EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 12 17

COM(2018) 844 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Statistinių duomenų ir informacijos, susijusios su tiesioginio apmokestinimo srities automatiniais informacijos mainais, apžvalga ir vertinimas

1.ĮVADAS

Didėjant globalizacijai mokesčių sistemų skirtumai gali daryti neigiamą poveikį mokestinių pajamų surinkimui, nes jei mokesčių mokėtojai nevykdo mokestinių prievolių visose susijusiose šalyse, įmonės gali perkelti pelną į užsienį, o mokesčių mokėtojai – gauti pajamų iš užsienio išvengdami apmokestinimo. Dėl šios priežasties sukurta įvairių bendradarbiavimo mechanizmų, skirtų mokesčių administratoriams, – jie vadinami administracinio bendradarbiavimo tiesioginio apmokestinimo srityje mechanizmais.

Europos Sąjungoje vienas iš svarbiausių valstybių narių bendradarbiavimo elementų yra Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (toliau – direktyva arba DAB). Valstybėms narėms ši direktyva naudinga tuo, kad joje nustatyta ir nuo 2013 m. taikoma nauja patobulinta bendromis pastangomis sukurtų darbo metodų ir elektroninių priemonių sistema, – ji grindžiama nuo 1977 m. įgyta savitarpio pagalbos teikimo patirtimi.

Labai svarbu, kad mokesčių administratoriai turėtų prieigą prie informacijos apie mokesčių mokėtojų rezidentų užsienyje gautas pajamas ir turimą turtą. Atitinkamai keitimasis informacija apie tarpvalstybinę veiklą vykdančius mokesčių mokėtojus yra viena svarbiausių veiksmingo administracinio bendradarbiavimo dalių ir šie informacijos mainai aptariami DAB kaip vienas iš bendradarbiavimo būdų. Keitimasis informacija apima dvišalius informacijos srautus tarp dviejų šalių kompetentingų mokesčių administratorių, kai keičiamasi tikėtinai svarbiais duomenimis, susijusiais su įvairiais fiziniams ir juridiniams asmenims taikomais mokesčiais.

DAB numatyti trys keitimosi informacija būdai: i) keitimasis prašoma informacija, kai, besikreipiančiosios šalies prašymu, keičiamasi informacija apie konkrečius asmenis ar sandorius; ii) spontaniškas keitimasis informacija, kai nesistemingai keičiamasi informacija, kuri, kaip manoma, yra aktuali informaciją priimančiai šaliai; iii) automatiniai informacijos mainai (toliau – AIM), kai, naudojant iš anksto nustatytas formas, iš anksto numatytu laiku, be išankstinio kitos šalies prašymo keičiamasi iš anksto nustatytais mokesčių duomenimis.

Šioje ataskaitoje aptariami AIM. Jie skiriasi nuo kitų dviejų keitimosi informacija būdų, nes yra privalomojo pobūdžio ir platesnės apimties.

Valstybės narės susitarė nuo 2015 m. vidurio pradėti vykdyti privalomus AIM – keičiamasi su mokesčiais susijusia informacija apie kitų valstybių narių mokesčių mokėtojus rezidentus, ir informacija teikiama pagal penkias pajamų ir kapitalo kategorijas (DAB1). Siekdamos Europos Sąjungoje įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sukurtą bendrą duomenų teikimo standartą, 2014 m. valstybės narės susitarė atnaujinti direktyvą ir į ją įtraukti automatinius finansinių sąskaitų informacijos mainus (DAB2). 2015 m., atlikus papildomų pakeitimų, pradėta vykdyti AIM, susijusius su informacija apie sprendimus dėl mokesčių ir išankstinius kainodaros susitarimus (DAB3). 2016 ir 2017 m. AIM dar labiau išplėsti 1 .

Ši ataskaita grindžiama direktyvos 8b straipsnio 2 dalimi, kurioje reikalaujama, kad Komisija iki 2019 m. sausio 1 d. pateiktų ataskaitą, kurioje apžvelgtų ir įvertintų AIM pagal DAB1, DAB2 ir DAB3. Ataskaitoje aprašomi pagrindiniai nustatyti faktai, susiję su AIM įgyvendinimu, sąnaudomis ir nauda, taip pat veiksmais, kurių valstybės narės imasi siekdamos naudoti gautą informaciją.

Rengiant ataskaitą daugiausia remtasi informacija, surinkta iš valstybių narių mokesčių administratorių rengiant metinę apklausą, taip pat kasmet renkamų statistinių duomenų rinkiniais 2 . Ataskaita apima laikotarpį nuo 2015 m. iki 2018 m. vidurio dėl DAB1 ir laikotarpį nuo 2017 m. iki 2018 m. vidurio dėl DAB2 ir DAB3.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tuo metu, kai buvo rengiama ši ataskaita, Komisijoje vyko DAB išsamaus vertinimo procesas 3 , – buvo vertinami ne tik AIM, bet ir kitų rūšių administracinis bendradarbiavimas.

2.DAB1

DAB1 reikalaujama, kad valstybės narės automatiškai keistųsi informacija pagal penkias pajamų ir kapitalo kategorijas: su darbo santykiais susijusių pajamų, direktoriaus atlyginimo, gyvybės draudimo produktų, pensijų, nekilnojamojo turto turėjimo ir pajamų iš jo 4 .

