus N–1 gali padidėti investicijos, bet jos būtų grindžiamos atitinkamos valstybės narės vertinimu ir geresniu faktinių pajėgumų padėties vaizdu. Todėl šis patikslinimas gali būti ekonomiškai efektyvi priemonė, nes minimaliomis investicijomis padėtų geriau vertinti sektoriaus būklę (pvz., realistiškiau įvertinus išleidimo normą, priklausomai nuo laikomų dujų kiekio, galima tiksliau apibūdinti dujų laikymo indėlį). Hidraulinis skaičiavimas 9 taip pat neturėtų lemti papildomų išlaidų, nes perdavimo sistemų operatoriai (PSO) turi priemonių tokiems vertinimams atlikti. Visos ES lygmens imitacinius bandymus, kaip dalį metinės tiekimo vasaros ir žiemos mėnesiais prognozės, kurios reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2009, gali atlikti Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO–G). Tie imitaciniai bandymai gali padėti nustatyti ekonomiškai efektyvias priemones, kurios padėtų iki minimumo sumažinti nepageidaujamą poveikį.

2. Poveikis suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms

Apskritai 3 galimybė turėtų būti palanki rinkos dalyviams ir vartotojams. Geresnė tiekimo standarto priemonių priežiūra padės užtikrinti skaidrų ir ekonomiškai efektyvų jo laikymąsi. Daugelis pramonės sektoriui priklausančių viešųjų konsultacijų respondentų teigė, kad norėtų skaidresnių ir visapusiškai pagrįstų priemonių, kurios būtų reguliariai peržiūrimos arba testuojamos.

Jei valstybė narė nuspręs, mažosios ir vidutinės įmonės ir toliau bus priskiriamos prie saugomų vartotojų ir ši galimybė neigiamo poveikio joms neturės. Pagrindinis skirtumas, kad pagal šią galimybę joms gali būti netaikomas solidarumo principas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šio principo esmė yra užtikrinti tiekimą namų ūkiams ir pagrindinių socialinių paslaugų teikėjams ekstremaliosiose situacijose. Šis mechanizmas yra paskutinė išeitis, numatyta naudoti tik ekstremalaus dujų trūkumo atveju. Nors persvarstytu reglamentu siekiama išvengti tokių aplinkybių, vis viena reikia būti joms pasiruošus.

3. Vidaus rinkos užbaigimas

3 galimybė greičiausiai padės energijos rinkai geriau veikti. Siūlomomis priemonėmis bus smarkiai sumažinta rizika, kad nacionalinės tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės iškreips konkurenciją arba sąlygos ne nacionalinių subjektų diskriminaciją. Pirma, privalomi naujų ne rinkos priemonių poveikio vertinimai, kuriuos turi įvesti valstybės narės, turėtų padėti užkirsti kelią žalingoms priemonėms įsigalioti ir patekti į planus. Esamas priemones taip pat tirs kitos to paties regiono valstybės narės. Tai turėtų padėti išvengti situacijų, kai vienoje šalyje priimtos priemonės daro neigiamą poveikį kaimyninėse šalyse. Antra, tarpusavio vertinimas ir Komisijos priežiūra turėtų padėti nustatyti ir pašalinti problemas, kurias sukelia tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Dėl pasiūlymo įgyvendinimo šiek tiek padidės administracinė našta. Vienas pagrindinių administracinės naštos padidėjimo veiksnių – regioninių rizikos vertinimų ir regioninių prevencinių veiksmų planų bei ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas. Tačiau, kadangi 3 galimybė grindžiama esamomis privalomomis regioninėmis konsultacijomis dėl planų ir jos scenarijuje išdėstyta aiškesnė į rezultatus orientuoto regioninio bendradarbiavimo ir koordinavimo sistema, administracinė našta padidės ne itin daug. Kaip parodė bendri JK ir Airijos prevencinių veiksmų planai ir bendra Baltijos valstybių ir Suomijos parengta ataskaita apie 2014 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, šis variantas yra įmanomas tiek techniškai, tiek teisiškai.

Kad planai būtų įgyvendinti laiku, turi būti aiškiai apibrėžta atsakomybė ir terminai. Tai galima padaryti įvairiais būdais. Pvz., kai kurios valstybės narės yra įsteigusios sekretoriatą, o kitos praeityje rinkosi atsakomybe už atitinkamą planą dalytis rotacijos principu. Komisija pasirengusi, kiek reikia, konsultuoti ir palengvinti procesą, kaip kad padėjo tikslinei grupei per testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir Baltijos energijos rinkos jungčių plano tikslinei grupei, atsakingai už Baltijos valstybių ir Suomijos regioninį bendradarbiavimą.

Administracinė našta neišvengiamai padidės, net jei regioniniai planai pakeis nacionalinius planus ir tokiu būdu bus išvengta užduočių dubliavimosi. Taip pat būtų galima teigti, kad regioninio lygmens planams parengti greičiausiai prireiks daugiau laiko ir papildomų procedūrų. Dėl šios priežasties ir siekiant apriboti papildomą naštą regioniniai rizikos vertinimai ir regioniniai planai galėtų būti atnaujinami kas ketverius, o ne kas dvejus metus, kaip numatyta pagal dabartinį reglamentą.

Pagal šį reglamentą rengiami planai turėtų būti suderinami su energetikos sąjungos strateginėmis planavimo ir ataskaitų teikimo priemonėmis. Tačiau pagal šį reglamentą rengtini ekstremaliųjų situacijų valdymo planai ir prevencinių veiksmų planai nėra politikos dokumentai, kuriais priimami strateginiai politiniai sprendimai. Jie yra techninio pobūdžio, o jų tikslas – užkirsti kelią ekstremaliųjų situacijų protrūkiui ar plitimui ir sumažinti jų padarinius.

Pagrindinės teisės

Netaikoma.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija stebės, kaip valstybės narės įgyvendina dujų tiekimo saugumo reglamentu įvestus pakeitimus. Aktyvesnis dalyvavimas ir priežiūros bei stebėsenos įgaliojimai turėtų padėti užtikrinti didesnę atitiktį taisyklėms visoje ES. Jei reikės, Komisija siūlys valstybėms narėms pagalbą įgyvendinant būtinus teisės pakeitimus, rengdama seminarus visų valstybių narių atstovams arba dvišalius susitikimus, jei kuri nors valstybė narė to pageidaus. Prireikus, jei valstybės narės nevykdys pareigos įgyvendinti ir taikyti Bendrijos teisę, Komisija taikys SESV 258 straipsnyje nustatytą procedūrą.

Komisija taip pat nuolat stebės tiekimo ES saugumo lygį ir apie jį praneš Dujų koordinavimo grupei.

Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Persvarstytą reglamentą sudaro šie aspektai:

1. Geresnis regioninis bendradarbiavimas ir koordinavimas kaip ekonomiškai efektyviausias būdas pagerinti tiekimo saugumą visoje ES:

– privalomi regioniniai prevencinių veiksmų planai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai (toliau – planai) ir regioniniai rizikos vertinimai, kurie turi būti rengiami bendrai pagal reglamento prieduose pateiktus privalomus šablonus;

– reglamento I priede kaip regioninio bendradarbiavimo pagrindas pateikiamas pasiūlymas dėl regiono sudėties, grindžiamas 3 straipsnio 7 dalyje nustatytais kriterijais (kaip pasiūlyta Poveikio vertinime aprašytos 2 galimybės žemėlapyje). Komisijos nuomone, šis pasiūlymas – geriausias būdas užtikrinti saugų dujų tiekimą ekstremaliojoje situacijoje. Jis kiek įmanoma grindžiamas valstybių narių ir Komisijos nustatytomis esamomis regioninio bendradarbiavimo struktūromis, ypač regioninėmis grupėmis, sudarytomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių 10 (TEN-E reglamentą). Tačiau, kadangi šio reglamento ir TEN-E reglamento tikslai skiriasi, regioninių grupių dydis ir sudėtis pakeista. Šio reglamento taikymo tikslais nustatant regionines grupes turėtų būti atsižvelgiama į šiuos 3 straipsnio 7 dalyje apibrėžtus kriterijus: tiekimo modelius, esamus bei planuojamus jungiamuosius dujotiekius ir jungiamųjų dujotiekių tarp valstybių narių pajėgumą, rinkos išsivystymą ir brandą, esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras ir valstybių narių skaičių regione, kuris turėtų būti ribotas, kad būtų įmanoma laikytis nustatytos tvarkos.

Pvz., Šiaurės vakarų regionas (JK ir Airija) sudarytas atsižvelgiant į esamą šių dviejų šalių bendradarbiavimą. Siūlomos daugumos regionų (Pietinio dujų koridoriaus, Vidurio ir Rytų Europos, Pietryčių Europos, Pirmojo ir Antrojo Baltijos energijos rinkos regiono) sudėties loginis pagrindas – tiekimo modelis tuo atveju, jei sutriktų tiekimas iš Rusijos. Šiaurės ir Pietvakarių Europos regionas (Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Ispanija, Nyderlandai ir Portugalija) sudarytas atsižvelgiant į tai, kad šioje ES dalyje dujų rinka yra brandi ir gerai išvystyta. Gali būti, kad tai geriausias būdas išvengti ekstremaliųjų situacijų arba, jei nepavyktų, sumažinti jų padarinius;

– regioniniai planai yra vertinami tarpusavyje. Šį darbą organizuoja Komisija – ji iš valstybių narių kandidatų atrenka kiekvienos tarpusavio vertinimo grupės (vienos kiekvienam regionui) narius. Pati Komisija atliekant tarpusavio vertinimus dalyvauja stebėtojos teisėmis;

– Dujų koordinavimo grupė, remdamasi tarpusavio vertinimo išvadomis, aptaria planus siekdama užtikrinti, kad skirtingų regionų planai derėtų tarpusavyje;

– šio proceso pabaigoje Komisija gali, priimdama Komisijos sprendimus, pareikalauti iš dalies pakeisti planus ir galiausiai planus patvirtina.

2. Išsamesni įpareigojimai, kuriais užtikrinama, kad būtų prieinama būtina infrastruktūra:

– N–1 skaičiavimą turi papildyti nacionalinis hidraulinis skaičiavimas ir ENTSO–G atliekamas visos ES lygmens imitacinis bandymas, panašus į 2014 m. vasarą atliktus imitacinius bandymus testavimui nepalankiausiomis sąlygomis;

– srautų priešinga kryptimi atveju visuose sujungimo taškuose turi būti užtikrintas nuolatinis srautų priešinga kryptimi pajėgumas, nebent jiems taikoma išimtis:

i) sprendimus dėl išimties taikymo arba dėl pasiektino pajėgumo bendrai priima (bendru sprendimu) abiejų sujungimo taško šalių kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su kitomis dujų tiekimo koridoriaus valstybėmis narėmis, Komisija ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER);

ii) ACER turi pateikti nuomonę apie kompetentingų institucijų bendrą sprendimą;

iii) Komisija, atsižvelgdama į ACER nuomonę, gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama iš dalies pakeisti kompetentingų institucijų bendrą sprendimą. Komisija turės galią priimti šios srities sprendimą ne tik tais atvejais, kai kurios nors valstybės narės negali pasiekti susitarimo, kaip buvo anksčiau;

iv) jei per tam tikrą laikotarpį bendras sprendimas nepriimamas, ACER parengia sprendimą, kurį sudaro pasiūlymas dėl išimties arba dėl atitinkamo srauto priešinga kryptimi pajėgumo. ACER sprendimas yra Komisijos sprendimo, kuriame nustatytos išimties arba atitinkamo pajėgumo sąlygos, pagrindas;

v) esamos išimtys turi būti peržiūrėtos laikantis naujos procedūros.

3. Pagerintas rizikos vertinimas ir rizikos prevencija:

– geresnė prieiga prie informacijos:

i) šiek tiek padidinta sutartyse pateiktos informacijos, kuri Komisijai automatiškai perduodama pagal esamą tvarką (t. y. bent dienos, mėnesio ir metų dujų kiekis), apimtis. Ši informacija nebebus teikiama suvestine forma;

ii) kompetentingos institucijos bus įgaliotos dar neištikus ekstremaliajai situacijai, tačiau tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis (pvz., galimos grėsmės atveju) gamtinių dujų bendrovių prašyti papildomos informacijos, įskaitant sutartyse pateiktą informaciją. Komisija gali prašyti prieigos prie šios informacijos ir gali nurodyti kompetentingoms institucijoms jos prašyti. Ši nuostata įtraukta remiantis Komisijos patirtimi 2014–2015 m. žiemą. Komisija pastebėjo sumažėjusį dujų iš Rusijos tiekimą kai kurioms ES dujų bendrovėms. Tačiau ji gavo per mažai informacijos šiam pokyčiui įvertinti, nes dėl to, kad situacija negalėjo būti priskirta prie ekstremaliųjų situacijų, kompetentingos institucijos neturėjo teisinio pagrindo prašyti atitinkamų dujų bendrovių pateikti tokią konkrečią informaciją;

iii) gamtinių dujų bendrovių bus reikalaujama pasirašius su dujų tiekimo saugumu susijusias sutartis arba jas iš dalies pakeitus nedelsiant automatiškai apie tai pranešti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Su tiekimo saugumu susijusios sutartys yra ilgalaikės sutartys (t. y. galiojančios daugiau nei vienus metus), pagal kurias (kiekvieną atskirai arba drauge su kitomis su tuo pačiu tiekėju ar jo filialais sudarytomis sutartimis) vienai gamtinių dujų bendrovei ar jos filialams tiekiama daugiau kaip 40 proc. atitinkamoje valstybėje narėje per metus suvartojamo gamtinių dujų kiekio;

iv) automatinis pranešimas pateikiamas, kai sudaroma arba iš dalies pakeičiama ribos kriterijų atitinkanti sutartis. Tačiau net ir to kriterijaus neatitinkančios sutartys gali būti svarbios vertinant dujų tiekimo saugumo padėtį. Nors rinkos pakito taip, kad labai ilgos trukmės sutartys šiuo metu sudaromos retai, tačiau jų dar pasitaiko. Jei ilgalaikė sutartis pasirašyta prieš pat įsigaliojant šiam reglamentui, automatinis pranešimo apie ją kompetentingoms institucijoms ir Komisijai įpareigojimas taikomas nebus. Jei be to į šią sutartį dar įtraukta sąlyga, kuria kaina susiejama su dujų biržos kaina, ji negali būti keičiama kelerius metus. Kitaip tariant, automatinis pranešimo apie pakeitimus įpareigojimas taip pat nebus taikomas.

Atsižvelgiant į šią padėtį Komisijai ir kompetentingoms institucijoms yra reikalingi įgaliojimai prašyti pranešti apie sutartis, net jei jos nebuvo peržiūrėtos arba neatitinka ribos kriterijaus. Todėl tokiais tinkamai pagrįstais atvejais kaip aptartas pirmiau, Komisija arba kompetentingos institucijos gali paprašyti pranešti apie sutartis, jei tokių sutarčių reikia atliekant išsamų sudarytų sutarčių poveikio tiekimo saugumo padėčiai valstybėje narėje, regione ar visoje ES vertinimą, ir ypač atliekant rizikos vertinimus ir rengiant prevencinių veiksmų planus bei ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.

Kadangi kompetentingos institucijos arba Komisija gali prašyti pateikti visą sutartį, kompetentingos institucijos gali gauti ir informaciją apie kainas. Tuomet Komisija gali panaudoti sutartyse pateiktą informaciją vertindama visos ES tiekimo saugumo padėtį ir visų pirma vertindama prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų planus. Jei gamtinių dujų bendrovė nesilaiko pranešimo įpareigojimo, Komisija gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl valstybių narių, kurių kompetentingos institucijos turi įgaliojimus gauti sutartis arba jų prašyti.

Tai, kad Komisija nuo šiol turės didesnę prieigą prie informacijos apie komercines sutartis, nedaro jokio poveikio jos vykdomai dujų rinkos stebėsenai. Nustačius piktnaudžiavimo rinka atvejį ji imsis veiksmų;

– įpareigojimas atliekant rizikos vertinimą atsižvelgti į aktualią visų rūšių riziką, pavyzdžiui, gaivalinių nelaimių, technologinę, komercinę, finansinę, socialinę, politinę ir su rinka susijusią riziką. Planuose turėtų būti išdėstytos veiksmingos, proporcingos ir nediskriminacinės priemonės visai aktualiai rizikai mažinti. Šio įpareigojimo tikslas – padidinti skaidrumą ir skatinti dalytis geriausia patirtimi.

4. Griežtesnis stebėjimas, kaip laikomasi įpareigojimų net ir sudėtingomis sąlygomis tiekti dujas tam tikrų kategorijų vartotojams (tiekimo standartas):

– dabartiniame reglamente nustatytas tiekimo standartas, pagal kurį užtikrinamas nepertraukiamas dujų tiekimas saugomiems vartotojams mažiausiai septynias arba trisdešimt kalendorinių dienų (priklausomai nuo apibrėžto scenarijaus), net jei tiekiamas dujų kiekis nepakankamas ir (arba) poreikis išskirtinai didelis, išliks nepakeistas;

– geresnis Komisijos atliekamas esamų nacionalinių priemonių stebėjimas, kad būtų laikomasi tiekimo įpareigojimo (pagal Komisijos sprendimus dėl planų) ir išvengta nepakankamos apsaugos arba pernelyg didelės apsaugos, kuri galėtų neigiamai paveikti pažeidžiamesnes valstybes nares;

– parengus naujas ne rinka pagrįstas priemones, padedančias laikytis tiekimo standarto, atliekamas viešas jų poveikio vertinimas ir jos turi būti pateiktos Komisijai, kuri įvertina jų proporcingumą ir poveikį vidaus rinkai bei tiekimo saugumui kitose valstybėse narėse. Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama iš dalies pakeisti priemones, ir jos negali įsigalioti, jei yra nesuderinamos su Komisijos sprendimu.

5. Į reglamentą įtrauktos aiškios nuostatos dėl naujo solidarumo principo:

– jei, kaip leidžiama pagal reglamentą, valstybė narė taiko aukštesnį tiekimo standartą, dėl kurio gali sumažėti dujų srautai iš vienos šalies į kitą ir pablogėti tiekimo saugumo padėtis kaimyninėje valstybėje narėje, ekstremaliojoje situacijoje padidintas tiekimo standartas turi būti sumažintas iki ES numatytojo lygio (kuriuo užtikrinama paslauga visiems saugomiems vartotojams);

– bus privaloma laikytis solidarumo principo remiantis valstybių narių sutarta technine ir administracine tvarka. Valstybės narės vartotojams, kurie nėra namų ūkiai, svarbiausių socialinių paslaugų teikėjai ar centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai, dujos negali būti tiekiamos (net ir ne ekstremaliojoje situacijoje), kol jomis neaprūpinti namų ūkiai, svarbiausių socialinių paslaugų teikėjai ar centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai kitoje prie to paties perdavimo tinklo prijungtoje valstybėje narėje, jei ji atsidūrė ekstremaliojoje situacijoje.

6. Saugomų vartotojų apibrėžtis bus palikta (t. y. mažosios ir vidutinės įmonės gali būti priskirtos prie saugomų vartotojų, jei valstybė narė taip nusprendžia). Tačiau valstybės narės kaip savo planų dalį turės įvesti priemones, kuriomis bus šalinamos techninės kliūtys ir užtikrinama, kad nesaugomi vartotojai nevartotų saugomiems vartotojams skirtų dujų. Valstybės narės gali pasirinkti šių priemonių pobūdį.

7. Reglamento taikymas tarp Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių ir ES valstybių narių. Į persvarstytą reglamentą bus įtraukti ES valstybėms narėms taikomi specialūs tarpvalstybinio pobūdžio įpareigojimai Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių atžvilgiu, o paskui Energijos bendrija turėtų priimti Bendrąjį aktą, kuriuo reglamentas priimamas ir integruojamas į Energijos bendrijos teisę ir kuriuo jos susitariančiosioms šalims nustatomi atsakomieji įpareigojimai valstybių narių atžvilgiu. Šie įpareigojimai bus taikomi tik Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama, kad atsakomieji įpareigojimai tinkami taikyti tarp kiekvienos susitariančiosios šalies ir valstybių narių. Įpareigojimai bus susiję su rizikos vertinimo, jos prevencijos ir ekstremaliosiose situacijose taikytinų priemonių sistema.

8. Dėl bendro pirkimo mechanizmų reglamente aiškiai teigiama, kad valstybės narės ir gamtinių dujų bendrovės gali pačios tirti, kaip bendras gamtinių dujų pirkimas galėtų padėti išvengti tiekimo trūkumo situacijų. Tie mechanizmai turėtų būtų suderinami su Pasaulio prekybos organizacijos ir ES konkurencijos taisyklėmis, ypač su Komisijos Horizontaliosiomis bendradarbiavimo susitarimų gairėmis.

