EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52018PC0378
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL amending Council Regulation (EC) No 1206/2001 of 28 May 2001 on cooperation between the courts of the Member States in the taking of evidence in civil or commercial matters
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose
COM/2018/378 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 05 31
COM(2018) 378 final
2018/0203(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose
{SEC(2018) 271 final}
{SWD(2018) 284 final}
{SWD(2018) 285 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Vienas iš ES uždavinių – sukurti Europos teisingumo erdvę civilinėse bylose, grindžiamą tarpusavio pasitikėjimo ir abipusio teismų sprendimų pripažinimo principais. Kad teisingumo erdvė veiktų, reikalingas tarpvalstybinis teisminis bendradarbiavimas. Todėl, o taip pat siekdama skatinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, ES priėmė teisės aktus dėl tarpvalstybinio teisminių dokumentų įteikimo 1 ir bendradarbiavimo renkant įrodymus 2 . Šie teisės aktai yra labai svarbūs valstybių narių teisminės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose reglamentavimui. Jų bendra paskirtis – užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo sistemą. Jie pakeitė ankstesnę tarptautinę ir sudėtingesnę Hagos konvencijų 3 sistemą, kuria reglamentuojami valstybių narių santykiai 4 .
Šie teisminio bendradarbiavimo teisės aktai daro realų poveikį kasdieniam ES piliečių gyvenimui – tiek privatiems asmenims, tiek verslo subjektams. Jie taikomi tarpvalstybinio pobūdžio teismo procesuose, kur jų tinkamas veikimas yra būtinas siekiant užtikrinti teisę kreiptis į teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Tarptautinės teisminės pagalbos sistemos veiksmingumas daro tiesioginį poveikį tam, kaip tokiuose tarpvalstybiniuose ginčuose dalyvaujantys piliečiai suvokia teismų sistemos ir teisinės valstybės principo funkcionavimą valstybėse narėse.
Sklandus teismų bendradarbiavimas taip pat būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui. 2018 m. ES apie 3,4 mln. civilinių ir komercinių teismo procesų buvo tarpvalstybinio pobūdžio 5 . Daugelyje tokių procesų reikia gauti įrodymus iš kitos valstybės narės; Reglamente dėl įrodymų rinkimo yra numatytos priemonės, kurios palengvina galimybę susipažinti su tais įrodymais.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose yra svarbi Europos teisminio bendradarbiavimo priemonė, nes dažnai labai svarbu teismui pateikti pakankamai įrodymų, kad ieškinys būtų įrodytas. Reglamentu nustatyta ES masto tiesioginio ir greito prašymų surinkti įrodymus perdavimo ir vykdymo tarp teismų sistema, ir nustatytos tikslios tokių prašymų formos ir turinio taisyklės. Visų pirma reglamentas pagerino susijusia Hagos konvencija numatytą sistemą, sukurdamas šiuolaikišką ir veiksmingą tiesioginio teismų bendradarbiavimo sistemą (prašymų perdavimas ir surinktų įrodymų perdavimas) ir pakeisdamas sudėtingą sistemą, pagal kurią A valstybės narės teismo prašymai būdavo perduodami A valstybės narės centrinei įstaigai, tada B valstybės narės centrinei įstaigai ir galiausiai B valstybės narės teismui (ir atvirkščiai perduodant įrodymus). Reglamentu taip pat leidžiama tiesiogiai rinkti įrodymus kitų valstybių narių teismuose.
2017 m. siekdama pagrįsti aktualią, išsamią ir naujausią analizę ir išvadas dėl praktinio reglamento veikimo (papildant išvadas, padarytas per kitus vertinimus 6 ), vadovaudamasi geresnio reglamentavimo gairėmis, Komisija atliko reglamentavimo kokybės (REFIT) vertinimą, kad įvertintų priemonės veikimą pagal penkis pagrindinius privalomus efektyvumo, veiksmingumo, aktualumo, nuoseklumo ir ES pridėtinės vertės vertinimo kriterijus.