Ši informacija turi būti bent kartą per metus pateikiama mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos valstybei narei. Pirmą kartą šiais duomenimis apsikeista 2015 m. birželio mėn. ir jie buvo susiję su 2014 m. mokestiniu laikotarpiu. Valstybės narės turėjo iki 2017 m. dalimis atsiųsti informaciją bent pagal tris iš penkių pajamų ar kapitalo kategorijų, aprašytų Direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje.

Ši ataskaita apima valstybių narių informaciją, susijusią su šiais metais: 2015, 2016 ir 2017.

2.1 Pagrindiniai pagal DAB1 teiktinos informacijos mainų aspektai

Iki pat 2017 m. birželio mėn. valstybės narės apsikeitė su beveik 16 mln. mokesčių mokėtojų susijusia informacija apie pajamas ir kapitalą, kurio vertė siekė daugiau negu 120 mlrd. EUR. Didžiąją dalį informacijos sudarė informacija apie daugiau negu 80 proc. mokesčių mokėtojų pajamas, susijusias su darbo santykiais ir pensijomis, ir šių pajamų suma siekia 95 proc. visų pajamų sumos.

1 diagrama. Mainų pagal DAB1 pokyčiai pagal pranešimo išsiuntimo metus

Ilgainiui perduodamos informacijos kiekis didėjo, o 2015–2016 m. – išaugo dvigubai. Iš duomenų apie per 2017 m. pirmąjį pusmetį atliktus informacijos mainus matyti, kad didėjimo tendencija išliko. Šį faktą taip pat patvirtina ataskaitos apie duomenų kiekį (šias ataskaitas galima atsisiųsti iš saugios keitimosi informacija sistemos, per kurią valstybės narės tarpusavyje keičiasi informacija): duomenų, kuriais keičiamasi, kiekio tendencija 2017 m. taip pat buvo teigiama.

2 diagrama. 10 šalių, siunčiančių ir priimančių daugiausiai informacijos (2016 m. siųsti dokumentai)

Iš esmės informacijos mainų modeliai atitinka migracijos ES tendencijas. Emigracijos šalys priima daugiau informacijos, nei išsiunčia. Visų pirma – Lenkija: ši šalis priima informacijos apie 14 kartų daugiau mokesčių mokėtojų (t. y. priima 19 kartų didesnį informacijos kiekį), negu išsiunčia. Priešinga tendencija matyti galutinėse imigracijos šalyse, kaip antai Liuksemburge, – ši šalis išsiunčia informacijos apie penkiskart daugiau mokesčių mokėtojų, negu priima, o pajamų, apie kurias siunčiama informacija, suma maždaug trisdešimt kartų didesnė. Tarp kitų šalių, kurių priimamos informacijos kiekis viršija siunčiamos informacijos kiekį, – Ispanija ir Portugalija, o Vokietija ir Danija išsiunčia daugiau informacijos, nei priima.

Nestebina tai, kad didelės ES šalys, kaip antai Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija, siunčia ir priima daugiausiai informacijos, nors atskirų pajamų kategorijų duomenys šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, kalbant apie atitinkamus mokesčių mokėtojus, Prancūzija ir Vokietija išsiunčia daugiausiai informacijos apie pajamas, susijusias su darbo santykiais ir pensijomis, o didelė dalis jų priimamos informacijos yra susijusi su nekilnojamuoju turtu. Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje padėtis priešinga: didelė dalis šių šalių išsiunčiamos informacijos susijusi su nekilnojamuoju turtu, o jų priimama informacija daugiausia susijusi su pensijomis.

Iš dvišalių veiksmų apžvalgos matyti didelis sutelkimo laipsnis, o įvairių modelių taikymą lemia tai, ar atsižvelgiama į mokesčių mokėtojų skaičių, ar į pajamų, apie kurias keičiamasi informacija, sumą. Atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų skaičių, Prancūzija ir Vokietija išsiunčia didžiausią kiekį informacijos. Daugiausia informacija keičiamasi dviem kryptimis: pirmoji sieja Vokietiją ir Prancūziją su Ispanija ir Portugalija, o antroji sieja Vokietiją ir Italiją su dviem kitais svarbiais informacijos srautais – tarp Prancūzijos ir Italijos bei tarp Nyderlandų ir Lenkijos.

Padėtis kitokia, jei atsižvelgiama į pajamų, apie kurias keičiamasi informacija, sumą eurais. Trys didžiausi duomenų, susijusių su daugiau negu 9 mlrd. EUR pajamų, srautai susidaro perduodant informaciją iš Liuksemburgo į Belgiją, Prancūziją ir Vokietiją. Dar vienas didelis srautas duomenų susidaro perduodant informaciją iš Prancūzijos į Portugaliją – šis srautas aiškiai siejamas su informacijos mainais pagal mokesčių mokėtojų skaičių.

3 diagrama. Pagrindiniai dvišaliai duomenų srautai / pajamų, apie kurias keistasi informacija, suma (2016 m.)

Informacijos prieinamumas

Pagal DAB1 valstybės narės privalo keistis tik nacionalinėse mokesčių duomenų bazėse sukaupta informacija. Papildomų duomenų (palyginti su duomenimis, kuriuos mokesčių administratoriai jau renka vidaus mokesčių tikslais) rinkti nereikalaujama.