2016/0030 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 11 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 12 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)gamtinės dujos (toliau – dujos) tebėra vienas pagrindinių Sąjungos energijos tiekimo komponentų. Didelė dalis šių dujų importuojama į Sąjungą iš trečiųjų šalių;

(2)didelis dujų tiekimo sutrikimas gali turėti poveikį visoms valstybėms narėms, visai Sąjungai ir 2005 m. spalio 25 d. Atėnuose pasirašytos Energijos bendrijos sutarties susitariančiosioms šalims. Jis taip pat gali smarkiai pakenkti Sąjungos ekonomikai ir turėti didelių socialinių padarinių, visų pirma pažeidžiamoms vartotojų grupėms;

(3)šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad sunkių klimato sąlygų arba dujų tiekimo sutrikimų atveju būtų imamasi visų būtinų priemonių nepertraukiamam dujų tiekimui, visų pirma saugomiems vartotojams, visoje Sąjungoje užtikrinti. Šių tikslų turėtų būti siekiama ekonomiškai efektyviausiomis priemonėmis ir neiškreipiant energijos rinkų;

(4)2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių jau turėjo didelės teigiamos įtakos dujų tiekimo saugumo padėčiai Sąjungoje – tiek pasirengimui tiekimo sutrikimams, tiek jų padarinių mažinimui. Dabar valstybės narės turi rengti planus, kuriuose nustatomos prevencinės ir skubos priemonės, todėl yra geriau pasirengusios atremti tiekimo krizę, be to, jos turi vykdyti įvairius įpareigojimus dėl infrastruktūros pajėgumo ir dujų tiekimo, todėl yra geriau apsisaugojusios. Tačiau 2014 m. spalio mėn. parengtoje Reglamento (ES) Nr. 994/2010 įgyvendinimo ataskaitoje pabrėžti tie reglamento aspektai, kuriuos pagerinus tiekimo saugumas Sąjungoje būtų dar sustiprintas;

(5)2014 m. spalio mėn. Komisijos komunikate dėl Europos dujų sistemos atsparumo trumpuoju laikotarpiu 13 išnagrinėti dalinio arba visiško dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimo padariniai ir prieita prie išvados, kad didelio sutrikimo atveju vien nacionalinės priemonės nėra itin veiksmingos dėl savo taikymo srities, kuri savaime yra ribota. Šis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kaip aktyvesniu valstybių narių bendradarbiavimu grindžiamas metodas gali smarkiai sumažinti labai didelių tiekimo sutrikimų padarinius pažeidžiamiausiose valstybėse narėse;

(6)2015 m. vasario mėn. Komisijos komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ 14 pabrėžiama, kad energetikos sąjunga grindžiama solidarumu ir pasitikėjimu, kurie yra būtinos energetinio saugumo sąlygos. Šiuo reglamentu turėtų būti siekiama didinti solidarumą ir pasitikėjimą tarp valstybių narių ir įvesti tam reikalingas priemones – tokiu būdu bus sudarytos sąlygos energetikos sąjungai įgyvendinti;

(7)sklandžiai veikianti dujų vidaus rinka yra geriausia energijos tiekimo saugumo visoje Sąjungoje garantija, padėsianti sumažinti žalingų dujų tiekimo sutrikimo padarinių riziką kiekvienoje valstybėje narėje. Jei tiekimo saugumui kurioje nors valstybėje narėje iškyla grėsmė, atsiranda rizika, kad tos valstybės narės vienašališkai parengtos priemonės gali sutrikdyti tinkamą dujų vidaus rinkos veikimą ir dujų tiekimą kitų valstybių narių vartotojams. Siekiant užtikrinti, kad dujų vidaus rinka veiktų net ir esant nepakankamam tiekimui, turi būti numatyti solidaraus ir koordinuoto reagavimo į tiekimo krizę veiksmai, apimantys tiek prevencinius veiksmus, tiek reagavimą į konkrečius tiekimo sutrikimus;

(8)veiksmingesnių ir pigesnių priemonių, įgyvendinamų per regioninį bendradarbiavimą, potencialas kol kas dar nepakankamai ištirtas. Geriau koordinuoti reikia ne tik nacionalines padarinių mažinimo priemones ištikus ekstremaliajai situacijai, bet ir nacionalines prevencines priemones, kaip antai nacionalinio lygmens dujų laikymą ar su suskystintomis gamtinėmis dujomis susijusią politiką, kurios gali būti strategiškai svarbios kai kuriuose regionuose;

(9)Laikantis solidarumo principo regioninis bendradarbiavimas, kuriame dalyvautų tiek valdžios institucijos, tiek gamtinių dujų įmonės, turėtų būti pagrindinis šio reglamento principas, kuris padėtų nustatyti kiekvienam regionui aktualią riziką ir optimizuoti koordinuotų priemonių naudą siekiant sumažinti tą riziką ir įgyvendinti Sąjungos vartotojams ekonomiškai efektyviausias priemones;

(10)kai kurie vartotojai, įskaitant namų ūkius ir svarbiausių socialinių paslaugų teikėjus, yra ypač pažeidžiami ir jiems gali reikėti socialinės apsaugos. Tokių saugomų vartotojų apibrėžtis neturi prieštarauti Sąjungos solidarumo mechanizmams;

(11)atsakomybę už dujų tiekimo saugumą savo kompetencijos ribose turėtų dalytis gamtinių dujų įmonės, valstybės narės, veikdamos per savo kompetentingas institucijas, ir Komisija. Tokia bendra atsakomybė reikalauja artimo šių šalių tarpusavio bendradarbiavimo. Be to, vartotojai, dujas naudojantys elektros gamybos ar pramonės tikslais, taip pat gali reikšmingai prisidėti užtikrinant dujų tiekimo saugumą reaguodami į krizę poreikio valdymo priemonėmis (pvz., sudarydami pertraukiamųjų pajėgumų sutartis arba keisdami kuro rūšį), kurios daro tiesioginį poveikį tiekimo ir poreikio pusiausvyrai;

(12)kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB 15 , kompetentingos institucijos, atlikdamos šiame reglamente nurodytas užduotis, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis kitomis nacionalinėmis institucijomis, visų pirma nacionalinėmis reguliavimo institucijomis;

(13)taikant infrastruktūros standartą valstybės narės įpareigojamos palaikyti būtiniausią infrastruktūros lygį, kad sutrikus vienai didžiausiai infrastruktūrai būtų užtikrintas tam tikras sistemos rezervas. N–1 rodikliu paremta analizė yra vien pajėgumu grindžiamas metodas, N–1 rezultatus turėtų papildyti ir dujų srautus apimanti išsami analizė;

(14)Reglamente (ES) Nr. 994/2010 reikalaujama, kad perdavimo sistemos operatoriai užtikrintų nuolatinį pajėgumą transportuoti abiem kryptimis visuose tarpvalstybiniuose jungiamuosiuose dujotiekiuose, nebent būtų leista taikyti šio įpareigojimo išimtį. Juo siekiama užtikrinti, kad planuojant naują jungiamąjį dujotiekį visuomet būtų atsižvelgiama į nuolatinio pajėgumo transportuoti abiem kryptimis galimą naudą. Tačiau pajėgumas transportuoti abiem kryptimis gali būti naudojamas tiekiant dujas tiek kaimyninei valstybei narei, tiek kitoms dujų tiekimo koridoriaus valstybėms narėms. Taigi nuolatinio pajėgumo transportuoti abiem kryptimis užtikrinimo indėlis į tiekimo saugumą turi būti vertinamas iš platesnės perspektyvos, remiantis solidarumo ir artimesnio bendradarbiavimo principais. Todėl svarstant, ar įgyvendinti pajėgumą transportuoti abiem kryptimis, turėtų būti atliekama visą transportavimo koridorių apimanti sąnaudų ir naudos analizė. Kompetentingų institucijų atitinkamai turėtų būti reikalaujama remiantis regioninių rizikos vertinimų rezultatais iš naujo išnagrinėti pagal Reglamentą (ES) Nr. 994/2010 leistas taikyti išimtis;

(15)Tarybos direktyvoje 2008/114/EB 16 nustatytas procesas, kuriuo siekiama padidinti nustatytų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, įskaitant tam tikrus dujų infrastruktūros objektus, saugumą Sąjungoje. Direktyva 2008/114/EB kartu su šiuo reglamentu padeda kurti visuotinę Sąjungos energetinio saugumo užtikrinimo koncepciją;

(16)šiame reglamente nustatomi pakankamai suderinti tiekimo saugumo standartai, kurie apima bent 2009 m. sausio mėn. situaciją, kai sutriko dujų tiekimas iš Rusijos. Šiuose standartuose atsižvelgiama į valstybių narių skirtumus, įpareigojimus teikti viešąsias paslaugas ir vartotojų apsaugos priemones, kaip nurodyta Direktyvos 2009/73/EB 3 straipsnyje. Tiekimo saugumo standartai turėtų būti stabilūs, kad garantuotų reikalingą teisinį tikrumą, taip pat aiškiai apibrėžti ir dėl jų gamtinių dujų įmonės neturėtų patirti nepagrįstos ir neproporcingos naštos. Jais taip pat turėtų būti užtikrinamos vienodos Sąjungos gamtinių dujų įmonių galimybės tiekti dujas nacionaliniams vartotojams;

(17)kai rizika vertinama ir prevencinės priemonės bei padarinių mažinimo priemonės nustatomos ir priimamos regioniniu lygmeniu, atsiranda galimybė koordinuoti pastangas, o tai duoda didelės naudos užtikrinant priemonių veiksmingumą ir optimizuojant išteklius. Tai visų pirma pasakytina apie priemones, kuriomis siekiama užtikrinti nepertraukiamą tiekimą saugomiems vartotojams labai sudėtingomis sąlygomis, ir apie ekstremaliųjų situacijų padarinių mažinimo priemones. Tarpusavyje susijusios rizikos vertinimas regioniniu lygmeniu, kuris yra tiek išsamesnis, tiek tikslesnis, padės užtikrinti, kad valstybės narės būtų geriau pasirengusios bet kokioms krizėms. Be to, koordinuotas ir iš anksto sutartas tiekimo saugumo užtikrinimo metodas ekstremaliosiose situacijose padeda užtikrinti nuoseklius veiksmus ir sumažinti neigiamų padarinių, kurių kaimyninėse šalyse gali turėti išimtinai nacionalinio lygmens priemonės, išplitimo riziką;

(18)regionai turi būti apibrėžiami kiek įmanoma remiantis valstybių narių ir Komisijos nustatytomis esamomis regioninio bendradarbiavimo struktūromis, ypač regioninėmis grupėmis, sudarytomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių 17 (TNE-E reglamentą). Tačiau, kadangi šio reglamento ir TEN-E reglamento tikslai skiriasi, atitinkamų regioninių grupių dydis ir sudėtis gali skirtis;

(19)todėl šio reglamento taikymo tikslais nustatant regionines grupes turėtų būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus: tiekimo modelius, esamus bei planuojamus jungiamuosius dujotiekius ir jungiamųjų dujotiekių tarp valstybių narių pajėgumą, rinkos išsivystymą ir brandą, esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras ir valstybių narių skaičių regione, kuris turėtų būti ribotas, kad grupės nebūtų per didelės valdymo požiūriu.

(20)kad regioninis bendradarbiavimas būtų įmanomas, valstybės narės kiekviename regione turėtų nustatyti bendradarbiavimo mechanizmą. Šis mechanizmas ar keli mechanizmai turėtų būti sukurti laiku, kad pagal juos būtų galima atlikti rizikos vertinimą ir parengti naudingus regioninio lygmens planus. Valstybės narės gali pačios susitarti, koks bendradarbiavimo mechanizmas geriausiai tinka konkrečiame regione. Komisija turėtų atlikti viso proceso lengvinimo funkciją ir skleisti geriausią regioninio bendradarbiavimo organizavimo patirtį, pvz., rotacijos būdu regione dalytis koordinatoriaus užduotis, kurios apima įvairių dokumentų rengimą ir specialių įstaigų steigimą. Jei susitarimas dėl bendradarbiavimo mechanizmo nepasiekiamas, atitinkamam regionui tinkamą mechanizmą gali siūlyti Komisija;

(21)atlikdamos visapusišką rizikos vertinimą, kuris turi būti vykdomas regioniniu lygmeniu, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti gamtinę, technologinę, komercinę, finansinę, socialinę, politinę, su rinka susijusią ir kitokią aktualią riziką, įskaitant atitinkamais atvejais tiekimo iš vieno didžiausio tiekėjo sutrikimo riziką. Visų rūšių rizika turėtų būti mažinama efektyviomis, proporcingomis ir nediskriminacinėmis priemonėmis, kurios turi būti išdėstytos prevencinių veiksmų plane ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Rizikos vertinimo rezultatai turėtų būti panaudoti atliekant Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 18 6 straipsnyje numatytus įvairių pavojų rizikos vertinimus;

(22)rizikos vertinimams pagrįsti Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G), konsultuodamasis su Dujų koordinavimo grupe ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklu (toliau – ENTSO-E), turėtų atlikti visos Sąjungos lygmens imitacinius bandymus, panašius į 2014 m. atliktą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

(23)siekdamos užtikrinti kuo didesnį pasirengimą, kad būtų išvengta tiekimo sutrikimo, o jei jo išvengti nepavyktų – kad būtų galima sumažinti jo padarinius, atitinkamos regiono kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su suinteresuotaisiais subjektais, turi parengti prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Regioniniuose planuose turėtų būti atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės specifinius ypatumus. Juose taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžtos gamtinių dujų įmonių ir kompetentingų institucijų funkcijos ir atsakomybė. Rengiant nacionalines priemones turėtų būti išsamiai atsižvelgta į prevencinių veiksmų plane ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustatytas regionines priemones. Nacionalinės priemonės turėtų būti tokio pobūdžio, kad jomis mažinant nacionalinio lygmens riziką būtų visapusiškai išnaudotos regioninio bendradarbiavimo teikiamos galimybės. Planai turėtų būti techninio ir operatyvinio pobūdžio, o jų tikslas – padėti užkirsti kelią ekstremaliųjų situacijų susidarymui ir plitimui ir mažinti jų padarinius. Planuose turėtų būti atsižvelgiama į elektros energijos sistemos saugumą ir jie turėtų būti suderinti su energetikos sąjungos strateginio planavimo ir ataskaitų teikimo priemonėmis;

(24)todėl visų gamtinių dujų įmonių ir kompetentingų institucijų vaidmenys ir atsakomybė turėtų būti aiškiai apibrėžtos, kad dujų vidaus rinka tinkamai veiktų, ypač sutrikus tiekimui ir ištikus krizėms. Tie vaidmenys ir atsakomybė turėtų būti nustatyti taip, kad būtų užtikrinama, jog būtų laikomasi trijų lygmenų požiūrio, pagal kurį veiksmų pirmiausia imasi atitinkamos gamtinių dujų įmonės ir pramonės atstovai, po to – valstybės narės nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, ir galiausiai – Sąjunga. Šiuo reglamentu gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams turėtų būti sudarytos sąlygos kuo ilgiau naudotis rinkos priemonėmis tais atvejais, kai sutrinka dujų tiekimas. Tačiau jame taip pat turėtų būti numatyti mechanizmai, kurie gali būti taikomi tuomet, kai pačios rinkos nebepajėgia tinkamai tvarkytis su dujų tiekimo sutrikimu;

(25)kilus tiekimo krizei rinkos dalyviams turėtų būti suteikiama pakankama galimybė į susidariusias aplinkybes reaguoti taikant rinkos priemones. Jei panaudojamos visos rinkos priemonės ir jų vis viena nepakanka, valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos turėtų imtis priemonių, skirtų tiekimo sutrikimo padariniams pašalinti arba sumažinti;

(26)kaskart valstybėms narėms planuojant įvesti ne rinkos priemones, turi būti aprašomas jų ekonominis poveikis. Tokiu būdu užtikrinama, kad vartotojai turėtų reikiamą informaciją apie tokių priemonių išlaidas, garantuojamas priemonių, ypač jų indėlio į dujų kainą, skaidrumas;

(27)2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paragino laikantis PPO teisės ir Sąjungos konkurencijos taisyklių visapusiškai įvertinti galimybes sukurti savanoriškus paklausos sujungimo mechanizmus. Tai suteiktų galimybę valstybėms narėms ir gamtinių dujų įmonėms ištirti, kaip bendras gamtinių dujų pirkimas galėtų padėti laikantis tų taisyklių tvarkytis su nepakankamo tiekimo situacijomis;

(28)poreikio valdymo priemonės (pvz., kuro rūšies keitimas arba dujų tiekimo dideliems pramoniniams vartotojams mažinimas ekonomiškai efektyvia tvarka) gali būti labai vertingos užtikrinant energetinį saugumą, jei sutrikus dujų tiekimui jas būtų galima pritaikyti greitai ir smarkiai sumažinti dujų poreikį. Daugiau pastangų turėtų būti dedama siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, ypač tais atvejais, kai reikia poreikio valdymo priemonių. Reikėtų atsižvelgti į siūlomų poreikio ir tiekimo valdymo priemonių poveikį aplinkai ir kiek įmanoma pirmenybę teikti toms priemonėms, kurios daro mažiausią poveikį aplinkai. Tuo pat metu reikia atsižvelgti ir į tiekimo saugumo ir konkurencingumo aspektus;

(29)rengdamos ir įgyvendindamos prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus kompetentingos institucijos turėtų visuomet siekti, kad dujų sistema saugiai veiktų regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Šiuose planuose jos numato ir apibrėžia techninius tinklo veikimo apribojimus, įskaitant technines ir saugos priežastis, dėl kurių gali sumažėti srautai ekstremaliojoje situacijoje;

(30)kai kuriuose Sąjungos regionuose tiekiamos mažo kaloringumo dujos. Atsižvelgiant į jų savybes, jų negalima naudoti įrenginiuose, suprojektuotuose naudoti didelio kaloringumo dujas. Vis dėlto didelio kaloringumo dujas įmanoma naudoti įrenginiuose, suprojektuotuose naudoti mažo kaloringumo dujas, jei didelio kaloringumo dujos paverčiamos mažo kaloringumo dujomis, pavyzdžiui, pridedant azoto. Specifinės mažo kaloringumo dujų savybės turėtų būti apsvarstytos nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu ir į jas turėtų būti atsižvelgta atliekant rizikos vertinimą ir rengiant prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus;

(31)būtina užtikrinti, kad veiksmas, kurio numatyta imtis ekstremaliojoje situacijoje, būtų prognozuojamas, kad visi rinkos dalyviai turėtų pakankamą galimybę reaguoti ir pasirengti tokioms aplinkybėms. Todėl kompetentingos institucijos paprastai turėtų laikytis savo ekstremalių situacijų valdymo planų. Tinkamai pagrįstomis ypatingomis aplinkybėmis joms turėtų būti leista imtis nuo tų planų nukrypstančių veiksmų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad paskelbimo apie ekstremaliąsias situacijas būdas būtų skaidresnis ir nuspėjamesnis. Šiuo atžvilgiu labai svarbi gali būti informacija apie sistemos balansą (bendrą perdavimo tinklo būklę), kurio sistema nustatyta Komisijos reglamente (ES) Nr. 312/2014 19 . Ta informacija tikruoju laiku turėtų būti prieinama kompetentingoms institucijoms ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms, jei pastarosios nėra kompetentingos institucijos;

(32)prevencinių veiksmų planai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai turėtų būti reguliariai atnaujinami ir skelbiami. Turėtų būti atliekamas jų tarpusavio vertinimas. Atliekant tarpusavio vertinimą galima anksti aptikti nesuderinamumus ir priemones, kurios gali kelti grėsmę tiekimo saugumui kitose valstybėse narėse, tuo pat metu užtikrinant, kad skirtingų regionų planai būtų suderinami tarpusavyje. Tarpusavio vertinimas leidžia valstybėms narėms dalytis geriausia patirtimi;

(33)siekdamos užtikrinti, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planai visuomet būtų atnaujinti ir veiksmingi, valstybės narės tarp planų atnaujinimų turėtų atlikti bandymus tikruoju laiku imituodamos didelio ir vidutinio poveikio scenarijus ir reagavimo veiksmus. bandymo rezultatus kompetentingos institucijos turėtų pristatyti Dujų koordinavimo grupėje;

(34)siekiant palengvinti rizikos vertinimą ir prevencinių veiksmų planų bei ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, jų tarpusavio vertinimą ir Komisijos atliekamą jų vertinimą, reikia parengti privalomus išsamius šablonus, apimančius visų rūšių riziką, kuri turi būti įvertinta atliekant rizikos vertinimą, ir visus minėtų planų aspektus;

(35)siekiant palengvinti valstybių narių ir Komisijos bendravimą, rizikos vertinimai, prevencinių veiksmų planai, ekstremaliųjų situacijų valdymo planai ir visi kiti pagal šį reglamentą teiktini dokumentai ir informacija turi būti teikiami naudojant standartinę elektroninę pranešimo sistemą;

(36)kaip parodė 2014 m. spalio mėn. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, norint užtikrinti tiekimo saugumą visoje Sąjungoje ir iki minimumo sumažinti bendrąsias išlaidas, būtina laikytis solidarumo principo. Jei kurioje nors valstybėje narėje paskelbiama ekstremalioji situacija, solidarumui sustiprinti turėtų būti taikomas dviejų etapų metodas. Visų pirma, visos valstybės narės, kurios yra įsivedusios aukštesnį tiekimo standartą, turėtų jį sumažinti iki numatytojo lygio, kad dujų rinka taptų likvidesnė. Tuomet, jei po pirmojo etapo būtinas tiekimas nėra užtikrinamas, kaimyninės šalys (net ir nesančios ekstremaliojoje situacijoje) turėtų imtis papildomų priemonių, kurios padėtų užtikrinti tiekimą ekstremaliojoje situacijoje atsidūrusios valstybės narės namų ūkiams, svarbiausių socialinių paslaugų teikėjams ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams. Valstybės narės šias solidarumo priemones turėtų nustatyti ir išsamiai aprašyti savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, užtikrindamos pakankamą ir sąžiningą kompensaciją gamtinių dujų įmonėms;

(37)Europos solidarumas prireikus turėtų būti išreiškiamas Sąjungai ir valstybėms narėms teikiant civilinės saugos pagalbą. Tokia pagalba turėtų būti palengvinama ir koordinuojama pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1313/2013/ES 20 nustatytą Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, kuriuo siekiama sustiprinti Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir palengvinti veiklos civilinės saugos srityje koordinavimą, kad veiksmingiau veiktų gaivalinių nelaimių ir žmogaus sukeltų katastrofų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas sistema;

