AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.        Bendrosios pasiūlymo aplinkybės

Reglamentas Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą[1], priimtas 2007 m. liepos 11 d. siekiant gerinti galimybes kreiptis į teismą supaprastinant ir pagreitinant tarpvalstybinį bylinėjimąsi dėl nedidelių sumų ir sumažinant tokio bylinėjimosi išlaidas. Be to, reglamentu siekta pagerinti teismo sprendimų vykdymą – atsisakyta tarpinių procedūrų (egzekvatūros), kurių reikėjo, kad teismo sprendimas būtų pripažintas ir vykdomas kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje jis buvo priimtas.

Be valstybių narių teisėje nustatytų procedūrų, Reglamentu įvesta alternatyvi procedūra, taikytina tarpvalstybinėms byloms, kurių suma neviršija 2 000 EUR. Reglamentas ES (išskyrus Daniją) taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Tai iš esmės rašytinė procedūra, kurioje naudojamos standartinės formos ir taikomi griežti terminai. Nereikalaujama, kad šalims atstovautų advokatas, ir skatinama naudoti elektronines ryšio priemones. Be to, pralaimėjusi šalis turi padengti tik tas laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas, kurios yra proporcingos ieškinio sumai. Tarpvalstybinius sandorius ES sudarantys vartotojai ir įmonės gali pasitelkti šią procedūrą kaip priemonę palengvinti kreipimąsi į teismą ir pagerinti jų teisių įgyvendinimą.

Reglamento 28 straipsnyje reikalaujama, kad iki 2014 m. sausio 1 d. Komisija pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui išsamų pranešimą apie šio reglamento veikimą, kuriame atsižvelgiama į maksimalią 2 000 EUR ieškinio sumą. Prireikus prie šio pranešimo turėtų būti pridedami pasiūlymai dėl pakeitimų.

1.2.        Kodėl reikia peržiūrėti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą

Europos Sąjungai išgyvenant didžiausią kada nors patirtą ekonomikos krizę, Europos Sąjungos teisingumo sistemos veiksmingumo gerinimas pasidarė vienas svarbiausių paramos ekonomikai veiksnių[2]. Viena iš priemonių, kuriomis siekiama veiksmingesnės ES teisingumo sistemos – peržiūrėti Reglamentą, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų ieškinių nagrinėjimo procedūrą.

Priimant Reglamentą pripažinta, kad neveiksmingo bylinėjimosi dėl nedidelių sumų problema tampa dar sudėtingesnė, kai ieškinius dėl nedidelių sumų reikia pareikšti kitose ES valstybėse narėse. Tokiais atvejais kyla daugiau sunkumų dėl to, kad šalys neišmano užsienio šalies įstatymų ir teisminių procedūrų, joms reikia dažniau pasitelkti vertėjus raštu bei žodžiu ir vykti į kitose šalyse vykstantį žodinį nagrinėjimą. Pastaraisiais metais išaugus tarpvalstybinės ES prekybos apimčiai, kuri, prognozuojama, ir toliau augs, tampa kaip niekad svarbu užtikrinti veiksmingą žalos atlyginimo mechanizmą, kuris yra viena iš paramos ekonomikai priemonių.

Procedūra, kurioje numatyta naudoti standartines formas ir nemokamai padėti šalims jas užpildyti, leidžia teismams išnagrinėti visą bylą rašytinio proceso tvarka – šalims nebūtina vykti į žodinio nagrinėjimo posėdžius (nebent išimtiniais atvejais, kai sprendimo negalima priimti remiantis rašytiniais įrodymais) ar samdyti joms atstovaujantį advokatą. Reglamente teismai taip pat raginami ieškinio formas priimti ir žodinį nagrinėjimą organizuoti nuotolinio ryšio priemonėmis. Galiausiai, taikant šią procedūrą priimtas teismo sprendimas laisvai „juda“ tarp valstybių narių, ir tam, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas, nebereikia jokių tarpinių procedūrų[3].

Tačiau nors ši procedūra labai padėtų mažinti tarpvalstybinio bylinėjimosi išlaidas ir trukmę, praėjus keletui metų nuo Reglamento įsigaliojimo ji vis dar menkai žinoma ir mažai naudojama. 2011 m. rezoliucijoje[4] Europos Parlamentas tvirtino, kad reikia dar daug nuveikti, kad būtų sukurtas teisinis tikrumas, įveikti kalbos barjerai bei užtikrintas procedūrų skaidrumas. Jis paragino Komisiją imtis veiksmų, kad vartotojai ir įmonės būtų geriau informuojami apie esamas teisės priemones, kaip antai Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, ir jomis naudotųsi. Vartotojams ir įmonėms atstovaujančios suinteresuotosios šalys taip pat atkreipė dėmesį, kad Reglamentą reikėtų toliau tobulinti, kad jis duotų daugiau naudos vartotojams ir įmonėms, ypač MVĮ. Valstybės narės taip pat nustatė tam tikrų šalintinų dabartinio Reglamento trūkumų.

Iš esmės šios problemos kyla dėl dabartinių taisyklių trūkumų: pavyzdžiui, galimybės taikyti procedūrą yra ribotos dėl labai nedidelės maksimalios ieškinio sumos bei taikymo srities tarpvalstybinėse bylose, procedūra tebėra pernelyg sudėtinga, brangi ir ilga, be to, nebetinkama atsižvelgiant į techninę pažangą, valstybių narių teisingumo sistemose padarytą po Reglamento priėmimo. Net jei problemos tėra sukeltos netinkamo dabartinių taisyklių įgyvendinimo – pavyzdžiui, iš dalies tai pasakytina apie skaidrumo trūkumo problemą – tenka pripažinti, kad ne visos Reglamento nuostatos yra aiškios. Siekdama spręsti nepakankamo informuotumo klausimą, Europos Komisija jau ėmėsi keleto priemonių, pavyzdžiui,  valstybėse narėse surengė teminių seminarų ciklą, skirtą supažindinti MVĮ su šia procedūra, paskelbė praktines gaires ir išplatino Europos verslininkų mokymams skirtus mokymo modulius.

2013 m. ES pilietybės ataskaitoje[5] Komisija nurodė, kad Reglamento peržiūra yra vienas iš būdų stiprinti Sąjungos piliečių teises, nes palengvintų ginčų dėl pirkinių kitoje valstybėje narėje sprendimą. Ši iniciatyva įtraukta ir į Europos vartotojų darbotvarkę[6] kaip priemonė vartotojų teisių įgyvendinimui pagerinti. Be to, Reglamento atnaujinimas atitinka dabartinius ES politikos prioritetus – skatinti ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą sukuriant veiksmingesnes ir paprastesnes teismines procedūras, kuriomis galėtų lengviau pasinaudoti MVĮ.

1.3.        Kodėl reikia peržiūrėti Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 17 straipsnį

Jeigu vykdant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą atsakovas pareiškia prieštaravimą, byla toliau nagrinėjama įprasto civilinio proceso tvarka. Tačiau atsiradus Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai pasidarė nepagrįsta taikyti šį apribojimą ieškiniams, patenkantiems į Reglamento 861/2007 taikymo sritį.

Todėl Reglamente (EB) Nr. 1896/2006 reikėtų patikslinti, kad tuomet, kai ginčui taikytina Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, šią procedūrą gali pasitelkti ir Europos mokėjimo įsakymo procedūros šalis, pareiškusi prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Komisija kelis kartus rengė konsultacijas, per kurias surinko informaciją apie dabartinio reglamento taikymą ir jį peržiūrint keistinas nuostatas. Iš jų rezultatų matyti, kokių politinių permainų tikisi suinteresuotosios šalys ir valstybės narės – į tai atsižvelgta atliekant poveikio vertinimą.

2012 m. lapkričio–gruodžio mėn. atlikta „Eurobarometro“ apklausa siekiant įvertinti Europos piliečių žinias apie Reglamento taikymą, jų lūkesčius ir patirtį šioje srityje[7]. Apklausa parodė, kad 71 proc. šiuo metu pateiktų vartotojų ieškinių suma neviršija Reglamente nustatytos 2 000 EUR ribos. Mažiausia suma, dėl kurios vartotojai ryžtųsi bylinėtis kitoje valstybėje narėje, vidutiniškai yra 786 EUR. 12 proc. apklaustųjų žino apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, o 1 proc. visų apklaustųjų teigia ja jau pasinaudoję. 69 proc. pasinaudojusiųjų procedūra yra patenkinti. 97 proc. visų apklaustųjų, per pastaruosius dvejus metus iškėlusių teisme bylą prieš įmonę ir ją laimėjusių (ir savo, ir kitose šalyse), patvirtino, kad teismo sprendimas buvo sėkmingai įvykdytas. Svarbiausi veiksniai, kurie paskatintų piliečius kreiptis į teismą: galimybė išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant teismo posėdžiuose (33 proc.), galimybė nesisamdyti advokato (26 proc.), procedūras atlikti internetu (20 proc.) ir gimtąja kalba (24 proc).