Rengiant poveikio vertinimo, kuris pridedamas prie šio pasiūlymo, problemos apibūdinimą buvo remiamasi REFIT vertinimo ataskaitos išvadomis. Ataskaitoje teigiama, kad reglamentu paskirtos įstaigos vis dar palaiko ryšius beveik vien tik popieriuje, o tai daro neigiamą poveikį sąnaudoms ir veiksmingumui. Be to, vaizdo konferencijos retai naudojamos asmenims kitoje valstybėje narėje apklausti. Todėl pasiūlyme aptariamas modernizavimo, visų pirma skaitmeninimo ir šiuolaikinių technologijų naudojimo tarpvalstybiniu mastu renkant įrodymus, poreikis. Jame taip pat aptariamos šios kitos vertinime nurodytos problemos: piliečių, įmonių ir valstybių narių gaištamas laikas ir išlaidos, procesinių teisių apsaugos trūkumai ir teisinis sudėtingumas bei netikrumas.
Pasiūlymu siekiama gerinti sklandų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ir vidaus rinkos veikimą, didinant įrodymų rinkimo tarpvalstybiniu mastu veiksmingumą ir spartą. Šis tikslas bus pasiektas pritaikant Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 prie technikos pažangos, išnaudojant skaitmeninimo privalumus ir užtikrinant, kad būtų dažniau naudojamos vaizdo konferencijos. Iniciatyva didinamas teisinis tikrumas ir taip padedama išvengti gaištamo laiko ir nepagrįstų išlaidų piliečiams, įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms ir šalinami šalių procesinių teisių apsaugos trūkumai.
• Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Ši iniciatyva yra glaudžiai susijusi su iniciatyva dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimo), kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1393/2007.
Pasiūlymas dera su esamomis Sąjungos teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose priemonėmis. Reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 nedaromas poveikis galimam institucijų keitimuisi informacija pagal sistemas, nustatytas Reglamente „Briuselis IIa“ 7 ir Išlaikymo prievolių reglamente 8 , net jei ta informacija turi įrodomąją vertę, todėl prašančioji institucija gali laisvai pasirinkti tinkamiausią metodą.
• Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Siūlomas reglamentas yra ES teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose sistemos dalis ir juo prisidedama prie ES tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnyje. Šiomis aplinkybėmis ES turi plėtoti teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, grindžiamą teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principu, kaip nustatyta SESV 81 straipsnyje. Reglamentu taip pat prisidedama prie ES tikslo sukurti vidaus rinką (SESV 26 straipsnis).
ES teisingumo darbotvarkėje 2020 m. pabrėžiama, kad, siekiant padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą viena kitos teisingumo sistemomis, reikėtų įvertinti poreikį sustiprinti procesines teises civilinėse bylose, pavyzdžiui, susijusias su įrodymų rinkimu 9 . Siekis gerinti ES teisminio bendradarbiavimo sistemą atitinka ir Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje 10 nustatytus tikslus: e. valdžios klausimu strategijoje nustatytas poreikis imtis daugiau veiksmų, siekiant modernizuoti viešąjį (įskaitant teisminį) administravimą, užtikrinti tarpvalstybinį sąveikumą ir supaprastinti bendravimą su piliečiais.
Todėl savo 2018 m. darbo programoje Komisija įsipareigojo parengti pasiūlymą peržiūrėti reglamentą dėl įrodymų rinkimo 11 .
2. TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
• Teisinis pagrindas
Pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 81 straipsnis (teisminis bendradarbiavimas tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose). 81 straipsnio 2 dalies d punktu ES suteikiami įgaliojimai priimti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti bendradarbiavimą renkant įrodymus.
• Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Šia iniciatyva spręstinos problemos kyla tarpvalstybiniuose teismo procesuose (kurie jau savaime yra už nacionalinių teisinių sistemų ribų) dėl nepakankamo valstybių narių teismų bendradarbiavimo arba dėl nepakankamo vidaus sistemų ir teisinės aplinkos sąveikumo ir nuoseklumo. Tarptautinės privatinės teisės srities normos nustatytos reglamentuose, nes tai vienintelis būdas užtikrinti norimą vienodumą. Iš esmės nėra jokių kliūčių valstybėms narėms suskaitmeninti jų bendravimo, tačiau patirtis ir prognozės, kas atsitiks nesiėmus ES lygmens veiksmų, rodo, kad pažanga būtų labai lėta ir kad net tais atvejais, kai valstybės narės imasi veiksmų, sąveikumo negalima užtikrinti be ES teisės sistemos. Todėl šio pasiūlymo tikslo pačios valstybės narės negali deramai pasiekti ir jį galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu.