(38)norint įvertinti tiekimo saugumo padėtį tam tikroje valstybėje narėje, regione arba Sąjungoje, būtina turėti prieigą prie atitinkamos informacijos. Visų pirma, valstybėms narėms ir Komisijai reikalinga nuolatinė prieiga prie gamtinių dujų įmonių informacijos apie pagrindinius dujų tiekimo parametrus, kurie yra pagrindinis indėlis formuojant tiekimo saugumo politiką. Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis (nepriklausomai nuo to, ar paskelbta ekstremalioji situacija) turėtų būti užtikrinama prieiga ir prie papildomos informacijos, reikalingos bendrai dujų tiekimo padėčiai įvertinti. Toji papildoma informacija paprastai yra su kainomis nesusijusi dujų tiekimo informacija, pvz., mažiausias ir didžiausias dujų kiekis, pristatymo taškai ir tiekimo maržos. Tokios informacijos gali būti prašoma, jei pvz., valstybėje narėje atsiranda dujų tiekimo atitinkamam (-iems) pirkėjui (-ams) modelio pakitimų, kurių rinkoms įprastai veikiant neturėtų būti ir kurie gali paveikti dujų tiekimą Sąjungoje ar jos dalyse;

(39)2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad dujų tiekimo sutartys su trečiosiomis šalimis turėtų būti skaidresnės ir labiau suderinamos su Sąjungos energetinio saugumo nuostatomis. Šiomis aplinkybėmis visapusiškai įvertinti aktualią riziką, dėl kurios gali sutrikti tiekimas arba kuri gali trukdyti taikyti būtinas padarinių mažinimo priemones, jei krizė vis dėlto ištiktų, turėtų padėti efektyvus tikslinis prieigos prie dujų tiekimo sutarčių suteikimo valstybėms narėms mechanizmas. Pagal tokį mechanizmą apie tam tikras svarbiausias dujų tiekimo sutartis iš karto po jų sudarymo turėtų būti automatiškai pranešama valstybėms narėms. Tačiau visi automatinio pranešimo apie sutartį įpareigojimai turi būti proporcingi. Įvedus šį įpareigojimą, toms tiekėjų ir pirkėjų sutartims, kurios apima 40 proc. nacionalinės rinkos, būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra administracinio efektyvumo požiūriu ir nustatyti aiškūs įpareigojimai rinkos dalyviams. Tai nereiškia, kad kitos dujų tiekimo sutartys nėra svarbios tiekimo saugumui. Taigi valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė prašyti ir kitų sutarčių, kurios gali turėti neigiamą poveikį tiekimo saugumui valstybėje narėje ar regione arba visoje Sąjungoje. Atsižvelgiant į Komisijos vaidmenį vertinant, kaip nuosekliai ir efektyviai prevenciniai veiksmų planai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai padeda mažinti nacionalinio, regioninio ir ES lygmens tiekimo saugumui kylančią riziką, jai turėtų būti užtikrinta tokia pati prieiga prie dujų tiekimo sutarčių kaip ir valstybėms narėms. Komisija gali paraginti valstybes nares iš dalies pakeisti planus atsižvelgiant į sutartyse pateiktą informaciją. Turėtų būti užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas. Geresnė Komisijos prieiga prie komercinių sutarčių informacijos neturi paveikti Komisijos vykdomos dujų rinkos stebėsenos ir Komisija turėtų įsikišti nustačius Sąjungos teisės pažeidimą. Šiomis reglamento nuostatomis neturėtų būti pažeidžiama Komisijos teisė pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnį ir užtikrinti konkurencijos taisyklių, įskaitant susijusių su valstybės pagalba, laikymąsi;

(40)Dujų koordinavimo grupė Sąjungos masto ekstremaliojoje situacijoje turėtų savo konsultacijomis padėti Komisijai koordinuoti tiekimo saugumo užtikrinimo priemones. Ji taip pat turėtų stebėti priemonių, kurių turi būti imamasi pagal šį reglamentą, adekvatumą ir tinkamumą, įskaitant įvairių regionų parengtų prevencinių veiksmų planų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, kurių tarpusavio vertinimą atliko specialios grupės, derėjimą tarpusavyje;

(41)vienas iš Sąjungos tikslų yra sustiprinti Energijos bendriją, kuri užtikrintų veiksmingą Sąjungos energetikos acquis ir energijos rinkos reformų įgyvendinimą ir skatintų investuoti į energetikos sektorių glaudžiau integruodama Sąjungos ir Energijos bendrijos energijos rinkas. Šiuo tikslu taip pat reikia įvesti bendro krizių valdymo sistemą siūlant regioninio lygmens prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kurie apimtų ir Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis. Be to, 2014 m. spalio mėn. Komisijos komunikate dėl Europos dujų sistemos atsparumo trumpuoju laikotarpiu nurodoma, kad energijos srautui tarp Sąjungos valstybių narių ir Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių reikėtų taikyti energijos vidaus rinkos taisykles. Šiuo atžvilgiu, norint užtikrinti veiksmingą krizių valdymą Sąjungos valstybių narių ir Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių pasieniuose, priėmus Bendrąjį aktą turėtų būti nustatyta būtina tvarka, pagal kurią, tinkamai parengus reikiamas dvišales nuostatas, galėtų būti vykdomas specialus bendradarbiavimas su bet kuria Energijos bendrijos susitariančiąja šalimi;

(42)kadangi iš trečiųjų valstybių tiekiamos dujos yra labai svarbios Sąjungos dujų tiekimo saugumui užtikrinti, Komisija turėtų koordinuoti veiksmus trečiųjų valstybių atžvilgiu, drauge su trečiosiomis valstybėmis tiekėjomis ir trečiosiomis tranzito valstybėmis rengti reagavimo krizinėse situacijoje sistemą ir užtikrinti stabilų dujų srautą į Sąjungą. Komisijai turėtų būti suteikta teisė sudaryti specialios paskirties grupę, kuri, konsultuodamasi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, krizinėse situacijose stebėtų dujų srautus į Sąjungą ir tais atvejais, kai krizė kyla dėl trečiojoje valstybėje kilusių sunkumų, atliktų tarpininko ir pagalbininko funkciją;

(43)jei turima patikimos informacijos, kad dėl padėties, susiklosčiusios už Sąjungos ribų, iškilo grėsmė tiekimo saugumui vienoje ar keliose valstybėse narėse ir gali būti aktyvuotas Sąjungą ir trečiąją valstybę siejantis išankstinio perspėjimo mechanizmas, Komisija nedelsdama turėtų informuoti Dujų koordinavimo grupę, o Sąjunga turėtų imtis tinkamų veiksmų bandydama sušvelninti padėtį;

(44)valstybės narės pačios negali tinkamai pasiekti šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti saugų dujų tiekimą Sąjungoje. Dėl veiksmų masto arba poveikio tų tikslų galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu. Todėl Sąjunga, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, gali patvirtinti atitinkamas priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(45)kad Sąjunga galėtų sparčiai reaguoti į kintančias aplinkybes, susijusias su dujų tiekimo saugumu, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl regionų ir rizikos vertinimo bei planų šablonų keitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(46)Reglamentas (EB) Nr. 994/2010 turėtų būti panaikintas. Siekiant išvengti atotrūkio, pagal Reglamentą (ES) Nr. 994/2010 parengti prevencinių veiksmų planai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai turėtų likti galioti tol, kol bus parengti pirmieji nauji prevencinių veiksmų planai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Dalykas

Šiame reglamente nustatomos nuostatos, kurių tikslas – garantuoti dujų tiekimo saugumą užtikrinant tinkamą ir nenutrūkstamą gamtinių dujų (toliau – dujos) vidaus rinkos veikimą, leidžiant įgyvendinti išimtines priemones tais atvejais, kai rinka nebegali tiekti reikalingo dujų kiekio, ir aiškiai apibrėžiant bei padalijant gamtinių dujų įmonių, valstybių narių ir Sąjungos atsakomybę už prevencinius veiksmus ir reagavimo į konkrečius tiekimo sutrikimus veiksmus. Šiame reglamente taip pat nustatomi solidarumo principu pagrįsti skaidrūs mechanizmai, taikytini siekiant koordinuoti pasirengimo valstybės narės, regioninio ir Sąjungos masto ekstremaliosioms situacijoms bei reagavimo į jas veiksmus.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos Direktyvos 2009/73/EB 21 2 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 22 2 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)saugomas vartotojas – prie dujų skirstymo tinklo prijungtas buitinis vartotojas; atitinkamai valstybei narei nusprendus, saugomu vartotoju taip pat gali būti laikomas vienas ar daugiau iš šių subjektų:

(a)mažoji arba vidutinė įmonė, jei ji prijungta prie dujų skirstymo tinklo, arba svarbiausių socialinių paslaugų teikėjas, jei jis prijungtas prie dujų skirstymo ar perdavimo tinklo, su sąlyga, kad bendras tokių įmonių arba paslaugų teikėjų suvartojamas dujų kiekis nesudaro daugiau kaip 20 proc. bendro galutinio dujų suvartojimo toje valstybėje narėje;

(b)centralizuoto šilumos tiekimo įrenginys, jei iš jo tiekiama šiluma buitiniams vartotojams arba a punkte nurodytoms įmonėms arba paslaugų teikėjams, jei šiame įrenginyje negalima naudoti kitų rūšių kuro ir jei jis prijungtas prie dujų skirstymo ar perdavimo tinklo;

(2)svarbiausių socialinių paslaugų teikėjas – sveikatos priežiūros, skubiosios pagalbos arba saugumo tarnyba;

(3)nacionalinė reguliavimo institucija – nacionalinė reguliavimo institucija, paskirta pagal Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 1 dalį.

3 straipsnis
Atsakomybė už dujų tiekimo saugumą

1.Už dujų tiekimo saugumą pagal atitinkamas savo veiklos ir kompetencijos sritis bendrai atsako gamtinių dujų įmonės, valstybės narės, visų pirma per savo kompetentingas institucijas, ir Komisija.

2.Kiekviena valstybė narė kaip savo kompetentingą instituciją, kuri užtikrina šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimą, paskiria nacionalinę vyriausybės instituciją arba nacionalinę reguliavimo instituciją. Įgyvendindamos šį reglamentą, kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje. Valstybės narės gali leisti kompetentingai institucijai pavesti konkrečias šiame reglamente nustatytas užduotis kitoms įstaigoms. Pavestos užduotys atliekamos prižiūrint kompetentingai institucijai ir nurodomos 7 straipsnyje minimuose planuose. Pavesti skelbti bet kurio 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto lygio krizes galima tik valdžios institucijai.

3.Kiekviena valstybė narė nedelsdama nurodo Komisijai kompetentingos institucijos pavadinimą ir praneša jai apie visus su tuo susijusius pasikeitimus. Kiekviena valstybė narė kompetentingos institucijos pavadinimą paskelbia viešai.

4.Įgyvendindama šiame reglamente numatytas priemones, kompetentinga institucija vaidmenis ir atsakomybę skirtingiems susijusiems dalyviams paskirsto taip, kad būtų užtikrinama, jog būtų laikomasi trijų lygmenų požiūrio, pagal kurį veiksmų pirmiausia imasi atitinkamos gamtinių dujų įmonės ir pramonės atstovai, po to – valstybės narės nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu ir galiausiai – Sąjunga.

5.Atitinkamais atvejais Komisija koordinuoja kompetentingų institucijų veiksmus regioniniu ir Sąjungos lygmenimis, kaip nustatyta šiame reglamente, inter alia, per 14 straipsnyje nurodytą Dujų koordinavimo grupę arba per 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą krizių valdymo grupę, visų pirma tais atvejais, kai susidaro 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžta regioninio ar Sąjungos masto ekstremalioji situacija.

6.Prevencinių veiksmų planuose ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose nurodytos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės turi būti aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos, nediskriminacinės ir patikrinamos, neturi nederamai iškraipyti konkurencijos ir trikdyti veiksmingo dujų vidaus rinkos veikimo, taip pat turi nekelti pavojaus dujų tiekimo saugumui kitose valstybėse narėse ar visoje Sąjungoje.

7.Regionų, tarp kurių turi vykti šiame reglamente numatytas regioninis bendradarbiavimas, teritorinė sudėtis nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

(a)geografinį artumą;

(b)esamus bei planuojamus jungiamuosius dujotiekius ir jungiamųjų dujotiekių tarp valstybių narių pajėgumą, taip pat į tiekimo modelius;

(c)galimybę telkti išteklius ir visame regione subalansuoti dujų tiekimo saugumui kylančią riziką;

(d)rinkos išsivystymą ir brandą;

(e)siekį užtikrinti, kad kiekvieną regioną sudarytų ne per daug valstybių narių;

(f)kiek tai įmanoma, į esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras.

Regionai ir kiekvieno jų teritorinė sudėtis yra išvardyti I priede.

Komisijai suteikiami įgaliojamai pagal 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytais kriterijais, iš dalies keičiamas I priedas, jei dėl tam tikrų aplinkybių prireikia pakeisti regiono teritorinę sudėtį.

4 straipsnis
Infrastruktūros standartas

1.Kiekviena valstybė narė, arba, jei valstybė narė taip numato, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų imamasi reikiamų priemonių, kad sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui, likusios infrastruktūros techninis pajėgumas, nustatomas pagal II priedo 2 punkte pateiktą N–1 formulę, nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, būtų pakankamas, kad būtų galima patenkinti visą formulės taikymo teritorijos dujų poreikį išskirtinai didelio dujų poreikio dieną, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų. Tuo neapribojama sistemų operatorių pareiga daryti atitinkamas investicijas ir perdavimo sistemų operatorių prievolės, nustatytos Direktyvoje 2009/73/EB ir Reglamente (EB) Nr. 715/2009.

2.Įpareigojimas užtikrinti, kad, kaip nurodyta 1 dalyje, likusios infrastruktūros techninio pajėgumo pakaktų visam dujų poreikiui patenkinti, taip pat laikomas įvykdytu, jei kompetentinga institucija prevencinių veiksmų plane įrodo, kad tiekimo sutrikimas gali būti pakankamai ir laiku kompensuotas taikant atitinkamas rinka pagrįstas dujų poreikio valdymo priemones. Tuo tikslu naudojama II priedo 4 punkte pateikta formulė.

3.Atitinkamais atvejais kaimyninių valstybių narių kompetentingos institucijos, remdamosi 6 straipsnyje nurodytu rizikos vertinimu, gali sutarti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą vykdyti kartu. Tokiu atveju kompetentingos institucijos prevencinių veiksmų plane pateikia pagal N–1 formulę atliktą skaičiavimą ir paaiškina, kaip sutartomis priemonėmis įvykdomas šis įpareigojimas. Taikomas II priedo 5 punktas.

4.Perdavimo sistemų operatoriai užtikrina nuolatinį fizinį pajėgumą transportuoti dujas abiem kryptimis (toliau – pajėgumas transportuoti abiem kryptimis) visuose jungiamuosiuose dujotiekiuose tarp valstybių narių, išskyrus:

(a)jungiamuosius dujotiekius su gavybos įrenginiais, SGD įrenginiais ir skirstymo tinklais arba

(b)atvejus, kuriais nuo to įpareigojimo atleista.

Jungiamojo dujotiekio nuolatinio pajėgumo transportuoti abiem kryptimis užtikrinimo arba padidinimo ir atleidimo nuo to įpareigojimo suteikimo arba jo galiojimo pratęsimo tvarka yra nustatyta III priede.

5.Kad suteiktų tinkamų paskatų, nacionalinės reguliavimo institucijos, skaidriai ir išsamiai nustatydamos arba tvirtindamos tarifus ar metodiką pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį, atsižvelgia į patirtas veiksmingas 1 dalyje nustatyto įpareigojimo įvykdymo išlaidas ir nuolatinio pajėgumo transportuoti abiem kryptimis užtikrinimo išlaidas.

6.Jei rinkoje nėra investicijų į nuolatinio pajėgumo transportuoti abiem kryptimis užtikrinimą ar didinimą poreikio ir jei dėl tų investicijų išlaidų patiria kelios valstybės narės arba viena valstybė narė kitos valstybės narės naudai, prieš priimant bet kokį sprendimą dėl investicijų, visų atitinkamų valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos kartu priima sprendimą dėl išlaidų paskirstymo. Paskirstant išlaidas visų pirma atsižvelgiama į atitinkamų valstybių narių iš investicijų į infrastruktūrą gaunamos su dujų tiekimo saugumo padidėjimu susijusios naudos dalį ir į investicijas, jau padarytas į atitinkamą infrastruktūrą.

7.Kompetentinga institucija užtikrina, kad bet kokia nauja perdavimo infrastruktūra būtų prisidedama prie tiekimo saugumo, t. y. kad būtų plėtojamas gerai sujungtas tinklas, be kita ko, atitinkamais atvejais užtikrinant rinkos poreikius ir nustatytą riziką atitinkantį pakankamą tarpvalstybinių įleidimo ir išleidimo taškų skaičių. Atlikdamos rizikos vertinimą kompetentingos institucijos nustato, ar esama vidinių trukdžių ir ar nacionaliniais dujų įleidimo pajėgumais ir infrastruktūra, visų pirma perdavimo tinklais, yra užtikrinama galimybė pritaikyti nacionalinius ir tarpvalstybinius dujų srautus vienos didžiausios nacionalinio lygmens dujų infrastruktūros ir vienos didžiausios bendro regioninio intereso dujų infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijui, nustatytam atliekant rizikos vertinimą.

8.Liuksemburgas, Slovėnija ir Švedija išimties tvarka neprivalo vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo, tačiau stengiasi jį įvykdyti, kartu pagal 5 straipsnį užtikrindamos dujų tiekimą saugomiems vartotojams. Ta išimtis šioms šalims taikoma tol, kol:

(a)Liuksemburgo atveju: jis turės bent du jungiamuosius dujotiekius su kitomis valstybėmis narėmis, bent du skirtingus tiekimo šaltinius ir savo teritorijoje neturės dujų saugyklų;

(b)Slovėnijos atveju: ji turės bent du jungiamuosius dujotiekius su kitomis valstybėmis narėmis, bent du skirtingus tiekimo šaltinius ir savo teritorijoje neturės dujų saugyklų ar SGD įrenginių;

(c)Švedijos atveju: per jos teritoriją nebus vykdomas dujų tranzitas į kitas valstybes nares, jos metinis bendrasis šalyje suvartojamas dujų kiekis bus mažesnis nei 2 Mt naftos ekvivalentu, o energijos, pagamintos naudojant dujas, suvartojimas joje sudarys mažiau kaip 5 proc. viso pirminės energijos suvartojimo.

Liuksemburgas, Slovėnija ir Švedija užtikrina, kad būtų nuolat atliekami skaidrūs, išsamūs ir nediskriminaciniai rinkos tyrimai dėl investicijų į infrastruktūrą poreikio, ir viešai skelbia tų tyrimų rezultatus. Šios šalys informuoja Komisiją apie bet kokius atitinkamoje pastraipoje nustatytų sąlygų pasikeitimus. Pirmoje pastraipoje nustatyta išimtis nebetaikoma, jei nebetenkinama bent viena tų sąlygų.

Liuksemburgas, Slovėnija ir Švedija ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 3 d. pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje aprašoma padėtis, susijusi su atitinkamoje pastraipoje nustatytomis sąlygomis ir su galimybėmis įvykdyti 1 dalyje nurodytą įpareigojimą, atsižvelgiant į infrastruktūros standarto įgyvendinimo ekonominį poveikį, rinkos tyrimų rezultatus ir dujų rinkos pokyčius bei dujų infrastruktūros projektus regione. Remdamasi ataskaita Komisija, jei tebetenkinamos atitinkamos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, gali nuspręsti, kad išimtis gali būti toliau taikoma dar ketverius metus. Jei priimamas teigiamas sprendimas, šioje pastraipoje nustatyta procedūra po ketverių metų pakartojama.

5 straipsnis
Tiekimo standartas

1.Kompetentinga institucija reikalauja, kad jos nustatytos gamtinių dujų įmonės imtųsi priemonių, kuriomis būtų užtikrintas dujų tiekimas valstybės narės saugomiems vartotojams kiekvienu iš šių atvejų:

(a)esant ekstremaliai temperatūrai septynių dienų piko laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;

(b)bent 30 dienų išskirtinai didelio dujų poreikio laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;

(c)bent 30 dienų laikotarpiu vidutinėmis žiemos sąlygomis sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. pateikia Komisijai savo nustatytą saugomų vartotojų apibrėžtį ir nurodo saugomų vartotojų per metus suvartojamą dujų kiekį ir tai, kokią bendro metinio galutinio dujų suvartojimo toje valstybėje narėje procentinę dalį sudaro šis kiekis. Jei valstybės narės nustatyta saugomų vartotojų apibrėžtis apima ir 2 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytas kategorijas, valstybė narė pranešime Komisijai nurodo atitinkamus toms kategorijomis priklausančių vartotojų suvartojamus dujų kiekius ir tai, kokią metinio galutinio dujų suvartojimo procentinę dalį sudaro kiekvienos iš tų vartotojų grupių suvartojamas kiekis.

Kompetentinga institucija nustato pirmoje pastraipoje minėtas gamtinių dujų įmones ir nurodo jas prevencinių veiksmų plane. Numatant naujas tiekimo standarto įgyvendinimo užtikrinimo priemones, laikomasi 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Pirmoje pastraipoje nustatytą įpareigojimą valstybės narės gali įvykdyti pakeisdamos dujas kitu energijos šaltiniu su sąlyga, kad užtikrinama tokio paties lygio apsauga.

2.Jei tiekimo standartas sugriežtinamas nustatant ilgesnį laikotarpį nei 1 dalies b ir c punktuose nurodytas 30 dienų laikotarpis arba jei siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą nustatomas papildomas įpareigojimas, tai pagrindžiama 6 straipsnyje nurodytu rizikos vertinimu, nurodoma prevencinių veiksmų plane ir turi:

(a)atitikti 3 straipsnio 6 dalies nuostatas;

(b)neturėti neigiamo poveikio jokios kitos valstybės narės galimybei laikantis šio straipsnio nuostatų tiekti dujas savo saugomiems vartotojams nacionalinio, Sąjungos ar regioninio masto ekstremaliosios situacijos atveju;

(c)regioninio ar Sąjungos masto ekstremaliosios situacijos atveju atitikti 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus.

Pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių atitiktis toje pastraipoje nurodytoms sąlygoms pagrindžiama prevencinių veiksmų plane. Be to, nustatant naujas pirmoje pastraipoje nurodytas priemones, laikomasi 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

3.Pasibaigus kompetentingos institucijos pagal 1 ir 2 dalis nustatytiems laikotarpiams ar esant sunkesnėms nei 1 dalyje nustatytosios sąlygoms, kompetentinga institucija ir gamtinių dujų tiekimo įmonės stengiasi kuo ilgiau išlaikyti dujų tiekimą, ypač saugomiems vartotojams.

4.Gamtinių dujų įmonėms nustatyti šiame straipsnyje nustatytų tiekimo standartų įgyvendinimo įpareigojimai yra nediskriminaciniai ir jais toms įmonėms nesukuriama nepagrįsta našta.

5.Šiame straipsnyje nustatytus įpareigojimus gamtinių dujų įmonėms atitinkamais atvejais leidžiama vykdyti regioniniu arba Sąjungos lygmeniu. Kompetentingos institucijos nereikalauja, kad šiame straipsnyje nustatyti standartai būtų įgyvendinti naudojant tik jų šalies teritorijoje esančią infrastruktūrą.

6.Kompetentingos institucijos užtikrina, kad tiekimo saugomiems vartotojams sąlygos būtų nustatytos nedarant poveikio tinkamam energijos vidaus rinkos veikimui ir kad tiekimo kaina atitiktų tiekiamų išteklių rinkos vertę.

6 straipsnis
Rizikos vertinimas

1.Kiekvieno I priede nurodyto regiono kompetentingos institucijos kartu atlieka regioninio lygmens visos su dujų tiekimo saugumu susijusios rizikos vertinimą. Atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama į visų rūšių svarbią riziką, pavyzdžiui, gaivalinių nelaimių, technologinę, komercinę, socialinę, politinę ir kitą riziką. Rizikos vertinimas atliekamas:

(a)remiantis 4 ir 5 straipsniuose nurodytais standartais. Rizikos vertinimo ataskaitoje aprašomas pagal N–1 formulę atliktas nacionalinio lygmens skaičiavimas ir pateikiamas pagal N–1 formulę atliktas regioninio lygmens skaičiavimas. Rizikos vertinimo ataskaitoje taip pat nurodomos taikytos prielaidos, kuriomis remtasi, be kita ko, prielaidos, kuriomis remtasi atliekant regioninio lygmens skaičiavimą pagal N–1 formulę, ir šiam skaičiavimui reikalingi duomenys. Kartu su nacionalinio lygmens skaičiavimu pagal N–1 formulę pateikiami vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimo sutrikimo modeliavimo, atlikto taikant hidraulinį modelį, rezultatai ir skaičiavimas pagal N–1 formulę, atliktas remiantis prielaidomis, kad saugyklose laikomų dujų kiekis sudaro 30 proc. ir 100 proc. bendro pajėgumo;

(b)atsižvelgiant į visas svarbias nacionalines ir regionines aplinkybes, visų pirma rinkos dydį, tinklo konfigūraciją, faktinius dujų srautus, įskaitant iš atitinkamų valstybių narių išleidžiamus dujų srautus, fizinių dujų srautų tekėjimo abiem kryptimis galimybę, įskaitant galimą poreikį vėliau stiprinti perdavimo sistemą, esamus gavybos įrenginius ir saugyklas, dujų sudaromą energijos rūšių derinių dalį, visų pirma atsižvelgiant į centralizuoto šilumos tiekimo, elektros gamybos ir pramoninio energijos vartojimo sritis, ir saugumo bei dujų kokybės aspektus;

(c)numatant įvairius išskirtinai didelio dujų poreikio ir tiekimo sutrikimo scenarijus, atsižvelgiant į ankstesnius tokius atvejus, jų nutikimo tikimybę, metų laikotarpį, dažnį ir trukmę, ir įvertinant galimas šių scenarijų pasekmes, tokias kaip:

i)tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros, visų pirma perdavimo infrastruktūros, saugyklų arba SGD terminalų, įskaitant didžiausią infrastruktūrą, nustatytą ketinant atlikti skaičiavimą pagal N–1 formulę, veikimo sutrikimas;

ii)trečiųjų šalių tiekėjų vykdomo tiekimo sutrikimas ir atitinkamais atvejais geopolitinė rizika;

(d)nustatant regiono valstybėms narėms ir atitinkamais atvejais kitoms valstybėms narėms kylančios įvairių rūšių rizikos tarpusavio sąveiką ir koreliaciją, įskaitant, inter alia, sąveiką ir koreliaciją, susijusias su jungiamaisiais dujotiekiais, tarpvalstybiniu tiekimu, tarpvalstybine prieiga prie saugyklų ir pajėgumu transportuoti abiem kryptimis;

(e)atsižvelgiant į didžiausią jungiamojo dujotiekio pajėgumą kiekviename pasienio įleidimo ir išleidimo taške ir į įvairius saugyklų užpildymo lygius.

2.Kiekvieno regiono kompetentingos institucijos susitaria dėl bendradarbiavimo tvarkos, kurios laikantis bus iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino atliktas rizikos vertinimas. Kompetentingos institucijos prieš 18 mėnesių iki rizikos vertinimo ataskaitos patvirtinimo ir rizikos vertinimo atnaujinimo termino praneša Dujų koordinavimo grupei apie sutartą bendradarbiavimo tvarką, kurios laikantis bus atliekamas rizikos vertinimas. Rengiant rizikos vertinimą, visų pirma nustatant bendradarbiavimo tvarką, Komisija gali teikti bendro pobūdžio pagalbą. Jei regiono kompetentingos institucijos nesutaria dėl bendradarbiavimo tvarkos, Komisija gali pasiūlyti tame regione taikytiną bendradarbiavimo tvarką.

Laikydamosi sutartos bendradarbiavimo tvarkos, visos kompetentingos institucijos apsikeičia visais nacionaliniais duomenimis, reikalingais rizikos vertinimui parengti, visų pirma 1 dalies c punkte nurodytiems įvairiems scenarijams numatyti, ir šiuos duomenis atnaujina prieš vienus metus iki rizikos vertinimo ataskaitos pateikimo termino.

3.Rizikos vertinimas rengiamas remiantis IV priede pateiktu šablonu. Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami tie šablonai.

4.Gamtinių dujų įmonės, pramoniniai dujų vartotojai, atitinkamos buitinių ir pramoninių dujų vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos, valstybės narės ir nacionalinė reguliavimo institucija, jei ji nėra kompetentinga institucija, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ir joms paprašius teikia visą rizikos vertinimui parengti būtiną informaciją.

5.Pirmoji rizikos vertinimo ataskaita, kuriai turi būti pritarusios visos regiono valstybės narės, Komisijai pateikiama ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 1 d. Rizikos vertinimas atnaujinamas kas ketverius metus, nebent dėl tam tikrų aplinkybių jį reikėtų atnaujinti dažniau. Rengiant rizikos vertinimą atsižvelgiama į pažangą, padarytą atliekant investicijas, kurių reikia 4 straipsnyje nustatytam infrastruktūros standartui įgyvendinti, ir į sunkumus, kuriuos konkreti šalis patiria įgyvendindama naujus alternatyvius sprendimus. Be to, jį rengiant atsižvelgiama į patirtį, įgytą atliekant 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus bandymus, per kuriuos imituojamas ekstremaliųjų situacijų valdymo planų taikymas.

6.Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G) iki 2017 m. lapkričio 1 d. Sąjungos mastu surengia imitacinį tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijų bandymą. Scenarijus parengia ENTSO-G, konsultuodamasi su Dujų koordinavimo grupe. Kompetentingos institucijos pateikia ENTSO-G imitaciniams bandymams surengti reikiamus duomenis, pavyzdžiui, duomenis apie didžiausią poreikį, gavybos pajėgumą ir poreikio valdymo priemones. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į imitacinių bandymų rezultatus, rengdamos rizikos vertinimus, prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Sąjungos mastu rengiamas bandymas, per kurį imituojami tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijai, atnaujinamas kas ketverius metus, nebent dėl tam tikrų aplinkybių jį reikėtų atnaujinti dažniau.

7 straipsnis
Prevencinių veiksmų plano ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimas

1.Kiekvieno I priede nurodyto regiono valstybių narių kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su gamtinių dujų įmonėmis, atitinkamomis organizacijomis, atstovaujančiomis buitinių ir pramoninių dujų vartotojų, įskaitant elektros energijos gamintojus, interesams, ir nacionalinės reguliavimo institucijos, jei jos nėra kompetentingos institucijos, kartu parengia:

(a)vadovaudamosi 8 straipsniu – prevencinių veiksmų planą, kuriame nurodomos priemonės, kurias reikia patvirtinti siekiant pašalinti ar sumažinti įvairių rūšių riziką, įskaitant išimtinai nacionalinio lygmens riziką, nustatytą atitinkamame regione per rizikos vertinimą, atliktą pagal 6 straipsnį;

(b)vadovaudamosi 9 straipsniu – ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame nurodomos priemonės, kurių reikia imtis siekiant pašalinti ar sumažinti dujų tiekimo sutrikimo, įskaitant išimtinai nacionalinio lygmens įvykius, poveikį regione.

2.Kiekvieno regiono kompetentingos institucijos, likus pakankamai laiko planams parengti ir jiems bei atnaujintoms jų versijoms pateikti, susitaria dėl bendradarbiavimo tvarkos.

Priemones, kurių reikia imtis siekiant pašalinti ar sumažinti išimtinai nacionalinio lygmens riziką, ir priemones, kurių reikia imtis siekiant pašalinti ar sumažinti įvykių, į kuriuos dėl jų nedidelio masto turi būti reaguojama tik nacionaliniu lygmeniu, poveikį, parengia kiekviena regiono kompetentinga institucija, ir šios priemonės įtraukiamos į regioniniu lygmeniu parengtus planus. Tokios nacionalinės priemonės turi niekaip nemažinti regioninio lygmens priemonių veiksmingumo. Kiekviena kompetentinga institucija taip pat nustato regioninio bendradarbiavimo sritis ir galimas bendras priemones. Informacija apie nacionalines priemones ir pasiūlymai dėl regioninio bendradarbiavimo kitoms regiono kompetentingoms institucijoms pateikiami prieš vienus metus iki planų pateikimo termino.

Kompetentingos institucijos reguliariai praneša Dujų koordinavimo grupei apie pažangą, padarytą rengiant ir tvirtinant prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Prieš 18 mėnesių iki planų patvirtinimo ir jų atnaujinimo termino kompetentingos institucijos Dujų koordinavimo grupei praneša apie sutartą bendradarbiavimo tvarką. Rengiant planus, visų pirma nustatant bendradarbiavimo tvarką, Komisija gali teikti bendro pobūdžio pagalbą. Jei regiono kompetentingos institucijos nesutaria dėl bendradarbiavimo tvarkos, Komisija gali pasiūlyti tame regione taikytiną bendradarbiavimo tvarką. Kompetentingos institucijos užtikrina nuolatinę tokių planų įgyvendinimo stebėseną.

3.Prevencinių veiksmų planai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai rengiami remiantis V priede pateiktais šablonais. Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami tie šablonai.

4.Prevencinių veiksmų planai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai patvirtinami visų regiono valstybių narių, paskelbiami viešai ir pateikiami Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. kovo 1 d. Planai Komisijai pateikiami, kai juos patvirtina visos regiono valstybės narės. Komisija informuoja Dujų koordinavimo grupę apie planų pateikimą ir paskelbia juos savo svetainėje.

5.Komisija per keturis mėnesius įvertina kompetentingų institucijų pateiktus planus, atsižvelgdama į tarpusavio vertinimą ir į Dujų koordinavimo grupėje pareikštas nuomones. Tarpusavio vertinimai atliekami laikantis VI priede nustatytos tvarkos.

Komisija regiono kompetentingoms institucijoms pateikia nuomonę, kurioje rekomenduoja peržiūrėti atitinkamą prevencinių veiksmų planą arba ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, jei laikoma, kad jis pasižymi viena iš šių savybių:

(a)yra neveiksmingas siekiant sumažinti įvairių rūšių riziką, nustatytą atliekant rizikos vertinimą;

(b)nedera su numatytais rizikos scenarijais arba kito regiono planais;

(c)gali iškraipyti konkurenciją arba trikdyti energijos vidaus rinkos veikimą;

(d)neatitinka šio reglamento arba kitų Sąjungos teisės aktų nuostatų;

(e)kelia pavojų dujų tiekimo saugumui kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje.

6.Atitinkamos kompetentingos institucijos per tris mėnesius nuo 4 dalyje nurodytos Komisijos nuomonės pateikimo dienos pateikia Komisijai pakeistą planą arba nurodo jai priežastis, dėl kurių jos nesutinka su rekomendacijomis.

Nesutikimo atveju Komisija gali per tris mėnesius nuo kompetentingų institucijų atsakymo dienos priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama iš dalies pakeisti atitinkamą planą. Kompetentingos institucijos per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo pateikimo dienos patvirtina ir paskelbia planą.

7.Užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas.

8.Pagal Reglamentą (ES) Nr. 994/2010 parengti ir atitinkamais atvejais atnaujinti prevencinių veiksmų planai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai lieka galioti tol, kol parengiami pirmieji 1 dalyje nurodyti prevencinių veiksmų planai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai.

8 straipsnis
Prevencinių veiksmų planų turinys

1.Prevencinių veiksmų plane pateikiama ši informacija:

(a)rizikos vertinimo rezultatai ir pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą numatytų scenarijų santrauka;

(b)kiekvienos regiono valstybės narės nustatyta saugomų vartotojų apibrėžtis ir 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje aprašyta informacija;

(c)informacija apie priemones, kiekius ir pajėgumus, kurių reikia 4 ir 5 straipsniuose nustatytiems infrastruktūros ir tiekimo standartams įgyvendinti kiekvienoje regiono valstybėje narėje, įskaitant atitinkamais atvejais informaciją apie tai, kokiu mastu poreikio valdymo priemonėmis galima pakankamai ir laiku kompensuoti tiekimo sutrikimą, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje; jei taikoma 4 straipsnio 3 dalis, nurodoma viena didžiausia bendro intereso dujų infrastruktūra; taip pat nurodomas reikalingas dujų kiekis pagal saugomų vartotojų kategorijas ir pagal scenarijus, nurodytus 5 straipsnio 1 dalyje, ir bet kokie 5 straipsnio 2 dalyje numatyti tiekimo standarto sugriežtinimai, įskaitant atitikties 5 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms pagrindimą ir sugriežtintų tiekimo standartų arba papildomų įpareigojimų laikino sušvelninimo pagal 12 straipsnį tvarkos aprašą;

(d)informacija apie gamtinių dujų įmonėms ir kitoms atitinkamoms įstaigoms nustatytus įpareigojimus, galinčius turėti įtakos dujų tiekimo saugumui, tokius kaip įpareigojimai užtikrinti saugų dujų sistemos veikimą;

(e)informacija apie kitas prevencines priemones, kuriomis siekiama mažinti atliekant rizikos vertinimą nustatytą įvairių rūšių riziką, pavyzdžiui, priemones, susijusias su poreikiu plėtoti kaimyninių valstybių narių jungiamuosius dujotiekius ir galimybe atitinkamais atvejais įvairinti dujų tiekimo maršrutus ir šaltinius, siekiant mažinti nustatytų rūšių riziką, kad būtų kuo ilgiau išlaikomas dujų tiekimas visiems vartotojams;

(f)informacija apie plane numatytų priemonių, įskaitant k punkte nurodytus įpareigojimus, ekonominį poveikį, veiksmingumą ir efektyvumą;

(g)plane numatytų priemonių, įskaitant k punkte nurodytus įpareigojimus, poveikio energijos vidaus rinkos ir nacionalinių rinkų veikimui aprašas;

(h)priemonių poveikio aplinkai ir vartotojams aprašas;

(i)bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis tvarka, įskaitant prevencinių veiksmų planų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo ir įgyvendinimo tvarką;

(j)informacija apie esamus ir būsimus jungiamuosius dujotiekius, įskaitant jungiamuosius dujotiekius, kuriais užtikrinama prieiga prie Sąjungos dujų tinklo, taip pat informacija apie tarpvalstybinius srautus, tarpvalstybinę prieigą prie saugyklų ir SGD įrenginių ir pajėgumą transportuoti abiem kryptimis, ypač susidarius ekstremaliajai situacijai;

(k)informacija apie visus su dujų tiekimo saugumu susijusius viešųjų paslaugų įpareigojimus.

2.Rengiant prevencinių veiksmų planą, visų pirma numatant 4 straipsnyje nustatyto infrastruktūros standarto įgyvendinimo veiksmus, atsižvelgiama į visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 10 dalį parengia ENTSO-G.

3.Prevencinių veiksmų planas pirmiausia grindžiamas rinkos priemonėmis, juo nesukuriama nepagrįsta našta gamtinių dujų įmonėms ir nedaromas neigiamas poveikis dujų vidaus rinkos veikimui.

4.Valstybės narės atlieka visų ne rinka pagrįstų prevencinių priemonių, kurios bus tvirtinamos po šio reglamento įsigaliojimo, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto tiekimo standarto, ir priemones, kuriomis siekiama sugriežtinti tiekimo standartą, kaip numatyta 5 straipsnio 2 dalyje, poveikio vertinimą. Atliekant tokį poveikio vertinimą atsižvelgiama bent į:

(a)siūlomos priemonės poveikį nacionalinės dujų rinkos vystymuisi ir nacionalinio lygmens konkurencijai;

(b)siūlomų priemonių poveikį dujų vidaus rinkai;

(c)galimą poveikį dujų tiekimo saugumui kaimyninėse valstybėse narėse, ypač jei tai priemonės, dėl kurių gali sumažėti regioninių rinkų likvidumas arba būti apriboti srautai į kaimynines valstybes nares;

(d)su priemonėmis susijusias sąnaudas ir naudą, palyginti su alternatyviomis rinka pagrįstomis priemonėmis;

(e)priemonės būtinumą ir proporcingumą, palyginti su galimomis rinka pagrįstomis priemonėmis;

(f)priemonės atvirumą, t. y. galimybę užtikrinti vienodas galimybes visiems rinkos dalyviams;

(g)numatomos priemonės laipsniško panaikinimo strategiją, numatomą taikymo laikotarpį ir deramą peržiūrų tvarkaraštį.

a ir b punktuose nurodytą analizę atlieka nacionalinės reguliavimo institucijos.

5.Kompetentinga institucija paskelbia poveikio vertinimo ataskaitą ir informaciją apie patvirtintas priemones ir pateikia jas Komisijai. Gavusi pranešimą apie patvirtintas priemones, Komisija per keturis mėnesius priima dėl jų sprendimą ir gali pareikalauti, kad valstybės narės jas iš dalies pakeistų. Nurodytas laikotarpis prasideda kitą dieną po išsamaus pranešimo gavimo dienos. Komisijai ir atitinkamai valstybei narei sutikus, šis laikotarpis gali būti pratęstas.

Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama iš dalies pakeisti priemonę arba jos atsisakyti, jei ji:

(a)gali iškraipyti Sąjungos vidaus rinką;

(b)gali iškreipti nacionalinės dujų rinkos vystymąsi;

(c)nėra būtina arba proporcinga siekiant užtikrinti tiekimo saugumą;

(d)gali kelti pavojų tiekimo saugumui kitose valstybėse narėse.

Patvirtinta priemonė įsigalioja, tik kai ją patvirtina Komisija arba kai ji yra iš dalies pakeičiama pagal Komisijos sprendimą.

6.Prevencinių veiksmų planas atnaujinamas kas ketverius metus po 2019 m. kovo 1 d., nebent dėl tam tikrų aplinkybių jį reikėtų atnaujinti dažniau arba jį atnaujinti paprašytų Komisija. Atnaujinant planą atsižvelgiama į atnaujintą rizikos vertinimą ir į bandymų, atliktų pagal 9 straipsnio 2 dalį, rezultatus. Atnaujinant planą taikomos 7 straipsnio 3–7 dalys.

