52018DC0425

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2018 m. Suomijos nacionalinės reformų programos

su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Suomijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją 2 ,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas 3 ,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Suomija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. kovo 22 d. 2018 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (toliau – euro zonai skirta rekomendacija);

(2)kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Suomija turėtų užtikrinti, kad euro zonai skirta rekomendacija dėl ekonominės politikos būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytoje 3 rekomendacijoje;

(3)2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Suomijos ataskaita 4 . Joje įvertinta Suomijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Suomijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(4)2018 m. balandžio 13 d. Suomija pateikė 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse 6 ;

(6)šiuo metu Suomijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2018 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja, kad 2018 m. nominalusis balansas bus - 0,6 % BVP, t. y. nepakitęs nuo praėjusių metų. Vyriausybės vertinimais, numatoma, kad balansas 2019 m. pagerės, o vėliau, 2020 ir 2021 m., pasieks nedidelį perteklių. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas, t. y. 0,5 % BVP struktūrinis deficitas, pasiektas 2017 m. Tačiau numatoma, kad perskaičiuotas struktūrinis deficitas 7 2018–2019 m. bus vos didesnis, t. y. 0,6 % BVP, o vėliau sumažės. 2015 m. valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pasiekė aukščiausią tašką – 63,6 % 2015 m., o 2017 m. sumažėjo iki 61,4 %. Pagal 2018 m. stabilumo programą skolos santykis toliau mažės ir 2021 m. pasieks 56,7 % BVP. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, iš esmės yra tikėtinas. Pagrindinė rizika biudžeto projekcijoms yra susijusi su galimai didesnėmis, nei tikėtasi, planuojamos socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų reformos išankstinėmis išlaidomis;

(7)2018 m. stabilumo programoje primenama, kad 2015–2016 m. didelį poveikį biudžetui padarė su išskirtiniu pabėgėlių srautu susijusios padidėjusios išlaidos. Pagal 2017 m. stabilumo programą buvo numatyta, kad 2017 m. išlaidos sumažės 0,15 % BVP. 2018 m. stabilumo programoje ši informacija nepatvirtinta ir todėl Komisija į ją neatsižvelgė. Be to, 2017 m. Suomijai leista 0,5 % BVP laikinai nukrypti nuo reikalaujamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, kad būtų atsižvelgta į svarbias struktūrines reformas, visų pirma 2017 m. pensijų reformą ir konkurencingumo paktą, turinčias teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui. 2017 m. Suomijai taip pat leista 0,1 % BVP laikinai nukrypti nuo plano, kad būtų atsižvelgta į nacionalines investicijų išlaidas, susijusias su Sąjungos bendrai finansuojamais projektais. Kiek tai susiję su pastaruoju nukrypimu, vienas iš tinkamumo kriterijų yra tas, kad bendros viešosios investicijos nemažėja. 2017 m. rezultatų duomenys rodė, kad, palyginti su praėjusiais metais, viešosios investicijos 2017 m. sumažėjo, o su Sąjungos fondais susijusios investicijos turėtų išlikti stabilios. Todėl Suomija nebelaikoma atitinkančia kriterijų, kai kalbama apie 0,1 % BVP laikiną nuokrypį, susijusį su 2017 m. nacionalinėmis investicijų išlaidomis Sąjungos bendrai finansuojamiems projektams. Likę laikini nukrypimai nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, taikomi toliau, kad apimtų trijų metų laikotarpį. Todėl laikini nukrypimai pagal neįprastų įvykių ir struktūrinių reformų išlygas sudaro 0,67 % BVP 2018 m. ir 0,5 % BVP 2019 m.;