ES pridėtinė vertė – tolesnis teisminių procedūrų veiksmingumo ir spartos didinimas, supaprastinant ir paspartinant bendradarbiavimo mechanizmus renkant įrodymus ir taip gerinant teisingumo vykdymą tarpvalstybinio pobūdžio bylose.
• Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes apsiriboja tik tuo, kas būtina jo tikslams pasiekti. Juo nedaromas poveikis skirtingai nacionalinei įrodymų rinkimo tvarkai.
3. EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
• Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 ex post vertinimo, pridėto prie poveikio vertinimo, rezultatus galima apibendrinti taip, kaip išdėstyta toliau.
Apskritai reglamentas prisidėjo prie savo bendrųjų, konkrečių ir veiklos tikslų. Specialistai palankiai įvertino bendrų įrodymų rinkimo metodų nustatymą. Nustačius standartines formas ir ryšių kanalus, palengvintas bendravimas. Reglamentu pagerintas teisinių procesų veiksmingumas, tiek palyginti su Hagos konvencija, tiek per 2001–2017 m. laikotarpį. Tokiu būdu juo prisidedama prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ir sklandaus vidaus rinkos veikimo. Juo didinamas teismų tarpusavio pasitikėjimas ir mažinama našta piliečiams ir įmonėms, dalyvaujantiems tarpvalstybiniuose procesuose.
Buvo nustatytos kelios kliūtys, rodančios, kad dar yra ką tobulinti. Dėl šių kliūčių įmonės ir piliečiai gaišta daug laiko ir patiria daug išlaidų dėl to, kad neišnaudojamos šiuolaikinių spartesnio ryšio technologijų ir tiesioginio įrodymų rinkimo galimybės. Ryškiausi pavyzdžiai yra tai, kad valstybių narių teismai ir valdžios institucijos nenaudoja elektroninių ryšių ir vis dar daugiausia bendrauja popieriniu formatu, ir labai retai naudojamasi elektroniniais ryšiais, visų pirma vaizdo konferencijomis, tiesioginiam įrodymų rinkimui. Šiuo metu reglamente nereikalaujama, kad teismų sistemoje būtų diegiamos šiuolaikinės technologijos; faktas, kad tai priklauso vien nuo valstybių narių individualių pastangų ir nuo bendro perėjimo prie skaitmeninių technologijų, lėmė labai lėtą pažangą vertinant absoliučiais skaičiais ir lyginant su šiuolaikinių technologijų naudojimu namų ūkio aplinkoje.
• Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Komisija surengė plataus masto konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. kovo 2 d. surengtos bendros viešos konsultacijos, skirtos tiek Reglamentui (EB) Nr. 1393/2007, tiek Reglamentui (EB) Nr. 1206/2001. Iš viso gauti 131 atsakymai (visų pirma iš Lenkijos, toliau – Vokietija, Vengrija ir Graikija). Dviejuose specialiuose Europos teisminio tinklo susitikimuose buvo siekiama spręsti praktines problemas ir galbūt patobulinti abu reglamentus. Surengti specialūs susitikimai su valstybių narių vyriausybių ekspertais. Buvo surengtas praktinis seminaras atrinktiems suinteresuotiesiems subjektams, besidomintiems klausimais, susijusiais su tarpvalstybiniais teisiniais procesais. Šių konsultacijų rezultatai buvo iš esmės teigiami ir parodė, kad reikia imtis veiksmų.
Be to, Komisija nuolat palaikė dialogą su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis per Tarybos ekspertų grupę elektroninio dokumentų įteikimo ir e. ryšių klausimams, kuri susitinka keturis – šešis kartus per metus.
• Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
2018 m. sausio – balandžio mėn. įvyko šeši ekspertų grupės teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose modernizavimo klausimams susitikimai. 2016 m. Mariboro universiteto vadovaujamas konsorciumas atliko lyginamąją 26 valstybių narių teisės, susijusios su įrodymais, analizę 12 .
• Poveikio vertinimas
Rengiant pasiūlymą atliktas poveikio vertinimas, pateikiamas pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2018) 285.
Svarstytos įvairios galimybės: nuo su teisėkūra nesusijusių veiksmų iki teisėkūros veiksmų, kuriais siekiama įvairaus masto tikslų.