2013 m. kovo 9 d. – birželio 10 d. vyko viešos konsultacijos internetu. Per jas surinkta pasiūlymų, kaip būtų galima Reglamentą patobulinti ir dar supaprastinti, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra duotų dar daugiau naudos, ypač vartotojams ir MVĮ. Gauta 80 atsakymų iš įvairiausių suinteresuotųjų šalių, kaip antai vartotojų ir verslo asociacijų, teisėjų, advokatų ir mokslininkų. Per konsultacijas paaiškėjo[8], kad 66 proc. apklaustųjų pritaria, kad maksimali ieškinio suma turėtų būti padidinta iki 10 000 EUR, 63 proc. – kad vykdant procedūrą reikėtų naudotis elektroninėmis priemonėmis, o 71 proc. palaiko idėją, kad teismuose reikėtų įdiegti vaizdo konferencijų ar panašią elektroninio ryšio įrangą. Tik 28 proc. apklaustųjų manė, kad valstybės narės teikia nemokamą pagalbą.

2013 m. balandžio mėn. pradžioje valstybėms narėms ir Europos teisminiam tinklui buvo išsiųstas išsamus klausimynas apie Reglamento veikimą ir praktinį taikymą. Šio klausimyno tikslas buvo surinkti duomenis apie tai, kiek bylų valstybėse narėse išnagrinėjama taikant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, ar teismo procese naudojamos elektroninės ryšio priemonės, ar teikiama pagalba piliečiams pildant formas ir kokia būtent, apie procesinius terminus, žodinį nagrinėjimą ir įrodymus, bylinėjimosi išlaidas bei tai, ar maksimali ieškinio dėl nedidelės sumos suma turėtų būti padidinta. Atsakymus buvo galima pateikti iki 2013 m. gegužės 15 d. Iš viso gauta 20 valstybių narių atsakymų[9].

Europos teisminis tinklas surengė ne vieną diskusiją apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros taikymą, reikalingas priemones, kad būtų plačiau žinoma, jog tokia procedūra yra ir kaip ji veikia, taip pat apie galimus jos patobulinimus. 2011 m. gegužės 17 d. susitikime kai kurios valstybės narės nurodė, kad visos Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros galimybės praktikoje neišnaudojamos –kad reikėtų patobulinti procesines nuostatas ir imtis visuomenės informavimo priemonių. Sukurta darbo grupė, kuriai pavesta parengti teisininkams skirtą praktinį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros vadovą. 2013 m. gegužės 29–30 d. susitikime aptarti įvairūs taisytini aspektai, pavyzdžiui, maksimalios ieškinio sumos didinimas, elektroninių ryšio priemonių naudojimas teismų ir bylos šalių tarpusavio ryšiams palaikyti, būtinųjų ES procedūrinių standartų nustatymas, pavyzdžiui, dėl galimybės žodinį nagrinėjimą rengti pasitelkiant vaizdo konferencijas, dėl žyminių mokesčių nustatymo ir mokėjimo skaidrumo, taip pat dėl pagalbos procedūros dalyviams, įskaitant teisinį atstovavimą.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Pagrindiniai pasiūlymo aspektai

Pagrindiniai siūlomi pakeitimai:

· išplėsti Reglamento taikymo sritį – jis būtų taikomas tarpvalstybiniams ieškiniams, kurių suma ne didesnė kaip 10 000 EUR;

· išplėsti tarpvalstybinių bylų apibrėžtį;

· pagerinti elektroninių ryšio priemonių panaudojimą, taip pat įteikiant tam tikrus dokumentus;

· įpareigoti teismus per žodinį nagrinėjimą ir renkant įrodymus naudotis vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis;

· nustatyti šioje procedūroje leistiną maksimalų žyminį mokestį;

· įpareigoti valstybes nares įdiegti nuotolinio mokėjimo priemones žyminiams mokesčiams sumokėti;

· sušvelninti D formos (pažymos dėl sprendimo vykdymo) vertimo reikalavimą – versti reikėtų tik sprendimo esmę;

· įpareigoti valstybes nares teikti informaciją apie žyminius mokesčius, jų mokėjimo būdus ir galimybę gauti pagalbą formoms užpildyti.

3.1.1.     Reglamento taikymo srities išplėtimas, įtraukiant į ją tarpvalstybinius ieškinius, kurių suma ne didesnė kaip 10 000 EUR

Nustatyta maksimali 2 000 EUR ieškinio suma riboja Reglamento taikymo sritį. Vartotojams tai nėra labai svarbu, nes dažniausiai jų ieškiniai 2 000 EUR sumos neviršija, tačiau MVĮ galimybės pasinaudoti šia procedūra dėl to yra labai menkos. Tik 20 proc. įmonių ieškinių yra dėl mažesnės kaip 2 000 EUR sumos, o 2 000–10 000 EUR ieškiniai sudaro maždaug 30 proc. visų įmonių pareiškiamų tarpvalstybinių ieškinių.

45 proc. įmonių dėl tarpvalstybinio ginčo nesikreipia į teismą, nes bylinėjimosi išlaidos neproporcingos ieškinio sumai, o 27 proc. – nes procesas užtruktų per ilgai. Supaprastintą europinę procedūrą pritaikius ir 2 000–10 000 EUR sumos tarpvalstybiniams ieškiniams, bylinėjimosi išlaidos ir trukmė gerokai sumažėtų.

Pastaraisiais metais kai kurios valstybės narės išplėtė savo nacionalinių supaprastintų procedūrų taikymo sritį ir padidino maksimalią ieškinio sumą. Ši tendencija patvirtina, kad teisingumo sistemas metas modernizuoti ir padaryti lengviau prieinamas piliečiams – reikia paprastesnių, ekonomiškų ir greitų procedūrų ieškiniams dėl nedidelių sumų pareikšti. Todėl pagal dabartinę Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą nustatytą 2 000 EUR maksimalią ieškinio sumą taip pat reikia padidinti.

Padidinus dabartinę maksimalią sumą, šalys, pasinaudodamos supaprastinta europine procedūra, galės išspręsti teisme kur kas daugiau bylų. Tikėtina, kad dar supaprastinus tvarką, sumažinus bylinėjimosi išlaidas ir trukmę bus atnaujinamos bylos, iki šiol likusios neišnagrinėtos. Labiausiai šių permainų naudą pajus MVĮ, tačiau jos bus naudingos ir vartotojams, nes maždaug penktadalis vartotojų ieškinių yra dėl didesnių kaip 2 000 EUR sumų. Ir įmonėms, ir vartotojams bus palanku tai, kad dažniau taikydami šią procedūrą teisėjai, teismų tarnautojai ir teisininkai geriau su ja susipažins, taigi vykdys ją geriau ir veiksmingiau.

3.1.2.     Tarpvalstybinių bylų apibrėžties išplėtimas

Dabar Reglamentas taikomas tik tiems tarpvalstybiniams ginčams, kuriuose bent vienos iš šalių nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje kreipiamasi į teismą. Tačiau kai kurie aiškų tarpvalstybinį aspektą turintys ginčai, kuriuos būtų patogu spręsti pagal supaprastintą europinę procedūrą, į Reglamento taikymo sritį nepatenka tik todėl, kad jų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje narėje. Pavyzdžiui, tai bylos, kuriose:

· sutarties vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kitoje valstybėje narėje esančio atostogų būsto nuomos atveju; arba

· žalą sukėlusio įvykio vieta yra kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kai šalys patyrė automobilio avariją kitos valstybės narės pasienio regione; arba

· teismo sprendimas turi būti vykdomas kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kai vykdant teismo sprendimą reikia išieškoti iš atsakovo darbo užmokesčio, kurį jis gauna kitoje valstybėje narėje.

Jeigu pagal Reglamento [(EB) Nr. 44/2001]/[(ES) Nr. 1215/2012] nuostatas ieškovas gali pasirinkti kompetentingą teismą ir pagal vietą, kurioje yra jo bei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, ir pagal sutarties vykdymo ar žalos padarymo vietą kitoje valstybėje narėje, atsakovui pasirinkus bendros jo ir atsakovo nuolatinės gyvenamosios valstybės narės teismą iš jo negali būti atimama galimybė pasinaudoti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, kuri būtų taikytina antruoju atveju.