9 straipsnis
Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano turinys

1.Ekstremaliųjų situacijų valdymo planu:

(a)atsižvelgiama į 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus krizės lygius;

(b)nustatomas gamtinių dujų įmonių ir pramoninių dujų vartotojų, įskaitant atitinkamus elektros energijos gamintojus, vaidmuo ir atsakomybė, atsižvelgiant į tai, kiek juos veikia dujų tiekimo sutrikimai, taip pat jų ryšiai su kompetentingomis institucijomis ir atitinkamais atvejais nacionalinėmis reguliavimo institucijomis kiekvieno 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto lygio krizės atveju;

(c)nustatomas kompetentingų institucijų ir kitų įstaigų, kurioms pavestos užduotys pagal 3 straipsnio 2 dalį, vaidmuo ir atsakomybė kiekvieno 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto lygio krizės atveju;

(d)užtikrinama, kad gamtinių dujų įmonėms ir pramoniniams dujų vartotojams, įskaitant atitinkamus elektros energijos gamintojus, būtų suteikiama pakankamai galimybių reaguoti į kiekvieno lygio krizę;

(e)prireikus nustatomos priemonės ir veiksmai, kurių reikia imtis siekiant sumažinti galimą dujų tiekimo sutrikimo poveikį centralizuotam šilumos tiekimui ir elektros energijos, pagamintos iš dujų, tiekimui;

(f)nustatomos išsamios kiekvieno lygio krizės atveju taikytinos procedūros ir priemonės, be kita ko, atitinkamos informacijos perdavimo sistemos;

(g)paskiriamas krizės valdytojas arba krizės valdymo grupė ir apibrėžiamas jo (jos) vaidmuo;

(h)nustatomas rinka pagrįstų priemonių vaidmuo siekiant įveikti pavojaus lygio krizę ir sumažinti ekstremaliosios situacijos padarinius;

(i)nustatomas ne rinka pagrįstų priemonių, kurias planuojama taikyti arba kurios bus įgyvendinamos susidarius ekstremaliajai situacijai, vaidmuo ir įvertinama būtinybė taikyti tokias ne rinka pagrįstas priemones siekiant įveikti krizę. Įvertinamas ne rinka pagrįstų priemonių poveikis ir nustatomos jų įgyvendinimo procedūros. Ne rinka pagrįstos priemonės naudojamos tik tais atvejais, kai vien rinka pagrįstomis priemonėmis nebeįmanoma toliau užtikrinti tiekimo, visų pirma saugomiems vartotojams, arba taikant 12 straipsnį;

(j)aprašoma kiekvieno lygio krizės atveju taikytina bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis tvarka;

(k)išsamiai aprašomi pavojaus lygio krizės ir ekstremaliosios situacijos atvejais gamtinių dujų įmonėms taikomi informacijos teikimo įpareigojimai;

(l)aprašomos techninės ar teisinės priemonės, nustatytos siekiant užtikrinti, kad prie dujų skirstymo ar perdavimo tinklo prijungti nesaugomi vartotojai nevartotų nepagrįstai daug dujų;

(m)aprašomos techninės ir finansinės priemonės, nustatytos siekiant taikyti 12 straipsnyje nustatytus solidarumo įpareigojimus;

(n)nustatomas iš anksto nustatytų veiksmų, kurių reikia imtis, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas susidarius ekstremaliajai situacijai, sąrašas; be kita ko, deramai atsižvelgiant į neskelbtinų duomenų konfidencialumą, nurodomi šalių, dalyvaujančių vykdant tokius veiksmus, sudaryti komerciniai susitarimai ir atitinkamais atvejais kompensacijų mokėjimo gamtinių dujų įmonėms tvarka. Tokie veiksmai gali apimti valstybių narių ir (arba) gamtinių dujų įmonių sudarytus tarpvalstybinius susitarimus.

2.Bent dukart per 3 dalyje nurodytą įprastą ketverių metų laikotarpį, kas kurį atnaujinamas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, atliekami šiame plane numatytų priemonių, veiksmų ir procedūrų bandymai. Siekdamos išbandyti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, valstybės narės tikruoju laiku imituoja didelio ir vidutinio poveikio scenarijus ir savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytus reagavimo veiksmus. Bandymų rezultatus kompetentingos institucijos pristato Dujų koordinavimo grupei.

3.Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas atnaujinamas kas ketverius metus po 2019 m. kovo 1 d., nebent dėl tam tikrų aplinkybių jį reikėtų atnaujinti dažniau arba jį atnaujinti paprašytų Komisija. Atnaujinant planą atsižvelgiama į atnaujintą rizikos vertinimą ir į bandymų, atliktų pagal 2 dalį, išvadas. Atnaujinant planą taikomos 7 straipsnio 3–7 dalys.

4.Ekstremaliųjų situacijų valdymo planu užtikrinama, kad susidarius ekstremaliajai situacijai būtų ir toliau, kiek tai įmanoma techniniu ir saugumo atžvilgiais, užtikrinama tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2009, ir juo nenustatomos jokios tarpvalstybinius dujų srautus nepagrįstai ribojančios priemonės.

10 straipsnis
Krizės skelbimas

1.Galimi trys krizės lygiai:

(a)išankstinio įspėjimo lygis (išankstinis įspėjimas): esama konkrečios, pagrįstos ir patikimos informacijos, kad gali įvykti įvykis, dėl kurio gali labai pablogėti tiekimo padėtis ir dėl kurio gali kilti pavojaus arba ekstremaliosios situacijos lygio krizė; išankstinio įspėjimo lygis gali būti aktyvuotas naudojant išankstinio įspėjimo mechanizmą;

(b)pavojaus lygis (pavojus): sutrinka tiekimas arba atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis ir dėl to labai pablogėja tiekimo padėtis, tačiau rinka dar yra pajėgi išspręsti tą sutrikimo arba poreikio problemą ir nėra būtina imtis ne rinkos priemonių;

(c)ekstremaliosios situacijos lygis (ekstremalioji situacija): atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis, labai sutrinka tiekimas arba kitokiu būdu labai pablogėja tiekimo padėtis ir, įgyvendinus visas atitinkamas rinkos priemones, tiekiamų dujų vis tiek nepakanka likusiam dujų poreikiui patenkinti, todėl papildomai turi būti imamasi ne rinkos priemonių, visų pirma siekiant pagal 5 straipsnį užtikrinti dujų tiekimą saugomiems vartotojams.

2.Paskelbusi bet kurio 1 dalyje nurodyto lygio krizę, kompetentinga institucija nedelsdama informuoja apie tai Komisiją ir suteikia jai visą reikiamą informaciją, visų pirma informaciją apie tai, kokių veiksmų ji ketina imtis. Susidarius ekstremaliajai situacijai, dėl kurios gali tekti prašyti Sąjungos ir jos valstybių narių pagalbos, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja apie tai Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą.

3.Paskelbusi ekstremaliąją situaciją, kompetentinga institucija imasi iš anksto nustatytų veiksmų, nurodytų jos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir nedelsdama informuoja Komisiją ir regiono kompetentingas institucijas visų pirma apie tai, kokių veiksmų ji ketina imtis. Tinkamai pagrįstomis išskirtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija gali imtis veiksmų, kuriais nukrypstama nuo ekstremaliųjų situacijų valdymo plano. Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Komisiją ir regiono kompetentingas institucijas apie tokius veiksmus ir juos pagrindžia.

4.Valstybės narės, visų pirma kompetentingos institucijos, užtikrina, kad:

(a)nebūtų imamasi jokių priemonių, kuriomis kuriuo nors metu būtų nepagrįstai ribojami dujų srautai vidaus rinkoje;

(b)nebūtų imamasi jokių priemonių, kurios galėtų kelti didelį pavojų dujų tiekimo padėčiai kitoje valstybėje narėje;

(c)pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planą būtų ir toliau, kiek tai įmanoma techniniu ir saugumo atžvilgiais, užtikrinama tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2009.

5.Komisija kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per penkias dienas nuo dienos, kurią ji iš kompetentingos institucijos gauna 2 dalyje nurodytą informaciją, patikrina, ar, vadovaujantis 1 dalies c punktu, ekstremalioji situacija paskelbta pagrįstai, ar priemonės, kurių imtasi, kiek tai įmanoma, tiksliai atitinka ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nurodytus veiksmus, ar dėl šių priemonių gamtinių dujų įmonėms nesukuriama nepagrįsta našta ir ar jos atitinka 4 dalies nuostatas. Komisija kompetentingos institucijos ar gamtinių dujų įmonių prašymu arba savo iniciatyva gali paprašyti kompetentingos institucijos pakoreguoti priemones, jei jos neatitinka šios dalies pirmame sakinyje nurodytų sąlygų. Komisija taip pat gali pareikalauti, kad kompetentinga institucija atšauktų ekstremaliosios situacijos paskelbimą, jei mano, kad, vadovaujantis 1 dalies c punktu, toks paskelbimas nėra arba nebėra pagrįstas.

Komisijai pateikus prašymą, kompetentinga institucija per tris dienas pakoreguoja priemones ir praneša apie tai Komisijai arba informuoja Komisiją apie priežastis, dėl kurių ji nesutinka su prašymu. Pastaruoju atveju Komisija gali per tris dienas pakeisti arba atšaukti savo prašymą, arba pakviesti kompetentingą instituciją ar atitinkamais atvejais susijusias kompetentingas institucijas ir, jei Komisija mano, kad tai būtina, Dujų koordinavimo grupę apsvarstyti šį klausimą. Komisija išsamiai nurodo priežastis, dėl kurių ji prašo pakoreguoti veiksmus. Kompetentinga institucija visapusiškai atsižvelgia į Komisijos poziciją. Jei galutinis kompetentingos institucijos sprendimas skiriasi nuo Komisijos pozicijos, kompetentinga institucija nurodo priežastis, dėl kurių priimtas toks sprendimas.

11 straipsnis
Reagavimo į regioninio ir Sąjungos masto ekstremaliąsias situacijas veiksmai

1.Ekstremaliąją situaciją paskelbusios kompetentingos institucijos prašymu Komisija, atlikusi patikrinimą pagal 10 straipsnio 5 dalį, gali paskelbti regioninio arba Sąjungos masto ekstremaliąją situaciją. Bent dviejų ekstremaliąją situaciją paskelbusių kompetentingų institucijų prašymu Komisija, jei šių ekstremaliųjų situacijų priežastys yra susijusios, atlikusi patikrinimą pagal 10 straipsnio 5 dalį, paskelbia atitinkamai regioninio arba Sąjungos masto ekstremaliąją situaciją. Bet kuriuo atveju Komisija, naudodama tinkamiausias konkrečiomis aplinkybėmis komunikacijos priemones, sužino kitų kompetentingų institucijų nuomones ir tinkamai atsižvelgia į visą jų pateiktą aktualią informaciją. Jei Komisija mano, kad regioninio arba Sąjungos masto ekstremaliosios situacijos paskelbimo sąlygos nebetenkinamos, ji paskelbia, kad regioninio arba Sąjungos masto ekstremalioji situacija atšaukiama. Bet kuriuo atveju Komisija nurodo savo sprendimo priežastis ir apie jį informuoja Tarybą.

2.Paskelbusi regioninio arba Sąjungos masto ekstremaliąją situaciją, Komisija iš karto sušaukia Dujų koordinavimo grupę. Tuo metu, kai paskelbta regioninio arba Sąjungos masto ekstremalioji situacija, Komisija bent trijų valstybių narių prašymu gali nustatyti, kad Dujų koordinavimo grupės posėdyje ar tam tikroje jo dalyje gali dalyvauti tik valstybių narių ir kompetentingų institucijų atstovai.

3.Paskelbusi regioninio arba Sąjungos masto ekstremaliąją situaciją, Komisija koordinuoja kompetentingų institucijų veiksmus, visapusiškai atsižvelgdama į konsultuojantis su Dujų koordinavimo grupe gautą aktualią informaciją ir į šių konsultacijų rezultatus. Visų pirma Komisija:

(a)užtikrina keitimąsi informacija;

(b)užtikrina valstybių narių ir regioninio lygmens veiksmų nuoseklumą ir veiksmingumą Sąjungos lygmeniu;

(c)derina veiksmus su trečiosiomis šalimis.

4.Komisija gali sušaukti krizių valdymo grupę, kurią sudaro valstybių narių, kuriose susidarė ekstremalioji situacija, krizės valdytojai, nurodyti 9 straipsnio 1 dalies g punkte. Krizės valdytojams sutikus, Komisija gali pakviesti dalyvauti kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Komisija užtikrina, kad Dujų koordinavimo grupė būtų reguliariai informuojama apie krizių valdymo grupės atliekamą darbą.

5.Valstybės narės, visų pirma kompetentingos institucijos, užtikrina, kad:

(a)nebūtų imamasi jokių priemonių, kuriomis kuriuo nors metu būtų nepagrįstai ribojami dujų srautai vidaus rinkoje, visų pirma dujų srautai į krizės paveiktas rinkas;

(b)nebūtų imamasi jokių priemonių, kurios galėtų kelti didelį pavojų dujų tiekimo padėčiai kitoje valstybėje narėje;

(c)pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planą būtų ir toliau, kiek tai įmanoma techniniu ir saugumo atžvilgiais, užtikrinama tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2009.

6.Jei Komisija kompetentingos institucijos ar gamtinių dujų įmonės prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad valstybės narės arba kompetentingos institucijos veiksmai ar gamtinių dujų įmonės elgesys susidarius regioninio arba Sąjungos masto ekstremaliajai situacijai prieštarauja 5 dalies nuostatoms, Komisija paprašo tos valstybės narės arba kompetentingos institucijos pakeisti savo veiksmus arba imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad būtų laikomasi 5 dalies nuostatų, ir informuoja ją apie tokio prašymo priežastis. Deramai atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti, kad dujų sistema visą laiką veiktų saugiai.

Komisijai pateikus prašymą, valstybė narė arba kompetentinga institucija per tris dienas pakeičia savo veiksmus ir praneša apie tai Komisijai arba nurodo jai priežastis, dėl kurių ji nesutinka su prašymu. Tokiu atveju Komisija gali per tris dienas pakeisti arba atšaukti savo prašymą, arba pakviesti valstybę narę arba kompetentingą instituciją ir, jei Komisija mano, kad tai būtina, Dujų koordinavimo grupę apsvarstyti šį klausimą. Komisija išsamiai nurodo priežastis, dėl kurių ji prašo pakeisti veiksmus. Valstybė narė arba kompetentinga institucija visapusiškai atsižvelgia į Komisijos poziciją. Jei galutinis kompetentingos institucijos arba valstybės narės sprendimas skiriasi nuo Komisijos pozicijos, kompetentinga institucija arba valstybė narė nurodo priežastis, dėl kurių priimtas toks sprendimas.

7.Komisija, pasikonsultavusi su Dujų koordinavimo grupe, sudaro nuolatinį stebėsenos darbo grupės narių rezervo sąrašą, į kurį įtraukiami pramonės ekspertai ir Komisijos atstovai. Ši stebėsenos darbo grupė prireikus gali būti sušaukta dirbti už Sąjungos ribų; bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis tiekėjomis ir trečiosiomis tranzito šalimis, ji stebi dujų srautus į Sąjungą ir teikia apie juos atskaitas.

8.Kompetentinga institucija informuoja Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą apie pagalbos poreikius. Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras vertina bendrąją padėtį ir teikia patarimus dėl pagalbos, kuri turėtų būti teikiama labiausiai paveiktoms valstybėms narėms ir atitinkamais atvejais trečiosioms šalims.

12 straipsnis
Solidarumas

1.Jei valstybė narė pagal 10 straipsnio 1 dalį paskelbia ekstremaliosios situacijos lygio krizę, visi kitose valstybėse narėse pagal 5 straipsnio 2 dalį sugriežtinti tiekimo standartai arba gamtinių dujų įmonėms nustatyti papildomi įpareigojimai laikinai sušvelninami iki 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto lygio.

2.Jei, pritaikius 1 dalyje nustatytą priemonę, ekstremaliąją situaciją paskelbusioje valstybėje narėje vis tiek nėra patenkinamas tiekimo namų ūkiams, svarbiausių socialinių paslaugų teikėjams ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams poreikis, visos kitos valstybės narės, tiesiogiai sujungtos su ekstremaliąją situaciją paskelbusia valstybe nare, sustabdo dujų tiekimą kitiems savo vartotojams nei namų ūkiai, svarbiausių socialinių paslaugų teikėjai ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai tokiu mastu, kad ekstremaliąją situaciją paskelbusioje valstybėje narėje būtų užtikrintas tiekimas namų ūkiams, svarbiausių socialinių paslaugų teikėjams ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams.

Pirma pastraipa svarbiausių socialinių paslaugų teikėjams ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams taikoma, jei jie patenka į atitinkamos valstybės narės nustatytą saugomų vartotojų apibrėžtį.

3.Kompetentingos institucijos patvirtina priemones, reikalingas užtikrinti, kad dujas, kurias 2 dalyje aprašytu atveju jų teritorijoje nustojama tiekti kitiems vartotojams nei namų ūkiai, svarbiausių socialinių paslaugų teikėjai ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai, būtų galima tiekti valstybei narei, kurioje susidarė toje pačioje dalyje aprašyta ekstremalioji situacija, kad toje valstybėje narėje būtų užtikrintas tiekimas namų ūkiams, svarbiausių socialinių paslaugų teikėjams ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams.

4.Tiesiogiai viena su kita sujungtos valstybės narės susitaria dėl techninių, teisinių ir finansinių 3 dalies taikymo priemonių ir aprašo jas atitinkamų regionų ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose. Tokios priemonės, be kita ko, gali būti susijusios su taikytinomis dujų kainomis, jungiamųjų dujotiekių naudojimu, įskaitant pajėgumą transportuoti abiem kryptimis, dujų kiekiais ir kompensavimo išlaidų dengimu. Įgyvendinant 3 dalyje nustatytą įpareigojimą, pirmenybė teikiama rinka pagrįstoms priemonėms, tokioms kaip aukcionai. Jei 3 daliai taikyti reikalingos techninės, teisinės ir finansinės priemonės iš dalies pakeičiamos, atitinkamai atnaujinamas susijęs ekstremaliųjų situacijų valdymo planas.

5.2 dalis taikoma nuo 2019 m. kovo 1 d.

6.    Jei valstybės narės nesutaria dėl reikalingų techninių, teisinių ir finansinių priemonių, Komisija gali pasiūlyti tokių priemonių sistemą savo nuomonėje ir sprendime dėl planų.

13 straipsnis
Keitimasis informacija

1.Susidarius ekstremaliajai situacijai, atitinkamos gamtinių dujų įmonės kompetentingai institucijai kasdien teikia visų pirma šią informaciją:

(a)dienos dujų poreikio duomenis ir ateinančių trijų dienų dujų tiekimo prognozę;

(b)informaciją apie dienos dujų srautą visuose tarpvalstybiniuose dujų įleidimo ir išleidimo taškuose, taip pat visuose gavybos įrenginio, saugyklos ar SGD terminalo prijungimo prie tinklo taškuose milijonais kubinių metrų per dieną (mln. m3 per parą);

(c)informaciją apie laikotarpį (nurodant dienų skaičių), kuriuo tikimasi užtikrinti dujų tiekimą saugomiems vartotojams.

2.Susidarius regioninio arba Sąjungos masto ekstremaliajai situacijai, Komisija turi teisę prašyti kompetentingos institucijos nedelsiant pateikti jai bent šią informaciją:

(a)1 dalyje nustatytą informaciją;

(b)informaciją apie priemones, kurių planuojama imtis ir kurias kompetentinga institucija jau įgyvendino, kad sumažintų ekstremaliosios situacijos padarinius, taip pat informaciją apie jų veiksmingumą;

(c)kitoms kompetentingoms institucijoms pateiktus prašymus imtis papildomų priemonių;

(d)informaciją apie priemones, įgyvendintas kitų kompetentingų institucijų prašymu.

3.Atšaukus ekstremaliąją situaciją, kuo skubiau ir ne vėliau kaip po šešių savaičių po ekstremaliosios situacijos atšaukimo, kompetentinga institucija pateikia Komisijai išsamų ekstremaliosios situacijos ir įgyvendintų priemonių veiksmingumo vertinimą, įskaitant ekstremaliosios situacijos ekonominio poveikio vertinimą, poveikio elektros energijos sektoriui vertinimą ir informaciją apie Sąjungai ir jos valstybėms narėms suteiktą arba iš jų gautą pagalbą. Toks vertinimas pateikiamas Dujų koordinavimo grupei ir į jį atsižvelgiama atnaujinant prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.

Komisija išanalizuoja kompetentingų institucijų pateiktus vertinimus ir pateikia valstybėms narėms, Europos Parlamentui ir Dujų koordinavimo grupei apibendrintus šios analizės rezultatus.

4.Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, neatsižvelgiant į tai, ar paskelbta ekstremalioji situacija, kompetentinga institucija gali paprašyti dujų įmonių pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją arba papildomą informaciją, įskaitant su sutartimis susijusią informaciją, būtiną siekiant įvertinti bendrą dujų tiekimo padėtį valstybėje narėje arba kitose valstybėse narėse. Komisija gali paprašyti kompetentingų institucijų pateikti iš gamtinių dujų įmonių gautą informaciją.

5.Jei Komisija mano, kad yra daromas arba gali būti padarytas neigiamas poveikis dujų tiekimui regione arba visoje Sąjungoje, ji gali paprašyti kompetentingų institucijų surinkti ir pateikti Komisijai informaciją, būtiną dujų tiekimo padėčiai Sąjungoje įvertinti. Komisija gali pateikti savo vertinimą Dujų koordinavimo grupei.

6.Kad kompetentingos institucijos ir Komisija galėtų įvertinti tiekimo saugumą nacionaliniu, regioniniu ir Sąjungos lygmenimis, gamtinių dujų įmonės:

(a)atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją apie ilgesnės nei vienų metų trukmės dujų tiekimo sutartis:

i)informaciją apie sutarties trukmę;

ii)informaciją apie sutartyje numatytus bendrus metinius kiekius ir vidutinį mėnesinį kiekį;

iii)informaciją apie sutartyje numatytus didžiausius dienos kiekius pavojaus arba ekstremaliosios situacijos lygio krizės atvejais;

iv)informaciją apie sutartyje numatytus pristatymo taškus;

v)informaciją apie mažiausius dienos, mėnesio ir metų dujų kiekius;

vi)informaciją apie dujų tiekimo sustabdymo sąlygas;

(b)kompetentingai institucijai ir Komisijai nedelsdamos praneša apie ilgesnės nei vienų metų trukmės dujų tiekimo sutartis, sudarytas arba pakeistas po [OL: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą], jei pagal atskirą sutartį arba pagal visas su tuo pačiu tiekėju arba su juo susijusiomis įmonėmis sudarytas sutartis tiekiamas dujų kiekis sudaro daugiau kaip 40 proc. atitinkamoje valstybėje narėje per metus suvartojamo gamtinių dujų kiekio. Pranešti apie pakeitimus, susijusius tik su dujų kaina, nereikia. Įpareigojimas pranešti apie sutartis taikomas ir visiems komerciniams susitarimams, susijusiems su dujų tiekimo sutarties vykdymu.