(8)2017 m. liepos 11 d. Taryba rekomendavo Suomijai užtikrinti, kad nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo 2018 m. neviršytų leidžiamos ribos (suteiktos 2016 m.), susijusios su neįprastų įvykių poveikiu biudžetui, ir leidžiamų ribų (suteiktų 2017 m.), susijusių su struktūrinių reformų ir investicijų įgyvendinimu. Taip neviršijamas didžiausias grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalusis augimas, sudarantis 1,9 % 2018 m. ir atitinkantis leidžiamą struktūrinio balanso pablogėjimą 0,1 % BVP. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2018 m. nuo rekomenduojamo fiskalinio koregavimo bus kiek nukrypta. Tačiau dėl geresnio, nei tikėtasi, 2017 m. rezultato šiuo metu prognozuojama, kad atotrūkis nuo vidutinio laikotarpio tikslo bus mažesnis už leistas taikyti ribas, susijusias su neįprastų įvykių ir struktūrinių reformų išlygomis. Jeigu ši prognozė pasitvirtintų, į ją būtų atsižvelgta 2018 m. atliekant ex post vertinimą;

(9)2019 m., remdamasi Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, Suomija turėtų užtikrinti, kad nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo 2019 m. neviršytų leidžiamos ribos, susijusios su struktūrinių reformų, dėl kurių 2017 m. leistas laikinas nukrypimas, įgyvendinimo poveikiu biudžetui. Taip neviršijamas didžiausias grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalusis augimas, sudarantis 2,9 % ir atitinkantis leidžiamą struktūrinio balanso pablogėjimą 0,2 % BVP. Jeigu politika nesikeis, prognozuojama, kad Suomija laikysis 2019 m. reikalavimo. Be to, prognozuojama, kad 2018 ir 2019 m. Suomija laikysis skolos mažinimo kriterijaus. Apskritai Taryba mano, kad Suomija turi būti pasirengusi imtis papildomų priemonių, kad užtikrintų, jog 2018 m. būtų laikomasi reikalavimų, o 2019 m. pagal prognozę ji turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas;

(10)dėl visuomenės senėjimo ir darbo jėgos mažėjimo prognozuojama, kad pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidos padidės nuo 24 % BVP 2017 m. iki 27 % BVP iki 2030 m. Administracinės reformos ir socialinių bei sveikatos priežiūros paslaugų reformos, kurios šiuo metu svarstomos Suomijos parlamente, tikslas – sumažinti šios srities išlaidų augimą. Kiti tikslai būtų užtikrinti vienodą sveikatos priežiūros prieinamumą ir sumažinti laukimo laiką pacientams, ypač mažiau palankiose ūkininkauti arba atokiose vietovėse. Pačių gyventojų nurodytų nepatenkintų medicininių poreikių koeficientas viršija ES vidurkį. Sunkumų gauti reikiamą medicininę priežiūrą visų pirma patiria nedirbantys asmenys. Nuo 2020 m. socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas Suomijoje teiks naujo lygmens, t. y. apskričių, regioninės viešojo administravimo įstaigos. Vykdant reformą bus sutelkti ištekliai, kad būtų galima juos veiksmingiau panaudoti apskričių lygmeniu. Našumą taip pat turėtų padidinti aktyvesnis skaitmeninių ir elektroninių paslaugų naudojimas. Galiausiai socialines ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tiek viešieji, tiek privatūs socialiniai ir sveikatos priežiūros centrai. Taip pacientai turėtų daugiau pasirinkimo laisvės, o dėl paslaugų teikėjų konkurencijos tikimasi sumažinti išlaidas. Ar šių plataus užmojo tikslų pavyks pasiekti, taip pat priklausys nuo reformos vykdymo etapu pasirinktų sprendimų;

(11)74 % visų 20–64 m. darbingo amžiaus gyventojų užimtumo lygis Suomijoje 2017 m. buvo gana žemas, palyginti su kitomis Šiaurės šalimis. Dalyvavimo darbo rinkoje lygis, ypač moterų, žemos kvalifikacijos vyrų ir migrantų kilmės asmenų, taip pat buvo žemesnis. 2017 m. struktūrinio nedarbo lygis, maždaug 7,5 % visos darbo jėgos, buvo aukštas. Nepaisant pastaruoju metu Suomijos valdžios institucijų priimtų priemonių, su užimtumo augimu susijusios problemos ir toliau apima poreikį suteikti daugiau paskatų dirbti ir priimti aktyvesnę darbo rinkos politiką;

