EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 03 23

COM(2018) 149 final

2018/0074(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas Baltijos jūros daugiametis planas, ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Žvejyba vakarų vandenyse ir gretimuose rajonuose yra labai sudėtinga, ją vykdo mažiausiai septynių pakrantės valstybių narių laivai, kurie įvairiausiais žvejybos įrankiais žvejoja daugybės skirtingų rūšių žuvis ir jūrinius bestuburius. Pagrindinė problema yra ta, kad daugelio svarbiausių demersinių žuvų ir bestuburių (t. y. žuvų ir bestuburių, kurie gyvena jūros dugne ar arti dugno) išteklių laimikis sužvejojamas vykdant mišriąją žvejybą. Praktikoje tai reiškia, kad kiekvieną kartą panaudojus žvejybos įrankį jo laimikį sudarys įvairių rūšių mišinys. To mišinio sudėtis skirsis priklausomai nuo naudojamo žvejybos įrankio tipo ir nuo jo naudojimo laiko bei vietos.

Jei laivas žvejoja išteklius, kuriems taikomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), jis turėtų nutraukti žvejybą kai tik išnaudoja tų išteklių kvotas. Prieš priimant 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1380/2013 dėl bendrosios žuvininkystės politikos 1 (Pagrindinį reglamentą), laivai, išnaudoję vienos iš tokių rūšių kvotą, žvejybos stabdyti neprivalėjo. Jie galėjo tęsti kitų tikslinių rūšių žvejybą, tačiau tokiu būdu toliau sužvejodavo ir tų rūšių, kurių kvotos jau buvo išnaudotos, individus, nors teisėtai iškrauti jų negalėjo. Kvotą viršijantis laimikis turėjo būti išmestas į jūrą.

Visapusiškai įgyvendinus Pagrindiniu reglamentu įvestą įpareigojimą iškrauti laimikį, kvotą viršijantį laimikį išmesti į jūrą tampa neteisėta. Taigi, jei laivas išnaudojo labiausiai apriboto ištekliaus kvotą, jam gali tekti stabdyti žvejybą netgi metų pradžioje. Tokiu atveju labiausiai apribotas išteklius tampa vadinamąja žvejybą stabdančia rūšimi, nes išnaudojus jo kvotą nebėra galimybės tęsti kitų išteklių žvejybą. Todėl nustatant tokių išteklių BLSK pageidautina atsižvelgti į tai, kad kai kurie iš jų sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą. Toks principas būtų naudingas tiek saugant išteklius, tiek juos naudojant. Todėl šiame pasiūlyme į jį atsižvelgiama.

Pagrindiniu reglamentu siekiama veiksmingiau nei ankstesniais teisės aktais spręsti išteklių pereikvojimo ir žuvų išmetimo į jūrą problemas. Tačiau Pagrindinį reglamentą reikėtų papildyti kitais teisės aktais, nes, vykdant mišriąją žvejybą vakarų vandenyse vien pagal jį, gali būti nepakankamai panaudojamos kvotos ir baigus galioti išmetimo į jūrą mažinimo planams nebūtų galima priimti jokių įpareigojimo iškrauti laimikį išimčių.

Todėl, turint omenyje įvairios demersinių išteklių žvejybos vakarų vandenyse tarpusavio sąveiką, pageidautina žvejybos galimybes valdyti atsižvelgiant į mišriąją žvejybą – tokį valdymo principą jau leidžia taikyti naujausia mokslo pažanga. Šis principas taip pat turi būti derinamas su ekosisteminiu žvejybos valdymo metodu. Pirmasis žingsnis pereinant prie tokio pritaikomojo valdymo būtų visus atitinkamus išteklius įtraukti į vieną bendrą valdymo planą. Plane, jei įmanoma, turėtų būti numatytas intervalais išreikštas kiekvieno ištekliaus tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygis, kuriuo remiantis būtų nustatomi metiniai tų išteklių BLSK. Tai leistų BLSK nustatyti lanksčiai ir tokiu būdu šalinti sunkumus, susijusius su mišriosios žvejybos pobūdžiu. Be to, planas apimtų apsaugos priemones, kurios būtų pagrindas atkuriant saugių biologinių ribų nesiekiančius išteklius.

Pasiūlymo tikslas – nustatyti demersinių išteklių, įskaitant giliavandenius išteklius, ir jų žvejybos vakarų vandenyse valdymo planą. Planas padės užtikrinti tausų šių išteklių naudojimą, nes pagal jį ištekliai bus žvejojami laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) principo, ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo ir atsargumo principo. Planas padės stabilizuoti žvejybos galimybes ir užtikrinti, kad valdymas būtų grindžiamas naujausia moksline informacija apie išteklius, mišriąją žvejybą ir kitus ekosistemos bei aplinkos aspektus. Planas taip pat padės sklandžiau įvesti įpareigojimą iškrauti laimikį.

Žvejų elgseną nulemiantys ekonomiškai svarbūs ištekliai turėtų būti valdomi laikantis FMSY intervalų. Jų laikantis apie 95 proc. iškraunamo vakarų vandenyse sužvejoto laimikio kiekio bus valdoma laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo. Likę ištekliai, t. y. tie, kurių individai daugiausia sužvejojami kaip priegauda, turėtų būti valdomi laikantis atsargumo principo.

Šis pasiūlymas nėra pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) vykdoma iniciatyva. Tačiau juo vis viena prisidedama prie galiojančių Sąjungos teisės aktų paprastinimo. Siūloma penkis esamus vienai rūšiai skirtus daugiamečius planus, priimtus atskirais reglamentais, pakeisti vienu visus tuos įvairių demersinių išteklių planus sujungiančiu reglamentu. Šiuo metu galioja šie penki vienai rūšiai skirti planai:

1.atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametis planas (Reglamentas (EB) Nr. 1300/2008);

2.Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių daugiametis planas (Reglamentas (EB) Nr. 509/2007);

3.jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje daugiametis planas (Reglamentas (EB) Nr. 388/2006);

4.šiaurinių jūrų lydekų išteklių atkūrimo planas (Reglamentas (EB) Nr. 811/2004);

5.atlantinių silkių ir norveginių omarų išteklių Pirėnų pusiasalyje atkūrimo planas (Reglamentas (EB) Nr. 2166/2005).

Įvedus šį naują metodą bus sudarytos sąlygos siekti išsaugojimo tikslų kartu naikinant žvejybos pastangų apribojimus, taigi nebereikės vykdyti daugelio ataskaitų teikimo ir kontrolės įpareigojimų. Dėl to žymiai sumažės administracinė našta.

Planas bus taikomas visiems vakarų vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, nepriklausomai nuo jų bendrojo ilgio, nes tai atitinka bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisykles ir suderinama su laivų daromu poveikiu atitinkamiems žuvų ištekliams.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. Pagrindiniu reglamentu įvestos BŽP taisyklės, įskaitant nuostatas dėl daugiamečių planų, kuriais nustatomas įpareigojimas iškrauti išteklių, kuriems taikomi BLSK, laimikį ir įvedamas vadinamasis regionalizavimo principas. Plane į šias nuostatas atsižvelgiama kaip išdėstyta toliau:

·šis pagal Pagrindinio reglamento 9 straipsnyje išdėstytus principus ir tikslus parengtas planas – tai mišriosios žvejybos planas, visų pirma grindžiamas MSY tikslu;

·Pagrindinio reglamento 10 straipsnyje nustatytas daugiamečių planų turinys, kuriuose minimi ir kiekybiniai tiksliniai rodikliai. Šiame plane šie tiksliniai rodikliai, atitinkantys didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, išreikšti Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomenduojamais verčių intervalais. Šie intervalai leidžia tuos išteklius valdyti remiantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principu ir kartu išlaikyti aukštą nuspėjamumo lygį. Šiuos tikslinius rodiklius papildo apsaugos priemonės, susijusios su žemiausiu išteklių išsaugojimo lygio atskaitos tašku. Nustatant šiuos atskaitos taškus žuvų ištekliams, jie išreiškiami ištekliaus neršiančių žuvų biomase – jos duomenys gaunami iš ICES, kuri juos renka atlikdama lyginamąją analizę. Atitinkamai, nustatant šiuos atskaitos taškus tam tikriems norveginių omarų funkciniams vienetams, jie išreiškiami gausa, jei turima duomenų. Jei duomenų apie neršiančių žuvų biomasę arba gausos lygį nėra, apsaugos priemonės pradedamos taikyti, kai mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad ištekliui iškilo grėsmė. Tas pats metodas taikytas nustatant plano tikslus, tikslinius rodiklius ir apsaugos priemones ir apibrėžiant įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, kaip neseniai priimtame 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 2 ;

·remiantis Pagrindinio reglamento 15 straipsniu, įpareigojimas iškrauti laimikį vakarų vandenyse nuo 2015 m. taikomas pelaginėms žuvims, nuo 2016 m. – tam tikrai demersinių išteklių žvejybai ir rūšims, pagal kurias apibrėžiama žvejyba, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – visoms kitoms rūšims, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 7 dalį iš valstybių narių reikalaujama, kad skirstydamos BLSK su savo vėliava plaukiojantiems laivams jos atsižvelgtų į tikėtiną laimikio sudėtį ir į įpareigojimą iškrauti visų išteklių laimikį. Tuo tikslu valstybės narės gali priimti nacionalines priemones, kaip antai palikti tam tikrą nacionalinio BLSK rezervą, iš kurio galėtų keistis kvotomis su kitomis valstybėmis narėmis;

·remiantis Pagrindinio reglamento 18 straipsniu, tais atvejais, kai Komisijai yra suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo arba deleguotuosius aktus daugiamečių planų tikslams pasiekti, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės gali teikti bendras rekomendacijas dėl, be kita ko, tam tikrų priemonių, kurias reikėtų priimti. Tuo tikslu planu įvedamas regioninis valstybių narių bendradarbiavimas, susijęs su nuostatų dėl įpareigojimo iškrauti laimikį ir specialių tam tikrų išteklių išsaugojimo priemonių priėmimu.

Laikantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) mokslinių rekomendacijų, plane nėra nustatyta žvejybos pastangų apribojimų (dienų jūroje skaičiaus). Tačiau valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali nustatyti viršutines pajėgumų ribas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Komisijos pasiūlymas dera su toliau aprašyta esama teisine žvejybos vakarų vandenyse valdymo sistema.

·2013 m. gruodžio 11 d. Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB1, nustatyta bendroji BŽP sistema ir įvardytos aplinkybės, kuriomis Europos Parlamentas ir Taryba priima daugiamečius planus.

·1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti 3 , išdėstytos techninės išteklių išsaugojimo priemonės – laimikio sudėties taisyklės, nuostatos dėl mažiausio tinklo akių dydžio, mažiausio leidžiamo iškrauti dydžio ir tam tikros žvejybos draudimo rajonų bei laikotarpių. Juo taip pat nustatomi dreifuojančiųjų tinklų naudojimo apribojimai. Tas reglamentas šiuo metu peržiūrimas ir bus pakeistas, jei bus priimtas Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007 bei (EB) Nr. 1224/2009, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1343/2011 bei (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 4 . 

·Metiniais Tarybos reglamentais, kuriais nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir jų grupių žvejybos galimybės ir su jomis susijusios sąlygos, taikomos vakarų vandenyse, nustatomi atitinkamų išteklių BLSK lygiai (naujausias iš jų yra šiuo metu privalomas 2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams 5 ).

·Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiu Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančiu reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 6 (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009), nustatomi bendrieji žvejybos kontrolės reikalavimai ir specialieji daugiamečių planų kontrolės reikalavimai.

·Komisija siūlo FMSY intervalams ir išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškams taikyti dinamines nuorodas. Toks principas garantuotų, kad šie esminiai žvejybos galimybių nustatymo parametrai nepasentų ir kad Taryba visuomet galėtų remtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Be to, tas pats principas taikyti dinamines nuorodas į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas turėtų būti taikomas ir Baltijos jūros išteklių valdymui. Todėl Reglamentas (ES) 2016/1139 turėtų būti iš dalies pakeistas.

·Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas ir jo tikslai atitinka Europos Sąjungos politiką, visų pirma aplinkos, socialinę, rinkos ir prekybos politiką.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

·Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis.

·Subsidiarumo principas

Pasiūlymo nuostatos yra susijusios su jūrų biologinių išteklių išsaugojimu, o šios srities priemonės priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

·Proporcingumo principas

Siūlomos priemonės atitinka proporcingumo principą, nes jos yra tinkamos, reikalingos ir nėra kitų mažiau ribojančių priemonių, kuriomis būtų galima įgyvendinti siekiamus politikos tikslus.

·Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Buvo konsultuojamasi įvairiais lygmenimis – be kita ko, su suinteresuotosiomis šalimis, mokslininkais, valstybinėmis tarnybomis (įskaitant viešojo administravimo įstaigas) ir Komisijos tarnybomis. Po to buvo vykdomas išsamus vertinimo procesas, per kurį pradines užduotis ir spręstinus klausimus nurodė Komisija, o pagrindinį indėlį visais etapais padarė mokslininkai ir kiti ekspertai, taip pat suinteresuotosios šalys, kurios aktyviai dalyvavo visame procese.

·Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su suinteresuotosiomis šalimis kryptingai tartasi per konsultacijas su Šiaurės vakarų vandenų patariamąja taryba ir Pietvakarių vandenų patariamąja taryba. Patariamosios tarybos yra pagal ankstesniąją 2002 m. BŽP reformą įkurtos suinteresuotųjų šalių organizacijos, suburiančios pramonę (žvejybos, perdirbimo ir prekybos sektorius) ir kitas interesų grupes, pvz., aplinkos ir vartotojų organizacijas. Patariamosios tarybos atsako už atskirus jūros baseinus, o pirmiau minėtos tarybos teikia rekomendacijas būtent dėl šiame pasiūlyme aptariamų geografinių rajonų.

2015 m. gegužės 22 d.– rugsėjo 15 d. vyko įvairaus pobūdžio internetinės viešos konsultacijos 7 . Iš valstybių narių, patariamųjų tarybų, pramonei atstovaujančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės iš viso gauti 28 išsamūs atsiliepimai. Toliau išdėstytos pagrindinės išvados.

·Pagrindinė problema kyla dėl to, kad išteklių MSY dar nepasiektas ir pramonė negali visapusiškai naudotis tvarios žvejybos privalumais, ir dėl to, kad dabartiniai daugiamečiai planai nėra tinkama naudoti naujosios BŽP valdymo priemonė.

·Europos Sąjunga turi imtis veiksmų (šis įpareigojimas nustatytas ir Sutartyje), tačiau tai turėtų daryti bendradarbiaudama su žvejybos sektoriumi.

·Daugiametis planas (iniciatyvi priemonė) sulaukė daug daugiau pritarimo nei metinis planas (reaktyvi priemonė). Tačiau pakitus aplinkybėms gali prireikti ir reaktyvių priemonių.

·Norint pasiekti MSY reikalinga skaidri, stabili sistema ir teisinis pagrindas, kuris užtikrintų įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą ilgam laikui ir regioninį žvejybos valdymo pobūdį. Kai kuriuose atsiliepimuose pažymėta, kad sistemos aprėptis turėtų būti platesnė ir apimti aplinkos tikslus.

·Tikslinga nustatyti sistemą, pagal kurią pagrindinių rūšių ištekliai būtų valdomi nuosekliai remiantis daugiamečiais valdymo planais. Joje turėtų būti atsižvelgiama į laimikio sudėtį bei kvotų paskirstymą ir remiamasi mišriosios žvejybos ypatumais. Sistema turėtų apimti ne tik pagrindines rūšis. Joje turėtų būti atsižvelgiama į išteklių ir žvejybos geografinį pasiskirstymą.

·Svarstant, kokios rūšys turėtų būti įtrauktos į planą, akivaizdžiai išsiskyrė profesinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų nuomonės: pirmosios pageidavo, kad planas būtų orientuojamas į rūšis, žvejojamas vykdant pagrindinę žvejybą, kaip nuo 2016 m. galiojantys išmetimo į jūrą mažinimo planai (pvz., atlantinių menkių, europinių jūrinių lydekų, megrimų, europinių jūrų velnių), o antrosios norėjo, kad planas apimtų daugiau rūšių, kurios sužvejojamos kaip tikslinės rūšys arba kaip priegauda.

·Vykdant žvejybos valdymą turėtų būti atsižvelgiama į regionų ypatumus ir siekiama geriau bendradarbiauti su suinteresuotosiomis šalimis. Turėtų būti taikomas atsargumo principas.

Paraleliai su šiomis viešomis konsultacijomis buvo atliekamas ir tikslinis tyrimas, kurį sudarė konkretesni techniniai klausimai. Jis buvo skirtas patariamosioms taryboms, valstybių narių institucijoms, Europos Parlamento PECH komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NAT komisijai.

·Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas 

Didžiąją dalį esamiems teisės aktams įvertinti reikalingų darbų atliko ir atitinkamų konsultacijų surengė mokslininkai, dirbantys Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui (ŽMTEK) ir Tarptautinei jūrų tyrinėjimo tarybai (ICES), ir Jūrų išteklių vertinimo grupė, kuri su Komisija buvo sudariusi preliminariąją sutartį.

·Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

ŽMTEK, ICES ir Jūrų išteklių vertinimo grupė prieš BŽP reformą atliko įvairius dabartinių vienai rūšiai skirtų valdymo planų vertinimus. Be to, nuolat vykdomos mokslinės galiojančių valdymo priemonių peržiūros.