2017 m. aštuonios valstybės narės turėjo sukaupusios informacijos pagal visas penkias pajamų ir kapitalo kategorijas, kurioms taikoma DAB1, ir dar devynios turėjo informacijos pagal visas kategorijas, išskyrus gyvybės draudimo produktus. Tik viena šalis – Kipras – buvo surinkusi informaciją tik pagal vieną pajamų kategoriją (pensijų). Likusios dešimt šalių galėjo keistis informacija pagal tris pajamų kategorijas. Per trejus metus, kai buvo atliekamas tyrimas, informacijos prieinamumas didėjo labai nežymiai. Nuo 2015 m. pajamų kategorijų skaičių padidino tik Čekija, Estija, Italija ir Suomija.

4 diagrama. Pagal DAB1 teiktinos informacijos kategorijų, pagal kurias sukaupta informacijos, skaičius 2015–2017 m.

Kad surinktų naujos informacijos AIM tikslais, mokesčių administratoriams gali reikėti skirti nemažai laiko ir pinigų. Pavyzdžiui, Airija nurodė, jog informacijai apie gyvybės draudimo produktus surinkti reikėtų skirti daug išteklių ir laiko, kadangi šiuo tikslu reikėtų sukurti reikiamus įstatymus ir IT sistemas. Malta atkreipė dėmesį į tai, kad ekonominės veiklos vykdytojams papildomos informacijos rinkimas būtų didelė našta.

Tačiau iš kai kurių įrodymų matyti, kad informacijos kiekiui padidinti ne visada reikia surinkti daugiau informacijos. Informacijos kiekį būtų galima padidinti užtikrinus geresnį esamos informacijos prieinamumą. 2015 m. Čekija pertvarkė nacionalines mokesčių duomenų bazes, kad galėtų pateikti informaciją apie su nuosavybe susijusias pajamas, o 2016 m. Suomija, sujungusi įvairias esamas duomenų bazes, galėjo pradėti siųsti informaciją apie nuosavybės pajamas.

Identifikavimo elementų įtraukimas. Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (MMIN)

Kad valstybės narės galėtų gaunamą informaciją susieti su nacionalinėmis mokesčių mokėtojų duomenų bazėmis, svarbu į siunčiamus duomenis įtraukti identifikavimo elementus. Jei duomenų susiejimas atliekamas automatiškai, mokesčių mokėtojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir priimančiosios šalies išduotas MMIN laikomi naudingiausiais identifikavimo elementais. Sistemingai įtraukiant informaciją apie MMIN, būtų galima išvengti keleto su vardo ir pavardės (pavadinimo) naudojimu identifikavimo tikslu susijusių problemų, pavyzdžiui, problemų, kylančių dėl rašybos klaidų arba vertimo / transliteracijos, taip pat dėl homonimijos atvejų.

Vis dėlto vos dvi šalys – Airija ir Lietuva – į siunčiamą informaciją apie visus atitinkamus mokesčių mokėtojus iš tikrųjų įtraukė priimančiosios šalies išduotą MMIN. Estija nurodė beveik 60 proc. mokesčių mokėtojų identifikacinius numerius.

Būta ne mažiau negu 15 atvejų, kai į siunčiamą informaciją apie mokesčių mokėtojus nė vienu atveju nebuvo įtraukti priimančiosios šalies išduoti MMIN. Kadangi šie atvejai susiję su daugiausiai duomenų siunčiančiomis šalimis, apskritai tik 2 proc. mokesčių mokėtojų, apie kuriuos siųsta informacija, buvo susieti su priimančiosios šalies išduotu MMIN. Taigi praktiškai mokesčių mokėtojai identifikuojami remiantis laisvu arba struktūruotu formatu pateikiama jų gimimo datos bei vardo ir pavardės informacija.

5 diagrama. Mokesčių mokėtojų (sutarties šalių), kurių MMIN, išduotas priimančiosios valstybės narės, buvo nurodytas duomenis siunčiančios valstybės narės, dalis (visi pranešimų išsiuntimo metai, svertinis vidurkis)

Laiko tarpas tarp mokestinių metų, kuriais gautos pajamos, ir informacijos išsiuntimo datos

Valstybės narės įpareigotos pagal DAB1 teiktiną informaciją išsiųsti per šešis mėnesius nuo valstybės narės mokestinių metų, kuriais informacija tapo prieinama, pabaigos. Praktiškai gali būti vėluojama iki aštuoniolikos mėnesių nuo mokestinių metų pabaigos.

Apskritai nuo DAB1 nustatytų mainų pradžios informacija mokesčių klausimais buvo išsiunčiama praėjus vidutiniškai dvylikai mėnesių nuo mokestinių metų, su kuriais ji susijusi, pabaigos, tačiau informacijos išsiuntimo laikas valstybėse narėse labai skiriasi.

Ilgainiui laikas, reikalingas informacijai išsiųsti, sutrumpėjo ir esminių skirtumų įvairių pajamų kategorijų požiūriu nėra. Informacijos mainų, kurie įvyksta per šešis mėnesius, dalis padidėjo nuo 31 proc., kai buvo siunčiami 2014 mokestinių metų duomenys, iki 45 proc., kai buvo siunčiami 2015 mokestinių metų duomenys.

Nenustatyta ryšio tarp laiko, per kurį išsiunčiama informacija, ir pajamų ir kapitalo rūšies, siunčiamų dokumentų skaičiaus, mokesčių mokėtojų skaičiaus ar atitinkamos bendros sumos. Be to, dešimt valstybių narių visus pranešimus išsiuntė tuo pačiu metu, tačiau kitos valstybės narės paprastai pranešimus išsiunčia per kelis mėnesius.