Tinkamiausia galimybė – politikos priemonių rinkinys, į kurį įtrauktos kelios priemonės:
–elektroninis perdavimas kaip numatytoji elektroninio ryšio ir keitimosi dokumentais priemonė;
–šiuolaikinių įrodymų rinkimo priemonių, tokių kaip vaizdo konferencijos, skatinimas, jei asmuo turi būti apklaustas iš kitos valstybės narės, ir paskatos valstybėms narėms (finansuojant nacionalinius projektus) teismuose įrengti vaizdo konferencijų įrangą;
–teisinių kliūčių elektroninių (skaitmeninių) įrodymų pripažinimui panaikinimas;
–skirtingo termino „teismas“ aiškinimo panaikinimas;
–informavimas apie reglamente numatytų vienodų standartų svarbą (supaprastintos procedūros, vienodas susijusių šalių teisių apsaugos standartas);
–geriausia kompetentingų teismų praktika, siekiant jiems padėti tinkamai ir nedelsiant taikyti procedūras, ir
–teismų ir teisės specialistų informuotumo apie tai, kad pagal reglamentą numatyta galimybė tiesiogiai rinkti įrodymus, didinimas.
Reglamentavimo patikros valdyba 2018 m. gegužės 3 d. posėdyje peržiūrėjo poveikio vertinimo projektą ir 2018 m. gegužės 7 d. pateikė teigiamą nuomonę su pastabomis. Į valdybos rekomendacijas buvo atsižvelgta. Visų pirma, peržiūrėtoje ataskaitos versijoje geriau paaiškinamas dviejų iniciatyvų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu (dokumentų įteikimas ir įrodymų rinkimas), ryšys, nurodomas platesnis kontekstas ir priežastys, dėl kurių šiuo reglamentu pasiekiama didelė pažanga palyginti su Hagos konvencija dėl įrodymų paėmimo. Be to, geriau nustatytos ir paaiškintos pagrindinės problemos ir bazinis scenarijus ir patobulinti skirsniai dėl subsidiarumo ir ES pridėtinės vertės. Be to, dar labiau patobulintos efektyvumo vertinimo išvados, o vertinant politikos galimybes didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams klausimams (elektroniniams ryšiams ir vaizdo konferencijų naudojimui).
• Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Iniciatyva įtraukta į Komisijos 2018 m. darbo programoje pateiktą abipusiu pasitikėjimu grindžiamos teisingumo ir pagrindinių teisių erdvės REFIT iniciatyvų sąrašą 13 .
Per REFIT platformą suinteresuotieji subjektai rekomendavo Komisijai išnagrinėti galimybę paspartinti įrodymų rinkimą kitose valstybėse narėse.
Tikimasi, kad politikos dokumentų rinkinys duos naudos piliečiams ir įmonėms, dalyvaujantiems tarpvalstybiniuose procesuose. Didesnis teisinis tikrumas ir greitesnis, mažiau kainuojantis procesas padėtų paskatinti piliečius ir įmones dalyvauti tarpvalstybiniuose sandoriuose ir taip paskatintų tarpvalstybinę verslo plėtrą ir sustiprintų vidaus rinkos veikimą. Valstybės narės dėl elektroninio duomenų perdavimo ir vaizdo konferencijų patirtų tam tikrų išlaidų, tačiau jos būtų vienkartinės, o nauda būtų gaunama ilgai ir būtų sutaupoma lėšų (pvz., apklausti liudininką vaizdo konferencijos būdu kainuoja mažiau nei jį apklausti asmeniškai). Be to, konkrečiai su šiuo reglamentu susijusias išlaidas sušvelnins apskritai didesnis teismų sistemos skaitmeninimas. Apibendrinant, nauda būtų akivaizdžiai didesnė už sąnaudas. Įmonės gautų naudos dėl pagerėjusios jų, kaip teismo proceso šalių, padėties. Kitas poveikis būtų palyginti neutralus.
Reglamente taip pat bus numatytas skaitmeninių įrodymų tarpusavio pripažinimas. Taip ne tik sumažėtų procese dalyvaujantiems piliečiams ir įmonėms tenkanti našta, bet ir sumažėtų atvejų, kai elektroniniai įrodymai atmetami.