Minėtieji penki valdymo planai ne tik neatitinka nei BŽP reikalavimų, nei tarpinstitucinės darbo grupės išvadų 8 , bet ir nėra pakankamai veiksmingi, kad padėtų siekti BŽP tikslų. Atlikę dabartinių daugiamečių planų peržiūras ŽMTEK ir ICES 9 priėjo prie tokių išvadų:

·2015 m. atlikusi į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų atlantinių silkių išteklių plano lyginamąją analizę ICES padarė tokią išvadą: trūksta atsargumo principu grindžiamo plano, kuris būtų taikomas sudėtiniams ištekliams. 2015 m. buvo atliktas lyginamasis atlantinių silkių išteklių 6aN ir 6aS/7bc rajonuose vertinimas. Šie ištekliai sujungti, nes jų neįmanoma atskirti nei vertinant verslinės žvejybos laimikį, nei atliekant tyrimus 10 ;

·komentuodamas jūrų liežuvių išteklių vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje planą (Reglamentas (EB) Nr. 509/2007) ŽMTEK 2014 m. pareiškė, kad BLSK apribojimas yra vienintelis veiksmingas plano elementas. Kitos susijusios ŽMTEK išvados: kadangi visa rajone vykdoma žvejyba yra mišri, ŽMTEK mano, kad veiksmingiausias šios žvejybos valdymo būdas būtų parengti ir įgyvendinti regioninį daugiametį žvejybos valdymo planą, nes jis padėtų veiksmingiau valdyti žvejybą ir išvengti BLSK pusiausvyros problemų. Kalbėdamas apie žvejybos pastangų ribojimą ŽMTEK pažymėjo, kad didžioji dalis žvejybos vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje pastangų (išreikštų žvejybos kilovatdienėmis) pagal jūrų liežuvių išteklių planą nėra reguliuojama ir plane nustatytos pastangos neturėjo ribojamojo poveikio nei vienam laivynui. Tais atvejais, kai žvejybos pastangos yra apribotos, kyla rizika, kad laivai grįš žvejoti prie kranto, kur mažesnės kuro išlaidos ir didesnė jūrų liežuvių gausa. Tokiu atveju dėl padidintų žvejybos pastangų jauniklių augimo vietose gali padidėti ir neverslinio dydžio jūrinių plekšnių laimikis 11 ;

·jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje planu (Reglamentas (EB) Nr. 388/2006) siekiama atkurti išteklius, tačiau jame nenustatytas joks tikslinis MSY užtikrinimo rodiklis. 2011 m. ŽMTEK pažymėjo, jog plane nurodyta, kad, kai tik ištekliai atsikurs iki prevencinio biomasės lygio, reikės nustatyti naujus biologinius tikslinius rodiklius 12 . Tačiau 2010 m. ištekliams pasiekus šį lygį planas pakoreguotas nebuvo;

·šiaurinių europinių jūrų lydekų išteklių plano (Reglamentas (EB) Nr. 811/2004) tikslas laikomas pasiektu tuomet, kai ištekliaus neršiančių žuvų biomasė yra didesnė už saugias biologines ribas dvejus metus iš eilės. Taigi jis nėra specialiai skirtas MSY užtikrinti. Be to, ICES pažymėjo, kad dabartinis išteklių atkūrimo planas (Reglamentas (EB) Nr. 811/2004) yra grindžiamas nebetinkamais atskaitos taškais 13 ;

·panašių pastabų sulaukė ir pietinių europinių jūrų lydekų išteklių ir norveginių omarų planas (Reglamentas (EB) Nr. 2166/2005) – teigiama, kad jis netinkamas MSY užtikrinti ir, ICES nuomone, jame nustatyti atsargumo atskaitos taškai nebetinkami. 2010 m. ŽMTEK pažymėjo, kad planu tikėtasi sumažinti mirtingumą dėl žvejybos (palyginti su 2006 m.), tačiau to padaryti nepavyko, kad reguliuojamos žvejybos pastangos sumažėjo, tačiau padidėjo rezultatyviosios pastangos (laimikis nusvėrė pastangas), nes žvejybos pastangos buvo perkeltos tiems įrankiams, kuriais sužvejojama daugiau europinių jūrinių lydekų naudojant tas pačias pastangas, ir kad FMSY iki numatyto 2015 m. termino greičiausiai pasiektas nebus. Taigi planu siekti nusistatytų tikslų nepavyksta 14 .

Kai kurios suinteresuotosios šalys išreiškė kritišką nuomonę ir apie dienų jūroje sistemą, kuri, jų nuomone, užuot padėjusi saugoti žuvų išteklius daro žalą aplinkai, pvz., dėl to, kad mažai žvejybos dienų turintys laivai yra priversti žvejoti netoli kranto, kur telkiasi žuvų jaunikliai.

·Poveikio vertinimas

Daugiamečio vakarų vandenų plano poveikio vertinimas atliktas atsižvelgiant į naująją BŽP ir performuluotus techninių priemonių reglamentus. Naujoji BŽP apima, be kita ko, naują įpareigojimą iškrauti laimikį, didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) užtikrinimo terminus ir regionalizavimo principą. Tuo remiantis buvo parengta įvairių ataskaitų, tyrimų ir sutarčių, iš kurių gauta esminės informacijos šiems klausimams pagrįsti. Ši esminė informacija apima:

·BŽP reformą;

·    įpareigojimo iškrauti laimikį įvedimo poveikį;

·    BŽP socialinius ir ekonominius aspektus;

·    naujo techninių priemonių reglamento kūrimą;

·    mišriosios žvejybos klausimus ES, įskaitant stabdomojo poveikio žvejybai šalinimą;

·    svarstymus dėl naujų daugiamečių planų valdymo rajonų;

·    svarstymus dėl MSY grindžiamo valdymo.

Poveikio vertinime išsamiai išnagrinėtos trys teisėkūros galimybės: 1 galimybė – taikyti atitinkamas esamas BŽP taisykles; 2 galimybė – parengti vieną bendrą mišriosios žvejybos daugiametį planą; 3 galimybė – esamus planus pakeisti keliais mišriosios žvejybos daugiamečiais planais.

1 galimybė reikštų status quo, kuris nėra veiksmingas sprendžiant išteklių pereikvojimo ir neefektyvaus valdymo problemas (žr. 1.4 ir 3 skirsnius). Problemos, kurias ketinama spręsti šia iniciatyva, yra būtent susijusios su status quo. Pasirinkus šią galimybę liktų galioti prieštaringos nuostatos, todėl akivaizdu, kad ji konkrečių tikslų pasiekti nepadės.

2 galimybė reikštų visus vakarų vandenis apimantį vieną planą. Pagal šią galimybę būtų atsižvelgta į tai, kad daugelis valstybių narių žvejoja tiek šiaurės vakarų vandenyse, tiek pietvakarių vandenyse, ir net į tai, kad yra ir laivynų, kurie žvejoja abiejuose vandenyse.

Be to, net ir visus vandenis įtraukus į vieną planą būtų ir toliau galima teikti bendras rekomendacijas dėl vien šiaurės vakarų vandenyse arba vien pietvakarių vandenyse vykdomos konkrečios žvejybos. Taip pat pažymėtina, kad pasiūlymai būtų grindžiami tiksliai tuo pačiu tiek šiaurės vakarų vandenims, tiek pietvakarių vandenims taikomu modeliu, koks buvo naudotas Baltijos jūros daugiamečiam planui, ir iš jų būtų tikimasi tokių pačių patobulinimų, kokius užtikrino Šiaurės jūros daugiametis planas.

3 galimybė reikštų du planus, apimančius atskirai šiaurės vakarų vandenis ir pietvakarių vandenis. Nuo 2 galimybės ji skirtųsi tuo, kad pagal ją būtų atsižvelgiama į dabartinę regionalizuotą struktūrą, nes šie du rajonai atitinkamai susieti su Šiaurės vakarų vandenų patariamąja taryba ir Pietvakarių vandenų patariamąja taryba. Tokiu rajoniniu suskirstymu rėmėsi šiaurės vakarų vandenų valstybių narių grupė ir pietvakarių vandenų valstybių narių grupė rengdamos bendrą rekomendaciją išmetimo į jūrą mažinimo planams.

Taigi du planai natūraliai pratęstų su žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planais susijusį darbą, kuris buvo atliktas vertinant, ar žvejybos valdymo reikalavimai atitinka BŽP tikslus (įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir užtikrinti MSY).