Be to, dėl dabartinio apribojimo trečiųjų šalių gyventojai negali būti ieškovais ar atsakovais ES valstybių narių teismuose pareiškiamuose ieškiniuose pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, nors nacionalinių procedūrų, skirtų tokių šalių gyventojams ar ES piliečiams, Europoje nėra.

Priėmus Reglamento pakeitimus Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra būtų taikytina visoms tarpvalstybinio pobūdžio byloms, taip pat susijusioms su trečiosiomis šalimis. Todėl supaprastintą europinę procedūrą pasitelkusiems piliečiams bylinėtis būtų paprasčiau, sumažėtų proceso išlaidos ir trukmė, pavyzdžiui, kai reikia apklausti ekspertą valstybėje narėje, kur buvo vykdoma sutartis ar padaryta žala. Be to, pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtą teismo sprendimą būtų lengviau vykdyti kitoje valstybėje narėje, nes procedūra, kurią taikant buvo priimtas konkretus sprendimas, joje būtų gerai žinoma ir laikoma patikima.

Kadangi pagal Reglamento 4 straipsnio 3 dalį teismai gali patikrinti, ar jurisdikcija pagal Reglamento taisykles nustatyta teisingai, ieškovų piktnaudžiavimo tikimybė yra labai maža.

3.1.3.     Geresnis elektroninių ryšio priemonių panaudojimas, taip pat dokumentų įteikimui

Iš esmės kai kuriuos dokumentus šalys ir teismai vieni kitiems galėtų perduoti elektroninėmis ryšio priemonėmis – tarpvalstybinėse bylose taip susitaupytų laiko ir išlaidų, ypač kai atstumai dideli. Pirminį ieškinį jau dabar galima pareikšti elektroniniu būdu, jei atitinkamoje valstybėje narėje tai leidžiama. Tačiau kai dokumentus šalims reikia įteikti proceso metu[10], pagrindinis įteikimo būdas pagal Reglamentą yra siuntimas paštu su gavimo patvirtinimu. Kiti būdai dokumentams įteikti gali būti naudojami tik tuomet, jei paštu jų įteikti neįmanoma.

Tačiau keliose valstybėse narėse jau įdiegta elektroninio dokumentų įteikimo sistema. Pasiūlymu ketinama įteikimą elektroninėmis priemonėmis prilyginti įteikimui paštu, kad šios valstybės narės galėtų leisti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros šalims naudotis savo įdiegtomis elektroninėmis priemonėmis. Procesas supaprastėtų ir laiko bei išlaidų būtų sutaupoma tik bylinėjantis tose valstybėse narėse, kuriose įdiegta elektroninė dokumentų įteikimo sistema. Ilgainiui šių technologijų privalumais turėtų pasinaudoti vis daugiau valstybių narių.

Pasiūlyme įtvirtinama taisyklė, kad kitus, ne tokius svarbius dokumentus šalys ir teismai visų pirma vieni kitiems įteikia elektroninėmis ryšio priemonėmis, nebent šalys susitartų kitaip.

3.1.4.     Teismų įpareigojimas per žodinį nagrinėjimą ir renkant įrodymus naudotis vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra iš esmės yra rašytinė procedūra. Tačiau išimties atveju teismas gali surengti žodinį nagrinėjimą, jei toks nagrinėjimas ar eksperto arba liudytojo apklausa reikalingi sprendimui priimti. Žodinis nagrinėjimas gali būti vykdomas pasitelkiant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio priemones. Vis dėlto praktikoje žodinis nagrinėjimas paprastai yra rengiamas ir dažnai reikalaujama šalių dalyvavimo, o tai šalims reiškia dideles kelionės išlaidas ir ilgesnį procesą.

Pirma, pakeitus atitinkamą Reglamento nuostatą būtų griežčiau įtvirtinta, kad taikant supaprastintą procedūrą žodinis nagrinėjimas gali būti rengiamas tik išimties tvarka. Antra, teismai būtų įpareigoti per žodinį nagrinėjimą visada naudotis nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip antai vaizdo konferencijomis ar telekonferencijomis. Siekiant apsaugoti šalių teises, išimtis bus daroma tuomet, jei šalis aiškiai paprašys leisti jai dalyvauti teismo posėdyje.

Dėl šio pakeitimo valstybėms narėms gali tekti savo teismuose, dar netaikančiuose šių technologijų, įdiegti reikiamą ryšių įrangą. Valstybės narės gali pasirinkti iš įvairių techninių galimybių, įskaitant ekonomiškas interneto priemones.

3.1.5.     Šioje procedūroje leistino maksimalaus žyminio mokesčio nustatymas

Žyminiai mokesčiai surenkami iš karto pareiškiant ieškinį. Jei žyminiai mokesčiai sudaro daugiau kaip 10 proc. ieškinio sumos, jie laikomi neproporcingais. Tokiu atveju ieškovas gali nesiryžti bylinėtis. Daugelyje valstybių narių nustatyti ir minimalūs žyminiai mokesčiai, kuriais siekiama atgrasyti nuo nepagrįsto arba piktnaudžiaujamo bylinėjimosi. Vidutiniškai minimalus žyminis mokestis yra 34 EUR.

Siūloma nuostata valstybių narių žyminiai mokesčiai nėra suderinami. Ja būtų nustatytas ieškiniams pagal Reglamentą taikytinas didžiausias leistinas žyminis mokestis, atitinkantis tam tikrą ieškinio sumos procentinę dalį, kurią viršijus būtų laikoma, kad žyminis mokestis yra neproporcingas ieškinio sumai ir riboja ieškinių dėl nedidelių sumų pareiškėjų galimybes kreiptis į teismą. Nustačius Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje maksimalią leistiną žyminių mokesčių sumą, bylinėjimosi išlaidos sumažėtų tose valstybėse narėse, kuriose šie mokesčiai yra neproporcingi ieškinio sumai. Todėl ieškovams procedūra taptų patrauklesnė.

Be to, tokia priemonė leistų valstybėms narėms toliau taikyti minimalaus žyminio mokesčio apribojimą, su sąlyga, kad jis neužkerta kelio ieškiniams dėl mažesnių sumų. Ši priemonė proporcinga atsižvelgiant į tarpvalstybinių ginčų specifiką – kitaip nei vidaus ginčuose, jų šalys paprastai patiria papildomų išlaidų, kaip antai vertimo raštu ar (jei rengiamas žodinis nagrinėjimas) kelionės ir vertimo žodžiu išlaidų.

3.1.6.     Valstybių narių įpareigojimas įdiegti nuotolinio mokėjimo priemones žyminiams mokesčiams mokėti

Žyminių mokesčių mokėjimo būdai įvairiose valstybėse narėse yra skirtingi. Ypač kai mokėti galima tik grynaisiais pinigais ar pašto ženklais, šalys priverstos patirti kelionės išlaidų arba samdytis advokatą teismo valstybėje narėje, ir dėl to jie gali nesiryžti pareikšti ieškinio. Panašių problemų kyla ir tuomet, kai vienintelis priimtinas mokėjimo būdas yra čekiai, kurie daugelyje valstybių narių nenaudojami, arba mokėjimas per advokatą.

Pasiūlymu siekiama įpareigoti valstybes nares įdiegti nuotolinio mokėjimo priemones, bent jau galimybę mokėti banko pavedimu ir kredito ar debeto kortelėmis mokėjimo internetu sistemose. Tai turėtų padidinti bendrą teisingumo sistemos veiksmingumą, nes šalys sutaupys laiko ir lėšų.

3.1.7.     D formos (pažymos dėl sprendimo vykdymo) vertimo reikalavimo sušvelninimas – versti reikia tik sprendimo esmę

Teismo sprendimo vykdymo etapu suinteresuotoji bylos šalis turi užtikrinti, kad D formoje pateikiama pažyma dėl sprendimo vykdymo sertifikuoto vertėjo būtų išversta į vykdymo valstybės narės kalbą ar kalbas. Tik kelios valstybės narės priima kitomis kalbomis surašytą D formą.

Dėl prievolės išversti D formą kyla nereikalingų išlaidų, nes versti turėtų būti prašoma tik šios formos 4.3 skirsnį (sprendimo esmę) – kitos jos dalys į visas kalbas jau išverstos. Tačiau vertėjai dažnai ima mokestį už visos formos vertimą. Todėl nereikalingos išlaidos, kurias patiria sprendimo vykdymu suinteresuota šalis, kartu su kitomis išlaidomis gali atgrasyti ją nuo bylinėjimosi ar teismo sprendimo vykdymo proceso.