Kompetentinga institucija iki kiekvienų metų rugsėjo mėn. pabaigos pateikia pirmos pastraipos a punkte išvardytus duomenis Komisijai.

7.Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, jei kompetentinga institucija arba Komisija mano, kad dujų tiekimo sutartis, kuriai netaikomas šio straipsnio 6 dalies b punktas, gali neigiamai paveikti tiekimo saugumą valstybėje narėje, regione arba visoje Sąjungoje, valstybės narės, kurioje savo veiklą vykdo sutartį sudariusi gamtinių dujų įmonė, kompetentinga institucija arba Komisija gali paprašyti gamtinių dujų įmonės pateikti atitinkamą sutartį, kad būtų galima įvertinti jos poveikį tiekimo saugumui. Taip pat gali būti prašoma pateikti bet kokius kitus komercinius susitarimus, susijusius su dujų tiekimo sutarties vykdymu.

8.Kompetentinga institucija atsižvelgia į informaciją, gautą pagal šį straipsnį, rengdama rizikos vertinimą, prevencinių veiksmų planą, ekstremaliųjų situacijų valdymo planą arba kiekvieno jų atnaujinimus. Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo kompetentingos institucijos prašoma iš dalies pakeisti savo planus remiantis pagal šį straipsnį gauta informacija.

9.Kompetentingos institucijos ir Komisija užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

14 straipsnis
Dujų koordinavimo grupė

1.Siekiant palengvinti dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių koordinavimą, įsteigiama Dujų koordinavimo grupė. Šią grupę sudaro valstybių narių, visų pirma jų kompetentingų institucijų, taip pat Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – agentūra), ENTSO-G ir atitinkamam pramonės sektoriui bei atitinkamiems vartotojams atstovaujančių įstaigų atstovai. Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, priima sprendimą dėl grupės sudėties, užtikrindama, kad ji būtų visapusiškai reprezentatyvi. Grupei pirmininkauja Komisija. Grupė patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

2.Komisija konsultuojasi su Dujų koordinavimo grupe, ir ši padeda Komisijai spręsti klausimus, visų pirma susijusius su:

(a)dujų tiekimo saugumu bet kuriuo metu ir ypač susidarius ekstremaliajai situacijai;

(b)visa informacija, aktualia dujų tiekimo saugumui nacionaliniu, regioniniu ir Sąjungos lygmenimis;

(c)geriausia praktika ir galimomis gairėmis visoms suinteresuotosioms šalims;

(d)tiekimo saugumo lygiu, lyginamaisiais standartais ir vertinimo metodika;

(e)nacionaliniais, regioniniais ir Sąjungos lygmens scenarijais ir parengties lygių tikrinimu;

(f)prevencinių veiksmų planų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų vertinimu ir juose numatytų priemonių įgyvendinimu;

(g)priemonių, kurių imamasi reaguojant į ekstremaliąją situaciją Sąjungoje, derinimu su trečiosiomis šalimis, kurios yra Energijos bendrijos steigimo sutarties susitariančiosios šalys, ir su kitomis trečiosiomis šalimis;

(h)pagalba, būtina labiausiai paveiktoms valstybėms narėms.

3.Komisija reguliariai rengia Dujų koordinavimo grupės posėdžius ir dalijasi iš kompetentingų institucijų gauta informacija, užtikrindama neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

15 straipsnis
Bendradarbiavimas su Energijos bendrijos susitariančiosiomis šalimis

1.3 straipsnio 2 dalies antru sakiniu, 3 straipsnio 6 dalimi, 4 straipsnio 3, 4 ir 6 dalimis, 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies d punktu, 7 straipsnio 5 dalies b ir e punktais, 8 straipsnio 1 dalies e, g ir i punktais, 8 straipsnio 4 dalies b ir c punktais, 9 straipsnio 1 dalies j ir m punktais, 9 straipsnio 4 dalimi, 10 straipsnio 4 dalimi, 11 straipsnio 5 dalimi ir 12 straipsniu sukuriami valstybių narių įsipareigojimai Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims, jei laikomasi šios procedūros:

(a)Energijos bendrijos ministrų taryba priima šį reglamentą ir įtraukia jį į Europos bendrijos teisės sistemą, priimdama Bendrąjį aktą dėl tiekimo saugumo, kuriuo nustatomi abipusiai Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių ir valstybių narių įsipareigojimai,

(b)Energijos bendrijos susitariančioji šalis įgyvendina Bendrąjį aktą ir deramai praneša apie visišką jo įgyvendinimą Energijos bendrijos sekretoriatui, kartu pateikdama prašymą taikyti jai šią dalį,

(c)Energijos bendrijos sekretoriatas apie įgyvendinimą praneša ir prašymą perduoda Komisijai, kad ši patvirtintų prašymą pateikusios Energijos bendrijos susitariančiosios šalies ir valstybių narių abipusių įsipareigojimų taikytinumą.

Gavusi Energijos bendrijos sekretoriato pranešimą, Komisija priima sprendimą, kuriuo patvirtinamas valstybių narių ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalies abipusių įsipareigojimų taikytinumas įgyvendinant šią dalį, ir šiame sprendime nurodo datą, nuo kurios taikomi šie abipusiai įsipareigojimai.

2.    Komisijai priėmus 1 dalyje nurodytą sprendimą, atitinkamos Energijos bendrijos susitariančiosios šalies atstovai kviečiami dalyvauti Dujų koordinavimo grupės posėdžiuose tais atvejais, kai juose svarstomi tiesiogiai su ta susitariančiąja šalimi susiję ir į 1 dalies taikymo sritį patenkantys klausimai.

16 straipsnis
Komisijos vykdoma stebėsena

Komisija nuolat stebi dujų tiekimo saugumo priemones ir reguliariai teikia ataskaitas Dujų koordinavimo grupei.

Remdamasi 7 straipsnio 5 dalyje nurodytais vertinimais, Komisija atitinkamais atvejais padaro išvadas dėl galimų tiekimo saugumo padidinimo Sąjungos lygmeniu priemonių ir teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitas, įskaitant atitinkamais atvejais rekomendacijas dėl šio reglamento tobulinimo.

17 straipsnis
Dokumentų teikimas

Rizikos vertinimas, prevencinių veiksmų planai, ekstremaliųjų situacijų valdymo planai ir visi kiti dokumentai Komisijai teikiami elektroniniu būdu per CIRCABC platformą.

Visas su teikiamu dokumentu susijęs susirašinėjimas vyksta elektroniniu būdu.

18 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.Įgaliojimai priimti 6 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [OL: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.Pagal 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

19 straipsnis
Nukrypti leidžianti nuostata

Šis reglamentas netaikomas Maltai ir Kiprui tol, kol kiekvienos šių šalių teritorijoje netiekiamos dujos. Malta ir Kipras toliau nurodytose nuostatose nustatytus įpareigojimus įvykdo ir sprendimus, kuriuos šios valstybės narės turi teisę priimti pagal tas nuostatas, priima per nurodytą laikotarpį nuo dujų tiekimo kiekvienos šių šalių teritorijoje pradžios datos:

(a)2 straipsnio antros pastraipos 1 punktas, 3 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 6 dalis ir 13 straipsnio 6 dalies a punktas – 12 mėnesių;

(a)5 straipsnio 1 dalis – 18 mėnesių;

(b)7 straipsnio 4 dalis – 24 mėnesiai;

(c)4 straipsnio 4 dalis – 36 mėnesiai;

(d)4 straipsnio 1 dalis – 48 mėnesiai.

20 straipsnis
Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 panaikinamas.

Į panaikintą reglamentą daromos nuorodos laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę. 

21 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

(1) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, COM(2014) 330 final.
(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui, COM(2015) 80 final.
(3) Koridoriaus principas reiškia, kad kiekviena valstybė narė, per kurią eina dujotiekis, turėtų neapsiribodama savo sienomis įvertinti visą galimą nuolatinio dujų srauto priešinga kryptimi tame dujotiekyje naudą.
(4) https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/SWD%202014%20325%20Implementation%20of%20the%20Gas%20SoS%20Regulation%20en.pdf .
(5) Šaltinis: Europos Komisija.
(6) Žr. respondentų sąrašą: https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/List%20of%20stakeholders%20FOR%20PUBLICATION%20-%20updated%2018%2006.pdf .
(7) Tyrimas dėl dujų laikymo poveikio vidaus rinkoje ir užtikrinant tiekimo saugumą, Energetikos GD užsakymu parengtas REF4E, Mercados ir E-Bridge. https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/REPORT-Gas%20Storage-20150728.pdf.
(8) Economic analysis of costs and benefits of different approaches to enhancing the bargaining power of EU buyers in the wholesale markets of natural gas („Įvairių metodų, kuriais didinamos ES pirkėjų derybinės galios didmeninėse gamtinių dujų rinkose, išlaidų ir naudos ekonominė analizė“). Komisija šį tyrimą paskelbs savo interneto svetainėje.
(9) Hidraulinis skaičiavimas yra imitacinio bandymo, atliekamo naudojant matematinį modelį, kuris apibūdina dujų transportavimą tinkle (nacionaliniame arba regioniniame) atsižvelgiant į jo topologiją ir fizines charakteristikas, rezultatas. Pagal šį modelį atsižvelgiama į slėgio apribojimus pristatymo taškuose ir poreikio profilius. Imituojant N–1 scenarijų pagal hidraulinį modelį galima sužinoti, ar sistemoje esančios dujos galėtų pasiekti visus pristatymo taškus, jei sutriktų didžiausios dujų infrastruktūros veikimas.
(10) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (ES OL L 115, 2013 4 25, p. 39).
(11) OL C , , p. .
(12) OL C , , p. .
(13) COM(2014) 654 final.
(14) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui, COM(2015) 80 final.
(15) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).
(16) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (OL L 345, 2008 12 23, p. 75).
(17) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (ES OL L 115, 2013 4 25, p. 39).
(18) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 24).
(19) 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (OL L 91, 2014 3 27, p. 15).
(20) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 24).
(21) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).
(22) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL L 211, 2009 8 14, p. 36).
Top

Briuselis, 2016 02 16

COM(2016) 52 final

PRIEDAI

prie

PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010

{SWD(2016) 25 final}
{SWD(2016) 26 final}


PRIEDAI

prie

PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010

I PRIEDAS

Regioninis bendradarbiavimas

3 straipsnio 7 dalyje nurodytieji regionai:

Šiaurės Vakarų Europos regionas – Jungtinė Karalystė ir Airija;

Šiaurės ir Pietvakarių Europos regionas – Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Ispanija, Nyderlandai ir Portugalija;

Pietinio dujų koridoriaus regionas – Bulgarija, Graikija ir Rumunija;

Vidurio ir Rytų Europos regionas – Čekija, Vokietija, Lenkija ir Slovakija;

Pietryčių Europos regionas – Austrija, Kroatija, Vengrija, Italija ir Slovėnija;

Pirmasis Baltijos energijos rinkos regionas (BEMIP I) – Estija, Suomija, Latvija ir Lietuva;

Antrasis Baltijos energijos rinkos regionas (BEMIP II) – Danija ir Švedija;

Kipro regionas;

Maltos regionas, kol ji neturi jungiamojo dujotiekio su kita valstybe nare. Jei Malta jungiamuoju dujotiekiu bus sujungta su kita valstybe nare, bus laikoma, kad ji priklauso tos valstybės narės regionui.



II PRIEDAS

Apskaičiavimas pagal N – 1 formulę

1.N – 1 formulės apibrėžtis

N – 1 formulė apibūdina Reglamento (EB) Nr. 715/2009 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte apibrėžtą dujų infrastruktūros techninį pajėgumą patenkinti bendrą dujų poreikį nustatytoje formulės taikymo teritorijoje, kai sutrinka vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimas išskirtinai didelio dujų poreikio parą, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų. 

Dujų infrastruktūra apima dujų perdavimo tinklą, įskaitant jungiamuosius dujotiekius, gavybos įrenginius, SGD ir laikymo įrenginius nustatytoje formulės taikymo teritorijoje.

Sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui, visos likusios turimos dujų infrastruktūros techniniai pajėgumai turi atitikti bent suminį visos nustatytos formulės taikymo teritorijos dujų poreikį per išskirtinai didelio dujų poreikio parą, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų.

N – 1 formulės rezultatas, apskaičiuotas kaip nurodyta toliau, turi būti lygus bent 100 %.

2.Skaičiavimo pagal N – 1 formulę metodas

, N – 1 ≥ 100 %

Parametrai, naudojami atliekant skaičiavimus, turi būti aiškiai apibūdinti ir pagrįsti.

Skaičiuojant EPm pateikiamas išsamus įleidimo taškų sąrašas ir nurodomas kiekvieno jų pajėgumas.

3.N-1 formulės parametrų apibrėžtys

Nustatyta formulės taikymo teritorija – geografinė vietovė, kuriai atliekamas apskaičiavimas pagal N – 1 formulę ir kurią nustato kompetentinga institucija.

Su poreikiu susijusi apibrėžtis 

Dmax – visas nustatytoje formulės taikymo teritorijoje reikalingas dujų kiekis (mln. m3 per parą) išskirtinai didelio dujų poreikio parą, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų.

Su tiekimu susijusios apibrėžtys 

EPm – kitų nei gavybos dujų įleidimo taškų, SGD įrenginių ir saugyklų, kuriems taikomi formulės kintamieji Pm, LNGm ir Sm, techninis pajėgumas (mln. m3 per parą), t. y. visų sienos dujų įleidimo taškų, per kuriuos galima tiekti dujas į nustatytą formulės taikymo teritoriją, techninių pajėgumų suma;

Pm – didžiausias gavybos techninis pajėgumas (mln. m3 per parą), t. y. visų nustatytoje formulės taikymo teritorijoje veikiančių gavybos įrenginių, iš kurių dujos gali būti tiekiamos į įleidimo taškus, didžiausių paros techninių gavybos pajėgumų suma;

Sm – didžiausias saugyklų techninis išleidimo pajėgumas (mln. m3 per parą), t. y. visų saugyklų, iš kurių dujos gali būti tiekiamos į nustatytos formulės taikymo teritorijos įleidimo taškus, didžiausių paros dujų išleidimo techninių pajėgumų, nustatytų atsižvelgiant į atitinkamas saugyklų fizines savybes, suma;

LNGm – didžiausias SGD įrenginių techninis pajėgumas (mln. m3 per parą), t. y. visų nustatytoje formulės taikymo teritorijoje veikiančių SGD įrenginių didžiausių paros tiekimo techninių pajėgumų, nustatytų atsižvelgiant į kritinius elementus, tokius kaip iškrovimas, papildomų paslaugų teikimas, laikinas laikymas ir pakartotinis SGD dujinimas, taip pat dujų tiekimo į sistemą techninis pajėgumas, suma;

Im – vienos didžiausios dujų infrastruktūros, kurios pajėgumas tiekti dujas nustatytoje formulės taikymo teritorijoje yra didžiausias, techninis pajėgumas (mln. m3 per parą). Kai kelios dujų infrastruktūros yra sujungtos į bendrą gavybos proceso ar perdavimo ir skirstymo sistemą ir negali veikti atskirai, jos laikomos viena dujų infrastruktūra.

4.Skaičiavimas pagal N – 1 formulę taikant poreikio valdymo priemones

, N – 1 ≥ 100 %

Su poreikiu susijusi apibrėžtis

Deff – Dmax dalis (mln. m3 per parą), kurią sutrikus tiekimui galima pakankamai ir laiku padengti taikant rinka grindžiamas poreikio valdymo priemones pagal 8 straipsnio 1 dalies c punktą ir 4 straipsnio 2 dalį.

5.Skaičiavimas pagal N – 1 formulę regiono lygmeniu

3 punkte nurodyta formulės taikymo teritorija padidinama iki atitinkamo regiono. Taikomi I priede išvardyti regionai. Skaičiuojant pagal N – 1 formulę regiono lygmeniu naudojama viena didžiausia bendro intereso dujų infrastruktūra. Viena didžiausia regiono bendro intereso dujų infrastruktūra yra didžiausia regiono dujų infrastruktūra, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai prisidedama prie dujų tiekimo į šio regiono valstybes nares, ir ji nustatoma rizikos vertinime.

Užuot atlikus nacionalinio lygio N – 1 apskaičiavimą, regiono lygio N – 1 apskaičiavimą galima atlikti tik tuo atveju, jei, remiantis bendru rizikos vertinimu, viena didžiausia bendro intereso dujų infrastruktūra yra labai svarbi visų susijusių valstybių narių dujų tiekimui.

Atliekant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaičiavimus naudojama viena didžiausia kiekvieno I priedo sąraše nurodyto regiono bendro intereso dujų infrastruktūra.



III PRIEDAS

Nuolatinis transportavimo abiem kryptimis pajėgumas

1.Kad užtikrintų arba padidintų jungiamojo dujotiekio pajėgumą transportuoti abiem kryptimis arba jiems būtų suteikta šio įpareigojimo išimtis arba pratęstas tokios išimties galiojimas, abiejose jungiamojo dujotiekio pusėse veikiantys perdavimo sistemos operatoriai, pasikonsultavę su visais dujų tiekimo koridoriaus perdavimo sistemos operatoriais, savo kompetentingoms institucijoms (atitinkamoms kompetentingoms institucijoms) pateikia:

(a)nuolatinio pajėgumo transportuoti abiem kryptimis pasiūlymą dėl priešingos krypties srauto (fizinis srauto priešinga kryptimi pajėgumas); arba

(b)prašymą suteikti įpareigojimo užtikrinti pajėgumą transportuoti abiem kryptimis išimtį.

Toks pasiūlymas arba prašymas dėl kiekvieno jungiamojo dujotiekio, kuris buvo eksploatuojamas šio reglamento įsigaliojimo dieną, pateikiamas ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 1 d., o dėl naujų jungiamųjų dujotiekių – užbaigus galimybių studijos etapą, bet prieš pradedant išsamaus techninio projekto etapą.

2.Pasiūlymas dėl srautų priešinga kryptimi pajėgumo užtikrinimo arba padidinimo arba prašymas suteikti šio įpareigojimo išimtį arba pratęsti tokios išimties galiojimą grindžiamas rinkos paklausos vertinimu, paklausos ir pasiūlos prognoze, galimybių studija, srautų priešinga kryptimi pajėgumo kaina, kuri apima būtiną perdavimo sistemos sustiprinimą, ir nauda tiekimo saugumui, kuri vertinama atsižvelgiant į tai, kad srautų priešinga kryptimi pajėgumas galėtų padėti užtikrinti atitiktį 4 straipsnyje nustatytam infrastruktūros standartui. Į pasiūlymą įtraukiama sąnaudų ir naudos analizė, parengta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 347/2013 1 11 straipsnyje nurodytą metodiką.

3.Gavusi pasiūlymą arba prašymą suteikti išimtį, susijusi kompetentinga institucija dėl jo nedelsdama konsultuojasi su dujų tiekimo koridoriaus kompetentingomis institucijomis, agentūra ir Komisija. Institucijos, su kuriomis konsultuojamasi, gali pateikti nuomonę per keturis mėnesius nuo konsultacijos prašymo gavimo dienos.

4.Per du mėnesius po 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos susijusios kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos vertinimu, 2 punkte išvardyta informacija, per 3 punkte nurodytas konsultacijas gautomis nuomonėmis ir atsižvelgdamos į dujų tiekimo saugumą bei indėlį į dujų vidaus rinką, priima bendrą sprendimą, kuris yra vienas iš šių variantų:

(a)priimti pasiūlymą dėl srautų priešinga kryptimi pajėgumo; tokiame sprendime pateikiama sąnaudų ir naudos analizė, tarpvalstybinis išlaidų paskirstymas, įgyvendinimo tvarkaraštis ir vėlesnio jo naudojimo tvarka;

(b)suteikti laikiną įpareigojimo išimtį arba pratęsti tokios išimties galiojimą ne ilgiau kaip ketveriems metams, jei sprendime pateikta sąnaudų ir naudos analizė rodo, kad srautų priešinga kryptimi pajėgumas nepadidintų tiekimo saugumo jokioje dujų tiekimo koridoriaus valstybėje narėje arba kad išlaidos investicijoms labai nusvertų galimą naudą tiekimo saugumui;

(c)reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai iš dalies pakeistų ir iš naujo pateiktų savo pasiūlymą arba prašymą suteikti išimtį.

5.Susijusios kompetentingos institucijos bendrą sprendimą, kartu su nuomonėmis, gautomis per 4 punkte nurodytas konsultacijas, nedelsdamos pateikia dujų tiekimo koridoriaus kompetentingoms institucijoms, agentūrai ir Komisijai.

6.Gavusios bendrą sprendimą, dujų tiekimo koridoriaus valstybių narių kompetentingos institucijos gali per du mėnesius pareikšti savo prieštaravimus dėl bendro sprendimo ir juos pateikti jį priėmusioms kompetentingoms institucijoms, agentūrai ir Komisijai. Prieštaravimai gali būti pareiškiami tik dėl faktų ir vertinimo, visų pirma tarpvalstybinio išlaidų paskirstymo, dėl kurio nebuvo konsultuotasi pagal 4 punktą.

7.Gavusi bendrą sprendimą pagal 5 punktą, agentūra per tris mėnesius pateikia nuomonę dėl visų bendro sprendimo elementų, atsižvelgdama į visus galimus prieštaravimus, ir pateikia ją visoms dujų tiekimo koridoriaus kompetentingoms institucijoms ir Komisijai.

8.Gavusi agentūros nuomonę pagal 7 punktą, Komisija per keturis mėnesius gali priimti sprendimą reikalauti padaryti bendro sprendimo pakeitimų.

9.Jei susijusioms kompetentingoms institucijoms nepavyko priimti bendro sprendimo per 4 punkte nurodytą terminą, termino pabaigos dieną jos apie tai informuoja agentūrą ir Komisiją. Gavusi šią informaciją, agentūra per du mėnesius priima nuomonę su pasiūlymu dėl visų 4 punkte išvardytų bendro sprendimo elementų ir pateikia ją visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir Komisijai.