2 ir 3 galimybės įvertintos geriau nei bazinė 1 galimybė, o išankstinės analizės parodė, kad 2 galimybė – visiems vakarų vandenims skirtas vienas bendras mišriosios žvejybos daugiametis planas – yra pranašesnė už kitas pagal šiuos kriterijus:

·veiksmingumo ir efektyvumo,

·administracinės naštos mažinimo,

·pagrindinių bendrųjų BŽP tikslų įgyvendinimo,

·stabilumą ir nuspėjamumą suteikiančios valdymo sistemos užtikrinimo.

Be to, vienas bendras valdymo planas padės supaprastinti teisinę sistemą ir sumažinti valstybėms narėms ir pramonei tenkančią administracinę naštą.

·Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Nors šis planas nėra susijęs su programa REFIT, jis padėtų mažinti reglamentavimo naštą, kadangi juo būtų pakeisti penki reglamentai sujungiant juos į vieną. Be to, juo būtų panaikintos sudėtingos dienų jūroje sistemos, kurioms valdyti ir stebėti reikėjo papildomų administracinių išteklių.

Dabartinė sistema iš įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, reikalauja didelių ekonominių išlaidų, kurios patiriamos dėl sudėtingo reglamentavimo ir kurių tikimasi išvengti ateityje (tiesioginė paprastinimo nauda). Tausus išteklių naudojimas užtikrins didesnį pelningumą, taigi geresnius ekonominės veiklos rezultatus. Žvejai turės daugiau laisvės pasirinkti, kur ir kada žvejoti. Panaikinus žvejybos pastangų sistemą, būtų sumažinta ne tik pramonei tenkanti administracinė našta, įskaitant sudėtingą atskaitomybę, bet ir nacionalinėms administracinėms įstaigoms tenkanti tokių ataskaitų tvarkymo ir stebėsenos našta.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1300/2008 išdėstytas atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, valdymo planas būtų panaikintas. Planas prarado aktualumą, nes pakito su juo susijusių išteklių mokslinė samprata.

·Pagrindinės teisės

Netaikoma.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Poveikio biudžetui nėra.

5.KITI ELEMENTAI

·Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Plane numatyta, kad jo poveikis atitinkamiems ištekliams bus reguliariai vertinamas remiantis mokslinėmis rekomendacijomis. Labai svarbu nustatyti, kokį laikotarpį tinkamiausia vertinti – per jį turi būti priimtos ir įgyvendintos regionalizuotos priemonės ir jau turi matytis jų poveikis ištekliams ir žvejybai. Jis taip pat turi būti suderintas su mokslinių įstaigų darbo metodais, įskaitant reguliariai jų atliekamas lyginamąsias analizes. Taikant trejų metų vertinimo laikotarpį, neseniai pasitaikė atvejų, kai mokslinių rekomendacijų nepavyko parengti, nes trūko duomenų arba nepakankamai išryškėjo tendencijos. Taigi planas turėtų būti vertinamas kas penkerius metus.

·Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Atsižvelgiant į bendrąjį BŽP siekį saugoti žvejybos išteklius ir ypač laikantis Pagrindinio reglamento 9 ir 10 straipsnių, kuriuose reikalaujama rengti daugiamečius planus, pagrindiniai plano elementai yra šie:

·taikymo sritis. Planas taikomas vakarų vandenų demersiniams ištekliams, įskaitant giliavandenius išteklius, ir šių išteklių žvejybai. Planas taip pat apima įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą ir technines priemones, taikomus visiems vakarų vandenų ištekliams ir šių išteklių žvejybai;

·plano tikslai ir tiksliniai rodikliai. Juo siekiama užtikrinti tokį mirtingumo dėl žvejybos lygį, kuris būtų suderinamas su didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principu. Remiantis Pagrindinio reglamento 10 straipsniu, tikslinius rodiklius turėtų būti įmanoma įvertinti kiekybiškai. Siūlomi tiksliniai rodikliai yra išreikšti į FMSY orientuotais mirtingumo dėl žvejybos intervalais, laikantis ICES rekomendacijų. Tokie FMSY intervalai leidžia atitinkamus išteklius valdyti remiantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principu, o pasikeitus mokslinėms rekomendacijoms – atlikti koregavimus, kartu išlaikant aukštą nuspėjamumo lygį;

·išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai. Plane jie yra išreikšti ištekliaus neršiančių žuvų biomasės tonomis ar skaitine gausos reikšme, juos nustato ICES, dažniausiai – atlikdama lyginamąją analizę. Jei duomenų apie ištekliaus neršiančių žuvų išteklių biomasės dydį ar ištekliaus gausą arba rekomendacijų dėl išsaugojimo atskaitos taškų nėra, veiksmų reikėtų imtis tuomet, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad ištekliui iškilo grėsmė;

·apsaugos priemonės ir specialios išsaugojimo priemonės. Jos yra susijusios su išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškais. Kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad kuris nors iš atitinkamų išteklių šio taško nesiekia, tų išteklių BLSK turėtų būti sumažintas. Jeigu reikia, ši priemonė gali būti papildyta kitomis priemonėmis, pvz., techninėmis priemonėmis ar Komisijos ir valstybių narių neatidėliotinomis priemonėmis;

·su įpareigojimu iškrauti laimikį susijusios nuostatos. Jos priimamos laikantis regionalizavimo principo ir yra būtinos siekiant visapusiškai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį. Jos taip pat bus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis pagal mokslines rekomendacijas bus galima taikyti dideliu išgyvenamumu grindžiamas išimtis arba de minimis išimtis.

2018/0074 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas Baltijos jūros daugiametis planas, ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 15 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatyti išteklių išsaugojimo įpareigojimai, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokį žvejojamų rūšių populiacijų dydį, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);

(2)2015 m. Niujorke vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo iki 2020 m. pradėti veiksmingai reguliuoti žvejybą ir užkirsti kelią išteklių pereikvojimui, neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai bei žalingai žvejybos praktikai ir įgyvendinti moksliniais duomenimis pagrįstus valdymo planus, kad per trumpiausią įmanomą laikotarpį žuvų ištekliai būtų atkurti bent iki tokio dydžio, kuris užtikrintų MSY atsižvelgiant į tų išteklių biologines charakteristikas;

(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 16 nustatytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, atitinkančios tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus. BŽP turi padėti saugoti jūrų aplinką, tvariai valdyti visus verslinės žvejybos tikslais naudojamų rūšių išteklius ir visų pirma iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB 17 1 straipsnio 1 dalyje;

(4)BŽP tikslai yra, inter alia, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros tvarumą aplinkos atžvilgiu, žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žvejybos valdymo metodą;

(5)siekiant BŽP tikslų, turi būti priimamos įvairios išsaugojimo priemonės, kurios, jei reikia, derinamos tarpusavyje, pvz., daugiamečiai planai, techninės priemonės, nustatomos ir skirstomos žvejybos galimybės;

(6)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiame plane turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tiksliniai rodikliai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos bei techninės priemonės, kuriomis siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio arba jį sumažinti;

(7)patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais grindžiamos viešos mokslinės rekomendacijos, kurias rengia arba peržiūri Europos Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga;

(8)Komisija turėtų gauti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas. Šiuo tikslu ji sudaro susitarimo memorandumą su Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). ICES mokslines rekomendacijas turėtų rengti remdamasi šiuo daugiamečiu planu ir jose turėtų nurodyti visų pirma FMSY intervalus ir biomasės atskaitos taškus, t. y. MSY Btrigger ir Blim. Šios vertės turėtų būti nurodomos atitinkamų išteklių mokslinėse rekomendacijose ir atitinkamais atvejais kitose viešai skelbiamose mokslinėse rekomendacijose, įskaitant, pvz., ICES rengiamas mišriosios žvejybos rekomendacijas;

(9)Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 811/2004 18 , (EB) Nr. 2166/2005 19 , (EB) Nr. 388/2006 20 , (EB) Nr. 509/2007 21 , (EB) Nr. 1300/2008 22 ir (EB) Nr. 1342/2008 23 nustatytos europinių jūrinių lydekų šiaurinių išteklių, Kantabrijos jūros ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies esančių vandenų europinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių, Biskajos įlankos jūrų liežuvių išteklių, vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies jūrų liežuvių išteklių, į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų atlantinių silkių išteklių ir Kategato sąsiaurio, Šiaurės jūros, į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų ir Airijos jūros atlantinių menkių išteklių žvejybos taisyklės. Šių ir kitų demersinių išteklių individai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą. Todėl tikslinga parengti vieną bendrą daugiametį planą, kuriame būtų atsižvelgiama į tokią techninę sąveiką;

(10)be to, toks daugiametis planas turėtų būti taikomas vakarų vandenų –tiek šiaurės vakarų vandenų, tiek pietvakarių vandenų – demersiniams ištekliams ir jų žvejybai. Tie demersiniai ištekliai – tai dugne ar netoli dugno esančioje vandens storymės dalyje gyvenančios pailgosios žuvys, plekšniažuvės, kremzlinės žuvys ir norveginiai omarai (Nephrops norvegicus);