Įsigaliojus siūlomam pakeitimui, vertimo reikalavimas bus taikomas tik teismo sprendimo esmei, kuri išdėstoma D formos 4.3 skirsnyje.

3.1.8.     Valstybių narių įpareigojimas teikti informaciją apie žyminius mokesčius, jų mokėjimo būdus ir galimybę gauti pagalbą formoms užpildyti

Šiuo metu pagal Reglamento 25 straipsnį valstybės narės privalo pranešti Komisijai apie kompetentingus teismus, priimtinas ryšio priemones, galimybes apskųsti teismo sprendimą, teismo sprendimo vykdymo procese ir bendraujant su vykdymo užtikrinimo institucijomis priimtinas kalbas. Šią informaciją Komisija viešai paskelbia. Tačiau informacija apie žyminius mokesčius ir jų mokėjimo būdus iki šiol nebuvo įtraukta į šį sąrašą. Valstybių narių prievolė bendradarbiauti viešai skelbiant informaciją apie išlaidas (24 straipsnis) kol kas neužtikrino skaidrumo šioje srityje. Be to, valstybių narių prievolė teikti praktinę pagalbą formoms užpildyti (11 straipsnis) daugeliu atvejų taip pat nėra įgyvendinta.

Nustačius valstybių narių prievolę pranešti Komisijai apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros žyminius mokesčius ir jų mokėjimo būdus, taip pat apie galimybę šalims gauti praktinę pagalbą, ir Komisijos prievolę viešai paskelbti šią informaciją, padidėtų skaidrumas ir kartu pagerėtų galimybės kreiptis į teismą.

3.2.        Kiti techniniai pakeitimai

Kai kurias Reglamento (EB) Nr. 861/2007 nuostatas reikėtų patobulinti atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčius, kaip antai įsigaliojusią Lisabonos sutartį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

Pirma, Reglamento 26 ir 27 straipsnius reikia suderinti su naująja delegavimo procedūra, nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu.

Antra, reikia patikslinti Reglamento 18 straipsnį, kad būtų išvengta praktinių problemų, panašių į tas, kurias Teisingumo Teismas neseniai nagrinėjo gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą – jame Teismo prašyta išaiškinti panašią nuostatą Reglamento (EB) Nr. 1896/2006[11] taikymo požiūriu. Ta pati teisė kreiptis dėl teismo sprendimo peržiūros truputį kitaip, bet jau aiškiau, suformuluota Reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Nėra jokio pagrindo, dėl kurio šios nuostatos dėl peržiūros, kuriomis siekiama to paties tikslo, įvairiuose Europos reglamentuose turėtų būti formuluojamos skirtingai. Siūloma peržiūrėtame Reglamente tiksliau apibrėžti teisę kreiptis dėl peržiūros, kad jos formuluotė atitiktų Reglamentą Nr. 4/2009.

3.3.        Teisinis pagrindas

Reglamentas (EB) Nr. 861/2007 priimtas remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 61 straipsnio c punktu, kuriame įtvirtinta, kad Taryba nustato priemones teismų bendradarbiavimo, susijusio su civilinėmis bylomis, srityje, ir Europos bendrijos steigimo sutarties 67 straipsnio 1 dalimi, kurioje apibrėžiama taikytina teisėkūros procedūra. Nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo visi Reglamento (EB) Nr. 861/2007 pakeitimai turi būti grindžiami SESV 81 straipsnio 2 dalies a, c ir f punktais.

3.4.        Subsidiarumas ir proporcingumas

Kad veiksmų reikia imtis ES lygmeniu, konstatuota dar 2007 m., priimant Reglamentą (EB) Nr. 861/2007. Reguliavimo objektas yra tarpvalstybinio pobūdžio, ir vien atskirų valstybių narių veiksmais šio klausimo tinkamai išspręsti neįmanoma. Tikslo padidinti vartotojų ir įmonių, visų pirma MVĮ, pasitikėjimą tarpvalstybine prekyba ir galimybėmis kreiptis į teismą kilus tarpvalstybiniam ginčui nepavyks pasiekti iš dalies nepakeitus dabartinio Reglamento ir deramai neatsižvelgus į pokyčius nuo 2007 m. ir Reglamento (EB) Nr. 861/2007 taikymo trūkumus, apie kuriuos buvo pranešta.

Supaprastintos nacionalinės procedūros – nors jų nedaug – visiškai skirtingos tiek maksimalios ieškinio sumos, tiek supaprastinimo lygio prasme. Nenustačius bendrų europinių procesinių standartų, neproporcingos išlaidos ir bylinėjimosi trukmė, lyginant su vidaus ginčų nagrinėjimu, dar labiau išaugtų dėl tarpvalstybinio bylinėjimosi sudėtingumo ir papildomų išlaidų, kylančių dėl to, kad šalys prastai išmano užsienio šalies proceso teisę, dėl vertimo raštu ir žodžiu bei vykimo į žodinį nagrinėjimą. Dėl konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje, susijusio su nenuosekliomis procesinėmis priemonėmis, kuriomis skirtingose valstybėse narėse gali naudotis ieškovai ir (arba) kreditoriai, reikia imtis ES lygmens veiksmų, visoje ES užtikrinančių vienodas sąlygas kreditoriams ir skolininkams. Pavyzdžiui, Reglamento nepakeitus, tarpvalstybinio ginčo atveju daug MVĮ dėl dabartinio ieškinio sumos apribojimo negalėtų visose valstybėse narėse pasinaudoti supaprastinta bendra teismine procedūra. Nenustačius bendro europinio neproporcingų žyminių mokesčių apribojimo ir galimybės visoje ES mokėti žyminius mokesčius nuotolinio mokėjimo priemonėmis, taip pat būtų suvaržyta daugybės kreditorių teisė kreiptis į teismą.

Be to, ES lygmens veiksmai būtų tikrai veiksmingesni už atskirų valstybių narių veiksmus, nes peržiūrėtu Reglamentu bus nustatytos bendros procesinės priemonės, taikytinos visiems į jo taikymo sritį patenkantiems tarpvalstybiniams ieškiniams, nesvarbu, kurioje ES šalyje yra bylą nagrinėjantis teismas. Peržiūra pagerins galimybes kreiptis į teismą, ypač MVĮ, nes nemaža dalis jų ieškinių dėl nedidelių sumų dabar nepatenka į Reglamento taikymo sritį, taip pat vartotojų ir MVĮ, norinčių pareikšti dabartinės Reglamento apibrėžties neatitinkantį tarpvalstybinį ieškinį. Be to, po peržiūros procedūra leistų veiksmingiau nagrinėti visus į jos taikymo sritį patenkančius ieškinius, nes būtų sukurtos bendros procesines taisyklės, leidžiančios dar labiau supaprastinti tarpvalstybinį bylinėjimąsi ir sumažinti jo išlaidas. Tai, kad veiksmingomis teisminėmis procedūromis galės pasinaudoti daugiau kreditorių, norinčių pareikšti ieškinį dėl nedidelės sumos, paskatins kapitalo judėjimą, o kartu padidins pasitikėjimą tarpvalstybine prekyba ir pagerins vidaus rinkos veikimą.

Peržiūrėjus Reglamentą dar supaprastės teismo sprendimų vykdymas, ypač jei ieškinio suma bus didesnė nei dabar leidžiama, o teismai ir vykdymo užtikrinimo institucijos, geriau įgudę taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, įgis daugiau tarpusavio pasitikėjimo.

3.5.        Pagrindinės teisės

Kaip išsamiai išdėstyta prie šio pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime, taip pat remiantis Sąjungos veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija, visi reformos elementai parengti atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises.

Peržiūrėjus Reglamentą pagerės galimybės kreiptis į teismą norint pareikšti ieškinį dėl nedidelės sumos visose tarpvalstybinėse bylose – taip užtikrinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (Chartijos 47 straipsnio 2 dalis). Be to, nustatomos procesinės apsaugos priemonės, kurios užtikrins, kad dėl siūlomų pakeitimų labai supaprastėjus procedūrai nenukentėtų šalių teisės. Todėl elektroninis dokumentų įteikimas su gavimo patvirtinimu bus naudojamas tik šalims taip susitarus, šaliai pareiškus norą dalyvauti teismo posėdyje, prievolė rengti posėdį pasitelkiant vaizdo konferenciją ar telekonferenciją nebus taikoma, o ieškinių dėl didesnės kaip 2 000 EUR sumos atveju teismas negalės atsisakyti rengti žodinį nagrinėjimą nuotolinio ryšio priemonėmis, jei bent viena šalis to paprašys.