• Pagrindinės teisės
Pagal ES teisingumo darbotvarkę 2020 m. pasiūlyme aptariamas poreikis sustiprinti procesines teises civilinėse bylose, siekiant padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą viena kitos teisingumo sistemomis.
Tikimasi, kad įdiegus elektronines ryšio priemones ir dažniau naudojant vaizdo konferencijas pagerės piliečių ir įmonių galimybės kreiptis į teismą.
Siūlomomis skaitmeninimo priemonėmis atsižvelgiama į duomenų apsaugos ir privatumo reikalavimus: sistema, kuri turi būti įdiegta elektroniniams paskirtųjų teismų mainams, turėtų būti paremta visiškai patikimu ir saugiu techniniu sprendimu, kuriuo užtikrinamas perduodamų duomenų vientisumas ir privatumas. Iš anksto nustatyti sistemos naudotojai (tik valstybių narių teismai ir teisminės institucijos) suteikia papildomą garantiją, kad asmens duomenys bus tvarkomi tinkamai. Be to, sistema turėtų įdiegti decentralizuotą struktūrą, kuri sudarytų sąlygas tiesiogiai palaikyti ryšį tarp jos galinių taškų ir taip sumažinti riziką, kuo labiau sumažinant duomenų tvarkytojų skaičių.
Svarbūs išorės veiksniai, susiję su asmens duomenų apsauga atsižvelgiant į siūlomą politikos dokumentų rinkinį:
–nuo 2018 m. gegužės mėn. taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) 14 , kuriuo turėtų būti didinamas informuotumas ir imamasi skubių veiksmų duomenų bazių saugumui ir vientisumui užtikrinti, taip pat greitai reaguojama į teismų sistemos privatumo pažeidimus, ir
–nuolatinės grėsmės kibernetiniam saugumui viešajame sektoriuje. Numatoma, kad bandymų atakuoti viešąją IT infrastruktūrą ir daryti poveikį valstybių narių teismų sistemai daugės; jų poveikį gali dar labiau padidinti didėjanti IT sistemų tarpusavio sąveika (nacionaliniu ir ES lygmeniu).
Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo 15 22 ir 23 punktus, kuriuose trys institucijos patvirtino, kad esamų teisės aktų ir politikos vertinimai turėtų būti tolesnių galimų veiksmų poveikio vertinimų pagrindas, reglamentas bus įvertintas ir Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateiks ataskaitą ne vėliau kaip per penkerius metus nuo taikymo pradžios datos. Reglamento poveikis vietos lygmeniu bus vertinamas remiantis rodikliais ir išsamia reglamento aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo, ES pridėtinės vertės ir nuoseklumo su kitomis ES politikos sritimis analize. Vertinime taip pat bus aptarta patirtis, kuri buvo įgyta siekiant nustatyti trūkumus ir (arba) problemas, arba galimybės dar labiau pagerinti reglamento poveikį. Valstybės narės teiks Komisijai informaciją, kuri būtina ataskaitai parengti.
4. POVEIKIS BIUDŽETUI
Dėl pasiūlymo nacionalinės administracijos nepatirs didelių išlaidų, veikiau bus sutaupyta lėšų. Tikimasi, kad nacionalinės valdžios institucijos gaus naudos dėl veiksmingesnių teisinių procesų ir mažesnės administracinės naštos bei darbo sąnaudų.
Išlaidos, susijusios su elektroninių ryšių ir keitimosi dokumentais plėtojimu, įgyvendinimu ir priežiūra, taip pat su profesionalių, aukštos kokybės vaizdo konferencijų įrangos įsigijimu, įgyvendinimu ir naudojimu, galėtų būti bendrai finansuojamos.
Pagrindinės ES finansavimo galimybės pagal dabartines finansines programas – Teisingumo programa ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP). Teisingumo programa (2018 m. biudžetas – 45,95 mln. EUR) remiami valstybių narių vykdymo užtikrinimo ir teisių gynimo pajėgumai civilinės teisenos srityje ir būsimu finansavimu pirmenybė teikiama šiems elementams, kurie taip pat aktualūs šiai iniciatyvai. EITP biudžetas gerokai didesnis (130,33 mln. EUR 2018 m.) ir šia priemone siūloma finansinė parama IT projektams, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių tarpvalstybiniam bendravimui. Ji jau plačiai naudojama skaitmeninimui ir e. teisingumo veiklai civilinės teisenos srityje finansuoti, įskaitant Europos e. teisingumo portalo ir viešųjų dokumentų integravimą į nacionalines e. valdžios sistemas ir Verslo registrų sąveikos sistemą (BRIS). Pagal skaitmeninės pertvarkos prioritetą į daugiametės finansinės programos (DFP) dokumentų rinkinį, pristatytą 2018 m. gegužės 2 d., įtraukta 3 mlrd. EUR EITP skaitmeninei krypčiai – skaitmeninei junglumo infrastruktūrai finansuoti.