Gautos informacijos apdorojimas ir naudojimas

Pirmieji veiksmai, nuo kurių pradedama naudoti gautus duomenis, – tai dokumento atvėrimas ir jo duomenų apdorojimas. Paprastai valstybės narės dokumentus atveria per vienus metus nuo jų gavimo. 2017 m., atsižvelgiant į pajamų rūšį, 23 valstybės narės pranešė, kad gautus dokumentus atvėrė jų gavimo metais. 2017 m. duomenimis, tik trys valstybės narės (Bulgarija, Malta ir Slovakija) su gautais dokumentais nedirbo nei jų gavimo, nei kitais metais.

Paprastai visų pirma reikia susieti gautą informaciją su identifikuoto mokesčio mokėtojo dokumentais. Sunkiau naudoti informaciją apie neidentifikuotą mokesčių mokėtoją. Taikant susiejimo procedūrą, iš kitų šalių gauta informacija susiejama su konkrečių mokesčių mokėtojų dokumentais.

Pagal DAB1 automatiškai išsiųstų, identifikuotų ir su nacionalinėmis duomenų bazėmis sėkmingai susietų mokesčių mokėtojų duomenų dalis skiriasi atsižvelgiant į pajamų ir kapitalo rūšį. Valstybių narių, kurių 2017 m. susiejimo rezultatai yra žinomi, duomenų susiejimo lygis vidutiniškai siekė apie 90 proc. dėl pajamų, susijusių su darbo santykiais ir pensijomis, 75–80 proc. dėl direktorių atlyginimo bei nekilnojamojo turto turėjimo ir pajamų iš jo ir vos 59 proc. dėl gyvybės draudimo produktų. Beveik 90 proc. susiejimo operacijų atliekamos automatiškai arba pusiau automatiškai. Ilgainiui rankiniu būdu susiejamų duomenų dalis sumažėjo.

Pateikta informacija per visus trejus metus buvo daugiausiai naudojama rizikai įvertinti ir gyventojų pajamų mokesčiui apskaičiuoti 5 . Matyti bendra tendencija, jog gauta informacija naudojamasi daugiau ir intensyviau. Iš esmės pagal įvairias pajamų kategorijas gautos informacijos naudojimo tendencijos nesiskiria, išskyrus gyvybės draudimo produktus – šios kategorijos duomenys sistemingai mažiau naudojami nei kitų rūšių pajamų duomenys.

6 diagrama. Pagal DAB1 teiktinos informacijos naudojimas

3.DAB2

Pagal DAB2 reikalaujama, kad valstybės narės automatiškai keistųsi finansinių sąskaitų informacija, t. y. informacija apie sąskaitos, kurios duomenis privaloma pranešti, metų pabaigos likutį, taip pat informacija apie į tą sąskaitą pervestus dividendus, palūkanas, bendras pajamas ir kitas investicines pajamas. Šią informaciją valstybių narių mokesčių administratoriams teikia finansų įstaigos, privalančios atlikti tam tikras išsamaus patikrinimo procedūras, kurių tikslas – nustatyti finansines sąskaitas, apie kurias turi būti pranešama, ir paskui pateikti reikiamą informaciją. Pagal DAB2 ES įgyvendinamas EBPO sukurtas bendras duomenų teikimo standartas (toliau – BDTS) – jis plačiai taikomas tarptautiniu lygmeniu.

Informacija pateikiama kasmet, per devynis mėnesius nuo kalendorinių metų ar kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo susijusi informacija, pabaigos. Pirmą kartą duomenimis apsikeista 2017 m. rugsėjo mėn.

Informacija, kuria remiantis parengta ši ataskaita, susijusi su pusmečiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. vidurio iki 2018 m. kovo mėn. Taigi nėra galimybės nei nustatyti, kokios yra tikrosios informacijos mainų tendencijos, nei pateikti patikimos galimo duomenų naudojimo analizės. Galiausiai, Austrija visiškai taikyti DAB2 pradėjo tik 2018 m.

Pagrindiniai pagal DAB2 teiktinos informacijos mainų aspektai

Valstybės narės apsikeitė informacija apie maždaug 8,7 mln. sąskaitų, taip pat informacija apie finansines pajamas, t. y. metų pabaigos likutį, – jo bendra suma siekė 2,919 mlrd. EUR. Tačiau kol kas keičiamasi tik su esamomis didelės vertės sąskaitomis susijusia informacija 6 ir 2016 m. paskutiniaisiais mėnesiais atidarytomis naujomis sąskaitomis. Taigi tikimasi, jog sąskaitų skaičius padidės, kai bus įgyvendinami visi DAB2 nustatyti informacijos teikimo reikalavimai.

Matyti, jog kita perduodama finansinė informacija yra visų pirma susijusi su bendromis pajamomis – jos sudaro 3,466 mlrd. EUR. 7 . Priešingai, dividendų suma siekia 21,2 mlrd. EUR, palūkanų – 19,0 mlrd. EUR, o kitų mokėjimų – 61,8 mlrd. EUR.

7 diagrama. 10 šalių, išsiunčiančių ir gaunančių daugiausiai pagal DAB2 teiktinos informacijos

Didžiausia dvišalių mainų tinkle siunčiamos informacijos dalis susijusi su Liuksemburgu, taip pat su Airija, tačiau su pastarąja susijusios informacijos dalis daug mažesnė. Didžiausius informacijos srautus siunčia Liuksemburgas – šios šalies siunčiama informacija apima 17 proc. sąskaitų ir beveik 80 proc. praneštų sumų. Airija taip pat yra svarbi siunčiančioji šalis – ji užima ketvirtą vietą tiek pagal sąskaitų skaičių, tiek pagal bendrą praneštą sumą.