3.6.        Poveikis biudžetui

Vienintelės Europos Sąjungos biudžeto išlaidos dėl siūlomo reglamento – tai vienkartinės išlaidos, susijusios su ataskaitos parengimu po 5 metų nuo jo taikymo pradžios.

2013/0403 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[12],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

1)         Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007[13] buvo sukurta Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra. Ji taikoma ginčijamiems ir neginčijamiems tarpvalstybiniams civiliniams ir komerciniams ieškiniams, kurių suma ne didesnė kaip 2 000 EUR. Taikant šią procedūrą priimti teismo sprendimai yra vykdytini be tarpinių procedūrų, visų pirma, vykdymo valstybėje narėje nereikia paskelbti sprendimo vykdytinu (egzekvatūros panaikinimas). Iš esmės Reglamento tikslas buvo sumažinti civilinio proceso išlaidas ir jį paspartinti, taip pagerinant vartotojų ir įmonių galimybes kreiptis į teismą pareiškiant į jo taikymo sritį patenkančius ieškinius;

2)         Reglamentu (EB) Nr. 861/2007 Komisija įpareigota iki 2014 m. sausio 1 d. pateikti Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui išsamią ataskaitą, kurioje peržiūrimas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros veikimas, įskaitant nuostatą dėl ieškinių, kurie gali būti nagrinėjami taikant šią procedūrą, maksimalios sumos apribojimo;

3)         ataskaitoje[14] dėl Reglamento (EB) Nr. 861/2007 taikymo Komisija nurodė priežastis, neleidžiančias iki galo išnaudoti visų Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros privalumų vartotojams ir įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be kita ko, ataskaita atskleidė, kad daug potencialių ieškovų negali pasinaudoti supaprastinta procedūra tarpvalstybinių ginčų sprendimui dėl nedidelės dabartiniame Reglamente nustatytos maksimalios ieškinio sumos. Joje taip pat teigiama, kad galima dar supaprastinti kai kuriuos procedūros elementus, kad sumažėtų bylinėjimosi išlaidos ir trukmė. Ataskaitoje padaryta išvada, kad veiksmingiausia šias kliūtis šalinti iš dalies pakeičiant Reglamentą;

4)         vartotojai turėtų naudotis visomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, ir jų pasitikėjimo neturėtų mažinti tai, kad trūksta veiksmingų teisminių priemonių tarpvalstybinį aspektą turintiems ginčams spręsti. Šiuo reglamentu siūlomais Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros patobulinimais siekiama užtikrinti vartotojams veiksmingas teisių gynimo priemones ir taip padėti praktiškai įgyvendinti vartotojų teises;

5)         maksimalios ieškinio sumos padidinimas iki 10 000 EUR būtų ypač naudingas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios dabar nesiryžta kreiptis į teismą, nes taikant nacionalines paprastas ar supaprastintas procedūras patiriamos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos ieškinio sumai ir (arba) teismo procesas yra per ilgas. Padidinus šią sumą būtų paprasčiau taikyti veiksmingas ir nebrangias teismines priemones tarpvalstybiniams ginčams, kuriuose dalyvauja mažosios ir vidutinės įmonės, spręsti. Pagerėjus galimybėms kreiptis į teismą būtų labiau pasitikima tarpvalstybiniais sandoriais, o tai leistų daug geriau išnaudoti visas vidaus rinkos galimybes;

6)         Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra taikytina visiems ieškiniams, turintiems tarpvalstybinį aspektą. Į jos taikymo sritį patenka ir tos bylos, kuriose abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje yra tik sutarties vykdymo vieta, žalos padarymo vieta arba teismo sprendimo vykdymo vieta. Jeigu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001[15] [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012[16]] ieškovas gali pasirinkti kompetentingą teismą ir valstybėje narėje, kurioje yra jo bei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, ir kitoje valstybėje narėje, kurioje yra sutarties vykdymo ar žalos padarymo vieta, atsakovui pasirinkus bendros jo ir atsakovo nuolatinės gyvenamosios valstybės narės teismą iš jo negali būti atimama galimybė pasinaudoti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, kuri būtų taikytina antruoju atveju. Be to, Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą turėtų būti leidžiama taikyti ir ES valstybių narių teismuose nagrinėjant bylas, iškeltas trečiųjų šalių gyventojų arba prieš juos;

7)         šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tarpvalstybiniams ginčams, tačiau valstybės narės analogiškas nuostatas gali taikyti ir nacionalinėms byloms dėl nedidelių sumų;

8)         Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą būtų galima dar patobulinti pasinaudojus technologijų pažanga teisingumo srityje, nes tai leistų įveikti geografinius atstumus ir sumažinti dėl jų kylančias dideles išlaidas ir ilgą procesą – veiksnius, atgrasančius nuo kreipimosi į teismą;

9)         siekiant dar sutrumpinti proceso trukmę, bylos šalys ir teismai turėtų būti labiau skatinami naudotis šiuolaikinėmis ryšių technologijomis. Jeigu valstybėse narėse jau įdiegtos reikiamos technologijos, ieškinį pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą turėtų būti įmanoma pareikšti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Jeigu valstybėse narėse įdiegtos reikiamos technologijos, elektroninis dokumentų įteikimas šalims turėtų būti prilygintas įteikimui paštu. Bylos šalims ir teismams vykdant kitokią raštišką komunikaciją tarpusavyje, elektroninėms ryšio priemonėms turėtų būti teikiama pirmenybė pašto paslaugų atžvilgiu. Bet kuriuo atveju šalims turi būti sudaryta galimybė rinktis, ar pareiškiant ieškinį, įteikiant dokumentą ar kitam susirašinėjimui naudotis elektroninėmis, ar įprastinėmis priemonėmis;

10)       priėmęs sprendimą, teismas turėtų įteikti jį ieškovui ir atsakovui šiame Reglamente nurodytais būdais;

11)       Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra iš esmės yra rašytinė procedūra. Tačiau išimties tvarka, kai priimti sprendimo remiantis šalių pateiktais rašytiniais įrodymais neįmanoma, gali būti rengiamas žodinis nagrinėjimas. Be to, šalių procesinių teisių apsaugos sumetimais, bent vienai šaliai paprašius ir jei ieškinio suma didesnė kaip 2 000 EUR, visuomet turėtų būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas. Galiausiai, teismai turėtų siekti šalių susitarimo ir todėl šalims pareiškus norą tartis dėl taikos sutarties turėtų šiuo tikslu surengti žodinį nagrinėjimą;

12)       vykdant žodinį nagrinėjimą ir įrodymų rinkimą liudytojų, ekspertų ar bylos šalių apklausai turėtų būti naudojamos nuotolinio ryšio priemonės. Dėl to šalis neturėtų prarasti teisės dalyvauti teismo posėdyje per žodinį nagrinėjimą. Per žodinį nagrinėjimą ir rinkdamos įrodymus valstybės narės turėtų naudotis šiuolaikinėmis nuotolinio ryšio priemonėmis, kad apklausiamiems asmenims nereikėtų atvykti į teismą apklausai. Jei apklausiamo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje valstybėje narėje kaip bylą nagrinėjantis teismas, žodinis nagrinėjimas turėtų būti rengiamas vadovaujantis taisyklėmis, nustatytomis Reglamentu (EB) Nr. 1206/2001[17]. Kai apklausiamos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra kompetentingo teismo valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, žodinis nagrinėjimas gali būti rengiamas pasitelkiant vaizdo konferenciją, telekonferenciją arba kitomis tinkamomis nuotolinio ryšio priemonėmis pagal nacionalinę teisę. Šalies prašymu jai visada turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje per žodinį nagrinėjimą. Teismas turėtų naudoti paprasčiausias ir pigiausias įrodymų rinkimo priemones;

13)       tikėtinos bylinėjimosi išlaidos gali paveikti ieškovo svarstymus, ar kreiptis į teismą. Žyminiai mokesčiai, kartu su kitomis išlaidomis, gali atgrasyti ieškovus nuo kreipimosi į teismą, ypač tose valstybėse narėse, kurios taiko neproporcingus žyminius mokesčius. Siekiant užtikrinti galimybes kreiptis į teismą pareiškiant tarpvalstybinį ieškinį dėl nedidelės sumos, žyminiai mokesčiai turėtų būti proporcingi ieškinio sumai. Šiuo reglamentu nesiekiama suderinti žyminių mokesčių – jame nustatoma maksimali žyminių mokesčių suma, dėl ko procedūra galės pasinaudoti kur kas daugiau ieškovų, tačiau valstybėms narėms suteikiama didelė diskrecija pasirinkti mokesčių skaičiavimo metodą ir dydį;