5. KITI ELEMENTAI
• Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Bus parengtos patikimos reglamento stebėsenos priemonės, įskaitant išsamų kokybinių ir kiekybinių rodiklių rinkinį, taip pat aiškus ir struktūrizuotas ataskaitų teikimo ir stebėsenos procesas. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse pakeitimai būtų įgyvendinami veiksmingai, ir patikrinti, ar reglamentu sėkmingai pasiekti jo tikslai.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1 straipsnio 4 dalis
Šiuo metu terminas „teismas“ nėra apibrėžtas ir dėl to valstybės narės skirtingai jį aiškina. Kai kurios valstybės narės laiko, kad juo nurodomi tik tradiciniai teismai, o kitos taip pat vykdo kitų teisminių institucijų (pvz., notarų) prašymus, jeigu pagal nacionalinius įstatymus jos turi teisę vykdyti įrodymų rinkimo užduotis. Šie neaiškumai turėtų būti pašalinti nustatant sąvoką „teismas“.
6 straipsnis
Šiuo pakeitimu nustatoma, kad pagal reglamentą prašymus ir pranešimus paprastai privaloma perduoti elektroniniu būdu (1 dalis). Išimtiniais atvejais, t. y. kai sistema yra sutrikdoma arba nėra tinkama konkrečiam perdavimui (pvz., DNR mėginio kaip įrodymo perdavimui), vis dar gali būti naudojami kiti būdai (4 dalis).
17 ir 17a straipsniai
Siūlomų pakeitimų tikslas – užtikrinti tinkamesnį, dažnesnį ir greitesnį tiesioginio įrodymų rinkimo naudojimą pagal 17 straipsnį naudojantis vaizdo konferencija, jeigu tokia galimybė yra atitinkamuose teismuose ir ji yra tinkama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
17b straipsnis
Šio naujo straipsnio tikslas – palengvinti diplomatinių atstovų ar konsulinių pareigūnų atliekamą įrodymų rinkimą. Straipsnis nustato, kad tokie asmenys gali kitos valstybės narės teritorijoje ir jos dalyje, kurioje jie vykdo savo funkcijas, be išankstinio prašymo rinkti įrodymus, reikalingus valstybės narės, kuriai jie atstovauja, teismuose vykdomam procesui, apklausdami tos valstybės narės piliečius, tačiau neversdami jų to daryti.
18a straipsnis
Šiuo nauju straipsniu siekiama užtikrinti, kad skaitmeniniai įrodymai, surinkti pagal valstybės narės, kurioje jie buvo surinkti, teisę, nebūtų atmetami kaip įrodymai kitose valstybėse narėse vien dėl jų skaitmeninio pobūdžio.
19 ir 20 straipsniai
Šiais pakeitimais reglamentas suderinamas su SESV 290 straipsniu.
22a straipsnis
Šioje nuostatoje išdėstoma, kad Komisija parengia išsamią šio reglamento rezultatų ir poveikio stebėsenos programą.
23 straipsnis
Šioje nuostatoje išdėstoma, kad Komisija atlieka šio reglamento vertinimą pagal Komisijos geresnio reglamentavimo gaires ir pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo 22 ir 23 dalis ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą.