Kalbant apie gaunamą informaciją, duomenų skirtumus lemia tai, į kokį kintamąjį atsižvelgiama. Sąskaitų skaičiaus požiūriu, iš esmės klasifikacija atspindi valstybių narių ekonomikos dydį – pusę visų sąskaitų sudaro Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sąskaitos. Priešingai, kalbant apie praneštą sumą, aukščiausias pozicijas užima Belgija, Švedija ir Jungtinė Karalystė – visų šių šalių praneštos sumos sudaro 63 proc. visos praneštos sumos.

8 diagrama. Pagrindiniai dvišaliai srautai. Sąskaitų skaičius (diagrama kairėje pusėje) ir pajamų, apie kurias perduota informacija, suma (diagrama dešinėje pusėje)

Informacijos prieinamumas ir savalaikiškumas

Įgyvendinant DAB2 informacijos prieinamumas ir savalaikiškumo klausimas nėra svarbūs, nes prieinamumo sąlyga netaikoma ir paprastai mokesčių administratoriams nereikia daug laiko informacijai, gautai iš savo šalies finansų įstaigų, išsiųsti. Pagal DAB2 į duomenis įtraukiama daug daugiau MMIN nei pagal DAB1. Apskritai maždaug 70 proc. sąskaitų, kurių turėtojai yra fiziniai asmenys, yra susijusios su bent vienu MMIN, o 73 proc. sąskaitų, kurių turėtojai yra juridiniai asmenys, yra susijusios su organizacijos identifikacijos numeriu. Tai susiję su finansų įstaigos arba banko įsipareigojimais siekiant gauti informacijos apie savo klientus.

Gautos informacijos apdorojimas ir naudojimas

Tik trys valstybės – Bulgarija, Slovakija ir Malta – pranešė, jog pirmaisiais mainų pagal DAB2 metais gautų dokumentų neatvėrė. Italija ir Švedija pranešė, jog, taikydamos sumos ribą ir naudodamos kitus kriterijus, atliko pradinę gautų dokumentų atranką, o kitos valstybės narės dirbo iš karto su visu duomenų rinkiniu.

Prieinama tik kelių valstybių narių informacija apie susiejimo (atliekamo visiškai arba iš dalies automatiškai ar rankiniu būdu) lygius ir metodus. Daugumoje valstybių narių susiejimo procedūra atliekama automatiškai. Tik kelios valstybės narės taiko mažiau efektyvias rankiniu būdu atliekamas procedūras. Kalbant apie rezultatus, septynios valstybės narės sėkmingai susiejo 80 proc. arba daugiau gautos informacijos, o dar dvi valstybės narės sėkmingai susiejo 75 proc. duomenų. Kitų valstybių narių rezultatai prastesni. Estijos praneštas bendras duomenų susiejimo lygis žemiausias (37 proc.).

Valstybių narių teigimu, gauta pagal DAB2 teiktina informacija daugiausiai naudojama rizikos vertinimo tikslu, šiek tiek mažiau – mokesčių apskaičiavimo tikslu. Kelios valstybės narės taip pat pranešė, jog informaciją naudoja informuotumo didinimo kampanijų rengimo tikslu ir siunčiant mokesčių mokėtojams pranešimus, kuriais prašoma atskleisti informaciją.

Kadangi pirmą kartą informacija apsikeista 2017 m. rugsėjo mėn., pagal DAB2 teiktina informacija 2017 m. nenaudota taip plačiai, kaip pagal DAB1 teiktina informacija. Devynios valstybės pranešė nenaudojančios pagal DAB2 gautos informacijos. Penkios iš šių valstybių – Bulgarija, Liuksemburgas, Malta, Slovakija ir Vokietija – tais pačiais metais nenaudojo ir pagal DAB1 gautos informacijos. Pagal DAB1 teiktiną informaciją menkai naudojusi Italija pranešė naudojanti pagal DAB2 teiktinus duomenis tik informuotumo didinimo kampanijų rengimo tikslu.

4.DAB3

Kad vyktų DAB3 nustatyti AIM, būtina dalytis informacija apie asmeniui arba asmenų grupei (ne fiziniams asmenims) skirtus išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir jiems taikomą išankstinę kainodaros tvarką. Informacija dalijamasi ją įvedant į visoms valstybėms narėms prieinamą centrinę duomenų bazę.

Priėmus DAB3 iš esmės padidėjo informacijos apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką skaidrumas. 2017 m. centriniame registre užregistruota beveik 18 000 sprendimų, palyginti su vos keliais sprendimais, apie kuriuos būdavo spontaniškai pranešama iki 2015 m. Tačiau dar per anksti skelbti informaciją apie tai, kaip naudojama ši papildoma informacija.

5.SĄNAUDOS IR NAUDA

Valstybių narių patiriamos sąnaudos daugiausia susijusios su IT sistemų, naudojamų automatiniams informacijos mainams, kūrimu ir priežiūra. Didžioji dalis sąnaudų patiriama kuriant IT sistemas, o periodinės sąnaudos daug mažesnės.

Remiantis prieinamais duomenimis, 2012–2017 m. bendros AIM nuostatų įgyvendinimo sąnaudos siekia apie 112 mln. EUR. Sąnaudų dydis skiriasi atsižvelgiant į tai, kokia sistema taikoma, – tai aprašoma tolesniuose skirsniuose.