(11)kai kurie demersiniai ištekliai žvejojami tiek vakarų vandenyse, tiek gretimuose vandenyse. Todėl į plano nuostatų, susijusių su išteklių, kurie daugiausia žvejojami vakarų vandenyse, tiksliniais rodikliais ir apsaugos priemonėmis, taikymo sritį turėtų būti įtraukti ir tie už vakarų vandenų ribų esantys rajonai. Išteklių, kurie paplitę ir vakarų vandenyse, bet daugiausia žvejojami už jų ribų, tiksliniai rodikliai ir apsaugos priemonės turi būti nustatytos daugiamečiuose planuose, taikomuose tiems už vakarų vandenų ribų esantiems rajonams, kuriuose tie ištekliai daugiausia žvejojami, ir į tų daugiamečių planų taikymo sritį reikia įtraukti ir vakarų vandenis;

(12)geografinė daugiamečio plano taikymo sritis turėtų būti pagrįsta naujausiose ICES mokslinėse rekomendacijose nurodytu geografiniu išteklių paplitimu. Gavus patikimesnės mokslinės informacijos arba migruojant ištekliams ateityje gali reikėti pakoreguoti daugiamečiame plane nurodytą geografinį išteklių paplitimą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais koreguojamas daugiamečiame plane nustatytas geografinis išteklių paplitimas, jei ICES pateiktose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad atitinkamų išteklių geografinis paplitimas pasikeitė;

(13)jei bendros svarbos išteklius žvejoja ir trečiosios šalys, Sąjunga turėtų su jomis bendradarbiauti siekdama užtikrinti, kad tie ištekliai būtų valdomi tvariai, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, ypač jo 2 straipsnio 2 dalies, ir šio reglamento tikslų. Jei oficialus susitarimas nepasiekiamas, Sąjunga turėtų kiek įmanoma stengtis susitarti dėl bendros tų išteklių žvejybos tvarkos, kuri padėtų juos tvariai valdyti ir sudarytų vienodas sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams;

(14)šiuo planu turėtų būti siekiama padėti įgyvendinti BŽP tikslus, visų pirma pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kuriems taikomai sužvejojamo kiekio apribojimai, laimikį ir užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socialinius bei ekonominius aspektus. Kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, planu taip pat turėtų būti įgyvendinamas ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas. Jis turėtų derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Direktyvoje 2008/56/EB nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvoje 2009/147/EB bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB nustatytais tikslais. Šiame plane taip pat išsamiai nustatoma, kaip turi būti įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, Sąjungai priklausančiuose vakarų vandenyse žvejojant visų rūšių, dėl kurių tas įpareigojimas nustatytas, išteklius;

(15)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiantį į jo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą tikslą ir atitiktų daugiamečiuose planuose nurodytus tikslinius rodiklius, terminus ir ribas;

(16)reikėtų nustatyti tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygį (F), kuris atitinka tikslą pasiekti ir išlaikyti MSY, ir jį išreikšti MSY tikslą atitinkančių verčių intervalais (FMSY). Šie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami intervalai būtini tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į kintančias mokslines rekomendacijas, padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir atsižvelgti į mišriosios žvejybos ypatumus. FMSY intervalus turėtų apskaičiuoti ir savo rekomendacijose, visų pirma reguliariose laimikio rekomendacijose, nurodyti Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Remiantis šiuo planu, nustatomi intervalai turėtų užtikrinti, kad ilgalaikis laimikis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su MSY 24 . Viršutinė intervalo riba nustatoma taip, kad tikimybė, jog išteklių dydis taps mažesnis už Blim, būtų ne didesnė kaip 5 proc. Ši viršutinė riba taip pat atitinka ICES rekomendacijų taisyklę, pagal kurią tais atvejais, kai neršiančių žuvų biomasė arba gausa yra maža, F vertė turi būti sumažinta tiek, kad neviršytų viršutinės ribos, lygios FMSY taško vertei, padaugintai iš atitinkamų metų, kuriems nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), neršiančių žuvų biomasės ar gausos rodiklio, padalinto iš MSY Btrigger. Tuos principus ir rekomendacijų taisyklę ICES taiko rengdama mokslines rekomendacijas dėl mirtingumo dėl žvejybos ir laimikio galimybių;

(17)žvejybos galimybių nustatymo tikslais turėtų būti nustatytas viršutinis FMSY intervalo limitas, kuris taikomas įprastomis sąlygomis, ir viršutinė intervalo riba, kuri galėtų būti taikoma tik tam tikrais atvejais, su sąlyga, kad ištekliai yra geros būklės. Žvejybos galimybes nustatyti iki viršutinės ribos turėtų būti galima tik jeigu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tai būtina siekiant šiame reglamente nustatytų mišriosios žvejybos tikslų, taip pat siekiant išvengti dėl tos pačios individų rūšies arba kelių individų rūšių išteklių dinamikos ištekliui gresiančios žalos arba apriboti kasmetinį žvejybos galimybių kitimą;

(18)būtina nustatyti išteklių, kurių su MSY susiję tiksliniai rodikliai yra nustatyti ir kuriems reikia taikyti apsaugos priemones, išsaugojimo lygio atskaitos taškus – mažiausius ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydžius ir mažiausius norveginių omarų gausos dydžius;

(19)tiems atvejams, kai ištekliai nebesiekia šių dydžių, turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės. Apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, taikomas tais atvejais, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad reikalingos taisomosios priemonės. prireikus šias priemones turėtų papildyti visos kitos priemonės, pvz., Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnyje nurodytos Komisijos priemonės arba to paties reglamento 13 straipsnyje nurodytos valstybių narių priemonės;

(20)turėtų būti įmanoma nustatyti tokius vakarų vandenyse taikomus norveginių omarų BLSK, kurie būtų lygūs sužvejojamo kiekio apribojimų, nustatytų to BLSK rajono kiekvienam funkciniam vienetui ir kiekvienam funkciniams vienetams nepriklausančiam statistiniam stačiakampiui, sumai. Tačiau tai netrukdo priimti priemonių konkretiems funkciniams vienetams apsaugoti;

(21)siekiant, kad tvarus jūrų biologinių išteklių valdymas būtų grindžiamas regionalizavimo principu, tikslinga numatyti galimybę vakarų vandenyse imtis su visais ištekliais susijusių techninių priemonių;

(22)tais atvejais, kai Taryba, nustatydama tam tikro ištekliaus žvejybos galimybes, turi atsižvelgti į didelį mėgėjų žvejybos poveikį, jai turėtų būti sudaryta galimybė verslinės žvejybos laimikio BLSK nustatyti atsižvelgiant į mėgėjų žvejybos laimikį ir (arba) priimti kitas mėgėjų žvejybą ribojančias priemones, kaip antai dienos ribas ir žvejybos draudimo laikotarpius;

(23)tam, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį, šiame plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės, kurios konkrečiau apibrėžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį;

(24)Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 reikalaujama, kad būtų nustatytas tiesioginių valdymo interesų turinčių valstybių narių bendrų rekomendacijų teikimo terminas;

(25)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi reikėtų apibrėžti nuostatas, pagal kurias Komisija, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, reguliariai vertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Planas turėtų būti įvertintas iki ... [penkeri metai nuo šio Reglamento įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas penkerius metus. Tokio laikotarpio pakanka, kad būtų visapusiškai įgyvendintas įpareigojimas iškrauti laimikį, taip pat priimtos bei įgyvendintos regionalizuotos priemonės ir jau matytųsi jų poveikis ištekliams bei žvejybai. Tai ir minimalus mokslo įstaigų reikalaujamas laikotarpis;

(26)siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų papildytos šio reglamento nuostatos dėl taisomųjų priemonių ir įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 25 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(27)siekiant suteikti teisinio tikrumo, reikėtų paaiškinti, kad laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos tam, kad būtų pasiekti plano tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 26 ;

(28)kai FMSY intervalams ir išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškams taikomos dinaminės nuorodos, yra užtikrinama, kad šie esminiai žvejybos galimybių nustatymo parametrai nepasentų ir kad Taryba visuomet galėtų remtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Principas taikyti dinamines nuorodas į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas turėtų būti taikomas ir Baltijos jūros išteklių valdymui. Tuo tikslu naudojamos patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – tai naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais grindžiamos viešos mokslinės rekomendacijos, kurias rengia arba peržiūri nepriklausoma Europos Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažinta mokslo įstaiga. Todėl Reglamentas (ES) 2016/1139 27 turėtų būti iš dalies pakeistas;

(29)Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 1300/2008 turėtų būti panaikinti;