10.Gavusi agentūros nuomonę pagal 9 punktą, Komisija, atsižvelgdama į tą nuomonę, per keturis mėnesius priima sprendimą dėl visų 4 punkte išvardytų bendro sprendimo elementų. Jei Komisija paprašo papildomos informacijos, keturių mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo visos prašytos informacijos gavimo dienos. Visų susijusių kompetentingų institucijų sutikimu tas laikotarpis gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams.

11.Komisija, kompetentingos institucijos ir perdavimo sistemos operatoriai saugo neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

12.Pagal Reglamentą (ES) Nr. 994/2010 suteikta įpareigojimo užtikrinti transportavimo abiem kryptimis pajėgumą išimtis išlieka galioti iki 2018 m. gruodžio 1 d., nebent numatyta, kad ji nustos galioti anksčiau.



IV PRIEDAS

Rizikos vertinimo šablonas

Dokumentas pagal toliau pateiktą šabloną rengiamas anglų kalba.

Bendroji informacija

Regiono valstybės narės

Šį rizikos vertinimą parengusių kompetentingų institucijų pavadinimai 2

1.Sistemos aprašas

1.1.Trumpai apibūdinkite regiono dujų sistemą:

(a)Nurodykite pagrindinius dujų suvartojimo rodiklius 3 : metinį galutinį dujų suvartojimą (mlrd. m3) ir išskaidytą pagal vartotojų tipą 4 , didžiausią poreikį (bendrą ir išskaidytą pagal vartotojų kategoriją, mln. m3 per parą).

(b)Apibūdinkite dujų sistemos veikimą regione: pagrindinius srautus (įleidimo / išleidimo / tranzito), regiono ir kiekvienos valstybės narės įleidimo / išleidimo taško infrastruktūros pajėgumą, taip pat naudojimo koeficientą, SGD įrenginius (didžiausias paros pajėgumas, naudojimo koeficientas ir prieigos tvarka) ir t. t. Įtraukite, kiek tai svarbu regiono valstybėms narėms, L dujų sistemą.

(c)Dujų importo šaltiniai, išskaidyti pagal kilmės šalį 5 .

(d)Apibūdinkite svarbių regionui saugyklų vaidmenį, įskaitant tarpvalstybinę prieigą:

(1)laikymo pajėgumas (bendras ir darbinių dujų), palyginti su šildymo sezono poreikiu;

(2)didžiausias paros išleidimo pajėgumas esant įvairiems pripildymo lygiams (geriausia – pilnoms talpykloms ir sezono pabaigos lygiams).

(e)Apibūdinkite vietos gavybos vaidmenį regione:

(1)gavybos apimtis, palyginti su metiniu galutiniu dujų suvartojimu;

(2)didžiausias paros gavybos pajėgumas.

(f)Apibūdinkite dujų vaidmenį elektros energijos gamyboje (pvz., svarba, rezervo atsinaujinančiųjų išteklių energijai vaidmuo), įskaitant dujomis kūrenamų elektros energijos gamybos įrenginių pajėgumą (bendrą (MWe) ir procentinę bendro elektros energijos gamybos pajėgumo dalį) ir bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą (bendrą (MWe) ir procentinę bendro elektros energijos gamybos pajėgumo dalį).

1.2.Trumpai apibūdinkite kiekvienos valstybės narės dujų sistemą:

(a)Nurodykite pagrindinius dujų suvartojimo rodiklius: metinį galutinį dujų suvartojimą (mlrd. m3) ir išskaidytą pagal vartotojų tipą, didžiausią poreikį (mln. m3 per parą).

(b)Apibūdinkite dujų sistemos veikimą nacionaliniu lygmeniu, įskaitant infrastruktūras (tiek, kiek neaprašyta 1.1 punkto b papunktyje). Jei taikoma, įtraukite L dujų sistemą.

(c)Nurodykite pagrindinę infrastruktūrą, svarbią tiekimo saugumui.

(d)Nacionalinio dujų importo šaltiniai, išskaidyti pagal kilmės šalį.

(e)Apibūdinkite dujų laikymo vaidmenį valstybėje narėje:

(1)laikymo pajėgumas (bendras ir darbinių dujų), palyginti su šildymo sezono poreikiu;

(2)didžiausias paros išleidimo pajėgumas esant įvairiems užpildymo lygiams (geriausia – pilnoms talpykloms ir sezono pabaigos lygiams).

(a)Apibūdinkite vietos gavybos vaidmenį:

(1)gavybos apimtis, palyginti su metiniu galutiniu dujų suvartojimu;

(2)didžiausias paros gavybos pajėgumas.

(a)Apibūdinkite dujų vaidmenį elektros energijos gamyboje (pvz., svarba, rezervo atsinaujinančiųjų išteklių energijai vaidmuo), įskaitant dujomis kūrenamų elektros energijos gamybos įrenginių pajėgumą (bendrą (MWe) ir procentinę bendro elektros energijos gamybos pajėgumo dalį) ir bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą (bendrą (MWe) ir procentinę bendro elektros energijos gamybos pajėgumo dalį).

2.Infrastruktūros standartas (4 straipsnis)

Apibūdinkite, kaip užtikrinama atitiktis infrastruktūros standartui, įskaitant pagrindines N – 1 formulėje naudojamas vertes ir alternatyvias atitikties užtikrinimo galimybes (su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, taikant poreikio valdymo priemones) ir esamus transportavimo abiem kryptimis pajėgumus:

2.1.Regioninis lygmuo

N – 1 formulė

(a)Vienos didžiausios regiono bendro intereso dujų infrastruktūros nustatymas.

(b)Skaičiavimas pagal N – 1 formulę regiono lygmeniu.

(c)Visiems formulės elementams naudotų verčių apibūdinimas, įskaitant jiems apskaičiuoti panaudotus tarpinius skaičius (pvz., prie parametro EPm nurodykite pajėgumus visų įleidimo taškų, į kuriuos atsižvelgta jį nustatant).

(d)Nurodykite taikytas formulės parametrų (pvz., Dmax) apskaičiavimo metodikas ir padarytas prielaidas (jei darytos) (išsamius paaiškinimus pateikite prieduose).

2.2.Nacionalinis lygmuo (apibūdinti pagal kiekvieną regiono valstybę narę)

(a)N – 1 formulė

(1)Vienos didžiausios dujų infrastruktūros nustatymas.

(2)Skaičiavimas pagal N – 1 formulę nacionaliniu lygmeniu.

(3)Visiems formulės elementams naudotų verčių apibūdinimas, įskaitant jiems apskaičiuoti panaudotas tarpines vertes (pvz., prie parametro EPm nurodykite pajėgumus visų įleidimo taškų, į kuriuos atsižvelgta jį nustatant).

(4)Nurodykite formulės parametrų (pvz., Dmax) apskaičiavimo metodikas (jei taikėte) (išsamius paaiškinimus pateikite prieduose).

(5)Paaiškinkite apskaičiavimo pagal N – 1 formulę rezultatus, gautus darant prielaidą, kad saugyklose laikomų dujų kiekis sudaro 30 proc. ir 100 proc. jų bendro pajėgumo.

(6)Paaiškinkite pagrindinius N – 1 scenarijaus modeliavimo naudojant hidraulinį modelį rezultatus.

(7)Jei taip yra nusprendusi valstybė narė, skaičiavimas pagal N – 1 formulę taikant poreikio valdymo priemones:

Skaičiavimas pagal N – 1 formulę, kaip nurodyta II priedo 5 punkte.

Visiems formulės elementams naudotų verčių apibūdinimas, įskaitant skaičiavime panaudotus tarpinius skaičius (jei skiriasi nuo skaičių, nurodytų pagal 2.2 punkto a papunkčio 3 papunktį).

Nurodykite formulės parametrų (pvz., Dmax) apskaičiavimo metodikas (jei taikėte) (išsamius paaiškinimus pateikite prieduose).

Paaiškinkite priimtas / numatytas priimti rinka grindžiamas poreikio valdymo priemones, kuriomis siekiama kompensuoti tiekimo sutrikimus, ir numatomą jų poveikį (Deff).

(8)Jei taip sutarta su kaimyninių valstybių narių kompetentingomis institucijomis, bendras skaičiavimo pagal N – 1 standartas:

Skaičiavimas pagal N – 1 formulę, kaip nurodyta II priedo 5 punkte.

Visiems formulės elementams naudotų verčių apibūdinimas, įskaitant skaičiavime panaudotas tarpines vertes (jei skiriasi nuo skaičių, nurodytų pagal 2.2 punkto a papunkčio 3 papunktį).

Nurodykite taikytas formulės parametrų (pvz., Dmax) apskaičiavimo metodikas ir padarytas prielaidas (jei darytos) (išsamius paaiškinimus pateikite prieduose).

Paaiškinkite, kaip susitarta užtikrinti, kad būtų įvykdytas N – 1 įpareigojimas.

(a)Transportavimo abiem kryptimis pajėgumas

(1)Nurodykite sujungimo taškus, kuriuose užtikrintas transportavimo abiem kryptimis pajėgumas, ir didžiausią transportavimo abiem kryptimis srautų pajėgumą.

(2)Nurodykite susitarimus, kuriais reglamentuojamas srauto priešinga kryptimi pajėgumo naudojimas (pvz., pertraukiamasis pajėgumas).

(3)Nurodykite sujungimo taškus, kuriuose pagal 4 straipsnio 4 dalį taikoma įpareigojimo išimtis, jos galiojimo trukmę ir kuo remiantis ji suteikta.

3.Rizikos rūšių nustatymas

Apibūdinkite rizikos, kuri gali neigiamai paveikti dujų tiekimo saugumą atitinkamoje valstybėje narėje ir (arba) regione, rūšis, tikimybę ir padarinius.

Nebaigtinis rizikos rūšių sąrašas:

Politinė

Dujų tiekimo iš trečiųjų šalių nutraukimas dėl įvairių priežasčių

Politiniai neramumai (kilmės šalyje arba tranzito šalyje)

Karas / pilietinis karas (kilmės šalyje arba tranzito šalyje)

Terorizmas

Technologinė

Sprogimas / gaisrai

Gaisrai (tam tikro įrenginio vidaus)

Nuotėkiai

Nepriežiūra

Įrangos sutrikimas (negalima paleisti, gedimas veikimo metu ir t. t.)

Elektros energijos (ar kito energijos šaltinio) stygius

Informacinių ir ryšių technologijų sutrikimas (techninės arba programinės įrangos gedimas, interneto ryšio nutrūkimas, SCADA problemos ir t. t.)

Kibernetinė ataka

Poveikis dėl kasybos darbų (kasimas, polių kalimas), žemės darbų ir t. t.

Komercinė / rinkos / finansinė

Susitarimai su trečiųjų šalių tiekėjais

Komercinis ginčas

Tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros kontrolė priklauso trečiųjų šalių subjektams, todėl, be kita ko, gali kilti investicijų stygiaus, trukdymo įvairinti tiekimo šaltinius ar Sąjungos teisės nesilaikymo rizika

Kainų svyravimas

Investicijų stygius

Staigus netikėtas didžiausias dujų poreikis

Kitų rūšių rizika, dėl kurios galimas struktūrinis veikimo nepakankamumas

Socialinė

Streikai (įvairiuose susijusiuose sektoriuose, pvz., dujų, uostų, transporto sektoriuose ir t. t.)

Sabotažas

Vandalizmas

Vagystė

Gamtinė

Žemės drebėjimai

Nuošliaužos

Potvyniai (smarkaus lietaus, upių)

Audros (jūroje)

Griūtys

Ekstremalios oro sąlygos

Gaisrai (įrenginio išorėje, pvz., netoliese esančių miškų, pievų ir t. t.)

3.1.Regioninis lygmuo

(a)Nurodykite svarbios regione rizikos rūšis, jos tikimybę ir poveikį, taip pat, kai tinkama, rizikos sąveiką ir sąsajas tarp skirtingų valstybių narių.

(b)Apibūdinkite kriterijus, kuriais remiantis nustatyta, ar sistemai gresia didelė / nepriimtina rizika.

(c)Sudarykite svarbių rizikos scenarijų sąrašą pagal rizikos šaltinius ir aprašykite, kaip daryta atranka.

(d)Nurodykite, kiek atsižvelgta į scenarijus, kuriuos parengė ENTSO-G.

3.2.Nacionalinis lygmuo (tiek, kiek svarbu)

(a)Nurodykite svarbios valstybėje narėje rizikos rūšis, jos tikimybę ir poveikį.

(b)Apibūdinkite kriterijus, kuriais remiantis nustatyta, ar sistemai gresia didelė / nepriimtina rizika.

(c)Sudarykite svarbių rizikos scenarijų sąrašą pagal rizikos šaltinius ir tikimybę ir aprašykite, kaip daryta atranka.

4.Rizikos analizė ir vertinimas

Išnagrinėkite 3 punkte nurodytų svarbių rizikos scenarijų rinkinį. Į rizikos scenarijų modeliavimą įtraukite esamas tiekimo saugumo priemones, pvz., be kitų, N – 1 standartą ir tiekimo standartą. Kiekvienam rizikos scenarijui:

(a)Išsamiai aprašykite rizikos scenarijų, įskaitant visas prielaidas ir, jei tinkama, metodikas, kuriomis grindžiamas jų skaičiavimas.

(b)Išsamiai aprašykite atlikto modeliavimo rezultatus, įskaitant kiekybinį poveikio įvertinimą (pvz., nepateiktų dujų kiekius, socialinį ir ekonominį poveikį, poveikį centralizuotam šilumos tiekimui, poveikį elektros gamybai).

5.Išvados

Apibūdinkite pagrindinius rizikos vertinimo rezultatus, įskaitant rizikos scenarijų, dėl kurių būtina imtis tolesnių veiksmų, nustatymą.



V PRIEDAS

Planų šablonai

Dokumentai pagal toliau pateiktus šablonus rengiami anglų kalba.

Prevencinių veiksmų plano šablonas

Bendroji informacija

Regiono valstybės narės

Šį planą parengusių kompetentingų institucijų pavadinimai 6

1.Sistemos aprašas

1.1.Trumpai apibūdinkite regiono dujų sistemą:

(a)Pagrindinius dujų suvartojimo rodiklius 7 : metinis galutinis dujų suvartojimas (mlrd. m3) ir išskaidymas pagal vartotojų tipą 8 , didžiausias poreikis (bendras ir išskaidytas pagal vartotojų kategoriją, mln. m3 per parą)

(b)Apibūdinkite dujų sistemos veikimą regione: pagrindinius srautus (įleidimo / išleidimo / tranzito), regiono ir kiekvienos valstybės narės įleidimo / išleidimo taško infrastruktūros pajėgumą, taip pat naudojimo koeficientą, SGD įrenginius (didžiausias paros pajėgumas, naudojimo koeficientas ir prieigos tvarka) ir t. t. Įtraukite, kiek tai svarbu regiono valstybėms narėms, L dujų sistemą.

(c)Dujų importo šaltiniai, išskaidyti pagal kilmės šalį 9 .

(d)Apibūdinkite svarbių regionui saugyklų vaidmenį, įskaitant tarpvalstybinę prieigą:

(1)laikymo pajėgumas (bendras ir darbinių dujų), palyginti su šildymo sezono poreikiu;

(2)didžiausias paros išleidimo pajėgumas esant įvairiems pripildymo lygiams (geriausia – pilnoms talpykloms ir sezono pabaigos lygiams).

(e)Apibūdinkite vietos gavybos vaidmenį regione:

(1)gavybos apimtis, palyginti su metiniu galutiniu dujų suvartojimu;

(2)didžiausias paros gavybos pajėgumas.

(f)Apibūdinkite dujų vaidmenį elektros energijos gamyboje (pvz., svarba, rezervo atsinaujinančiųjų išteklių energijai vaidmuo), įskaitant dujomis kūrenamų elektros energijos gamybos įrenginių pajėgumą (bendrą (MWe) ir procentinę bendro elektros energijos gamybos pajėgumo dalį) ir bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą (bendrą (MWe) ir procentinę bendro elektros energijos gamybos pajėgumo dalį).

1.2.Trumpai apibūdinkite kiekvienos valstybės narės dujų sistemą:

(a)Nurodykite pagrindinius dujų suvartojimo rodiklius: metinį galutinį dujų suvartojimą (mlrd. m3) ir išskaidytą pagal vartotojų tipą, didžiausią poreikį (mln. m3 per parą).

(b)Apibūdinkite dujų sistemos, įskaitant infrastruktūras, veikimą nacionaliniu lygmeniu (tiek, kiek neaprašyta 1.1 punkto b papunktyje). Jei taikoma, įtraukite L dujų sistemą.

(c)Nurodykite pagrindinę infrastruktūrą, svarbią tiekimo saugumui.

(d)Nacionalinio dujų importo šaltiniai, išskaidyti pagal kilmės šalį.

(e)Apibūdinkite dujų laikymo vaidmenį valstybėje narėje:

(1)laikymo pajėgumas (bendras ir darbinių dujų), palyginti su šildymo sezono poreikiu;

(2)didžiausias paros išleidimo pajėgumas esant įvairiems pripildymo lygiams (geriausia – pilnoms talpykloms ir sezono pabaigos lygiams).

(f)Apibūdinkite vietos gavybos vaidmenį:

(1)gavybos apimtis, palyginti su metiniu galutiniu dujų suvartojimu;

(2)didžiausias paros gavybos pajėgumas.

(g)Apibūdinkite dujų vaidmenį elektros energijos gamyboje (pvz., svarba, rezervo atsinaujinančiųjų išteklių energijai vaidmuo), įskaitant dujomis kūrenamų elektros energijos gamybos įrenginių pajėgumą (bendrą (MWe) ir procentinę bendro elektros energijos gamybos pajėgumo dalį) ir bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą (bendrą (MWe) ir procentinę bendro elektros energijos gamybos pajėgumo dalį).

2.Rizikos vertinimo santrauka

Trumpai apibūdinkite pagal 6 straipsnį atlikto rizikos vertinimo rezultatus, įskaitant:

(a)įvertintų scenarijų sąrašą ir trumpą kiekviename iš jų padarytų prielaidų apibūdinimą, taip pat nustatytos rizikos rūšis / trūkumus;

(b)pagrindines rizikos vertinimo išvadas.

3.Infrastruktūros standartas (4 straipsnis)

Apibūdinkite, kaip užtikrinama atitiktis infrastruktūros standartui, įskaitant pagrindines N – 1 formulėje naudojamas vertes ir alternatyvias atitikties užtikrinimo galimybes (su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, taikant poreikio valdymo priemones) ir esamus transportavimo abiem kryptimis pajėgumus:

3.1.Regioninis lygmuo

N – 1 formulė

(a)Vienos didžiausios regiono bendro intereso dujų infrastruktūros nustatymas.

(b)Skaičiavimas pagal N – 1 formulę regiono lygmeniu.

(c)Visiems formulės elementams naudotų verčių apibūdinimas, įskaitant jiems apskaičiuoti panaudotus tarpinius skaičius (pvz., prie parametro EPm nurodykite pajėgumus visų įleidimo taškų, į kuriuos atsižvelgta jį nustatant).

(d)Nurodykite taikytas formulės parametrų (pvz., Dmax) apskaičiavimo metodikas ir padarytas prielaidas (jei darytos) (išsamius paaiškinimus pateikite prieduose).

3.2.Nacionalinis lygmuo

(a)N – 1 formulė

(1)Vienos didžiausios dujų infrastruktūros nustatymas.

(2)Skaičiavimas pagal N – 1 formulę nacionaliniu lygmeniu.

(3)Visiems formulės elementams naudotų verčių apibūdinimas, įskaitant jiems apskaičiuoti panaudotas tarpines vertes (pvz., prie parametro EPm nurodykite pajėgumus visų įleidimo taškų, į kuriuos atsižvelgta jį nustatant).

(4)Nurodykite formulės parametrų (pvz., Dmax) apskaičiavimo metodikas (jei taikėte) (išsamius paaiškinimus pateikite prieduose).

(5)Jei taip yra nusprendusi valstybė narė, skaičiavimas pagal N – 1 formulę taikant poreikio valdymo priemones:

Skaičiavimas pagal N – 1 formulę, kaip nurodyta II priedo 5 punkte.

Visiems formulės elementams naudotų verčių apibūdinimas, įskaitant skaičiavime panaudotus tarpinius skaičius (jei skiriasi nuo skaičių, nurodytų pagal 3.2 punkto a papunkčio 3 papunktį).

Nurodykite formulės parametrų (pvz., Dmax) apskaičiavimo metodikas (jei taikėte) (išsamius paaiškinimus pateikite prieduose).

Paaiškinkite priimtas / numatytas priimti rinka grindžiamas poreikio valdymo priemones, kuriomis siekiama kompensuoti tiekimo sutrikimus, ir numatomą jų poveikį (Deff).

(6)Jei taip sutarta su kaimyninių valstybių narių kompetentingomis institucijomis, bendras skaičiavimo pagal N – 1 standartas:

Skaičiavimas pagal N – 1 formulę, kaip nurodyta II priedo 5 punkte.

Visiems formulės elementams naudotų verčių apibūdinimas, įskaitant skaičiavime panaudotas tarpines vertes (jei skiriasi nuo skaičių, nurodytų pagal 3.2 punkto a papunkčio 3 papunktį).

Nurodykite taikytas formulės parametrų (pvz., Dmax) apskaičiavimo metodikas ir padarytas prielaidas (jei darytos) (išsamius paaiškinimus pateikite prieduose).

Paaiškinkite, kaip susitarta užtikrinti, kad būtų įvykdytas N – 1 įpareigojimas.