14)       vien dėl žyminių mokesčių ieškovas neturėtų būti priverstas keliauti ar samdytis advokatą. Visi teismai, kompetentingi taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, turėtų priimti bent jau banko pavedimus ir mokėjimus kredito ar debeto kortelėmis mokėjimo internetu sistemose;

15)       informacija apie žyminius mokesčius ir jų mokėjimo būdus, taip pat apie valstybių narių institucijas bei organizacijas, įgaliotas suteikti praktinę pagalbą, turėtų būti skaidresnė ir lengvai surandama internete. Valstybės narės turėtų pateikti šią informaciją Komisijai, o ši – užtikrinti, kad ji būtų viešai paskelbta ir išplatinta;

16)       Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1896/2006[18] reikėtų patikslinti, kad tuomet, kai ginčui taikytina Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, šią procedūrą gali pasitelkti ir Europos mokėjimo įsakymo procedūros šalis, pareiškusi prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo;

17)       kad atsakovas būtų geriau apsaugotas, Reglamento (EB) Nr. 861/2007 I, II ir III ir IV prieduose nustatytose standartinėse formose turėtų būti pateikiama informacija apie pasekmes atsakovui nepareiškus prieštaravimo dėl ieškinio ar neatvykus į teismo posėdį, ypač apie tai, kad atsakovo atžvilgiu gali būti priimtas arba vykdomas teismo sprendimas, taip pat kad jam gali būti priteista padengti bylinėjimosi išlaidas. Informacija prieduose turėtų būti pateikiama atsižvelgiant į šiuo reglamentu padarytus pakeitimus, pavyzdžiui, į nuostatas, kuriomis siekiama paskatinti teismus ir bylos šalis tarpusavio komunikacijai naudoti nuotolinio ryšio priemones;

18)       Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kad ji galėtų pakeisti to reglamento I, II, III ir IV priedus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

19)       remiantis Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsniais, [Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] / [nepažeidžiant Protokolo 4 straipsnio, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra joms privalomas ar taikytinas];

20)       pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, todėl jis nėra jai privalomas ar taikomas;

21)       todėl reglamentus (EB) Nr. 861/2007 ir (EB) Nr. 1896/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 861/2007 iš dalies keičiamas taip:

(1) 2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Taikymo sritis

„1.          Šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį, kai ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, ieškinio formos pateikimo kompetentingam teismui momentu yra ne didesnė kaip 10 000 EUR. Reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ir administracinėms byloms bei valstybės atsakomybei už veiksmus ar neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta jure imperii).

„2.          Šis reglamentas netaikomas, jei ieškinio formos pateikimo kompetentingam teismui momentu visos toliau išvardytos vietos (kai taikytina konkrečioje byloje) yra vienoje valstybėje narėje:

(a) šalių nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta;

(b) sutarties vykdymo vieta;

(c) vieta, su kuria siejami faktai, kuriais grindžiamas ieškinys;

(d) teismo sprendimo vykdymo vieta;

(e) kompetentingo teismo vieta.

Nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma pagal [Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 ir 60 straipsnius]/[Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 62 ir 63 straipsnius].

„3.          Šis reglamentas netaikomas byloms dėl:

(a) fizinių asmenų statuso arba teisnumo ar veiksnumo;

(b) turtinių teisių, atsirandančių iš santuokinių ryšių, išlaikymo prievolių, testamentų ir paveldėjimo;

(c) bankroto, procedūrų, susijusių su nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimu, teisminių susitarimų, kompromisinių susitarimų ir analogiškų procedūrų;

(d) socialinės apsaugos;

(e) arbitražo;

(f) darbo teisės;

(g) nekilnojamojo turto nuomos, išskyrus bylas dėl piniginių reikalavimų; ištrinti tradeske

(h) privataus gyvenimo ir asmeninių teisių pažeidimo, įskaitant šmeižtą.

„4.          Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ – valstybės narės, išskyrus Daniją.

(2) 3 straipsnis išbraukiamas.

(3) 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 4 dalies antroje pastraipoje įrašomas šis sakinys:

„Apie atmetimą teismas praneša ieškovui.“

(b) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Valstybės narės užtikrina, kad visuose teismuose, kuriuose galima pradėti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, būtų galima gauti popierinę standartinę ieškinio formą (A formą), o šių teismų ar atitinkamų centrinių institucijų interneto svetainėse – elektroninę jos versiją.“

(4) 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra rašytinė procedūra. Žodinį nagrinėjimą teismas surengia tik jei mano, kad remiantis šalių pateiktais rašytiniais įrodymais sprendimo priimti neįmanoma, arba jei to prašo kuri nors šalis. Teismas tokį prašymą gali atmesti, jei mano, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes žodinis nagrinėjimas teisingam bylos nagrinėjimui nebūtinas. Prašymo atmetimo motyvai pateikiami raštu. Neginčijant paties teismo sprendimo, šio atmetimo atskirai užginčyti negalima.

Teismas negali atsisakyti surengti žodinį nagrinėjimą, jeigu:

(a) ieškinio suma didesnė kaip 2 000 EUR arba

(b) abi šalys išreiškia norą sudaryti taikos sutartį ir prašo teismo surengti tuo tikslu posėdį. “

(5) 8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Žodinis nagrinėjimas

„1.          Jei apklausiamos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra kompetentingas teismas, žodinis nagrinėjimas vykdomas pasitelkiant vaizdo konferenciją, telekonferenciją arba kitas tinkamas nuotolinio ryšio priemones pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001.

„2.          Šaliai paprašius, jai visada sudaroma galimybė atvykti į teismą ir duoti parodymus asmeniškai.“

(6) 9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Įrodymų rinkimas

„1.          Teismas nustato įrodymų rinkimo priemones ir įrodymų, reikalingų sprendimui priimti, apimtį, laikydamasis taisyklių, taikomų įrodymų leistinumui. Teismas gali rinkti įrodymus gaudamas rašytinius liudytojų, ekspertų ar šalių parodymus. Jei renkant įrodymus asmenį reikia apklausti, surengiamas teismo posėdis, kaip nustatyta 8 straipsnyje.

„2.          Ekspertų įrodymus ir žodinius parodymus teismas gali rinkti tik tuomet, kai remiantis šalių pateiktais rašytiniais įrodymais sprendimo priimti neįmanoma.

„3.          Teismas naudoja paprasčiausias ir patogiausias įrodymų rinkimo priemones.

(7) 11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Pagalba šalims

„1.          Valstybės narės užtikrina, kad šalys turėtų galimybę gauti praktinę pagalbą formoms užpildyti. Visų pirma joms padedama nustatyti, ar procedūra gali būti taikoma konkrečiam ginčui spręsti, taip pat nustatyti kompetentingą teismą, taikytinas palūkanas ir dokumentus, kuriuos reikia pridėti.

„2.          Valstybės narės užtikrina, kad visuose teismuose, kuriuose galima pradėti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, būtų galima gauti raštišką informaciją apie institucijas ar organizacijas, kompetentingas suteikti 1 dalyje nurodytą pagalbą, o šių teismų ar atitinkamos centrinės institucijos interneto svetainėje – elektroninę jos versiją.“

(8) 13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Dokumentų įteikimas ir kitas šalių ir teismo susirašinėjimas

„1.          5 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai įteikiami paštu arba elektroninėmis priemonėmis, gaunant patvirtinimą apie jų gavimą, įskaitant gavimo datą. Elektroniniu būdu dokumentai šaliai įteikiami tik gavus išankstinį aiškų jos patvirtinimą, kad dokumentai gali būti įteikiami elektroniniu būdu. Įteikimas elektroninėmis priemonėmis gali būti patvirtinamas automatiniu pristatymo patvirtinimu.

„2.          Bet koks 1 dalyje nenurodytas teismo ir šalių susirašinėjimas vykdomas elektroninėmis priemonėmis, gaunant gavimo patvirtinimą, jei šios priemonės priimtinos pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras ir tik jei šalis sutinka naudoti tokius susirašinėjimo būdus.