(30)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 4 dalimi, tikėtinas plano ekonominis ir socialinis poveikis buvo tinkamai įvertintas prieš užbaigiant jį rengti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas toliau išvardytiems vakarų vandenų (o jei ištekliai paplitę už vakarų vandenų ribų, – ir gretimų vandenų) demersiniams ištekliams, įskaitant giliavandenius išteklius, taip pat tų išteklių žvejybai:

(1)juodosioms kalavijoms (Aphanopus carbo) 1, 2, 4, 6–8, 10 ir 14 parajoniuose ir 3a, 5a–b, 9a ir 12b pakvadračiuose;

(2)paprastiesiems beriksams (Beryx spp.) šiaurės rytų Atlante;

(3)bukasnukiams ilgauodegiams grenadieriams (Coryphaenoides rupestris) 5b kvadrate, 6 ir 7 parajoniuose;

(4)paprastiesiems vilkešeriams (Dicentrarchus labrax) 4b, 4c, 7a ir 7d–h kvadratuose;

(5)atlantinėms menkėms (Gadus morhua) 7a kvadrate;

(6)atlantinėms menkėms (Gadus morhua) 7e–k kvadratuose;

(7)megrimams (Lepidorhombus spp.) 4a ir 6a kvadratuose;

(8)megrimams (Lepidorhombus spp.) 6b kvadrate;

(9)megrimams (Lepidorhombus spp.) 7b–k, 8a–b ir 8d kvadratuose;

(10)megrimams (Lepidorhombus spp.) 8c ir 9a kvadratuose;

(11)velniažuvinėms (Lophiidae) 7b–k, 8a–b ir 8d kvadratuose;

(12)velniažuvinėms (Lophiidae) 8c ir 9a kvadratuose;

(13)juodadėmėms menkėms (Melanogrammus aeglefinus) 6b kvadrate;

(14)juodadėmėms mėnkėms (Melanogrammus aeglefinus) 7a kvadrate;

(15)juodadėmėms mėnkėms (Melanogrammus aeglefinus) 7b–k kvadratuose;

(16)paprastiesiems merlangams (Merlangius merlangus) 7b, 7c ir 7e–k kvadratuose;

(17)paprastiesiems merlangams (Merlangius merlangus) 8 parajonyje ir 9a kvadrate;

(18)europinėms jūrinėms lydekoms (Merluccius merluccius) 4, 6 ir 7 parajoniuose, 3a, 8a–b ir 8d kvadratuose;

(19)europinėms jūrinėms lydekoms (Merluccius merluccius) 8c ir 9a kvadratuose;

(20)melsvosioms molvoms (Molva dypterygia) 5b kvadrate, 6 ir 7 parajoniuose;

(21)norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) pagal funkcinius vienetus 6 parajonyje ir 5b kvadrate:

–Šiaurės Minče (11 FV);

–Pietų Minče (12 FV);

–Klaido fjorde (13 FV);

–VIa kvadrate, už funkcinių vienetų ribų (į vakarus nuo Škotijos esantys vandenys);

(22)norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) pagal funkcinius vienetus 7 parajonyje:

–rytų Airijos jūroje (14 FV);

–vakarų Airijos jūroje (15 FV);

–Porkjupaino bankoje (16 FV);

–Arano salų teritorijoje (17 FV);

–Airijos jūroje (19 FV);

–Keltų jūroje (20–21 FV);

–Bristolio sąsiauryje (22 FV);

–ICES 7 parajonyje, už funkcinių vienetų ribų (pietų Keltų jūra, į pietvakarius nuo Airijos esantys vandenys);

(23)norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) pagal funkcinius vienetus 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratuose:

–pietų Biskajos įlankoje (25 FV);

(24)norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) pagal funkcinius vienetus 9 ir 10 parajoniuose ir CECAF 34.1.1:

–vakarų Galisijoje (26–27 FV);

–Pirėnų pusiasalio vandenyse (28–29 FV);

–Kadiso įlankoje (30 FV);

(25)raudonpelekiams pagelams (Pagellus bogaraveo) 9 parajonyje;

(26)raudonpelekiams pagelams (Pagellus bogaraveo) 10 parajonyje;

(27)jūrinėms plekšnėms (Pleuronectes platessa) 7d kvadrate;

(28)jūrinėms plekšnėms (Pleuronectes platessa) 7e kvadrate;

(29)sidabriniams polakams (Pollachius pollachius) 7 parajonyje;

(30)europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) 5 parajonyje, 6b kvadrate ir 12 bei 14 parajoniuose;

(31)europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) 7b ir 7c kvadratuose;

(32)europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) 7d kvadrate;

(33)europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) 7e kvadrate;

(34)europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) 7f ir 7g kvadratuose;

(35)europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) 7h, 7j ir 7k kvadratuose;

(36)europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) 8a ir 8b kvadratuose;

(37)europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) 8c ir 9a kvadratuose.

Jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad pasikeitė šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių geografinis paplitimas, Komisija pagal 15 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas – atsižvelgiant į tą pokytį koreguojami pirmiau nurodyti rajonai. Šios korekcijos išteklių rajonų negali išplėsti už 4–10 parajonių ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonų Sąjungos vandenų ribų.

2.Jei remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis Komisija nusprendžia, kad reikia iš dalies pakeisti 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių sąrašą, ji gali pateikti pasiūlymą dėl šio sąrašo pakeitimo.

3.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems gretimiems vandenims taikomi tik šio reglamento 4 bei 6 straipsniai ir 7 straipsnyje nurodytos su žvejybos galimybėmis susijusios priemonės.

4.Šis reglamentas taip pat taikomas priegaudai, sužvejojamai vakarų vandenyse žvejojant 1 dalyje išvardytus išteklius. Tačiau, jei tų išteklių FMSY intervalai ir su jų biomasės dydžiu susijusios apsaugos priemonės jau yra nustatyti pagal kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi daugiamečiai planai, taikomi tie intervalai ir tos apsaugos priemonės.

5.Šiame reglamente taip pat išsamiai nustatoma, kaip turi būti įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, Sąjungai priklausančiuose vakarų vandenyse žvejojant visų rūšių, dėl kurių tas įpareigojimas nustatytas, išteklius.

6.Šiame reglamente numatytos 8 straipsnyje nurodytos techninės priemonės, taikomos bet kuriems ištekliams vakarų vandenyse.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Be nustatytųjų Reglamento (EB) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 850/98 3 straipsnyje, šiame reglamente vartojami taip apibrėžti terminai:

(1)vakarų vandenys – šiaurės vakarų vandenys (ICES 5 parajonis (išskyrus 5a kvadratą ir įskaitant 5b kvadrato Sąjungos vandenis), 6 ir 7 parajoniai) ir pietvakarių vandenys (ICES 8, 9 ir 10 parajoniai (aplink Azorų salas esantys vandenys), ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (aplink Madeirą ir Kanarų salas esantys vandenys));

(2)FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kurį atitinkantys visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis įprastomis aplinkos sąlygomis ilgam laikui užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ir nedaro didelio poveikio atitinkamo ištekliaus reprodukcijos procesui. Intervalas turi būti toks, kad jo laikantis ilgalaikis laimikis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Intervalo aukščiausia riba turi būti tokia, kad jos neviršijus tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 proc.;

(3)MSY Flower – mažiausia FMSY intervalo vertė;

(4)MSY Fupper – didžiausia FMSY intervalo vertė;

(5)FMSY taško vertė – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis aplinkos sąlygomis užtikrina ilgalaikį didžiausią laimikį;

(6)apatinė FMSY intervalo dalis – intervalas, kurį sudaro vertės nuo MSY Flower iki FMSY taško vertės;

(7)viršutinė FMSY intervalo dalis – intervalas, kurį sudaro vertės nuo FMSY taško vertės iki MSY Fupper;

(8)Blim – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES rekomendacijose, nustatytas ištekliaus dydžio atskaitos taškas, kurio nepasiekus galimas mažesnis reprodukcinis pajėgumas;

(9)MSY Btrigger – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES rekomendacijose, nustatytas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės, o norveginių omarų atveju – gausos, atskaitos taškas; jeigu biomasė (norveginių omarų atveju – gausa) yra mažesnė už šį dydį, reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų siekiant užtikrinti tokį žvejybos lygį, kuris kartu su natūraliais svyravimais leistų ištekliams atsikurti iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus ilgam laikui užtikrinamas MSY.

II SKYRIUS
TIKSLAI

3 straipsnis
Tikslai

1.    Planas turi padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, ir juo turi būti siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, jog būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY.

2.    Planas turi padėti sustabdyti laimikio išmetimą į jūrą, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį, ir įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį žvejojant rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai ir šis reglamentas, išteklius.

3.    Planu turi būti įgyvendinamas ekosisteminis žvejybos valdymo metodas – taip siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvos 2009/147/EB 4 bei 5 straipsniuose ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 bei 12 straipsniuose nustatytais tikslais.