(b)Transportavimo abiem kryptimis pajėgumas

(1)Nurodykite sujungimo taškus, kuriuose užtikrintas transportavimo abiem kryptimis pajėgumas, ir didžiausią transportavimo abiem kryptimis srautų pajėgumą.

(2)Nurodykite susitarimus, kuriais reglamentuojamas srauto priešinga kryptimi pajėgumo naudojimas (pvz., pertraukiamasis pajėgumas).

(3)Nurodykite sujungimo taškus, kuriuose pagal 4 straipsnio 4 dalį taikoma įpareigojimo išimtis, jos galiojimo trukmę ir kuo remiantis ji suteikta.

4.Atitiktis tiekimo standartui (5 straipsnis)

Aprašykite, kokios priemonės priimtos kiekvienoje valstybėje narėje siekiant atitikties tiekimo standartui, taip pat visiems sugriežtintiems tiekimo standartams ar papildomiems įpareigojimams, nustatytiems siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą:

(a)Taikoma saugomų vartotojų apibrėžtis, įskaitant apimamas vartotojų kategorijas ir jų metinį dujų suvartojimą (pagal kategoriją, grynoji vertė ir procentinė nacionalinio galutinio metinio dujų suvartojimo dalis).

(b)Dujų kiekiai, kurių reikia norint atitikti tiekimo standartą pagal 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje aprašytus scenarijus.

(c)Pajėgumas, kurio reikia norint atitikti tiekimo standartą pagal 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje aprašytus scenarijus.

(d)Priemonė (-s), taikoma (-os) siekiant atitikties tiekimo standartui:

(1)Priemonės (-ių) apibūdinimas.

(2)Adresatai.

(3)Jei taikoma ex ante tiekimo standarto laikymosi stebėsenos sistema, aprašykite ją.

(4)Sankcijų taikymo tvarka, jei taikoma.

(5)Aprašykite kiekvienos priemonės:

ekonominį poveikį, veiksmingumą ir efektyvumą;

poveikį aplinkai;

poveikį vartotojui.

(6)Jei taikomos ne rinkos priemonės (apie kiekvieną priemonę):

pagrįskite priemonės būtinumą (t. y. kodėl tiekimo saugumo negalima užtikrinti taikant vien rinkos priemones);

pagrįskite priemonės proporcingumą (t. y. kodėl ne rinkos priemonė yra mažiausiai ribojanti priemonė numatomam poveikiui pasiekti);

pateikite analizę, koks tokios priemonės poveikis:

(a)kitos valstybės narės tiekimo saugumui,

(b)nacionalinei rinkai,

(c)vidaus rinkai.

(7)Jei priemonės įvedamos po [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą], pateikite nuorodą į viešą priemonės (-ių) poveikio vertinimą, atliktą pagal 8 straipsnio 4 dalį.

(e)Jei taikoma, aprašykite visus sugriežtintus tiekimo standartus arba papildomus įpareigojimus, nustatytus siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą:

(1)Priemonės (-ių) apibūdinimas.

(2)Pagrįskite priemonės būtinumą (t. y. kodėl tiekimo saugumo standartą reikia sugriežtinti ir, jei taikomos ne rinkos priemonės, kodėl tiekimo saugumo negalima užtikrinti taikant vien rinkos priemones).

(3)Pagrįskite priemonės proporcingumą (t. y. kodėl tiekimo saugumo standarto sugriežtinimas arba papildomas įpareigojimas yra mažiausiai suvaržanti priemonė numatomam poveikiui pasiekti ir, jei taikomos ne rinkos priemonės, kodėl ne rinkos priemonė yra mažiausiai ribojanti priemonė numatomam poveikiui pasiekti).

(4)Adresatai.

(5)Susiję dujų kiekiai ir pajėgumai.

(6)Priemonės reikalavimų sumažinimo iki įprastų verčių remiantis solidarumo principu ir pagal 12 straipsnį mechanizmas.

(7)Nurodykite, kaip ši priemonė atitinka 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

5.Prevencinės priemonės

Apibūdinkite taikomas ar numatomas priimti prevencines priemones, įskaitant priemones dėl L dujų:

(a)Pagal kiekvieną rizikos vertinime nustatytos rizikos rūšį apibūdinkite kiekvieną priimtą prevencinę priemonę, nurodydami:

(1)jos nacionalinį arba regioninį aspektą;

(2)ekonominį poveikį, veiksmingumą ir efektyvumą;

(3)poveikį aplinkai;

(4)poveikį vartotojams.

Kai tinkama, nurodykite:

jungiamųjų dujotiekių tarp kaimyninių valstybių narių gerinimo priemones;

dujų tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairinimo priemones;

priemones, kuriomis siekiama apsaugoti tiekimo saugumui svarbią pagrindinę infrastruktūrą, kiek tai susiję su trečiųjų šalių subjektams priklausančia kontrole (įskaitant, kai tinkama, bendrąsias arba sektoriaus investicijų atrankos taisykles, specialias tam tikrų akcininkų teises ir t. t.).

(b)Apibūdinkite kitas priemones, kurios priimtos dėl nesusijusių su rizikos vertinimu priežasčių, bet kurios daro teigiamą poveikį regiono / valstybės narės tiekimo saugumui.

(c)Jei taikomos ne rinkos priemonės (apie kiekvieną priemonę):

(1)pagrįskite priemonės būtinumą (t. y. kodėl tiekimo saugumo negalima užtikrinti taikant vien rinkos priemones);

(2)pagrįskite priemonės proporcingumą (t. y. kodėl ne rinkos priemonė yra mažiausiai ribojanti priemonė numatomam poveikiui pasiekti);

(3)pateikite analizę, koks tokios priemonės poveikis:

pagrįskite priemonės būtinumą (t. y. kodėl tiekimo saugumo negalima užtikrinti taikant vien rinkos priemones);

pagrįskite priemonės proporcingumą (t. y. kodėl ne rinkos priemonė yra mažiausiai ribojanti priemonė numatomam poveikiui pasiekti);

pateikite analizę, koks tokios priemonės poveikis:

(a)kitos valstybės narės tiekimo saugumui,

(b)nacionalinei rinkai,

(c)vidaus rinkai.

(a)Paaiškinkite, kiek atsižvelgta į efektyvumo priemones, įskaitant poreikio valdymo priemones, siekiant padidinti tiekimo saugumą.

(b)Paaiškinkite, kiek atsižvelgta į atsinaujinančiuosius energijos išteklius siekiant padidinti tiekimo saugumą.

6.Kitos priemonės ir įpareigojimai (pvz., sistemos eksploatavimo saugos)

Apibūdinkite kitas gamtinių dujų įmonėms ir kitoms susijusioms organizacijoms nustatytas priemones ir įpareigojimus, kurie gali daryti poveikį dujų tiekimo saugumui, pvz., saugaus sistemos eksploatavimo įpareigojimas, įskaitant kam jis bus taikomas ir kokius dujų kiekius apima. Tiksliai paaiškinkite, kada ir kaip būtų taikomos šios priemonės.

7.Infrastruktūros projektai

(a)Apibūdinkite būsimos infrastruktūros projektus, įskaitant bendro intereso projektus regione, nurodydami numatomą jų diegimo laiką, pajėgumus ir numatomą poveikį dujų tiekimo saugumui regione.

(b)Nurodykite, kaip rengiant infrastruktūros projektus atsižvelgta į visos Sąjungos 10 metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 10 dalį parengė ENTSO-G.

8.Su dujų tiekimo saugumu susiję viešųjų paslaugų įsipareigojimai

Nurodykite galiojančius su tiekimo saugumu susijusius viešųjų paslaugų įsipareigojimus ir trumpai juos apibūdinkite (išsamesnę informaciją pateikite prieduose). Tiksliai paaiškinkite, kas ir kaip privalo laikytis tokių įsipareigojimų. Jei taikoma, apibūdinkite, kaip ir kada būtų pradedama vykdyti šiuos viešųjų paslaugų įsipareigojimus.

9.Parengti bendradarbiavimo mechanizmai

(a)Apibūdinkite regiono valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant šio prevencinių veiksmų plano ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plano parengimo ir įgyvendinimo, taip pat 12 straipsnio taikymo mechanizmus.

(b)Apibūdinkite bendradarbiavimo rengiant ir priimant 12 straipsnio taikymui būtinas nuostatas su regionui nepriklausančiomis valstybėmis narėmis mechanizmus.

10.Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Apibūdinkite konsultavimosi pagal 7 straipsnio 1 dalį mechanizmą ir konsultacijų, atliktų rengiant šį planą ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, rezultatus, gautus konsultuojantis su:

(a)dujų įmonėmis;

(b)atitinkamomis organizacijomis, atstovaujančiomis namų ūkių interesams;

(c)atitinkamomis organizacijomis, atstovaujančiomis pramonės dujų vartotojų, įskaitant elektros energijos gamintojus, interesams;

(d)nacionaline reguliavimo institucija.

11.Nacionaliniai ypatumai

Nurodykite visas nacionalines aplinkybes ir priemones, kurios yra svarbios tiekimo saugumui, bet neaptartos pirmesniuose šio plano skirsniuose, įskaitant priemones dėl L dujų tiekimo, jei L dujos nėra svarbios regioniniu lygmeniu.



Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano šablonas

Bendroji informacija

Regiono valstybės narės

Šį planą parengusių kompetentingų institucijų pavadinimai 10

1.Krizės lygių nustatymas

(a)Nurodykite už kiekvieno krizės lygio paskelbimą atsakingą kiekvienos valstybės narės įstaigą ir kokios procedūros vykdomos po tokio paskelbimo.

(b)Nurodykite rodiklius arba parametrus (jei naudojami), pagal kuriuos nustatoma, ar dėl įvykio labai pablogės tiekimas, ir sprendžiama dėl tam tikro krizės lygio paskelbimo.

2.Priemonės, kurių reikia imtis esant kiekvieno lygio krizei 11

2.1.Ankstyvasis įspėjimas

(a)Apibūdinkite šiame etape taikytinas priemones, apie kiekvieną priemonę nurodydami:

(1)trumpą priemonės apibūdinimą ir svarbiausius dalyvius;

(2)jei taikoma – kokios procedūros reikia laikytis;

(3)numatomą priemonės indėlį į įvykio poveikio mažinimą ar išankstinį pasirengimą tam įvykiui;

(4)apibūdinkite informacijos srautus tarp susijusių dalyvių.

2.2.Pavojus

(a)Apibūdinkite šiame etape taikytinas priemones, apie kiekvieną priemonę nurodydami:

(1)trumpą priemonės apibūdinimą ir svarbiausius dalyvius;

(2)jei taikoma – kokios procedūros reikia laikytis;

(3)numatomą priemonės indėlį į padėties švelninimą esant pavojui;

(4)apibūdinkite informacijos srautus tarp susijusių dalyvių.

(b)Apibūdinkite gamtinių dujų įmonėms taikomus informacijos teikimo įpareigojimus esant lygiui „pavojus“.

2.3.Ekstremalioji situacija

(a)Parenkite sąrašą iš anksto nustatytų tiekimo ir poreikio valdymo veiksmų, kurių reikia imtis, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas susidarius ekstremaliajai situacijai, taip pat nurodykite šalių, dalyvaujančių atliekant tokius veiksmus, sudarytus komercinius susitarimus ir, kai tinkama, kompensavimo gamtinių dujų įmonėms mechanizmus.

(b)Apibūdinkite šiame etape taikytinas rinkos priemones, apie kiekvieną priemonę nurodydami:

(1)trumpą priemonės apibūdinimą ir svarbiausius dalyvius;

(2)procedūrą, kurios reikia laikytis;

(3)nurodykite numatomą priemonės indėlį į padėties švelninimą susidarius ekstremaliajai situacijai;

(4)apibūdinkite informacijos srautus tarp susijusių dalyvių.

(c)Apibūdinkite planuojamas arba įgyvendintinas ne rinkos priemones, kurių turi būti imamasi susidarius ekstremaliajai situacijai, apie kiekvieną priemonę nurodydami:

(1)trumpą priemonės apibūdinimą ir svarbiausius dalyvius;

(2)pateikite tokios priemonės būtinumo krizei spręsti vertinimą, įskaitant priemonės panaudojimo laipsnį;

(3)išsamiai aprašykite priemonės įgyvendinimo procedūrą (pvz., kuo remiantis būtų nusprendžiama pradėti įgyvendinti šią priemonę, kas priimtų sprendimą);

(4)nurodykite numatomą priemonės indėlį, kuriuo papildomos rinkos priemonės, į padėties švelninimą susidarius ekstremaliajai situacijai;

(5)įvertinkite kitus priemonės poveikio aspektus;

(6)pagrįskite priemonės atitiktį 10 straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms;

(7)apibūdinkite informacijos srautus tarp susijusių dalyvių.

(d)Apibūdinkite gamtinių dujų įmonėms taikomus informacijos teikimo įpareigojimus.

3.Specialiosios priemonės dėl elektros energijos gamybos ir centralizuoto šilumos tiekimo

(a)Centralizuotas šilumos tiekimas

(1)Trumpai apibūdinkite tikėtiną dujų tiekimo sutrikimo poveikį centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje.

(2)Nurodykite priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sumažinti galimą dujų tiekimo sutrikimo poveikį centralizuotam šilumos tiekimui. Arba nurodykite, kodėl priimti specialias priemones yra netinkama.

(b)Elektros energijos, pagamintos naudojant dujas, tiekimas

(1)Trumpai apibūdinkite tikėtiną dujų tiekimo sutrikimo poveikį elektros energijos sektoriuje.

(2)Nurodykite priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sumažinti galimą dujų tiekimo sutrikimo poveikį elektros energijos sektoriui. Arba nurodykite, kodėl priimti specialias priemones yra netinkama.

(3)Nurodykite mechanizmus / galiojančias nuostatas, kuriais užtikrinamas tinkamas koordinavimas, įskaitant informacijos mainus tarp pagrindinių dalyvių, ypač perdavimo sistemos operatorių, dujų ir elektros energijos sektoriuose esant skirtingų lygių krizei.

4.Krizių valdytojas arba krizių valdymo grupė

Nurodykite, kas yra krizių valdytojas arba krizių valdymo grupė ir apibrėžkite jo (jos) vaidmenį.

5.Įvairių dalyvių vaidmenys ir pareigos

(a)Nustatykite, kokius vaidmenis ir pareigas, įskaitant sąveiką su kompetentingomis institucijomis ir, kai tinkama, su nacionaline reguliavimo institucija, esant kiekvieno lygio krizei vykdo šie dalyviai:

(1)gamtinių dujų įmonės;

(2)pramonės vartotojai;

(3)atitinkami elektros energijos gamintojai.

(a)Nustatykite kompetentingų institucijų ir įstaigų, kurioms buvo pavestos užduotys, vaidmenis ir pareigas esant kiekvieno lygio krizei.

6.Bendradarbiavimo mechanizmai

(a)Aprašykite taikomus bendradarbiavimo regione mechanizmus, kuriais užtikrinamas tinkamas koordinavimas esant kiekvieno lygio krizei. Aprašykite sprendimų priėmimo tinkamai reaguojant į kiekvieno lygio krizę regiono lygmeniu tvarką, jei ji nustatyta ir jei nebuvo aprašyta 2 punkte.

(b)Aprašykite taikomus bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo su regionui nepriklausančiomis valstybėmis narėmis esant kiekvieno lygio krizei mechanizmus.

7.Valstybių narių solidarumas

(a)Apibūdinkite sudarytus regiono valstybių narių susitarimus, kuriais užtikrinamas 12 straipsnyje nurodyto solidarumo principo taikymas.

(b)Apibūdinkite sudarytus regiono valstybių narių susitarimus su kitų regionų valstybėmis narėmis, kuriais užtikrinamas 12 straipsnyje nurodyto solidarumo principo taikymas.

8.Priemonės dėl nesaugomų vartotojų nepagrįsto vartojimo

Apibūdinkite taikomas priemones, kuriomis užtikrinama, kad esant ekstremaliajai situacijai nesaugomi vartotojai nevartotų saugomiems vartotojams tiekiamų dujų. Nurodykite priemonės pobūdį (administracinė, techninė ir t. t.), pagrindinius dalyvius ir procedūras, kurių būtina laikytis.

9.Ekstremaliųjų situacijų bandymai

(a)Nurodykite ekstremaliųjų situacijų tikralaikio atsako modeliavimo tvarkaraštį.

(b)Nurodykite dalyvius, procedūras ir konkrečius modeliuojamus didelio ir vidutinio poveikio scenarijus.

Atnaujintuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose trumpai apibūdinkite nuo paskutinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano pateikimo atliktus bandymus ir pagrindinius rezultatus. Nurodykite, kokios priemonės priimtos atsižvelgiant į šių bandymų rezultatus.



VI PRIEDAS

Prevencinių veiksmų planų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų tarpusavio vertinimas

1.Kiekvieną prevencinių veiksmų planą ir kiekvieną ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, apie kurį pranešta, įvertina tarpusavio vertinimo grupė.

2.Kiekviename regione sudaroma po vieną tarpusavio vertinimo grupę. Kiekvieną tarpusavio vertinimo grupę sudaro po vieną ne daugiau kaip penkių kompetentingų institucijų atstovą, ENTSO-G atstovas ir stebėtojo teisėmis joje dalyvauja Komisija. Komisija parenka tarpusavio vertinimo grupėse dalyvausiančius kompetentingų institucijų ir ENTSO-G atstovus, atsižvelgdama į geografinę pusiausvyrą ir įtraukdama bent vieną kaimyninės valstybės narės kompetentingos institucijos atstovą. Tarpusavio vertinimo grupės nariai negali priklausyti jokiai kompetentingai institucijai ar kitoms įstaigoms ar asociacijoms, dalyvavusioms rengiant vertinamą planą.

3.Komisija informuoja tarpusavio vertinimo grupę apie planus, apie kuriuos pranešama. Per du mėnesius nuo informacijos gavimo dienos atitinkama tarpusavio vertinimo grupė parengia ataskaitą ir pateikia ją Komisijai. Prieš pateikdama ataskaitą, tarpusavio vertinimo grupė prevencinių veiksmų planą ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planą bent kartą aptaria su juos parengusiomis kompetentingomis institucijomis. Komisija paskelbia ataskaitą.

4.Atsižvelgdama į tarpusavio vertinimo ataskaitą, Dujų koordinavimo grupė aptaria prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus siekdama užtikrinti skirtingų regionų planų tarpusavio darną ir darną visoje Sąjungoje.


VII PRIEDAS

Ne rinkos priemonių dujų tiekimo saugumui užtikrinti sąrašas

Rengdama prevencinius veiksmų planus ir ekstremalių situacijų valdymo planus kompetentinga institucija apsvarsto galimybę taikyti toliau nurodytas priemones tik susidarius ekstremaliajai situacijai ir atsižvelgia į šį orientacinį ir neišsamų priemonių sąrašą:

Tiekimo valdymo priemonės:

strateginių dujų atsargų naudojimas;

privalomas alternatyvaus kuro atsargų naudojimas (pvz., laikantis Tarybos direktyvos 2009/119/EB 12 );

privalomas elektros energijos, pagamintos naudojant kitus šaltinius nei dujos, naudojimas;

privalomas dujų gavybos lygio padidinimas;

privalomas ėmimas iš saugyklų.

Poreikio valdymo priemonės:

įvairūs poreikio privalomo mažinimo etapai, įskaitant šiuos:

privalomas kuro rūšies pakeitimas;

privalomas pertraukiamųjų pajėgumų sutarčių panaudojimas, kai jos ne visapusiškai išnaudojamos kaip rinkos priemonių dalis;

privalomas nuolatinių pajėgumų atsisakymas.



VIII PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (ES) Nr. 994/2010

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

6 straipsnis

4 straipsnis

8 straipsnis

5 straipsnis

9 straipsnis

6 straipsnis

4 straipsnis

7 straipsnis

5 straipsnis

8 straipsnis

10 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnis

13 straipsnis

12 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

14 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

16 straipsnis

19 straipsnis

15 straipsnis

20 straipsnis

17 straipsnis

21 straipsnis

I priedas

II priedas

7 straipsnis

III priedas

IV priedas

I priedas

IV priedas

V priedas

II priedas

III priedas

VII priedas

VI priedas

VIII priedas

(1) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).
(2) Jei kuri nors kompetentinga institucija šią užduotį pavedė atlikti kitam subjektui (-ams), nurodykite jos vardu rizikos vertinimą parengusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimą (-us).
(3) Pirmajame vertinime pateikite paskutinių dvejų metų duomenis. Atnaujintuose vertinimuose pateikite paskutinių 4 metų duomenis.
(4) Įskaitant pramonės vartotojus, elektros energijos gamybą, centralizuotą šilumos tiekimą, buitinius vartotojus ir paslaugas ir kitus (nurodykite, kokie vartotojai priskirti prie pastarojo tipo). Taip pat nurodykite saugomų vartotojų suvartojamą kiekį.
(5) Apibūdinkite taikytą metodiką.
(6) Jei kuri nors kompetentinga institucija šią užduotį pavedė atlikti kitam subjektui (-ams), nurodykite jos vardu planą parengusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimą (-us).
(7) Pirmajame plane pateikite paskutinių dvejų metų duomenis. Atnaujintuose planuose pateikite paskutinių 4 metų duomenis.
(8) Įskaitant pramonės vartotojus, elektros energijos gamybą, centralizuotą šilumos tiekimą, buitinius vartotojus ir paslaugas ir kitus (nurodykite, kokie vartotojai priskirti prie pastarojo tipo). 
(9) Apibūdinkite taikytą metodiką.
(10) Jei kuri nors kompetentinga institucija šią užduotį pavedė atlikti kitam subjektui (-ams), nurodykite jos vardu planą parengusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimą (-us).
(11) Nurodykite regionines ir nacionalines priemones.
(12) 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (OL L 265, 2009 10 9, p. 9).
Top