2018/0203 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 16 ,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo, būtina toliau gerinti ir spartinti teismų bendradarbiavimą renkant įrodymus;
(2)Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 17 nustatytos valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose taisyklės;
(3)siekiant užtikrinti greitą prašymų ir pranešimų perdavimą, turėtų būti naudojamasi visomis tinkamomis šiuolaikinių ryšių technologijų priemonėmis. Todėl paprastai visi ryšiai ir keitimasis dokumentais turėtų būti vykdomi naudojant decentralizuotą IT sistemą, kurią sudaro nacionalinės IT sistemos;
(4)siekiant užtikrinti skaitmeninių įrodymų tarpusavio pripažinimą, tokie valstybėje narėje pagal jos teisę surinkti įrodymai neturėtų būti nepripažįstami kaip įrodymai kitose valstybėse narėse tik dėl jų skaitmeninio pobūdžio;
(5)Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 neturėtų daryti poveikio valdžios institucijų galimybei keistis informacija pagal sistemas, nustatytas pagal kitas Sąjungos priemones, kaip antai Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 18 ar Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 19 , net jei ta informacija turi įrodomąją vertę, taip besikreipiančiajai institucijai paliekant galimybę pasirinkti tinkamiausią metodą;
(6)šiuo metu išnaudojamos ne visos šiuolaikinių ryšių technologijų, visų pirma vaizdo konferencijų, kurios yra svarbi įrodymų rinkimo supaprastinimo ir spartinimo priemonė, galimybės. Kai įrodymai turi būti surenkami apklausiant asmenį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, kaip liudytoją, šalį ar ekspertą, teismas turėtų surinkti šiuos įrodymus tiesiogiai naudodamasis vaizdo konferencija, jeigu tokia galimybė yra atitinkamuose teismuose ir, jo nuomone, naudotis tokia technologija yra tinkama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes;
(7)siekiant palengvinti diplomatinių atstovų ar konsulinių pareigūnų atliekamą įrodymų rinkimą, tokie asmenys gali kitos valstybės narės teritorijoje ir jos dalyje, kurioje jie vykdo savo funkcijas, be išankstinio prašymo rinkti įrodymus, reikalingus valstybės narės, kuriai jie atstovauja, teismuose vykdomam procesui, apklausdami valstybės narės, kuriai jie atstovauja, piliečius, tačiau neversdami jų to daryti;
(8)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o sukuriant teisinę sistemą, užtikrinančią spartų prašymų ir pranešimų dėl įrodymų rinkimo perdavimą, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(9)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį [Jungtinė Karalystė] [ir] [Airija] [pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] [nedalyvauja priimant ir taikant šį reglamentą ir jis nėra jai (joms) privalomas ar taikomas];
(10)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;
(11)siekiant atnaujinti standartines formas, išdėstytas prieduose, arba padaryti jų techninius pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais priedai būtų iš dalies pakeisti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija rengtų reikiamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros* nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
----------------------------
2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(12)pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktus Komisija, remdamasi informacija, surinkta laikantis specialios stebėjimo tvarkos, bei siekdama įvertinti tikrąjį reglamento poveikį ir būtinybę imtis papildomų veiksmų, turėtų įvertinti šį reglamentą;
(13)todėl Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 iš dalies keičiamas taip:
(1)1 straipsnis papildomas 4 dalimi:
„4. Šiame reglamente sąvoka „teismas“ – bet kokia valstybės narės teisminė institucija, kompetentinga rinkti įrodymus pagal šį reglamentą.“;
(2)6 straipsnis pakeičiamas taip:
„6 straipsnis
Prašymų ir kitų pranešimų perdavimas
1.Prašymai ir pranešimai pagal šį reglamentą perduodami per decentralizuotą IT sistemą, kurią sudaro ryšių infrastruktūra sujungtos nacionalinės IT sistemos, leidžiančią užtikrinti saugų ir patikimą tarpvalstybinį nacionalinių IT sistemų keitimąsi informacija.
2.Prašymams ir pranešimams, perduodamiems per 1 dalyje nurodytą decentralizuotą IT sistemą, taikoma Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 20 nustatyta bendroji teisinė patikimumo užtikrinimo paslaugų naudojimo sistema.
3.Jeigu 1 dalyje nurodytiems prašymams ir pranešimams reikalingas arba yra naudojamas spaudas arba rašytinis parašas, vietoj jų gali būti naudojami „kvalifikuoti elektroniniai spaudai“ ir „kvalifikuoti elektroniniai parašai“, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014.