4.    Planu visų pirma siekiama:

a)užtikrinti, kad būtų įvykdytos Direktyvos 2008/56/EB I priede pateikto 3 deskriptoriaus sąlygos, ir

b)padėti įvykdyti kitų atitinkamų Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų deskriptorių sąlygas proporcingai vaidmeniui, kurį jas vykdant atlieka žvejyba.

5.    Plane nustatytos priemonės taikomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Jei nėra pakankamai duomenų, turi būti siekiama užtikrinti panašų atitinkamų išteklių išsaugojimo lygį.

III SKYRIUS
TIKSLINIAI RODIKLIAI

4 straipsnis
Tiksliniai rodikliai

1.    2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus atitinkantis tikslinio 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių mirtingumo dėl žvejybos lygis turi būti palaipsniui pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m., o vėliau jis turi atitikti FMSY intervalus laikantis šio straipsnio.

2.    Pagal šį planą FMSY intervalus nustatyti prašoma ICES.

3.    Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį nustatydama ištekliaus žvejybos galimybes, Taryba laikosi tuo metu tam ištekliui taikomos apatinės FMSY intervalo dalies.

4.    Nepaisant 1 ir 3 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis gali būti mažesnis už FMSY intervalus.

5.    Nepaisant 3 ir 4 dalių, su sąlyga, kad 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas išteklius viršija MSY Btrigger, ištekliaus žvejybos galimybės gali būti nustatytos pagal tuo metu tam ištekliui taikomą viršutinę FMSY intervalo dalį šiais atvejais:

a)jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišriąją žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

b)jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina siekiant išvengti didelės žalos, daromos ištekliui dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos, arba

c)siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 proc.

6.    Žvejybos galimybės bet kuriuo atveju nustatomos taip, kad būtų užtikrinta, jog tikimybė, kad ištekliaus neršiančių žuvų biomasė taps mažesnė už ribinį ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų mažesnė nei 5 proc.

5 straipsnis
Išteklių, kurių individai sužvejojami kaip priegauda, valdymas

1.1 straipsnio 4 dalyje nurodytų išteklių valdymo priemonės, atitinkamais atvejais įskaitant žvejybos galimybes, nustatomos atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas ir turi atitikti 3 straipsnyje išdėstytus tikslus.

2.Jei nėra tinkamos mokslinės informacijos, tie ištekliai valdomi remiantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

3.Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 5 dalies, valdant mišriąją žvejybą, kurios metu žvejojami šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nurodyti ištekliai, atsižvelgiama į tai, kad visus išteklius tuo pat metu žvejoti MSY lygiu yra problematiška, ypač tais atvejais, kai dėl to tenka pirma laiko uždrausti žvejybą.

IV SKYRIUS
APSAUGOS PRIEMONĖS

6 straipsnis
Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai

Siekiant išsaugoti visą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių reprodukcinį pajėgumą, pagal šį planą ICES prašoma nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:

a)    1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių MSY Btrigger;

b)    1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių Blim.

7 straipsnis
Apsaugos priemonės

1.    Jei patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad konkrečiais metais kurio nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto ištekliaus neršiančių žuvų biomasė, o norveginių omarų atveju – gausa, nesiekia MSY Btrigger, priimamos visos tinkamos taisomosios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas išteklius ar funkcinio vieneto populiacija greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis turi atitikti mirtingumo dėl žvejybos lygį, sumažintą žemiau viršutinės FMSY intervalo dalies, ir jį nustatant turi būti atsižvelgiama į biomasės sumažėjimą.

2.    Jei patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurio nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto ištekliaus neršiančių žuvų biomasė, o norveginių omarų atveju – gausa, nesiekia Blim, imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas išteklius ar funkcinio vieneto populiacija greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, visų pirma gali apimti atitinkamo ištekliaus ar funkcinio vieneto tikslinės žvejybos sustabdymą ir atitinkamą žvejybos galimybių sumažinimą.

3.    Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:

a)    neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius;

b)    priemones pagal šio reglamento 8 straipsnį.

4.    Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kuri susidaro, kai ištekliaus neršiančių žuvų biomasės, o norveginių omarų atveju – gausos, dydis nesiekia 6 straipsnyje nurodytų verčių, pobūdį, rimtumą, trukmę ir pasikartojimą.

V SKYRIUS
TECHNINĖS PRIEMONĖS

8 straipsnis
Techninės priemonės

1.    Komisijai pagal šio reglamento 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos šio reglamento nuostatos dėl šių techninių priemonių:

(a)    žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

(b)žvejybos įrankių modifikacijų ar papildomų su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijų, kuriomis siekiama užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

(c)tam tikruose rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomų tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimų ar draudimų, kuriais siekiama apsaugoti neršiančias žuvis, taip pat žuvis, kurios nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslinių rūšių žuvis arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai, ir

(d)išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančių mažiausių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

2.    Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

VI SKYRIUS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

9 straipsnis
Žvejybos galimybės

1.    Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį skirstydamos joms suteiktas žvejybos galimybes, valstybės narės atsižvelgia į tikėtiną mišriojoje žvejyboje dalyvaujančių laivų laimikio sudėtį.

2.    Pranešusios Komisijai, valstybės narės gali keistis visomis joms paskirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimi, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalyje.

3.    Nepažeidžiant 7 straipsnio, vakarų vandenų norveginių omarų išteklių bendras leidžiamas sužvejoti kiekis gali būti lygus sužvejojamo kiekio apribojimų, nustatytų kiekvienam funkciniam vienetui ir kiekvienam funkciniams vienetams nepriklausančiam statistiniam stačiakampiui, sumai.

4.    Jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį tam tikro ištekliaus individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali į tai atsižvelgti ir apriboti mėgėjų žvejybą nustatydama žvejybos galimybes, kad nebūtų viršytas bendras tikslinis žuvų mirtingumas dėl žvejybos.

VII SKYRIUS
NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ĮPAREIGOJIMU IŠKRAUTI LAIMIKĮ

10 straipsnis
Nuostatos, susijusios su įpareigojimu iškrauti laimikį vakarų vandenų Sąjungos vandenyse

Komisijai pagal šio reglamento 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl visų rūšių, dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių vakarų vandenyse, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose numatytomis to įpareigojimo įgyvendinimo nuostatomis.

VIII SKYRIUS
PRIEIGA PRIE VANDENŲ IR IŠTEKLIŲ

11 straipsnis
Žvejybos leidimai ir viršutinės pajėgumų ribos

1.    Kiekviena valstybė narė su savo vėliava plaukiojantiems laivams, kurie dalyvauja 1 straipsnio 1 dalyje nurodytose ICES zonose vykdomoje žvejybos veikloje, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduoda žvejybos kiekvienoje iš tų zonų leidimus. Tuose žvejybos leidimuose valstybės narės taip pat gali apriboti laivų, naudojančių tam tikrą įrankį, bendrą pajėgumą (išreikštą kW).

2.    Kiekviena valstybė narė sudaro ir tvarko laivų, turinčių 1 dalyje nurodytą žvejybos leidimą, sąrašą ir savo oficialioje svetainėje leidžia su juo susipažinti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

IX SKYRIUS
BENDROS SVARBOS IŠTEKLIŲ VALDYMAS

12 straipsnis
Tiek Sąjungai, tiek trečiosioms šalims svarbių išteklių valdymo principai ir tikslai

1. Jei bendros svarbos išteklius žvejoja ir trečiosios šalys, Sąjunga su jomis bendradarbiauja siekdama užtikrinti, kad tie ištekliai būtų valdomi tvariai, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, ypač jo 2 straipsnio 2 dalies, ir šio reglamento tikslų. Jei oficialus susitarimas nepasiekiamas, Sąjunga kiek įmanoma stengiasi susitarti dėl bendros tų išteklių žvejybos tvarkos, kuri padėtų juos tvariai valdyti ir sudaryti vienodas sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams.

2. Išteklių, kuriuos Sąjunga valdo bendrai su trečiosiomis šalimis, žvejybos galimybėmis Sąjunga gali keistis su trečiosiomis šalimis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 2 dalį.

X SKYRIUS
REGIONALIZAVIMAS

13 straipsnis
Regioninis bendradarbiavimas

1.    Šio reglamento 8 ir 10 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.

2.     Taikant šio straipsnio 1 dalį, tiesioginių valdymo interesų šiaurės vakarų vandenyse turinčios valstybės narės ir tiesioginių valdymo interesų pietvakarių vandenyse turinčios valstybės narės gali teikti bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį: pirmą kartą jos teikiamos ne vėliau kaip praėjus dvylikai mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo, o po to – ne vėliau kaip praėjus dvylikai mėnesių nuo kiekvieno šio plano įvertinimo pateikimo pagal šio reglamento 14 straipsnį. Tokias rekomendacijas jos gali teikti ir tais atvejais, kai mano, kad tai yra būtina, visų pirma staiga pasikeitus kurio nors ištekliaus, kuriam taikomas šis reglamentas, būklei. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamais kalendoriniais metais taikytinų priemonių pateikiamos ne vėliau kaip ankstesnių metų liepos 1 d.