(12)neveiklumo ir nedarbo spąstai ir toliau kliudo platesniu mastu panaudoti darbo jėgą. Didelius neveiklumo spąstus lėmė pašalpų sistema ir jos įvairių rūšių išmokų derinimas. Socialinės pagalbos ir būsto pašalpa sudaro svarbų šių spąstų komponentą. Šios ir kitos pašalpos didėjant pajamoms labai greitai palaipsniui panaikinamos, dėl to kyla rizika, kad pradėti dirbti gali būti nepakankamai finansiškai naudinga. Manoma, kad dėl sudėtingų pašalpų taisyklių ir administracinių procedūrų atsiranda didelių nedarbo arba biurokratinių spąstų. Su pašalpų dydžiu susijęs netikrumas ir pašalpoms atkurti reikalingas laikas sumažina trumpalaikio darbo arba darbo ne visą darbo laiką patrauklumą. Galiausiai, nepaisant neseniai išaugusių naujų namų statybų, įperkamo būsto trūkumas augimo centruose galėtų būti papildoma darbo jėgos judumo kliūtis. Užbaigus šiuo metu vykdomą bazinių pajamų eksperimentą, kurio pirmuosius rezultatus tikimasi gauti 2019 m., veikiausiai bus gauta socialinės apsaugos sistemos peržiūrai naudingos informacijos. Siekiant padidinti vaisingo amžiaus moterų užimtumo lygį ir skatinti lyčių lygybę, išnagrinėta vaiko priežiūros atostogų sistemos reformos galimybė. Šiuo metu rengiamas realiojo laiko pajamų registras, kuris galėtų užtikrinti galimybę padidinti viešųjų paslaugų veiksmingumą ir veiksmingai suniveliuoti pašalpas;

(13)keičiasi darbo užmokesčio nustatymo praktika ir pereinama prie derybų sektorių ir vietos lygmenimis. Kadangi bendrovės dažnai patiria įvairių suvaržymų, minėta tendencija turėtų užtikrinti didesnį darbo užmokesčio diferencijavimą tarp bendrovių, taip pat užtikrinti, kad realus darbo užmokesčio padidėjimas atitiktų našumo augimą ir kartu skatintų geresnius užimtumo rezultatus. Pagal naujausius darbo užmokesčio susitarimus, sudarytus 2017 m. pabaigoje ir 2018 m. pradžioje, organizacijoms priklausantys darbdaviai turi daugiau galimybių vykdyti vietos lygmens derybas. Organizacijoms nepriklausantys darbdaviai vis dar susiduria su tam tikromis kliūtimis. Pastebėti pirmieji teigiami rezultatai, nes dabartinis naujausių derybų dėl darbo užmokesčio statusas rodo iš esmės neutralaus poveikio išlaidų konkurencingumui rezultatą. Nepaisant to, kad darbo užmokesčio susitarimai nėra oficialiai koordinuojami, panašu, kad praktikoje atsiranda Suomijos modelis, susiejantis darbo užmokesčio didinimą užsienio prekybai uždarame sektoriuje su didinimu, sutartu užsienio prekybai atvirame sektoriuje;