DAB1

Visa valstybių narių sąnaudų, patirtų įgyvendinant AIM pagal DAB1, suma siekia 69 mln. EUR. Gerokai skiriasi tiek įvairių valstybių narių, tiek įvairiais metais patirtos sąnaudos. Šiuos skirtumus galėjo lemti nevienodas IT sistemų, naudojamų vykdant AIM, sudėtingumo lygis ir viešųjų pirkimų metodų skirtumai (pvz., užsakomųjų paslaugų pirkimas arba jų kūrimas remiantis nuosavais pajėgumais). Sąnaudos gali būti didesnės ir dėl to, kad informacijos naudojimo sprendimų (pvz., susiejimo priemonių) kūrimo sąnaudos jau nuo pat pradžių buvo įtraukiamos į kūrimo darbų sąnaudas.

9 diagrama. Sąnaudos pagal DAB1 iki 2017 m. (22 valstybės narės) (mln. EUR)

DAB2

Visa valstybių narių sąnaudų, patirtų įgyvendinant AIM pagal DAB2, suma siekia 45,4 mln. EUR. Kadangi DAB2 nuostatos grindžiamos EBPO sukurtu bendru duomenų teikimo standartu (BDTS), iš esmės IT sistemos, naudojamos duomenims pagal DAB2 ir BDTS rinkti ir mainams vykdyti, yra panašios. Taigi DAB2 sąnaudas sunku atskirti nuo BDTS sąnaudų ir gali būti taip, kad valstybių narių praneštos tik su DAB2 susijusios sąnaudos yra pervertintos.

10 diagrama. Sąnaudos pagal DAB2 iki 2017 m. (21 valstybė narė) (mln. EUR)

Kaip ir DAB1 atveju, valstybių narių patiriamos su DAB2 susijusios sąnaudos labai skiriasi. 

Įgyvendinant DAB2, sąnaudų patiria ne tik valstybės narės, bet ir finansų įstaigos, pritaikydamos savo IT sistemas. Tiksli šių sąnaudų suma neapskaičiuota, tačiau iš esamų duomenų matyti, kad finansų įstaigos patiria daugiau sąnaudų nei valstybės narės. Suinteresuotųjų subjektų apskaičiuotos Austrijos, Jungtinės Karalystės, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos finansų įstaigų vienkartinės sąnaudos siekia apie 340 mln. EUR, o metinės sąnaudos – 120 mln. EUR.

Kiekybiškai neįvertinta, kokią administracinę naštą, laikydamiesi DAB2 nustatytų informacijos teikimo įpareigojimų, patiria mokesčių mokėtojai. Įgyvendinant DAB2, informaciją mokesčių administratoriams faktiškai teikia ne mokesčių mokėtojai, o finansų įstaigos, turinčios sąskaitų, apie kurias turi būti pranešama.

DAB3

Visa valstybių narių sąnaudų, patirtų įgyvendinant AIM pagal DAB3, suma siekia 2,1 mln. EUR. Palyginti su DAB1 ir DAB2, daug mažesnes sąnaudas lemia šie veiksniai:

·pagal DAB3 teiktina informacija keičiamasi dvišaliu lygmeniu, tačiau atitinkama informacija įkeliama į Komisijos valdomą centrinį registrą;

·daug mažesnis perduotinų informacijos vienetų skaičius, palyginti su DAB1 ir DAB2;

·sistemos ir procedūros, kurias valstybėms narėms reikėjo įdiegti, buvo mažiau sudėtingos.

Nors sąnaudos mažesnės, valstybėse narėse jų dydis labai skiriasi.

11 diagrama. Sąnaudos pagal DAB3 iki 2017 m. (16 valstybių narių) (EUR)

Kompetentingų institucijų tarpusavyje vykdomų AIM teikiama nauda

Pagrindinė AIM teikiama nauda ta, kad mokesčių administratoriai gauna informacijos, naudingos kovojant su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu. Esama didelės rizikos, jog gali būti netyčia ir tyčia nevykdomos mokestinės prievolės, susijusios su pajamomis ar turtu, apie kuriuos trečiosios šalys, kaip antai darbdaviai ir bankai, nacionaliniu lygmeniu nepraneša. Kadangi apie užsienyje gautas pajamas ir įgytą turtą gyvenamosios vietos šalyje praneša tik mokesčių mokėtojas, mokestinių prievolių vykdymo požiūriu šią sritį būtų galima laikyti rizikos sritimi 8 .

Tačiau kalbant apie kiekybinį AIM teikiamos naudos vertinimą papildomų mokestinių pajamų požiūriu, valstybės narės ne kartą išaiškino, kaip sunku nustatyti tiesioginę iš užsienio gautos informacijos apie mokesčius teikiamą piniginę naudą, kadangi ši informacija geriausiu atveju tesudaro pusę informacijos, kuri naudojama apskaičiuojant papildomus mokesčius, arba ji gali neturėti jokios įtakos papildomų mokestinių pajamų atsiradimui. Galima teigti, kad mokesčių teisingumas savaime yra svarbi nauda, pasiekiama vykdant privalomus AIM, tačiau tai nebūtinai reiškia papildomų mokestinių pajamų atsiradimą. Be to, iš užsienio automatiškai gaunami duomenys apie konkretų mokesčių mokėtoją, įeinantys į visą jo duomenų rinkinį, atlieka tam tikrą vaidmenį nustatant, ar mokesčių mokėtojas yra rizikingas mokesčių mokėtojas ar reikalavimus vykdantis mokesčių mokėtojas.  Galiausiai svarbi nauda taip pat neabejotinai yra ta, kad dėl numatomų intensyvesnių informacijos mainų mokesčių mokėtojams yra daromas atgrasomasis poveikis.

Kai kurios valstybės narės, naudodamos iš kitų valstybių narių automatinių mainų būdu gautą informaciją, turi galimybę nustatyti mokesčių mokėtojus, kurie deklaruoja ne visas pajamas.

Kalbant apie su geresniu mokestinių prievolių vykdymu susijusią naudą, penkios valstybės narės (Belgija, Estija, Lenkija, Slovėnija ir Suomija) sugebėjo apskaičiuoti piniginę naudą, gautą naudojantis pagal DAB1 teiktina informacija.

12 lentelė. Papildomos mokestinės pajamos iš veiksmų, susijusių su DAB1 (tūkst. EUR)

Estijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje duomenys yra prieinami ilgiau negu metus. Paaiškėjo, kad ilgainiui nauda didėja. Taip gali būti dėl to, kad mokesčių administratoriai vis geriau naudojasi vykdant mainus gaunama informacija. Kalbant apie Belgiją, Lenkiją ir Slovėniją (šios šalys teikė informaciją atsižvelgdamos į pagal DAB1 teiktinos informacijos kategorijas), praktiškai visą naudą lėmė tai, kad buvo vykdomos mokestinės prievolės, susijusios su pagal DAB1 teiktina informacija apie pajamas, susijusias su darbo užmokesčiu ir pensijomis, t. y. buvo tikrinama, ar mokesčių mokėtojai praneša apie šias užsienyje gaunamas pajamas. Belgijos ir Suomijos pasiekta nauda susijusi su mokesčio bazės padidėjimu. Kiek surenkama papildomų pajamų, nežinoma, tačiau tikėtina, kad jos tesudaro nedidelę dalį pajamų, dėl kurių didėja mokesčio bazė. Remiantis Belgijos, Estijos, Slovėnijos ir Suomijos pateikta informacija, nauda viršija sąnaudas 10 . Pavyzdžiui, Belgija pranešė, kad sąnaudos pagal DAB1 siekia 9 100 000 EUR, o mokesčio bazės papildomos (nepraneštos) pajamos – 289 470 000 EUR. Jeigu šios papildomos pajamos būtų apmokestinamos 10 proc. mokesčiu, papildomos mokestinės pajamos sudarytų 28 947 000 EUR. Kalbant apie DAB2 ir DAB3, kadangi laikas nuo 2017 m. įvykusių pirmųjų pagal DAB2 ir DAB3 teiktinos informacijos mainų iki šios ataskaitos parengimo buvo trumpas, neturima informacijos apie naudą, pasiektą vykdant su gauta informacija susijusias mokestines prievoles.

Kalbant apie naudą, susijusią su atgrasymu, galima pasakyti, kad iš skaičiavimų matyti, kad BDTS (ES šis standartas įgyvendinamas pagal DAB2) daro didelį atgrasomąjį poveikį. Remiantis Pasaulinio forumo duomenimis, vienas iš BDTS taikymo rezultatų yra tai, kad mokesčių mokėtojai savanoriškai atskleidžia informaciją, be to, atlikta tyrimų, kurie padėjo gauti beveik 85 mlrd. EUR papildomų mokestinių pajamų 11 . Tačiau šis skaičius apima ne tik ES vykdomus pagal DAB2 teiktinos informacijos mainus, bet ir visas BDTS taikymo sritis. Nors sunku atskirti, kokia nauda (ir sąnaudos) pasiekta įgyvendinant DAB2, o kokia – taikant BDTS, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad net ir labai maža šios sumos dalis, pavyzdžiui, 1 mlrd. EUR, gerokai atsvertų mokesčių administratorių sąnaudas, apie kurias pranešta.

6.IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

Remiantis šia ataskaita būtų galima padaryti tris pagrindines išvadas.

Pirma, valstybės narės pripažįsta, kad vykdant AIM gauta mokesčių informacija gali būti naudojama įvairiai. Mokesčių administratoriai informaciją daugiausiai naudoja rizikai įvertinti ir gyventojų pajamų mokesčiui apskaičiuoti. Tačiau kelios valstybės narės gaunamą informaciją vis dar menkai naudoja arba jos visai nenaudoja.

Antra, kad galėtų vykdyti AIM, valstybės narės turėjo nemažai investuoti į kūrimą, ir nors periodinės sąnaudos sumažėjo, nuolat vykdydamos informacijos mainus valstybės narės taip pat patyrė metinių sąnaudų. Kalbant apie AIM teikiamą naudą, matyti, jog didžiausia nauda yra ta, kad geriau vykdomos mokestinės prievolės ir daromas atgrasomasis poveikis mokesčių mokėtojams. Tačiau labai sunku kiekybiškai įvertinti AIM teikiamą naudą papildomų mokestinių pajamų požiūriu. 

Trečia, dažnai valstybės narės siunčia informaciją, į kurią neįtraukti visi reikiami identifikavimo elementai, pagal kuriuos būtų galima šią informaciją automatiškai susieti su nacionaliniu lygmeniu turima informacija. Kalbant apie tolesnius veiksmus, nustatytos dvi toliau nurodytos sritys, kuriose reikalingi patobulinimai.