„3.          Jei dokumentų neįmanoma įteikti pagal 1 dalį, įteikti dokumentus galima pasinaudojant kitais Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 13 ir 14 straipsniuose numatytais būdais. Jei 2 dalyje nurodytas susirašinėjimas neįmanomas, gali būti naudojamos bet kokios kitos pagal nacionalinę teisę priimtinos ryšio priemonės.“

(9) Įterpiamas šis naujas straipsnis:

„15a straipsnis

Žyminiai mokesčiai ir jų mokėjimo tvarka

„1.          Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros žyminiai mokesčiai turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. ieškinio sumos, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų. Jei valstybės narės Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taiko minimalų žyminį mokestį, pateikiant ieškinį kompetentingam teismui jis negali būti didesnis kaip 35 EUR.

„2.          Valstybės narės užtikrina, kad šalims būtų sudaryta galimybė sumokėti žyminius mokesčius nuotolinio mokėjimo priemonėmis, įskaitant banko pavedimą ir mokėjimą kredito ar debeto kortelėmis mokėjimo internetu sistemose.“

(10) 17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 15a ir 16 straipsniai taikomi visiems apeliaciniams skundams.“

(11) 18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Minimalūs reikalavimai sprendimo peržiūrai

„1.          Teismo posėdyje nedalyvavęs atsakovas gali prašyti teismo, kurio jurisdikcijai priklauso sprendimo priėmimo valstybė narė, peržiūrėti pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtą sprendimą, jeigu

(a) ieškinio forma jam nebuvo įteikta laiku ir tokiu būdu, kad jis turėtų pakankamai laiko pasiruošti gynybai arba

(b) dėl nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių jis ne dėl savo kaltės negalėjo pateikti prieštaravimo,

nebent jis teismo sprendimo neginčijo, nors tokią galimybę turėjo.

„2.          Prašymą peržiūrėti sprendimą galima pateikti per 30 dienų. Šis terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai atsakovas faktiškai susipažino su teismo sprendimo turiniu ir kai galėjo imtis veiksmų, ir ne vėliau kaip nuo pirmos vykdymo priemonės, kuria jam uždrausta visiškai ar iš dalies disponuoti savo turtu, taikymo datos. Šis terminas negali būti pratęstas dėl atstumo.

„3.          Jei teismas atmeta 1 dalyje nurodytą prašymą dėl peržiūros remdamasis tuo, kad nėra taikytinas nė vienas iš 1 dalyje nustatytų peržiūros pagrindų, teismo sprendimas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš 1 dalyje nustatytų priežasčių, sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, tampa negaliojančiu. Tačiau kreditorius išsaugo teisę sustabdyti senaties termino skaičiavimą.“

(12) 21 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos pažymos kopiją ir, jei būtina, jos 4.3 skirsnyje išdėstytos teismo sprendimo esmės vertimą į vykdymo vietos valstybės narės valstybinę kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, laikantis tos valstybės narės teisės aktų, į valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų, vartojamų teismo procese toje vietoje, kur prašoma vykdyti sprendimą, arba į kitą vykdymo vietos valstybės narės nurodytą jai priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė nurodo bent vieną ne savo, o kitą oficialią Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuri (-ios) jai priimtinos vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Pažymos 4.3 skirsnyje išdėstytos teismo sprendimo esmės vertimą atlieka asmuo, kvalifikuotas atlikti vertimus vienoje iš valstybių narių.“

(13) 25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Informacija apie jurisdikciją, ryšio priemones, apeliacinius skundus, žyminius mokesčius, jų mokėjimo būdus ir peržiūros procedūrą

„1.          Ne vėliau kaip [šeši mėnesiai po Reglamento įsigaliojimo] valstybės narės praneša Komisijai:

(a) kurie teismai kompetentingi priimti sprendimą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą;

(b) kokias ryšio priemones leidžiama naudoti taikant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą ir kuriomis teismai gali naudotis pagal 4 straipsnio 1 dalį;

(c) kokie yra Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros žyminiai mokesčiai ir kaip jie apskaičiuojami, taip pat kokie yra priimtini žyminių mokesčių mokėjimo būdai pagal 15a straipsnį;

(d) kurios institucijos ar organizacijos kompetentingos teikti praktinę pagalbą pagal 11 straipsnį;

(e) ar pagal jų proceso teisę galima skųsti apeliacine tvarka pagal 17 straipsnį, koks yra tokių skundų pateikimo terminas ir kuriam teismui galima juos pateikti;

(f) kokia yra prašymo peržiūrėti teismo sprendimą pagal 18 straipsnį procedūra;

(g) kokios kalbos priimtinos pagal 21 straipsnio 2 dalies b punktą; ištrinti tradeske

(h) kurios valdžios institucijos turi įgaliojimus veikti vykdymo srityje ir kurios institucijos turi įgaliojimus taikyti 23 straipsnį.

Šiai informacijai pasikeitus, valstybės narės praneša apie tai Komisijai.

„2.          Pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija viešai skelbia bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, internete.“

(14) 26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis Priedų keitimas

„1.          Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I, II, III ir IV priedų pakeitimų.“

(15) 27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis Įgaliojimų perdavimas

„1.          Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

„2.          26 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo dienos].

„3.          Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 26 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

„4.          Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

„5.          Pagal 26 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

(16) 28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis Peržiūra

Ne vėliau kaip [5 metai po Reglamento taikymo pradžios] Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento veikimo ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos pridedama pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimų.

Todėl iki to paties termino valstybės narės praneša Komisijai, kiek pareikšta ieškinių pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, ir kiek gauta prašymų vykdyti sprendimus, priimtus pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. “

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Prieštaravimo pareiškimo pateikimo pasekmės

„1.          Jei prieštaravimo pareiškimas pateikiamas per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės kompetentinguose teismuose, išskyrus atvejus, kai ieškovas aiškiai nurodo nutraukti teismo procesą. Procesas tęsiamas pagal:

(a) bet kurios taikytinos supaprastintos procedūros taisykles, visų pirma pagal Reglamente (EB) Nr. 861/2007 nustatytą procedūrą, arba

(b) įprasto civilinio proceso tvarka.

Kai ieškovo reikalavimas nagrinėjamas pagal Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, nacionalinės teisės nuostatos negali daryti neigiamos įtakos jo padėčiai tolesniame civiliniame procese.

„2.          Ieškinys perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kaip nurodyta 1 dalies a ir b punktuose, vadovaujantis kilmės valstybės narės teisės aktais.

„3.          Ieškovas informuojamas apie tai, ar atsakovas pateikė prieštaravimo pareiškimą ir ar procesas bus tęsiamas civilinio proceso tvarka, kaip nurodyta 1 dalyje.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis pradedamas taikyti [6 mėnesiai po Reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, ir Reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[19]

33 antraštinė dalis. Teisingumas

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[20]

Ø Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Teisingumo erdvės kūrimas, Teisingumas augimo labui

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

... konkretus tikslas

Teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose

Atitinkama VGV / VGB veikla

33 03

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

 Tolesnis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros supaprastinimas, jos išlaidų ir trukmės sumažinimas ir geresnės galimybės kreiptis į teismą dėl nedidelių sumų

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

[…]

Veiksmingumo ir efektyvumo vertinimo rodikliai yra tokie:

- didesnis ieškinių (ir iki 2 000 EUR, ir 2 000–10 000 EUR) pagal Europos ieškinių, pareiškiamų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, skaičius – Europos teisminio tinklo, „Eurobarometro“, EVC tinklo informacija;

- sumažėjusios vienai bylai tenkančios bendrosios išlaidos ir procedūros trukmė, įskaitant D formos vertimo išlaidas – „Eurobarometro“, EVC tinklo informacija;

- skaidresnė informacija apie žyminius mokesčius ir jų mokėjimo būdus bei apie praktinę pagalbą – „Eurobarometro“, EVC tinklo informacija;

- lyginant su nacionalinėmis įprastomis ar supaprastintomis procedūromis, mažesnis pagal šią procedūrą nagrinėjamai bylai tenkantis teismo darbo krūvis – Europos teisminio tinklo informacija, pokalbiai su kelių valstybių narių teisėjais.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Reglamento Nr. 861/2007 dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros peržiūra

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Kad veiksmų reikia imtis ES lygmeniu, konstatuota dar 2007 m., priimant Reglamentą Nr. 861/2007. Pagrindinė šios priemonės priežastis yra siekis toliau mažinti neproporcingas bylinėjimosi dėl nedidelių sumų išlaidas ES nagrinėjamose tarpvalstybinėse bylose. Šio tikslo valstybės narės pasiekti negali, nes jis susijęs su ES reglamentu nustatyta procedūra. ES lygmens veiksmai reikalingi siekiant toliau tobulinti ir paprastinti europinę procedūrą ir sudaryti galimybes dažniau ja pasinaudoti išplečiant jos taikymo sritį ir nustatant didesnę ieškinio sumos ribą, kas būtų naudinga vartotojams ir MVĮ.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