(14)kadangi aktyvumas ir užimtumas palaipsniui grįžta į ikikrizinį lygį, mažesnis bedarbių ir neaktyvių asmenų įsidarbinamumas veikiausiai taps didele problema, galinčia sulėtinti darbo rinkos atsigavimą ir taip pakenkti ilgalaikiam Suomijos gerovės visuomenės tvarumui. Esant tokiai padėčiai bedarbiams ir neaktyviems asmenims reikia teikti tinkamas integruotas aktyvumo skatinimo ir darbingumo atgavimo paslaugas. Tačiau valstybinėms užimtumo tarnyboms, visų pirma konsultavimo veiklai, skirti ištekliai, yra mažesni už ES vidurkį. Paslaugos bedarbiams, ypač tiems, kurių įsidarbinimo perspektyvos yra menkesnės, yra išskirstytos keliems atskiriems paslaugų teikėjams. Integracija arba geresnis koordinavimas padėtų sukurti sklandžiai veikiančią paslaugų grandinę (vieno langelio paslaugas bedarbiams ir (arba) neaktyviems asmenims). Siekiant užtikrinti neaktyvių asmenų, ypač tų, kurie priklauso 25–49 m. asmenų grupei, ir migrantų kilmės asmenų, sugrįžimą į darbo rinką, reikalingos nuolatinės pastangos. Migrantų bendruomenė galėtų iš dalies kompensuoti esamą darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą, jeigu būtų gerai įsiintegravusi į darbo rinką ir į Suomijos visuomenę. Galiausiai, vis labiau trūksta darbo jėgos ir tai veikiausiai atspindi vykstančius struktūrinius ekonomikos pokyčius, pavyzdžiui, visuomenės senėjimą. Tai rodo, kad reikia toliau investuoti į suaugusiųjų mokymąsi ir profesinį mokymą, siekiant sudaryti profesinio judumo galimybes ir mažinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį;

(15)Vyriausybė įgyvendino verslumo ir startuolių rėmimo priemones ir taip pat užtikrino mažosioms ir vidutinėms įmonėms daugiau galimybių gauti paskolas ir eksporto garantijas. Be to, bedarbiams dabar leidžiama gauti bedarbio pašalpas per pirmuosius įmonės steigimo mėnesius. Ši schema greičiausiai veiks sėkmingai, jei bus derinama su mokymu ir ugdomuoju vadovavimu, nors neilga jos trukmė gali apriboti jos poveikį. Be to, išlieka trūkumų, susijusių su verslininkų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialine apsauga, o savarankiškai dirbantiems asmenims Suomijoje kyla didelė santykinė skurdo rizika;

(16)namų ūkių skola išlieka kaip niekad didelė (67 % BVP 2016 m.). Skolos priemonių palūkanos daugiausia yra kintamosios, todėl jeigu vidutiniu laikotarpiu pakiltų palūkanų normos, atsirastų rizika. Vartojimo kreditai sparčiai didėja ir vis daugiau šios rūšies paskolų teikia užsienio bankai, kitos finansų įstaigos (išskyrus kredito įstaigas), mažų paskolų bendrovės, taip pat šie kreditai teikiami tarpusavio skolinimo būdu. Suomijos finansų priežiūros institucija priėmė keletą priemonių, kad apribotų namų ūkių įsiskolinimo didėjimą. Vis dėlto nesitikima, kad finansinis įsiskolinimas bus greitai aktyviai sumažintas, kadangi palūkanų normos išlieka žemos, o vartotojų pasitikėjimas yra didelis. Kreditų registro neturėjimas gali neleisti bankams susidaryti aiškaus bendro namų ūkių įsiskolinimo vaizdo;

(17)per 2018 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Suomijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. stabilumo programą ir 2018 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Suomija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Suomijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(18)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. stabilumo programą, o jos nuomonė 8 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Suomijai 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

1.2019 m. pasiekti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą, atsižvelgiant į leidžiamas ribas, susijusias su struktūrinių reformų, dėl kurių leista taikyti laikiną nuokrypį, įgyvendinimu. Užtikrinti administracinės reformos patvirtinimą ir įgyvendinimą, siekiant pagerinti su socialinėmis bei sveikatos priežiūros paslaugomis susijusį ekonominį veiksmingumą ir užtikrinti vienodas galimybes naudotis tomis paslaugomis.

2.Didinti paskatas dirbti ir užtikrinti tinkamas ir gerai integruotas paslaugas bedarbiams ir neaktyviems asmenims.

3.Sugriežtinti namų ūkių skolos stebėjimą, be kita ko, parengiant kreditų registro sistemą.

Priimta Briuselyje

Choose the experimental features you want to try