4.Jei 1 dalyje numatytas perdavimas neįmanomas dėl nenumatyto ir išskirtinio decentralizuotos IT sistemos sutrikimo arba kitais išimtiniais atvejais, perdavimas atliekamas greičiausiomis perdavimo priemonėmis, kurias prašomoji valstybė narė nurodė kaip priimtinas.“;
(3)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)2 dalis panaikinama;
(b) 4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Jeigu per 30 dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos prašantysis teismas negauna informacijos apie tai, ar prašymas priimtas, laikoma, kad prašymas priimtas.“;
(4)įterpiamas 17a straipsnis:
„17a straipsnis
Tiesioginis įrodymų rinkimas naudojant vaizdo konferenciją
1.Kai įrodymai turi būti surenkami apklausiant asmenį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, kaip liudytoją, šalį ar ekspertą, ir teismas neprašo kompetentingo kitos valstybės narės teismo surinkti įrodymus pagal 1 straipsnio 1 dalies a punktą, teismas surenka įrodymus tiesiogiai pagal 17 straipsnį naudodamasis vaizdo konferencija, jeigu tokia galimybė yra atitinkamuose teismuose ir, jo nuomone, naudotis tokia technologija yra tinkama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
2.Kai pateikiamas prašymas tiesiogiai surinkti įrodymus naudojantis vaizdo konferencija, posėdis rengiamas teismo patalpose. Prašantysis teismas ir 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija arba teismas, kurio patalpose turi būti rengiamas posėdis, susitaria dėl praktinių vaizdo konferencijos klausimų.
3.Kai įrodymai renkami naudojantis vaizdo konferencija:
(a)3 straipsnio 3 dalyje nurodyta prašomosios valstybės narės centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija gali paskirti teismą dalyvauti renkant įrodymus, siekiant užtikrinti pagarbą pagrindiniams prašomosios valstybės narės teisės principams;
(b)prireikus, prašančiojo teismo, asmens, kuris turi būti apklausiamas, arba posėdyje dalyvaujančio prašomosios valstybės narės teisėjo prašymu 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija užtikrina, kad asmeniui, kuris turi būti apklausiamas, ar teisėjui būtų suteiktos vertėjo žodžiu paslaugos.“;
(5)įterpiamas 17b straipsnis:
„17b straipsnis
Diplomatinių atstovų ar konsulinių pareigūnų renkami įrodymai
Valstybės narės diplomatiniai atstovai ar konsuliniai pareigūnai gali kitos valstybės narės teritorijoje ir jos dalyje, kurioje vykdo savo funkcijas, be išankstinio prašymo pagal 17 straipsnio 1 dalį rinkti įrodymus, reikalingus valstybės narės, kuriai jie atstovauja, teismuose vykdomam procesui, apklausdami valstybės narės, kuriai jie atstovauja, piliečius, tačiau neversdami jų to daryti.“;
(6)po 18 straipsnio įterpiamas 6 skirsnis:
„6 skirsnis
Tarpusavio pripažinimas
18a straipsnis
Valstybėje narėje pagal jos teisę surinktų skaitmeninių įrodymų negalima atsisakyti pripažinti kitose valstybėse narėse vien dėl jų skaitmeninio pobūdžio.“;
(7)19 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant atnaujinti standartines formas arba padaryti jų techninius pakeitimus.“;
(8)20 straipsnis pakeičiamas taip:
„20 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.19 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo datos].
3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 21 nustatytais principais.
5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
(9)Pagal 19 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;
(10)įterpiamas 22a straipsnis:
„22a straipsnis
Stebėsena
1.Praėjus ne daugiau kaip [dvejiems metams nuo taikymo pradžios datos] Komisija parengia išsamią šio reglamento rezultatų ir poveikio stebėsenos programą.
2.Stebėsenos programoje nustatomos duomenų ir kitų būtinų įrodymų rinkimo priemonės ir periodiškumas. Joje nurodomi veiksmai, kurių turi imtis Komisija ir valstybės narės duomenims bei kitiems įrodymams rinkti ir analizuoti.
3.Valstybės narės teikia Komisijai duomenis ir kitus įrodymus, reikalingus stebėsenai vykdyti.“;
(11)23 straipsnis pakeičiamas taip:
„23 straipsnis
Vertinimas
1.Ne anksčiau kaip praėjus [penkeriems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios datos] Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.
2.Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti.“.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo [...].
Tačiau 1 straipsnio 2 punktas taikomas nuo... [24 mėnesiai po įsigaliojimo].
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