[…]

Nors ši procedūra labai padėtų mažinti tarpvalstybinio bylinėjimosi išlaidas ir trukmę, praėjus keletui metų nuo Reglamento įsigaliojimo ji vis dar menkai žinoma ir mažai naudojama. 2011 m. rezoliucijoje[21] Europos Parlamentas tvirtino, kad reikia dar daug nuveikti, kad būtų sukurtas teisinis tikrumas, įveikti kalbos barjerai bei užtikrintas procedūrų skaidrumas. Jis paragino Komisiją imtis veiksmų, kad vartotojai ir įmonės būtų geriau informuojami apie esamas teisės priemones, kaip antai Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, ir jomis naudotųsi. Vartotojams ir įmonėms atstovaujančios suinteresuotosios šalys taip pat atkreipė dėmesį, kad Reglamentą reikėtų toliau tobulinti, kad jis duotų daugiau naudos vartotojams ir įmonėms, ypač MVĮ. Valstybės narės taip pat nustatė tam tikrų šalintinų dabartinio Reglamento trūkumų.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 (naujos redakcijos Reglamentas „Briuselis I“) siekiama suderinti tarptautinės privatinės teisės nuostatas dėl jurisdikcijos ir dėl teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Be kita ko, jame nustatyta, kad „vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitoje valstybėje narėje netaikant jokios specialios procedūros“. Tokios specialios procedūros, kurios teismų sprendimams civilinėse ir komercinėse bylose nebebus taikomos nuo 2015 m. sausio 10 d., vadinamos egzekvatūros procedūromis.

Į Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reglamentu iš esmės siekiama paprastinti ginčų dėl nedidelių sumų sprendimo procedūras, susijusias su ieškinio pareiškimu užpildant standartinę formą, procedūros vykdymu iš esmės rašytiniu būdu, šalių apklausimu ir įrodymų surinkimu, šalių atstovavimu, bylinėjimosi išlaidomis ir ieškinio sumos apribojimais.

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reglamente taip pat yra nuostatų dėl egzekvatūros procedūros atsisakymo pripažįstant pagal šią supaprastintą procedūrą priimtus teismų sprendimus (20 straipsnis) – šiuo atžvilgiu jos sutampa su naujos redakcijos Reglamentu „Briuselis I“. Tačiau kalbant apie pažymą dėl sprendimo vykdymo, Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reglamente numatyta paprastesnė procedūra nei naujos redakcijos Reglamente „Briuselis I“ – Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reglamente nustatyta D forma yra supaprastinta naujos redakcijos Reglamento „Briuselis I“ I priedo versija.

Po 2015 m. sausio 10 d. (naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ įsigaliojimo datos) didžioji dauguma Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reglamento nuostatų dėl procedūros supaprastinimo ir nuostatos dėl sprendimų vykdymo (jei jomis lyginant su naujos redakcijos Reglamentu „Briuselis I“ procedūra supaprastinama) ir toliau teiks Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai papildomą naudą.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

Ø Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo Reglamento priėmimo

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[22]

Ø Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[23]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

[...] peržiūra/ataskaita rengiama po 5 metų. Jei reikia, prie ataskaitų turi būti pridedami pakeitimų pasiūlymai.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

[...] rizikos nenustatyta.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

[…] netaikoma

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

[…] netaikoma

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas………………………...……….] || DA / NDA ([24]) || ELPA[25] šalių ||  šalių kandidačių[26] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

[3] || [33.03.01 [Teisingumo programa] || DA/ || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

[3] || [XX.YY.YY.YY.] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || [3 išlaidų kategorija………...…………………………………………………….]

Teisingumo GD || || || 2014[27] metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,150 || 0 || 0 || 150 000

Mokėjimai || 2) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,150 || 0 || 0 || 150 000

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2 a) || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami  konkrečių programų rinkinio lėšomis[28] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų Teisingumo GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,150 || 0 || 0 || 150 000

Mokėjimai || =2+2a +3 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,150 || 0 || 0 || 150 000

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,150 || 0 || 0 || 150 000

Mokėjimai || =5+ 6 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,150 || 0 || 0 || 150 000

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal Daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Teisingumo GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,182

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,015 || 0,015 || 0,015 || 0,015 || 0,015 || 0,015 || 0,015 || 0,105

IŠ VISO Teisingumo GD || Asignavimai || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,287

IŠ VISO asignavimų pagal Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,287

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal Daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,191 || 0,041 || 0,041 || 0,437

Mokėjimai || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,191 || 0,041 || 0,041 || 0,437

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Ø  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[29] || Vidutinės išlaidos siekiant rezultato || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS ... Įgyvendinimo priežiūra[30]... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || 0 || || 0 || || 0 || || 0 || 1 || 0,150 || || 0 || || 0 || 1 || 0,150

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 0 || || 0 || || 0 || || 0 || 1 || 0,150 || || 0 || || 0 || 1 || 0,150

2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 0 || || 0 || || 0 || || 0 || 1 || 0,150 || || 0 || || 0 || 1 || 0,150

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

–      Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

–      X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014[31] metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,182

Kitos administracinės išlaidos || 0,015 || 0,015 || 0,015 || 0,015 || 0,015. || 0,015 || 0,015 || 0,105

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,287

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos[32] 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,041 || 0,287

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– Ø  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

33 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[33]

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 yy [34] || - būstinėje[35] || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026 || 0,026

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Atitinkami pareigūnai stebės teisės taikymą valstybėse narėse ir rengs įgyvendinimo priemones, kaip nurodyta 26 straipsnyje, formuos komitetą (27 straipsnis) ir n+5 metais atliks reglamento peržiūrą (28 straipsnis).

Išorės personalas || netaikoma

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– Ø  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[36].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

ØPasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– Ø  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[37]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               Europos Sąjungos sutartyje nustatyta, kad Europos Sąjunga „savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas“. Kad tokia erdvė būtų sukurta, Europos Sąjunga turi plėtoti teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose.

[2]               „ES teisingumo rezultatų suvestinė“, http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/scoreboard/index_en.htm.

[3]               Kiti Reglamentu padaryti supaprastinimai: nustatyti šalių ir teismo procesinių dokumentų pateikimo terminai, įtvirtinta, kad principas „pralaimėjusi šalis moka“ taikomas tik pagrįstoms išlaidoms.

[4]               2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų sprendžiant civilinius, prekybos ir šeimos klausimus, 2011/2117(INI).

[5]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2013 m. ES pilietybės ataskaita. ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“, COM(2013) 269 final, p. 15–16.

[6]               COM(2012) 225 final.

[7]               Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 395 apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, paskelbta http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_395_sum_en.pdf.

[8]               Kelis atsakymus Komisija gavo kaip atskirus savarankiškus dokumentus. Šiame pasiūlyme pateikiami procentiniai rodikliai grindžiami tik per internetines konsultacijas gautais atsakymais. Tačiau poveikio vertinime atsižvelgta į visus atsakymus.

[9]               Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.

[10]             Reikalavimas įteikti dokumentus paštu paveikia tris procesinius veiksmus: ieškinio įteikimą atsakovui, teismo sprendimo įteikimą ieškovui ir teismo sprendimo įteikimą atsakovui. Iš dabartinio Reglamento teksto neaišku, ar šaukimą į žodinį nagrinėjimą taip pat reikia įteikti. Vis dėlto realiai daugelyje valstybių narių šalys ir teismai susirašinėja paštu.

[11]             Žr. sprendimus bylose C-119/13 Eco-cosmetics Gmbh & Co.KG prieš Virginie Laetitia Barbara Dupuy, C-120/13 Raiffeisenbank St. Georgen reg. Gen. m.b.h. prieš Tetyana Bonchyk ir C-121/13 Rechtsanwaltskanzlei CMS Hasche Sigle, Partnerschaftsgesellschaft prieš Xceed Holding Ltd.

[12]             OL C, p. .

[13]             2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (OL L 199, 2007 7 31, p. 1).

[14]             OL C , , p. .

[15]             2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

[16]             2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, OL L 351, 2012 12 20, p. 1.

[17]             2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose, OL L 174, 2001 6 27, p. 1.

[18]             2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, OL L 399, 2006 12 30, p. 1.

[19]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[20]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[21]             2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų sprendžiant civilinius, prekybos ir šeimos klausimus, 2011/2117(INI).

[22]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[23]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[24]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[25]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[26]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[27]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[28]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[29]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[30]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[31]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[32]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[33]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[34]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[35]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[36]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[37]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.