Informacijos kokybės gerinimas

Jei AIM būtų taikomi veiksmingiau, valstybės narės visoje ES pagerintų mokestinių prievolių vykdymą ir užtikrintų vienodas sąlygas tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu veiklą vykdantiems mokesčių mokėtojams. Siekiant veiksmingai naudoti didelį informacijos kiekį, būtina atlikti du pagrindinius veiksmus:

•    prieš išsiųsdamos surinktą informaciją valstybės narės turėtų peržiūrėti jos kokybę;

•    informaciją priimančios valstybės narės turėtų laiku ir konstruktyviai pateikti grįžtamąją informaciją jos siuntėjui, kad ilgainiui būtų galima pagerinti AIM kokybę. Valstybės narės taip pat turėtų pateikti grįžtamąją informaciją įstaigoms (pvz., finansų įstaigoms), teikiančioms informaciją, skirtą AIM.

Geresnis duomenų, gautų vykdant AIM, panaudojimas

Siekiant visapusiškai naudoti informaciją, gautą vykdant AIM, šiam klausimui būtina skirti strateginį dėmesį valstybių narių lygmeniu, taip pat reikia susitarti dėl keleto bendrų pagrindinių rodiklių, kuriais remiantis būtų vertinama nauda, ir dėl vertinimo metodų:

•    valstybės narės turėtų sukurti bendrą metodiką, kad galėtų patikimai ir nuodugniai įvertinti AIM teikiamą naudą;

•    valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vykdant AIM gauta informacija būtų įtraukiama į informaciją, naudojamą per mokesčių nemokėjimo rizikos valdymo ciklą, ir kad ji būtų daugiau naudojama rengiant informuotumo didinimo kampanijas siekiant užtikrinti geresnį savanorišką mokestinių prievolių vykdymą, taip pat atliekant auditą, visus vykdant AIM gautus informacijos srautus susiejant su nacionalinio lygmens informacija, gauta taikant kitas administracinio bendradarbiavimo priemones (pvz., vienu metu atliekant patikrinimus, dalyvaujant kitų mokesčių administratorių atliekamuose tyrimuose, taip pat keičiantis informacija gavus prašymą ir spontaniškai);

•    kad galėtų visapusiškai ir veiksmingai naudoti duomenis, valstybės narės turėtų dalytis geriausios patirties žiniomis, pavyzdžiui, taikyti pažangius analizės metodus, kaip antai duomenų gavybos metodą.

Pagal ES bendradarbiavimo mokesčių klausimais programą „Fiscalis“ 12 gali būti remiama veikla, kuria gerinama vykstant AIM siunčiamų duomenų kokybė, ir veikla, kuria užtikrinama, kad vykstant mainams gaunama informacija būtų efektyviai ir veiksmingai naudojama siekiant Europos ir jos piliečių naudai sukurti teisingesnę mokesčių sistemą.

(1)

Daugiau informacijos pateikiama administraciniam bendradarbiavimui skirtuose Mokesčių ir muitų sąjungos GD tinklalapiuose.

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/99 dėl įvertinimo pateikimo formos ir statistinių duomenų.

(3)

Vertinimo veiksmų gairės: https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/initiatives/ares-2018-1068597_en  

(4)

Šioje ataskaitoje vartojamos šios DAB1 nustatytų AIM santrumpos: su darbo santykiais susijusios pajamos (angl. employment income, EI); pensijos (angl. pensions, PEN); gyvybės draudimo produktai (angl. life insurance products, LIP); pajamos iš nekilnojamojo turto arba jo turėjimas (angl. income or ownership of immovable property, IP); direktorių atlyginimai (angl. directors’ fees, DA).

(5)

Neatsižvelgiant į pajamų rūšį, pagal DAB1 teiktina informacija daugiausiai naudojama gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu. Kitos sritys, kuriose pagal DAB1 teiktina informacija palyginti daugiau naudojama, apima įmonių pelno mokesčio skaičiavimo ir lėšų susigrąžinimo sritis.

(6)

Terminas „didelės vertės sąskaita“ reiškia sąskaitą, atidarytą iki 2016 m. sausio 1 d., kurios bendras likutis arba suma, 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis arba bet kurių paskesnių metų gruodžio 31 d. duomenimis, viršija sumą, atitinkančią 1 000 000 USD.

(7)

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šios sumos dydžiui didelę įtaką daro statistiniai duomenys apie bendras pajamas, kuriuos Jungtinė Karalystė perdavė Prancūzijai (jų suma siekia daugiau negu 1,254 mlrd. EUR), ir kuriuos Prancūzija perdavė Jungtinei Karalystei (jų suma siekia 1,320 mlrd. EUR). 

(8)

Žr. Jungtinių Amerikos Valstijų Atskaitomybės tarnybos (GAO) parengtą Finansų komitetui ir Jungtinių Amerikos Valstijų Senatui skirtą ataskaitą dėl mokesčių atotrūkio.

(9)

Informacija buvo pateikta 2017 m., pagal 2014 ir 2015 mokestinių metų duomenis.

(10)

Duomenų apie Lenkijos sąnaudas neturima.

(11)

Pasaulinio forumo 2018 m. kovo mėn. pažangos ataskaita finansų ministrams, p. 13.

http://www.oecd.org/tax/transparency/about-the-global-forum/g20/.  

(12)

2018 m. birželio 8 d. pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą sukuriama bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa „Fiscalis“:

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1529053629679&uri=CELEX:52018PC0443.