3.    Šio reglamento 8 ir 10 straipsniais suteikiami įgaliojimai nedaro poveikio įgaliojimams, suteiktiems Komisijai pagal kitas Sąjungos teisės, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013, nuostatas.

XI SKYRIUS
ĮVERTINIMAS IR PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

14 straipsnis
Plano įvertinimas

Iki [penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to kas penkerius metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia plano rezultatų ir poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai ataskaitą, kurioje visų pirma išdėstoma, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

15 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.    Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.    1 straipsnio 1 dalyje, 8 ir 10 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.    Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 1 dalyje, 8 ir 10 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.    Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 28 nustatytais principais.

5.    Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.    Pagal 1 straipsnio 1 dalį, 8 ir 10 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

XII SKYRIUS
PARAMA IŠ EUROPOS JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS FONDO

16 straipsnis
Parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo

Taikant Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos siekiant plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu.

XIII SKYRIUS
REGLAMENTO (EB) 2016/1139 PAKEITIMAI

17 straipsnis
Reglamento (EB) 2016/1139 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/1139 iš dalies keičiamas taip:

1.    2 straipsnis pakeičiamas šiuo straipsniu:

„Šiame reglamente vartojami Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 2 straipsnyje apibrėžti terminai. Be to, šiame reglamente vartojami taip apibrėžti terminai:

1) pelaginių žuvų ištekliai – šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies c–h punktuose nurodyti ištekliai ir bet kokie jų deriniai;

2) FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kurį atitinkantys visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis įprastomis aplinkos sąlygomis ilgam laikui užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ir nedaro didelio poveikio atitinkamo ištekliaus reprodukcijos procesui. Intervalas turi būti toks, kad jo laikantis ilgalaikis laimikis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Intervalo aukščiausia riba turi būti tokia, kad jos neviršijus tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 proc.;

3) MSY FLOWER – mažiausia FMSY intervalo vertė;

4) MSY FUPPER – didžiausia FMSY intervalo vertė;

5) FMSY taško vertė – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis aplinkos sąlygomis užtikrina ilgalaikį didžiausią laimikį;

6) apatinė FMSY intervalo dalis – intervalas, kurį sudaro vertės nuo MSY FLOWER iki FMSY taško vertės;

7) viršutinė FMSY intervalo dalis – intervalas, kurį sudaro vertės nuo FMSY taško vertės iki MSY FUPPER;

8) Blim – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES rekomendacijose, nustatytas ištekliaus dydžio atskaitos taškas, kurio nepasiekus galimas mažesnis reprodukcinis pajėgumas;

9) MSY Btrigger – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES rekomendacijose, nustatytas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų siekiant užtikrinti tokį žvejybos lygį, kuris kartu su natūraliais svyravimais leistų ištekliams atsikurti iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus ilgam laikui užtikrinamas MSY;

10) atitinkamos valstybės narės – tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės, t. y. Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija.“

2.    4 straipsnis pakeičiamas šiuo straipsniu:

„4 straipsnis
Tiksliniai rodikliai

1.    2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus atitinkantis tikslinio 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių mirtingumo dėl žvejybos lygis turi būti palaipsniui pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m., o vėliau jis turi atitikti FMSY intervalus laikantis šio straipsnio.

2.    Pagal šį planą FMSY intervalus nustatyti prašoma ICES.

3.    Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį nustatydama ištekliaus žvejybos galimybes, Taryba laikosi tuo metu tam ištekliui taikomos apatinės FMSY intervalo dalies.

4.    Nepaisant 1 ir 3 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis gali būti mažesnis už FMSY intervalus.

5.    Nepaisant 3 ir 4 dalių, su sąlyga, kad 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas išteklius viršija MSY Btrigger, ištekliaus žvejybos galimybės gali būti nustatytos pagal tuo metu tam ištekliui taikomą viršutinę FMSY intervalo dalį šiais atvejais:

a)jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišriąją žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

b)jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina siekiant išvengti didelės žalos, daromos ištekliui dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos, arba

c)siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 proc.

6.    Žvejybos galimybės bet kuriuo atveju nustatomos taip, kad būtų užtikrinta, jog tikimybė, kad ištekliaus neršiančių žuvų biomasė taps mažesnė už ribinį ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų mažesnė nei 5 proc.“

3.    III skyriuje po 4 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis
Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai

Siekiant išsaugoti visą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių reprodukcinį pajėgumą, pagal šį planą ICES prašoma nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:

a)    1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių MSY Btrigger;

b)    1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių Blim.“

4.    5 straipsnis pakeičiamas taip: 

„5 straipsnis
Apsaugos priemonės

1.    Jei patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad konkrečiais metais kurio nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto ištekliaus neršiančių žuvų biomasė nesiekia MSY Btrigger, priimamos visos tinkamos taisomosios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas išteklius greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis turi atitikti mirtingumo dėl žvejybos lygį, sumažintą žemiau viršutinės FMSY intervalo dalies, ir jį nustatant turi būti atsižvelgiama į biomasės sumažėjimą.

2.    Jei patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurio nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto ištekliaus neršiančių žuvų biomasė nesiekia Blim, imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas išteklius greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, visų pirma gali apimti atitinkamo ištekliaus tikslinės žvejybos sustabdymą ir atitinkamą žvejybos galimybių sumažinimą.

3.    Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:

a)    neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius;

b)    priemones pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius.

4.    Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kuri susidaro, kai ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia 4a straipsnyje nurodytų verčių, pobūdį, rimtumą, trukmę ir pasikartojimą.“

5.    I ir II priedai išbraukiami.

XIV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis
Panaikinimas

1.Panaikinami šie reglamentai:

a) Reglamentas (EB) Nr. 811/2004,

b) Reglamentas (EB) Nr. 2166/2005,

c) Reglamentas (EB) Nr. 388/2006,

d) Reglamentas (EB) Nr. 509/2007,

e) Reglamentas (EB) Nr. 1300/2008.

2.Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

19 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)

   OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2)    OL L 191, 2016 7 15, p. 1.

(3)

   OL L 125, 1998 4 27, p. 1.

(4)    COM (2016)0134 final – 2016/074 (COD).

(5)

   OL L 27, 2018 1 31, p. 1.

(6)    OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(7)     https://ec.europa.eu/info/consultations/multi-annual-plans-western-eu-waters_lt  

(8)    Tarpinstitucinė daugiamečių planų klausimų darbo grupė įsteigta 2013 m. siekiant spręsti tarptinstitucinius klausimus ir tartis, kaip pagal BŽP reikalavimus būtų lengviau rengti ir diegti daugiamečius planus, taip pat nagrinėti su tais planais susijusias problemas ir ieškoti tinkamų jų sprendimo galimybių.

(9)    ŽMTEK ataskaitos dėl esamų daugiamečių planų veiksmingumo pateiktos https://stecf.jrc.ec.europa.eu/reports/management-plans .

(10)     http://www.ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Advice/2015/2015/her-67bc.pdf.

(11)

    ŽMTEK atliktas Valdymo planų vertinimas / apimties tyrimas: jūrų liežuvių išteklių vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje valdymo plano įvertinimas (Reglamentas (EB) Nr. 509/2007) (STECF-14-04) , p. 7 ir 10.

(12)

    ŽMTEK atliktas Jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje plano poveikio vertinimas (STECF-11-01), p. 12.

(13)     http://www.ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Advice/2016/2016/hke-nrtn.pdf.  

(14)

    ŽMTEK atliktas Valdymo tikslų ir strategijų pogrupio ataskaita (SGMOS 10-06). Europinių jūrų lydekų ir norveginių omarų išteklių VIIIc ir IXa rajonuose daugiamečio plano įvertinimo d dalis, p. 6.

(15)    OL C , , p. .

(16)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(17)    2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(18)    2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 811/2004, nustatantis priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (OL L 150, 2004 4 30, p. 1).

(19)    2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

(20)    2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 388/2006, nustatantis jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 65, 2006 3 7, p. 1).

(21)    2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2007, nustatantis Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 122, 2007 5 11, p. 7).

(22)    2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 344, 2008 12 20, p. 6).

(23)    2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008, nustatantis menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 423/2004 (OL L 348, 2008 12 24, p. 20).

(24)

    ES prašo ICES pateikti atrinktų išteklių FMSY intervalus, taikytinus ICES 5–10 parajoniuose.

(25)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(26)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(27)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(28)    Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros.